a7b4e5e0-663b-4c6f-a208-affde2e67eb7 · Lietuvos apeliacinis teismas

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gegužės 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės PiÅ¡kinaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės T. C. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-3460-258/2010 pagal ieÅ¡kovės T.

C. ieÅ¡kinį atsakovei H. K. (trečiasis asmuo – Vilniaus miesto pirmojo notarų biuro notarė D. S.) dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 2009 m. liepos 31 d. buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė T. C. minėtÄ butÄ padovanojo atsakovei H. K., paliekant ieÅ¡kovei teisę neatlygintinai naudotis iki gyvos galvos dovanojamu turtu bei sutariant, kad su turtu susijusias įmokas bei iÅ¡laikymo mokesčius moka apdovanotasis.IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ ir ieÅ¡kiniu prašė pripažinti 2009 m. liepos 31 d. sudarytÄ sutartį negaliojančia.

Nurodė, kad sandorio sudarymo metu buvo labai silpnos sveikatos, seserimi H. K. visiÅ¡kai pasitikėjo, todėl pastarajai papraÅ¡ius vykti pas notarę pataisyti testamentÄ kažkÄ patikslinti dėl buto ir papraÅ¡ius paimti su savimi buto dokumentus, sutiko nesigilindama ir nesuvokdama tikrosios prasmės. IeÅ¡kovė nurodė, kad dokumentus pasirašė neskaitydama, notarė atliekamų veiksmų prasmės nepaaiÅ¡kino, dokumentų į ieÅ¡kovei žinomas rusų ar lenkų kalbas neiÅ¡vertė. Grįžus iÅ¡ notarės, ieÅ¡kovę aplankė artima draugė M.

L. su savo žentu K. T., kuris iÅ¡vertė jai pasiraÅ¡ytÄ dokumentÄ bei buvo be galo sukrėsta, kai sužinojo, kad pasirašė dovanojimo sutartį ir kad butas jai jau nebepriklauso. IeÅ¡kovės teigimu, jos suvokimas buvo nukreiptas į testamento pakeitimÄ , o ne į buto dovanojimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad nors teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad sesuo kalbėjo apie vyro akcijas, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovės ketinimus pataisyti testamentÄ dėl neva neįraÅ¡ytų akcijų.

Be to, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė ne visada pasiduodavo seseriai ir vykdydavo tai, kÄ jai patardavo atsakovė, todėl aplinkybes dėl „aklo pasidavimo seseriai ir vykdymo visko, kÄ ji liepė daryti“, o taip pat, kad ieÅ¡kove pasinaudojo dėl jos prastos sveikatos bÅ«klės, kad ieÅ¡kovė neketino seseriai perleisti savo buto, pripažino neįrodytomis. Teismas pažymėjo, kad iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ medicininių dokumentų nepatvirtina sunkios ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klės, dėl kurios ieÅ¡kovei 2009 m. liepos 31 d. bÅ«tų buvę sunku orientuotis aplinkoje dėl psichinio silpnumo.

Be to, liudytoja S. S. patvirtino, kad ieÅ¡kovė seniai kalbėjo, jog ji perleis savo butÄ atsakovei, nes pastaroji visada jÄ finansiÅ¡kai remdavo. IeÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad yra kokių nors akcijų valdytoja, atsakovė patvirtino, kad notarė su sutarties Å¡alimis bendravo rusų kalba ir paaiÅ¡kino dovanojimo sutarties turinį. Dovanojimo sutartimi ieÅ¡kovei palikta teisė iki gyvos galvos neatlygintinai naudotis dovanojamu trijų kambarių butu, kurio iÅ¡laikymo mokesčius turi mokėti atsakovė, ieÅ¡kovės gaunamos pensijos pajamos apie 700 Lt per mėnesį, kai tuo tarpu buto iÅ¡laikymas Å¡ildymo laikotarpiu kainuodavo apie 500 Lt, o 200 Lt suma nepakankama pragyvenimui, todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo pripažinti, jog ginčijamas dovanojimo sandoris sudarytas visiÅ¡kai nenaudingomis ieÅ¡kovei sÄ lygomis.

Tuo tarpu tai, kad ieÅ¡kovė, nusprendusi kreiptis į teismÄ , pati moka buto iÅ¡laikymo mokesčius, nesudaro pagrindo dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia, o taip pat byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės atžvilgiu atsakovė atliko kokius nors aktyvius, nesÄ Å¾iningus, tyčinius veiksmus siekdama dėl galutinio tikslo suklaidinti ieÅ¡kovę. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė T. C. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Nurodo Å¡iuos argumentus:1. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė paaiÅ¡kino, kad ginčijamas sandori įvyko dėl to, kad ieÅ¡kovė neparduotų buto svetimiems žmonėms, kurie gali apgauti, o ieÅ¡kovė liktų ir be buto, ir be pinigų bei praÅ¡ytų jÄ priglausti, tačiau pati ieÅ¡kovė gali iÅ¡reikÅ¡ti ir paaiÅ¡kinti savo tikrosios valios prasmę.

2. IeÅ¡kovė serga įvairiomis ligomis, 2009 m. birželio 13 d. buvo iÅ¡tikęs miokardo infarktas, o ginčijamo sandorio metu (2009 m. liepos 31 d.) psichinė bei fizinė bÅ«sena nebuvo pilnai atstatyta.3. Teismas neteisingai įvertino liudytojos S. S. parodymus, nes minėta liudytoja patvirtino ketinimÄ palikti butÄ atsakovei, o ne jį perleisti. Atitinkamai liudytojo K. T. samprotavimai dėl pensijos dydžio ir galimybės iÅ¡ jos pragyventi yra tik bendro pobÅ«džio asmeninė nuomonė.

4. Teismas neįvertino, kad atsakovė nei karto nuo sutarties sudarymo 2009 m. liepos 31 d. nėra sumokėjusi už butÄ , o uzufrukto nustatymas neapsaugo nuo rizikos netekti bÅ«sto, o ypač nuo gyvenimo bute sÄ lygų pakeitimo ir pabloginimo. Antai atsakovė gali iÅ¡nuomoti buto dalį, jį parduoti, įkeisti ir pan.

5. Sandorio esmės ir dalyko suvokimas buvo nukreiptas į testamento pakeitimÄ (nurodant 63 savo mirusiam vyrui priklausiusias dabartinės įmonės „Lithun“ akcijas), o ne į buto dovanojimÄ .

6. Laisvu turto disponavimu buvo galimybė užtikrinti savo materialinę gerovę, apmokant papildomas iÅ¡laidas sveikatos atstatymui ir gydymui ar kt. Tuo tarpu dovanojimo sutartis yra visiÅ¡kai nenaudinga, juolab kad ir įgijusi vertingÄ nekilnojamojo turto objektÄ atsakovė nevykdo sutartyje numatytų minimalių įsipareigojimų.

7. IeÅ¡kovė nurodo esanti pensininkė, visÄ gyvenimÄ dirbusi paprastos darbininkės darbÄ , teisiÅ¡kai neiÅ¡prususi, serganti ir nemokanti lietuvių kalbos, todėl nesÄ Å¾iningi atsakovės veiksmai nulėmė suklydimÄ sudarant dovanojimo sutartį.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė H. K. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad nuo 1989 metų iÅ¡laikė savo seserį ir ieÅ¡kovė visÄ laikÄ iki 2010 m. vasario mėn. (kuomet atsakovė sužinojo apie kreipimÄ si į teismÄ ) ėmė pinigus pragyvenimui, o ieÅ¡kovė pati paskambino ir pasakė, kad už rÅ«pestį nori padovanoti butÄ , nes tuomet jai bus ramiau ir kiti giminaičiai nesitikės, kad testamentÄ galima pakeisti kieno nors atžvilgiu.

Tuo tarpu ieÅ¡kovės parodymai yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, o svarių argumentų, kas buvo jos suklydimo sudarant dovanojimo sutartį priežastis, nepateikta. Atitinkamai ieÅ¡kovė serga jau labai seniai, o dovanojimo sutartis buvo sudaryta praėjus net mėnesiui po ieÅ¡kovės reabilitacijos. Be to, po ginčijamo sandorio sudarymo ieÅ¡kovė ir atsakovė buvo nuvykę į kapines, kur kartu sutvarkė 6 kapus. Tokiu bÅ«du, atsakovės nuomone, ieÅ¡kovė visomis įmanomomis priemonėmis siekia suklaidinti teismÄ ir pripažinti sandorį negaliojančiu (toks noras ieÅ¡kovei atsirado po T.

C. bendravimo su svetimais žmonėmis). Sudarant dovanojimo sutartį rusų kalba buvo paaiÅ¡kinta, kokiomis sÄ lygomis yra sudaroma dovanojimo sutartis, kokias teises ir pareigas Å¡alys įgyja, o apie jokias akcijas nebuvo kalbama. Nepaisant savo amžiaus, ieÅ¡kovė yra valdinga moteris, todėl nesužinojusi pasiraÅ¡omo dokumento turinio, jo nesupratusi nepasiraÅ¡ytų, kÄ patvirtino ir liudytoja S. S.. Dovanojimo sutartis yra naudinga ieÅ¡kovei, nes ji jau nuo 1989 metų niekur nedirba, o iÅ¡ savo gaunamos pensijos, atsakovei jos neremiant, sunkiai pragyventų (ypač įvertinant lėšų poreikį įvairiems medikamentams).

Tuo tarpu ieÅ¡kovė visuomet visus mokėjimus norėjo atlikti savo vardu, todėl jai buvo duodami grynieji pinigai, kuriais disponavo ji pati ir tai galima bÅ«tų įrodyti liudytojų parodymais (Å¡iÄ aplinkybę iÅ¡ dalies patvirtina ir tai, kad ieÅ¡kovė už ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ Å¡ioje byloje savo atstovei yra sumokėjusi 1500 Lt, kas bÅ«tų neįmanoma gaunant vien tik pensijÄ ), o iÅ¡laikymas seseriai buvo skiriamas neturint jokių užslėptų ketinimų kaip padėka už ieÅ¡kovės atsidavimÄ prižiÅ«rint motinÄ ir atsakovė niekuomet negalėtų pabloginti savo sesers gyvenimo sÄ lygų.

IeÅ¡kovė aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ padovanoti ginčo turtÄ , o vien jos persigalvojimas (valios pakeitimas) nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad sutartis yra niekinė ir negalioja. Be to, akivaizdu, kad kiekvienas asmuo, elgdamasis rÅ«pestingai, apdairiai ir protingai, bÅ«tų bent jau susipažinęs su dokumento, kurį pasiraÅ¡o, turiniu arba bent jau perskaitytų pasiraÅ¡omo dokumento pavadinimÄ („Dovanojimo sutartis“). IV. Apeliacinio teismo argumentai Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.).

Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mę turinčias aplinkybes, tinkamai taikė materialios ir procesinės teisės normas bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str. 1 d.). Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės atkartoja pirmosios instancijos teismui pateiktus bei teismo padarytų iÅ¡vadų nepaneigiančius argumentus. Be to, apeliantė įtikinamai nepagrindė, kokius pažeidimus prieidamas prie tokių iÅ¡vadų padarė teismas.Savo reikalavimų dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu ieÅ¡kovė grindė tuo, kad jis buvo sudarytas prieÅ¡ jos valiÄ , manant, kad ji sudaro ne dovanojimo sutartį, bet tikslina savo testamentÄ , kuriuo ginčo sandoriu atsakovei padovanotÄ butÄ ji buvo palikusi tai pačiai atsakovei.

Ginčo sutarties sudarymÄ ieÅ¡kovė aiÅ¡kino tuo, kad seserimi (atsakove) visiÅ¡kai pasitikėjo, jai pateiktus dokumentus pasirašė neskaitydama, jie nebuvo iÅ¡versti į jai žinomas rusų arba lenkų kalbas, o ginčijamas sandoris buvo sudarytas po jai atliktos sunkios operacijos, ieÅ¡kovei jaučiantis silpnai ir bejėgiÅ¡kai. Tačiau paminėti teiginiai bylos nagrinėjimo metu įrodyti nebuvo (CPK 178 str.). Visų pirma, ginčo sandoris buvo sudarytas praėjus daugiau negu pusantro mėnesio po ieÅ¡kovei atliktos     koronarinės intervencijos (jÄ ieÅ¡kovė vadina operacija), o į šį laikÄ Ä¯eina ir reabilitacinio gydymo periodas, po kurio buvo konstatuota, kad bendra ieÅ¡kovės bÅ«klė pagerėjo (12, 13 b. l.).

Tuo tarpu iÅ¡ Vidaus ligų centro Vidaus ligų diagnostikos skyriaus, kuriame ieÅ¡kovė buvo hospitalizuota nuo 2009 m. rugsėjo 6 d. iki rugsėjo 16 d. epikrizės matyti, kad siuntimo diagnozė buvo plaučių edema, ieÅ¡kovę vargino dusulys. Todėl teigti, kad sudarant ginčo sandorį ieÅ¡kovė dėl savo psichinės ar fizinės bÅ«klės negalėjo suprasti savo veiksmų arba juos kontroliuoti, nėra pagrindo.Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė taip pat nurodo, kad priimant sprendimÄ nebuvo atsižvelgta, kad ji nuo vaikystės serga epilepsija, vartoja vaistÄ , turintį poveikį nervų sistemai ir psichikai.

Tačiau pažymėtina, kad ieÅ¡kovė Å¡ių aplinkybių savo procesiniuose dokumentuose, teiktuose pirmosios instancijos teismui, nenurodė (CPK 306 str. 2 dalis). Be to, kaip rodo bylos aplinkybės, nurodyta liga nesukliudė ieÅ¡kovei dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose bei vesti visavertį gyvenimo bÅ«dÄ (pvz. ieÅ¡kovė savo valia sudarė testamentÄ , prieÅ¡ kelis metus gavo vairuotojo pažymėjimÄ , vairavo automobilį ir pan.). Tuo tarpu vertinant ieÅ¡kinio teiginį apie ieÅ¡kovės visiÅ¡kÄ pasitikėjimÄ atsakove, atsižvelgtina į tai, kad apeliaciniame skunde pati T.

C. nurodė, jog ji yra savarankiÅ¡ka, gyvena atskirai nuo atsakovės ir, savaime aiÅ¡ku, nėra tiek priklausoma nuo sesers, kad visada aklai vykdytų jos nurodymus. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir Å¡alių sesuo S. S., kuri parodė, kad ieÅ¡kovei niekaip nepadarysi įtakos. Be to, paminėta liudytoja parodė, kad ieÅ¡kovė sakė, kad nori butÄ padovanoti, apie kÄ visi žinojo, bei, kad ieÅ¡kovės valia padovanoti buvo visada (104, 105 b. l.). Netikėti Å¡ios liudytojos parodymais nėra jokio pagrindo, to neteigia ir apeliantė, tačiau nurodo, kad teismas neteisingai įvertino Å¡ios liudytojos parodymus.

Tačiau vertindamas S. S. parodymus teismas citavo 2010 m. lapkričio 4 d. teismo posėdžio protokolÄ , dėl kurio nei ieÅ¡kovė, nei jos atstovė advokatė pastabų nepateikė. Be to, minėta liudytoja parodė, kad ieÅ¡kovė moka lietuvių kalbÄ . Bet kuriuo atveju, iÅ¡ sandorį patvirtinusios notarės D. S. paaiÅ¡kinimų bei atitinkamo įraÅ¡o sutartyje matyti, kad sutarties tekstas buvo garsiai perskaitytas ir iÅ¡verstas į rusų kalbÄ . Svarbu yra ir tai, kad prieÅ¡ tai sudarytas testamentas, kuriuo ieÅ¡kovė paliko ginčo butÄ atsakovei, taip pat buvo sudarytas lietuvių kalba, tačiau apeliantė niekada neteigė, kad nesuprato jo turinio, nors Å¡iame dokumente nuorodos į tai, jog jis buvo iÅ¡verstas į rusų ar lenkų kalbas, nėra.

Kreipdamasi į teismÄ apeliantė ieÅ¡kinyje nurodė, kad pas notarę ji vyko pataisyti testamentÄ (nepaaiÅ¡kinusi, kÄ konkrečiai norėjo padaryti). Tik pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, o taip pat ir apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė pradėjo teigti, kad testamente norėjo nurodyti jai priklausančias akcijas. Tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atvykus 2008 m. liepos 31 d. į notaro biurÄ ieÅ¡kovė bÅ«tų pateikusi dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę į akcijas, byloje nėra ir to neteigia pati ieÅ¡kovė.

Dar daugiau ieÅ¡kovė įrodymų apie akcijų turėjimÄ nepateikė ir pirmosios instancijos teismui, o 1993 m. sausio 19 d. jai iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo į 63 Vilniaus asfalto - betono gamyklos akcijas kopijÄ ieÅ¡kovė pateikė tik kartu su apeliaciniu skundu, net nepaaiÅ¡kinusi, kodėl to nepadarė anksčiau, dėl ko tokį įrodymÄ vadovaujantis CPK 314 str. atsisakytina priimti.Taigi apeliantė, teigdama, kad į notarų biurÄ atvyko tikslu pataisyti testamentÄ , iÅ¡ pradžių net neteigė, kad taisymas susijęs su papildymu įraÅ¡ant akcijas bei neįrodė, kad atvykusi pas notarę turėjo su savimi nuosavybės teisę į akcijas patvirtinantį dokumentÄ , bet, prieÅ¡ingai, pasiėmė su savimi ginčo buto dokumentus, kas tik patvirtina, kad ieÅ¡kovė žinojo, kokio turinio sandorį ji atvyko sudaryti.

Pagaliau ieÅ¡kovės valiÄ patvirtina ir tai, kad bÅ«tent ji užsakė ir jai buvo iÅ¡duota Registro centro pažyma, reikalinga ginčo sandoriui sudaryti (70 b. l.). Tokiu bÅ«du teigti, kaip tai daro apeliantė, kad ginčo sandoris buvo sudarytas tiek prieÅ¡ jos valiÄ , tiek ir jai iÅ¡ esmės suklydus dėl paties sandorio esmės bei atsakovės suklaidinimo, nėra pagrindo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Kolegijos nuomone, faktÄ , kad atsakovė neturėjo tikslo klaidinti ieÅ¡kovę, patvirtina ir tai, kad, kaip nurodyta ieÅ¡kinyje, ieÅ¡kovė pati turėjo sutarties egzempliorių, kurį, pasak ieÅ¡kovės, tÄ pačiÄ dienÄ parodė M.

L.. Tuo tarpu sutikus su ieÅ¡kovės versija, kad ginčo sutartis buvo sudaryta atsakovei jÄ apgavus, logiÅ¡ka bÅ«tų, kad atsakovė, pasinaudodama, kaip nurodo ieÅ¡kovė, jos silpna sveikata bei visiÅ¡ku pasitikėjimu, nepaliktų ieÅ¡kovei Å¡io dokumento tikslu, kad pastaroji nesužinotų apie ieÅ¡kovės valiai prieÅ¡taraujantį sandorį.Pažymėtina, ir tai, kad ieÅ¡kinyje T. C. nurodė, kad dokumentus notaro kontoroje pasirašė neskaitydama, tačiau toks neapdairus ir nerÅ«pestingas elgesys nesudaro pagrindo neapdairiai pasielgusiam asmeniui sandorį ginčyti remiantis savo neapdairumu ir nerÅ«pestingumu (CK 1.5 str.).

Apeliantė taip pat nurodo, kad kategoriÅ¡kai nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad ginčo sutartis nepripažintina sudaryta nenaudingomis jai sÄ lygomis. Tačiau su tokiu apeliantės teiginiu sutikti negalima, nes pagal sutarties 1.2 punktÄ ieÅ¡kovei paliekama teisė neatlygintinai naudotis iki gyvos galvos dovanojamu turtu, o su turtu susijusias įmokas bei iÅ¡laikymo mokesčius moka atsakovė. Teikdama apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė nurodė, kad jos gaunamos pensijos dydis nevirÅ¡ija 9600 Lt per metus (800 Lt per mėnesį), kitų pajamų Å¡altinių neturi.

Todėl turint omenyje aukÅ¡tus komunalinių paslaugų bei Å¡ildymo įkainius, anksčiau paminėtos sutarties sÄ lygos akivaizdžiai pagerino ieÅ¡kovės turtinę padėtį. Tuo tarpu apeliantės teiginys, kad uzufrukto nustatymas neapsaugo jos nuo rizikos netekti bÅ«sto ir nuo gyvenimo sÄ lygų pablogėjimo, nes atsakovė gali iÅ¡nuomoti buto dalį ir nepaisant uzufrukto jį parduoti arba įkeisti, tėra niekuo neparemta prielaida.Apeliantė taip pat nurodo, kad jos reikalavimo pagrįstumÄ patvirtina tai, jog atsakovė nevykdė sutarties sÄ lygų ir nemokėjo už komunalines paslaugas.

Tačiau, visų pirma, nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, kaip sudaryta prieÅ¡ ieÅ¡kovės valiÄ , jai suklydus dėl sandorio esmės, o ne dėl sutarties sÄ lygų vykdymo. Antra, tai, kad atsiskaitymo už komunalines paslaugas kvitus pildydavo pati ieÅ¡kovė, už paslaugas sumokėtų pinigų kilmės savaime neįrodo (atsakovė paaiÅ¡kino, kad mokėta buvo už jos ieÅ¡kovei duotus pinigus), juo labiau, kad ir apeliaciniame skunde T. C. pripažino, kad atsakovė padėdavo jai ir moraliÅ¡kai ir materialiai.Atsižvelgiant į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, naikinti skundžiamÄ sprendimÄ dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 314, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Atsisakyti priimti kartu su apeliaciniu skundu pateiktÄ 1993 m. sausio 19 d. paveldėjimo teisės liudijimo kopijÄ ir šį įrodymÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei T. C.. Teisėjai                                                                  Danutė GasiÅ«nienė                                                                                                                                  Konstantinas Gurinas                                                                  Nijolė PiÅ¡kinaitė