A-662-3211-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-3211/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00357-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. D. ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Savas kiemas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. D. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Savas kiemas“).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. D. (toliau – ir pareiškėja) skundu (t. I, b. l. 5-7) ir jo patikslinimais (t. I, b. l. 17-21, t. I, b. l. 126-127, t. II, b. l. 102-104) (toliau – ir skundas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė:

1) panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) direktoriaus 2011 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. AV-443 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Savas kiemas“ žemės sklypo (kad. Nr. 5523/0002:251), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas);

2) panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos išduotus statybą leidžiančius dokumentus – leidimus: Nr. LNS-34-111216-00767, išduotą 2011-12-16, Nr. LNS-34-110922-00606, išduotą 2011-09-22, Nr. LNS-34-110915-00589, išduotą 2011-09-15; Nr. LNS-34-110914-00583, išduotą 2011-09-14, Nr. LNS-34-110914-00584, išduotą 2011-09-14, Nr. LNS-34-110914-00585, išduotą 2011-09-14, Nr. LNS-34-110914-00586, išduotą 2011-09-14; Nr. LNS-34-110914-00587, išduotą 2011-09-14 (toliau – ir Leidimai).

Nurodo, kad skundžiami aktai (Leidimai) yra statybą leidžiantys dokumentai, atsakovo išduoti gyvenamųjų namų kvartalui, daugiabučiams gyvenamiesiems namams, inžineriniams tinklams statyti ginčo žemės sklype (kadastrinis Nr.5523/0002:872, (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. sav.), suformuotame detaliuoju planu, kurio vienas iš sprendinių – žemės naudojimo pobūdis, pareiškėjos tvirtinimu, neteisėtai ir nepagrįstai pakeistas ginčijamu Įsakymu, kuriuo nustatytas žemės sklypų Nr. 2-7 pobūdis – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos.

Teigia, kad gyvena nuosavame name, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. Nurodo, jog pareiškėjos žemės sklypas pietryčių ir pietų pusėje baigiamas užstatyti sodybomis ir dvibučiais namais. Teigė, jog buvo tikra, kad aplinkiniai sklypai bus užstatyti vienbučiais ir dvibučiais namais, gyventojų tankumas nebus didelis, teritorija bus erdvi ir komfortiška gyventi. Tokius jos lūkesčius garantavo 2007 m. rugsėjo 7 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-260 patvirtintas savivaldybės teritorijos dalies, apimančios (duomenys neskelbtini) kaimus ir gretimos teritorijos vietovių komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialusis planas.

Šiame plane nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) patenka į urbanizuojamas teritorijas – (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį struktūrinį vienetą (miestelį) G1. Šioje teritorijoje suformuotuose sklypuose iki 2010 m. spalio 1 d. buvo galima nustatyti mažaaukščių gyvenamųjų namų pobūdį. Nuo 2010 m. spalio 1 d. žemės sklypų pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacija keitėsi ir minėtu indeksu G1 įvardinta – „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos“, o jo turinys – „Žemė sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar dviejų butų gyvenamieji pastatai ir jų priklausiniai“.

Tokiu būdu buvo panaikinta minėta mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos sąvoka, ją pakeičiant į vienbučių ir dvibučių pastatų statybą. Teigė, kad ginčijamas Įsakymas priimtas pažeidžiant minėtu tarybos sprendimu Nr. T11-260 patvirtintos specialaus plano, STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nuostatas dėl sklypų užstatymo tankumo ir intensyvumo, Detaliųjų planų rengimo taisyklių nuostatas, nes neįvertinta, kad planuojamą teritoriją supa individualūs namai ir daugiabučių namų kompleksas žymiai pablogins esamų gyventojų gyvenimo ir poilsio sąlygas.

Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimais (t. I, b. l. 48-49, t. I, b. l. 168-169, t. II, b. l. 112) pareiškėjos skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Argumentavo, kad žemės sklypo detaliojo plano rengimo metu gyvenamosios teritorijos buvo skirstomos į mažaaukščių (indeksas G1) arba daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybos (indeksas G2) naudojimo pobūdį. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro (toliau – ir Aplinkos ministras) 2010 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. D1-769 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. D1-151 „Dėl žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas dėl Specifikacijos pakeitimo) pakeisti gyvenamųjų teritorijų naudojimo pobūdžiai, todėl ginčijamo Įsakymo 2.2. punktu žemė sklypams Nr. 2-7 buvo nustatytas daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos naudojimo pobūdis (indeksas G2), sprendinių brėžinyje paliekant indeksą G1. Atsakovo nuomone, minėtas specifikacijos pasikeitimas, kai jau buvo parengtas detalus planas, detaliojo plano sprendinių prasmės nepakeitė, todėl žemės sklypų naudojimo pobūdis galėjo būti nustatytas ginčijamu Įsakymu nekeičiant indekso sprendinių brėžinyje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Savas kiemas“ atsiliepimais (t. I, b. l. 80-83, t. I, b. l. 172-175) nesutiko su pareiškėjos skundo reikalavimais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsakovas savo atsiliepime. Taip pat pažymėjo, kad detaliojo plano sprendiniai atitinka mažaaukščių gyvenamųjų namų turinį, t. y. ne aukštesni nei 3 aukštų. Teigė, kad ginčijamu Įsakymu pakeista indekso G1 reikšmė, pavadinimas, tačiau paties detaliojo plano sprendimuose liko mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos žemės naudojimo pobūdis, todėl ginčo žemės naudojimo pobūdis – daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių statybos detaliajame plane nurodytas pagrįstai.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 26 d. sprendimu (t. II, b. l. 198-204) pareiškėjos D. D. skundą tenkino iš dalies: panaikino Administracijos direktoriaus Įsakymo 2.2. punktą toje apimtyje, kuria nustatytas žemės naudojimo pobūdis – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statyba, kitoje dalyje pareiškėjos D. D. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Sprendimui įsiteisėjus panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Visų pirma, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja turi materialiojo reikalavimo teisę dėl visų skunde iškeltų reikalavimų. Teismas įvertinęs, kad apie priimtą ginčijamą Įsakymą pareiškėja sužinojo perskaičiusi informaciją 2011 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdos rajono laikraštyje „Banga“, ginčijamo Įsakymo kopija ar nuorašas pareiškėjai siųsti nebuvo, pripažino, kad pareiškėjai termino eigos skundžiamam administraciniam aktui ginčyti pradžia laikytina 2011 m. rugsėjo 10 d. Skundas teisme užregistruotas 2011 m. spalio 10 d. (išsiuntimo žyma 2011 m. spalio 7 d.), todėl sprendė, kad pareiškėja nepraleido įstatymu nustatyto termino skundui paduoti. Taip pat teismas nustatė, kad reikalavimas panaikinant Leidimą Nr. LNS-34-111216-00767, išduotą 2011-12-16, pareikštas nepraleidus įstatymu nustatyto apskundimo termino.

Teismas nurodė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1, 2, 6 dalis ir pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151 „Dėl žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos patvirtinimo (Dėl Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos patvirtinimo)“ patvirtino Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikaciją (toliau – ir Specifikacija). Teismas aptarė Specifikacijos redakcijoje, galiojusioje laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 13 d. iki 2010 m. spalio 1 d., numatytus gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdo pobūdžius ir Specifikacijos redakcijoje, galiojusioje laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. sausio 7 d., pakeistus numatytus gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdo pobūdžius. Aptarto teisinio reguliavimo pagrindu teismas padarė išvadą, kad iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusioje Specifikacijoje žemės naudojimo būdo „gyvenamosios teritorijos“ naudojimo pobūdžio nustatymo ir skirstymo kriterijus buvo esamų ar numatomų statyti pastatų aukštų skaičius, o nuo 2010 m. spalio 1 d. galiojusioje specifikacijoje naudojimo pobūdžio nustatymo ir skirstymo kriterijus – esamų ar numatomų statyti pastatų tipas. Šio pakeisto teisinio reguliavimo pereinamasis laikotarpis ar įgyvendinimo tvarka numatyta nebuvo. Įgyvendinimo tvarka numatyta Aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-1061 (galioja nuo 2011-01-07), kurioje nustatyta, kad iki 2010 m. spalio 1 d. pradėtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams, kuriems išduotos planavimo sąlygos, sudarytos planavimo darbų sutartys, pradėtos viešo svarstymo su visuomene procedūros ir kurių sprendiniuose numatytas mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdis, papildomai sprendiniuose turi būti nustatomas gyvenamųjų pastatų tipas: vienbučiai ir dvibučiai pastatai arba daugiabučiai pastatai ir bendrabučiai.

Teismas išdėstė argumentus, susijusius su principu lex retro non agit ir pažymėjo, kad, jei asmuo įvykdė visas galiojusiu teisiniu reguliavimu nustatytas pareigas tam tikrai subjektinei teisei įgyti, pripažintina, jog tokią teisę asmuo faktiškai jau įgijo, nors konkreti valstybės institucija iki įsigaliojant naujam teisiniam reguliavimui ir neįformino įgytos subjektinės teisės.

Teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypo detaliajam planui rengti planavimo sąlygų sąvadas išduotas 2010 m. balandžio 9 d., viešo svarstymo su visuomene procedūros pradėtos 2010 m. gegužės 25 d., t. y. iki 2010 m. spalio 1 d. Išduodant planavimo sąlygų sąvadą ir rengiant teritorijų planavimo dokumentą galiojo Specifikacija, numatanti gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdo pobūdžius „Mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“ ir „Daugiabučių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos“. Parengto detaliojo plano sprendiniuose numatytas žemės naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, tai galimybė statyti neaukštesnius nei 3 aukštų statinius. Būtent toks parengtas teritorijų planavimo dokumentas buvo viešai svarstomas ir derinamas. Teisėjų kolegija laikė, kad buvęs žemės naudojimo pobūdis „Mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“, nėra kliūtis, laikantis parengtame teritorijų planavimo dokumente numatytų užstatymo tankumo, intensyvumo ir aukštingumo reikalavimų, statyti daugiabučius namus. Pagrindo teigti, kad buvęs pobūdis „Mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“, po 2010 m. spalio 1 d. tapo pobūdžiu „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba“, nėra, nes gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdo pobūdžių skirstymo kriterijus pasikeitė ne kiekybiškai, o kokybiškai, pasirenkant skirstymo kriterijumi ne statinių aukštų skaičių, o statinių tipą, t. y. galėjo ir gali būti statomas bet kokio tipo statinys (vienbutis, dvibutis, daugiabutis, bendrabutis), tačiau atitinkantis mažaaukščio statinio (iki 2010-10-01) reikalavimus.

Teismo vertinimu, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Savas kiemas“, įvykdė galiojusio teisinio reguliavimo nustatytas pareigas: ginčijamas detalusis planas parengtas pagal išduotą planavimo sąlygų sąvadą, atliktos visos teisės aktais numatytos procedūros, todėl turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad susikūrė šiomis atliktomis pareigomis garantuotą tam tikrą subjektinę teisę, kuri turi būti pripažinta. Visuose dokumentuose buvo numatyta, kad detaliuoju planu siekiama nustatyti žemės naudojimo pobūdį – „Mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“, ginčijamo detaliojo plano sprendiniais nustatyti galimo užstatymo tankumas, intensyvumas, aukštingumas ir kiti parametrai, kurie atitinka iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusio žemės naudojimo pobūdžio „Mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“ reikalavimus. Teismo vertinimu, esant šioms aplinkybėms, nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti pareiškėjos argumentus, kad patvirtinus detalųjį planą, atsakovas privalėjo nustatyti žemės naudojimo pobūdį „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba“, nėra.

Teismas sprendė, jog atsakovas neturėjo pagrindo administraciniu aktu pakeisti tvirtinamo detaliojo plano sprendinius ir nustatyti žemės naudojimo pobūdį „Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos“. Taip pat neturėjo pagrindo pakeisti tvirtinamo detaliojo plano sprendinius ir nustatyti žemės naudojimo pobūdį „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos“, ką buvo padaręs 2011 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. AV-387. Esant šioms aplinkybėms, atsakovo nurodyti argumentai, kad ginčijamu Įsakymu buvo siekiama ištaisyti 2011 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. AV-387 padarytą klaidą, pripažinti nepagrįstais ir teisiškai nereikšmingais. Teismo nuomone, reikalavimas trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Savas kiemas“ baigiamajame etape keisti detaliojo plano sprendinius taip, kad juose būtų nustatyta pagal naują Specifikacijos redakciją numatyti galimi žemės naudojimo pobūdžiai, pažeistų lex retro non agit principą, todėl atsakovas, laikydamasi Žemės įstatymo 24 straipsnio nuostatų, turėjo nustatyti tokį žemės naudojimo pobūdį, koks nustatytas tvirtinamo detaliojo plano sprendiniuose ir galiojo šio detaliojo plano rengimo metu, t. y. „Mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“. Dėl to teismas konstatavo, kad atsakovas, ginčijamo Įsakymo 2.2. punktu nustatydamas žemės naudojimo pobūdį – „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statyba“ – pažeidė Žemės įstatymo 24 straipsnio reikalavimus, todėl ginčijamo Įsakymo 2.2. punktas toje apimtyje, kuria nustatytas žemės naudojimo pobūdis, yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir turi būti panaikintas (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).

Tačiau teismas nurodė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad visas ginčijamas administracinis aktas yra neteisėtas. Teismo vertinimu, Įsakymo 1 punktu patvirtintas žemės sklypo (kad. Nr. 5523/0002:251), esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas (detaliojo plano sprendiniai ir procedūros) iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Teismas, įvertindamas pareiškėjos argumentą, kad patvirtintas ne toks detalusis planas, koks buvo pateiktas viešam svarstymui, pažymėjo, kad proceso šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, jog viešam svarstymui buvo pateikti tokie patys ginčijamo detaliojo plano sprendiniai ir brėžiniai, kokie ir buvo patvirtinti ginčijamu administraciniu aktu. Po viešo svarstymo procedūros, pateikus parengtą detalųjį planą Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinei statybos komisijai kompleksiniam derinimui, šios komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. posėdžio protokole nurodyti trūkumai buvo ištaisyti, tačiau šie taisymai detaliojo plano sprendinių esmės nepakeitė.

Teisėjų kolegijos nuomone, esantis užstatymo intensyvumo neatitikimas informaciniame dokumente vertintinas kaip neesminis, formalus pažeidimas, nepažeidžiantis pareiškėjos subjektinių teisių, juolab kad proceso šalių paaiškinimu nustatyta, jog detaliojo plano brėžinys ir sprendiniai viešajam svarstymui buvo pateikti tokie patys, kaip ir patvirtintas ginčijamas detalusis planas. Be to, užstatymo intensyvumas – visų pastatų antžeminės dalies patalpų bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 49 d.). Žemės sklypui Nr. 2 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. AV-683, viešai paskelbtu savivaldybės interneto tinklalapyje, suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajonas. Bylos medžiaga nustatyta, kad pagal Leidime nurodytų leidžiamų statyti naujų pastatų rodiklius šiame 12,70 a (1270 kv. m.) dydžio sklype, bendras statinio plotas sklype – 484,74 kv. m., kas sudaro 38,17 procentų užstatymo intensyvumą. Vadinasi, Leidimu leistas užstatymo intensyvumas šiame sklype yra ženkliai mažesnis, nei numatyta ginčijamo detaliojo plano sprendiniuose. Nurodytos aplinkybės paneigė pareiškėjos subjektinių teisių pažeidimo galimybę ir nesudarė pagrindo pripažinti ginčijamą detalųjį planą neteisėtu bei jį panaikinti, todėl šioje dalyje pareiškėjos skundas buvo atmestas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Teismas padarė išvadą, kad išduodant statybą leidžiantį dokumentą teisiškai reikšmingi yra galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai. Įvertinęs tai, kad šiuo sprendimu teisėjų kolegija pasisakė dėl ginčijamo detalaus plano teisėtumo, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamus Leidimus, išduotus pagal ginčijamo detaliojo plano sprendinius. Šioje dalyje pareiškėjos skundas atmestas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

III. Pareiškėja D. D. pateikė apeliacinį skundą (t. III, b. l. 6-10), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 26 d. sprendimą toje dalyje, kurioje atmestas pareiškėjos prašymas, ir priimti naują sprendimą, t. y. panaikinti visą Administracijos direktoriaus Įsakymą ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos išduotus statybą leidžiančius dokumentus – Leidimus. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Mano, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamų materialinės teisės normų taikymo bei netinkamo įrodymų vertinimo. Teigia, jog teismas minėtą Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 20 d. įsakymą Nr. Dl-769 (Įsakymą dėl Specifikacijos pakeitimo) nepagrįstai vertino kaip naują teisinį reguliavimą ir naują norminį teisės aktą bei padarė nepagrįstas išvadas, jog daugiabutis ir bendrabutis priskirtini prie mažaaukščių statinių ir atitinka jų reikalavimus. Anot jos, minėtas įsakymas negali būti laikomas nauju norminiu teisės aktu, nustatančiu naują teisinį reguliavimą, nes savo prigimtimi bei turiniu tai yra poįstatyminis teisės aktas, skirtas įgyvendinti įstatymo normas, o ne sukurti naujas teisės normas ir negali konkuruoti su įstatymo normomis (Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d. nutarimas, 1995 m. spalio 26 d. nutarimas).

Nagrinėjamu atveju Įsakymas dėl Specifikacijos pakeitimo priimtas savo kompetencijos ir suteiktų įgaliojimų ribose (Teritorijų planavimo įstatymo 5 str. 3 d. 3 p.), kuris keitė 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. Dl-151 patvirtintos Žemės sklypų pagrindinės tikslinės paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos 5.1.1 punktą (iki 2010-01-01 nustatytas naudojimo pobūdis „Mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“ po 2010 m. sausio 1 d. keitėsi į „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos“, tipas (G1) nesikeitė, teritorijos naudojimo būdo ar pobūdžio turinys iš „žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar trijų aukštų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai“ keitėsi į „žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar dviejų butų gyvenamieji pastatai ir jų priklausiniai“) ir 5.1.2 p. (iki 2010 m. sausio 1 d. nustatytas naudojimo pobūdis „Daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos“ po 2010 m. sausio 1 d. keitėsi į „Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos“, tipas (G2) nesikeitė, teritorijos naudojimo būdo ar pobūdžio turinys iš „žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti gyvenamieji namai virš 3 aukštų“ keitėsi į „žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti trijų arba daugiau butų (daugiabučiai) gyvenamieji pastatai ir bendrabučiai“), nelaikytinas nauju teisiniu reglamentavimu, nes Teritorijų planavimo įstatymas nenumatė jokių nuostatų apie specifikacijas, kurias būtina keisti, o vertintinas kaip tikslesnis, aiškesnis specifikacijų reglamentavimas, labiau jas išgryninantis, tačiau nekonkuruojantis su įstatymo nuostatomis ir jų nepakeičiantis.

Dėl šios priežasties nuo 2010 m. sausio 1 d. teritorijų planavimo dokumentuose ir jų sprendiniuose, kurie buvo pradėti rengti iki 2010 m. spalio 1 d. (nagrinėjamas atvejis) turėjo būti daromi pakeitimai, kaip tai numatė Įsakymo dėl Specifikacijos pakeitimo 2-os lentelės 3-a pastaba ir kaip to reikalavo pareiškėja. Pažymi, kad būtent taip minėtas Specifikacijos nuostatas visiškai supranta ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos specialistai (Aplinkos viceministro 2011 m. gruodžio 30 d. raštas Nr.(14-2)-D8-11696 pareiškėjai D.

D.). Visiškai nepagrįsta teismo išvada, vadovaujantis minėta Specifikacija, tiek vienbutį, daugiabutį, tiek bendrabutį ir daugiabutį priskirti prie mažaaukščio statinio tipo, nes specifikacijose nesutampa nei šių statinių naudojimo būdas, nei tipas, tokios išvados negalima daryti ir remiantis nustatytu teritorijos naudojimo būdo ir pobūdžio turiniu, priešingu atveju netektų prasmės minėtų kriterijų išskyrimas. Žemės sklypų pobūdžio nustatymas buvo viena iš detaliojo plano rengimo sąlygų. Sprendimas, naikinantis žemės sklypų naudojimo pobūdį, pažeidžia detaliojo planavimo sąlygas ir užduotį.

Dėl nurodytų motyvų yra nepagrįstas teismo sprendimas nenaikinti Leidimų, nes iš jų akivaizdu, kad jie yra išduoti statyti ne mažaaukščiams gyvenamiesiems namams, kas prilygsta vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų statybai, o daugiabučiams (pvz., leidime Nr. LNS-34- 110914-00587 numatyta statyti trijų ir daugiau butų (daugiabutis) pastatą kuriame numatyti 5 butai; pagal Specifikaciją tai atitinka G2 tipą nors pagal teritorijų planavimo dokumentus ir jų sprendinius leista ir pritarta statyti tik G1 tipo statinius; leidimu Nr. LNS-34-11216-00767 numatyta tiesti inžinerinius tinklus (nuotekų tinklus), suprojektuotus ne pagal detalųjį planą, o arčiau pareiškėjos sklypo, t. y. 1 m atstumu, kas pažeidžia specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 13 d. nutarime Nr. 343 (vamzdžių apsaugos zona po 5 m nuo ašies; leidimas Nr. LNS-110922-00606 dėl kelio tiesimo valstybinėje žemėje išduotas, neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, nes jų turimas sutikimas buvo duotas tik kelio tiesimui bendram UAB „Savas kiemas“ ir pareiškėjos sklypui, tačiau pareiškėja bendro kelio nebedarė, o UAB „Savas kiemas“ šiuo leidimu pasinaudojo, projektuodama kelią tik į bendrovei priklausantį sklypą).

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. AV-443 UAB „Savas kiemas“ žemės sklypo (kad. Nr. 5523/0002:251), esančio (duomenys neskelbtini), patvirtintas detalusis planas skiriasi nuo pateikto visuomenei, taip pat skiriasi ir aiškinamieji raštai nuo patvirtintų minėtu įsakymu, nes juose nėra jokios užuominos apie daugiabučių statybą (visuomenei pateiktame detaliajame plane skyriuje „Urbanistinė struktūra, užstatymo reglamentai, pastatų aukštingumas“ buvo rašoma „Teritorijoje planuojamas gyvenamųjų namų kvartalas.

Galimi statyti pastatai iki trijų aukštų. Numatomas pastatų aukštis vyrauja nuo 8,5 m iki 11 m aukščio (mažaaukštė gyvenamoji teritorija)“, o patvirtinto detaliojo plano aiškinamojo rašto analogiškame skyriuje jau atsiranda informacija apie daugiabučius. Apie detaliojo plano pasikeitimus ir papildymus visuomenė papildomai nebuvo informuota. Kaip jau minėta, daugiabutis pagal specifikaciją yra G2 tipo statinys ir negali būti priskirtas detaliajame plane numatytam žemės naudojimo pobūdžiui - mažaaukščių gyvenamųjų namų, t. y.

G1 tipo namų statybai, todėl detaliojo plano sprendiniai, nustatantys visuose planuojamos gyvenamos teritorijos sklypuose statyti neaukštesnius nei trijų aukštų daugiabučius gyvenamuosius pastatus, pažeidžia Detalių planų rengimo taisyklių (patvirtintos Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. Dl-239) 50 punkto reikalavimus, jog detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams.

Ginčijamas detalusis planas taip pat prieštarauja Klaipėdos rajono savivaldybės specialiojo plano minėtai teritorijai sprendiniams, būtent 8-ame skyriuje numatytam maksimaliam gyventojų tankumui: 1000 gyventojų/20 ha (50 gyventojų 1 ha arba vidutiniškai 14 šeimų (butų). Ši specialiojo plano nuostata yra pažeista, nustačius detaliuoju planu suformuotiems sklypams daugiabučių gyvenamųjų namų statybos pobūdį. Specialiojo plano nuostatų nesilaikymas pažeidžia Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies reikalavimus, jog detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti specialiojo plano reikalavimams.

Pareiškėjos teigimu, Klaipėdos apygardos administracinis teismas, neįžvelgdamas jokių neteisėtumų detaliojo plano sprendimuose, netinkamai vertino įrodymus ir padarė neteisėtas bei nepagrįstas išvadas, jog ginčijamas detalusis planas iš esmės yra teisėtas, parengtas ir patvirtintas, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Savas kiemas“ taip pat pateikė apeliacinį skundą (t. III, b. l. 25-26,), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 26 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas D. D. skundas ir panaikintas Administracijos direktoriaus Įsakymo 2.2 punktas toje apimtyje, kuria nustatytas žemės naudojimo pobūdis daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statyba, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Pažymi, jog Aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-1061 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. Dl-151 „Dėl žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos patvirtinimo“ pakeitimo“ 7 punktu buvo išdėstyta 10 punkto 2 lentelės 3 pastaba taip: „3. Iki 2010 m. spalio 1 d. pradėtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams, kuriems išduotos planavimo sąlygos, sudarytos planavimo darbų sutartys, pradėtos viešo svarstymo su visuomene procedūros ir kurių sprendiniuose numatytas mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdis, papildomai sprendiniuose turi būti nustatomas gyvenamųjų pastatų tipas: vienbučiai ir dvibučiai pastatai arba daugiabučiai pastatai ir bendrabučiai“. Teigia, jog šiuo įsakymu buvo išspręsta kolizija tarp 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. Dl-151 nustatytos gyvenamųjų teritorijų naudojimo pobūdžio reglamentacijos, ir Įsakymu dėl Specifikacijos pakeitimo nustatytos naujos reglamentacijos. Šis įsakymas yra galiojantis, byloje jis nebuvo ginčijamas, todėl Klaipėdos apygardos administracinis teismas turėjo jį taikyti. Pirmosios instancijos teismas sprendime, nors ir konstatavo, kad buvęs žemės naudojimo pobūdis „Mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“ nėra kliūtis, laikantis parengtame teritorijų planavimo dokumente numatytų užstatymo tankumo, intensyvumo ir aukštingumo reikalavimų statyti daugiabučius namus, ir nurodė, kad detaliojo plano sprendiniais nustatyti galimo užstatymo tankumas, intensyvumas, aukštingumas ir kiti parametrai, kurie atitinka iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusio žemės naudojimo pobūdžio „Mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“ reikalavimus, tačiau neteisingai panaikino Įsakymo dalį toje apimtyje, kuria nustatytas žemės naudojimo pobūdis - daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statyba. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Savas kiemas“ teigimu, galiojanti teisinė reglamentacija numatė, kad tokiu atveju būtent ir yra nustatomas gyvenamųjų pastatų tipas: vienbučiai ir dvibučiai pastatai arba daugiabučiai pastatai ir bendrabučiai, ką teisingai ir buvo padariusi Administracija.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Savas kiemas“ atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (t. III, b. l. 49-53) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 26 d. sprendimą toje dalyje, kurioje atmestas pareiškėjos D. D. skundas, palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

Dėl teisinio reguliavimo pasikeitimo teigia, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas teisingai konstatavo, kad buvo nustatytas naujas teisinis reglamentavimas ir gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdo pobūdis pasikeitė ne kiekybiškai, o kokybiškai, t. y. atskyrimo kriterijumi tapo ne aukštų skaičius, o statinių tipas. Šiuo atveju neteikia painioti sąvokų „daugiabučiai“ ir „daugiaaukščiai“, ką daro D. D., nes savo apeliaciniame skunde apie 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. Dl-1061 10 punktą iš vis nepasisako. Administracijos direktoriaus Įsakyme teisingai buvo vadovaujamasi Aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. Dl-1061 10 punktu.

Teigia, jog pareiškėjos dėl statybos Leidimų nurodomi nauji motyvai yra nepagrįsti, nes ji nėra pateikusi jokių jos teiginius patvirtinančių įrodymų: visi inžineriniai tinklai yra suprojektuoti pagal detalųjį planą. Pažymi, kad statybos leidimas Nr. LNS-34-111216-00767 buvo išduotas iš naujo ištaisius statybos leidimo Nr. LNS-34-110914-00582 (nebegalioja ir šioje byloje nebeginčijamas) trūkumus, nurodytus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2011 m. lapkričio 23 d. rašte Nr. LD-15533(16.2). Tuo tarpu D. D. apeliacinio skundo motyvas, kad naudotis valstybine žeme buvo duotas bendras sutikimas, yra nepagrįstas byloje esančiais įrodymais, nes Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius 2010 m. gegužės 13 d. raštu Nr. R5- 501-(26) būtent UAB „Savas kiemas“ leido projektuoti bei įrengti įvažiavimą.

Dėl visuomenei pateikto svarstyti detalaus plano ir aiškinamojo rašto nurodo, jog pareiškėja nebuvo atvykusi į viešą ekspoziciją ir nedalyvavo 2010 m. lapkričio 24 d. viešame susirinkime, todėl ji negali žinoti, ar detalusis planas ir aiškinamasis raštas skiriasi nuo pateikto visuomenei.

Dėl maksimalaus gyventojų tankumo nurodo, jog pareiškėja apeliaciniame skunde netinkamai cituoja, t. y. iškraipo specialiojo plano turinį. Šiame plane numatyta, kad išankstinis nustatymas gyvenamosios teritorijos (miesto tipo struktūrose užstatymui su žemės sklypais) priimtas pagal sustambintus rodiklius: 1000 gyventojų /20ha. Taigi jokio ribojimo, kad viename hektare gali būti tik 50 gyventojų nėra, nes kaip rodiklis yra imamas 20 ha plotas. Specialiuoju planu yra numatyta statyti prekybos centrus, visuomeninius pastatus, viešąsias erdves, automobilių stovėjimo aikšteles ir kitus statinius, galiausiai kituose 19 ha (UAB „Savas kiemas“ sklypo plotas 1,0065 ha) gali būti suplanuoti vienbučiai namai, taigi vidurkio skaičiavimas, gyventojų tankį smulkinant į 1 ha plotą, kaip savo apeliaciniame skunde nurodo pareiškėja, yra nepagrįstas. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie įrodytų, kad patvirtinus UAB „Savas kiemas“ detalųjį planą gyventojų skaičius šioje 20 ha teritorijoje viršys 1000 gyventojų.

/bės aas" 10 ir ktas tų ir

10)0 učių ūsų

Pareiškėja D. D. atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Savas kiemas“ apeliacinį skundą (t. III, b. l. 54-56) prašo jo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir tenkinti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytą reikalavimą.

Teigia, jog trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Savas kiemas“ nurodytas minėtas Aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. Dl-1061 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. Dl-151 „Dėl žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos patvirtinimo“ (įsigalioja nuo 2011-01-07) 7 punktas, kuriuo buvo išdėstyta 10 punkto 2 lentelės minėta 3 pastaba, nagrinėjamu atveju negalėjo ir neturėjo būti taikoma, nes ji buvo skirta tik iki 2010 m. spalio 1 d. pradėtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams, kuriems išduotos planavimo sąlygos, sudarytos planavimo darbų sutartys, pradėtos viešo svarstymo su visuomene procedūros ir kurių sprendiniuose numatytas mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdis. Nagrinėjamu atveju minėti dokumentai buvo pradėti rengti iki 2010 m. sausio 1 d., todėl teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai vadovavosi Įsakymo dėl Specifikacijos pakeitimo reglamentavimu. Teismas neteisingai interpretavo minėto įsakymo nuostatas.

Teigia, jog susipažinus su 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. Dl-1061 7 punkto turiniu bei Įsakymu dėl Specifikacijos pakeitimo akivaizdu, kad 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. Dl-1061 buvo ištaisyta ne kolizija, o padaryta klaida, kuomet Įsakymo dėl Specifikacijos pakeitimo 5.1.1 punkte buvęs mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdis buvo keičiamas, t. y. konkretizuojamas į vienbučių ir dvibučių gyvenamų namų statybą, o 5.1.2 punkte buvęs daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos pobūdis keičiamas, t .y. detalizuojamas ir konkretizuojamas į daugiabučių gyvenamųjų namų statybos ir bendrabučių, tačiau kartu nebuvo keičiamas minėto Aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. Dl-151 10 punkto 2 lentelė, kuri numatė detaliojo plano sprendiniais nustatyto teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo žymėjimo pavyzdį spalvomis 7 ir 8 punktuose, kuriuose taip pat buvo nurodoma naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis, t. y. 7 punkte – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, o 8 punkte – daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statyba. Akivaizdu, kad keičiant minėtą 5.1.1 ir 5.1.2 punktuose nurodytą žemės naudojimo pobūdį, kuris buvo kartojamas minėto 10 punkto 2 lentelės pavyzdyje (7 ir 8 punktai), kartu turėjo būti keičiami ir šios lentelės 7 ir 8 punktai.

Argumentuoja, jog 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. Dl-1061 7 punktu naujai išdėstytos 10 punkto 2 lentelės 3 pastabos paskutiniai žodžiai „arba daugiabučiai pastatai ir bendrabučiai“ yra įrašyti visiškai nepagrįstai ir neteisėtai ir iš esmės ši nuostata praktiškai niekada negalės būti pritaikoma, t. y. ji yra perteklinė, nes ši pastaba taikytina tik tiems teritorijų planavimo dokumentams, kurių sprendiniuose buvo numatytas mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdis, t. y. 2005 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. Dl-151 5.1.1 punkte numatytas žemės naudojimo pobūdis. Įsakymu dėl Specifikacijos pakeitimo pakeitus 5.1.1 punkte buvusį mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdį į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos pobūdį, akivaizdu, kad jis gali būti keičiamas tik į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos pobūdį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjos D. D. ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Savas kiemas“ apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. AV-443 „Dėl UAB „Savas kiemas“ žemės sklypo (kad. Nr. 5523/0002:251), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“ bei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos išduotų statybos leidimų – Nr. LNS-34-111216-00767 (išduotas 2011-12-16), Nr. LNS-34-110922-00606 (išduotas 2011-09-22), Nr. LNS-34-110915-00589 (išduotas 2011-09-15), Nr. LNS-34-110914-00583 (išduotas 2011-09-14), Nr. LNS-34-110914-00584 (išduotas 2011-09-14), Nr. LNS-34-110914-00585 (išduotas 2011-09-14), Nr. LNS-34-110914-00586 (išduotas 2011-09-14), Nr. LNS-34-110914-00587 (išduotas 2011-09-14) – teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įstatymas reikalauja ne tik motyvuoti teismo sprendimus, bet ir įpareigoja teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 redakcija) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, detalieji planai rengiami, kai keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: teritorijos naudojimo tipas ir leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas. Kiti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, jeigu jie nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų ir juos nustačiusi institucija raštu pritaria, gali būti tikslinami savivaldybės tarybos sprendimu arba savivaldybės tarybos pavedimu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu statybos techninio projekto rengimo metu, nesukeliant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei. To paties įstatymo 2 straipsnio 35 dalyje nustatyta, kad teritorijos naudojimo tipas - vadovaujantis teritorijų planavimo normomis, bendruosiuose, specialiuosiuose (masteliu 1: 2000 ar stambesniu) ir (ar) detaliuosiuose planuose numatyta galima pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, galimi žemės naudojimo būdai ir, jei numatyta, pobūdis, maksimalūs užstatymo intensyvumo ir užstatymo tankumo rodikliai ir galimų statyti statinių paskirtys. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX–1983 redakcija) 24 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, jog žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi ir keičiami pagal teritorijų planavimo dokumentus.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad rengiant detaliuosius planus, nustatomas šis privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas: 1) konkretus teritorijos naudojimo tipas; 2) leistinas pastatų aukštis; 3) leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas; 4) leistinas sklypo užstatymo intensyvumas; 5) statinių statybos zona; 6) užstatymo tipas (išreikštas tekstiniu apibūdinimu ir grafiškai - statinių statybos zona, statybos riba ar linija); 7) servitutai; 8) susisiekimo sistemų organizavimas. Tai reiškia, kad tokie privalomi teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai kaip teritorijos naudojimo tipas, tame tarpe naudojimo būdas ir (ar) pobūdis (1), leistinas pastatų aukštis (2), leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas (3) ir leistinas sklypo užstatymo intensyvumas (4) gali būti apibrėžiami tik detaliuoju planu. Netgi tuo atveju, kai keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų (jau nekalbant apie visus), turi būti rengiamas detalusis planas (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1465/2009). Tuo tarpu kai keičiami kiti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, jei jie nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų ir juos nustačiusi institucija raštu pritaria, gali būti tikslinami statybos techninio projekto rengimo metu. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas neturėjo pagrindo administraciniu aktu pakeisti tvirtinamo detaliojo plano sprendinius ir nustatyti žemės naudojimo pobūdį „Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos“.

Be to, kaip matyti iš D. D. skundo ir patikslintų skundų, atsakovo Įsakymas ginčijamas visa apimtimi. Neaišku kodėl, tačiau pirmosios instancijos teismas savo sprendime tik analizuoja 2.2 punkto dalį, kuri susijusi su naudojimo pobūdžio nustatymu, ir visiškai nepasisako dėl 2.1, 2.3 bei 2.4 punktų, nors juose taip pat atitinkamai nustatomas tam tikrų žemės sklypų naudojimo būdas ir pobūdis.

Sprendžiant kilusio ginčo išsprendimui taikytinų teisės normų klausimą, nagrinėjamu atveju taip pat reikšminga Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-12-31 įsakymo Nr. D1–1061 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. D1-151 „Dėl žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos patvirtinimo“ pakeitimo“ 7 punkto nuostata, kurioje nustatyta, kad iki 2010 m. spalio 1 d. pradėtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams, kuriems išduotos planavimo sąlygos, sudarytos planavimo darbų sutartys, pradėtos viešo svarstymo su visuomene procedūros ir kurių sprendiniuose numatytas mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdis, papildomai sprendiniuose turi būti nustatomas gyvenamųjų pastatų tipas: vienbučiai ir dvibučiai pastatai arba daugiabučiai pastatai ir bendrabučiai. Tai įpareigojančio pobūdžio norma, suponuojanti normos adresatui privalomą elgesio modelį. Pirmosios instancijos teismas šios teritorijų planavimą reglamentuojančios nuostatos taikymo ginčo atveju nevertino, o prioritetą teikė trečiojo suinteresuoto asmens faktiškai įgytoms subjektinėms teisėms.

Skunde ir patikslintuose skunduose pirmosios instancijos teismui pareiškėja teigia, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 25 d. įsakymas Nr. AV-443 „Dėl UAB „Savas kiemas“ žemės sklypo (kad. Nr. 5523/0002:251), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“ prieštarauja Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. T11–260 patvirtintam Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalies, apimančios (duomenys neskelbtini) kaimus ir gretimos teritorijos vietovių komunikacijų koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialiajam planui. Šis pareiškėjos skundų motyvas pirmosios instancijos teismo visiškai neanalizuotas ir sprendime nieko apie tai nepasisakyta.

Pareiškėja ginčija Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos išduotus statybos leidimus: Nr. LNS-34-111216-00767 (išduotas 2011-12-16), Nr. LNS-34-110922-00606 (išduotas 2011-09-22), Nr. LNS-34-110915-00589 (išduotas 2011-09-15), Nr. LNS-34-110914-00583 (išduotas 2011-09-14), Nr. LNS-34-110914-00584 (išduotas 2011-09-14), Nr. LNS-34-110914-00585 (išduotas 2011-09-14), Nr. LNS-34-110914-00586 (išduotas 2011-09-14), Nr. LNS-34-110914-00587 (išduotas 2011-09-14). Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 26 d. sprendime nurodė, kad atsižvelgiant į nurodytas teisines aplinkybes, įvertinus tai, kad šiuo sprendimu teisėjų kolegija pasisakė dėl ginčijamo detalaus plano teisėtumo, konstatuojama, kad nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamus Leidimus, išduotus pagal ginčijamo detaliojo plano sprendinius. Pirmosios instancijos teismui, siekiant visapusiškai ir pilnutinai įvertinti ginčijamų statybos Leidimų išdavimo teisėtumą ir pagrįstumą, nagrinėjant bylą iš naujo būtina išsireikalauti statinių, kuriems išduoti ginčijami statybos leidimai, projektinę dokumentaciją ir vertinti jos atitiktį detaliojo plano sprendiniams.

Pasisakydama dėl galimybės išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, kolegija pažymi, kad bylai išnagrinėti iš esmės yra reikalinga atlikti papildomą aplinkybių tyrimą. Tam yra būtina išreikalauti ir įvertinti naujus įrodymus.

Remiantis išdėstytu (teismui visapusiškai ir objektyviai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių) pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo negalima pripažinti pagrįstu, o dėl aukščiau nurodytų priežasčių byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, o taip pat ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių abejonių ir prieštaravimų. Taigi kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime nenustatinėjo šiai bylai reikšmingų aplinkybių (ABTĮ 86 str. 2 d.). Šie procesiniai teisės normų pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis, 143 straipsnis).

Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą. Dėl išdėstytų priežasčių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad vykdydamas teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis), teismas privalo išspęsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Dalia Višinskienė Skirgailė Žalimienė