a7acffc1-df46-41a0-a7c0-782bc96a8aeb · Kauno apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-518-498/2016Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00196-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 13 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Å ibkovas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo A. K. apeliacinį skundÄ dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.Teismas n u s t a t ė : A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas už tai, kad jis 2016 m. kovo 20 d. apie 23 val. 30 min., bÅ«damas neblaivus (nustatytas 2,33 promilių girtumas), prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo, (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausančiÄ transporto priemonę – automobilį Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Tokiais veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.Prienų rajono apylinkės teismas nutarimu A. K. už pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje paskyrė 720,00 Eur (septynių Å¡imtų dvideÅ¡imties eurų 00 ct) dydžio baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Apeliaciniame skunde A. K. praÅ¡o panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti. Apeliantas skunde neginčija, kad 2016 m. kovo 20 d. apie 23 val. 30 min. buvo neblaivus, tačiau pareiÅ¡kia, kad automobilio nevairavo: byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad bÅ«tent apeliantas nurodytu laiku nurodytoje vietoje vairavo automobilį. Apelianto manymu pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai atmetė A. K. ir liudytojų L.

N. bei S. Č. parodymus ir skundžiamÄ nutarimÄ grindė iÅ¡imtinai tik policijos pareigÅ«nų K. B. ir D. Ž. parodymais.Skunde A. K. nurodo, kad teismo posėdžio metu liudytojas D. Ž. parodė, kad „K. B. pirmas priėjo prie žalios spalvos automobilio VW Passat vairuotojo“, „Liudytojo policijos pareigÅ«nų K. B. parodymai analogiÅ¡ki liudytojo D. Ž. parodymams“. Tuo tarpu tarnybiniuose praneÅ¡imuose abu policijos pareigÅ«nai yra nurodę, jog „Prie Å¡io automobilio priėjome kartu“.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. Ž. parodė, kad gatvė buvo apÅ¡viesta žibintais, tačiau tarnybiniuose praneÅ¡imuose Å¡ių aplinkybių policijos pareigÅ«nai nėra nurodę. Tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodyta, jog automobilis ir aplink jį esanti teritorija buvo apÅ¡viesta įjungus pareigÅ«nų automobilio ilgÄ sias Å¡viesas. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog fotonuotraukose aiÅ¡kiai matyti, jog teritorija nėra apÅ¡viesta jokiais žibintais, teritorija apÅ¡viesta tik tiek, kiek apÅ¡viečia policijos pareigÅ«nų automobilio Å¡viesos.

Taigi teismo posėdžio metu liudytojo D. Ž. duoti parodymai prieÅ¡tarauja jo paties į bylÄ pateiktais duomenims. Taip pat skunde nurodoma, kad pareigÅ«nas D. Ž. parodė, kad visiÅ¡kai įsitikinęs, kad pagal visas esamas aplinkybes automobilį vairavo bÅ«tent A. K., kadangi nematė iÅ¡ automobilio iÅ¡lipančio jokio kito asmens. Apeliantas pažymi, kad asmenį traukti atsakomybėn (Å¡iuo atveju, administracinėn) remiantis subjektyviu kito asmens manymu yra nekaltumo prezumpcijos pažeidimas. A.

K. skunde nurodo, kad teismo posėdžio metu jis parodė, kad automobilį vairavo jo draugas S. Č. (kÄ patvirtino tiek pats Å . Č., tiek kitas liudytojas L. N., kuris matė, kad už automobilio vairo sėdo bÅ«tent S. Č.), tačiau pavažiavus apie 300 metrų S. Č. nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies, dėl ko A. K. pradėjo priekaiÅ¡tauti pastarajam ir Å¡ie susipyko. S. Č. užgesino automobilio variklį, iÅ¡traukęs automobilio raktelius juos numetė ant grindų ir išėjo namo, kurie buvo kitoje gatvės pusėje.

Maždaug po 5 minučių nuo to laiko, kai iÅ¡ S. Č. išėjo namo, prie apelianto automobilio privažiavo policijos pareigÅ«nai. Todėl A. K. atrodo logiÅ¡ka, kad policijos pareigÅ«nai nematė (ir negalėjo matyti) kito asmens iÅ¡lipant iÅ¡ automobilio ir nueinant nuo jo, kadangi per tÄ laiko tarpÄ S. Č. jau buvo parėjęs namo. Taip pat apelianto nuomone su tarnybiniu praneÅ¡imu nesutampa pareigÅ«nų parodymai dėl pėdsakų ant sniego: praneÅ¡ime nurodoma, kad nesimatė jokių Å¡viežių pėdsakų, tuo tarpu D.

Ž. negalėjo pasakyti ar buvo pėdsakai ant sniego. A. K. nurodo, kad teismo posėdžio metu liudytojas D. Ž. parodė, kad „Už automobilio vairo sėdėjo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K., automobilio variklis neveikė“. Taigi ir pats policijos pareigÅ«nas patvirtino, kad policijos pareigÅ«nams atvykus į įvykio vietÄ , automobilis nejudėjo, prieÅ¡ingai automobilio variklis neveikė, automobilio rakteliai net nebuvo užvedimo spynelėje. A. K. nurodo, kad jis tik sėdėjo vairuotojo vietoje, kas nėra uždrausta, o įrodymų byloje, kad jis valdė bÅ«tent judantį automobilį, teismas nesurinko, todėl nėra jokio pagrindo apelianto veiksmų vertinti kaip vairavimÄ .

Pažymėtina, kad bÅ«tinas vairavimo požymis yra transporto priemonės valdymas, t. y. valingų veiksmų atlikimas, dėl kurių transporto priemonė juda. A. K. skunde nurodo, kad automobilio Å¡viesų S. Č. neiÅ¡jungė, dėl ko jis neiÅ¡lipdamas iÅ¡ automobilio, persėdo į vairuotojo vietÄ ir iÅ¡jungė automobilio Å¡viesas, t. y. automobilis buvo užgesintas, automobilio užvedimo raktelių apeliantas neturėjo, nežinojo kur juos numetė/užmetė S. Č.. A. K. skunde tvirtina, kad jis administracinio teisės pažeidimo nepadarė, nes įvykio laiku ir vietoje transporto priemonės nevairavo.

Automobilis, kuriame jis sėdėjo, kai atvyko policijos pareigÅ«nai nejudėjo. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jis bÅ«tų atlikęs kokius nors veiksmus siekdamas valdyti automobilį, o vien sėdėjimas vairuotojo vietoje, vairavimu nelaikytinas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 61 p. numatyta, kad transporto priemonės vairavimas - asmens, esančio transporto priemonėje ar ant jos, veiksmai, kuriais valdoma judanti transporto priemonė. A. K. skunde raÅ¡o, kad Å¡iuo atveju įrodinėjimo dalykas byloje buvo vairavimo faktas, kuris turėjo bÅ«ti patvirtintas tinkamais ir leistinais įrodymais tam, kad bÅ«tų galima apeliantÄ pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 4 d.

Nurodo, kad faktÄ , kad vairavo automobilį, apeliantas neigė nuo pat pradžių, tačiau policijos pareigÅ«nai net nenustatinėjo aplinkybių, kas tada vairavo. A. kubilius nurodo, kad jo parodymus patvirtino ir liudytojai S. Č. ir L. N.. Apelianto nuomone, byloje iÅ¡kilus ginčui dėl vairavimo fakto, teismas negalėjo remtis vien policijos pareigÅ«nų parodais, kurie abejotini ir nenuoseklÅ«s.A. K. skunde pažymi, jog administracinių teisės pažeidimų procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ turi paneigti Institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Tačiau institucija nepateikė jokių objektyvių ir patikimų duomenų, išskyrus tai, kad policijos pareigūnai yra įsitikinę tuo, kadangi pastebėjo tai judantį, tai sustojusį, tai stojantį apelianto automobilį ir pamatė kaip užgeso jo gabaritinės (stovėjimo) šviesos.Apeliantas skunde pabrėžia, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl A. K. daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje neįrodyta, kad jis 2016-03-20 bÅ«damas neblaivus, vairavo automobilį. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus virÅ¡ininkas atsiliepime praÅ¡o Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir skundÄ atmesti.

A. K. apeliacinis skundas netenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamÄ apylinkės teismo nutarimÄ , apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagÄ , prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas A. K., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingÄ bei faktines bylos aplinkybes atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ dėl A.

K. kaltės padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ . Prienų rajono apylinkės teismas nepažeidė ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo principų, įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumÄ , o iÅ¡vadas padarė remdamasis iÅ¡samia bylos duomenų analize. Padarytos iÅ¡vados neprieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad apylinkės teismas, pripažindamas A. K. padarius administracinį teisės pažeidimÄ , rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo bei įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.

Pažymėtina, kad policijos pareigÅ«nų, įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, atitinka pirminiuose paaiÅ¡kinimuose (tarnybiniuose praneÅ¡imuose) nurodytas aplinkybes, yra aiÅ¡kÅ«s, nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo S. Č. ir L. N. parodymais, nes jie yra nuoseklÅ«s ir sutampantys su apelianto paaiÅ¡kinimais, o policijos pareigÅ«nų parodymai prieÅ¡taringi.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pareigÅ«nų D. Ž. ir K. B. suinteresuotumo bylos baigtimi nenustatyta, byloje jokių duomenų apie tai, jog jie gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡ki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį, nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo netikėti policijos pareigÅ«nų parodymais. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad policijos pareigÅ«nų D.

Ž. ir K. B. tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuoti duomenys, kad 2016-03-20, 23 val. 30 min. patruliuodami tarnybiniu automobiliu Å koda-Yeti, valst Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo stabdantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nuvažiavęs nuo kelio važiuojamosios dalies ant apsnigtos pievos, o už Å¡io automobilio vairo sėdėjo neblaivus asmuo, t.y. A. K., visiÅ¡kai sutampa su Å¡ių pareigÅ«nų parodymais duotais bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Skunde nurodomi pareigÅ«nų parodymų nesitapimai, tokie kaip, tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, kad jie kartu priėjo prie VW Passat automobilio, o posėdžio metu duotuose parodymuose pareigÅ«nai nurodė, kad pirmas priėjo pareigÅ«nas K.

B. ir neužilgo priėjo pareigÅ«nas D. Ž.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl esminių įvykio aplinkybių pareigÅ«nų parodymai visiÅ¡kai nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi, o aplinkybė kuris pareigÅ«nas pirmesnis priėjo prie automobilio VW Passat neturi jokios reikÅ¡mės ir nepaneigia A. K. kaltės. Taip pat neturi reikÅ¡mės ar gatvė buvo apÅ¡viesta žibintais ar ne, nes akivaizdu, kad įjungus patrulių automobilio ilgÄ sias Å¡viesas, pareigÅ«nai aiÅ¡kiai matė judantį VW Passat automobilį, kuris nuvažiavęs nuo kelio važiuojamosios dalies sustojo pievoje ir iÅ¡ automobilio neiÅ¡lipo joks asmuo.

PareigÅ«nų parodymai, kad iÅ¡ automobilio neiÅ¡lipo bei į jį neįlipo joks asmuo apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių, be to iÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų (b.l. 6-8) matyti, kad užfiksuoto automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio durelės tolygiai apsnigtos ir prieÅ¡ingai, nei ant keleivio durelių, nematyti, kad sniegas bÅ«tų nubyrėjęs. Versija, kad A. K. persėdo į vairuotojo vietÄ neiÅ¡lipdamas iÅ¡ automobilio yra ne tik kad paneigta byloje surinktais įrodymais, bet ir visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai liudytojo L. N. ir liudytojo S. Č. parodymus vertino kritiškai bei atmetė juos kaip subjektyvius ir duotus siekiant padėti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išvengti administracinės atsakomybės, nes jie prieštaringi nurodytoms ir byloje nustatytoms aplinkybėms, nepagrįsti jokiais kitais objektyviais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacinio skundo argumentus, kad automobilį vairavo jo draugas S. Č., tačiau pavažiavus apie 300 metrų S. Č. nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies, dėl ko A.

K. pradėjo priekaiÅ¡tauti pastarajam ir Å¡ie susipyko, o S. Č. užgesino automobilio variklį, iÅ¡traukęs automobilio raktelius juos numetė ant grindų ir išėjo namo, laiko visiÅ¡kai nepagrįstais, prieÅ¡taraujančiais faktinėms bylos aplinkybėms ir surinktiems bei įvertintiems įrodymams. Taigi, A. K. iÅ¡kelta versija apie tai, kad jis 2016-03-20, 23 val. 30 min nevairavo automobilio yra tik gynybinė versija, kuri paneigta byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apelianto teikiamos įvykio versijos nepatikimumÄ netiesiogiai patvirtina ir tai, jog Å¡is administracinio teisės pažeidimo protokole pasiraÅ¡yti atsisakė, o pareigÅ«nams aiÅ¡kindamas, kad vairavo A.

K. draugas – jo neįvardino. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kai pareigūnai privažiavo prie automobilio VW Passat automobilio variklis neveikė, o A. K. tik sėdėjo vairuotojo vietoje, t.y. skunde nurodoma, kad A. K. nevaldė judančios transporto priemonės kaip, tai apibrėžta LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 61 punkte. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nustatyta, kad pareigūnai pastebėjo būtent važiuojantį (judantį) automobilį VW Passat valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuvažiavęs nuo kelio važiuojamosios dalies sustojo pievoje ir byloje esantys įrodymai patvirtina, kad niekas kitas negalėjo vairuoti automobilio, iÅ¡skyrus A. K.. Dėl apeliacinio skundo argumento, jog teismas rėmėsi iÅ¡imtinai policijos pareigÅ«nų duotais parodymais, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ATPK 256 straipsnio 1–3 dalių, 257 straipsnio nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylÄ nagrinėjančio organo) prerogatyva.

Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylÄ nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime ATPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1-2014).

Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai iÅ¡vadai dėl A. K. inkriminuoto administracinės teisės pažeidimo sudėties buvimo asmens veikoje bei jo kaltės padarius šį pažeidimÄ . Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo principų nepažeidė, iÅ¡vadas tinkamai argumentavo, motyvuotai pagrindė ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ .

Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad A. K. padarė Å¡iukÅ¡tų administracinės teisės pažeidimÄ (LR ATPK 126 str. 4 d.), kuris kelia pavojų visuomenės sveikatai bei gyvybei, todėl apygardos teismo nuomone, jam apylinkės teismo nutarimu paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ATPK 30 straipsnio ir 302 straipsnio reikalavimų, ji atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, yra adekvati padarytam administraciniam teisės pažeidimui.Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Prienų rajono apylinkės teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a :

Palikti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutarimÄ Â nepakeistÄ ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas                                                                                                                                Olegas Å ibkovas