a7b6a74b-ff38-4b3d-b5ef-9608adeebab4 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-195-150/2017Proceso Nr. 1-01-1-14484-2016-3Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.8.1.; (S) 1.2.3.1.2.3. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 18 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,teisėjų Reginos Gaudutienės ir Laimos Garnelienės,sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,nuteistajam A.

Ž., jo gynėjai advokatei Annai Grinevič,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimu 14 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.IÅ¡ A. Ž. priteista nukentėjusiajam D.

Å . atlyginti 720 Eur turtinę žalÄ .Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi praneÅ¡imÄ ir iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : A. Ž. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. kovo 27 d., apie 23 valandÄ , bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu su savo Å¡eimos nare – sugyventine J. Å ., su kuria gyveno neįregistravę santuokos apie 24 metus, tampė jÄ už plaukų, sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 27 smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas ir padarė daugybinius sužalojimus galvoje, krÅ«tinės lÄ stoje, rankose bei rankomis smaugdamas spaudė J.

Å . kaklÄ , taip padarydamas jai gerklų skydinės kremzlės lūžius, didelę kraujosruvÄ su paburkimu gerklų minkÅ¡tuosiuose audiniuose, liežuvio kraujosruvas, plačias kraujosruvas kaklo minkÅ¡tuosiuose audiniuose – raumenyse. Nuo pasmaugimo J. Å . įvykio vietoje mirė.Nuteistasis A. Ž. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nuosprendį ir paskirti jam Å¡velnesnę bausmę.Nuteistasis teigia, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Apeliantas neigė savo kaltę bylos teisminio proceso metu, nes jis dar negali visiÅ¡kai patikėti, kad padarė tokio pobÅ«džio nusikaltimÄ .

Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. Ž. neneigia nusikaltęs ir tvirtina ikiteisminiame tyrime duotus parodymus. Be to, nuteistasis stengėsi, kad nukentėjusioji išvengtų rimtesnių padarinių, nes jis bėgo ieškoti pagalbos, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. A. Ž. neslėpė nusikaltimo padarymo aplinkybių ir davė išsamius parodymus. Nusikaltimo padarymas nebuvo planuotas, ginčas tarp asmenų įvyko spontaniškai. Apeliantas nesiekė kėsintis į J. Š. gyvybę, labai gailisi dėl savo elgesio.

Pasak nuteistojo, jis visÄ gyvenimÄ laikėsi visuomenėje nustatytų taisyklių.Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, taip pat į A. Ž. amžių, nuteistojo nuomone, jam turėtų bÅ«ti paskirta mažesnė laisvės atėmimo bausmė. Teismo posėdyje bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistasis A. Ž. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė prašė nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo A. Ž. apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija nesutinka su A.

Ž., kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.Už savo Å¡eimos nario nužudymÄ kaltininkui nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo aÅ¡tuonerių iki dvideÅ¡imties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Apygardos teismas paskyrė A. Ž. laisvės atėmimo bausmės dydį, lygų sankcijos vidurkiui – 14 metų.Apeliantas pripažintas kaltu padaręs vienÄ baigtÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Nuteistasis nusikalstamais veiksmais sukėlė neatkuriamas pasekmes – kito žmogaus mirtį. Žmogaus gyvybė yra viena iÅ¡ svarbiausių vertybių, saugomų baudžiamuoju įstatymu, todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę tais atvejais, kai kaltininko tyčiniais veiksmais nužudomas kitas žmogus, tuo labiau kad A.

Ž. nužudė savo Å¡eimos narį. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, byloje nustatytos aplinkybės paneigia, kad jis nesiekė kėsintis į J. Å . gyvybę. IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. M 183/2016(03) matyti, kad pagrindinė nukentėjusiosios mirties priežastis buvo jos pasmaugimas. Pažymėtina, kad Å¡is veiksmas buvo pakankamai stiprus, nes J. Å . padarytas gerklų kremzlių lūžis. Be to, dar iki nukentėjusiosios mirties A. Ž. intensyviai panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ jÄ suduodamas ne mažiau kaip 27 smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas (t. 1, b. l. 43-46).

Ä®vertinus J. Å . mirties priežastį, smurtavimo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ intensyvumÄ , A. Ž. smÅ«gių sudavimÄ rankomis ir kojomis J. Å . į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas, darytina iÅ¡vada, kad apygardos teismas pagrįstai pripažino, jog nuteistasis nusikalto veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Sprendžiant dėl A. Ž. paskirtos bausmės dydžio neturi reikÅ¡mės tos aplinkybės, kad po nusikalstamų veiksmų padarymo jis bėgo ieÅ¡koti pagalbos, buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba, nes medicinos darbuotojai dėl objektyvios priežasties (J.

Å . mirties) negalėjo padėti nukentėjusiajai iÅ¡gelbėti gyvybės. Apelianto padaryto nusikaltimo pavojingumo nemažina ir tai, kad, pasak nuteistojo, jis iÅ¡ anksto neplanavo nusikalsti, o ginčas tarp A. Ž. ir J. Å . įvyko spontaniÅ¡kai. Nuteistasis galėjo iÅ¡spręsti konfliktÄ ne smurtaudamas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , o kitokiu bÅ«du. Be to, A. Ž. tęstinio pobÅ«džio smurtavimas ir vėliau J. Å . pasmaugimas rodo, kad nuteistojo veiksmai truko tam tikrÄ laikÄ , o nebuvo momentinio pobÅ«džio fizinės jėgos panaudojimas.

Todėl teigti, kad A. Ž. nusikalstamus veiksmus lėmė vien spontaniÅ¡kumas, kilęs iÅ¡ konflikto su J. Å ., nėra teisinio pagrindo.Apygardos teismas pagrįstai nenustatė A. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Skundžiamame nuosprendyje pakankamai motyvuotai pasisakyta, kodėl nepripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Analizuojant Å¡ios atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, darytina iÅ¡vada, kad Å¡i aplinkybė pripažintina esant bent vienam iÅ¡ trijų alternatyvių pagrindų:

1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi;

2) kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ;

3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Tokio išaiškinimo laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, 2K-77/2013, 2K-49/2014). Kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu.

Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme keičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2012, 2K-440/2013, 2K-78/2014).

Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius. NuoÅ¡irdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ ir pan.). (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-60/2014).

A. Ž. ikiteisminiame tyrime davė pakankamai iÅ¡samius parodymus apie inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes, patvirtino juos atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje (t. 1, b. l. 171-172, t. 2, b. l. 9-10, 13-24). Kita vertus, bÅ«tina taip pat įvertinti nuteistojo elgesį bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad A. Ž. ne tik neprisipažino nužudęs J. Å ., bet ir neigė padaręs kokius nors nusikalstamus veiksmus prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ . Nuteistasis, duodamas parodymus, akcentavo blogus jo ir nukentėjusiosios santykius, ginčus dėl buto, pinigų vagystę.

A. Ž. paneigė savo parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime, teigdamas, kad jis nenurodė tokių aplinkybių, kurios užfiksuotos apklausų protokoluose (t. 2, b. l. 62, 65-66). Aptarta nuteistojo pozicija patvirtina, kad jis davė nenuoseklius parodymus baudžiamajame procese, klaidino apygardos teismÄ nustatant bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, kritiÅ¡kai nevertino savo nusikalstamo elgesio ir neiÅ¡gyveno dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų padarymo. Atsižvelgiant į tai, A. Ž. apeliacinio skundo deklaratyvÅ«s teiginiai, kad jis neneigia nusikaltęs ir tvirtina ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, be to, labai gailisi dėl savo elgesio, atmetami kaip nepagrįstas bandymas suÅ¡velninti savo teisinę padėtį.

Tokiai iÅ¡vadai daryti neturi reikÅ¡mės ta aplinkybė, kad nuteistasis ikiteisminiame tyrime neslėpė nusikaltimo padarymo aplinkybių. Pasak A. Ž., jis neigė savo kaltę bylos teisminio proceso metu, nes jis dar negali visiÅ¡kai patikėti, kad padarė tokio pobÅ«džio nusikaltimÄ , tačiau iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistasis pasisakydamas nenurodė, jog jaučiasi pasimetęs, jį slegia kaltės jausmas. PrieÅ¡ingai, kaip minėta, apeliantas kategoriÅ¡kai nurodė nepadaręs inkriminuoto nusikaltimo.A.

Ž. atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis padarė nusikaltimÄ bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos padaryti nusikaltimÄ (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis D. Å . teisiamajame posėdyje parodė, jog nuteistasis buvo linkęs vartoti alkoholį. BÅ«damas apsvaigęs, apeliantas elgėsi agresyviai, smurtavo prieÅ¡ J. Å . (t. 2, b. l. 62-63). Liudytoja A. K. patvirtino, kad A. Ž. girtaudavo (t. 2, b. l. 64). Pats nuteistasis neneigė vartodavęs alkoholį, konfliktų metu pastumdavęs nukentėjusiÄ jÄ (t. 2, b. l. 65).

A. Ž. nusikaltimo padarymo metu nedirbo (t. 1, b. l. 148), jis anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 136-137), trauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau administracinės nuobaudos negalioja (t. 1, b. l. 139). Visa tai neleidžia tvirtinti, kad A. Ž. visÄ gyvenimÄ laikėsi visuomenėje nustatytų taisyklių, kaip teigiama jo apeliaciniame skunde. Be to, nuteistasis nėra senyvo amžiaus, nėra duomenų, kad jis serga kokiomis nors sunkiomis ligomis, juolab apelianto amžius nesutrukdė nusikalsti byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Todėl A. Ž. amžius nėra ta aplinkybė, sudaranti pagrindÄ Å¡velninti jo teisinę padėtį.Remiantis tuo, kas nustatyta, darytina iÅ¡vada, kad apygardos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o A. Ž. paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis lygus BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatytam Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkiui, atitinka teisingumo principÄ , todėl apelianto praÅ¡ymas Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę yra atmetamas kaip nepagrįstas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                                  RÅ«ta Mickevičienė Teisėjai                                                                                                               Laima Garnelienė                                                                                                                             Regina Gaudutienė