a7b9021e-cd44-41c7-84ec-eab9d3deaf08 · Kauno apygardos teismas

Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-244-498/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04276-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Å ibkovas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs K. J. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarimo K. J. administracinių teisės pažeidimų byloje ir n u s t a t ė : K. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas už tai, kad ji 2015-05-14, 8.08 val. (duomenys neskelbtini) vairuodama automobilį VW Bora, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, persirikiuodama iÅ¡ antros eismo juostos į pirmÄ eismo juostÄ nedavė kelio transporto priemonei, važiuojančiai ta pačia kryptimi gretima eismo juosta ir su ja susidÅ«rė. Vairuotoja, nepraneÅ¡usi apie eismo įvykį policijai, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 9, 101, 219.1, 219.2 p. reikalavimus.Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 21 d. nutarimu K.

J., pripažino padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 2 d., paskyrė 28,00 eurų (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) baudÄ . Už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d., paskyrė 868,00 eurų (aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Pritaikius ATPK 33 str. 2 d. paskirta nuobauda sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iÅ¡ padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinė nuobauda paskirta 868,00 eurų (aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. Apeliaciniame skunde K. J. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarimÄ panaikinti administracinio teisės pažeidimo byloje ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti; konstatavus administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., sudėtį, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarimÄ dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir jos atžvilgiu taikyti LR ATPK 301 str. nuostatas - panaikinti papildomÄ nuobaudÄ - teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ .

K. J. skunde nurodo, kad jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus ATPK 127 str. 2 d., bÅ«tina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktÄ . Byloje jokių raÅ¡ytinių duomenų apie apgadinimus (jų mÄ stÄ ir dydį) ir dėl to kilusiÄ Å¾alÄ , nėra. Taip pat, Å¡ioje administracinėje byloje nėra nustatytas padarytos žalos dydis ir apskritai, ar ji buvo padaryta, juo labiau, kad Å¡ioje byloje I. S. nėra pripažinta nukentėjusiÄ jÄ , o vien tikėti liudytojos I. S. parodymais, kad ji patyrė 300-400 eurų žalÄ nėra jokio pagrindo, nes tokie teiginiai, nėra pagrįsti jokia raÅ¡ytine medžiaga.

Jeigu byloje nėra pateikti raÅ¡ytiniai dokumentai, kurie patvirtintų padarytos žalos dydį, tuomet preziumuojama, jog I. S. jokios žalos ir nepatyrė. Nors vizualiai ant abiejų automobilių, pagal esančias byloje foto nuotraukas, ir yra matyti apgadinimai, tačiau kaip nurodė ir pati K. J. ir byloje apklaustas liudytoju V. K. patvirtino, jog dalis apgadinimų buvo jau tada, kai liudytojas V. K. pardavė transporto priemonę Volkswagen BorÄ K. J.. Be to, nėra aiÅ¡ku, ar apgadinimai atsiradę ant I. S., automobilio buvo seni ar tai nauji apgadinimai.

K. J. skunde daro prielaidÄ jog apgadinimai galėjo bÅ«ti atsiradę ir iÅ¡ anksčiau. IÅ¡ K. J. ir liudytojo K. paaiÅ¡kinimų yra akivaizdu, jog nauji transporto priemonės Volkswagen Bora apgadinimai po įvykio galėjo atsirasti tik ant transporto priemonės ratlankio, todėl apeliantei kyla klausimas, kaip su automobilio ratlankiu buvo įmanoma apgadinti transporto priemonės „Audi A6 Avant“ sparnÄ . Abu automobiliai yra lengvosios transporto priemonės, savo aukščiu iÅ¡ esmės nesiskiria.K.

J. skunde atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad byloje, kaip liudytojas, buvo apklaustas V. R.. Å is liudytojas teismo posėdžio metu patvirtino , jog „apgadinimų beveik nesimatė“, “biskiukÄ â€œ matėsi kraščiukas nubraukto buferio, garso jokio iÅ¡vis nebuvo. K. J. iÅ¡reiÅ¡kia nuomonę, kad jeigu ant I. S. automobilio bÅ«tų buvę tokie apgadinimai, kokius ji nurodo, tai Å¡is liudytojas net ir įdėmiai nežiÅ«rėjęs tikrai bÅ«tų pastebėjęs ir be abejonės bÅ«tų girdėjęs transporto priemonių susilietimo garsÄ , smÅ«gį, tačiau nurodė, kad jokio garso negirdėjo.

Be to skunde nurodoma, kad jeigu ir K. J. bÅ«tų padariusi transporto priemonės „Audi A6 Avant“ apgadinimus, tai argi ji nebÅ«tų pasinaudojusi draudimu ir nesikreipusi į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo. Dėl ATPK 130 str. 1 d. K. J. skunde nurodo, kad administracinė atsakomybė už šį pažeidimÄ kyla tik esant vairuotojo tik tiesioginei tyčinei kaltei. Nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.K.

J. skunde kategoriÅ¡kai teigia, kad ji neturėjo tyčios pasitraukti iÅ¡ eismo įvykio vietos ir jeigu bÅ«tų suvokusi, jog sužalojo bet kokį kitÄ Ä¯vykio vietoje buvusį turtÄ Â ir įvyko eismo įvykis, tai bÅ«tų apie tai nedelsdama praneÅ¡usi policijai apie eismo įvykį, kaip to reikalauja KET 232, 234 punktai ir be abejonės bÅ«tų sustojusi prie transporto priemonės su kuria turėjo kontaktÄ . Be to, jeigu bÅ«tų tikra, kad apgadinamus ant transporto priemonės padarė ji, o ne kas kita, tai nedelsdama bÅ«tų atlyginusi „nukentėjusiajai“ žalÄ .

Nurodo, kad apgadinimai galėjo atsirasti ir po įvykio, tuo labiau, kad liudytojas V. R. patvirtino teisme, jog jis matė tik nežymiai apgadintÄ buferį, o kad bÅ«tų buvęs apgadintas transporto priemonės sparnas, durys, kurios net paslinko, kaip teigiama, iÅ¡ savo vietos, jis nematė.Taip pat K. J. skunde teigia, kad ji galimai gal ir nežymiai kliudė I. S. transporto priemonę, todėl jai ir galėjo pasirodyti, jog įvažiavo į duobę ar kliudė Å¡aligatvio bordiÅ«rÄ , tačiau neturėjo tikslo tyčia pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos ir tuo labiau atlyginti žalÄ .

Taip pat nėra duomenų, jog aÅ¡ įvykio dienÄ bÅ«tų buvusi neblaivi. Taipogi, atkreipia dėmesį ir į tai, jog jeigu ji ir bÅ«tų tyčia norėjusi pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, tai ar nuvežusi savo mažametį vaikÄ Ä¯ ugdymo įstaigÄ bÅ«tų po kelių minučių grįžusi tuo pačiu keliu atgal. Taip pat K. J. nurodo, kad iÅ¡ I. S. paaiÅ¡kinimo yra akivaizdu, jog ji nesiėmė jokių priemonių, kad jai grįžtant atgal tuo pačiu keliu, atkreipti į save kažkokį dėmesį.

Nurodo, kad jeigu I. S. bÅ«tų kažkaip atkreipusi į save dėmesį, ji nedelsiant bÅ«tų sustojusi. Taip pat, pamini ir tai, kai su ja susisiekė policijos pareigÅ«nai ir pranešė apie eismo įvykį, nedelsdama nuvyko į policijos įstaigÄ , nuo policijos pareigÅ«nų nesislapstė. Skunde K. J. nurodo, kad jog ji pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio vietos ne tyčia, ne sÄ moningai, o prieÅ¡ingai - tai padarė dėl neatsargumo, kadangi nesuvokė, jog tai buvo eismo įvykis, todėl mano, jog jos veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalies administracinio teisės pažeidimo sudėties.K.

J. skunde iÅ¡reiÅ¡kia nuomonę, kad teismas į skundžiamÄ nutarimÄ sukėlė tik jÄ kaltinančius įrodymus, tačiau visiÅ¡kai nesigilino ir nevertino jÄ teisinančių įrodymų.K. J. skunde raÅ¡o, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas padarys iÅ¡vadÄ , kad jos kaltė dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., visgi, yra įrodyta, praÅ¡o, atsižvelgiant į visas aplinkybes, o bÅ«tent: į tai, kad tokio pobÅ«džio pažeidimas padarytas pirmÄ kartÄ , į tai, kad pažeidimas nesukėlė sunkių padarinių, į tai, kad ji neturi galiojančių administracinių nuobaudų, į tai, kad transporto priemonė (teisė jÄ vairuoti) jai yra gyvybiÅ¡kai reikalinga, kadangi turi mažametį sÅ«nų D.

J., kurį reikia nuolatos vežti į ugdymo įstaigÄ , nes jos sutuoktinis G. J. pagal darbo sutartį nuolatos dirba ne Kauno mieste. Be to, atkreipia dėmesį, jog jos tėvas gyvena ne Kaune, o (duomenys neskelbtini) rajone ir be jos nėra kam daugiau prižiÅ«rėti ir slaugyti ligoto tėvo, į tai, kad jų Å¡eima turi įsiskolinimų kreditoriams, gauna mažas pajamas, taikyti jos atžvilgiu LR ATPK 301 str. nuostatas - panaikinti papildomÄ nuobaudÄ - teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ .Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepime praÅ¡o skundo netenkinti, kadangi minėto asmens padarytas pažeidimas atitinka ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. požymius.

Atsiliepime nurodo, kad pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, iÅ¡naudojo visas jam įstatymo suteiktas galimybes ir nustatė objektyviÄ tiesÄ pažeidimÄ padariusiam ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alinusiam kaltam asmeniui nustatyti. K. J. apeliacinis skundas netenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamÄ apylinkės teismo nutarimÄ , apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingÄ bei faktines bylos aplinkybes atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ dėl K.

J. kaltės padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinės teisės pažeidimus.Priešingai, negu tvirtinama skunde, K. J. kaltė padarius ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visuma. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas savo išvadas dėl minėtų administracinių teisės pažeidimų požymių buvimo K. J. veiksmuose grindė ne tik rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, bet ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų V.

K., I. S., V. R. parodymais, iÅ¡ dalies – pačios K. J. paaiÅ¡kinimais. Paminėtus įrodymus pirmosios instancijos teismas detaliai aprašė, palygino juos tarpusavyje ir įvertino ne kiekvienÄ atskirai, o visumoje, kaip to reikalauja įstatymas.Nepritartina apeliacinio skundo argumentui, kad liudytojo V. K. parodymai patvirtina K. J. versijÄ , kad ji automobilio „Audi A6 Avant“ neapgadino, automobilio „Audi A6 Avant“ apgadinimai galėjo bÅ«ti atsiradę anksčiau ar vėliau, o ne administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje ir laiku.

Pažymėtina, kad spręsdamas dėl K. J. kaltės padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytÄ pažeidimÄ pirmos instancijos teismas V. K. parodymus vertino kritiÅ¡kai, nes jis pažįsta K. J., jai pardavė automobilį, todėl darytina iÅ¡vada, kad pagrįstai jo parodymus pripažino nepatikimais ir jais nesivadovavo, o rėmėsi iÅ¡ kitų įrodymų Å¡altinių gauta informacija. Apeliantė taip pat nurodo, kad byloje nėra duomenų apie padarytÄ Å¾alÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijÄ asmuo gali bÅ«ti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir Å¡is (-ie) taisyklių pažeidimas (-ai) nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimÄ (apgadinimÄ ), t. y. turi bÅ«ti nustatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių (LAT nutartis 2AT-24-139/2016).

Nesuinteresuoto asmens liudytojo V. R. parodymai, I. S. parodymai, byloje esančios fotonuotraukos, transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktas, tarnybinis praneÅ¡imas patvirtina, kad K. J. vairuodama automobilį „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, persirikiuodama iÅ¡ antros eismo juostos į pirmÄ eismo juostÄ nedavė kelio transporto priemonei „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam I. S., važiuojančiai ta pačia kryptimi gretima eismo juosta, su ja susidÅ«rė ir jÄ apgadino.

Å ios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad K. J. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (9 p., 101 p.) nulėmė automobilio „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio I. S. apgadinimÄ , tai reiÅ¡kia, kad yra priežastinis ryÅ¡is tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir ATPK 127 str. 2 d. dispozicijoje nurodytų pasekmių atsiradimo. Taigi K. J. veiksmuose yra visi ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėties požymiai. Skundo argumentas, kad byloje nėra dokumentų pagrindžiančių atsiradusios žalos dydį neturi reikÅ¡mės, nes veikos pagal minėtÄ straipsnį kvalifikacijai žalos dydis reikÅ¡mės neturi.

Tai, kad liudytojas V. R. parodė, kad garso negirdėjo nepaneigia, kad tarp automobilių buvo kontaktas, nes liudytojas aiÅ¡kiai nurodė, kad matė įvykį. Be to atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡ esmės K. J. neneigia jog galėjo kliudyti I. S. vairuojamÄ automobilį, tačiau ji teigia, kad negalėjo padaryti tokių apgadinimų, kurie užfiksuoti ant I. S. automobilio, nes nesutampa automobilių „VW Bora“ ir „Audi A6 Avant“ apgadinimų aukÅ¡tis. Atkreiptinas dėmesys, kad transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akte nustatytus apgadinimus patvirtina fotonuotraukos, kurios darytos naudojant liniuotę ir kiti duomenys, kurie apeliacinės instancijos teismui neleidžia daryti kitokios iÅ¡vados negu tai, kad automobilis „VW Bora“ buvo apgadintas kontakto su „Audi A6 Avant“ metu.

Apeliantė nurodo, kad jos veiksmuose nėra ATPK 130 str. 1 d. subjektyviojo požymio – tyčinės kaltės. Pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d., kai tai padaryta tiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad asmuo suvokia, jog jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET taisyklėms, norėdamas taip elgtis.

Nagrinėjamu atveju ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo subjektyviosios pusės požymiai K. J. veiksmuose taip pat nustatyti tinkamai.IÅ¡ K. J. paaiÅ¡kinimų teisme bei apeliacinio skundo argumentų, matyti, kad K. J. iÅ¡ esmės neigia, kad ji vairuodama automobilį „Audi A6 Avant“ apgadino automobilį „VW Bora“, o jei ir buvo koks nors kontaktas, tai jo nejuto, manė kad įvažiavo į duobę. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs automobilio „VW Bora“ apgadinimų mastÄ , tokį apeliantės aiÅ¡kinimÄ vertina kaip jos gynybinę pozicijÄ ir atmeta kaip nepagrįsta.

Pagal automobilio „VW Bora“ apgadinimų pobÅ«dį, kontaktas nebuvo itin didelis, tačiau K. J. manymas, kad įvažiavo į duobę ar kliudė bordiÅ«rÄ patvirtina, kad smÅ«gį jį pajuto. Automobilio apgadinimai, vertinant juos buvusio kontakto pajautimo atžvilgiu - jie yra žymÅ«s, ryÅ¡kÅ«s ir, todėl teismas sprendžia, kad tokio kontakto nejausti apeliantė negalėjo. Apeliantės teiginius, kad ji neturėjo tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos paneigia visi byloje esantys įrodymai ir nustatytos faktinės įvykio aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai.

Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieÅ¡ko nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, K. J. tyčinę kaltės formÄ patvirtina tai, kad K. J. jautė kontaktÄ , tačiau elgėsi itin neatsakingai, po kontakto nesustojo. Be to akivaizdu, kad grįždama atgal tuo pačiu keliu matė įvykio vietoje sustojusį „VW Bora“ automobilį, tačiau net ir tokioje situacijoje nepakeitė savo elgesio, nesustabdė savo automobilio, kas rodo, kad ji suprato sukėlusi eismo įvykį ir sÄ moningai pasirinko elgesio variantÄ â€“ pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

K. J. nuomone I. S. turėjo į save atkreipti dėmesį, kai ji grįžo tuo pačiu keliu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks apeliantės požiÅ«ris rodo ypatingÄ administracinėn atsakomybės traukiamo asmens abejingumÄ , siekį pasunkinti kaltininko nustatymÄ ir vengimÄ administracinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisėje kaltės samprata grindžiama protingo elgesio standartu. AukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju K. J. bÅ«dama pilnametė, rÅ«pestingas žmogus, suprato kliudžiusi kitÄ transporto priemonę, t. y. sukėlusi eismo įvykį, tačiau iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, taip nevykdydama savo, kaip vairuotojos, pareigų.

Tai kad gavusi iÅ¡kvietimÄ Ä¯ policijos komisariatÄ ji nedelsiant ten nuvyko ir nevengė bendrauti su pareigÅ«nais, nekeičia jos psichinio santykio (tyčios) su padaryta veika ir neÅ¡alina K. J. kaltės padarius pažeidimÄ numatytÄ ATPK 130 str. 1 d. Pažymėtina ir tai, jog buvo padaryta žala matyti iÅ¡ I. S. paaiÅ¡kinimo, fotonuotraukų, liudytojo parodymų. Tai, kad byloje nėra dokumentų pagrindžiančių žalos dydį neturi reikÅ¡mės traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d., kaip ir tai, kad Å¡ioje byloje I.

S. neturi oficialaus nukentėjusiojo statuso, nes toks statusas jai nėra bÅ«tinas, kadangi Å¡ioje byloje nėra sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas. ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta bauda vairuotojams nuo dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių iki penkiasdeÅ¡imt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių. ATPK 130 str. 1 d. numatyta, kad pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudÄ vairuotojams nuo aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių iki vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Kauno apylinkės teismas spręsdamas dėl nuobaudos rÅ«Å¡ies ir jos dydžio tinkamai taikė ATPK 30 str. ir 302 str. reikalavimus bei K. J. atžvilgiu pritaikė ATPK 301 str. nuostatas, pagal kurias organas (pareigÅ«nas) skiriantis nuobaudÄ , vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali. Pagal teismų praktikÄ minėto straipsnio nuostatos taikomos tik tokiais atvejais, kuomet nustatoma visuma aplinkybių rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant.

Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, atsiradusias pasekmes, K. J. asmenybę ir padarė teisingÄ iÅ¡vada, kad ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos taikymo tikslai bus pasiekti skiriant Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje. K. J. skunde praÅ¡o dar suÅ¡velninti nuobaudÄ ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tokį savo praÅ¡ymÄ ji grindžia tuo, kad pažeidimas buvo mažareikÅ¡mis, ji turi mažametį sÅ«nų kurį reikia vežioti į ugdymo įstaigÄ , neįgalų tėvÄ .

Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad byloje nustatyta, kad pažeidimas yra tyčinis ir sprendžiant iÅ¡ automobilio „VW Bora“ apgadinimų nėra mažareikÅ¡mis. Antra, apygardos teismas pažymi, kad ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir nurodyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tai reiÅ¡kia, kad įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, eismo ir visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Nuobaudos sukelti neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo dar labiau Å¡velninti pirmos instancijos teismo paskirtÄ nuobaudÄ ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kadangi pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes reikÅ¡mingas nuobaudos rÅ«Å¡iai ir dydžiui, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių kitų aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindas Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ . Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a :

Palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarimÄ Â nepakeistÄ ir K. J. apeliacinio skundo netenkinti.Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas                                                                                                                            Olegas Å ibkovas