a7b80ce2-e83d-4699-87ed-9ca53a1d2e8e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-1299-957/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01009-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2020 m. gegužės 27 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei, vertėjaujant Erikai Vencevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. P., jo atstovui advokatui Mindaugui Paukštei, suinteresuoto asmens UAB „R“ įgaliotai atstovei I.

K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje S. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį. Teismas n u s t a t ė : S. P. 2020 m. kovo 4 d., apie 21.07 val., Vilniuje, Ateities g.-Baltupio g., pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 127 punkto reikalavimus, nes vairuodamas automobilį „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio bei apgadino metalinę tvorÄ , kelio ženklÄ ir automobilį „Nissan“ (Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)), taip padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Be to, S. P. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, pažeidė KET 222 punkto reikalavimus, nes vairuodamas automobilį „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, kai padaryta žala virÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, taip padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 426 straipsnio 2 dalyje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. P. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad su draugu iÅ¡sinuomojo automobilį.

Buvo vakaras, lijo, kelias buvo Å¡lapias. Nuvažiavus apie 1 km nesuvaldė automobilio, kadangi vairas buvo labai minkÅ¡tas. Mano, kad tuo metu greitis buvo apie 60 km/h, automobilį „užnešė“ į kairę pusę. Bandė iÅ¡tiesinti, bet kairysis ratas užvažiavo ant „bordiÅ«ro“, turbÅ«t dėl Å¡lapio kelio. Pabėgo, nes labai iÅ¡sigando, be to, su savimi neturėjo dokumentų. KitÄ dienÄ nuėję į policijÄ papasakojo viskÄ , kaip buvo, alkoholio nevartojo. Žino, kokia žala padaryta, matė ženklo, tvoros ir automobilio nuotraukas.

Žalos neatlygino, nes yra studentas, todėl negali visko atlyginti. Gailisi bei atsipraÅ¡o, kad taip įvyko, ateityje bus atidesnis. Suinteresuoto asmens UAB „R“ įgaliota atstovė I. K. apklausiama teisme paaiÅ¡kino, kad kiekviename automobilyje yra GPS sistema, leidžianti fiksuoti automobilio greitį. Mano, kad tuo metu greitis buvo apie 60 km/h. Kaip įmonės atstovė reikalauja, kad bÅ«tų atlyginta žala, kuriÄ yra pagrindę ne kartÄ teiktomis pretenzijomis ir vadovaujantis ANK nuostatomis, praÅ¡o priteisti 13 141,32 Eur žalos atlyginimÄ , kuriÄ sudaro 300 Eur besÄ lyginė iÅ¡skaita, mokėtina draudimo bendrovei, 50 proc.

žalos dydžio, kurį iÅ¡ dalies, 50 proc. atlygino draudimo bendrovė, likusios sumos, kadangi kaltininkas pabėgo iÅ¡ įvykio vietos, draudimo bendrovė jiems nekompensavo. Taip pat, vadovaujantis automobilio nuomos ir paslaugų sutarties nuostatomis, reikalauja sumokėti 500 Eur baudÄ už eismo įvykyje sugadintÄ automobilį, dar 500 Eur, kad pasiÅ¡alino ir nepranešė apie žalÄ . Taip pat reikalauja atlyginti nuostolius, kuriuos patyrė, kuomet automobilis buvo prastovoje ir negalėjo jo naudoti, iki kol buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad automobilio apskritai jau nebegalės naudoti, nes automobilis draudimo bendrovės buvo pripažintas netinkamu remontuoti.

Draudimo bendrovė taip pat atlygino UAB „G“ už kelio atitvarus, dėl to nukreipė atgręžtinį reikalavimÄ Ä¯ juos atlyginti 1 278,32 Eur iÅ¡laidas, kurias atlygino UAB „G“. IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus PaieÅ¡kos poskyrio specialisto T. D. (T. D.) 2020 m. kovo 9 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-18940-2020 matyti, kad jame nurodyta, be kita ko, S. P. inkriminuojamų administracinių nusižengimų esmė ir su tuo susiję duomenys, jog įvykio metu nukentėjo UAB „G“ ir UAB „B“ (b. l. 1).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo L. J. 2020 m. kovo 4 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodoma, kad dirbant 2020 m. kovo 4 d. apie 21.15 val. iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas iÅ¡kvietimas, jog Vilniuje, Ateities g. 10, įvyko eismo įvykis. Automobilis „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atsitrenkė į atitvarÄ , galimai yra prispaustas asmuo, kiek nukentėjusių, nežino.

PareigÅ«nams atvykus į įvykio vietÄ , jau buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, stovėjo sudaužytas automobilis „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ant kurio priekinės sėdynės buvo matomas mobilaus ryÅ¡io telefonas „Iphone“. Ä®vykio vietoje G. Ū. paaiÅ¡kino, kad stovėdama Ateities stotelėje matė, kaip automobilis važiuodamas ties Ateities g. 10, atsitrenkė į atitvarus ir nuo smÅ«gio perskrido į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ . Už vairo sėdėjo vaikinas su juoda striuke, buvo su barzdele, keleivio vietoje sėdėjo vaikinas su oranžine striuke.

Po smūgio sustojus automobiliui, abu vaikinai pabėgo į miškelį, link Didlaukio g. Kitas įvykio liudytojas M. P. paaiškino, kad matė kaip iš automobilio link miškelio išbėgo du jaunuoliai, vienas buvo su juoda striuke, kitas – su oranžine (b. l. 2). Iš 2020 m. kovo 4 d. eismo įvykio vietos schemos matyti, kad joje užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti Vilniuje, Ateities g.-Baltupio g, taip pat eismo įvykio situacija, t. y. automobilio „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pozicija, atstumai, apgadinti atitvaras ir kelio ženklas, šukės (b. l. 3).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti automobilio „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)): priekinis bamperis, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės ir kairės pusės durys, užpakalinės dešinės ir kairės pusės durys, priekinis dešinės ir kairės pusės ratai, užpakalinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės ir kairės pusės sparnai, užpakalinis dešinės ir kairės pusės sparnai, užpakalinis bamperis, užpakalinis dešinės pusės žibintas, šoninis priekinis dešinės pusės stiklas, šoninis užpakalinis dešinės pusės stiklas, variklio dangtis, priekinis dešinės ir kairės pusės žibintai, priekinis dešinės ir kairės pusės posūkio žibintai, radiatoriaus grotelės (b. l. 4). 2020 m. kovo 4 d.

UAB „R“ darbuotojos R. S. paaiÅ¡kinime nurodoma, kad UAB „R“ el. bÅ«du sudarė sutartį ir automobilį iÅ¡nuomojo Ukrainos piliečiui S. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), kuris, vairuodamas UAB „R“ valdomÄ automobilį „Nissan Leaf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), važiuodamas Ateities g. nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į atitvarus. Liudytojų duomenimis, automobiliui sustojus, vairuotojas su keleiviu iÅ¡lipę iÅ¡ automobilio pasiÅ¡alino (b. l. 5).

IÅ¡ UAB „G“ pateiktos lokalinės sÄ matos matyti, kad pėsčiųjų apsaugos tvorelės įrengimas kainavo 1 596,68 Eur (b. l. 8). IÅ¡ S. M. elektroninio laiÅ¡ko matyti, kad UAB „B“ padarytÄ Å¾alÄ vertina 48,40 Eur su PVM (b. l. 9). 2020 m. kovo 5 d. A. C. (A. C.) paaiÅ¡kinime nurodoma, kad 2020 m. kovo 4 d. jis kartu su S. P. važiavo iÅ¡sinuomotu „Spark“ automobiliu „Nissan“. Apie 21.00 val. važiuojant Ateities g., automobilis pradėjo slysti slidžiu keliu (lijo). S. P. bandė suvaldyti automobilį, bet jis nuslydo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir atsitrenkė į atitvarÄ .

Jis labai išsigando ir pradėjo panikuoti, tai išprovokavo jam astmos priepuolį. S. P. pasakius, kad neturi dokumentų, nutarė pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Vairuotojui pretenzijų neturi (b. l. 11-12). 2020 m. kovo 5 d. S. P. paaiškinime nurodoma, kad 2020 m. kovo 4 d., apie 21.07 val., su draugu išsinuomojo automobilį „Nissan“ automobilių nuomos bendrovėje „Spark“. Privažiavus prie Ateities-Baltupio g. sankryžos, automobilis staigiai pradėjo važiuoti į kairę, tikėtina, kad buvo pradurtas ratas.

Jiems slystant į kairę, įvyko susidÅ«rimas su kelio atitvaru. Po susidÅ«rimo jie iÅ¡sigando, nes neturėjo prie savęs dokumentų, patyrė Å¡okÄ , todėl pabėgo iÅ¡ eismo įvykio vietos. Eismo įvykio vietoje jis pametė telefonÄ â€žIphone 7 Plus“ (sidabrinės spalvos mėlyname dėkle), kuris jam buvo grÄ Å¾intas komisariate. Pretenzijų neturi (b. l. 13-14). IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pateiktų fotonuotraukų matyti, kad jose užfiksuoti nagrinėjamo įvykio metu padaryti automobilio „Nissan Leaf“ (Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadinimai bei matomi apgadinti kelio ženklas ir atitvaras (b. l. 28-29). Iš UAB „R“ pateiktų duomenų matyti, kad vartotojas S. P. automobilį „Nissan Leaf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) užrezervavo 2020 m. kovo 4 d. 21.05.19 val., kelionė buvo pradėta 2020 m. kovo 4 d. 21.06.51 val. adresu Vilnius, Jeruzalės g. 4, nuo parduotuvės „Rimi“, o kelionė baigta 2020 m. kovo 4 d. 21.43.32 val. ties sankryža adresu Vilnius, Ateities g.-Baltupio g. (b. l.

82) IÅ¡ 2020 m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos teisės grupės raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta Vilniaus miesto savivaldybei priklausanti nuosavybė, pridedama UAB „G“ sÄ mata dėl 1 596,68 Eur vertės remonto darbų atlikimo, UAB „G“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pirkimo sutartis, kuria UAB „G“ įsipareigojo atlikti apsauginių sistemų įrengimÄ ir priežiÅ«rÄ , pėsčiųjų atitvarų ir metalinio tinklo skydų tvorų įrengimÄ , kelio atÅ¡vaitų įrengimÄ , apsauginių stulpelių ir dviračių stovų įrengimo darbus, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija – sumokėti už atliktus darbus.

Atsižvelgiant į tai, praÅ¡oma iÅ¡ S. P. Vilniaus miesto savivaldybės naudai priteisti 1 645,08 Eur administraciniu nusižengimu padarytos turtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 83-106). Dėl S. P. kaltės padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse numatytuosius. Tuo tarpu ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala virÅ¡ija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

KET 9 punkte nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Pagal KET 127 punktÄ , vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo S. P., kaip automobilio „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojo, kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, yra visiÅ¡kai įrodyta.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningÄ visumÄ . Pirmiausia pažymėtina, kad šį faktÄ teismo posėdžio metu patvirtino pats administracinėn atsakomybėn traukiamas S. P., kuris pripažinęs pažeidimus parodė, kad su draugu iÅ¡sinuomojo automobilį. Buvo vakaras, lijo, kelias buvo Å¡lapias. Nuvažiavus apie 1 km nesuvaldė automobilio. Mano, kad tuo metu greitis buvo apie 60 km/h, automobilį „užnešė“ į kairę pusę.

Bandė iÅ¡tiesinti, bet kairysis ratas užvažiavo ant „bordiÅ«ro“, turbÅ«t dėl Å¡lapio kelio. Pabėgo, nes labai iÅ¡sigando, be to, su savimi neturėjo dokumentų. KitÄ dienÄ nuėję į policijÄ papasakojo viskÄ , kaip buvo, alkoholio nevartojo. IÅ¡ esmės S. P. analogiÅ¡kas aplinkybes nurodė ir nuo tyrimo pradžios, savo paties raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime iÅ¡dėstęs, jog 2020 m. kovo 4 d., apie 21.07 val. su draugu iÅ¡sinuomojo automobilį „Nissan“ automobilių nuomos bendrovėje „Spark“.

Privažiavus prie Ateities-Baltupio g. sankryžos, automobilis staigiai pradėjo važiuoti į kairę, tikėtina, kad buvo pradurtas ratas ir susidÅ«rė su atitvaru. Neturėjo prie savęs dokumentų, patyrė Å¡okÄ , iÅ¡sigando, todėl pabėgo iÅ¡ eismo įvykio vietos (b. l. 13-14). Teismas neturi pagrindo netikėti minėtais administracinėn atsakomybėn traukiamo S. P. paaiÅ¡kinimais, kadangi juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Å tai iÅ¡ A. C., važiavusio kartu su S. P., raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų matyti, jog 2020 m. kovo 4 d. apie 21.00 val. važiuojant iÅ¡nuomotu automobiliu Ateities g., automobilis pradėjo slysti slidžiu keliu.

A. C. teigimu, S. P. bandė suvaldyti automobilį, bet jis nuslydo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir atsitrenkė į atitvarÄ . S. P. pasakius, kad neturi dokumentų, nutarė pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos (b. l. 11-12). Tuo tarpu policijos pareigÅ«no L. J. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodoma, kad 2020 m. kovo 4 d. apie 21.15 val. buvo gautas iÅ¡kvietimas, jog Vilniuje, Ateities g. 10, įvyko eismo įvykis. Automobilis „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atsitrenkė į atitvarÄ , galimai yra prispaustas asmuo, kiek nukentėjusių, nežino.

Atvykus į įvykio vietÄ , G. Ū. paaiÅ¡kino, kad stovėdama Ateities stotelėje matė, kaip automobilis važiuodamas Ateities g. atsitrenkė į atitvarus ir nuo smÅ«gio perskrido į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ . Už vairo sėdėjo vaikinas su juoda striuke, buvo su barzdele, keleivio vietoje sėdėjo vaikinas su oranžine striuke. Po smÅ«gio sustojus automobiliui, abu vaikinai pabėgo į miÅ¡kelį, link Didlaukio g. Kitas įvykio liudytojas M. P. taip pat paaiÅ¡kino, kad matė kaip iÅ¡ automobilio link miÅ¡kelio iÅ¡bėgo du jaunuoliai, vienas buvo su juoda striuke, kitas – su oranžine (b. l. 2).

Antai ir UAB „R“ darbuotojos R. S. paaiÅ¡kinime nurodoma, kad automobilis buvo iÅ¡nuomotas Ukrainos piliečiui S. P., kuris, vairuodamas UAB „R“ valdomÄ automobilį „Nissan Leaf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), važiuodamas Ateities g. nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į atitvarus. Liudytojų duomenimis, automobiliui sustojus, vairuotojas su keleiviu iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir pasiÅ¡alino (b. l. 5). Be kita ko, eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 3), papildomuose duomenyse (b. l.

4) nurodytus automobilio apgadinimus sugretinus kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pateiktomis fotonuotraukomis iš eismo įvykio (b. l. 28-29) bei su UAB „R“ pateiktais duomenimis, iš kurių matyti, kad vartotojo S. P. kelionė automobiliu „Nissan Leaf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo pradėta 2020 m. kovo 4 d. 21.06.51 val. adresu Vilnius, Jeruzalės g. 4, nuo parduotuvės „Rimi“, o baigta 2020 m. kovo 4 d. 21.43.32 val. ties sankryža adresu Vilnius, Ateities g.-Baltupio g. (b. l. 82), be to, jo greitis siekė net 102 km/h miesto ribose (b. l. 137), leidžia pagrįstai manyti, jog protokole nurodytu metu, administracinėn atsakomybėn traukiamas S. P. padarė jam inkriminuotus nusižengimus.

Teismo vertinimu, pirmiau aptartų įrodymų visiÅ¡ka pakanka iÅ¡vadai, jog S. P. pažeidė KET 127 punkto reikalavimus, nes buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio. Remdamasis Å¡iomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad S. P. 2020 m. kovo 4 d., apie 21.07 val., Vilniuje, Ateities g. – Baltupio g., vairuodamas automobilį „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio bei apgadino metalinę tvorÄ , kelio ženklÄ ir automobilį „Nissan“ (Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)) bei taip pažeidė KET 127 punkto reikalavimus. Pagal tokias teismo nustatytas faktines aplinkybes jo veika kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Sprendžiant dėl S. P. administracinės atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, ne kartÄ yra konstatavęs, kad Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET, t. y. nori taip elgtis.

Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino.

Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi bÅ«ti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobÅ«dis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).

Be to, teismų praktikoje kaltės, jos formos, rÅ«Å¡ies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimÄ (teisės pažeidimÄ ), iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymÄ ir kokių padarinių Å¡iais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.).

Ä®vertinęs byloje esančius duomenis teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo eismo įvykio metu vairavęs automobilį, jo nesuvaldęs ir atsitrenkęs į kelio atitvarÄ , suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, tačiau, jo paties teigimu, iÅ¡sigando ir pabėgo iÅ¡ eismo įvykio vietos, nes neturėjo su savimi reikiamų dokumentų. KitÄ dienÄ nuėjęs į policijÄ papasakojo viskÄ . Tokie jo veiksmai yra laikomi tyčiniais, nes akivaizdu, kad jis suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau jÄ ignoruodamas sÄ moningai iÅ¡ jos pasiÅ¡alino.

Pažymėtina tai, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ atsakomybės priemonių taikymui pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nėra bÅ«tina nustatyti, jog asmuo, pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos, siekė tikslo iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau pažeisdamas KET reikalavimus, nepildė eismo įvykio deklaracijos ar iÅ¡ karto nepranešė policijai apie eismo įvykį. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Socialinės paramos iÅ¡mokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (2017 m. gruodžio 13 d.

įstatymo redakcija) 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti; bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė. To paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimÄ bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimÄ ir apskaičiavimÄ , vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.

Taigi MGL yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad 1 MGL yra 50 Eur bei į tai, kad S. P. veiksmais dėl kelio įrengimų ir ženklo apgadinimų padaryta žala siekia 1 645,08 (1 596,68 Eur + 48,40 Eur) (b. l. 8-9), t. y. viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį (750 Eur), pirmiau aptartų įrodymų pakanka išvadai, jog S. P., protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir padaręs eismo įvykį, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ir pažeidė KET 222 punktų reikalavimus.

Å i jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad S. P. pažeidė KET 9 punktÄ ir Å¡is pažeidimas priežastiniu ryÅ¡iu susietas su eismo įvykio sukėlimu. Tačiau teismų praktikoje suformuota nuostata, jog KET 9 punkto reikalavimas yra bendro pobÅ«džio, o kaltininko veiksmus bÅ«tina vertinti ir administracinio nusižengimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimÄ .

Be kita ko, teismas pažymi, jog tikslintina protokole nurodyta aplinkybė, kad S. P., vairuodamas automobilį „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio ir, be kita ko, automobilį „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi iš S. P. surašyto protokolo KET 9 punktas šalintinas ir tikslintina faktinė aplinkybė. Paminėtų aplinkybių tikslinimas neturi esminės reikšmės jo veikos kvalifikavimui bei nesunkina jo teisinės padėties.

Dėl S. P. skirtinų nuobaudų ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo deÅ¡imt iki dvylikos eurų. Tuo tarpu ANK straipsnio 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto iki dviejų tÅ«kstančių eurų. Skirdamas administracinę nuobaudÄ S. P., teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobÅ«dį (jis padarė gana Å¡iurkščius administracinius nusižengimus – vairuodamas transporto priemonę, apgadino kelio atitvarÄ , kelio ženklÄ , vairuojamÄ automobilį ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos bei tik laimingo atsitiktinumo dėka iÅ¡vengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, nes nusižengimai padaryti gana judrioje miesto gatvėje, netoli autobusų stotelės), į administracinėn atsakomybėn traukiamo S. P. asmenybę – jauno amžiaus, jo paties teigimu, studentas, administracine tvarka per paskutinius penkerius metus Lietuvoje nebaustas (b. l. 10), duomenų apie jo patraukimÄ baudžiamojon atsakomybėn byloje nėra, tai matyti ir iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų.

S. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes S. P. skirtinos ANK 417 straipsnio 7 dalies, 426 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini minimalūs. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka. Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalies nuostatomis, atsižvelgiant į tai, jog S. P. yra studentas, nedirba, jo atstovo advokato M.

PaukÅ¡tės teigimu, Lietuvoje S. P. mokytis liko 2 metai ir kol mokysis, tikisi sumokėti visas baudas, be to, iÅ¡ tėvų gauna iÅ¡laikymÄ , todėl teismas sprendžia, jog tikslinga S. P. skirtinos baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti dalimis dvideÅ¡imties mėnesių laikotarpiui. Dėl S. P. skirtinos administracinio poveikio priemonės Pažymėtina, kad ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ gali bÅ«ti skiriama administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.

Taigi Å¡iuo aspektu pažymėtina, jog tokios poveikio priemonės taikymas ar netaikymas yra teismo diskrecijos teisė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. P., vairuodamas transporto priemonę, padarė gana Å¡iurkščius ir pavojingus administracinius nusižengimus, kuriais sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, turtui, eismo saugumui, t. y. Å¡iais savo veiksmais apgadino kelio atitvarÄ , kelio ženklÄ ir vairuojamÄ automobilį ir tik laimingo atsitiktinumo dėka iÅ¡vengė skaudesnių padarinių.

Akivaizdu, kad pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos S. P. aiÅ¡kiai suvokė, kad dėl tokio jo elgesio gali atsirasti pasekmės, kadangi tiek apklausiamas teisme, tiek savo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, jog įvykus smÅ«giui į kelio atitvarÄ , su savimi neturėjo dokumentų ir iÅ¡sigandęs nusprendė pasiÅ¡alinti. BÅ«tent tai, teismui leidžia pagrįstai manyti, kad S. P., siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, nusprendė pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos. Tačiau teismas, diskrecijos teise spręsdamas dėl Å¡ios administracinio poveikio priemonės bÅ«tinumo kartu įvertina ir tai, kad S. P. tokį administracinį nusižengimÄ padarė pirmÄ kartÄ , byloje itin blogai jį apibÅ«dinančių duomenų nesurinkta, iÅ¡reiÅ¡kė akivaizdų gailėjimÄ si dėl nusižengimų, nurodė, jog atlygins padarytÄ Å¾alÄ , Å¡iuo metu yra studentas, jam Å¡iuo nutarimu skiriama pakankamai griežta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas pakankamai didelis.

Remdamasis Å¡iomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad ANK numatytiems nuobaudos tikslams pasiekti Å¡iuo atveju nėra bÅ«tina skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ , todėl tokia administracinio poveikio priemonė neskirtina. Dėl padarytos turtinės žalos ANK 664 straipsnyje numatyta, kad administraciniu nusižengimu padarytÄ turtinę žalÄ administracinį nusižengimÄ padaręs asmuo gali atlyginti savo noru. Tokiu atveju padarytos turtinės žalos dydis nustatomas nukentėjusiojo ir administracinį nusižengimÄ padariusio asmens raÅ¡ytiniu susitarimu, kuriame nukentėjusysis patvirtina žalos atlyginimo faktÄ .

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimÄ padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo bÅ«do, žalos atlyginimÄ priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. ANK 563 straipsnyje įtvirtinta administracinių nusižengimų teisenos paskirtis greitai ir objektyviai, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimÄ , užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės bÅ«tų laiku įvykdytos.

Taigi žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡sprendimo klausimas administracinio nusižengimo byloje neturi sudaryti kliūčių operatyviam bylos iÅ¡nagrinėjimui, įstatymu įtvirtinta Å¡ios teisenos paskirtimi; sudėtingesni žalos atlyginimo klausimai, kurių iÅ¡nagrinėti visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir kartu operatyviai administracinio nusižengimo byloje nėra galimybės, nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Žalos atlyginimo nukentėjusiajam priteisimÄ toje pačioje administracinio nusižengimo byloje įstatymas sieja su galimybe nustatyti žalos dydį neatidėjus bylos nagrinėjimo (ANK 665 straipsnio 1 dalis).

Žalos atlyginimo klausimas toje pačioje administracinio nusižengimo byloje paprastai turi bÅ«ti iÅ¡spręstas tais atvejais, kai padaryta turtinė žala yra bÅ«tinasis administracinio nusižengimo požymis ir jos dydis yra įrodinėjimo dalykas konstatuojant nusižengimÄ arba žalos padarymo faktas ir dydis iÅ¡ administracinio nusižengimo bylos medžiagos yra aiÅ¡kÅ«s ir nėra bÅ«tinumo iÅ¡reikalauti papildomÄ medžiagÄ . Kai žalos padarymo faktas akivaizdus, tačiau negalima apskaičiuoti žalos dydžio, teismas gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , klausimÄ dėl turtinės žalos dydžio pats perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (ANK 655 straipsnio 2 dalis).

Tokiu atveju administracinio teisės pažeidimo byloje pareikštas civilinis ieškinys iš esmės turėtų atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso keliamus ieškinio formos ir turinio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje 2AT-16-511/2018). Pažymėtina, kad ANK nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, todėl tokia situacija aiškintina analogiškai kaip ir baudžiamosios bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2011, 2K-278/2011).

Teismo vertinimu, kaip ir baudžiamosios bylose, administracinių nusižengimų bylose civilinis ieškinys turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus (tokia pozicija dėl baudžiamųjų bylų išdėstyta kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-526-693/2015). Šiuo atveju formos ir turinio prasmes įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepateikė.

Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju iÅ¡ administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog žalÄ patyrusiais asmenimis pripažinti UAB „B“ ir UAB „G“ (b. l. 1). Kartu iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog pagal UAB „G“ pateiktÄ lokalinę sÄ matÄ pėsčiųjų apsaugos tvorelės įrengimas kainavo 1 596,68 Eur (b. l. 8), o iÅ¡ S. M. siųsto elektroninio laiÅ¡ko UAB „B“ padarytÄ Å¾alÄ vertina 48,40 Eur su PVM (b. l. 9). Tuo tarpu iÅ¡ 2020 m. gegužės 22 d.

Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos teisės grupės raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta Vilniaus miesto savivaldybei priklausanti nuosavybė, nes iÅ¡ UAB „G“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudarytos pirkimo sutarties matyti, kad UAB „G“ įsipareigojo atlikti apsauginių sistemų įrengimÄ ir priežiÅ«rÄ , pėsčiųjų atitvarų ir metalinio tinklo skydų tvorų įrengimÄ , kelio atÅ¡vaitų įrengimÄ , apsauginių stulpelių ir dviračių stovų įrengimo darbus, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija – sumokėti už atliktus darbus.

Atsižvelgiant į tai, raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais Vilniaus miesto savivaldybės administracija praÅ¡o iÅ¡ S. P. Vilniaus miesto savivaldybės naudai priteisti 1 645,08 Eur administraciniu nusižengimu padarytos turtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 83-106). Taigi pateikti raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, o ne ieÅ¡kinys, juose nurodytos ne visos žalos atlyginimo klausimui spręsti reikÅ¡mingos aplinkybės, neįvardinti visi proceso dalyviai, jų teisinė padėtis. IÅ¡ties, byloje yra pateikta UAB „G“ lokalinė sÄ mata, S. M. elektroniniame laiÅ¡ke nurodyta UAB „B“ vertinama padaryta žala.

Kita vertus byloje yra ir duomenys apie tai, jog draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ iÅ¡mokėjo UAB „G“ 1 278,32 Eur draudimo iÅ¡mokÄ (b. l. 33), tačiau kaip nurodė teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens UAB „R“ įgaliota atstovė, draudimo bendrovė atlygino UAB „G“ už kelio atitvarus, dėl to nukreipė atgręžtinį reikalavimÄ Ä¯ juos atlyginti 1 278,32 Eur iÅ¡laidas, kurias atlygino UAB „G“. Teismo vertinimu, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad S. P. veiksmais neabejotinai padaryta žala virÅ¡ijanti 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį.

Tačiau susiklosčius pirmiau minėtai situacijai, kai žalÄ atlyginusi draudimo bendrovė galimai pareiÅ¡kė atgręžtinį reikalavimÄ UAB „R“, tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės administracija apskritai praÅ¡o jai atlyginti visÄ Å¾alÄ bei nesant pareikÅ¡to įstatymo reikalavimus atitinkančio civilinio ieÅ¡kinio dėl padarytos turtinės žalos, nėra pakankamai aiÅ¡kus žalos dydis bei kitos aplinkybės (pvz., kam turi bÅ«ti atlyginta žala, kas turi teisę reikÅ¡ti tokį reikalavimÄ , kas turi dalyvauti procese trečiaisiais asmenimis ir pan.), žalos klausimas Å¡ioje byloje nespręstinas.

Å ių aplinkybių teismas neatidėdamas bylos nagrinėjimo nustatyti negali, kadangi spręsdamas padarytos žalos klausimÄ , neabejotinai turėtų remtis civilinės teisės normomis, spręsti dėl kitų proceso dalyvių įtraukimo ir pan. Esant tokiai situacijai, teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju žalos atlyginimo klausimas spręstinas civilinio proceso tvarka, suinteresuotiems asmenims pareiÅ¡kus įstatymo reikalavimus atitinkantį civilinį ieÅ¡kinį. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kai vertintina situacija dėl UAB „R“ atstovės teismo posėdyje iÅ¡dėstyto reikalavimo atlyginti įmonei padarytÄ Å¾alÄ už automobilio remontÄ .

Pažymėtina, kad įmonė ieÅ¡kinio nepateikė, be to, S. P. atstovas teismo posėdyje nurodė, kad su reikalauja priteisti suma nesutinka, mano, kad įmonė taip pat atsakinga už kilusiÄ Å¾alÄ , todėl prašė palikti šį klausimÄ spręsti civilinio proceso tvarka. Atsižvelgdamas į tai, teismas taip pat sprendžia, kad Å¡iuo atveju žalos atlyginimo klausimas spręstinas civilinio proceso tvarka, UAB „R“ pareiÅ¡kus įstatymo reikalavimus atitinkantį civilinį ieÅ¡kinį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 35, 36, 38 straipsniais, 417 straipsnio 7 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644, 646, 664, 665 straipsniais, n u t a r i a : S. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam deÅ¡imties eurų (10 Eur) dydžio baudÄ . S. P. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto eurų (1 100 Eur) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, S. P. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudÄ â€“ vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto eurų (1 100 Eur) dydžio baudÄ . Paskirtos baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti dalimis dvideÅ¡imties (20) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant S. P. kas mėnesį sumokėti po penkiasdeÅ¡imt penkis eurus (55 Eur), pirmÄ Ä¯mokÄ sumokant ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

IÅ¡aiÅ¡kinti proceso dalyviams, kuriems padaryta žala, kad jie turi teisę kreiptis civilinio proceso tvarka, teismui pateikdami įstatymo reikalavimus atitinkantį civilinį ieÅ¡kinį. Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 1001.

Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sÄ skaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB „Citadele“ banke.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudÄ bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Mokant paskirtÄ baudÄ mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti lėšų gavėjÄ Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodÄ 188659752, įmokos kodÄ 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodÄ (ROIK) – 20111832109. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjas Marijus Kursevičius