2025-08-06 Nr. CB-4630-2-54-3-00748-2023-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2819

Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00748-2023-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugpjūčio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Jūratės Varanauskaitės ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. liepos 30 d. paduotu atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių dujotiekio statyba“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 30 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

atsakovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių dujotiekio statyba“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, ieškinį atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių dujotiekio statyba“, atstovaujamai nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Jonvita“, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Amber Grid“, Ergo Insurance SE, Lietuvos Respublikoje veikianti per Lietuvos filialą, uždaroji akcinė bendrovė „Alvora“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas – ieškovei iš atsakovės priteistas 103 919,31 Eur žalos atlyginimas, 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 112 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 30 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Atsakovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos įrodymų vertinimo praktikos, nepagrįstai prioritetą skirdamas vienam iš įrodymų - specialisto surašytai tyrimo ataskaitai, ir ignoravo visus kitus byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes. Atsakovės vertinimu, nebuvo jokio teisinio pagrindo suabsoliutinti šioje tyrimo ataskaitoje padarytų išvadų, vertinti jų kaip neabejotinai teisingų ir pagrindžiančių bylai reikšmingas aplinkybes.

2. Nagrinėjamu atveju nebuvo jokio teisinio pagrindo ieškovės kartu su ieškiniu pateiktos specialisto 2022 m. rugsėjo 28 d. ekspertinio tyrimo ataskaitos ir vėlesnio jos papildymo laikyti eksperto išvada, taip, kaip ji suprantama civilinio proceso įstatyme (CPK 212–216 straipsniai), juolab, nebuvo pagrindo specialisto teismo procesiniame dokumente įvardinti kaip „teismo specialisto“, o pačios tyrimo ataskaitos vadinti „ekspertinėmis išvadomis“. Tyrimo ataskaita, kuria remiasi ieškovė, byloje turėjo būti laikoma paprastu rašytiniu įrodymu (ne eksperto išvada) ir turėjo būti išsamiai įvertinta kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

3. Atsakovė ir trečiasis asmuo Ergo tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniuose skunduose, ginčijo šią tyrimo ataskaitą įvairiais pjūviais, t. y. tiek dėl netinkamo jos vertinimo kitų įrodymų kontekste, dėl tyrimo ataskaitos trūkumų jos turinio aspektu, tiek dėl tyrimo ataskaitos neišsamumo, neobjektyvumo, netinkamo tam tikrų duomenų interpretavimo ir pan., tačiau šie argumentai dėl tyrimo ataskaitos skundžiamoje nutartyje liko nenagrinėti, teismui neišdėstant motyvų kodėl buvo atsisakyta analizuoti apeliacinių skundų argumentus šioje ginčo dalyje.

4. Nors ieškovės pateikta tyrimo ataskaita (bei jos papildymas) turi esminių trūkumų ir klaidų (tyrimo ataskaitos turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, išvados pateiktos dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas / atliktas neišsamiai, tyrimo duomenys prieštarauja kitiems bylos įrodymams ir kt.), į juos niekaip neatsižvelgė ir neaptarė bylą nagrinėję teismai.

5. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nemotyvavo skundžiamos nutarties, kadangi tinkamai nepagrindė išvados, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti specialisto ekspertinėmis išvadomis.

6. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepasisakė apeliaciniuose skunduose keliamais klausimais: dėl pirmosios instancijos teismo nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos įrodymų pakankamumo aspektu, dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo, kadangi pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino byloje surinktų pirminių ir kitų įrodymų bei bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, nenurodė, kodėl juos atmeta, o rėmėsi išimtinai ieškovės pasitelkto specialisto klaidingomis išvadomis, dėl ko padarė klaidingas ir nepagrįstas išvadas kas lėmė neteisingo ir nepagrįsto sprendimo priėmimą; dėl civilinės atsakomybės netaikymo ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnio 5 dalis) dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą; dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo; dėl nepagrįsto žalos dydžio.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Jūratė Varanauskaitė

Eglė Zemlytė