a7b220f6-df7e-4d5b-b515-97fb3de05bbf · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-3996-815/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02161-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: I 1. PareiÅ¡kėjas M. K. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–2), praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), priteisti po 150 Eur sumÄ už kiekvienÄ praleistÄ parÄ laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 18 d. iki 2008 m. sausio mėnesio.

2. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad ginčo laikotarpiu buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K nežmoniÅ¡komis ir kankinančiomis sÄ lygomis. Skunde teigiama, kad kameros, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, buvo neremontuotos, kai kuriose iÅ¡ kamerų buvo aptikta graužikų ir vabzdžių.

3. Be to, kamerose buvo prasta ventiliacija, o nuo susikaupusios drėgmės kamerų sienos buvo pažeistos pelėsio ir grybelio.

4. Pareiškėjas taip pat teigia, kad buvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, kadangi sanitarinis mazgas nebuvo pilnai atskirtas nuo gyvenamosios erdvės. Taip pat sanitarinis mazgas neturėjo atskiros ventiliacijos sistemos.

5. Pareiškėjas skundžiasi erdvės kamerose trūkumu bei nurodo, kad judėti kamerose būdavo neįmanoma. Taip pat teigiama, kad būdavo per trumpai išleidžiamas į pasivaikščiojimo kiemelį.

6. Skunde pareiÅ¡kėjas praÅ¡o netaikyti sutrumpinto senaties termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo, kadangi buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai bei jo teisės. II Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į skundÄ prašė jį atmesti (b. l. 11–13).

1. Atsakovės atstovas Vilniaus PN praÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi pareiÅ¡kėjas į teismÄ su skundu kreipėsi tik 2019 m. birželio 10 d., o skunde praÅ¡o neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio 18 d. iki 2008 m. sausio mėnesio.

2. Atsiliepime nurodoma, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamųjų kamerų, pasivaikščiojimo kiemelių ir duÅ¡inių patalpų įrengimas atitiko tuo metu galiojusius įstatymus ir kitų teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo pareiÅ¡kėjui atlyginti neturtinę žalÄ . Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo, atsiliepimo motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja: III Å ioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 18 d. iki 2008 m. sausio mėnesio.

2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). 2.1.

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo sieja su laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 18 d. iki 2008 m. sausio mėnesio. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų neatitinkančių LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų, t. y. įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodomų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas. 2.2.

CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi 2019 m. birželio 14 d. (b. l. 3), todėl praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio 18 d. iki 2008 m. sausio mėnesio. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl, konstatavus, jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio 18 d. iki 2008 m. sausio mėnesio nustatyta tvarka į teismÄ nesikreipė, darytina iÅ¡vada, kad yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . 2.3.

Kaip nustato CK 1.131 straipsnio 1 dalis, ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas jį atmesti. Å iuo aspektu pabrėžtina, jog nors ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismÄ , praÅ¡ant apginti pažeistÄ teisę, tačiau, ginčo Å¡aliai pareikalavus taikyti ieÅ¡kinio senatį, tai yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008, 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013, 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015). Pabrėžtina, jog pareiškėjas prašo netaikyti sutrumpinto ieškinio senaties termino, tačiau iš esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimÄ . Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ spręsti, jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismÄ , siekdamas tinkamai apginti savo, galbÅ«t, pažeistas teises, kurių pažeidimÄ praėjus tokiam laiko tarpui jau įrodyti patikimais duomenimis nė neįmanoma.

3. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl žalos atlyginimo reikÅ¡ti, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo M. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ Teisėjas Ernestas Spruogis