a7b86bfa-4032-4e4c-ab1c-3fdaa2811df8 · Klaipėdos apygardos teismas

CivPranešėja Erika MisiÅ«nienė                                                   Civilinė byla Nr. 2A-1228-524/2015Teisėja Inga Sakalauskaitė                                        (Proceso Nr. 2-24-3-02681-2014-5)Procesinio sprendimo kategorija (S) 21.4.; 24.; 30.5.; 30.12.; 121.21. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. spalio 1 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Erikos MisiÅ«nienės, teisėjų Virginijos Nijolės GriÅ¡kevičienės, AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal ieÅ¡kovų D.

N. ir V. K. ieÅ¡kinį atsakovei V. Å . dėl neturtinės žalos atlyginimo ir ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-05-08 sprendimo,              n u s t a t ė : ieÅ¡kovai prašė iÅ¡ atsakovės priteisti kiekvienam po 1448,10 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė aplinkybes, kad atsakovė, neturėdama jų sutikimo, internetinėje erdvėje iÅ¡platino jų nuotraukas su komentarais ir tokiu bÅ«du šiurkščiai pažeidė jų abiejų teises.

Nurodė, kad atsakovė yra V. K. sutuoktinė, tačiau šiuo metu vyksta jų skyrybų procesas. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovai tarpusavyje pradėjo bendrauti nuo 2014 m. ir jų santykiai yra artimi, tačiau labai trapÅ«s ir giliai asmeniniai, ir jokiu bÅ«du nepateiktini neapibrėžto dydžio vieÅ¡osios nuomonės vertinimui. Pažymėjo, kad dėl atsakovės veiksmų patyrė reputacijos tarp artimųjų pablogėjimÄ ir stiprų nesaugumo jausmÄ , dėl to stipriai sumažėjo bendravimo galimybės, jų tarpusavio santykiai tapo komplikuoti, atsirado pagrįsta baimė, kad Å¡ios nuotraukos bet kada ateityje gali bÅ«ti panaudojamos bet kokiam tikslui.

Be to, dėl patirto streso ieÅ¡kovė susirgo depresija, buvo priversta kreiptis pagalbos į psichologÄ , o ieÅ¡kovas dėl atsakovės veiksmų patyrė reputacijos pablogėjimÄ tiek pažįstamų asmenų, tiek tarp verslo partnerių, sumažėjo bendravimo galimybės, be to, patyrė didelį stresÄ , pasverdamas galimas negatyvias pasekmes verslo reikaluose, patyrė stiprų dvasinį sukrėtimÄ . Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad name, adresu (duomenys neskelbtini), ji nuolat gyveno su sutuoktiniu ir dukromis, nes tai jų Å¡eimos turtas. Pažymėjo, kad 2014-11-29 ryte ji įėjusi į savo gyvenamojo namo miegamÄ jį pamatė, kad jos lovoje miega nepažįstama moteris kartu su jos sutuoktiniu. Ji skyrybų procese įrodinėjo, kad ieÅ¡kovas kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo dėl psichologinio ir fizinio smurto, o pastarasis prieÅ¡ieÅ¡kiniu įrodinėjo, jog atsakovė kalta dėl santuokos iÅ¡irimo, nes galbÅ«t buvo neiÅ¡tikima, todėl ji nufotografavo ieÅ¡kovus tam, kad iÅ¡siaiÅ¡kintų, kas yra ieÅ¡kovė, o Å¡iuos įrodymus pateikė santuokos nutraukimo byloje.

Nurodė, kad padarytas ieškovų nuotraukas ji išsiuntė ieškovo draugui A. V. į el. pašto dėžutę, nes norėjo įsitikinti, ar su jos sutuoktiniu lovoje buvusi moteris nėra buvusi A. V. draugė, daugiau niekam nuotraukų nesiuntė, siųstos nuotraukos buvo be komentarų. Mano, kad ieškovai nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ji būtų paskelbusi ieškovų nuotraukas internetinėje erdvėje ar būtų išsiuntusi šias nuotraukas kitiems asmenims, išskyrus A.

V. į jo el. paÅ¡tÄ . Atsakovė 2015-03-23 pateikė praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovams už nepagrįstÄ ieÅ¡kinį paskirti iki 5792 Eur baudÄ ir 50 procentų baudos skirti atsakovei. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-05-08 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad N. S. ir A. V. ieÅ¡kovui siuntė elektroninį laiÅ¡kÄ su fotografijomis, gautomis iÅ¡ atsakovės. Teismas taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovė 2014-12-22 kreipėsi UAB „Nefridos“ klinikoje į psichiatrÄ dėl miego sutrikimų, jai buvo paskirtas migdomasis preparatas.

Teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė nuotraukas būtų siuntusi kitiems asmenims ar šias nuotraukas būtų įdėjusi į internetinę erdvę ar paskelbusi viešai. Konstatavo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad atsakovė nuotraukas siuntė tik A. V. el. paštu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė nuotraukas išsiuntė tik vienam adresatui, tai yra ieškovo draugui ir jos pažįstamam A.

V. į jo naudojamÄ elektroninio paÅ¡to dėžutę, turėdama vienintelį tikslÄ Ä¯sitikinti, ar su jos sutuoktiniu buvusi moteris yra buvusi A. V. draugė, į tai, kad A. V. telefonu buvo informuotas, kokiu tikslu jam yra siunčiamos nuotraukos, ir liudytojas A. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis suprato, jog nuotraukas gavo siekiant atpažinti, kas yra nuotraukoje užfiksuota moteris, padarė iÅ¡vadÄ , kad pagal ieÅ¡kovų pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus nėra įrodyta, kad atsakovė nuotraukas įdėjo į internetÄ .

Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta aplinkybė, jog atsakovė ieÅ¡kovus nufotografavo be jų sutikimo, tačiau nuotraukos buvo padarytos atsakovės ir ieÅ¡kovo namuose, atsakovė ir ieÅ¡kovas yra sutuoktiniai, todėl nagrinėjamu atveju negalima pripažinti, kad atsakovė, bÅ«dama savo namuose ir fotografuodama juose esančius asmenis, pažeidė Å¡ių asmenų teises ar privatų gyvenimÄ . Be to, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo, remiantis atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoti ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumÄ , teikiant ieÅ¡kinį, ar piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai praÅ¡o panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-05-08 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Taip pat prašo atsižvelgti į apeliaciniame skunde pateikiamus naujus įrodymus, kurie dėl apelianto kaltės negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme ir šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, šiuos įrodymus pridėti prie bylos. Apeliantai patvirtina ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir papildomai nurodo, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nuotraukos su ieškovų atvaizdu pakliuvo į O. P. rankas, galbūt ir kitų asmenų rankas, bet konkretų tokių asmenų skaičių ieškovai, neturėdami tikslių duomenų, nurodyti negali.

Atsižvelgdami į tai, kad minėtos moters nei ieškovai, nei atsakovė nepažįsta, mano, kad atsakovė nebekontroliuoja minėtų nuotraukų keliavimo internetinėje erdvėje, dėl to ieškovams yra padaryta ir toliau daroma neturtinė žala. Teigia, kad aplinkybė, jog nuotraukos su ieškovų atvaizdu keliauja elektroniniu paštu, nepaneigia to, kad minėtos nuotraukos gali patekti į pirmosios instancijos teismo nurodytus socialinio ryšio tinklus, jos gali būti montuojamos, maketuojamos. Pažymi, kad internetinė erdvė neturėtų būti suprantama kaip tik socialinio ryšio tinklų internetiniai puslapiai.

Nurodo, kad patirtÄ neturtinę žalÄ patvirtinančių įrodymų pateikti negali, nes jie susideda iÅ¡ ieÅ¡kovų paveiktos psichinės sveikatos bÅ«klės, iÅ¡gyvenimų, emocijų, taip pat iÅ¡ baimės jausmo, kad ateityje minėtos nuotraukos gali bÅ«ti panaudotos prieÅ¡ ieÅ¡kovus. Atkreipia dėmesį, kad nuotraukos buvo daromos ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise valdomame name tuo laikotarpiu, kai atsakovė daugiau nei prieÅ¡ pusę metų palikusi ieÅ¡kovÄ išėjo gyventi pas kitÄ vyrÄ , inicijavusi santuokos nutraukimo bylÄ , ir kai ieÅ¡kovas pagrįstai nesitikėjo paÅ¡alinių asmenų buvimo savo privačiame name.

Pažymi, kad atsakovė į ieÅ¡kovui priklausantį minėtÄ namÄ Ä¯sibrovė neteisėtai, pro atvirÄ langÄ . Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ , juo su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti. Nurodo, kad ieÅ¡kovai keičia ieÅ¡kinio aplinkybes ir apeliaciniame skunde nurodo, jog nuotraukos su jų atvaizdu platinamos elektroniniu paÅ¡tu. Pažymi, kad iÅ¡skyrus tai, kad atsakovė elektroninį laiÅ¡kÄ su ieÅ¡kovų atvaizdu iÅ¡siuntė A. V., siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti ieÅ¡kovės tapatybę, daugiau jokių laiÅ¡kų iÅ¡siųsta niekam nebuvo ir ieÅ¡kovai tokių aplinkybių neįrodė.

Teigia, kad teisės į privatų gyvenimÄ pažeidimas negali bÅ«ti konstatuotas ieÅ¡kovų neįrodytomis aplinkybėmis dėl atsakovės tariamo įsibrovimo į gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Be to, minėtas pažeidimas negali bÅ«ti įrodinėjamas aplinkybėmis, kurios nebuvo pateiktos pirmosios instancijos teisme ir jo analizuotos. Pažymi, kad minėtas gyvenamasis namas yra jos ir ieÅ¡kovo bendroji jungtinė nuosavybė, į jį atsakovė patekdavo nuolat, turėdama raktus.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais ir pagrindais nėra jokio pagrindo.Apeliacinis skundas atmestinas.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintÄ bendrÄ jÄ bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kuriÄ apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi Å¡ios konkrečios bylos aplinkybes, svarstė bÅ«tinumÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgdama į tai, kad Å¡alių teisės ir pareigos civiliniame procese yra iÅ¡aiÅ¡kintos, Å¡alys dalyvavo bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir byloje pakanka duomenų jÄ tinkamai iÅ¡nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, nutarė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio, o ne žodinio proceso tvarka.           Šioje byloje iÅ¡ LITEKO duomenų nustatyta, kad 2015-05-15 Klaipėdos rajono apylinkės teisme buvo paskelbtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-123-729/2015, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovės V.

Å . ieÅ¡kinį atsakovui V. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe, santuokos metu įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo jiems priteisimo bei atsakovo V. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį V. Å .. Å i byla buvo iÅ¡kelta 2014-05-21 ir paminėtam teismo sprendimui neįsiteisėjus buvo sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kuriÄ namas, kurioje buvo padaryta ginčo nuotrauka atiteko Å¡ios bylos ieÅ¡kovui V.

K.. Paminėtos aplinkybės leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad dėl Å¡io namo nuosavybės teisės bei buities daiktų nuo 2014-05-21 iki 2015-06-09 buvo iÅ¡keltas ginčas tarp Å¡ios bylos atsakovės ir ieÅ¡kovo, todėl Å¡is namas, kuriame buvo padarytos ginčo nuotraukos, 2014-11-29 laikytinas buvusia atsakovės ir jos Å¡eimos gyvenamÄ ja vieta. Teritorine prasme asmens privatus gyvenimas yra jo gyvenamoji patalpa, todėl tik neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamÄ sias patalpas, aptvertÄ jo privačiÄ teritorijÄ yra laikomas privataus gyvenimo pažeidimu (CK 2.23 straipsnio 2 dalis), tačiau Å¡ioje byloje tokios iÅ¡vados padaryti negalima, t. y. neįrodyta, jog atsakovė neteisėtai įėjo į ieÅ¡kovų gyvenamÄ sias patalpas.

Byloje nustatyta, kad nuotraukų padarymo metu Å¡i patalpa laikytina tiek atsakovės, tiek ieÅ¡kovo nuolatine gyvenamÄ ja vieta, nes santuokos nutraukimo byla tuo metu nebuvo baigta, ginčas dėl namo, buities daiktų neiÅ¡spręstas. Atkreiptinas Å¡alių dėmesys, jog neįsiteisėjusiu 2015-05-14 teismo sprendimu Å¡is namas buvo pripažintas bendrÄ ja jungtine buvusių sutuoktinių nuosavybe ir tik po Å¡io sprendimo priėmimo ieÅ¡kovas ir atsakovė šį ginÄÄ sprendė abipusiu susitarimu. Todėl darytina iÅ¡vada, jog atsakovė nepažeidė ieÅ¡kovų teisės į privatų gyvenimÄ , nes Å¡is namas nuotraukų padarymo metu buvo laikomas jos ir ieÅ¡kovo nuolatine gyvenamÄ ja vieta.

Byloje nėra įrodymų, jog namas buvo ieškovės gyvenamoji vieta. Prie apeliacinio skundo pridėta pažyma, su kuria atsakovė susipažino ir neprieštaravo dėl jos pridėjimo prie bylos, įrodo, jog ji su dukromis nuo 2014-10-01 (b. l.

72) gyvena kitame bute, tačiau ieÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nurodo, jog ji turėjo Å¡io namo raktus, tai buvo jos ir ieÅ¡kovo dukrų nuolatinė gyvenamoji vieta, todėl paneigtas apeliacinio skundo motyvas, jog atsakovė įsibrovė į ieÅ¡kovo namÄ . Be to, CK 2.12 str. ir 2.16 str. prasme fizinis asmuo gali turėti tik vienÄ nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , tačiau gyvenamųjų vietų jis gali turėti keletÄ . Å i pažyma įrodo, jog atsakovė neturi nuosavybės teise kito bÅ«sto, laikinai gyveno draugės bute.

Jokių įrodymų dėl įsibrovimo ieÅ¡kovai nepateikė, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog atsakovei nebuvo apribota teisė tuo metu patekti į dar buvusį tarp sutuoktinių turto dalybų objektÄ , ji tÄ vietÄ , kurioje buvo darytos nuotraukos, suvokė kaip savo nuosavybės teisės objektÄ . CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Å ioje byloje taikytinos nurodytos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, t. y. Å¡alys turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. IeÅ¡kovai privalėjo įrodyti, jog jų teisės į atvaizdÄ ir privatų gyvenimÄ buvo pažeistos atsakovės veiksmais CK 2.22 str. ir 2.23 str. prasme, tačiau Å¡ios bylos kontekste tokios iÅ¡vados padaryti negalima, nes atsakovė be ieÅ¡kovų sutikimo užfiksavo tai, kas vyko jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Teisės į atvaizdÄ apsaugos esmė yra ta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali bÅ«ti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali bÅ«ti fotografuojamas tik jo sutikimu (CK 2.22 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

A. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-91/2004; 2007 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB „Joneda“, bylosNr. 3K-3-113/2007). Šios bylos ypatumas yra tas, kad joje nepakanka įrodymų konstatuoti, jog ieškovų nuotrauka buvo išplatinta taip, kaip nurodo ieškovai, – internetinėje erdvėje. Būtina įvertinti šios bylos šalių asmeninius santykius ir asmenį – A. V., kuriam atsakovė išsiuntė ginčo nuotraukas, nes iš jo parodymų ir atsakovės paaiškinimo nustatyta, kad ieškovė yra buvusi jo draugė, todėl šios bylos kontekstas yra ieškovų, atsakovės ir asmens, kuriam nuotrauka buvo išsiųsta, privatūs santykiai.

Iš liudytojo A. V. parodymų nustatyta, kad jam buvo žinoma, jog ieškovas susitikinėja su N. S.. Todėl darytina išvada, jog visi šie asmenys buvo pažįstami, susiję asmeniniais ryšiais. Byloje neginčijamai įrodyta, jog atsakovė nuotraukas išsiuntė tik A. V. elektroniniu paštu, t. y. tik vienam adresatui, kuris gerai pažįsta šios bylos šalis ir N. S.. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovė šias nuotraukas siuntė kitiems asmenims ar skelbė jas internetinėje erdvėje.

Taip pat byloje ieÅ¡kovai neįrodė, kad nuotraukas atsakovė siuntė O. P., todėl nėra pagrindo padaryti iÅ¡vados, kad atsakovė Å¡ias nuotraukas iÅ¡platino didesniam žmonių ratui.             Šioje byloje ieÅ¡kovai praÅ¡o tik atlyginti jiems padarytÄ neturtinę žalÄ . CK1.138 straipsnyje, kuris vertintinas kaip bendroji norma, įtvirtintas nebaigtinis civilinių teisių gynimo bÅ«dų sÄ raÅ¡as (tarp jų – ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimas), CK 2.22 straipsnio 3 dalyje – specialieji teisių gynimo bÅ«dai teisės į atvaizdÄ pažeidimo atveju.

Pastarojoje normoje nurodyta, kad fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdÄ buvo pažeista, turi teisę teismo nustatyta tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ . Pažymėtina, kad teisių pažeidimo konstatavimas kaip savarankiÅ¡kas teisių gynimo bÅ«das taip pat neįtvirtintas nei CK 1.138, nei 2.22 straipsnyje, tačiau 1.138 straipsnio 8 punkto nuoroda į kitus įstatymus apima ir Lietuvos tarptautines sutartis, tarp jų ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ (toliau – Konvencija).

Lietuvos teismai privalo taikyti Konvencijos nuostatas, taip pat vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika dėl Å¡io teisės akto taikymo. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas žmogaus teises, tam tikrais atvejais konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Kita vertus, kiekvienoje byloje, kurioje keliami civilinės atsakomybės klausimai, teisių pažeidimas yra bÅ«tina sÄ lyga atsakomybei taikyti.

Taigi teismas tokiose bylose pagrįstai ir teisėtai vertina, buvo ar nebuvo pažeistos ieÅ¡kovų konkrečios subjektinės teisės. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas dėl neturtinės žalos, susijusios su teisių pažeidimu, atlyginimo, bÅ«tina atsakyti į klausimÄ , ar teisių pažeidimo konstatavimas bÅ«tų pakankama priemonė pažeistoms teisėms apginti. Å ioje byloje nustačius, jog nuotraukos padarytos be ieÅ¡kovų sutikimo tuo metu, kada dar nebuvo baigtas ieÅ¡kovo ir atsakovės skyrybų procesas, o ieÅ¡kovė ir A.

V., kuriam atsakovė iÅ¡siuntė nuotraukas, yra bendravę, nelaikytina ieÅ¡kovų teisės pažeidimu ta apimtimi, jog bÅ«tų pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . Ne visais atvejais tam, kad bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Meilus v. Lithuania, no. 53161/99, judgment of 6 November 2003, § 33;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-569/2006). Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas žmogaus teises, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., L. L. v. France, no. 7508/02, judgment of 10 October 2006, § 52).Vertinant tai, ar asmeniui dėl jo teisės į atvaizdÄ pažeidimo buvo padaryta neturtinės žalos ir ar dėl jos atlyginimo nepakanka vien teisės pažeidimo pripažinimo, o turi bÅ«ti priteista žalos atlyginimo suma, svarbu kiekvienu konkrečiu atveju pagal bylos faktines aplinkybes nustatyti tai, ar asmuo galėjo patirti ir patyrė dėl teisės į atvaizdÄ pažeidimo neigiamus emocinius padarinius, kurie atitiktų CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardytus kriterijus (fizinį ar dvasinį skausmÄ , depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ ir pan.).

Neturtinė žala apima platų įvairių iÅ¡gyvenimų spektrÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismo pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, nerimÄ ir neteisybės jausmÄ ( McMichaelv. United Kingdom, 24 February 1995; Series A No. 307-B); bejėgiÅ¡kumo jausmÄ ( Papamichalopoulusv. Greece, 31 October 1995, no. 14556/89, ECHR, 1993 A-330-B), nepatogumus, nerimÄ ir sielvartÄ ( Olssonv. Sweden, 24 March 1988, no. 10465/83, 102 par., Series A Nr. 130), įžeidinėjimÄ , pažeminimÄ , įtampÄ ( Lopez Ostra v.

Spain, 9 December 1994, no. 16798/90, 65 par., Series A No. 303-C) ir pan. IeÅ¡kovė dėl atsakovės veiksmų patyrė tai, kad A. V. buvęs ar nuotraukos padarymo metu esamas draugas sužinojo apie jos santykius su ieÅ¡kovu, tačiau byloje nenustatyta, jog dėl Å¡ios aplinkybės iÅ¡iro ar pablogėjo jos ir A. V. santykiai ar kad ji prarado rimtus santykius su kitu vyru, nes tokių aplinkybių ieÅ¡kovė nenurodė. Tai, kad jai nepatogu dėl įvykusios situacijos ir pablogėjo sveikata, nėra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ Å¡ios bylos kontekste iÅ¡ atsakovės. Ginčo nuotraukos padarytos ieÅ¡kovo ir atsakovės skyrybų proceso metu, kai jie dar buvo sutuoktiniai, todėl ieÅ¡kovas taip pat neįrodė, jog patyrė jo nurodomÄ Â neturtinę žalÄ .

IÅ¡ liudytojo A. V. parodymų nustatyta, jog jam buvo žinoma, kad ieÅ¡kovas susitikinėja su kita moterimi N. S., todėl dėl to, jog A. V. sužinojo, kad jis sutikinėja su ieÅ¡kove, byloje neįrodyta, jog dėl to ieÅ¡kovas patyrė nerimÄ , nepatogumus, įtampÄ . IeÅ¡kovas, pakviesdamas ieÅ¡kovę į namÄ , dėl kurio nuosavybės teisės buvo iÅ¡keltas ginčas ir dar buvo neiÅ¡nagrinėtas, prisiėmė neigiamų pasekmių, sukeltų ieÅ¡kovei, kurios nurodytos ieÅ¡kinyje, rizikÄ .

Akivaizdu, kad ieÅ¡kovė patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, tačiau byloje konstatuoti, jog tai įvyko dėl atsakovės veiksmų, nėra teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju atsakovės Å¡eimÄ sudarė ieÅ¡kovas, nes jie dar buvo neiÅ¡situokę. Kiekvienas Å¡eimos narys turi asmenines neturtines teises, kurias teisė saugo ir gina individualiai, todėl ieÅ¡kovai neįrodė pagrindų, nustatytų CK 6.250 str., neturtinei žalai priteisti. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieÅ¡kinį teisingai įvertino pažeistos neturtinės vertybės pobÅ«dį, jos padarymo vietÄ ,  ieÅ¡kovų nuotraukų sklaidÄ â€“ tik vienam asmeniui, kuris yra susijęs su Å¡alimis, ir joms yra žinomas, atsakovės kaltės laipsnį – nuotraukos padarytos jos įrodinėjamoje nuosavybėje, buvusioje Å¡eimos gyvenamojoje vietoje ir dėl jos Å¡eimos nario.

Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas kruopščiai iÅ¡analizavo Å¡alių teisinį santykį ir teisingai įvertino bylos įrodymus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).         Teisės pripažinimas, užkirtimas kelio teisę pažeidžiantiems veiksmams yra savarankiÅ¡ki pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«dai (CK 1.138 straipsnio 1, 3 punktai), kurių taikyti Å¡ioje byloje neprašė ieÅ¡kovai, todėl teismas iÅ¡eiti už ieÅ¡kinio reikalavimo ribų neturi teisinio pagrindo.

         Paminėtais motyvais darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir iÅ¡aiÅ¡kino materialines teisės normas, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.). Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas n u t a r i a :              Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-05-08 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                             Erika Misiūnienė Kolegijos teisėjos                                                                      Aušra Maškevičienė                                                                                                                                                        Virginija Nijolė Griškevičienė