a7aa2b9d-ece9-4621-9027-c3e603231996 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatednuteistiesiems R. S. ir A. J. S. už BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte (2008-05-08 įstatymo redakcija) numatytÄ nusikaltimÄ paskirti griežtesnes bausmes; nukentÄjusiųjų J. S. ir D. S. pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius tenkinti visiÅ¡kai bei solidariai priteisti iÅ¡ nuteistųjų R. S. ir A. J. S. nukentÄjusiajam J. S. 10 692,27 Lt turtinei žalai ir 200 000 neturtinei žalai atlyginti, o nukentÄjusiajai D. S. - 19 281,80 Lt turtinei žalai bei 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti;
Legislator headnote
AI generateda7aa2b9d-ece9-4621-9027-c3e603231996 · Lietuvos apeliacinis teismas: Pas jį 2008-06-23 vakare atÄjo sumuÅ¡tas brolis R. S., pasakÄs, kad jį užpuolÄ J. S. kartu su draugu B. S.. Jis patarÄ R. S. kreiptis į policijÄ , kÄ pastarasis ir padarÄ, t. y. telefonu paskambino policijos pareigÅ«nams ir iÅ¡Äjo link savo namų. Po kurio laiko apeliantui paskambino R. S. ir papraÅ¡Ä ateiti, kadangi J. S. su B. S. lauÅ¾Ä namo duris. NuÄjÄs apeliantas pamatÄ atvykusius policijos pareigÅ«nus, R. S. namų laukinÄs durys buvo iÅ¡laužtos. Policininkai, nuraminÄ J.
Full text
Baudžiamoji byla Nr                                                                                             Baudžiamoji byla Nr. 1A-235/2014                                                                                            Proceso Nr. 1-73-1-00357-2008-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.2.8;      1.2.4.5; 1.2.4.6.5; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2 (N)(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 17 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos RÅ«tos MickeviÄienÄs,teisÄjų Valdimaro BavÄjano ir Aloyzo Kruopio, sekretoriaujant Laurai Gruodienei, Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Laimai MileviÄienei,    nuteistiesiems R.
S., A. J. S. ir A. P.,gynÄjams advokatams Benediktui Paulauskui, Jonui Skruzdžiui, Sauliui Alysiui,nukentÄjusiesiems J. S., D. S. ir T. S.,nukentÄjusiųjų atstovui advokatui Viliui JonaiÄiui, teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų R. S., A. J. S., nukentÄjusiųjų J. S. ir D. S. atstovo advokato Viliaus JonaiÄio bei nukentÄjusiojo B. S. apeliacinius skundus dÄl Å iaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:R. S. pripažintas kaltu padarÄs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ - laisvÄs atÄmimu 3 (trejiems) metams;pagal BK 138 straipsnio 1 dalį â laisvÄs atÄmimu 1 (vieneriems) metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmÄs subendrintos apÄmimo bÅ«du ir galutinÄ subendrinta bausmÄ R.
S. paskirta laisvÄs atÄmimas (trejiems) metams, bausmÄ atliekant pataisos namuose.A. J. S. pripažintas kaltu padarÄs nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, ir nuteistas:pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ - laisvÄs atÄmimu 3 (trejiems) metams;pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ â laisvÄs atÄmimu 1 (vieneriems) metams 6 mÄnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmÄs subendrintos apÄmimo bÅ«du ir galutinÄ subendrinta bausmÄ A.
J. S. paskirta laisvÄs atÄmimas (trejiems) metams, bausmÄ atliekant pataisos namuose.A. P. pripažinta kalta padariusi nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista laisvÄs apribojimu 1 (vieneriems) metams ir be bausmÄ vykdanÄios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. ryto bÅ«ti namuose, esanÄiuose (duomenys neskelbtini), Mažeikiai.A. P. iÅ¡teisinta pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , neįrodžius jos dalyvavimo nusikaltimo padaryme.IÅ¡ R.
S. ir A. J. S. priteista Å iaulių teritorinei ligonių kasai po 11 080,80 Lt.IÅ¡ R. S., A. J. S. ir A. P. priteista Å iaulių teritorinei ligonių kasai po 436,03 Lt.IÅ¡ A. J. S. priteista Å iaulių teritorinei ligonių kasai 117,30 Lt.IÅ¡ R. S. ir A. J. S. priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui po 9 734,31 Lt.IÅ¡ R. S. ir A. J. S. solidariai priteista nukentÄjusiesiems D. S. ir J.S. 3 319,50 Lt turtinei žalai atlyginti.IÅ¡ A. J. S. priteista nukentÄjusiajai R. S. 400 Lt turtinei žalai atlyginti.IÅ¡ R.
S. ir A. J. S. solidariai priteista nukentÄjusiajam J. S. 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.IÅ¡ R. S. ir A. J. S. solidariai priteista nukentÄjusiajai D. S. 60 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.IÅ¡ R. S. ir A. J. S. solidariai priteista nukentÄjusiajam T. S. 4 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ R. S., A. J. S. ir A. P. solidariai priteista nukentÄjusiajam B. S. 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.IÅ¡ R. S., A. J. S. ir A. P. solidariai priteista nukentÄjusiajam D. S. 1 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.IÅ¡ A.
J. S. priteista nukentÄjusiajai R. S. 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.IÅ¡ R. S. ir A. J. S. solidariai priteista nukentÄjusiesiems J. S. ir D. S. 4 000 Lt atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti.IÅ¡ R. S., A. J. S. ir A. P. solidariai priteista nukentÄjusiajam B. S. 900 Lt atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti.IÅ¡ A. J. S. priteista nukentÄjusiajai R. S. 500 Lt atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti.TeisÄjų kolegija, iÅ¡klausiusi praneÅ¡imÄ ir iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t Ä : 2008 m. birželio 24 d. apie 01.30 val., Mažeikių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, R.
S. ir J. S. bendrai priklausanÄios sodybos kieme, R. S. ir A. J. S., veikdami kartu, tyÄia sudavÄ galimai metaliniais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytais įrankiais, o R. S. ir metaline konstrukcija nukentÄjusiajam J. S. ne mažiau kaip 4 smÅ«gius į galvÄ , vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inÄ rankÄ ir vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inio raktikaulio sritį, padarydami muÅ¡tines žaizdas kaktos deÅ¡inÄje, kaktos deÅ¡inÄje - akiduobÄs srityje, deÅ¡inÄje momeninÄje srityje ir deÅ¡iniame dilbyje, kaktikaulio įspaustinį lūžį, atvirÄ skeveldrinį įspaustinį deÅ¡inio momenkaulio lūžį, kietojo galvos smegenų dangalo pažeidimus, galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , deÅ¡inio raktikaulio lūžį, dÄl ko J.
S. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, tyÄia abu sudavÄ galimai metaliniais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytais įrankiais, o R. S. ir metaline konstrukcija nukentÄjusiajai D. S. ne mažiau kaip 13 smÅ«gių į galvÄ , ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį į kairÄ ir deÅ¡inÄ rankas bei iÅ¡plÄÅ¡Ä auskarÄ , padarydami muÅ¡tines žaizdas galvoje ir kairÄje smilkininÄje srityje - ausies kauÅ¡elyje bei deÅ¡inÄje plaÅ¡takoje ir kairiame dilbyje, kairio momenkaulio atvirÄ skeveldrinį įspaustinį lūžį, galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , atvirÄ kairio alkÅ«nkaulio lūžį, kairÄs ausies lezgelio plÄÅ¡tinÄ Å¾aizdÄ , dÄl ko D.
S. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. sunkiai sutrikdÄ dviejų žmonių sveikatÄ .Be to, 2008 m. birželio 24 d. apie 01.30 val., Mažeikių rajone (duomenys neskelbtini) kaime, R. S. ir J. S. bendrai priklausanÄios sodybos kieme, abu veikdami kartu su A. P., tyÄia sudavÄ galimai metaliniais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytais įrankiais, o R. S. ir metaline konstrukcija nukentÄjusiajam B. S. ne mažiau kaip aÅ¡tuonis smÅ«gius į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, padarydami muÅ¡tinÄ Å¾aizdÄ deÅ¡inÄje momeninÄje srityje, virÅ¡utinio žandikaulio abiejų pusių pirmų dantų sumuÅ¡imÄ , galvos smegenų sukrÄtimÄ , durtines žaizdas kairiame žaste ir kairÄje juosmeninÄje srityje, durtinÄ - plÄÅ¡tinÄ Å¾aizdÄ deÅ¡inÄje juosmeninÄje srityje, deÅ¡inio dilbio ir kairio rieÅ¡o sÄ nario bei kairÄs plaÅ¡takos sumuÅ¡imus bei odos nubrozdinimus, dÄl ko B.
S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, po to vienas A. J. S. tyÄia sudavÄ galimai metaliniu, teisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu įrankiu, nukentÄjusiajai R. S. ne mažiau kaip 2 smÅ«gius į nugarÄ , padarydamas krÅ«tinÄs lÄ stos sumuÅ¡imÄ , kraujosruvas kairÄje krÅ«tinÄs lÄ stos pusÄje, kairÄs krÅ«tinÄs lÄ stos pusÄs IX- to Å¡onkaulio lūžį, dÄl ko R. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. nesunkiai sutrikdÄ dviejų žmonių sveikatÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis A.
J. S. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti, taip pat atmesti nukentÄjusiųjų D. ir S., T. S., J. S., D. S., R. S., Å iaulių teritorinÄs ligonių kasos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinius ieÅ¡kinius. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, teismas netinkamai vertino įrodymus, padarÄ bylos faktines aplinkybes neatitinkanÄias iÅ¡vadas. Pažymi viso proceso metu parodÄs, jog niekam jokių smÅ«gių nesudavÄ.
Pas jį 2008-06-23 vakare atÄjo sumuÅ¡tas brolis R. S., pasakÄs, kad jį užpuolÄ J. S. kartu su draugu B. S.. Jis patarÄ R. S. kreiptis į policijÄ , kÄ pastarasis ir padarÄ, t. y. telefonu paskambino policijos pareigÅ«nams ir iÅ¡Äjo link savo namų. Po kurio laiko apeliantui paskambino R. S. ir papraÅ¡Ä ateiti, kadangi J. S. su B. S. lauÅ¾Ä namo duris. NuÄjÄs apeliantas pamatÄ atvykusius policijos pareigÅ«nus, R. S. namų laukinÄs durys buvo iÅ¡laužtos. Policininkai, nuraminÄ J.
S. ir B. S., iÅ¡vyko, taÄiau pastarieji po to iÅ¡kart grįžo į kiemÄ ir puolÄ muÅ¡tis. Jam J. S. metaline rankena trenkÄ Ä¯ galvÄ , dÄl ko apeliantas nugriuvo, o tuo tarpu B. S. puolÄ R. S.. Apeliantas negali nurodyti, kaip toliau vyko grumtynÄs, kadangi po smÅ«gio jam skaudÄjo ir svaigo galvÄ , be to, buvo tamsu.TÄ aplinkybÄ, kad jį J. S. sumuÅ¡Ä, patvirtina ir specialisto iÅ¡vada (t. 4, b. l. 29). Pažymi, kad nuteistieji R. S. ir A. P. patvirtino jo nurodymus, pabrÄždami, kad jis jokių smurtinių veiksmų prieÅ¡ nukentÄjusiuosius neatliko.
KritiÅ¡kai vertina J. S., D. S., B. S. ir R. S. parodymus, kadangi pastarieji yra prieÅ¡iÅ¡kai nusistatÄ. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad agresyviai nusiteikÄ nukentÄjusieji Joninių naktį net tris kartus Äjo pas R. S. į namus. Toks jų elgesys yra netoleruotinas, jie pažeidÄ R. S. bei jo namų valdos privatumÄ . Maža to, jie brovÄsi vidun, iÅ¡lauÅ¾Ä duris, sumuÅ¡Ä R. S.. A. P. ir jį patį (A. J. S.). Brolis R. S. du kartus kvietÄ policijos pareigÅ«nus, kad Å¡ie padÄtų iÅ¡praÅ¡yti agresyvius nukentÄjusiuosius.
Toks J. S. bei jam artimų asmenų elgesys, taip pat vÄlesni grasinimai rodo, kad nukentÄjusieji dÄl jo yra nusiteikÄ prieÅ¡iÅ¡kai. Be to, dÄl girtumo J. S. ir B. S. ne viskÄ tiksliai prisiminÄ (J. S. nustatytas 3,02 prom., o B. S. â 1,81 prom. girtumas). Teisme pastarieji negalÄjo nurodyti, kiek kartų Äjo pas R. S..NukentÄjusiojo D. S. parodymus laiko neinformatyviais, nes pastarasis nematÄ konflikto. NukentÄjusysis T. S. nematÄ, jog apeliantas bÅ«tų smurtavÄs prieÅ¡ kitus nukentÄjusiuosius.
Nors nukentÄjusioji R. S. nurodÄ neva jis strypu sudavÄ smÅ«gius į nugarÄ ir juosmenį, taÄiau tokie jos parodymai iÅ¡ dalies prieÅ¡tarauja specialistų iÅ¡vadoms, kuriomis nustatyta, kad jai sužalojimai padaryti vienu smÅ«giu, arÄiau krÅ«tinÄs, o ne nugaroje.Galiausiai nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria iÅ¡sprÄsti civiliniai ieÅ¡kiniai. Apeliantas neigia atlikÄs bent kokius smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentÄjusiuosius, todÄl nepadarÄ jiems jokios turtinÄs bei neturtinÄs žalos.
Tarp jo veiksmų bei nukentÄjusiesiems J. S., D. S., B. S. ir R. S. padarytų sužalojimų nÄra priežastinio ryÅ¡io. NukentÄjusiųjų T. S. ir D. S. civiliniai ieÅ¡kiniai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi jie grindžiami iÅ¡gyvenimais, kuriuos patyrÄ dÄl tÄvų (o ne jų paÄių) sužalojimų.Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nuosprendį ir:
1) išteisinti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį;
2) taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte, paskirti su laisvÄs atÄmimu nesusijusiÄ bausmÄ;
3) atmesti nukentÄjusiųjų D. S., J. S., T. S., B. S., D. S., R. S., Å iaulių teritorinÄs ligonių kasos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinius ieÅ¡kinius.Nurodo iÅ¡ dalies nesutinkantis su skundžiamu nuosprendžiu, kadangi tam tikros teismo iÅ¡vados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, dÄl ko buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir neteisingai paskirta bausmÄ.Visų pirma apeliantas tikina veikÄs bÅ«tinosios ginties, kurios ribas peržengÄ iÅ¡ susijaudinimo, sÄ lygomis.
Neneigia savo veiksmais sukÄlÄs sunkias pasekmes (sunkiai sužalojo D. bei J. S.), taÄiau tam įtakos turÄjo minÄtų nukentÄjusiųjų provokuojantis, neteisÄtas elgesys. Aptaria BK 28 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatas bei tai, kaip bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas atsispindi teismų praktikoje, taip pat atkreipiamas dÄmesys į tai, kad bÅ«tinosios ginties ribas peržengusiam asmeniui gali bÅ«ti Å¡velninama bausmÄ (BK 62 straipsnio pagrindu). Tikina, jog smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentÄjusiuosius D. ir J.
S. atliko kaip atsakÄ Ä¯ jų kÄsinimÄ si.Toliau detaliai aptaria savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pabrÄždamas, jog ne jis, o nukentÄjusieji B. ir R. S. bei D. ir J. S. vÄlų vakarÄ atÄjo pas jį į namus reikÅ¡ti pretenzijų dÄl namo dalies. NeblaivÅ«s B. S. ir J. S. puolÄ jį muÅ¡ti, o R. S.-A. P.. Po gydytojo apžiÅ«ros jam buvo nustatytos kraujosruvos ant veido ir kairÄs kojos, A.P. - poodinÄs kraujosruvos veide, lengvo laipsnio smegenų sukrÄtimas. Grįžus iÅ¡ ligoninÄs, po vidurnakÄio, į jo namus vÄl atÄjo neblaivÅ«s J.
S. ir B. S., besiverždami vidun iÅ¡lauÅ¾Ä duris, taÄiau juos sugebÄjo sulaikyti A. P.. Pastarieji į jo namus atÄjo ir treÄiÄ kartÄ bei puolÄ muÅ¡ti jį ir jo brolį A. J. S.. J. S. pirmas metaline rankena sudavÄ broliui A. J. S. į galvÄ , po ko Å¡is nuvirto ant žemÄs. Tuomet B. S. puolÄ apeliantÄ , parvertÄ ant žemÄs ir smÅ«giavo jį gulintį. Pavykus iÅ¡silaisvinti, jis besigindamas nuo puolimo, brovimosi į privaÄiÄ mano valdÄ dÄl iÅ¡gÄ sÄio ir sumiÅ¡imo sudavÄ metaliniu įrankiu J.
S. ir D. S.. Å ias aplinkybes teisme patvirtino A. P.. Byloje esanÄios specialistų iÅ¡vados taip pat patvirtina, kad tiek jam, tiek A. P. buvo padaryti atitinkami sužalojimai (t. 3, b. l. 151; t. 4, b. l. 177-178). Atkreipia dÄmesį į tai, kad teisme kaip liudytojai apklausti policijos pareigÅ«nai patvirtino, kad apeliantas du kartus telefonu praÅ¡Ä pagalbos. Toliau trumpai aptaria liudytojų A.P., V. R., L. R. ir A. J. parodymus.Taip pat pažymi, kad liudytojai S. G., E. G., I. V. Å ., B. V.B. ir B. S. teisme parodÄ, kad J.
S. nuo seno pyko ant jo, pavydÄjo palikimo, ne kartÄ yra grasinÄs, iÅ¡gÄrÄs bÅ«davo agresyvus, tuo tarpu jį (apeliantÄ ) apibÅ«dino kaip ramų ir nekonfliktiÅ¡kÄ . J. S. praeityje buvo pakÄlÄs rankÄ prieÅ¡ kitÄ brolį B. S., o 2006-06-08 žarstekliu sumuÅ¡Ä jį, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Byloje yra raÅ¡ytiniai duomenys (Mažeikių r. policijos komisariato 1997-12-24 praneÅ¡imas jo motinai V. S.), kuriame nurodyta, kad pareiÅ¡kimas dÄl sÅ«naus ir marÄios netinkamo elgesio peržiÅ«rÄtas, J.
S. įspÄtas dÄl netinkamo elgesio, dÄl pastarojo iÅ¡keldinimo pareiÅ¡kÄjai patarta kreiptis į teismÄ . Taigi, kaip pabrÄžia apeliantas, J. S. tiek prieÅ¡ jį, tiek prieÅ¡ kitÄ brolį B., taip pat motinÄ elgdavosi agresyviai. Liudytojas S. G. teisme taip pat parodÄ, kad D. S. yra savanaudiÅ¡ko bei agresyvaus bÅ«do, paminÄjo atvejį, kai ji su Å¡ake puolÄ apelianto motinÄ V. S..Apeliantas praÅ¡o taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir už BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytÄ nusikaltimÄ paskirti su laisvÄs atÄmimu nesusijusiÄ bausmÄ.
Å iuo atveju bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad jis veikÄ bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, kurias dÄl jaudulio peržengÄ, nenustatyta jo atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių, o atsakomybÄ lengvina tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turÄjo provokuojantis visų nukentÄjusiųjų elgesys, taip pat įvertinti tai, kad jis įvykio metu buvo sužalotas, iÅ¡laužtos jo namo laukinÄs durys, atvykusiems policijos pareigÅ«nams prisipažino sumuÅ¡Äs nukentÄjusiuosius S. bei tokiu bÅ«du padÄjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimo aplinkybes, be to, anksÄiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra neįgalus (iki 2014-08-06 nustatytas 35 procentų darbingumas).
Pažymi, kad brolio agresija sukÄlÄ jam stiprius iÅ¡gyvenimus (2010-07-14 â 09-03 epikrizÄje nurodyta, kad atsirado baimÄ, jog jį gali nužudyti brolio pasamdyti draugai).Tolesne apeliacinio skundo dalimi apeliantas nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas kaltu nesunkiai sutrikdÄs B. S. sveikatÄ . Nurodo teismÄ netinkamai vertinus įrodymus. Teisme B. S. parodÄ, kad jis (apeliantas) sudavÄ tik į petį, smÅ«gis nebuvo stiprus, jam jokie sužalojimai nepadaryti, atsisakÄ reikalavimo priteisti žalÄ .
IÅ¡ specialisto iÅ¡vados (t. 2, b. l. 137-138) matyti, kad B. S. nebuvo padaryti sužalojimai kairiame petyje, kiti liudytojai taip pat nenurodÄ, kad jis bÅ«tų muÅ¡Äs nukentÄjusįjį. Atsižvelgdamas į tai, mano jo veiksmuose nesant nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymių.Nesutinka su nuosprendžio dalimi dÄl civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡sprendimo. Pirmiausia nurodo, kad žala D. ir J. S. padaryta dÄl jų paÄių kaltÄs, t. y. žalai atsirasti turÄjo jų provokuojantis ir neteisÄtas elgesys.
Tuo tarpu nukentÄjusiųjų R. ir B. S. jis apskritai nežalojo. Kaip nepagrįsti atmestini ir T. S. bei D. S. civiliniai ieÅ¡kiniai. Apklaustas teisme T. S. parodÄ, kad jam fizinÄ Å¾ala nepadaryta, skausmo nejuto, patyrÄ tik psichologinÄ Ä¯tampÄ dÄl tÄvams padarytos skriaudos. D. S. muÅ¡tynių apskritai nematÄ. MinÄti nukentÄjusieji į gydytojus nesikreipÄ, vaistų nepirko. Be to, įvykio metu jų neblaivÅ«s tÄvai buvo sužaloti dÄl savo agresyvaus ir provokuojanÄio elgesio.
Apelianto nuomone, nÄra jokio teisinio pagrindo pripažinti T. S. ir D. S. nukentÄjusiaisiais ir civiliniais ieÅ¡kovais dÄl jų tÄvams padarytų sužalojimų. Pažymi, kad pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikÄ neturtinÄ Å¾ala laikoma asmeninio pobÅ«džio, todÄl kiti asmenys, kurie nÄra nukentÄjusieji, teisÄ Ä¯ neturtinÄs žalos atlyginimÄ turi tik iÅ¡imtiniais atvejais. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina 1975-03-15 Europos Tarybos Komiteto rezoliucija Nr. (75)7, kurioje rekomenduota valstybÄms (Europos Tarybos narÄms) savo įstatymuose numatyti teisÄ Ä¯ neturtinÄs žalos atlyginimÄ , sužalojus sveikatÄ .
Rezoliucijoje numatytas principas, kad kiti asmenys neturi teisÄs į neturtinÄs žalos atlyginimÄ dÄl iÅ¡gyvenimų, susijusių su nukentÄjusiojo asmens sužalojimu. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nenustatyta kitų asmenų teisÄ reikalauti neturtinÄs žalos atlyginimo už nukentÄjusiojo asmens sužalojimus (kasacinÄs nutartys Nr. 3K-3-222/2005, Nr. 2K-252/2007). Apeliaciniu skundu nukentÄjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų J. S. ir D. S. atstovas advokatas Vilius Jonaitis praÅ¡o pakeisti Å iaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nuosprendį ir:
1) nuteistiesiems R. S. ir A. J. S. už BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte (2008-05-08 įstatymo redakcija) numatytÄ nusikaltimÄ paskirti griežtesnes bausmes;
2) nukentÄjusiųjų J. S. ir D. S. pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius tenkinti visiÅ¡kai bei solidariai priteisti iÅ¡ nuteistųjų R. S. ir A. J. S. nukentÄjusiajam J. S. 10 692,27 Lt turtinei žalai ir 200 000 neturtinei žalai atlyginti, o nukentÄjusiajai D. S. - 19 281,80 Lt turtinei žalai bei 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti;
3) priteisti iÅ¡ nuteistųjų R. S. ir A. J. S. nukentÄjusiesiems J. S. ir D. S. po 4500 Lt ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme jų bendrai turÄtas atstovavimo iÅ¡laidas;
4) taip pat praÅ¡oma priteisti iÅ¡ nuteistųjų R. S. ir A. J. S. po 1000 Lt nukentÄjusiųjų J. S. ir D. S. apeliaciniame procese turÄtas papildomas atstovavimo iÅ¡laidas.Pirmiausia dÄstomi argumentai, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems paskirta bausme, laikant, kad ji yra per Å¡velni. Pažymi, jog nusikalstamos veikos padarymo metu galiojÄs BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktas (2008-05-08 įstatymo redakcija) kaltininkui numatÄ laisvÄs atÄmimo nuo dvejų iki dvylikos metų bausmÄ.
Å is nusikaltimas priskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Vadovaujantis bendrais bausmÄs skyrimo pagrindais, iÅ¡vardintais BK 54 straipsnyje, ir bausmÄs skyrimo taisyklÄmis, numatytomis BK 61 straipsnyje, priklausomai nuo nustatytų arba nenustatytų Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens atsakomybÄ lengvinanÄių ir sunkinanÄių aplinkybių, teismas privalÄjo kaltininkams motyvuotai parinkti bausmÄ, jos dydį skaiÄiuodamas nuo bausmÄs vidurkio. MinÄto baudžiamojo įstatymo bausmÄs vidurkis yra septyneri metai, tuo tarpu teismas nuteistiesiems paskyrÄ trejų metų laisvÄs atÄmimo bausmes.
Kaip galima suprasti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, teismas tokios bausmÄs skyrimÄ iÅ¡ esmÄs motyvavo tuo, kad nenustatyta jokių nuteistųjų atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių, o jų atsakomybÄ lengvina ta aplinkybÄ, kad nusikalstamų veikų padarymui įtakos turÄjo provokuojantis ir rizikingas paÄių nukentÄjusiųjų elgesys. Tokius teismo motyvus apeliantas vadina neteisingais ir nepagrįstais bylos medžiaga. Å iuo atveju yra aiÅ¡kiai pažeistas bausmÄs individualizavimo principas, t. y. neaptarta konkreÄiam nuteistajam skirtina bausmÄ, kita vertus, toks bausmÄs paskyrimas prieÅ¡tarauja net paties teismo nustatytoms faktinÄms bylos aplinkybÄms.
Antai, teismas nuosprendyje konstatavo, kad nuteistieji, sunkiai sužalodami nukentÄjusiuosius J. S. ir D. S., veikÄ tyÄia ir bÅ«tent tokių pasekmių siekÄ, t. y. teismas nelaikÄ, kad nukentÄjusieji buvo tyÄia sunkiai sužaloti dÄl neteisÄto jų paÄių elgesio (BK 136 straipsnis) ar peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas (BK 28 straipsnis). Be to, teismas nepagrįstai nepripažino nuteistųjų atsakomybÄ sunkinanÄios aplinkybÄs tai, kad jie veikÄ bendrininkų grupe ir nusikaltimÄ padarÄ dÄl savanaudiÅ¡kų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).
Mano, jog teisingai pritaikius anksÄiau nurodytas baudžiamosios teisÄs normas nuteistiesiems R. S. ir A. J. S. turÄjo bÅ«ti paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs, savo dydžiu artimos bausmÄs vidurkiui, o ne bausmÄs minimumui. Nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtos bausmÄs neatitinka bausmių skyrimo taisyklių, jų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, asmenybių ir pan. Toliau pasisakoma dÄl nukentÄjusiesiems J. S. ir D. S. pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡sprendimo. Jo atstovaujamasis J.
S. praÅ¡Ä pirmosios instancijos teismo priteisti 10 692,27 Lt dydžio turtinÄs žalos bei 200 000 Lt dydžio neturtinÄs žalos atlyginimo, o atstovaujamoji D. S. atitinkamai 19 281,80 Lt dydžio turtinei bei 200 000 Lt dydžio neturtinei žalai atlyginti. Å i žala abiem nukentÄjusiems yra padaryta tyÄiniais neteisÄtais nuteistųjų R. S. ir A. J. S. veiksmais, todÄl akivaizdu, kad civiliniai ieÅ¡kiniai dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos yra pagrįsti ir turÄjo bÅ«ti tenkinami. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas pareikÅ¡tus ieÅ¡kinius tenkino tik iÅ¡ dalies ir priteisÄ Å¾ymiai mažesnes pinigines sumas, nei praÅ¡Ä jo atstovaujamieji.
Teismas tokį savo sprendimÄ grindÄ lakoniÅ¡kais argumentais - esÄ nukentÄjusiesiems priteistinos tik tiesiogiai patirtos iÅ¡laidos (gydymosi, transporto), nepriteisiant negautų pajamų, o neturtinÄs žalos atlyginimas mažintinas, atsižvelgiant į teisminÄ praktikÄ . Apeliantas nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir laiko jį nepagrįstu. Pažymi, jog tiek baudžiamojo proceso kodekso normos, įtvirtinanÄios asmens teisÄ reikalauti nusikalstamais veiksmais padarytos turtinÄs žalos atlyginimo apskritai, tiek civilinio kodekso normos, nustatanÄios, kas sudaro minÄtÄ turtinÄ Å¾alÄ , iÅ¡ esmÄs neiÅ¡skiria, kad dÄl nusikalstamos veikos nukentÄjusio asmens negautos pajamos yra nepriteistinos.
PrieÅ¡ingai, tiek teisÄs doktrinoje, tiek teismų praktikoje yra konstatuota, jog į turtinÄs žalos sÄ vokÄ duotu atveju įeina:
a) nusikalstama veika padaryta tiesioginÄ turtinÄ Å¾ala;
b) materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrÄ nukentÄjÄs asmuo dÄl padarytos nusikalstamos veikos (prarastas darbingumas, sumažÄjÄs uždarbis);
c) iÅ¡laidos, atsiradusios paÅ¡alinant nusikalstamos veikos pasekmes (gydymo, laidojimo iÅ¡laidos ir pan.). Vadinasi, teismo sprendimas priteisti nukentÄjusiesiems tik tiesiogiai patirtas iÅ¡laidas aiÅ¡kiai neatitinka CK 6.249 straipsnyje nustatytos turtinÄs žalos sÄ vokos, susiklosÄiusios teismų praktikos bei nusistovÄjusių ekonominių ir socialinių santykių. PabrÄžia, kad abu nukentÄjusieji teismui pateikÄ ne tik jų turÄtas gydymosi ir kelionių į gydymo įstaigas iÅ¡laidas patvirtinanÄius dokumentus, bet ir dokumentus, patvirtinanÄius jų iki sužalojimo gautas darbines pajamas ir po sužalojimo gautas ligos paÅ¡alpas.
Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad visais atvejais jų praÅ¡omas priteisti iÅ¡ nuteistųjų turtinÄs žalos dydis buvo visiÅ¡kai pagrįstas byloje esanÄiais dokumentais, dÄl ko reikalavimai dÄl turtinÄs žalos atlyginimo turÄjo bÅ«ti visiÅ¡kai patenkinti. Be to, neaiÅ¡ku, kodÄl teismas turtinÄs žalos atlyginimÄ abiem nukentÄjusiesiems priteisÄ bendrai, nors jų ieÅ¡kiniai ir reikalavimai buvo atskiri bei skirtingi.NeturtinÄs žalos atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinÄs žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais.
Visais atvejais turi bÅ«ti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentÄjusiojo patirtÄ dvasinÄ ir fizinÄ skriaudÄ . CK nenumato minimalaus ir maksimalaus atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio, todÄl teismas, sprÄsdamas klausimÄ dÄl priteistinos neturtinÄs žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijus. Toliau skunde aptaria teisingumo, protingumo principus, taip pat kitus klausimus ir kriterijus, kurie yra svarbÅ«s nustatant neturtinÄs žalos dydį.
Teismų praktikoje neturtinÄs žalos dydis tyÄinių sunkių sveikatos sutrikdymų atvejais vertinamas skirtingai - nuo 10 000 Lt iki 15 000 Lt, 25 000 Lt ir pan. (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-122/2013, 2K-166/2013, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis Nr. 1A-13/2007 ir kt.). Mano, kad kiekvienu atveju nustatant neturtinÄs žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju turÄtų bÅ«ti svarbu įvertinti visas neturtinÄs žalos dydžiui turinÄias reikÅ¡mÄs aplinkybes, t. y. ne tik nukentÄjusiųjų patirtÄ didelį fizinį skausmÄ , kanÄias, nepatogumus ir kt., bet ir asmens turÄtų galimybių praradimÄ .
BÅ«tent į turÄtų galimybių praradimo aspektÄ ne kartÄ yra atsižvelgta ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiai Nr. 1A-175/2005, Nr. 1A-13/2007, kasacinÄ nutartis Nr. 2K-171/2008 ir kt.). Teismai minÄtose bylose akcentavo, kad esminis neturtinÄs žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatÄ yra sužalojimo pasekmÄs ir dÄl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai, kurie teismų nustatyti įvertinant sužalojimo sunkumÄ , iÅ¡likusį nukentÄjusiųjų asmenų sveikatos ir iÅ¡vaizdos pakenkimÄ , asmenines savybes, galimybių praradimÄ ir kt.
Kita vertus, esant tokiems fiziniams sužalojimams, kaip patyrÄ jo atstovaujamieji ginamieji J. S. ir D. S., kurių pasekmÄs iÅ¡ karto nepaÅ¡alinamos, be iÅ¡gyvenimų dÄl sužalojimų prie neturtinÄs žalos turÄtų bÅ«ti priskirtini ir iÅ¡gyvenimai dÄl susirÅ«pinimo bÅ«simomis pasekmÄmis (kaip sužalojimai paveiks sveikatÄ ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks iki galo paÅ¡alinti). Jei patirti sužalojimai asmeniui turi liekamÄ sias pasekmes, tokių pasekmių Å¡alinimas asmeniui sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių (fizinį skausmÄ , nepatogumus, laiko eikvojimÄ , važinÄjimÄ tyrimams ir operacijoms bei turtines pasekmes - iÅ¡laidas, kurios ne visada gali bÅ«ti nustatytos ir padengiamos).
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad nukentÄjusiesiems J. S. ir D. S. nuteistųjų R. S. A. J. S. tyÄiniais veiksmais, be to, suduodant pakankamai didelį skaiÄių smÅ«gių, buvo padaryti atviri galvos sužalojimai, bÅ«tent kurie ir sukÄlÄ jiems sunkius sveikatos sutrikdymus. Jeigu jiems laiku nebÅ«tų suteikta medicininÄ pagalba, nukentÄjusieji dÄl Å¡ių sužalojimų bÅ«tų mirÄ. Kita vertus, kaip abu paaiÅ¡kino teisiamajame posÄdyje bei nurodÄ savo ieÅ¡kiniuose, jie abu ilgÄ laikÄ buvo gydomi ligoninÄse, ne kartÄ operuojami, patyrÄ didžiulius fizinius skausmus, ilgalaikes kanÄias, po sužalojimų liko randai, be to, žymiai pablogÄjo gyvenimo kokybÄ.
NeturÄtų kelti abejonių, kad pastarieji be didelio fizinio skausmo, kurį turÄjo iÅ¡kÄsti dÄl patirtų sužalojimų, patyrÄ ir didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus bei emocinius sukrÄtimus. Apelianto įsitikinimu, dÄl Å¡ių priežasÄių jų praÅ¡omas priteisti neturtinÄs žalos dydis (abiem po 200 000 Lt) yra pilnai pagrįstas. Kita vertus, toks dydis, prieÅ¡ingai, nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, neprieÅ¡tarauja teismų praktikai, be to, atitinka Lietuvos Respublikos ekonominÄ situacijÄ , žmonių gyvenimo lygį bei neprieÅ¡tarauja teisingumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis).PaskutinÄ apeliacinio skundo dalis yra skirta aptarti nukentÄjusiųjų J.
S. ir D. S. turÄtų atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ . BPK 106 straipsnio 2 dalis užtikrina nuo nusikalstamos veikos nukentÄjusių asmenų (nukentÄjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų), kurie procesinÄmis teisÄmis naudojasi padedant jų advokatams, teisÄ Ä¯ proceso metu turÄtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Tiek BPK, tiek CK nusikalstamos veikos padarymo atveju žalos (nuostolių), tame tarpe ir turÄtų procesinių iÅ¡laidų, atlyginimÄ grindžia visiÅ¡ko žalos atlyginimo principu.
Tad tais atvejais, kai nukentÄjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų turÄtos iÅ¡laidos juos baudžiamajame procese atstovaujanÄio advokato pagalbai apmokÄti yra pagrįstos tiek Å¡ių iÅ¡laidų pagrindimo prasme, t. y. yra įrodytos atitinkamais dokumentais, tiek advokato teiktų teisinių paslaugų kiekio, kokybÄs ir jų bÅ«tinumo prasme, jos neabejotinai turÄtų bÅ«ti pilnai priteisiamos. MinÄto BPK 106 straipsnio 2 dalis taip pat numato, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinÄ padÄtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Taigi akivaizdu, jog proceso įstatymas iÅ¡ esmÄs nustato visiÅ¡kÄ nukentÄjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų iÅ¡laidų juos atstovaujanÄio advokato pagalbai apmokÄti atlyginimÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas dÄl turtinÄs padÄties nuteistÄ jį visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nuo tokios prievolÄs atleidžia.Jo atstovaujami nukentÄjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai J. S. bei D. S. už ikiteisminio tyrimo metu juos atstovavusio advokato R. Gabalio teisinÄ pagalbÄ sumokÄjo 4000 Lt, o už jo (apelianto advokato V.
JonaiÄio) pastariesiems suteiktas teisines paslaugas nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme â 5000 Lt. Be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas vyko nuo 2008 m. birželio 24 d. iki 2011 m. balandžio 18 d., t. y. beveik trejus metus, o apeliantui atstovaujant teisme byla buvo nagrinÄjama septyniuose teisiamuosiuose posÄdžiuose iki 2013 m. rugsÄjo 24 d. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, bylos sudÄtingumÄ , advokato R. Gabalio ir jo darbinÄ patirtį, teisinÄ kvalifikacijÄ , byloje sprendžiamų teisinių klausimų aktualumÄ , sugaiÅ¡tÄ laikÄ Â teisinei pagalbai teikti, nusistovÄjusius teisinių paslaugų įkainius, nukentÄjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų elgesį viso proceso metu ir kt., daro iÅ¡vadÄ , kad nukentÄjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų J.
S. bei D. S. iÅ¡ nuteistųjų priteisti praÅ¡ytos jų turÄtos bendros 9000 Lt dydžio atstovavimo iÅ¡laidos yra pilnai pagrįstos ir realios. Kasacinis teismas Å¡iuo klausimu yra pasisakÄs, kad nustatant iÅ¡ieÅ¡kotinos piniginÄs sumos dydį, atsižvelgtina ne tik į nukentÄjusiojo (ar civilinio ieÅ¡kovo) faktiÅ¡kai sumokÄtÄ pinigų sumÄ , bet ir į jų dydžio realumÄ (nutartis Nr. 2K-309/2013 ir kt.). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti jo atstovaujamiems nukentÄjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams J.
S. ir D. S. iÅ¡ viso tik 4000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Å i nuosprendžio dalies yra keistina, priteisiant J. S. ir D. S. visas ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinÄjimo pirmosios instancijos teisme metu turÄtas atstovavimo iÅ¡laidas, t. y. po 4500 Lt.Be to, iÅ¡ nuteistųjų R. S. ir A. J. S. taip pat turi bÅ«ti priteista dar po 1000 Lt nukentÄjusiųjų J. S. ir D. S. apeliaciniame procese turÄtų papildomų iÅ¡laidų (BPK 106 straipsnis).Apeliaciniu skundu nukentÄjusysis B.
S. praÅ¡o pakeisti Å iaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nuosprendį ir iÅ¡ visų nuteistųjų solidariai priteisti 24 000 Lt turtinei bei 60 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apeliantas pagrindine kaltininke įvardina A. P., kuri, anot jo, elgÄsi itin agresyviai ir praÅ¡o jÄ pripažinti kalta pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ . Net teismo proceso metu pastaroji, paklausta apie iÅ¡plÄÅ¡tÄ nukentÄjusiosios D. S. auskarÄ , nurodÄ, jog tai smulkmena, kas turÄtų bÅ«ti užfiksuota teisiamojo posÄdžio garso įraÅ¡e. Å i aplinkybÄ rodo, jog ji dalyvavo nusikaltime ir kartu su nuteistaisiais R.
S. bei A. J.S. muÅ¡Ä tiek apeliantÄ , tiek kitus nukentÄjusiuosius. PraÅ¡o atsižvelgti ir vadovautis jo parodymais, kurių metu nukentÄjusysis kategoriÅ¡kai patvirtino, jog R. S., A. J. S. bei A. P. muÅ¡Ä nukentÄjusiuosius D. ir J. S.. Patys kaltininkai tokiems jo parodymams neprieÅ¡taravo ir jokių klausimų jam neturÄjo, t. y., apelianto manymu, pastarieji sutiko su jo parodymais. PabrÄžia labiausiai nukentÄjÄs nuo A. P. smurtinių veiksmų (patyrÄ atitinkamus sužalojimus, be to, turÄjo didelių materialinių nuostolių, kurie atsiliepÄ ir jo Å¡eimai).
Jis visÄ mÄnesį gydÄsi stacionare, po to važiavo į perriÅ¡imus, teko atsisakyti dirbti fizinį darbÄ (buvo iÅ¡siÄmÄs verslo liudijimÄ , dirbo su mechaniniu prietaisu, taÄiau jį po patirtų sužalojimų buvo priverstas parduoti).Teismo posÄdyje apeliacine tvarka nagrinÄjant bylÄ nuteistieji R. S. ir A. J. S. bei jų gynÄjai praÅ¡Ä patenkinti abiejų nuteistųjų apeliacinius skundus, o nukentÄjusiojo J. S. bei D. S. atstovo advokato V. JonaiÄio ir nukentÄjusiojo B. S. apeliacinius skundus atmesti.Nuteistosios A.
P. gynÄjas praÅ¡Ä atmesti nukentÄjusiųjų J. ir D. S. atstovo advokato V. JonaiÄio bei nukentÄjusiojo B. S. apeliacinius skundus. NukentÄjusysis J. S. ir jo atstovas advokatas V. Jonaitis praÅ¡Ä atmesti abiejų nuteistųjų apeliacinius skundus, o nukentÄjusiųjų J. S., D. S. atstovo advokato V.JonaiÄio bei nukentÄjusiojo B. S. apeliacinius skundus patenkinti.ProkurorÄ praÅ¡Ä nuteistųjų R. S. ir A. J. S. apeliacinius skundus atmesti. NukentÄjusiųjų J. S. ir D. S. atstovo ir nukentÄjusiojo B.
S. apeliacinius skundus tenkinti iÅ¡ dalies.Nuteistųjų A. J. S. ir R. S. apeliaciniai skundai atmetami.NukentÄjusiųjų J. S. ir D. S. atstovo advokato Viliaus JonaiÄio ir nukentÄjusiojo B. S. apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies ir Å iaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nuosprendis keiÄiamas BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu, t. y. dÄl netinkamai iÅ¡sprÄstų civilinių ieÅ¡kinių ir atstovavimo iÅ¡laidų (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas). DÄl įrodymų vertinimo, nuteistųjų R.
S. ir A. J. S. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ bei BK 28 straipsnio nuostatų taikymo IÅ¡ nuteistojo A. J. S. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis praÅ¡o iÅ¡teisinti dÄl abiejų nusikaltimų, atmesti nukentÄjusiųjų D., T. ir J. S., B. D. ir R. S., Å iaulių teritorinÄs ligonių kasos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinius ieÅ¡kinius.Nuteistasis R. S. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, o dÄl jo nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ praÅ¡o taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti su laisvÄs atÄmimu nesusijusiÄ bausmÄ bei atmesti visus civilinius ieÅ¡kinius.TeisÄjų kolegija į Å¡iuos apeliacinius skundus atsakys kartu.Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas teisingai nustatÄ nusikaltimų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esanÄius įrodymus ir padarÄ motyvuotas iÅ¡vadas dÄl faktinių bylos aplinkybių, nuteistųjų kaltÄs bei teisingai paskyrÄ bausmes.
Nuteistųjų A. J. S. ir R.S. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos: R. S. â pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ ir 138 straipsnio 1 dalį, o A. J. S. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ ir 138 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , kadangi jos atitinka bÅ«tent Å¡ių baudžiamųjų įstatymų numatytų nusikaltimų sudÄtį.PrieÅ¡ingai, nei teigiama skunduose, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrÄ bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus, aptarÄ juos nuosprendyje ir pagrįstai A.
J. S. pripažino kaltu padarius BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte bei BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas nusikalstamas veikas, o R. S. pagrįstai nuteisÄ pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ bei BK 138 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidÄ. Visi teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄti įrodymai aptarti nuosprendyje, jie įvertinti ir nurodyta, kuriais iÅ¡ jų grindžiamos teismo iÅ¡vados, o kurie atmesti kaip nepagrįsti.Apeliantas A.
J. S. nurodo pirmosios instancijos teismÄ neteisingai įvertinus jo parodymus, duotus viso proceso metu pabrÄždamas, jog jis kaltÄs nepripažino, nes niekam smÅ«gių nesudavÄ. Kolegija, nesutikdama su Å¡io apelianto skundo motyvais pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo jo parodymais ir juos atmetÄ, kadangi jie prieÅ¡tarauja faktiniams bylos duomenims, t. y. nukentÄjusiųjų J., T., D S., R. ir B. S., liudytojų L.R., A. J. parodymams bei byloje surinktiems raÅ¡ytiniams įrodymams.
Kolegija atkreipia apelianto dÄmesį į tai, kad jo parodymai net prieÅ¡tarauja kito nuteistojo â R. S. parodymams, kuris pripažino sumuÅ¡Äs nukentÄjusiuosius. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nuteistieji A. J. S., R. S. bei nukentÄjusysis J. S. yra broliai, kurie pastoviai konfliktuoja dÄl tÄvų paliktos sodybos. Ä®vykio naktį konfliktas kilo tada, kai nukentÄjusioji D. S. ketino pasiimti stiklainius su agurkais iÅ¡ sodyboje esanÄio sandÄliuko ir parodyti B. ir R. S. jiems priklausantį kambarį.
NukentÄjusiesiems J. ir D. S. bei B. ir R. S. (jie visi Å¡ventÄ Jonines) atÄjus į sodybÄ , pirmas smurtÄ prieÅ¡ juos pavartojo nuteistasis A. J. S.. NukentÄjusiųjų J. ir D. S. bei B. ir R. S. parodymais nustatyta, kad nuteistasis A. J. S. metaliniu strypu sudavÄ smÅ«gius iÅ¡ pradžių J. ir D. S. į galvas, o kai Å¡ie nugriuvo ant žemÄs, tada A.J.S. tuo paÄiu strypu trenkÄ R. S.. NukentÄjusieji B. ir R. S. taip pat patvirtino, jog tuo metu, kai J. ir D. S. gulÄjo ant žemÄs, jiems smÅ«gius metaliniu strypu sudavÄ R.
S.. TÄ aplinkybÄ, kad R. S. metaliniu 40-50 cm ilgio kampainiu sudavÄ smÅ«gius J. ir D. S., gulÄjusiems ant žemÄs, patvirtino nukentÄjusiųjų sÅ«nus T. S.. Jis matÄ, kaip R.S. sudavÄ po du smÅ«gius jo tÄvams į galvos sritį. Tai, kad A. J. S. ir R. S. metaliniais strypais sudavÄ smÅ«gius ir kitiems nukentÄjusiesiems, t. y. B. ir R. S., įrodyta Å¡ių nukentÄjusiųjų, nukentÄjusiųjų J. ir D. S. bei nepilnameÄio D. S. parodymais. NukentÄjusieji J. ir D. S. bei B. ir R.
S. patvirtino, jog po to, kai nuteistieji pavartojo smurtÄ prieÅ¡ nukentÄjusiuosius J. ir D. S., nukentÄjusysis B. S. susigrÅ«mÄ su R.S. norÄdamas atimti iÅ¡ jo metalinį strypÄ : R. S. smogÄ jam į kairÄ rankÄ , galvÄ , o A. J. S. taip pat sudavÄ metaliniu strypu (t. 2, b. l. 45-52, 63-64, 95-96, 123-129, 163-164, 190-195, 133-134, 156-162, 197, t. 6 b. l. 140-146). Konflikto metu buvo sužalota ir R.S., kuriai tuo paÄiu strypu A. J. S. smogÄ per nugarÄ ir juosmenį. Be to, konflikto metu kartu su A.
J. ir R. S. smurtÄ prieÅ¡ nukentÄjusįjį B. S. vartojo ir A. P., kuri metaliniu įrankiu (R. S. paaiÅ¡kino, jog tai buvo kauptukas) sudavÄ smÅ«gius jam į nugarÄ . Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pagrįstai vadovavosi nukentÄjusiųjų parodymais, kurie nebuvo prieÅ¡taringi ir atitiko kitiems bylos duomenims, t. y. liudytojų parodymams ir raÅ¡ytiniems įrodymams. Pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadas pagrindÄ byloje surinktų ir teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirtų įrodymų visetu.
Byloje esantys duomenys, kaip įrodymų Å¡altinis, yra gauti teisÄtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Ä®rodymai byloje buvo įvertinti nepažeidžiant įstatymo, numatyto BPK 20 straipsnio 5 dalyje, reikalavimų.Apeliantas A. J. S., nesutikdamas su nukentÄjusiųjų J. ir D. S. bei B. ir R.S. parodymais, praÅ¡o juos vertinti kritiÅ¡kai dÄl to, jog jie yra prieÅ¡iÅ¡kai nusistatÄ, įvykio naktį, bÅ«dami neblaivÅ«s (J. S. ir B. S.), elgÄsi netinkamai, brovÄsi į kito nuteistojo R.S. namÄ ir iÅ¡lauÅ¾Ä duris.Nors tarp nuteistųjų A.
J. S., J. S. bei nukentÄjusiųjų J. ir D. S. vyksta konfliktai dÄl paveldÄto tÄvų namo, taÄiau įvykio naktį nukentÄjusieji J. ir D. S. su kaimynais B. ir R. S. į sodybÄ atÄjo ne iÅ¡siaiÅ¡kinti tarpusavio santykių, o visai kitu tikslu. Nenustatyta, kad nuteistieji bÅ«tų prieÅ¡iÅ¡kuose santykiuose ir su kaimynais B. ir R. S.-tokių duomenų byloje nÄra. Kolegija atkreipia apelianto dÄmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatÄ priežasties, dÄl ko nebÅ«tų galima vadovautis nukentÄjusiųjų J. ir D.
S. bei B. ir R. S. parodymais, kadangi jų parodymus apie esmines bylos aplinkybes patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai: parodymų patikrinimo vietoje metu buvo patikslinti nukentÄjusiųjų J. S. ir D. S. parodymai â jie nurodÄ vietÄ , kurioje stovÄjo jie, B. ir R. S., kaip J. S. beldÄsi į namo duris, kur buvo laikomi raktai ir kur stovÄjo, kai pamatÄ ateinantį nuteistÄ jį A.J.S. (t. 2, b. l. 45-52,95-101). Akistatos su nuteistuoju A. J. S. metu, nukentÄjusysis J. S. paaiÅ¡kino, kaip jis buvo sužalotas (t. 4, b. l. 56-57).
TÄ aplinkybÄ, kad nukentÄjusiesiems J. ir D. S. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, patvirtino specialistų iÅ¡vados (t. 1, b. l. 163-164, t. 2 b. l. 70-71, t. 5, b. l. 117-120, 121-124).Taip pat kolegija nesutinka su A. J. S. teiginiu, kad nukentÄjusieji įvykio metu brovÄsi į namo vidų ir iÅ¡lauÅ¾Ä R. S. namo duris. Kolegija, atmesdama šį apeliacinio skundo argumentÄ , vadovaujasi policijos darbuotojų, kurie įvykio naktį buvo du kartus atvykÄ Ä¯ vietÄ , parodymais. Liudytojų A. P., V. R., L.
R. ir A. J. parodymais nustatyta, jog jie į įvykio vietÄ buvo atvykÄ du kartus. IÅ¡ namo iÅ¡ÄjÄs R. S. pasakÄ, kad jis sumuÅ¡Ä brolį J. S. ir jo žmonÄ , todÄl, kad vyksta konfliktas dÄl turto ir jie bandÄ Ä¯silaužti į namÄ . Liudytojai, apžiÅ«rÄjÄ namÄ , aiÅ¡kių įsilaužimo požymių nenustatÄ, nes durys darinÄjosi (t. 3, b. l. 17-18, 22, 23, 32-33, 39-40, t. 6, b. l. 184, t. 7, b. l. 16-17). Duomenų, kad J. S. ir B. S. dÄl girtumo netiksliai prisiminÄ Ä¯vykio aplinkybes, nÄra, todÄl Å¡is A.
J. S. skunde nurodytas teiginys atmetamas.Apeliantas A. J. S. skunde deklaratyviai teigia, jog nukentÄjusio D. S. (nukentÄjusiųjų B. ir R. S. sÅ«naus) parodymus laiko neinformatyviais ir tvirtina, kad T.S. (nukentÄjusiųjų J. ir D. S. sÅ«nus) nematÄ, jog apeliantas bÅ«tų smurtavÄs prieÅ¡ kitus nukentÄjusiuosius. Kolegija atkreipia apelianto dÄmesį į tai, kad nei D. S., nei T.S. parodymais jo kaltÄ nÄra grindžiama: B. ir R. S. sÅ«nus tÄvus pamatÄ jau sumuÅ¡tus, o J. ir D. S. sÅ«nus patvirtino matÄs, kaip kitas nuteistasis R.
S. metaliniu kampainiu gulintiems jo tÄvams sudavÄ Ä¯ galvos sritis (t. 6, b. l. 142-143, 145-146).Siekdamas paneigti nukentÄjusiosios R. S. parodymus, apeliantas A. J. S. akcentuoja tÄ aplinkybÄ, jog nukentÄjusioji R. S. nurodÄ neva jis strypu sudavÄ smÅ«gius į nugarÄ ir juosmenį, o specialistų iÅ¡vadomis nustatyta, kad jai sužalojimai padaryti vienu smÅ«giu, arÄiau krÅ«tinÄs, o ne nugaroje. Kaip matyti, A. J. S. yra pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad tyÄia sudavÄ galimai metaliniu įrankiu nukentÄjusiajai R.
S. ne mažiau 2 smÅ«gius į nugarÄ . Tokia iÅ¡vada padaryta įvertinus byloje surinktų įrodymų visetÄ , o ne vien specialisto iÅ¡vadas, kuriose konstatuota, kad R. S. krÅ«tinÄs lÄ stos sumuÅ¡imas, kraujosruvos kairÄje krÅ«tinÄs lÄ stos pusÄje, kairÄs pusÄs IX-to Å¡onkaulio lūžis padaryti kontaktų su kietu buku daiktu metu, vienu trauminiu poveikiu (t. 2, b. l. 169, 171, 17). NÄra pagrindo abejoti nukentÄjusiosios R. S. parodymais, kuri viso proceso metu tvirtino, jog A. J. S. metaliniu strypu sudavÄ smÅ«gius jai per nugarÄ (t. 2, b. l. 163-164, 190-195, t. 6, b. l. 143-144).
Teismas nuosprendyje iÅ¡samiai aptarÄ Ä¯rodymus, kuriais remdamasis padarÄ abejonių nekelianÄiÄ iÅ¡vadÄ , jog A. J. S. sudavÄ nukentÄjusiajai R. S. ne smÅ«gį, o smÅ«gius, taÄiau smÅ«gių mechanizmas atskirai nÄra detalizuotas (t. 2, b. l. 173). Specialisto iÅ¡vadose nustatyta, kad sužalojimai (o ne sužalojimas) padaryti vieno kontakto su kietu buku daiktu metu. Kokiu konkreÄiai daiktu ar įrankiu tai padaryta, nustatyti nebuvo galimybÄs, o asmuo, sudavÄs smÅ«gį, galÄjo bÅ«ti ir už nugaros, ir iÅ¡ priekio (t. 2, b. l. 171).
Esant Å¡iems duomenims, R. S. parodymai neprieÅ¡tarauja specialistų iÅ¡vadoms.  IÅ¡ nuteistojo R. S. skundo turinio matyti, jog jis neneigia savo veiksmais sukÄlÄs sunkias pasekmes, t. y. sunkiai sužalojÄs J. ir D. S., taÄiau mano, jog tam įtakos turÄjo nukentÄjusiųjų provokuojantis, neteisÄtas elgesys ir praÅ¡o taikyti BK 28 straipsnio nuostatas.BK 28 straipsnyje numatytos baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ Å¡alinanÄios aplinkybÄs â bÅ«tinosios ginties buvimo Å¡ioje konkreÄioje situacijoje taikyti nÄra galimybÄs. BÅ«tinoji gintis konstatuojama tuo atveju, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkanÄiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybÄ, bÅ«sto nelieÄiamybÄ, kitas teises, visuomenÄs ar valstybÄs interesus nuo pradÄto ar tiesiogiai gresianÄio pavojingo kÄsinimosi, jei padarant veikÄ neperžengiamos bÅ«tinosios ginties ribos.
BÅ«tinosios ginties ribų peržengimas yra tada, kai tiesiogine tyÄia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiÅ¡kiai neatitiko kÄsinimosi pobÅ«džio ar pavojingumo. BÅ«tinosios ginties ribų peržengimo svarstymas galimas tik tada, kai yra bÅ«tinosios ginties situacija (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-700/2004, 2K-497/2007, 2K-7-428/2010, 2K-76/2011, 2K-173/2011, 2K-676/2011, 2K-440/2012 ir kt.).Å ioje byloje yra nustatyta, kad tarp nuteistųjų A. J. S., R. S. ir nukentÄjusiųjų J.S. ir D.
S. kilo konfliktas tada, kai nukentÄjusieji su pažįstamais B. ir R. S. nuÄjo apžiÅ«rÄti J. S. nuosavybÄs teise priklausanÄios namo dalies, kuri yra jo ir broliui R. S. priklausanÄios sodybos kieme. VÄliau prie konflikto prisidÄjo A. P. ir B. bei R. S.. Pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad nusikalstamų veikų padarymui įtakos turÄjo provokuojantis, rizikingas nukentÄjusiųjų J. ir D. S. bei B. ir R. S. elgesys, kadangi asmeninių-turtinių santykių aiÅ¡kinimuisi buvo pasirinktas nakties metas, be to, nukentÄjusieji J.
S. ir B. S. atÄjo pas R. S. bÅ«dami neblaivÅ«s, konflikto metu buvo sužaloti ir visi nuteistieji. Atkreipiamas dÄmesys į tai, jog vien Å¡is faktas negali bÅ«ti vertinamas kaip pagrindas konstatuoti, jog nuteistasis R. S. atsidÅ«rÄ bÅ«tinosios ginties situacijoje, nes iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad R. S. neįsileido į vidų atÄjusio brolio J. S. ir iÅ¡kvietÄ policijos pareigÅ«nus, kurie atvykÄ pareiÅ¡kÄ, jog į Å¡eimyninius konfliktus nesikiÅ¡a ir iÅ¡važiavo. Tuomet pirmas smurtÄ panaudojo kitas nuteistojo brolis A.
J. S. ir metaliniu strypu trenkÄ nukentÄjusiesiems J. ir D. S. į galvos sritis, o kai jie nugriuvo ir nejudÄjo, metaline konstrukcija Å¡iems nukentÄjusiesiems į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas trenkÄ R. S., kuris aktyviais puolamaisiais veiksmais muÅ¡Ä nukentÄjusiuosius tada, kai jie gulÄjo ant žemÄs. Nei Å¡ie nukentÄjusieji, nei B. ir R. S. rankose neturÄjo jokio įrankio, nuo kurio R. S. reikÄtų gintis. Svarbu ir tai, kad ir B. S., norÄdamas atimti iÅ¡ R. S. metalinį strypÄ , jį pargriovÄ ant žemÄs, taÄiau nepavyko to padaryti, nes A.
J. S. taip pat metaliniu strypu trenkÄ per galvÄ pasilenkusiam B. S.. Vadinasi, ne tik R. S., bet ir jo brolis A. J. S. puolÄ nukentÄjusiuosius ir juos sužalojo: J. ir D. S. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o B. ir R.S. â nesunkiai sutrikdyta sveikata. Už Å¡iÄ veikÄ yra pripažinta kalta ir nuteista taip pat A. P.. FaktinÄs bylos aplinkybÄs patvirtina, kad J. ir D. S. į nuteistÄ jį R. S. nesikÄsino ir jam sužalojimų nepadarÄ, o apeliaciniame skunde aptartÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ , nurodytÄ specialisto iÅ¡vadoje Nr. G222/08 (07) patyrÄ tuomet, kai iÅ¡ jo buvo bandoma atimti metalo konstrukcijÄ (t. 4, b. l. 177).AnksÄiau aptartos aplinkybÄs pagrindžia iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo konkreÄiu atveju tiesiogiai gresianÄio pavojingo kÄsinimosi į R.
S. nebuvo, todÄl nebuvo ir bÅ«tinosios ginties situacijos, tuo paÄiu negalÄjo bÅ«ti peržengtos ir jos ribos. Esant Å¡ioms aplinkybÄms nÄra teisinio pagrindo R.S. taikyti BK 28 straipsnio 3 dalies. Viso proceso metu pats nuteistasis R. S. paaiÅ¡kino, kad savadarbiu metaliniu įrankiu sudavÄ po 3 kartus J. ir D. S. į galvas, o B.S. vienÄ kartÄ Ä¯ nugarÄ bei kelis kartus kumÅ¡Äiu į veidÄ , o teisiamajame posÄdyje pripažino, jog jis nelaukÄ, kol suduos ir pirmas sudavÄ J. ir D. S. (t. 5, b. l. 15-17, 25, 27-40, 48, t. 6, b. l. 119-120).
R. S. parodymus apie tai, kad jį puolÄ, o jis tik gynÄsi, paneigia nukentÄjusiųjų J. ir D. S., B. ir R. S. bei nuteistosios A. P. parodymai. Ji paaiÅ¡kino, kad matÄ, ,,<...> kaip R. S. 2-3 kartus sudavÄ J. S. ir D. S. <...>. D.S. gavo nuo R. S. iÅ¡ inercijos, tuo paÄiu įpykimu, nes ji buvo Å¡alia J. S.â (t. 6, b. l. 120-121). Kolegija pažymi, kad bÅ«tinosios ginties situacijai konstatuoti nepakanka nustatyti, jog nukentÄjusieji J. S. ir B. S., bÅ«dami neblaivÅ«s, buvo agresyviai nusiteikÄ ir lauÅ¾Ä namo duris.
Å is faktas nÄra pagrindas teigti, kad tuomet atsirado pavojingas kÄsinimasis. Tai, kad J.S. ir B. S. dÄl girtumo buvo vertinami kaip agresyvÅ«s ir pavojingi, dar nesudaro situacijos, vertintinos kaip bÅ«tinoji gintis, nes Å¡is baudžiamosios teisÄs institutas yra skirtas gintis ne nuo pavojingų asmenų, o nuo pavojingų kÄsinimųsi.Jau auksÄiau aptartais įrodymais paneigiama R. S. iÅ¡kelta versija, kad buvo iÅ¡laužtos namo durys, nes Å¡ios aplinkybÄs nepatvirtino liudytojais apklausti policijos darbuotojai.Nepasitvirtino R.
S. apeliacinio skundo argumentas, kad nukentÄjusysis J. S. pirmas metaline rankena sudavÄ broliui A. J. S. į galvÄ . Kolegija atkreipia apelianto dÄmesį į tai, kad pats nuteistasis A. J. S. apklaustas tuoj po įvykio, t. y. 2008 m. birželio 24 d. rytÄ paaiÅ¡kino visiÅ¡kai skirtingas jo sužalojimo aplinkybes, nei savo skunde teigia R. S.. Nuteistasis A. J. S. parodÄ, kad jam ,,<...> brolis J. iÅ¡sykio trenkÄ kumÅ¡Äiu į veidÄ â (t. 4, b. l. 26-27). Ir tik praÄjus beveik Å¡eÅ¡iems mÄnesiams, t. y. 2008 m. gruodžio 2 d. apklaustas kaip įtariamasis iÅ¡kÄlÄ versijÄ , kad nukentÄjusysis J.
S. į galvÄ jam sudavÄ sunkvežimio užvedimo rankena ir jis prarado sÄ monÄ (t. 4, b. l. 33). Apelianto nurodytų aplinkybių nepatvirtino ir specialisto iÅ¡vada Nr. G223/08(07), kurioje nÄra detalizuotas A. J. S. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo sužalojimo mechanizmas: teigiama, kad tai padaryta kieto buko daikto, turinÄio ribotÄ plokÅ¡tų pavirÅ¡iaus plotÄ , nepalikusio individualių požymių, poveikyje (t. 4, b. l. 29). A. J. S. apklaustas kaip įtariamasis praÄjus beveik metams laiko â 2009 m. birželio 15 d. parodÄ, jog sekanÄiÄ dienÄ nuÄjÄs į R.
S. kiemÄ netoli tos vietos, kur jam buvo suduotas smÅ«gis, rado sunkvežimio rankenÄ , tada ir suprato, kad smÅ«gis buvo suduotas šiuo daiktu (t. 4, b. l. 44-45). Å iuos nuteistojo A. J. S. parodymus, o tuo paÄiu ir apelianto R. S. nurodytÄ versijÄ kolegija atmeta kaip iÅ¡galvotus, nes jų nepatvirtino objektyvÅ«s bylos duomenys.PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, pirmasis muÅ¡tynes, užpuldamas J. ir D. S., pradÄjo nuteistasis A. J. S. ir sudavÄ metaliniu strypu jiems į galvas, o kai nukentÄjusieji nugriuvo ant žemÄs, toliau prieÅ¡ juos smurtavo jo brolis R.
S.. Ir tik tada nukentÄjusysis B. S., norÄdamas atimti iÅ¡ R. S. metalinį strypÄ , susigrÅ«mÄ su juo. Tuomet ir buvo nuteistajam R.S. padaryti kÅ«no sužalojimai, atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymÄ (t. 4, b. l. 177-178).Kolegija sutinka su apelianto R. S. teiginiu, kad jam ir jo draugei â nuteistajai A.P. buvo padaryti kÅ«no sužalojimai, taÄiau faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad sužalojimai padaryti muÅ¡tynių metu, kuomet nukentÄjusieji bandÄ apsiginti nuo R. S., A.J.S. ir jiems padÄjusios A.
P..Apeliantas R. S., norÄdamas pateisinti savo nusikalstamus veiksmus tvirtina, kad sudavÄ metaliniu įrankiu nukentÄjusiesiems J. ir D. S. todÄl, kad gynÄsi nuo puolimo ir brovimosi į privaÄiÄ valdÄ , buvo iÅ¡sigandÄs ir sumiÅ¡Äs. TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes pagrįstai pripažino, kad nukentÄjusiuosius pirmas užpuolÄ ir sumuÅ¡Ä A. J. S., o nuteistasis R. S. metaline konstrukcija smÅ«giavo nukentÄjusiesiems J. ir D.
S. tuo metu, kai Å¡ie jau gulÄjo ant žemÄs ir nesiprieÅ¡ino. Vadinasi, nukentÄjusieji neatliko tokių veiksmų, kurie bÅ«tų iÅ¡gasdinÄ R. S., nes prieÅ¡ tai jo ir brolio A. J. S. kvietimu policija jau buvo atvykusi į vietÄ ir visiems buvo liepta iÅ¡siskirstyti. NukentÄjusiųjų provokuojantis ir rizikingas elgesys, kurį teismas įvertino kaip nuteistųjų atsakomybÄ lengvinanÄiÄ aplinkybÄ (asmeninių-turtinių santykių aiÅ¡kinamasis nakties metu, nukentÄjusiųjų J. S. ir B.
S. girtumas), nebuvo toks poelgis, kuris galÄjo sukelti tokio laipsnio susijaudinimÄ kaip fiziologinis afektas. Kad R. S. nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo staigaus didelio susijaudinimo bÅ«senoje, kuri padarÄ Ä¯takÄ jo veiksmams, nustatÄ teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizÄ (t. 4, b. l. 115-116). Apeliantas R. S. net nepraÅ¡o jo nusikalstamų veiksmų kvalifikuoti pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , t. y. pagal BK 136 str.Pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino kaip visumÄ ir tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nustatydamas tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 138 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, požymius, todÄl tenkinti nuteistojo A.
J. S. praÅ¡ymÄ ir jį iÅ¡teisinti dÄl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte bei 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte nÄra teisinio pagrindo.Tuo paÄiu nepagrįstas kito nuteistojo â R. S. praÅ¡ymas jį iÅ¡teisinti dÄl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. dÄl B. S. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. AukÅ¡tesnÄs instancijos teismas nesutinka su nuteistojo R. S. teiginiu, jog jis sudavÄ ,,<...> po ranka pasitaikiusiu gelžgaliu<...>â B.
S. todÄl, kad jis gynÄsi. AnkÅ¡Äiau aptarti nukentÄjusiųjų J. ir D. S., B. ir R. S. parodymai patvirtina, kad ne jie, o A.J.S. bei R. S. užpuolÄ nukentÄjusiuosius ir J. bei D. S. padarÄ sunkius kÅ«no sužalojimus, o nuteistieji R. S., A. J. S. kartu su A. P. tyÄia nesunkiai sužalojo nukentÄjusįjį B. S.. NukentÄjusiojo sÅ«nus D. S. ir liudytojais apklausti policijos darbuotojai V. R. bei A. J. paaiÅ¡kino, kad matÄ sužalotÄ B. S. lauke. TÄ aplinkybÄ, kad nukentÄjusysis B. S. buvo sužalotas įvykio vietoje, patvirtina specialisto iÅ¡vada Nr. S 375, kurioje konstatuojama, kad nuoplovoje nuo žolÄs prie R. ir J.
S. namo yra žmogaus kraujas, priklausantis nukentÄjusiajam B. S. (t. 1, b. l. 151). B. S. smÅ«gius metaliniu strypu sudavÄ A. J. S., o A. P. â kauptuku smogÄ Ä¯ nugarÄ . Tai patvirtinta specialistų iÅ¡vadose (t. 2, b. l. 138, t. 5, b. l. 128), kuriose konstatuojama, kad durtinÄs-plÄÅ¡tinÄs žaizdos juosmens srityje galÄjo bÅ«ti padarytos kauptuko metaline dalimi. Pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi nukentÄjusiųjų J., T. ir D. S. bei B., R. ir D. S., liudytojų â policijos darbuotojų parodymais, kurie sutapo, nebuvo prieÅ¡taringi ir papildÄ vieni kitus, raÅ¡ytiniais įrodymais ir kitais bylos duomenimis.Apeliantas R.
S. neteisus skunde tvirtindamas, jog teismas netinkamai įvertino įrodymus, nes B. S. teisme parodÄ, kad R. S. nukentÄjusiajam sudavÄ tik į petį, kur jokie sužalojimai nepadaryti, kas nurodyta ir specialisto iÅ¡vadoje.IÅ¡ 2013 m. vasario 12 d. teisiamojo posÄdžio protokolo turinio matyti, kad nukentÄjusysis B. S. iÅ¡ties teisme davÄ tokius parodymus, taÄiau kolegija atkreipia dÄmesį ir į tai, kad nukentÄjusysis davÄ ir R. S. kaltinanÄius parodymus paaiÅ¡kinÄs: ,,Po to R. S. puolÄ ant manÄs su metaline Å¡tangaâ (t. 6, b. l. 144-145).
Å iÄ aplinkybÄ teisme patvirtino ir R. S. (t. 6, b. l. 143-144). Kadangi smurtÄ prieÅ¡ B. S. vartojo visi trys nuteistieji, t. y. R. S., A.J.S. ir A. P., todÄl visi jie laikomi bendravykdytojais ir atsako už atsiradusius padarinius. R. S., matydamas prieÅ¡ nukentÄjusįjį smurtaujanÄius A. J. S., A.P., pats suduodamas smÅ«gius ,,<...> B. S. po ranka pasitaikiusiu gelžgaliuâ (t. 6, b. l. 119-120), ne tik pritarÄ kitų bendravykdytojų veiksmams, taÄiau ir pats aktyviai dalyvavo nesunkiai sutrikdant nukentÄjusiajam sveikatÄ .
Apygardos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pagrįstai nesivadovavo nuteistojo R. S. apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstytais liudytojų S. G., E. G., I. V. Å ., B. V. B., B. S. parodymais, kadangi vis Å¡ie liudytojai įvykio nematÄ. IÅ¡ paminÄtų liudytojų parodymų matyti, kad jie nuteistÄ jį R. S. charakterizavo kaip ramų ir nekonfliktiÅ¡kÄ , o J. S. kaip konfliktiÅ¡kÄ ir agresyvų. Kolegijos nuomone Å¡ių liudytojų parodymai neturi jokios įtakos nuosprendžiui, kadangi juose iÅ¡dÄstyti 1997, 2006 metų įvykiai niekaip nesusijÄ su konkreÄia byla.
DÄl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo Apeliantas R. S. praÅ¡o taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytÄ nusikaltimÄ paskirti su laisvÄs atÄmimu nesusijusiÄ bausmÄ.AukÅ¡tesnÄs instancijos teismas nesutinka su tokiu apelianto praÅ¡ymu. Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmÄ, bendrųjų bausmÄs skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, nepažeidÄ. Kolegija atkreipia apelianto dÄmesį į tai, kad už R.S. įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra numatyta tik vienos rūšies bausmÄ â laisvÄs atÄmimas, kurios galimas skirti dydis yra net iki 12 metų.
Tuo tarpu teismas, įvertinÄs bausmÄs skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir tinkamai individualizavÄs bausmÄ, nuteistajam R. S. skyrÄ sankcijos minimumui artimÄ bausmÄ, t. y. laisvÄs atÄmimÄ 3 metams. Atsižvelgiant į tai, kad įvykdytas tyÄinis sunkus nusikaltimas, tokia bausmÄ yra akivaizdžiai ne per griežta. Teismas, skirdamas R. S. sankcijos minimumui artimÄ bausmÄ, įvertino jo atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių nebuvimÄ , o atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe pripažinta tai, kad Å¡ios ir kitos nusikalstamos veikos padarymui įtakos turÄjo provokuojantis, rizikingas nukentÄjusiųjų J. ir D.S. bei B. ir R.
S. elgesys: asmeninių-turtinių santykių aiÅ¡kinimuisi buvo pasirinktas nakties metas, nukentÄjusieji J. S. ir B. S. buvo neblaivÅ«s, konflikto metu buvo sužalotas ir R. S. bei kiti nuteistieji. Atsižvelgta į apelianto asmenybÄ charakterizuojanÄius duomenis â neteistas, administracine tvarka nebaustas. Ä® Å¡ias aplinkybes teismas jau atsižvelgÄ, todÄl nÄra pagrindo jas iÅ¡ naujo vertinti. Be to apeliantas praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad yra neįgalus, o iÅ¡ apeliacinÄs instancijos teismui pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pažymos matyti, kad R.
S. laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2014-01-31 yra priskaiÄiuota ir iÅ¡mokÄta netekto darbingumo pensija 876.35 Lt kas mÄnesį (t. 7 b. l. 211-212). Taip pat A. S. pateikÄ santuokos liudijimo nuoraÅ¡Ä apie tai, kad 2011-12-13 sudarÄ santuokÄ su J. K. (t. 7, b. l. 213).Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmÄs paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmÄs paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnÄ bausmÄ (BK 54 straipsnio 3 dalis).
Å io baudžiamojo įstatymo nuostatos yra susijusios su aplinkybių, apibÅ«dinanÄių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinÄs aplinkybÄs, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmÄs paskyrimas Å¡iam asmeniui už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. PažymÄtina, kad taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį galima tik tada, kai nÄra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,DÄl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojanÄias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â 3.1.13 punktas).
Å iuo konkreÄius atveju kolegija nenustatÄ nÄ vienos iÅ¡imtinÄs aplinkybÄs, kurios pagrindu bÅ«tų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Å¡velninti bausmÄ. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių bausmÄs skyrimo principų, nustatytų baudžiamajame įstatyme â bausmÄs teisingumo principas. BausmÄ yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybÄs pavojingumÄ . Kolegija atsižvelgia į tai, kad R. S. kartu su A. J. S. sunkiai sutrikdÄ dviejų žmonių sveikatÄ , kas įrodo jo padidintÄ pavojingumÄ visuomenei.
Nuteistojo R. S. nurodyta nauja aplinkybÄ â sudaryta santuoka su J. K., be to, jo neįgalumas ir sveikatos bÅ«klÄ (tai teismui buvo žinoma iÅ¡ 2010 m. vasario 9 d. atliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizÄs akto (t. 4, b. l. 115-116) negali bÅ«ti priskirtos iÅ¡imtinÄms aplinkybÄms, kurios leistų teigti, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmÄs paskyrimas R. S. už BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytÄ nusikaltimÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. R. S. apeliaciniame skunde praÅ¡oma atsižvelgti į tai, kad jis atvykusiems policijos pareigÅ«nams prisipažino sumuÅ¡Äs J. ir D.
S. ir tokiu bÅ«du padÄjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimo aplinkybes. Ä® Å¡iÄ aplinkybÄ kolegija neatsižvelgia, kadangi R. S. viso proceso metu neigÄ padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , teigÄ, jog nukentÄjusiuosius sunkiai sužalojo metaliniu strypu todÄl, kad buvo užpultas ir gynÄsi. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas R. S., jis nepadÄjo iÅ¡siaiÅ¡kinti nusikaltimo aplinkybių, nes apklausiamas kaltÄ kategoriÅ¡kai neigÄ, nesigailÄjo dÄl padaryto nusikaltimo, neatlygino padarytos žalos, nebuvo nuoÅ¡irdus ir pateikdamas įvairias nukentÄjusiųjų J. ir D.
S. sužalojimo versijas, bandÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs. TodÄl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino jo atsakomybÄ lengvinanÄios aplinkybÄs, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. S. už nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte, paskyrÄ tinkamÄ ir teisingÄ bausmÄ. DÄl priteistos turtinÄs ir neturtinÄs žalos Apeliaciniuose skunduose nuteistieji A. J. S. ir R. S. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturÄjo pagrindo priteisti turtinÄ ir neturtinÄ Å¾alÄ , nes tarp jų veiksmų bei nukentÄjusiesiems J. ir D.
S., B. ir R. S. padarytų sužalojimų nÄra priežastinio ryÅ¡io. Mano, kad žala nukentÄjusiesiems padaryta dÄl jų paÄių kaltÄs â žalai atsirasti turÄjo įtakos jų provokuojantis ir neteisÄtas elgesys. Taip pat nesutinka su nepilnameÄių nukentÄjusiųjų T.S. ir D. S. civiliniais ieÅ¡kiniais. Jie grindžiami iÅ¡gyvenimais, kuriuos patyrÄ dÄl tÄvų sužalojimų. Å ie apeliacinių skundų argumentai nepasitvirtino.Kolegija nesutinka su nurodytais apeliantų argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.
TeisÄjų kolegija sprendžia, kad civiliniai ieÅ¡kiniai dÄl priteistos turtinÄs ir neturtinÄs žalos dydžio yra iÅ¡ esmÄs iÅ¡sprÄsti tinkamai (iÅ¡skyrus R. S. priteistÄ neturtinÄ Å¾alÄ , apie kuriÄ bus pasisakyta atsakant į Å¡io nukentÄjusiojo apeliacinį skundÄ bei nukentÄjusiesiems J. S., D.S. priteistÄ turtinÄ Å¾alÄ . Apie tai bus nurodyta atsakant į Å¡ių nukentÄjusiųjų atstovo-advokato apeliacinį skundÄ ).Pagal baudžiamojo proceso normas kiekvienas asmuo, pripažintas nukentÄjusiuoju, turi teisÄ reikalauti, kad jam bÅ«tų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala â turtinÄ ir neturtinÄ ir dÄl to pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).PrieÅ¡ingai nei teigia R.
S., tarp jo bei kitų nuteistųjų nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių padarinių â nukentÄjusiųjų J. ir D. S. bei B. ir R. S. patirtų sužalojimų yra priežastinis ryÅ¡ys. Kadangi apeliantas R. S. yra pripažintas kaltu ir nuteistas, todÄl jis kartu su kitais nuteistaisiais privalo atlyginti nukentÄjusiesiems turtinÄ ir neturtinÄ Å¾alÄ . TurtinÄ Å¾ala â tai tiesioginÄ turtinÄ Å¾ala, nukentÄjusiojo patirti materialiniai nuostoliai, iÅ¡laidos, atsiradusios ir negautos pajamos.Kolegijos nuomone teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgÄ Ä¯ BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 138 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 138 straipsnio 1 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbÄ , teisingai įvertino nuteistųjų nusikalstamų veikų padarinius, nukentÄjusiųjų J. ir D.
S. bei B. ir R. S. provokuojanÄius veiksmus įvykio metu, jų interesus bei nuteistųjų turtinÄ padÄtį. PlaÄiau apie turtinÄ ir neturtinÄ Å¾alÄ , kuri yra ginÄijama, bus pasisakyta atsakant į nukentÄjusiųjų J. ir D. S. atstovo apeliacinio skundo argumentus, o dabar kolegija nurodys motyvus, kodÄl netenkinamas nuteistojo R. S. praÅ¡ymas panaikinti nuosprendžio dalį dÄl nukentÄjusiųjų vaikams â T. S. ir D. S. priteistos neturtinÄs žalos. Savo praÅ¡ymÄ grindžia 1975 m. kovo 15 d.
Europos Tarybos Komiteto rezoliucija Nr. (75)7, kurioje rekomenduota valstybÄms (Europos Tarybos narÄms) savo įstatymuose numatyti teisÄ Ä¯ neturtinÄs žalos atlyginimÄ , sužalojus sveikatÄ . Apeliantas teigia, kad pagal rezoliucijos principÄ kiti asmenys neturi teisÄs į neturtinÄs žalos atlyginimÄ dÄl iÅ¡gyvenimų, susijusių su nukentÄjusiojo asmens sužalojimu, o Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse taip pat nenustatytÄ kitų asmenų teisÄ reikalauti neturtinÄs žalos atlyginimo už nukentÄjusiojo asmens sužalojimus.
Kolegija, sutikdama su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais pažymi, jog nuteistasis R. S. sÄ moningai nutyli, jog nors neturtinÄ Å¾ala ir yra asmeninio pobÅ«džio, taÄiau kiti asmenys, susijÄ su asmeniu, patyrusiu neturtinÄ Å¾alÄ , teisÄ Ä¯ neturtinÄs žalos atlyginimÄ turi tik iÅ¡imtiniais atvejais. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina jau paminÄta 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos Komiteto priimta rezoliucija Nr.(75)7 bei apelianto skunde nurodyta Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktika (civilinÄ byla Nr. 3K-3-222/2005, baudžiamoji byla Nr. 2K-252/2007).
Å iose nutartyse konstatuojama, kad esant iÅ¡imtinÄms sÄ lygoms kiti asmenys (aukÅ¡Äiau nurodyti) turi teisÄ Ä¯ neturtinÄ Å¾alÄ . Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentÄjusiesiems T. S. 4000 Lt ir D.S. 1500 Lt neturtinÄs žalos atlyginimui, pasielgÄ teisingai, nes Å¡is atvejis yra iÅ¡imtinis. FaktinÄmis bylos aplinkybÄmis nustatyta, kad J. ir D. S. nepilnametis sÅ«nus T. S. (gimÄs (duomenys neskelbtini)) matÄ, kaip nuteistasis R. S. metaliniu kampainiu sudavÄ po 2 kartus gulintiems ant žemÄs jo tÄvams į galvos sritis.
Jis pats norÄjo padÄti tÄvams, bet buvo pargriautas R.S.. Kadangi tÄvai buvo sunkiai sužaloti jo akivaizdoje, jis patyrÄ Å¡okÄ . NukentÄjusiųjų B. ir R. S. nepilnametis sÅ«nus D. S. (gimÄs (duomenys neskelbtini)) įvykio naktį iÅ¡girdÄs klyksmus iÅ¡bÄgo į kiemÄ ir lauke pamatÄ kruvina galva ir su durtine žaizda nugaroje savo tÄvÄ , kuris prarado sÄ monÄ. D. S. iÅ¡sigando dÄl tÄvo gyvybÄs ir patyrÄ stresÄ .CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinÄ Å¾ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dÄl nusikaltimo asmens sveikatai ar dÄl asmens gyvybÄs atÄmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.
Teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į žalÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas bylai turinÄias reikÅ¡mÄs aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Pirmosios instancijos teismas nukentÄjusiesiems J. ir D. S. iÅ¡ jų praÅ¡omų po 200 000 Lt kiekvienam neturtinei žalai atlyginti priteisÄ â 60 000 Lt nukentÄjusiajai D. S. ir 40 000 Lt nukentÄjusiajam J. S., 3000 Lt nukentÄjusiajam B.
S. ir 2000 Lt nukentÄjusiajai R.S.. Kolegijos nuomone teismas teisingai iÅ¡sprendÄ ir neturtinÄs žalos dydžio klausimÄ priteisiant nukentÄjusiųjų nepilnameÄiams vaikams, t. y. T. S. 4000 Lt ir 1500 Lt D. S.. Teismas įvertino, kad T. S. ir D. S. dÄl tÄvų sumuÅ¡imo (J. ir D.S. buvo sunkiai, o B. ir R. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata) patyrÄ nepaprastai didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinį sukrÄtimÄ , atsižvelgta ne tik į atsiradusius sunkius padarinius, bet ir į tai, kad nukentÄjusieji J. ir D.
S. bei B. ir R. S. ilgai gydÄsi medicinos įstaigose. Ä®vertinta, jog nukentÄjusiojo T. S. akivaizdoje buvo muÅ¡ami tÄvai, o nukentÄjusysis D.S. sumuÅ¡tus tÄvus matÄ Ä¯vykio vietoje. Kolegijos manymu, dar labiau sumažinti nukentÄjusiesiems priteistÄ neturtinÄ Å¾alÄ nÄra pagrindo.Pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens turtinÄ padÄtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyÄia.
Tuo tarpu nuteistieji visus keturis nukentÄjusiuosius sužalojo tyÄia, be to, nenustatyta, kad apeliantų R.S. ir A. J. S. turtinÄ padÄtis yra sunki.Kiti civiliniai ieÅ¡kiniai, t. y. Å iaulių teritorinÄs ligonių kasos (už nukentÄjusiųjų gydymÄ ) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui (už iÅ¡mokÄtas nedarbingumo paÅ¡alpas) yra pagrįsti, todÄl pirmosios instancijos teismas juos patenkino visiÅ¡kai. DÄl nukentÄjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų J.
S. irD. S. atstovo apeliacinio skundo IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad atstovas, nesutikdamas su apygardos teismo nuosprendžiu, iÅ¡dÄstÄ kelis reikalavimus. Pirmiausia jis ginÄija nuteistiesiems R. S. ir J.A.S. paskirtÄ bausmÄ už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte (2008-05-08 įstatymo redakcija). Mano, kad jiems paskirta bausmÄ yra per Å¡velni ir praÅ¡o jÄ griežtinti. Kolegija neturi pagrindo tenkinti tokio praÅ¡ymo ir atmeta jį kaip nepagrįstÄ .BausmÄs paskyrimas yra svarbiausia baigiamoji baudžiamosios bylos stadija, nes bausmÄs paskyrimu įvertinamas ne tik nusikaltimo pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymių turinys, jų pobÅ«dis, bet ir kaltininko asmenybÄ, atsakomybÄ sunkinanÄios ir lengvinanÄios aplinkybÄs. Skirdamas bausmÄ, teismas vadovaujasi dviejų rūšių baudžiamosios teisÄs normomis:
BK specialiosios dalies straipsnio sankcija ir bendrosios dalies normomis, detalizuojanÄiomis sankcijos taikymÄ . BK 54 straipsnyje įstatymo leidÄjas įtvirtino bendruosius bausmÄs skyrimo pagrindus, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisÄto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Bendrieji bausmÄs skyrimo pagrindai įtvirtina nuostatÄ , kad bausmÄ turi bÅ«ti individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems R.
S. ir A. J. S. bausmes už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte, atsižvelgÄ Ä¯ bendruosius bausmÄs pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje, į tai, jog padarytas labai sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 6 dalis), nusikaltimo pobÅ«dį, vienÄ atsakomybÄ lengvinanÄiÄ aplinkybÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių nebuvimÄ . Teismas taip pat aptarÄ nuteistųjų R. S. ir A. J. S. asmenybes charakterizuojanÄius duomenis â abu anksÄiau neteisti ir nebausti administracine tvarka.
Apeliantas mano, kad teismas privalÄjo kaltininkams motyvuotai parinkti bausmÄ, jos dydį skaiÄiuodamas nuo bausmÄs vidurkio, kuris yra septyneri metai. Baudžiamasis įstatymas už R. S. ir A. J. S. įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ (BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktas) numato laisvÄs atÄmimo bausmÄ nuo 2 iki 12 metų. Apygardos teismas nuteistiesiems paskyrÄ Å¾enkliai Å¡velnesnes bausmes, t. y. trejus metus, negu straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis. Tokia bausmÄ nÄra aiÅ¡kiai per Å¡velni, ji atitinka ir BK 61 straipsnio, reglamentuojanÄio bausmÄs skyrimÄ , kai yra atsakomybÄ lengvinanÄių ir (ar) sunkinanÄių aplinkybių, įtvirtintas taisykles, kurias savo skunde aptarÄ ir apeliantas, nurodÄs, kad paskirtos bausmÄs neatitinka konkreÄių įstatymo reikalavimų.
Ä® atstovo skunde nurodytas aplinkybes teismas jau atsižvelgÄ (sunkiai sužalojo nukentÄjusiuosius J. ir D. S., veikÄ tyÄia ir tokių pasekmių siekÄ), todÄl dar kartÄ jas įvertinti nÄra teisinio pagrindo. PrieÅ¡ingai, nei teigiama skunde, bausmÄs individualizavimo principas nÄra pažeistas. Negalima sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, jog nustatyta nuteistųjų R. S. ir A. J. S. atsakomybÄ lengvinanti aplinkybÄ (nusikalstamų veikų padarymui įtakos turÄjo provokuojantis ir rizikingas paÄių nukentÄjusiųjų elgesys) prieÅ¡tarauja teismo nustatytoms faktinÄms bylos aplinkybÄms.
IÅ¡ aukÅ¡Äiau aptartų įrodymų, motyvų atsakant į nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus, kolegija sprendžia, jog tos nakties įvykius iÅ¡ties iÅ¡provokavo nukentÄjusieji J. ir D. S. bei B. ir R. S., kurie netinkamai elgÄsi. Žinodami, jog tarp J. ir D. S. iÅ¡ vienos, o R. S. â iÅ¡ kitos pusÄs vyrauja seni ginÄai ir nesutarimai dÄl paveldÄto tÄvų namo, netinkamu paros metu, t. y. naktį atÄjÄ pas R. S. beldÄ Ä¯ namo duris ir praÅ¡Äsi įleidžiami, taÄiau nebuvo įleisti â R.
S. iÅ¡kvietÄ policijÄ . Kai atvyko policijos darbuotojai ir jiems buvo liepta skirstytis, nepakluso. IÅ¡vykus policijos darbuotojams, antrÄ kart grasindami iÅ¡laužti duris, reikalavo durų rakto ir įleidžiami į vidų, o vÄliau patys buvo užpulti nuteistųjų ir sužaloti. Paskesni įvykiai rodo, kad įvyko grumtynÄs, muÅ¡tynÄs tarp nuteistųjų ir nukentÄjusiųjų J. S. bei B. S., kurių metu buvo sužaloti ir visi nuteistieji. Kolegija atkreipia apelianto dÄmesį į tai, kad nukentÄjusieji J.
S. ir B. S. įvykio metu buvo neblaivÅ«s: J. S. kraujyje nustatyta 3,02 promilÄs alkoholio, o B. S. â 1,81 promilÄ alkoholio. Esant Å¡iems duomenims, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistųjų R. S., A. J. S. ir A. P. atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe pripažino, jog nusikalstamų veikų padarymui įtakos turÄjo provokuojantis, rizikingas nukentÄjusiųjų elgesys.NukentÄjusiųjų J. ir D. S. atstovas nesutinka su teismo priteistu neturtinÄs žalos dydžiu ir praÅ¡o abiems nukentÄjusiesiems jį padidinti iki 200 000 Lt kiekvienam.
Apelianto požiÅ«riu teismas, priteisdamas neturtinÄ Å¾alÄ nukentÄjusiesiems, turÄjo įvertinti ne tik nukentÄjusiųjų patirtÄ fizinį skausmÄ , kanÄias, nepatogumus, bet ir jų turÄtų galimybių praradimÄ , į kÄ atsižvelgiama ir teismų praktikoje. Apeliantas mano, kad esant tokiems sužalojimams, kokius patyrÄ J. S. ir D. S., kurių pasekmÄs iÅ¡ karto nepaÅ¡alinamos, bÅ«tina susirÅ«pinti ir bÅ«simomis pasekmÄmis.Kolegijos nuomone, toks neturtinÄs žalos dydis, kokį praÅ¡oma priteisti apeliaciniame skunde, prieÅ¡tarauja susiklosÄiusiai teismų praktikai.
Apeliantas pats skunde nurodo, jog neturtinÄs žalos dydis tyÄinių sunkių sveikatos sutrikdymų atvejais vertinamas nevienodai â nuo 10 000 lt iki 15 000 Lt, 25000 Lt ir pan. (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-122/2013, 2K-166/2013, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis Nr. 1A-13/2007). Å ios sumos, palyginus su praÅ¡omomis priteisti sumomis, yra deÅ¡imÄia kartų mažesnÄs.Teismų praktikoje yra priteisiamas skirtingas atlygintinos neturinÄs žalos dydis, esant tiems patiems padariniams â sunkiam sveikatos sutrikdymui (2K-492/2006, 2K-87/2007, 2K-408/2008, 2K-341/2010).
Atkreipiamas apelianto dÄmesys į tai, kad precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose. Precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinÄs aplinkybÄs yra tapaÄios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisÄ, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas Nr. ,,DÄl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijaiâ).
Kolegija sprendžia, kad aukÅ¡Äiau nurodytose bylose faktinÄs aplinkybÄs nÄra tapaÄios su Å¡ia konkreÄia byla, todÄl vadovautis paminÄtais sprendimais negalima.Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinÄs žalos, padarytos dÄl sveikatos sužalojimo dydį, atsižvelgÄ Ä¯ CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobÅ«dį, sveikatos sutrikdymo padarinius, sužalojimo bÅ«dÄ , žalÄ padariusio asmens kaltÄ, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus.
Nors apeliantas skunde teigia neva teismas nukrypo nuo teismų praktikos analogiÅ¡kose bylose, taÄiau tokio argumento nepagrindÄ.Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad žala nukentÄjusiesiems J. ir D. S. padaryta dÄl jų paÄių agresyvaus, provokuojanÄio ir rizikingo elgesio. Be to į nuteistojo R. S. bÅ«stÄ nakties metu J. S. ketino patekti prievarta bÅ«damas sunkiai apsvaigÄs nuo alkoholio. Kolegija, įvertinusi visas iÅ¡vardintas aplinkybes sprendžia, kad priteistas nukentÄjusiesiems J. ir D.
S. neturtinÄs žalos atlyginimas nÄra per mažas ir neprieÅ¡tarauja susiformavusiai teismų praktikai panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. Be to iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas neįvertino nuteistojo R. S. sveikatos bÅ«klÄ â nors jis ir pakaltinamas, taÄiau serga sunkia psichikos liga ir dÄl psichikos sutrikimo jam nustatytas 30 % darbingumo lygis (t. 4, b. l. 115-116). Å iuo metu jis nedirba, gauna 876,35 Lt netekto darbingumo pensijÄ (t. 7, b. l. 211-212). Kitas nuteistasis â A. J. S. yra senyvo amžiaus (jam 67 metai), nedirba.Esant Å¡ioms aplinkybÄms, pirmosios instancijos teismo nukentÄjusiesiems J. ir D.S. priteistas neturtinÄs žalos dydis užtikrina nuteistųjų bei nukentÄjusiųjų interesų pusiausvyrÄ , taip pat atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
AukÅ¡tesnÄs instancijos teismo nuomone neturtinÄs žalos klausimas iÅ¡sprÄstas tinkamai, nepažeidžiant nei teisÄs normų, nei teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose.Taip pat apeliantas nesutinka su priteistos turtinÄs žalos dydžiu, nes teismas nepagrįstai nepriteisÄ negautų pajamų, be to neaiÅ¡ku, kodÄl turtinÄs žalos atlyginimas abiems nukentÄjusiesiems J. ir D. S. buvo priteistas bendrai, nors jų ieÅ¡kiniai buvo atskiri.Turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turÄtos iÅ¡laidos, bet ir negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavÄs, jeigu nebÅ«tų buvÄ neteisÄtų veiksmų.
IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad teismas, sprÄsdamas klausimÄ dÄl nukentÄjusiesiems padarytos turtinÄs žalos, civilinius ieÅ¡kinius patenkino iÅ¡ dalies â priteisÄ tik tiesiogiai patirtÄ Å¾alÄ (gydymosi, transporto iÅ¡laidas), o negautų pajamų nepriteisÄ. Taip pirmosios instancijos teismas pažeidÄ CK 6.249 straipsnio reikalavimus. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostatos, jog negautos pajamos turi bÅ«ti ne tikÄtinos, o realios (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-108/2007, 2K-171/2008).NukentÄjusioji D.
S. byloje yra pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį 2009 m. liepos 31 d., o vÄliau nagrinÄjant bylÄ apygardos teisme 2011 m. birželio 7 d. jį patikslino (t. 2, b. l. 14-16, t. 5, b. l. 154-157) dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos. Atstovas ginÄija patikslintame civiliniame ieÅ¡kinyje nepriteistas negautas pajamas, kurias sudaro 16264,13 Lt. DÄl įvykio metu patirtos traumos D. S. neteko 65 % darbingumo (t. 2, b. l. 31-32, t. 5, b. l. 186-187), dÄl to jai buvo iÅ¡mokÄta ligos paÅ¡alpa, o vÄliau â netekto darbingumo pensija (t. 5, b. l. 165-166).
IÅ¡ byloje esanÄios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pažymos matyti, jog D. S. nuo 2008-01-01 iki 2011-06-07 priskaiÄiuota ir iÅ¡mokÄta 14276,98 Lt ligos paÅ¡alpa ir netekto darbingumo pensija (t. 5, b. l. 165-166). Negautos pajamos sudaro skirtumÄ tarp vidutinio atlyginimo â 880 Lt ir nurodytos ligos paÅ¡alpos bei netekto darbingumo pensijos už laikotarpį nuo 2008 m. birželio mÄn. iki 2011 m. birželio 1 d., kurį sudaro 16264,13 Lt. Be to jai priteistina 3017,67 Lt turtinÄ Å¾ala, kuriÄ sudaro medikamentai, transporto iÅ¡laidos, gydytojų konsultacijos ir ligonių kasos iÅ¡laidos.
Å ias sumas vadovaujantis aukÅ¡Äiau minÄtomis nuostatomis privalo atlyginti nuteistieji R. S. ir A. J.S. solidariai, nes žala padaryta bendrais jų veiksmais. PosÄdžio metu nukentÄjusiųjų atstovas pateikÄ naujÄ pažymÄ , iÅ¡ kurios matyti, jog D. S. Å¡iuo metu yra netekusi 75 % darbingumo.AnalogiÅ¡kais motyvais tenkinamas ir nukentÄjusiojo J. S. civilinis ieÅ¡kinys dÄl turtinÄs žalos, t. y. negautų pajamų, kurias sudaro 10692,27 Lt (t. 2, b. l. 83). Å iÄ turtinÄ Å¾alÄ solidariai privalo atlyginti nuteistieji R.
S. ir A. J. S..NukentÄjusieji D. S. ir J. S. civilinius ieÅ¡kinius pareiÅ¡kÄ atskirai, todÄl teismas nepagrįstai jiems patirtÄ turtinÄ Å¾alÄ â 3 319,50 Lt iÅ¡ nuteistųjų priteisÄ bendrai. Å i apygardos teismo nuosprendžio dalis naikinama ir nukentÄjusiųjų D. S. bei J. S. civiliniai ieÅ¡kiniai dÄl turtinÄs žalos iÅ¡sprendžiami iÅ¡ naujo (BPK 328 str. 4 p.). Patenkinus nukentÄjusiųjų D. S. ir J. S. civilinius ieÅ¡kinius dÄl turtinÄs žalos atlyginimo, iÅ¡ nuteistųjų R.
S. ir A. J. S. solidariai priteisiama: 10692,27 Lt J. S. ir 19 281,80 Lt D. S..Dabar kolegija atsakys į nukentÄjusiųjų atstovo apeliacinio skundo argumentus dÄl atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis nukentÄjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai J. ir D. S. turi teisÄ Ä¯ proceso metu turÄtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , nes abu savo procesines teises įgyvendino padedant advokatams. Apelianto manymu pirmosios instancijos teismas privalÄjo priteisti visas atstovavimo iÅ¡laidas, taÄiau jos buvo priteistos tik iÅ¡ dalies, t. y. 4000 Lt.
Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentÄjusiuosius J. ir D.S. atstovavo advokatas R. Gabalis, kuriam nukentÄjusieji sumokÄjo 4000 Lt. Pirmosios instancijos teisme Å¡iuos nukentÄjusiuosius atstovavo apeliantas â advokatas V. Jonaitis, kuriam J. ir D. S. sumokÄjo 5000 Lt. Mano, kad nuteistieji R. S. bei A. J. S. privalo sumokÄti bendras 9000 Lt dydžio atstovavimo iÅ¡laidas. Be to apeliantas praÅ¡o iÅ¡ nuteistųjų dar priteisti po 1000 Lt nukentÄjusiųjų apeliaciniame procese turÄtas papildomas iÅ¡laidas.Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas solidariai iÅ¡ nuteistųjų R.S. ir A.
J. S. 4000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų nukentÄjusiesiems J. ir D. S., BPK 106 straipsnio 2 dalies reikalavimų nepažeidÄ ir vadovavosi teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo kriterijais. PrieÅ¡ingai, teismas, atsižvelgdamas į nuteistųjų turtinÄ padÄtį, gali atstovavimo iÅ¡laidų nepriteisti arba jas sumažinti. TokiÄ praktikÄ yra suformavÄs Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-20/2011). KasacinÄs instancijos teismas apelianto nurodytojoje baudžiamojoje byloje (kasacinÄ nutartis Nr. 2K-309/2013 m.) kaip tik ir sumažino priteistinas iÅ¡laidas.
Sprendžiant klausimÄ dÄl priteistinų atstovavimo iÅ¡laidų atsižvelgiama ne tik į realiai advokatams sumokÄtas atstovavimo iÅ¡laidas, bet ir į nuteistųjų R. S. bei A. J. S. turtinÄ padÄtį bei kitas svarbias aplinkybes. Kaip anksÄiau buvo paminÄta, R. S. turi psichikos negaliÄ , nedirba, jo netektÄ darbingumÄ sudaro 65 %, gauna 876,35 Lt netekto darbingumo pensijÄ (t. 7, b. l. 62-64, 211-212). A. J. S. nedirba, yra senyvo amžiaus (67 m.). IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apeliaciniame procese nukentÄjusieji J. ir D.
S. turÄjo papildomas atstovavimo iÅ¡laidas â 2000 Lt (kvitas bei sÄ skaita už teisines paslaugas pridÄti prie apeliacinio skundo - t. 7, b. l. 147-148), o posÄdžio metu jų atstovas pateikÄ dar vienÄ pinigų â 900 Lt priÄmimo kvitÄ ir sÄ skaitÄ už teisines paslaugas. Viso apeliaciniame procese nukentÄjusieji turÄjo 2900 Lt atstovavimo iÅ¡laidų, kurios turi bÅ«ti apmokÄtos. Tokio dydžio iÅ¡laidos priteisiamos atsižvelgus į suteiktų advokato paslaugų apimtį bei sudÄtingumÄ .
Å ios iÅ¡laidos yra pagrįstos ir ne per didelÄs, todÄl, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos solidariai iÅ¡ nuteistųjų R. S. ir A. J. S.. DÄl nukentÄjusiojo B. S.apeliacinio skundo Apeliantas B. S., nesutikdamas su nuosprendžiu ir praÅ¡ydamas jį pakeisti, iÅ¡reiÅ¡kÄ du praÅ¡ymus: iÅ¡ visų nuteistųjų praÅ¡o solidariai priteisti 24 000 Lt turtinei, 60 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei A. P., kuri elgÄsi itin agresyviai, praÅ¡o pripažinti kalta pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ .
NukentÄjusysis tokį savo praÅ¡ymÄ pateikÄ visai nemotyvuodamas, tik skunde deklaratyviai teigiama, kad A. P. įvykio metu elgÄsi agresyviai. Atsakant į šį apeliacinio skundo argumentÄ kolegija pažymi, kad A. P. buvo pripažinti kalta ir nuteista pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad kartu su R. S. ir A. J. S. tyÄia suduodami galimai metaliniais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytais įrankiais nukentÄjusiajam B.S. smÅ«gius į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, nesunkiai sutrikdÄ jam sveikatÄ .
IÅ¡ apeliacinio skundo turinio sprendžiama, kad nukentÄjusysis B. S. nuteistosios A. P. nusikalstamas veikas juridinio įvertinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dÄl jo patirto sveikatos sutrikdymo neginÄija, o nesutinka su jos iÅ¡teisinimu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ dÄl J. ir D. S. sunkaus sveikatos sutrikdymo. Kolegija atkreipia apelianto dÄmesį į tai, jog nei patys nukentÄjusieji J. ir D. S., nei jų atstovas, pateikÄs apeliacinį skundÄ , neginÄija nuosprendžio dalies dÄl A.
P. iÅ¡teisinimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ neįrodžius jos dalyvavimo nusikaltimo padaryme, todÄl daroma iÅ¡vada, kad A. P. yra iÅ¡teisinta pagrįstai. Faktiniai bylos duomenys patvirtino, kad nuteistieji R. S. metaline konstrukcija, o A. J.S. metaliniu strypu sudavÄ smÅ«gius į galvÄ J. ir D. S., o A. P. prie jų sumuÅ¡imų neprisidÄjo. Ji smÅ«gius kauptuku į nugarÄ sudavÄ B. S., kÄ patvirtino nukentÄjusioji R. S. bei specialistų iÅ¡vados (t. 2, b. l. 137-138, t. 5, b. l. 125-128).
Konstatuojama, kad neatmetama galimybÄ, jog plÄÅ¡tinÄs žaizdos galÄjo bÅ«ti padarytos kauptuko metaline dalimi. A. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dÄl B. S. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Kolegijos nuomone teismas byloje surinktų įrodymų visetÄ (taip pat B. S. parodymus) įvertino neperžengdamas BPK 20 straipsnio nuostatų.NukentÄjusysis B. S. byloje buvo pareiÅ¡kÄs civilinį ieÅ¡kinį dÄl 24 000 Lt turtinÄs ir 150 000 Lt neturtinÄs žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nuteistųjų.
Apeliaciniame skunde praÅ¡oma priteisti tik 60000 Lt neturtinÄ Å¾alÄ . Pirmosios instancijos teismas apelianto civilinį ieÅ¡kinį dÄl neturtinÄs žalos tenkino iÅ¡ dalies ir jam priteisÄ 3000 Lt, o dÄl turtinÄs žalos nuosprendyje iÅ¡vis nepasisakyta. B.S. civiliniame ieÅ¡kinyje (t. 2, b. l. 144-146) nurodyta, kad jis dÄl sunkių sužalojimų negali dirbti darbo, o anksÄiau dirbo pagal verslo liudijimÄ : turÄjo gaterį, pjovÄ medienÄ ir vidutinį mÄnesio uždarbį sudarÄ 2000 Lt.
Po patirto sužalojimo jis prarado klientus ir nebegauna pajamų, kurias bÅ«tų gavÄs, jeigu nebÅ«tų sužalotas. IÅ¡ byloje esanÄio verslo liudijimo Nr. V 0651929 kopijos matyti, jog B. S. iÅ¡ties laikotarpiui nuo 2008 m. balandžio 14 d. iki 2008 m. liepos 13 d., t. y. 3 mÄn. buvo iÅ¡duotas verslo liudijimas medienos ruoÅ¡ai (t. 2, b. l. 149), taÄiau jis nepateikÄ jokių įrodymų apie gautas pajamas. Apeliantas mano, jog nuteistieji turi jam atlyginti negautas pajamas, t. y. 24000 Lt už vienerius metus â nuo 2008 m. liepos mÄn. iki 2009 m. liepos mÄn. (skaiÄiuojant vidutinį mÄnesio uždarbį 2000 Lt).Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio nuostatomis žala yra ne tik asmens turto netekimas, sužalojimas, turÄtos iÅ¡laidos, bet ir negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavÄs, jei nebÅ«tų įvykdyti nusikalstami veiksmai.
Pagal AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ negautos pajamos turi bÅ«ti ne tikÄtinos, o realios (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-108/2007, 2K-171/2008, 2K-7-35/2011). Kadangi nukentÄjusysis B. S. nepateikÄ jokių įrodymų dÄl 24000 Lt negautų pajamų, todÄl pripažįstama, kad tai tik jo tikÄtinos pajamos, taÄiau nerealios ir neiÅ¡vengiamos, todÄl Å¡i civilinio ieÅ¡kinio dalies netenkinama.IÅ¡ dalies tenkinamas B. S. praÅ¡ymas ir priteistina neturtinÄ Å¾ala padidinama iki 7000 Lt. Tokį sprendimÄ apeliacinÄs instancijos teismas grindžia vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgÄ Ä¯ CK 6.250 straipsnio nuostatas įvertinant nukentÄjusiojo B. S. patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kanÄias, kÅ«no sužalojimus ir ilgÄ gydymasi â beveik mÄnesį laiko ligoninÄje. Taip pat įvertinama tai, kad B. S. kartu su J.S. elgÄsi agresyviai, provokuojanÄiai ir rizikingai: bÅ«damas neblaivus (jo kraujyje rasta 1,81 promilÄs etilo alkoholio) brovÄsi į svetimÄ bÅ«stÄ , nepaklausÄ policijos darbuotojų ir nesugrįžo į namus, o jiems iÅ¡vykus ir toliau elgÄsi įžūliai.
Kolegija, įvertinusi visas aukÅ¡Äiau nurodytas aplinkybes mano, kad nuteistieji, kalti dÄl B. S. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, privalo atlyginti solidariai 7000 Lt neturtinÄ Å¾alÄ .Be to, bÅ«tina iÅ¡taisyti 2013 m. spalio 25 d. Å iaulių apygardos teismo nuosprendyje padarytÄ raÅ¡ymo klaidÄ : įžanginÄje dalyje klaidingai nurodyta nuteistosios A. P. pavardÄ - ,,Piâ, todÄl tikslinga raÅ¡ymo klaidÄ iÅ¡taisyti ir vietoje ,,Piâ pavardÄs nurodyti nuteistosios teisingÄ pavardÄ â P..
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a: Å iaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nuosprendį pakeisti:panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ R. S. ir A. J. S. solidariai priteista nukentÄjusiesiems D. S. ir J. S. 3 319,50 Lt turtinei žalai atlyginti. NukentÄjusiųjų D. S. ir J. S. civilinį ieÅ¡kinį dÄl turtinÄs žalos atlyginimo patenkinti. IÅ¡ R. S. ir A. J. S. solidariai priteisti: 19 281,80 Lt nukentÄjusiajai D.
S. turtinei žalai atlyginti ir 10692,27 Lt nukentÄjusiajam J. S. turtinei žalai atlyginti.Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ R. S., A. J. S. ir A. P. solidariai priteista nukentÄjusiajam B. S. 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ R. S., A. J. S. ir A. P. solidariai priteisti nukentÄjusiajam B. S. 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti.IÅ¡ R. S. ir A. J. S. solidariai priteisti 2 900 Lt atstovavimo iÅ¡laidų nukentÄjusiesiems J. S. ir D. S..Nuteistųjų R. S. ir A. J. S. apeliacinius skundus atmesti.IÅ¡taisyti 2013 m. spalio 25 d.
Å iaulių apygardos teismo nuosprendyje padarytÄ raÅ¡ymo klaidÄ : įžanginÄje dalyje vietoje A. ,,Pi.â pavardÄs nurodyti teisingÄ pavardÄ â A. P.. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Kolegijos pirmininkÄ                                                                 RÅ«ta MickeviÄienÄ TeisÄjai                                                                              Valdimaras BavÄjanas                                                                                            Aloyzas Kruopys                                        Â