a7aecf09-41d8-4f24-b9b2-bf28ab9c199f · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vieÂosios policijos rinktines âVytisâ atstovei Danguolei Kurcikovienei, vieÂame teismo posedyje apeliacine tvarka iÂnagrinejo administracine byla pagal Lietuvos vieÂosios policijos rinktines âVytisâ apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiÂkejo M. G. (M. G.) skunda atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos vieÂosios policijos rinktines âVytisâ, del neiÂmoketos darbo uËmokescio dalies priteisimo (treciasis suinteresuotas asmuo - Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos).
Legislator headnote
AI generateda7aecf09-41d8-4f24-b9b2-bf28ab9c199f · Vilniaus apygardos administracinis teismas: daugiau kaip uË trejus metus, praÂe priteisti 323,40 Lt (uË laikotarpi nuo 2006 m. kovo 10 d. iki 2009 m. kovo 9 d.).
Full text
Administracine byla Nr
Administracine byla Nr. A575-1779/2010
                                                                Procesinio
sprendimo kategorija 16.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodËio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti i teiseju Antano Ablingio, Ricardo Piliciausko (praneÂejas) ir Virgilijaus Valanciaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant pareiÂkejo atstovei Gemai Zapasnykienei,
Lietuvos vieÂosios policijos rinktines âVytisâ atstovei Danguolei Kurcikovienei, vieÂame teismo posedyje apeliacine tvarka iÂnagrinejo administracine byla pagal Lietuvos vieÂosios policijos rinktines âVytisâ apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiÂkejo M. G. (M. G.) skunda atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos vieÂosios policijos rinktines âVytisâ, del neiÂmoketos darbo uËmokescio dalies priteisimo (treciasis suinteresuotas asmuo - Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos).
Teiseju kolegija
n u s t a t e :
I.
 PareiÂkejas M. G. (toliau â ir pareiÂkejas) skundu (b. l. 2-5) kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma ir praÂe priteisti i Lietuvos valstybes, atstovaujamos Lietuvos vieÂosios policijos rinktines âVytisâ (buvusi VieÂosios policijos apsaugos tarnyba, b. l. 47) (toliau â ir Lietuvos valstybe) jo darbo uËmokescio nepriemoka 937,80 Lt uË laikotarpi nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodËio 31 d. PaaiÂkino, kad jis dirba VieÂosios policijos apsaugos tarnybos Vilniaus skyriaus Reagavimo rinktines 2-osios kuopos 1-ojo burio vyresniuoju patruliu. Darbo uËmokescio nepriemoka susidare del to, kad apskaiciuojant priedus bei priemokas buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo (toliau â ir Valstybes tarnybos istatymas, VTI) 23 straipsnio 2 dalimi, nustatancia apribojimus valstybes tarnautoju priedams prie darbo uËmokescio. Nurode Valstybes tarnybos istatymo 25 straipsni, 26 straipsnio 1 bei 3 dalis ir paËymejo, kad toks reguliavimas prieÂtarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau â ir Konstitucija) 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisines valstybes principui. PareiÂkejo manymu, nors valstybes tarnautojams gali buti nustatomas specialus teisinis reguliavimas, taciau toks reguliavimas privalo atitikti teisingumo, protingumo, proporcingumo principus. Teige, kad Âioje byloje del deliktines atsakomybes taikymo tinkamu atsakovu gali buti laikoma Lietuvos valstybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybes. Nurode, kad jo darbdavio Lietuvos vieÂosios policijos rinktines âVytisâ (toliau â ir Institucija) netinkamas jo darbo uËmokescio dydËio apskaiciavimas, del ko susidare darbo uËmokescio nepriemoka, negali buti pripaËintas teisetu.
PareiÂkejo atstove pirmosios instancijos teismo posedyje (b. l. 59-61) patikslino pareiÂkejo skundo reikalavima ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau â ir Darbo kodeksas) 298 straipsniu, nustatanciu, kad darbuotojui priklausancios darbo uËmokescio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne
daugiau kaip uË trejus metus, praÂe priteisti 323,40 Lt (uË laikotarpi nuo 2006 m. kovo 10 d. iki 2009 m. kovo 9 d.).
Atsakovas Lietuvos valstybe, atstovaujama Lietuvos vieÂosios policijos rinktines âVytisâ nesutiko su pareiÂkejo skundu. Atsiliepime (b. l. 27-29) atkreipe demesi, kad Valstybes tarnybos istatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Âio istatymo VI skyrius, reglamentuojantis darbo uËmokesti, statutiniams valstybes tarnautojams taikomas be iÂlygu. Istatymas ar kitas teises aktas yra laikomas teisetu ir privalo buti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÂtaravimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai. PaËymejo, kad Institucija, apskaiciuodama ir mokedama pareiÂkejui darbo uËmokesti veike teisetai, t. y. pagal istatymus. Remdamasis Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodËio 13 d. nutarimu, paËymejo, kad valstybes tarnautojo darbdaviu laikytina Lietuvos valstybe. PabreËe, kad vieÂosios policijos apsaugos tarnybai skiriamu valstybes biudËeto asignavimu valdytojas yra Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos (toliau â ir Policijos departamentas).
Treciasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas praÂe skunda atmesti kaip nepagrista. Atsiliepime (b. l. 24-25) paaiÂkino, kad pagal VTI 4 straipsnio 2 dali, statutiniams valstybes tarnautojams Âio istatymo nuostatos taikomos tiek, kiek ju statuso nereglamentuoja statutai, iÂskyrus Âio istatymo nustatyta darbo apmokejimo tvarka. VTI 23 straipsnio 2 dalis nustato, kad priedu ir priemoku suma negali virÂyti 70 procentu pareigines algos. Pagal Statuto 38 straipsnio 5 dali pareigunams mokamos priemokos negali virÂyti 60 procentu pareigines algos. Statutiniams valstybes tarnautojams VTI ir Statutas skirtingai nustato priedu ir priemoku dydi. SprendËiant klausima del darbo apmokejimo tvarkos, privaloma vadovautis Statutu. Todel, teige, kad pareiÂkejas nepagristai savo skundo reikalavimus grindËia VTI 23 straipsnio 2 dalimi.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 3 d. sprendimu (b. l. 63-66) skunda patenkino ir pareiÂkejui i Lietuvos valstybes,
atstovaujamos Lietuvos vieÂosios policijos rinktines âVytisâ, priteise 323,40 Lt.
Teismas nustate, kad vidaus tarnybos pareigunu darbo uËmokesti reglamentuoja Valstybes tarnybos istatymo 23-26 straipsniu nuostatos, kurios remiantis to paties istatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be iÂlygu taikomos ir statutiniams valstybes tarnautojams. Teismas nurode Valstybes tarnybos istatymo (2002 m. balandËio 23 d. istatymo Nr. IX-856 redakcija)
25 straipsnio 1, 7 dalis, 23 straipsnio 1 dali, 26 straipsnio 3 dali ir atkreipe demesi, kad 2008 m. gruodËio 9 d. buvo pakeistas bei papildytas Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnis, kurio 2 dalis numate, kad priedu ir priemoku suma negali virÂyti 70 procentu pareigines algos. I Âia suma neiskaitomas Âio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokejimas uË darba poilsio ir Âvenciu dienomis, nakties bei virÂvalandini darba ir budejima bei Âio istatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai. Taip pat nurode Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 1 ir 5 dalis, Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodËio 11 d. nutarima ir paËymejo, kad Âis nutarimas reiÂkia, jog teisiniu reguliavimu privalejo buti aptarta, kokiais budais turejo buti atlyginama uË darba poilsio bei Âvenciu dienomis ir nakties metu, papildomu uËduociu, atliekamu virÂijant nustatyta darbo trukme tais atvejais, kai apskaiciuotas ir iÂmoketas darbo uËmokestis virÂijo nustatyta riba. Tai galejo buti papildomu laisvu (nedarbo) dienu suteikimas, kasmetiniu apmokamu atostogu pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laike, kad atsakovas uË faktiÂkai pareiÂkejo atlikta darba poilsio bei Âvenciu dienomis ir nakties metu, papildomu uËduociu, atliktu virÂijant nustatyta darbo trukme, iki Âiol nera tinkamai atsiskaites. Teismas nustate, kad periodas, uË kuri buvo praÂoma atlyginti darbo uËmokescio nepriemoka, nevirÂijo 3 metu (Darbo kodekso 298 str.).
III.
Lietuvos vieÂosios policijos rinktine âVytisâ pateike apeliacini skunda (b. l. 71-73), kuriuo praÂo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendima ir priimti nauja sprendima.
PaËymi, kad byloje gincas kilo del Institucijos pareiÂkejui taikomu apribojimu iÂmokant darbo uËmokesti teisetumo. Atkreipia demesi, kad pareiÂkejas savo skunde atsakovais nurode VieÂosios policijos apsaugos tarnyba ir Lietuvos valstybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybes, bei pabreËe, kad Institucija nera gavusi Lietuvos Respublikos Ministro pirmininko potvarkio atstovauti Vyriausybe, todel neturi tokios
pareigos. Remiantis Konstitucinio teismo 2004 m. gruodËio 13 d. nutarimu paËymejo, kad valstybes tarnybos teisiniai santykiai â tai teisiniai santykiai tarp
valstybes tarnautojo ir valstybes, kuri Âio asmens atËvilgiu atlieka darbdavio vaidmeni. PaËymi, kad Institucija pagristai taike VTI 23 straipsnio 2 dali, nes valdËios institucijos neturi teises atsisakyti vykdyti isakyma ar kita teises akta, motyvuodamos Âio akto nekonstitucingumu. Nurodo, kad istatymas ar kitas teises aktas yra laikomas teisetu ir privalo buti taikomas tol, kol
konstatuojamas jo prieÂtaravimas Konstitucijai. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodËio 13 d. nutarime nurode, kad nepalankiu padariniu, kilusiu del teises akto
prieÂtaraujanciu Konstitucijai, pasekmiu likvidavimas yra istatymu leidejo konstitucine priederme. Pagal galiojancius teises aktus, Lietuvos vieÂosios policijos rinktinei âVytisâ, kyla pareiga tikslingai naudoti biudËeto leÂas, kurios jam yra skirtos atitinkamu funkciju vykdymui. PaËymi, kad biudËeto formavimas priklauso Vyriausybes kompetencijai, todel vienintelis tinkamas atsakovas Âioje byloje turejo buti Lietuvos valstybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybes ir remiasi teismu praktika panaÂiose bylose (Lietuvos AukÂciausiojo Teismo 2007 m. vasario 21 d. nutartis civilineje byloje Nr.
3K-P-187/2007 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodËio 23 d. nutartis administracineje byloje Nr. A756-1285/2009). Nurodo,
kad Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodËio 11 d. nutarime pripaËino, kad Valstybes tarnybos istatymo skyrius âDarbo uËmokestisâ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti uË darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei Âvenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas uËduotis virÂijant nustatyta darbo trukme, kai jiems iÂmoketinu priedu ir priemoku suma virÂijo Valstybes
tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandËio 23 d. redakcija) nustatyta riba, prieÂtaravo Konstitucijos 48 straipsnio
1 dalies nuostatai. Nurodo, kad Institucija igaliota iÂmoketi atlyginima pagal i biudËeto skirtus asignavimus, o skiriamu valstybes biudËeto asignavimu valdytojas yra Policijos departamentas. Atkreipia demesi, kad tol kol nebus priimti specialus teises aktai ir skirtos tikslines leÂos, policijos istaigos neturi pagrindo moketi policijos pareigunams priklausanciu iÂmoku ir tokiais atvejais policijos istaiga Âias sumas dengtu i darbo uËmokescio fondo leÂu ir susidarytu dar didesnis leÂu trukumas.
PareiÂkejas M. G. atsiliepimu (b.
l. 80-82) praÂo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendima ir perduoti byla pirmosios instancijos teismui nagrineti i naujo.
Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodËio 21 d. nutartimi administracineje byloje Nr. A1-638/2005 ir teigia, kad
nagrinejimu atveju sprendimas neiÂmoketi viso priklausancio darbo uËmokescio nelaikytinas ivykdytu, todel teismo tvarka gali buti isiterpta ir iÂtaisyta darbdavio klaida, padaryta taikant antikonstitucine istatymo nuostata, t. y. nera teisiniu kliuciu priteisti darbo uËmokescio nepriemoka. Nurodo, kad Institucijos nurodyta teismu praktika remtis negalima, nes minetose bylose buvo susiklostes i esmes kitoks teisinis santykis, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybe buvo priemusi specialius norminius teises aktus ir buvo laikoma
atsakovu, o Âiuo atveju nei Vyriausybe, nei Institucija neprieme norminiu teises aktu. PaËymi, kad apeliaciniame skunde
nurodyti argumentai, susije su istaigos asignavimu valdymu, nera aktualus aptariamam gincui, nes susije su sprendimo vykdymu. Atkreipia demesi, kad pirmosios instancijos teismo posedyje ji atstovaujanciai Vilniaus miesto policijos darbuotoju profesines sajungos teisininkei N. A. igaliojimuose nebuvo suteikta teise patikslinti skundo reikalavima, todel pirmosios instancijos teismas neteisetai leido jo atstovei patikslinti skundo reikalavima, t. y. atsisakyti skundo dalyje del 614,40 Lt. Institucijos atstovei pateikus nauja paËyma apie priskaiciuota darbo uËmokesti, pirmosios instancijos teismas turejo atideti teismo posedi ir iÂreikalauti naujus irodymus, paneigiancius vienos, ar kitos paËymos duomenis.
Be to, teismas nepasisake del VieÂosios policijos apsaugos tarnybos 2009 m. vasario 21 d. paËymos âApie priskaiciuota ir iÂmoketa darbo uËmokestiâ Nr. 120-PAZ1-803
duomenu, ir gincui pritaike Institucijos atstoves naujos paËymos duomenis.
Nurodo, kad remiantis mineta VieÂosios policijos apsaugos tarnybos 2009 m. vasario 21 d. paËyma, laikotarpis, uË kuri pareiÂkejas praÂe priteisti neiÂmoketa darbo
uËmokesti, nevirÂija treju metu, todel jo skundas turejo buti tenkintas pilnai.
Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepimu (b. l. 77-78) praÂo pirmosios instancijos teismo sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima.
Nurodo, kad pareiÂkejas, kreipdamasis i pirmosios instancijos teisma, darbo uËmokescio nepriemoka praÂe priteisti solidariai i atsakovu Lietuvos vieÂosios policijos rinktines âVytisâ ir Lietuvos valstybes, todel teigia, kad Âie atsakovai, pagal pareiÂkejo skundo reikalavima, turejo pareiÂkejui sumoketi priteista 323,40 Lt suma lygiomis dalimis, t. y. po 161,70 Lt. Be to, nurodo, kad vertinant pareiÂkejo skundo reikalavimu pagristuma, pirmiausia reikejo iÂsiaiÂkinti pareiÂkejo dirbto darbo pobudi, pareigas, kurias pareiÂkejas privalejo atlikineti, koks buvo pareiÂkejo darbo ir poilsio reËimas. PareiÂkejas tokios informacijos teismui nepateike, todel objektyviai vertinti aplinkybes susijusias su ginco dalyku ir teisiÂkai ivertinti susidariusia situacija del neiÂmoketo darbo uËmokescio negalima. Institucija pagristai taike VTI 23 straipsnio 2 dali ir nurodo, kad prieÂtaraujantis Konstitucijai istatymas nera laikomas neteisetu nuo pat jo priemimo momento (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birËelio 27 d. nutartis administracineje byloje Nr. A5-264/2003).
Teiseju kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas i dalies.
Nagrinejamoje byloje gincas teisme kilo del uË 2006-2009 metus pareiÂkejui M. G. neiÂmoketos darbo uËmokescio dalies, kuri susidare del minetu laikotarpiu galiojusioje Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio
2 dalyje numatytos priedu ir priemoku ribos. Lietuvos vieÂosios policijos rinktine âVytisâ, i kurios, kaip atstovaujancios Lietuvos valstybe, pirmosios instancijos teismas priteise pareiÂkejui neiÂmoketa darbo uËmokescio dali, su minetu sprendimu nesutinka nurodydama, kad nagrinejamoje byloje tinkamas atsakovas turi buti Lietuvos valstybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybes.
Teiseju kolegija paËymi, kad nagrinejamos bylos faktines aplinkybes ir pareiÂkejo skundo reikalavimai yra tapatus aplinkybems, kurios buvo nustatytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÂplestines teiseju kolegijos 2010 m. birËelio 7 d. nutartimi iÂnagrinetoje administracineje byloje Nr. A662-1735/2010. Mineta nutartimi iÂplestine teiseju kolegija konstatavo, kad gincas del neiÂmoketos darbo uËmokescio dalies priteisimo (teisingo atlyginimo uË darba) yra laikytinas tarnybiniu gincu. Kadangi nagrineto ginco laikotarpiu asmens darbdavio funkcijas visa apimtimi igyvendino vidaus reikalu statutine istaiga, kurioje tarnavo pareigunas, Âi istaiga pripaËinta tinkamu atsakovu. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo iÂplestines teiseju kolegijos 2005 m. gruodËio 21 d. nutartyje administracineje byloje Nr. A1â638/2005,
âAdministraciniu teismu praktikaâ Nr. 8, p. 316â329.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne karta pabreËta, kad siekiant realiai apginti galimai paËeistas besikreipusio asmens teismines gynybos asmens teises, administracinis teismas turi buti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatyme â iÂaiÂkinti proceso dalyviams ju procesines teises ir pareigas, ispeti del procesiniu veiksmu atlikimo arba neatlikimo pasekmiu ir padeti Âiems asmenims igyvendinti ju procesines teises
ir pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartis administracineje byloje Nr. A556-1238/2009).
Vadovaujantis aukÂciau nurodyta teismine praktika bei argumentais, darytina iÂvada, kad tinkamas atsakovas sprendËiant administracini ginca del darbo uËmokescio nepriemokos yra Lietuvos vieÂosios policijos rinktine âVytisâ, kurioje dirba asmuo, o ne Lietuvos valstybe. I byloje esancio pareiÂkejo skundo pirmosios instancijos teismui (b. l. 2-5) matyti, kad pareiÂkejas M. G. atsakovais nurode VieÂosios policijos apsaugos tarnyba (reorganizuota i Lietuvos vieÂosios policijos rinktine âVytisâ) ir Lietuvos valstybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybes. Teiseju kolegija sprendËia, kad nagrinejamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagristai nustate, kad atsakovu yra traukiama Lietuvos valstybe, atstovaujama Lietuvos vieÂosios policijos rinktines âVytisâ, tuo paÂalindamas Lietuvos vieÂosios policijos rinktine âVytisâ kaip atsakova. Teiseju kolegija paËymi, kad pakeitus Lietuvos vieÂosios policijos rinktines âVytisâ procesine padeti, kyla pagristu abejoniu, ar Âi Institucija galejo pilnai pasinaudoti savo, kaip atsakovo, teisemis ir ginti savo pozicija. Atkreiptinas demesys, kad i pirmosios instancijos teismo posedËio protokolo (b. l. 59-60) matyti, kad Lietuvos vieÂosios policijos rinktine âVytisâ Âiame posedyje dalyvavo kaip Lietuvos valstybes atstovas ir palaike Lietuvos valstybes pozicija. AtsiËvelgiant i iÂdestyta, darytina iÂvada, kad Institucija, i kurios teismas priteise pareiÂkejo darbo uËmokescio nepriemoka, nagrinejamoje byloje turi buti itraukta kaip atsakovas, siekiant iÂsiaiÂkinti jos tikraja valia del teismines gynybos ir sudarant tokia galimybe.
Todel apeliacinis skundas yra tenkintinas i dalies,
t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimas yra naikinamas ir perduoti byla pirmosios
instancijos teismui nagrineti i naujo.
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a :
Lietuvos vieÂosios policijos rinktines âVytisâ apeliacini skunda patenkinti i dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendima panaikinti ir perduoti byla pirmosios instancijos teismui nagrineti i naujo.
Nutartis neskundËiama.
Teisejai              Â
                                                                         Antanas
Ablingis
                                                                                                 Â
   Ricardas Piliciauskas
                                    Â
                                                                Virgilijus
Valancius