Legislator Case Law & Legislation
a7aecf09-41d8-4f24-b9b2-bf28ab9c199f AI generated

a7aecf09-41d8-4f24-b9b2-bf28ab9c199f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number a7aecf09-41d8-4f24-b9b2-bf28ab9c199f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Lietuvos viešosios policijos rinktines „Vytis“ atstovei Danguolei Kurcikovienei, viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal Lietuvos viešosios policijos rinktines „Vytis“ apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo M. G. (M. G.) skunda atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos viešosios policijos rinktines „Vytis“, del neišmoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo (treciasis suinteresuotas asmuo - Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos).

Legislator headnote

AI generated

a7aecf09-41d8-4f24-b9b2-bf28ab9c199f · Vilniaus apygardos administracinis teismas: daugiau kaip u˛ trejus metus, praše priteisti 323,40 Lt (u˛ laikotarpi nuo 2006 m. kovo 10 d. iki 2009 m. kovo 9 d.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracine byla Nr

Administracine byla Nr. A575-1779/2010

                                                                Procesinio

sprendimo kategorija 16.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruod˛io 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Antano Ablingio, Ricardo Piliciausko (pranešejas) ir Virgilijaus Valanciaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant pareiškejo atstovei Gemai Zapasnykienei,

Lietuvos viešosios policijos rinktines „Vytis“ atstovei Danguolei Kurcikovienei, viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal Lietuvos viešosios policijos rinktines „Vytis“ apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo M. G. (M. G.) skunda atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos viešosios policijos rinktines „Vytis“, del neišmoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo (treciasis suinteresuotas asmuo - Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos).

Teiseju kolegija

n u s t a t e :

I.

 Pareiškejas M. G. (toliau – ir pareiškejas) skundu (b. l. 2-5) kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma ir praše priteisti iš Lietuvos valstybes, atstovaujamos Lietuvos viešosios policijos rinktines „Vytis“ (buvusi Viešosios policijos apsaugos tarnyba, b. l. 47) (toliau – ir Lietuvos valstybe) jo darbo u˛mokescio nepriemoka 937,80 Lt u˛ laikotarpi nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruod˛io 31 d. Paaiškino, kad jis dirba Viešosios policijos apsaugos tarnybos Vilniaus skyriaus Reagavimo rinktines 2-osios kuopos 1-ojo burio vyresniuoju patruliu. Darbo u˛mokescio nepriemoka susidare del to, kad apskaiciuojant priedus bei priemokas buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo (toliau – ir Valstybes tarnybos istatymas, VTI) 23 straipsnio 2 dalimi, nustatancia apribojimus valstybes tarnautoju priedams prie darbo u˛mokescio. Nurode Valstybes tarnybos istatymo 25 straipsni, 26 straipsnio 1 bei 3 dalis ir pa˛ymejo, kad toks reguliavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisines valstybes principui. Pareiškejo manymu, nors valstybes tarnautojams gali buti nustatomas specialus teisinis reguliavimas, taciau toks reguliavimas privalo atitikti teisingumo, protingumo, proporcingumo principus. Teige, kad šioje byloje del deliktines atsakomybes taikymo tinkamu atsakovu gali buti laikoma Lietuvos valstybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybes. Nurode, kad jo darbdavio Lietuvos viešosios policijos rinktines „Vytis“ (toliau – ir Institucija) netinkamas jo darbo u˛mokescio dyd˛io apskaiciavimas, del ko susidare darbo u˛mokescio nepriemoka, negali buti pripa˛intas teisetu.

Pareiškejo atstove pirmosios instancijos teismo posedyje (b. l. 59-61) patikslino pareiškejo skundo reikalavima ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 298 straipsniu, nustatanciu, kad darbuotojui priklausancios darbo u˛mokescio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne

daugiau kaip u˛ trejus metus, praše priteisti 323,40 Lt (u˛ laikotarpi nuo 2006 m. kovo 10 d. iki 2009 m. kovo 9 d.).

Atsakovas Lietuvos valstybe, atstovaujama Lietuvos viešosios policijos rinktines „Vytis“ nesutiko su pareiškejo skundu. Atsiliepime (b. l. 27-29) atkreipe demesi, kad Valstybes tarnybos istatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šio istatymo VI skyrius, reglamentuojantis darbo u˛mokesti, statutiniams valstybes tarnautojams taikomas be išlygu. Istatymas ar kitas teises aktas yra laikomas teisetu ir privalo buti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pa˛ymejo, kad Institucija, apskaiciuodama ir mokedama pareiškejui darbo u˛mokesti veike teisetai, t. y. pagal istatymus. Remdamasis Konstitucinio Teismo 2004 m. gruod˛io 13 d. nutarimu, pa˛ymejo, kad valstybes tarnautojo darbdaviu laikytina Lietuvos valstybe. Pabre˛e, kad viešosios policijos apsaugos tarnybai skiriamu valstybes biud˛eto asignavimu valdytojas yra Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas).

Treciasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas praše skunda atmesti kaip nepagrista. Atsiliepime (b. l. 24-25) paaiškino, kad pagal VTI 4 straipsnio 2 dali, statutiniams valstybes tarnautojams šio istatymo nuostatos taikomos tiek, kiek ju statuso nereglamentuoja statutai, išskyrus šio istatymo nustatyta darbo apmokejimo tvarka. VTI 23 straipsnio 2 dalis nustato, kad priedu ir priemoku suma negali viršyti 70 procentu pareigines algos. Pagal Statuto 38 straipsnio 5 dali pareigunams mokamos priemokos negali viršyti 60 procentu pareigines algos. Statutiniams valstybes tarnautojams VTI ir Statutas skirtingai nustato priedu ir priemoku dydi. Sprend˛iant klausima del darbo apmokejimo tvarkos, privaloma vadovautis Statutu. Todel, teige, kad pareiškejas nepagristai savo skundo reikalavimus grind˛ia VTI 23 straipsnio 2 dalimi.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 3 d. sprendimu (b. l. 63-66) skunda patenkino ir pareiškejui iš Lietuvos valstybes,

atstovaujamos Lietuvos viešosios policijos rinktines „Vytis“, priteise 323,40 Lt.

Teismas nustate, kad vidaus tarnybos pareigunu darbo u˛mokesti reglamentuoja Valstybes tarnybos istatymo 23-26 straipsniu nuostatos, kurios remiantis to paties istatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygu taikomos ir statutiniams valstybes tarnautojams. Teismas nurode Valstybes tarnybos istatymo (2002 m. baland˛io 23 d. istatymo Nr. IX-856 redakcija)

25 straipsnio 1, 7 dalis, 23 straipsnio 1 dali, 26 straipsnio 3 dali ir atkreipe demesi, kad 2008 m. gruod˛io 9 d. buvo pakeistas bei papildytas Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnis, kurio 2 dalis numate, kad priedu ir priemoku suma negali viršyti 70 procentu pareigines algos. I šia suma neiskaitomas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokejimas u˛ darba poilsio ir švenciu dienomis, nakties bei viršvalandini darba ir budejima bei šio istatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai. Taip pat nurode Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 1 ir 5 dalis, Konstitucinio Teismo 2009 m. gruod˛io 11 d. nutarima ir pa˛ymejo, kad šis nutarimas reiškia, jog teisiniu reguliavimu privalejo buti aptarta, kokiais budais turejo buti atlyginama u˛ darba poilsio bei švenciu dienomis ir nakties metu, papildomu u˛duociu, atliekamu viršijant nustatyta darbo trukme tais atvejais, kai apskaiciuotas ir išmoketas darbo u˛mokestis viršijo nustatyta riba. Tai galejo buti papildomu laisvu (nedarbo) dienu suteikimas, kasmetiniu apmokamu atostogu pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laike, kad atsakovas u˛ faktiškai pareiškejo atlikta darba poilsio bei švenciu dienomis ir nakties metu, papildomu u˛duociu, atliktu viršijant nustatyta darbo trukme, iki šiol nera tinkamai atsiskaites. Teismas nustate, kad periodas, u˛ kuri buvo prašoma atlyginti darbo u˛mokescio nepriemoka, neviršijo 3 metu (Darbo kodekso 298 str.).

III.

Lietuvos viešosios policijos rinktine „Vytis“ pateike apeliacini skunda (b. l. 71-73), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendima ir priimti nauja sprendima.

Pa˛ymi, kad byloje gincas kilo del Institucijos pareiškejui taikomu apribojimu išmokant darbo u˛mokesti teisetumo. Atkreipia demesi, kad pareiškejas savo skunde atsakovais nurode Viešosios policijos apsaugos tarnyba ir Lietuvos valstybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybes, bei pabre˛e, kad Institucija nera gavusi Lietuvos Respublikos Ministro pirmininko potvarkio atstovauti Vyriausybe, todel neturi tokios

pareigos. Remiantis Konstitucinio teismo 2004 m. gruod˛io 13 d. nutarimu pa˛ymejo, kad valstybes tarnybos teisiniai santykiai – tai teisiniai santykiai tarp

valstybes tarnautojo ir valstybes, kuri šio asmens at˛vilgiu atlieka darbdavio vaidmeni. Pa˛ymi, kad Institucija pagristai taike VTI 23 straipsnio 2 dali, nes vald˛ios institucijos neturi teises atsisakyti vykdyti isakyma ar kita teises akta, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Nurodo, kad istatymas ar kitas teises aktas yra laikomas teisetu ir privalo buti taikomas tol, kol

konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruod˛io 13 d. nutarime nurode, kad nepalankiu padariniu, kilusiu del teises akto

prieštaraujanciu Konstitucijai, pasekmiu likvidavimas yra istatymu leidejo konstitucine priederme. Pagal galiojancius teises aktus, Lietuvos viešosios policijos rinktinei „Vytis“, kyla pareiga tikslingai naudoti biud˛eto lešas, kurios jam yra skirtos atitinkamu funkciju vykdymui. Pa˛ymi, kad biud˛eto formavimas priklauso Vyriausybes kompetencijai, todel vienintelis tinkamas atsakovas šioje byloje turejo buti Lietuvos valstybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybes ir remiasi teismu praktika panašiose bylose (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2007 m. vasario 21 d. nutartis civilineje byloje Nr.

3K-P-187/2007 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruod˛io 23 d. nutartis administracineje byloje Nr. A756-1285/2009). Nurodo,

kad Konstitucinis Teismas 2009 m. gruod˛io 11 d. nutarime pripa˛ino, kad Valstybes tarnybos istatymo skyrius „Darbo u˛mokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti u˛ darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas u˛duotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes

tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. baland˛io 23 d. redakcija) nustatyta riba, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio

1 dalies nuostatai. Nurodo, kad Institucija igaliota išmoketi atlyginima pagal iš biud˛eto skirtus asignavimus, o skiriamu valstybes biud˛eto asignavimu valdytojas yra Policijos departamentas. Atkreipia demesi, kad tol kol nebus priimti specialus teises aktai ir skirtos tikslines lešos, policijos istaigos neturi pagrindo moketi policijos pareigunams priklausanciu išmoku ir tokiais atvejais policijos istaiga šias sumas dengtu iš darbo u˛mokescio fondo lešu ir susidarytu dar didesnis lešu trukumas.

Pareiškejas M. G. atsiliepimu (b.

l. 80-82) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendima ir perduoti byla pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.

Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruod˛io 21 d. nutartimi administracineje byloje Nr. A1-638/2005 ir teigia, kad

nagrinejimu atveju sprendimas neišmoketi viso priklausancio darbo u˛mokescio nelaikytinas ivykdytu, todel teismo tvarka gali buti isiterpta ir ištaisyta darbdavio klaida, padaryta taikant antikonstitucine istatymo nuostata, t. y. nera teisiniu kliuciu priteisti darbo u˛mokescio nepriemoka. Nurodo, kad Institucijos nurodyta teismu praktika remtis negalima, nes minetose bylose buvo susiklostes iš esmes kitoks teisinis santykis, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybe buvo priemusi specialius norminius teises aktus ir buvo laikoma

atsakovu, o šiuo atveju nei Vyriausybe, nei Institucija neprieme norminiu teises aktu. Pa˛ymi, kad apeliaciniame skunde

nurodyti argumentai, susije su istaigos asignavimu valdymu, nera aktualus aptariamam gincui, nes susije su sprendimo vykdymu. Atkreipia demesi, kad pirmosios instancijos teismo posedyje ji atstovaujanciai Vilniaus miesto policijos darbuotoju profesines sajungos teisininkei N. A. igaliojimuose nebuvo suteikta teise patikslinti skundo reikalavima, todel pirmosios instancijos teismas neteisetai leido jo atstovei patikslinti skundo reikalavima, t. y. atsisakyti skundo dalyje del 614,40 Lt. Institucijos atstovei pateikus nauja pa˛yma apie priskaiciuota darbo u˛mokesti, pirmosios instancijos teismas turejo atideti teismo posedi ir išreikalauti naujus irodymus, paneigiancius vienos, ar kitos pa˛ymos duomenis.

Be to, teismas nepasisake del Viešosios policijos apsaugos tarnybos 2009 m. vasario 21 d. pa˛ymos „Apie priskaiciuota ir išmoketa darbo u˛mokesti“ Nr. 120-PAZ1-803

duomenu, ir gincui pritaike Institucijos atstoves naujos pa˛ymos duomenis.

Nurodo, kad remiantis mineta Viešosios policijos apsaugos tarnybos 2009 m. vasario 21 d. pa˛yma, laikotarpis, u˛ kuri pareiškejas praše priteisti neišmoketa darbo

u˛mokesti, neviršija treju metu, todel jo skundas turejo buti tenkintas pilnai.

Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepimu (b. l. 77-78) prašo pirmosios instancijos teismo sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima.

Nurodo, kad pareiškejas, kreipdamasis i pirmosios instancijos teisma, darbo u˛mokescio nepriemoka praše priteisti solidariai iš atsakovu Lietuvos viešosios policijos rinktines „Vytis“ ir Lietuvos valstybes, todel teigia, kad šie atsakovai, pagal pareiškejo skundo reikalavima, turejo pareiškejui sumoketi priteista 323,40 Lt suma lygiomis dalimis, t. y. po 161,70 Lt. Be to, nurodo, kad vertinant pareiškejo skundo reikalavimu pagristuma, pirmiausia reikejo išsiaiškinti pareiškejo dirbto darbo pobudi, pareigas, kurias pareiškejas privalejo atlikineti, koks buvo pareiškejo darbo ir poilsio re˛imas. Pareiškejas tokios informacijos teismui nepateike, todel objektyviai vertinti aplinkybes susijusias su ginco dalyku ir teisiškai ivertinti susidariusia situacija del neišmoketo darbo u˛mokescio negalima. Institucija pagristai taike VTI 23 straipsnio 2 dali ir nurodo, kad prieštaraujantis Konstitucijai istatymas nera laikomas neteisetu nuo pat jo priemimo momento (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. bir˛elio 27 d. nutartis administracineje byloje Nr. A5-264/2003).

Teiseju kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinejamoje byloje gincas teisme kilo del u˛ 2006-2009 metus pareiškejui M. G. neišmoketos darbo u˛mokescio dalies, kuri susidare del minetu laikotarpiu galiojusioje Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio

2 dalyje numatytos priedu ir priemoku ribos. Lietuvos viešosios policijos rinktine „Vytis“, iš kurios, kaip atstovaujancios Lietuvos valstybe, pirmosios instancijos teismas priteise pareiškejui neišmoketa darbo u˛mokescio dali, su minetu sprendimu nesutinka nurodydama, kad nagrinejamoje byloje tinkamas atsakovas turi buti Lietuvos valstybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybes.

Teiseju kolegija pa˛ymi, kad nagrinejamos bylos faktines aplinkybes ir pareiškejo skundo reikalavimai yra tapatus aplinkybems, kurios buvo nustatytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplestines teiseju kolegijos 2010 m. bir˛elio 7 d. nutartimi išnagrinetoje administracineje byloje Nr. A662-1735/2010. Mineta nutartimi išplestine teiseju kolegija konstatavo, kad gincas del neišmoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo (teisingo atlyginimo u˛ darba) yra laikytinas tarnybiniu gincu. Kadangi nagrineto ginco laikotarpiu asmens darbdavio funkcijas visa apimtimi igyvendino vidaus reikalu statutine istaiga, kurioje tarnavo pareigunas, ši istaiga pripa˛inta tinkamu atsakovu. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo išplestines teiseju kolegijos 2005 m. gruod˛io 21 d. nutartyje administracineje byloje Nr. A1–638/2005,

„Administraciniu teismu praktika“ Nr. 8, p. 316–329.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne karta pabre˛ta, kad siekiant realiai apginti galimai pa˛eistas besikreipusio asmens teismines gynybos asmens teises, administracinis teismas turi buti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatyme – išaiškinti proceso dalyviams ju procesines teises ir pareigas, ispeti del procesiniu veiksmu atlikimo arba neatlikimo pasekmiu ir padeti šiems asmenims igyvendinti ju procesines teises

ir pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartis administracineje byloje Nr. A556-1238/2009).

Vadovaujantis aukšciau nurodyta teismine praktika bei argumentais, darytina išvada, kad tinkamas atsakovas sprend˛iant administracini ginca del darbo u˛mokescio nepriemokos yra Lietuvos viešosios policijos rinktine „Vytis“, kurioje dirba asmuo, o ne Lietuvos valstybe. Iš byloje esancio pareiškejo skundo pirmosios instancijos teismui (b. l. 2-5) matyti, kad pareiškejas M. G. atsakovais nurode Viešosios policijos apsaugos tarnyba (reorganizuota i Lietuvos viešosios policijos rinktine „Vytis“) ir Lietuvos valstybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybes. Teiseju kolegija sprend˛ia, kad nagrinejamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagristai nustate, kad atsakovu yra traukiama Lietuvos valstybe, atstovaujama Lietuvos viešosios policijos rinktines „Vytis“, tuo pašalindamas Lietuvos viešosios policijos rinktine „Vytis“ kaip atsakova. Teiseju kolegija pa˛ymi, kad pakeitus Lietuvos viešosios policijos rinktines „Vytis“ procesine padeti, kyla pagristu abejoniu, ar ši Institucija galejo pilnai pasinaudoti savo, kaip atsakovo, teisemis ir ginti savo pozicija. Atkreiptinas demesys, kad iš pirmosios instancijos teismo posed˛io protokolo (b. l. 59-60) matyti, kad Lietuvos viešosios policijos rinktine „Vytis“ šiame posedyje dalyvavo kaip Lietuvos valstybes atstovas ir palaike Lietuvos valstybes pozicija. Atsi˛velgiant i išdestyta, darytina išvada, kad Institucija, iš kurios teismas priteise pareiškejo darbo u˛mokescio nepriemoka, nagrinejamoje byloje turi buti itraukta kaip atsakovas, siekiant išsiaiškinti jos tikraja valia del teismines gynybos ir sudarant tokia galimybe.

Todel apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies,

t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimas yra naikinamas ir perduoti byla pirmosios

instancijos teismui nagrineti iš naujo.

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a :

Lietuvos viešosios policijos rinktines „Vytis“ apeliacini skunda patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendima panaikinti ir perduoti byla pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.

Nutartis neskund˛iama.

Teisejai              Â

                                                                         Antanas

Ablingis

                                                                                                 Â

   Ricardas Piliciauskas

                                    Â

                                                                Virgilijus

Valancius