2013-12-18 Nr. AB-10270-3-62-3-00754-2013-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-834/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00754-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 81

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. R. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. J. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus Lazdijų skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo A. R. J. (toliau – ir pareiškėjo) skundas, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovų nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą senatvės pensijos dalį bei įpareigoti atsakovus apskaičiuoti ir išmokėti jam nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą senatvės pensijos dalį.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 16 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 ir 24 straipsnių reikalavimų, todėl jam buvo nustatytas terminas iki 2013 m. liepos 29d. skundo trūkumams pašalinti.

Teismas pažymėjo, kad tam, kad galėtų išspręsti skundo priėmimo klausimą, pareiškėjas privalo tinkamai ir aiškiai suformuluoti reikalavimą, atsižvelgiant į ABTĮ 88 straipsnyje numatytų teismo galimų priimti sprendimų rūšis, t. y. prašyti panaikinti skundžiamą aktą, įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą atitinkamai įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą ir pan. (ABTĮ 23 str. 2 d. 8 p., 88 str. 2 d.).

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovų neišmokėtą senatvės pensijos dalį, tačiau iš skundo turinio ir prie jo pridedamų dokumentų nėra aišku, ar dėl prašomos priteisti (įpareigojimo išmokėti) pensijos dalies tarp pareiškėjo ir atsakovų yra kilęs ginčas, t. y. ar pareiškėjas dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies išmokėjimo yra kreipęsis į atsakovus (trečiąjį suinteresuotą asmenį) ir šie atsisakė ją išmokėti arba vilkina šio klausimo sprendimą. Tuo atveju, jei pareiškėjas kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrių arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus Lazdijų skyrių bei, pasinaudodamas privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, šių institucijų sprendimus (atsakymus) apskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba), kuri jo skundo netenkino, pareiškėjas turi teisę prašyti teismą panaikinti gautus institucijų sprendimus (atsakymus) ir prašyti teismą įpareigoti minėtas institucijas atlikti jo prašomus veiksmus (pvz., išmokėti neišmokėtą senatvės pensijos dalį), dėl kurių su atsakovais kilo ginčas (ABTĮ 3 str. 1 d.). Taip pat, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo suformuluotas reikalavimas „priteisti <...> nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą senatvės pensijos dalį“ galimai dubliuoja reikalavimą „išmokėti <...> nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą senatvės pensijos dalį.“. Skundo reikalavimas nėra pakankamai aiškiai ir tinkamai suformuluotas, todėl tikslintinas (ABTĮ 23 str. 2 d. 8 p.).

Teismas konstatavo, kad prie skundo pridėtini dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimą (ABTĮ 24 str. 1 d.). Pareiškėjo kreipimosi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrių, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus Lazdijų skyrių ir Fondo valdybą įrodymui, prie skundo pridėtini jo prašymai (skundai), kuriais jis kreipėsi į minėtas institucijas ir gauti jo netenkinantys (ginčijami) sprendimai (atsakymai) (ABTĮ 24 str. 1 d.).

Teismas pažymėjo, kad atsakovu byloje nurodytina institucija, kurios aktai ar veiksmai skundžiami (ABTĮ 23 str. 2 d. 3 p.).

Teismas taip pat akcentavo, kad skundas administraciniam teismui turi būti paduotas per dvidešimt dienų nuo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo gavimo dienos (ABTĮ 32 str. 1 d.). Todėl ginčijant viešojo administravimo institucijos veiksmus (aktą, sprendimą) po pasinaudojimo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka (skundo išnagrinėjimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), skunde nurodytina išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos (Fondo valdybos) sprendimo (atsakymo) gavimo data bei pateiktini šią datą patvirtinantys įrodymai (pvz., vokas su gavimo datos žyma) (ABTĮ 24 str. 1 d.). Praleidus terminą skundui paduoti, pateiktinas prašymas atnaujinti terminą, nurodant termino praleidimo priežastis ir pateikiant tas priežastis patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 34 str. 2 d.).

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartyje nustatytu terminu A. R. J. nepateikė teismui patikslinto skundo, taip pat nepateikė prašymo pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti, nenurodė termino praleidimą pateisinančių priežasčių, todėl teismas laikė, kad pareiškėjas nepašalino Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų.

Teismas sprendė, kad dėl nurodytų aplinkybių tolimesnis teismo procesas negalimas, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi skundas grąžintas pareiškėjui A. R. J.

III. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas A. R. J. atskirasis skundas dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 1-1410-554/2013 ir 2013 m. liepos 16 d. nutartį toje pačioje byloje ir priimti pareiškėjo skundą nagrinėti teisme.

Atskirajame skunde pareiškėjas teigia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad vien tik ta aplinkybė, kad pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka neapskundė administracinio akto, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo nurodomi ir, jo nuomone, neteisėti viešojo administravimo subjektų veiksmai yra teisėti, t. y. atitiko teisės aktų reikalavimus (2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2686/2011) .

Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, teismas privalo tirti ir faktinį pagrindą, iš kurio kildinama žala, nežiūrint to, kad tas pagrindas atskira tvarka nenuginčytas (2006 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-1030/2006). Teisės į žalos atlyginimą atsiradimui įstatymas nereikalauja, jog neteisėti valstybės valdžios aktai būtų panaikinti ar pripažinti negaliojančiais įstatymų nustatyta tvarka (2007 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-332/2007).

Pareiškėjas remiasi praktika, kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas:

a) 2013 m. birželio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-911/2013 priteisė dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo sumažintą senatvės pensiją ir konstatavo, kad „pabrėžtina, jog šį turtinį praradimą teismas, individualioje byloje atlikdamas tik jam priskirtą teisingumo vykdymo funkciją, privalo visiškai pašalinti, nes priešingu atveju būtų pažeistos Konstitucijos 52 straipsnio nuostatos ir iš Konstitucijos 23 straipsnio kylantys nuosavybės teisės apsaugos imperatyvai, o asmens teisė į teisminę gynybą būtų fiktyvi. Be to, tikrinamoje byloje teismui nepriėmus pareiškėjai palankaus sprendimo dėl neteisėtai neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies grąžinimo, įstatyminis reguliavimas, kuris buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikomas."

b) 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-984/2013 konstatavo, kad „pareiškėjai paskirtos senatvės pensijos dydis negalėjo būti ribojamas Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikti detalūs apskaičiavimai, pagrindžiantys, kokia pensijos dalis pareiškėjai buvo neišmokėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą VSDF valdybos Vilniaus skyrių apskaičiuoti ir išmokėti M. M. neišmokėtą senatvės pensijos dalį, susidariusią pritaikius Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d."

c) 2013 m. birželio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-982/2013 priteisė dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo sumažintą senatvės pensiją ir konstatavo, kad „pagrindas riboti pareiškėjai paskirtą ir mokamą senatvės pensiją išnyko dar nesant priimto galutinio sprendimo dėl pensijos dydžio ir šio sprendimo neįvykdžius, jokių kitų pagrindų mažinti pensiją nebuvo, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m gruodžio 11 d. sprendimu teisėtai ir pagrįstai priteisė G. D. dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo susidariusią senatvės pensijos nepriemoką." Taip pat konstatuota, kad „teisinio reguliavimo ypatumai lemia, kad tokio pobūdžio reikalavimų adresatais, kitaip nei valstybinių pensijų mokėjimo teisiniuose santykiuose, laikomi valstybines socialinio draudimo pensijas skiriantys ir mokantys subjektai – VSDFV teritoriniai skyriai."

Atsižvelgiant į minėtą teismų praktiką, pareiškėjas padarė išvadas, kad šiuo atveju nėra būtina išnaudoti ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką; nereikia nurodyti konkrečios sumos, kuri turėtų būti priteistina iš atsakovo; nurodytas atsakovas buvo tinkamas, t. y. juo buvo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria laikyta, kad pareiškėjas nepašalino nurodytų skundo trūkumų ir skundas grąžintas pareiškėjui, teisėtumas ir pagrįstumas.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 16 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjo skundas neatitiko ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimų, todėl jam buvo nustatytas terminas iki 2013 m. liepos 29 d. skundo trūkumams pašalinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartyje nustatytu terminu A. R. J. nepateikė teismui patikslinto skundo, taip pat nepateikė prašymo pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti, nenurodė termino praleidimą pateisinančių priežasčių, todėl teismas laikė, kad pareiškėjas nepašalino Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų ir 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi skundas grąžintas pareiškėjui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis laiduoja kiekvieno asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas), aiškindamas prieinamos ir veiksmingos teisminės gynybos turinį, savo jurisprudencijoje taip pat yra nurodęs, jog teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai).

Pabrėžtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 23, 24, 39 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad spręsdamas skundo priėmimo klausimą ir nustatęs, jog skundas neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, teismas nutartimi nustato terminą trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo reikalavimas iš esmės yra kilęs dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimo, t. y. pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Fondo valdybos teritorinį skyrių išmokėti jam dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo neišmokėtos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodė, kokį Fondo valdybos (jos teritorinio skyriaus) administracinį aktą (sprendimą) ar veiksmą (neveikimą) jis ginčija. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais, turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė kolegija 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 pasisakė, kad institucijų, kurioms suteikti įgaliojimai skirti ir mokėti valstybines socialinio draudimo pensijas, sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais apskundimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymo) 45 straipsnyje. Pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (1 dalis). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui (2 dalis). Pagal naujos redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnį (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-87 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.) Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal minėto straipsnio 4 dalį Fondo valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Fondo valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui.

Įvertinus pirmiau įvardytas Pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatas, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog jos neabejotinai patvirtina, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Atsižvelgus į pirmiau nurodytas įstatymų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinus pareiškėjo skundo turinį, konstatuotina, jog pareiškėjo keliamam ginčui spręsti įstatyme yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, kurios pareiškėjas turėjo laikytis. Pareiškėjui nesuteikta teisė rinktis alternatyvią instituciją (teismą), kurioje būtų nagrinėjamas jo keliamas ginčas. Darytina išvada, jog pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, kad šiuo atveju jam nebuvo būtina laikytis bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, nepagrįstas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai, susiję su tuo, kad skunde jis nurodė tinkamą atsakovą, yra neaktualūs nagrinėjamos bylos atveju. Net jei skunde būtų nurodytas teismo nuomone netinkamas atsakovas, vien tas faktas negalėtų būti pagrindu atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, nes tinkamas bylos šalis lemia materialinis teisinis santykis, iš kurio kyla ginčas. Teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, nesprendžia ginčo iš esmės, tad negali ir pasakyti, ar tas asmuo yra tinkamas atsakovas byloje. Jei teismas, nagrinėdamas bylą nustato, kad skundas (prašymas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, tai turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis (ABTĮ 54 str.).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad beveik visa pareiškėjo atskirajame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuria jis remiasi teigdamas, jog nagrinėjamos bylos atveju jam nėra nustatyta privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, yra susijusi su žalos atlyginimo bylomis. Tose bylose sprendžiamas klausimas dėl žalos, padarytos neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, atlyginimo, tačiau ši praktika yra neaktuali nagrinėjamos bylos atveju, nes nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas ne dėl žalos atlyginimo, o dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo, būtent taip yra kavalifikuojami analogiški ginčai aktualioje teismų praktikoje.

Pažymėtina, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi

pareiškėjui nėra užkirstas kelias kreiptis gynybos į teismą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo ne kartą akcentuota, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ši teisė turi būti įgyvendinta laikantis įstatymų nustatytų kreipimosi į teismą terminų bei reikalavimų tokio kreipimosi formai ir turiniui (pvz., administracinės bylos Nr. AS525-575/2010, AS556-341/2009, AS63-404/2009). Taigi pareiškėjas gali paduoti naują, ABTĮ reikalavimus atitinkantį skundą. Kadangi pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nutarė laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu, remiantis nustatytais skundo trūkumais, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo su tokiu aiškinimu nesutikti.

Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino bylos aplinkybes ir ginčui taikytinas teisės normas, dėl to priėmė iš esmės teisingą nutartį, kurios naikinti nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. R. J. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius