Legislator Case Law & Legislation
a7aa2b9d-ece9-4621-9027-c3e603231996 AI generated

a7aa2b9d-ece9-4621-9027-c3e603231996 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number a7aa2b9d-ece9-4621-9027-c3e603231996
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

nuteistiesiems R. S. ir A. J. S. už BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte (2008-05-08 įstatymo redakcija) numatytÄ nusikaltimÄ paskirti griežtesnes bausmes; nukentėjusiųjų J. S. ir D. S. pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius tenkinti visiÅ¡kai bei solidariai priteisti iÅ¡ nuteistųjų R. S. ir A. J. S. nukentėjusiajam J. S. 10 692,27 Lt turtinei žalai ir 200 000 neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiajai D. S. - 19 281,80 Lt turtinei žalai bei 200 000 Lt netur­tinei žalai atlyginti;

Legislator headnote

AI generated

a7aa2b9d-ece9-4621-9027-c3e603231996 · Lietuvos apeliacinis teismas: Pas jį 2008-06-23 vakare atėjo sumuÅ¡tas brolis R. S., pasakęs, kad jį užpuolė J. S. kartu su draugu B. S.. Jis patarė R. S. kreiptis į policijÄ , kÄ pastarasis ir padarė, t. y. telefonu paskambino policijos pareigÅ«nams ir išėjo link savo namų. Po kurio laiko apeliantui paskambino R. S. ir paprašė ateiti, kadangi J. S. su B. S. laužė namo duris. Nuėjęs apeliantas pamatė atvykusius policijos pareigÅ«nus, R. S. namų laukinės durys buvo iÅ¡laužtos. Policininkai, nuraminę J.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr                                                                                             Baudžiamoji byla Nr. 1A-235/2014                                                                                            Proceso Nr. 1-73-1-00357-2008-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.2.8;      1.2.4.5; 1.2.4.6.5; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2 (N)(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 17 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,teisėjų Valdimaro Bavėjano ir Aloyzo Kruopio, sekretoriaujant Laurai Gruodienei, Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,    nuteistiesiems R.

S., A. J. S. ir A. P.,gynėjams advokatams Benediktui Paulauskui, Jonui Skruzdžiui, Sauliui Alysiui,nukentėjusiesiems J. S., D. S. ir T. S.,nukentėjusiųjų atstovui advokatui Viliui Jonaičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų R. S., A. J. S., nukentėjusiųjų J. S. ir D. S. atstovo advokato Viliaus Jonaičio bei nukentėjusiojo B. S. apeliacinius skundus dėl Å iaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:R. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė R.

S. paskirta laisvės atėmimas (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.A. J. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, ir nuteistas:pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ â€“ laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė A.

J. S. paskirta laisvės atėmimas (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.A. P. pripažinta kalta padariusi nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. ryto bÅ«ti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Mažeikiai.A. P. iÅ¡teisinta pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , neįrodžius jos dalyvavimo nusikaltimo padaryme.IÅ¡ R.

S. ir A. J. S. priteista Šiaulių teritorinei ligonių kasai po 11 080,80 Lt.Iš R. S., A. J. S. ir A. P. priteista Šiaulių teritorinei ligonių kasai po 436,03 Lt.Iš A. J. S. priteista Šiaulių teritorinei ligonių kasai 117,30 Lt.Iš R. S. ir A. J. S. priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui po 9 734,31 Lt.Iš R. S. ir A. J. S. solidariai priteista nukentėjusiesiems D. S. ir J.S. 3 319,50 Lt turtinei žalai atlyginti.Iš A. J. S. priteista nukentėjusiajai R. S. 400 Lt turtinei žalai atlyginti.Iš R.

S. ir A. J. S. solidariai priteista nukentėjusiajam J. S. 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Iš R. S. ir A. J. S. solidariai priteista nukentėjusiajai D. S. 60 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Iš R. S. ir A. J. S. solidariai priteista nukentėjusiajam T. S. 4 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš R. S., A. J. S. ir A. P. solidariai priteista nukentėjusiajam B. S. 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Iš R. S., A. J. S. ir A. P. solidariai priteista nukentėjusiajam D. S. 1 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.Iš A.

J. S. priteista nukentėjusiajai R. S. 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.IÅ¡ R. S. ir A. J. S. solidariai priteista nukentėjusiesiems J. S. ir D. S. 4 000 Lt atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti.IÅ¡ R. S., A. J. S. ir A. P. solidariai priteista nukentėjusiajam B. S. 900 Lt atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti.IÅ¡ A. J. S. priteista nukentėjusiajai R. S. 500 Lt atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi praneÅ¡imÄ ir iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : 2008 m. birželio 24 d. apie 01.30 val., Mažeikių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, R.

S. ir J. S. bendrai priklausančios sodybos kieme, R. S. ir A. J. S., veikdami kartu, tyčia sudavė galimai metaliniais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytais įrankiais, o R. S. ir metaline konstrukcija nukentėjusiajam J. S. ne mažiau kaip 4 smÅ«gius į galvÄ , vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inę rankÄ ir vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inio raktikaulio sritį, padarydami muÅ¡tines žaizdas kaktos deÅ¡inėje, kaktos deÅ¡inėje - akiduobės srityje, deÅ¡inėje momeninėje srityje ir deÅ¡iniame dilbyje, kaktikaulio įspaustinį lūžį, atvirÄ skeveldrinį įspaustinį deÅ¡inio momenkaulio lūžį, kietojo galvos smegenų dangalo pažeidimus, galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , deÅ¡inio raktikaulio lūžį, dėl ko J.

S. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, tyčia abu sudavė galimai metaliniais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytais įrankiais, o R. S. ir metaline konstrukcija nukentėjusiajai D. S. ne mažiau kaip 13 smÅ«gių į galvÄ , ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį į kairę ir deÅ¡inę rankas bei iÅ¡plėšė auskarÄ , padarydami muÅ¡tines žaizdas galvoje ir kairėje smilkininėje srityje - ausies kauÅ¡elyje bei deÅ¡inėje plaÅ¡takoje ir kairiame dilbyje, kairio momenkaulio atvirÄ skeveldrinį įspaustinį lūžį, galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , atvirÄ kairio alkÅ«nkaulio lūžį, kairės ausies lezgelio plėštinę žaizdÄ , dėl ko D.

S. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. sunkiai sutrikdė dviejų žmonių sveikatÄ .Be to, 2008 m. birželio 24 d. apie 01.30 val., Mažeikių rajone (duomenys neskelbtini) kaime, R. S. ir J. S. bendrai priklausančios sodybos kieme, abu veikdami kartu su A. P., tyčia sudavė galimai metaliniais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytais įrankiais, o R. S. ir metaline konstrukcija nukentėjusiajam B. S. ne mažiau kaip aÅ¡tuonis smÅ«gius į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, padarydami muÅ¡tinę žaizdÄ deÅ¡inėje momeninėje srityje, virÅ¡utinio žandikaulio abiejų pusių pirmų dantų sumuÅ¡imÄ , galvos smegenų sukrėtimÄ , durtines žaizdas kairiame žaste ir kairėje juosmeninėje srityje, durtinę - plėštinę žaizdÄ deÅ¡inėje juosmeninėje srityje, deÅ¡inio dilbio ir kairio rieÅ¡o sÄ nario bei kairės plaÅ¡takos sumuÅ¡imus bei odos nubrozdinimus, dėl ko B.

S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, po to vienas A. J. S. tyčia sudavė galimai metaliniu, teisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu įrankiu, nukentėjusiajai R. S. ne mažiau kaip 2 smÅ«gius į nugarÄ , padarydamas krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imÄ , kraujosruvas kairėje krÅ«tinės lÄ stos pusėje, kairės krÅ«tinės lÄ stos pusės IX- to Å¡onkaulio lūžį, dėl ko R. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. nesunkiai sutrikdė dviejų žmonių sveikatÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis A.

J. S. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nuosprendį ir jį išteisinti, taip pat atmesti nukentėjusiųjų D. ir S., T. S., J. S., D. S., R. S., Šiaulių teritorinės ligonių kasos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinius ieškinius. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, teismas netinkamai vertino įrodymus, padarė bylos faktines aplinkybes neatitinkančias išvadas. Pažymi viso proceso metu parodęs, jog niekam jokių smūgių nesudavė.

Pas jį 2008-06-23 vakare atėjo sumuÅ¡tas brolis R. S., pasakęs, kad jį užpuolė J. S. kartu su draugu B. S.. Jis patarė R. S. kreiptis į policijÄ , kÄ pastarasis ir padarė, t. y. telefonu paskambino policijos pareigÅ«nams ir išėjo link savo namų. Po kurio laiko apeliantui paskambino R. S. ir paprašė ateiti, kadangi J. S. su B. S. laužė namo duris. Nuėjęs apeliantas pamatė atvykusius policijos pareigÅ«nus, R. S. namų laukinės durys buvo iÅ¡laužtos. Policininkai, nuraminę J.

S. ir B. S., iÅ¡vyko, tačiau pastarieji po to iÅ¡kart grįžo į kiemÄ ir puolė muÅ¡tis. Jam J. S. metaline rankena trenkė į galvÄ , dėl ko apeliantas nugriuvo, o tuo tarpu B. S. puolė R. S.. Apeliantas negali nurodyti, kaip toliau vyko grumtynės, kadangi po smÅ«gio jam skaudėjo ir svaigo galvÄ , be to, buvo tamsu.TÄ aplinkybę, kad jį J. S. sumušė, patvirtina ir specialisto iÅ¡vada (t. 4, b. l. 29). Pažymi, kad nuteistieji R. S. ir A. P. patvirtino jo nurodymus, pabrėždami, kad jis jokių smurtinių veiksmų prieÅ¡ nukentėjusiuosius neatliko.

KritiÅ¡kai vertina J. S., D. S., B. S. ir R. S. parodymus, kadangi pastarieji yra prieÅ¡iÅ¡kai nusistatę. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad agresyviai nusiteikę nukentėjusieji Joninių naktį net tris kartus ėjo pas R. S. į namus. Toks jų elgesys yra netoleruotinas, jie pažeidė R. S. bei jo namų valdos privatumÄ . Maža to, jie brovėsi vidun, iÅ¡laužė duris, sumušė R. S.. A. P. ir jį patį (A. J. S.). Brolis R. S. du kartus kvietė policijos pareigÅ«nus, kad Å¡ie padėtų iÅ¡praÅ¡yti agresyvius nukentėjusiuosius.

Toks J. S. bei jam artimų asmenų elgesys, taip pat vėlesni grasinimai rodo, kad nukentėjusieji dėl jo yra nusiteikę prieÅ¡iÅ¡kai. Be to, dėl girtumo J. S. ir B. S. ne viskÄ tiksliai prisiminė (J. S. nustatytas 3,02 prom., o B. S. – 1,81 prom. girtumas). Teisme pastarieji negalėjo nurodyti, kiek kartų ėjo pas R. S..Nukentėjusiojo D. S. parodymus laiko neinformatyviais, nes pastarasis nematė konflikto. Nukentėjusysis T. S. nematė, jog apeliantas bÅ«tų smurtavęs prieÅ¡ kitus nukentėjusiuosius.

Nors nukentėjusioji R. S. nurodė neva jis strypu sudavė smÅ«gius į nugarÄ ir juosmenį, tačiau tokie jos parodymai iÅ¡ dalies prieÅ¡tarauja specialistų iÅ¡vadoms, kuriomis nustatyta, kad jai sužalojimai padaryti vienu smÅ«giu, arčiau krÅ«tinės, o ne nugaroje.Galiausiai nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria iÅ¡spręsti civiliniai ieÅ¡kiniai. Apeliantas neigia atlikęs bent kokius smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusiuosius, todėl nepadarė jiems jokios turtinės bei neturtinės žalos.

Tarp jo veiksmų bei nukentėjusiesiems J. S., D. S., B. S. ir R. S. padarytų sužalojimų nėra priežastinio ryšio. Nukentėjusiųjų T. S. ir D. S. civiliniai ieškiniai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi jie grindžiami išgyvenimais, kuriuos patyrė dėl tėvų (o ne jų pačių) sužalojimų.Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nuosprendį ir:

1) išteisinti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį;

2) taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte, paskirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę;

3) atmesti nukentėjusiųjų D. S., J. S., T. S., B. S., D. S., R. S., Å iaulių teritorinės ligonių kasos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinius ieÅ¡kinius.Nurodo iÅ¡ dalies nesutinkantis su skundžiamu nuosprendžiu, kadangi tam tikros teismo iÅ¡vados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, dėl ko buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir neteisingai paskirta bausmė.Visų pirma apeliantas tikina veikęs bÅ«tinosios ginties, kurios ribas peržengė iÅ¡ susijaudinimo, sÄ lygomis.

Neneigia savo veiksmais sukėlęs sunkias pasekmes (sunkiai sužalojo D. bei J. S.), tačiau tam įtakos turėjo minėtų nukentėjusiųjų provokuojantis, neteisėtas elgesys. Aptaria BK 28 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatas bei tai, kaip būtinosios ginties ribų peržengimas atsispindi teismų praktikoje, taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad būtinosios ginties ribas peržengusiam asmeniui gali būti švelninama bausmė (BK 62 straipsnio pagrindu). Tikina, jog smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiuosius D. ir J.

S. atliko kaip atsakÄ Ä¯ jų kėsinimÄ si.Toliau detaliai aptaria savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pabrėždamas, jog ne jis, o nukentėjusieji B. ir R. S. bei D. ir J. S. vėlų vakarÄ atėjo pas jį į namus reikÅ¡ti pretenzijų dėl namo dalies. NeblaivÅ«s B. S. ir J. S. puolė jį muÅ¡ti, o R. S.-A. P.. Po gydytojo apžiÅ«ros jam buvo nustatytos kraujosruvos ant veido ir kairės kojos, A.P. - poodinės kraujosruvos veide, lengvo laipsnio smegenų sukrėtimas. Grįžus iÅ¡ ligoninės, po vidurnakčio, į jo namus vėl atėjo neblaivÅ«s J.

S. ir B. S., besiverždami vidun iÅ¡laužė duris, tačiau juos sugebėjo sulaikyti A. P.. Pastarieji į jo namus atėjo ir trečiÄ kartÄ bei puolė muÅ¡ti jį ir jo brolį A. J. S.. J. S. pirmas metaline rankena sudavė broliui A. J. S. į galvÄ , po ko Å¡is nuvirto ant žemės. Tuomet B. S. puolė apeliantÄ , parvertė ant žemės ir smÅ«giavo jį gulintį. Pavykus iÅ¡silaisvinti, jis besigindamas nuo puolimo, brovimosi į privačiÄ mano valdÄ dėl iÅ¡gÄ sčio ir sumiÅ¡imo sudavė metaliniu įrankiu J.

S. ir D. S.. Šias aplinkybes teisme patvirtino A. P.. Byloje esančios specialistų išvados taip pat patvirtina, kad tiek jam, tiek A. P. buvo padaryti atitinkami sužalojimai (t. 3, b. l. 151; t. 4, b. l. 177-178). Atkreipia dėmesį į tai, kad teisme kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai patvirtino, kad apeliantas du kartus telefonu prašė pagalbos. Toliau trumpai aptaria liudytojų A.P., V. R., L. R. ir A. J. parodymus.Taip pat pažymi, kad liudytojai S. G., E. G., I. V. Š., B. V.B. ir B. S. teisme parodė, kad J.

S. nuo seno pyko ant jo, pavydėjo palikimo, ne kartÄ yra grasinęs, iÅ¡gėręs bÅ«davo agresyvus, tuo tarpu jį (apeliantÄ ) apibÅ«dino kaip ramų ir nekonfliktiÅ¡kÄ . J. S. praeityje buvo pakėlęs rankÄ prieÅ¡ kitÄ brolį B. S., o 2006-06-08 žarstekliu sumušė jį, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Byloje yra raÅ¡ytiniai duomenys (Mažeikių r. policijos komisariato 1997-12-24 praneÅ¡imas jo motinai V. S.), kuriame nurodyta, kad pareiÅ¡kimas dėl sÅ«naus ir marčios netinkamo elgesio peržiÅ«rėtas, J.

S. įspėtas dėl netinkamo elgesio, dėl pastarojo iÅ¡keldinimo pareiÅ¡kėjai patarta kreiptis į teismÄ . Taigi, kaip pabrėžia apeliantas, J. S. tiek prieÅ¡ jį, tiek prieÅ¡ kitÄ brolį B., taip pat motinÄ elgdavosi agresyviai. Liudytojas S. G. teisme taip pat parodė, kad D. S. yra savanaudiÅ¡ko bei agresyvaus bÅ«do, paminėjo atvejį, kai ji su Å¡ake puolė apelianto motinÄ V. S..Apeliantas praÅ¡o taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir už BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytÄ nusikaltimÄ paskirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę.

Å iuo atveju bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad jis veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, kurias dėl jaudulio peržengė, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o atsakomybę lengvina tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis visų nukentėjusiųjų elgesys, taip pat įvertinti tai, kad jis įvykio metu buvo sužalotas, iÅ¡laužtos jo namo laukinės durys, atvykusiems policijos pareigÅ«nams prisipažino sumušęs nukentėjusiuosius S. bei tokiu bÅ«du padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimo aplinkybes, be to, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra neįgalus (iki 2014-08-06 nustatytas 35 procentų darbingumas).

Pažymi, kad brolio agresija sukėlė jam stiprius iÅ¡gyvenimus (2010-07-14 – 09-03 epikrizėje nurodyta, kad atsirado baimė, jog jį gali nužudyti brolio pasamdyti draugai).Tolesne apeliacinio skundo dalimi apeliantas nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas kaltu nesunkiai sutrikdęs B. S. sveikatÄ . Nurodo teismÄ netinkamai vertinus įrodymus. Teisme B. S. parodė, kad jis (apeliantas) sudavė tik į petį, smÅ«gis nebuvo stiprus, jam jokie sužalojimai nepadaryti, atsisakė reikalavimo priteisti žalÄ .

Iš specialisto išvados (t. 2, b. l. 137-138) matyti, kad B. S. nebuvo padaryti sužalojimai kairiame petyje, kiti liudytojai taip pat nenurodė, kad jis būtų mušęs nukentėjusįjį. Atsižvelgdamas į tai, mano jo veiksmuose nesant nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymių.Nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl civilinių ieškinių išsprendimo. Pirmiausia nurodo, kad žala D. ir J. S. padaryta dėl jų pačių kaltės, t. y. žalai atsirasti turėjo jų provokuojantis ir neteisėtas elgesys.

Tuo tarpu nukentėjusiųjų R. ir B. S. jis apskritai nežalojo. Kaip nepagrįsti atmestini ir T. S. bei D. S. civiliniai ieÅ¡kiniai. Apklaustas teisme T. S. parodė, kad jam fizinė žala nepadaryta, skausmo nejuto, patyrė tik psichologinę įtampÄ dėl tėvams padarytos skriaudos. D. S. muÅ¡tynių apskritai nematė. Minėti nukentėjusieji į gydytojus nesikreipė, vaistų nepirko. Be to, įvykio metu jų neblaivÅ«s tėvai buvo sužaloti dėl savo agresyvaus ir provokuojančio elgesio.

Apelianto nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti T. S. ir D. S. nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieÅ¡kovais dėl jų tėvams padarytų sužalojimų. Pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ neturtinė žala laikoma asmeninio pobÅ«džio, todėl kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ turi tik iÅ¡imtiniais atvejais. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina 1975-03-15 Europos Tarybos Komiteto rezoliucija Nr. (75)7, kurioje rekomenduota valstybėms (Europos Tarybos narėms) savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , sužalojus sveikatÄ .

Rezoliucijoje numatytas principas, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ dėl iÅ¡gyvenimų, susijusių su nukentėjusiojo asmens sužalojimu. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nenustatyta kitų asmenų teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo asmens sužalojimus (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-222/2005, Nr. 2K-252/2007). Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų J. S. ir D. S. atstovas advokatas Vilius Jonaitis praÅ¡o pakeisti Å iaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nuosprendį ir:

1) nuteistiesiems R. S. ir A. J. S. už BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte (2008-05-08 įstatymo redakcija) numatytÄ nusikaltimÄ paskirti griežtesnes bausmes;

2) nukentėjusiųjų J. S. ir D. S. pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius tenkinti visiÅ¡kai bei solidariai priteisti iÅ¡ nuteistųjų R. S. ir A. J. S. nukentėjusiajam J. S. 10 692,27 Lt turtinei žalai ir 200 000 neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiajai D. S. - 19 281,80 Lt turtinei žalai bei 200 000 Lt netur­tinei žalai atlyginti;

3) priteisti iÅ¡ nuteistųjų R. S. ir A. J. S. nukentėjusiesiems J. S. ir D. S. po 4500 Lt ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylÄ pirmo­sios instancijos teisme jų bendrai turėtas atstovavimo iÅ¡laidas;

4) taip pat praÅ¡oma priteisti iÅ¡ nuteistųjų R. S. ir A. J. S. po 1000 Lt nukentė­jusiųjų J. S. ir D. S. apeliaciniame procese turėtas papildomas atstovavimo iÅ¡laidas.Pirmiausia dėstomi argumentai, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems paskirta bausme, laikant, kad ji yra per Å¡velni. Pažymi, jog nusikalstamos veikos padarymo me­tu galiojęs BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktas (2008-05-08 įstatymo redakcija) kaltininkui numatė laisvės atėmimo nuo dvejų iki dvylikos metų bausmę.

Å is nusikaltimas priskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Vadovaujantis bendrais bausmės skyrimo pagrindais, iÅ¡var­dintais BK 54 straipsnyje, ir bausmės skyrimo taisyklėmis, numatytomis BK 61 straipsnyje, priklausomai nuo nustatytų arba nenustatytų Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teismas privalėjo kaltininkams motyvuotai parinkti bausmę, jos dydį skai­Äiuodamas nuo bausmės vidurkio. Minėto baudžiamojo įstatymo bausmės vidurkis yra septyneri metai, tuo tarpu teismas nuteistiesiems paskyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmes.

Kaip galima suprasti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, teismas to­kios bausmės skyrimÄ iÅ¡ esmės motyvavo tuo, kad nenustatyta jokių nuteistųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o jų atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas pačių nuken­tėjusiųjų elgesys. Tokius teismo motyvus apeliantas vadina neteisingais ir nepagrįstais bylos medžiaga. Å iuo atveju yra aiÅ¡kiai pažeistas bausmės individualizavimo principas, t. y. neaptarta konkrečiam nuteistajam skirtina bausmė, kita vertus, toks bausmės paskyrimas prieÅ¡tarauja net paties teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

Antai, teismas nuosprendyje konstatavo, kad nuteistieji, sunkiai sužalodami nukentėjusiuosius J. S. ir D. S., veikė tyčia ir bÅ«tent tokių pasekmių siekė, t. y. teismas nelaikė, kad nukentėjusieji buvo tyčia sunkiai sužaloti dėl neteisėto jų pačių elgesio (BK 136 straipsnis) ar peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas (BK 28 straipsnis). Be to, teismas ne­pagrįstai nepripažino nuteistųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės tai, kad jie veikė bendrininkų grupe ir nusikaltimÄ padarė dėl savanaudiÅ¡kų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

Mano, jog teisingai pritaikius anksčiau nurodytas baudžiamosios teisės normas nuteistiesiems R. S. ir A. J. S. turėjo bÅ«ti paskirtos laisvės atėmimo baus­mės, savo dydžiu artimos bausmės vidurkiui, o ne bausmės minimumui. Nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtos bausmės neatitinka bausmių skyrimo taisyklių, jų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, asmenybių ir pan. Toliau pasisakoma dėl nukentėjusiesiems J. S. ir D. S. pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡sprendimo. Jo atstovaujamasis J.

S. prašė pirmosios instancijos teismo priteisti 10 692,27 Lt dydžio turtinės žalos bei 200 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo, o atstovaujamoji D. S. atitinkamai 19 281,80 Lt dydžio turtinei bei 200 000 Lt dydžio neturtinei žalai atlyginti. Å i žala abiem nukentėjusiems yra padaryta tyčiniais neteisėtais nuteistųjų R. S. ir A. J. S. veiksmais, todėl akivaizdu, kad civili­niai ieÅ¡kiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos yra pagrįsti ir turėjo bÅ«ti tenki­nami. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas pareikÅ¡tus ieÅ¡kinius tenkino tik iÅ¡ dalies ir priteisė žymiai mažesnes pinigines sumas, nei prašė jo atstovaujamieji.

Teismas tokį savo sprendimÄ grindė lakoniÅ¡kais argumentais - esÄ nukentėjusiesiems priteistinos tik tiesiogiai patirtos iÅ¡laidos (gydymosi, transporto), nepriteisiant negautų pajamų, o neturtinės žalos atlyginimas mažintinas, atsižvelgiant į teisminę praktikÄ . Apeliantas nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir laiko jį nepagrįstu. Pažymi, jog tiek baudžiamojo proceso kodekso normos, įtvirtinančios asmens teisę reikalauti nusikalstamais veiksmais padarytos turti­nės žalos atlyginimo apskritai, tiek civilinio kodekso normos, nustatančios, kas sudaro minėtÄ tur­tinę žalÄ , iÅ¡ esmės neiÅ¡skiria, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens negautos paja­mos yra nepriteistinos.

PrieÅ¡ingai, tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje yra konstatuota, jog į turtinės žalos sÄ vokÄ duotu atveju įeina:

a) nusikalstama veika padaryta tiesio­ginė turtinė žala;

b) materialiniai nuo­stoliai, kuriuos patyrė nukentėjęs asmuo dėl padarytos nusikalstamos veikos (prarastas darbin­gumas, sumažėjęs uždarbis);

c) iÅ¡laidos, atsiradusios paÅ¡alinant nusikalstamos veikos pasekmes (gydymo, laidojimo iÅ¡laidos ir pan.). Vadinasi, teismo sprendimas priteisti nukentėjusiesiems tik tiesiogiai patirtas iÅ¡laidas aiÅ¡kiai neatitinka CK 6.249 straipsnyje nustatytos turtinės žalos sÄ vokos, susiklosčiusios teismų praktikos bei nusistovėjusių ekonominių ir so­cialinių santykių. Pabrėžia, kad abu nukentėjusieji teismui pateikė ne tik jų turėtas gydymosi ir ke­lionių į gydymo įstaigas iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus, bet ir dokumentus, patvirtinančius jų iki sužalojimo gautas darbines pajamas ir po sužalojimo gautas ligos paÅ¡alpas.

Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad visais atvejais jų praÅ¡omas priteisti iÅ¡ nuteistųjų turtinės žalos dydis buvo visiÅ¡kai pagrįs­tas byloje esančiais dokumentais, dėl ko reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo turėjo bÅ«ti visiÅ¡­kai patenkinti. Be to, neaiÅ¡ku, kodėl teismas turtinės žalos atlyginimÄ abiem nukentėjusiesiems priteisė bendrai, nors jų ieÅ¡ki­niai ir reikalavimai buvo atskiri bei skirtingi.Neturtinės žalos atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais.

Visais atvejais turi bÅ«ti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusio­jo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ . CK nenumato minimalaus ir maksimalaus atlygintinos neturtinės žalos dydžio, todėl teismas, spręsdamas klausimÄ dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Toliau skunde aptaria teisingumo, protingumo principus, taip pat kitus klausimus ir kriterijus, kurie yra svarbÅ«s nustatant neturtinės žalos dydį.

Teismų praktikoje neturtinės žalos dydis tyčinių sunkių sveikatos sutrikdymų atvejais vertinamas skirtingai - nuo 10 000 Lt iki 15 000 Lt, 25 000 Lt ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-122/2013, 2K-166/2013, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis Nr. 1A-13/2007 ir kt.). Mano, kad kiekvienu atveju nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo at­veju turėtų bÅ«ti svarbu įvertinti visas neturtinės žalos dydžiui turinčias reikÅ¡mės aplinkybes, t. y. ne tik nukentėjusiųjų patirtÄ didelį fizinį skausmÄ , kančias, nepatogumus ir kt., bet ir asmens tu­rėtų galimybių praradimÄ .

BÅ«tent į turėtų galimybių praradimo aspektÄ ne kartÄ yra atsižvelgta ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiai Nr. 1A-175/2005, Nr. 1A-13/2007, kasacinė nutartis Nr. 2K-171/2008 ir kt.). Teismai minė­tose bylose akcentavo, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatÄ yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai, kurie teismų nustatyti įvertinant su­Å¾alojimo sunkumÄ , iÅ¡likusį nukentėjusiųjų asmenų sveikatos ir iÅ¡vaizdos pakenkimÄ , asmenines savybes, galimybių praradimÄ ir kt.

Kita vertus, esant tokiems fiziniams sužalojimams, kaip pa­tyrė jo atstovaujamieji ginamieji J. S. ir D. S., kurių pasekmės iÅ¡ karto nepaÅ¡alinamos, be iÅ¡gy­venimų dėl sužalojimų prie neturtinės žalos turėtų bÅ«ti priskirtini ir iÅ¡gyvenimai dėl susirÅ«pini­mo bÅ«simomis pasekmėmis (kaip sužalojimai paveiks sveikatÄ ateityje, ar sužalojimo pasek­mes pavyks iki galo paÅ¡alinti). Jei patirti sužalojimai asmeniui turi liekamÄ sias pasekmes, tokių pasekmių Å¡alinimas asmeniui sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pa­sekmių (fizinį skausmÄ , nepatogumus, laiko eikvojimÄ , važinėjimÄ tyrimams ir operacijoms bei turtines pasekmes - iÅ¡laidas, kurios ne visada gali bÅ«ti nustatytos ir padengiamos).

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad nukentėjusiesiems J. S. ir D. S. nuteistųjų R. S. A. J. S. tyčiniais veiksmais, be to, suduodant pakankamai didelį skaičių smÅ«gių, buvo pa­daryti atviri galvos sužalojimai, bÅ«tent kurie ir sukėlė jiems sunkius sveikatos sutrikdymus. Jeigu jiems laiku nebÅ«tų suteikta medicininė pagalba, nukentėjusieji dėl Å¡ių sužalojimų bÅ«tų mirę. Kita vertus, kaip abu paaiÅ¡kino teisiamajame posėdyje bei nurodė savo ieÅ¡kiniuose, jie abu ilgÄ laikÄ buvo gydomi ligoninėse, ne kartÄ operuojami, patyrė didžiulius fizinius skausmus, ilgalaikes kančias, po sužalojimų liko randai, be to, žymiai pablogėjo gyve­nimo kokybė.

Neturėtų kelti abejonių, kad pastarieji be didelio fizinio skausmo, kurį turėjo iÅ¡kęsti dėl patirtų sužalojimų, patyrė ir didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus bei emocinius sukrėti­mus. Apelianto įsitikinimu, dėl Å¡ių priežasčių jų praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis (abiem po 200 000 Lt) yra pilnai pagrįstas. Kita vertus, toks dydis, prieÅ¡ingai, nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, neprieÅ¡tarauja teismų praktikai, be to, atitinka Lietuvos Respublikos ekonominę situacijÄ , žmonių gyvenimo lygį bei neprieÅ¡tarauja teisingumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis).Paskutinė apeliacinio skundo dalis yra skirta aptarti nukentėjusiųjų J.

S. ir D. S. turėtų atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ . BPK 106 straipsnio 2 dalis užtikrina nuo nusikalstamos veikos nukentėjusių asmenų (nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų), kurie procesinėmis teisėmis naudojasi padedant jų advokatams, teisę į proceso metu turėtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Tiek BPK, tiek CK nusikalstamos veikos padarymo atveju žalos (nuostolių), tame tarpe ir turėtų procesinių iÅ¡laidų, atlyginimÄ grindžia visiÅ¡ko žalos atlyginimo principu.

Tad tais atvejais, kai nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų turėtos iÅ¡laidos juos baudžia­majame procese atstovaujančio advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos tiek Å¡ių iÅ¡laidų pagrin­dimo prasme, t. y. yra įrodytos atitinkamais dokumentais, tiek advokato teiktų teisinių paslaugų kiekio, kokybės ir jų bÅ«tinumo prasme, jos neabejotinai turėtų bÅ«ti pilnai priteisiamos. Minėto BPK 106 straipsnio 2 dalis taip pat numato, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę pa­dėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Taigi akivaiz­du, jog proceso įstatymas iÅ¡ esmės nustato visiÅ¡kÄ nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų iÅ¡laidų juos atstovaujančio advokato pagalbai apmokėti atlyginimÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas dėl turtinės padėties nuteistÄ jį visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nuo tokios prievolės atleidžia.Jo atstovaujami nukentėjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai J. S. bei D. S. už ikiteisminio tyrimo metu juos atstovavusio advokato R. Gabalio teisinę pagalbÄ sumokėjo 4000 Lt, o už jo (apelianto advokato V.

Jonaičio) pastariesiems suteiktas teisines paslaugas nagri­nėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme – 5000 Lt. Be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas vyko nuo 2008 m. birželio 24 d. iki 2011 m. balandžio 18 d., t. y. beveik trejus metus, o apeliantui atstovaujant teisme byla buvo nagrinėjama septyniuose teisiamuosiuose posėdžiuose iki 2013 m. rugsėjo 24 d. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, by­los sudėtingumÄ , advokato R. Gabalio ir jo darbinę patirtį, teisinę kvalifikacijÄ , byloje spren­džiamų teisinių klausimų aktualumÄ , sugaiÅ¡tÄ laikÄ Â teisinei pagalbai teikti, nusistovėjusius teisi­nių paslaugų įkainius, nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų elgesį viso proceso metu ir kt., daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų J.

S. bei D. S. iÅ¡ nuteistųjų priteisti praÅ¡ytos jų turėtos bendros 9000 Lt dydžio atstovavimo iÅ¡laidos yra pilnai pagrįstos ir realios. Kasacinis teismas Å¡iuo klausimu yra pasisakęs, kad nustatant iÅ¡ieÅ¡kotinos piniginės su­mos dydį, atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo (ar civilinio ieÅ¡kovo) faktiÅ¡kai sumokėtÄ pinigų sumÄ , bet ir į jų dydžio realumÄ (nutartis Nr. 2K-309/2013 ir kt.). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti jo atstovaujamiems nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams J.

S. ir D. S. iš viso tik 4000 Lt atstovavimo išlaidų yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Ši nuosprendžio dalies yra keistina, priteisiant J. S. ir D. S. visas ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėtas atstovavimo išlaidas, t. y. po 4500 Lt.Be to, iš nuteistųjų R. S. ir A. J. S. taip pat turi būti priteista dar po 1000 Lt nukentėjusiųjų J. S. ir D. S. apeliaciniame procese turėtų papildomų išlaidų (BPK 106 straipsnis).Apeliaciniu skundu nukentėjusysis B.

S. praÅ¡o pakeisti Å iaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nuosprendį ir iÅ¡ visų nuteistųjų solidariai priteisti 24 000 Lt turtinei bei 60 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apeliantas pagrindine kaltininke įvardina A. P., kuri, anot jo, elgėsi itin agresyviai ir praÅ¡o jÄ pripažinti kalta pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ . Net teismo proceso metu pastaroji, paklausta apie iÅ¡plėštÄ nukentėjusiosios D. S. auskarÄ , nurodė, jog tai smulkmena, kas turėtų bÅ«ti užfiksuota teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡e. Å i aplinkybė rodo, jog ji dalyvavo nusikaltime ir kartu su nuteistaisiais R.

S. bei A. J.S. mušė tiek apeliantÄ , tiek kitus nukentėjusiuosius. PraÅ¡o atsižvelgti ir vadovautis jo parodymais, kurių metu nukentėjusysis kategoriÅ¡kai patvirtino, jog R. S., A. J. S. bei A. P. mušė nukentėjusiuosius D. ir J. S.. Patys kaltininkai tokiems jo parodymams neprieÅ¡taravo ir jokių klausimų jam neturėjo, t. y., apelianto manymu, pastarieji sutiko su jo parodymais. Pabrėžia labiausiai nukentėjęs nuo A. P. smurtinių veiksmų (patyrė atitinkamus sužalojimus, be to, turėjo didelių materialinių nuostolių, kurie atsiliepė ir jo Å¡eimai).

Jis visÄ mėnesį gydėsi stacionare, po to važiavo į perriÅ¡imus, teko atsisakyti dirbti fizinį darbÄ (buvo iÅ¡siėmęs verslo liudijimÄ , dirbo su mechaniniu prietaisu, tačiau jį po patirtų sužalojimų buvo priverstas parduoti).Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylÄ nuteistieji R. S. ir A. J. S. bei jų gynėjai prašė patenkinti abiejų nuteistųjų apeliacinius skundus, o nukentėjusiojo J. S. bei D. S. atstovo advokato V. Jonaičio ir nukentėjusiojo B. S. apeliacinius skundus atmesti.Nuteistosios A.

P. gynėjas prašė atmesti nukentėjusiųjų J. ir D. S. atstovo advokato V. Jonaičio bei nukentėjusiojo B. S. apeliacinius skundus. Nukentėjusysis J. S. ir jo atstovas advokatas V. Jonaitis prašė atmesti abiejų nuteistųjų apeliacinius skundus, o nukentėjusiųjų J. S., D. S. atstovo advokato V.Jonaičio bei nukentėjusiojo B. S. apeliacinius skundus patenkinti.Prokurorė prašė nuteistųjų R. S. ir A. J. S. apeliacinius skundus atmesti. Nukentėjusiųjų J. S. ir D. S. atstovo ir nukentėjusiojo B.

S. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.Nuteistųjų A. J. S. ir R. S. apeliaciniai skundai atmetami.Nukentėjusiųjų J. S. ir D. S. atstovo advokato Viliaus Jonaičio ir nukentėjusiojo B. S. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies ir Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu, t. y. dėl netinkamai išspręstų civilinių ieškinių ir atstovavimo išlaidų (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas). Dėl įrodymų vertinimo, nuteistųjų R.

S. ir A. J. S. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ bei BK 28 straipsnio nuostatų taikymo IÅ¡ nuteistojo A. J. S. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis praÅ¡o iÅ¡teisinti dėl abiejų nusikaltimų, atmesti nukentėjusiųjų D., T. ir J. S., B. D. ir R. S., Å iaulių teritorinės ligonių kasos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinius ieÅ¡kinius.Nuteistasis R. S. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, o dėl jo nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ praÅ¡o taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę bei atmesti visus civilinius ieÅ¡kinius.Teisėjų kolegija į Å¡iuos apeliacinius skundus atsakys kartu.Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nusikaltimų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl faktinių bylos aplinkybių, nuteistųjų kaltės bei teisingai paskyrė bausmes.

Nuteistųjų A. J. S. ir R.S. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos: R. S. – pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ ir 138 straipsnio 1 dalį, o A. J. S. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ ir 138 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , kadangi jos atitinka bÅ«tent Å¡ių baudžiamųjų įstatymų numatytų nusikaltimų sudėtį.PrieÅ¡ingai, nei teigiama skunduose, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus, aptarė juos nuosprendyje ir pagrįstai A.

J. S. pripažino kaltu padarius BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte bei BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas nusikalstamas veikas, o R. S. pagrįstai nuteisė pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ bei BK 138 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Visi teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti įrodymai aptarti nuosprendyje, jie įvertinti ir nurodyta, kuriais iÅ¡ jų grindžiamos teismo iÅ¡vados, o kurie atmesti kaip nepagrįsti.Apeliantas A.

J. S. nurodo pirmosios instancijos teismÄ neteisingai įvertinus jo parodymus, duotus viso proceso metu pabrėždamas, jog jis kaltės nepripažino, nes niekam smÅ«gių nesudavė. Kolegija, nesutikdama su Å¡io apelianto skundo motyvais pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo jo parodymais ir juos atmetė, kadangi jie prieÅ¡tarauja faktiniams bylos duomenims, t. y. nukentėjusiųjų J., T., D S., R. ir B. S., liudytojų L.R., A. J. parodymams bei byloje surinktiems raÅ¡ytiniams įrodymams.

Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad jo parodymai net prieštarauja kito nuteistojo – R. S. parodymams, kuris pripažino sumušęs nukentėjusiuosius. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistieji A. J. S., R. S. bei nukentėjusysis J. S. yra broliai, kurie pastoviai konfliktuoja dėl tėvų paliktos sodybos. Įvykio naktį konfliktas kilo tada, kai nukentėjusioji D. S. ketino pasiimti stiklainius su agurkais iš sodyboje esančio sandėliuko ir parodyti B. ir R. S. jiems priklausantį kambarį.

Nukentėjusiesiems J. ir D. S. bei B. ir R. S. (jie visi Å¡ventė Jonines) atėjus į sodybÄ , pirmas smurtÄ prieÅ¡ juos pavartojo nuteistasis A. J. S.. Nukentėjusiųjų J. ir D. S. bei B. ir R. S. parodymais nustatyta, kad nuteistasis A. J. S. metaliniu strypu sudavė smÅ«gius iÅ¡ pradžių J. ir D. S. į galvas, o kai Å¡ie nugriuvo ant žemės, tada A.J.S. tuo pačiu strypu trenkė R. S.. Nukentėjusieji B. ir R. S. taip pat patvirtino, jog tuo metu, kai J. ir D. S. gulėjo ant žemės, jiems smÅ«gius metaliniu strypu sudavė R.

S.. TÄ aplinkybę, kad R. S. metaliniu 40-50 cm ilgio kampainiu sudavė smÅ«gius J. ir D. S., gulėjusiems ant žemės, patvirtino nukentėjusiųjų sÅ«nus T. S.. Jis matė, kaip R.S. sudavė po du smÅ«gius jo tėvams į galvos sritį. Tai, kad A. J. S. ir R. S. metaliniais strypais sudavė smÅ«gius ir kitiems nukentėjusiesiems, t. y. B. ir R. S., įrodyta Å¡ių nukentėjusiųjų, nukentėjusiųjų J. ir D. S. bei nepilnamečio D. S. parodymais. Nukentėjusieji J. ir D. S. bei B. ir R.

S. patvirtino, jog po to, kai nuteistieji pavartojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiuosius J. ir D. S., nukentėjusysis B. S. susigrÅ«mė su R.S. norėdamas atimti iÅ¡ jo metalinį strypÄ : R. S. smogė jam į kairę rankÄ , galvÄ , o A. J. S. taip pat sudavė metaliniu strypu (t. 2, b. l. 45-52, 63-64, 95-96, 123-129, 163-164, 190-195, 133-134, 156-162, 197, t. 6 b. l. 140-146). Konflikto metu buvo sužalota ir R.S., kuriai tuo pačiu strypu A. J. S. smogė per nugarÄ ir juosmenį. Be to, konflikto metu kartu su A.

J. ir R. S. smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį B. S. vartojo ir A. P., kuri metaliniu įrankiu (R. S. paaiÅ¡kino, jog tai buvo kauptukas) sudavė smÅ«gius jam į nugarÄ . Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pagrįstai vadovavosi nukentėjusiųjų parodymais, kurie nebuvo prieÅ¡taringi ir atitiko kitiems bylos duomenims, t. y. liudytojų parodymams ir raÅ¡ytiniems įrodymams. Pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadas pagrindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visetu.

Byloje esantys duomenys, kaip įrodymų Å¡altinis, yra gauti teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Ä®rodymai byloje buvo įvertinti nepažeidžiant įstatymo, numatyto BPK 20 straipsnio 5 dalyje, reikalavimų.Apeliantas A. J. S., nesutikdamas su nukentėjusiųjų J. ir D. S. bei B. ir R.S. parodymais, praÅ¡o juos vertinti kritiÅ¡kai dėl to, jog jie yra prieÅ¡iÅ¡kai nusistatę, įvykio naktį, bÅ«dami neblaivÅ«s (J. S. ir B. S.), elgėsi netinkamai, brovėsi į kito nuteistojo R.S. namÄ ir iÅ¡laužė duris.Nors tarp nuteistųjų A.

J. S., J. S. bei nukentėjusiųjų J. ir D. S. vyksta konfliktai dėl paveldėto tėvų namo, tačiau įvykio naktį nukentėjusieji J. ir D. S. su kaimynais B. ir R. S. į sodybÄ atėjo ne iÅ¡siaiÅ¡kinti tarpusavio santykių, o visai kitu tikslu. Nenustatyta, kad nuteistieji bÅ«tų prieÅ¡iÅ¡kuose santykiuose ir su kaimynais B. ir R. S.-tokių duomenų byloje nėra. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė priežasties, dėl ko nebÅ«tų galima vadovautis nukentėjusiųjų J. ir D.

S. bei B. ir R. S. parodymais, kadangi jų parodymus apie esmines bylos aplinkybes patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai: parodymų patikrinimo vietoje metu buvo patikslinti nukentėjusiųjų J. S. ir D. S. parodymai – jie nurodė vietÄ , kurioje stovėjo jie, B. ir R. S., kaip J. S. beldėsi į namo duris, kur buvo laikomi raktai ir kur stovėjo, kai pamatė ateinantį nuteistÄ jį A.J.S. (t. 2, b. l. 45-52,95-101). Akistatos su nuteistuoju A. J. S. metu, nukentėjusysis J. S. paaiÅ¡kino, kaip jis buvo sužalotas (t. 4, b. l. 56-57).

TÄ aplinkybę, kad nukentėjusiesiems J. ir D. S. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, patvirtino specialistų iÅ¡vados (t. 1, b. l. 163-164, t. 2 b. l. 70-71, t. 5, b. l. 117-120, 121-124).Taip pat kolegija nesutinka su A. J. S. teiginiu, kad nukentėjusieji įvykio metu brovėsi į namo vidų ir iÅ¡laužė R. S. namo duris. Kolegija, atmesdama šį apeliacinio skundo argumentÄ , vadovaujasi policijos darbuotojų, kurie įvykio naktį buvo du kartus atvykę į vietÄ , parodymais. Liudytojų A. P., V. R., L.

R. ir A. J. parodymais nustatyta, jog jie į įvykio vietÄ buvo atvykę du kartus. IÅ¡ namo išėjęs R. S. pasakė, kad jis sumušė brolį J. S. ir jo žmonÄ , todėl, kad vyksta konfliktas dėl turto ir jie bandė įsilaužti į namÄ . Liudytojai, apžiÅ«rėję namÄ , aiÅ¡kių įsilaužimo požymių nenustatė, nes durys darinėjosi (t. 3, b. l. 17-18, 22, 23, 32-33, 39-40, t. 6, b. l. 184, t. 7, b. l. 16-17). Duomenų, kad J. S. ir B. S. dėl girtumo netiksliai prisiminė įvykio aplinkybes, nėra, todėl Å¡is A.

J. S. skunde nurodytas teiginys atmetamas.Apeliantas A. J. S. skunde deklaratyviai teigia, jog nukentėjusio D. S. (nukentėjusiųjų B. ir R. S. sūnaus) parodymus laiko neinformatyviais ir tvirtina, kad T.S. (nukentėjusiųjų J. ir D. S. sūnus) nematė, jog apeliantas būtų smurtavęs prieš kitus nukentėjusiuosius. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad nei D. S., nei T.S. parodymais jo kaltė nėra grindžiama: B. ir R. S. sūnus tėvus pamatė jau sumuštus, o J. ir D. S. sūnus patvirtino matęs, kaip kitas nuteistasis R.

S. metaliniu kampainiu gulintiems jo tėvams sudavė į galvos sritis (t. 6, b. l. 142-143, 145-146).Siekdamas paneigti nukentėjusiosios R. S. parodymus, apeliantas A. J. S. akcentuoja tÄ aplinkybę, jog nukentėjusioji R. S. nurodė neva jis strypu sudavė smÅ«gius į nugarÄ ir juosmenį, o specialistų iÅ¡vadomis nustatyta, kad jai sužalojimai padaryti vienu smÅ«giu, arčiau krÅ«tinės, o ne nugaroje. Kaip matyti, A. J. S. yra pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad tyčia sudavė galimai metaliniu įrankiu nukentėjusiajai R.

S. ne mažiau 2 smÅ«gius į nugarÄ . Tokia iÅ¡vada padaryta įvertinus byloje surinktų įrodymų visetÄ , o ne vien specialisto iÅ¡vadas, kuriose konstatuota, kad R. S. krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas, kraujosruvos kairėje krÅ«tinės lÄ stos pusėje, kairės pusės IX-to Å¡onkaulio lūžis padaryti kontaktų su kietu buku daiktu metu, vienu trauminiu poveikiu (t. 2, b. l. 169, 171, 17). Nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios R. S. parodymais, kuri viso proceso metu tvirtino, jog A. J. S. metaliniu strypu sudavė smÅ«gius jai per nugarÄ (t. 2, b. l. 163-164, 190-195, t. 6, b. l. 143-144).

Teismas nuosprendyje iÅ¡samiai aptarė įrodymus, kuriais remdamasis padarė abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog A. J. S. sudavė nukentėjusiajai R. S. ne smÅ«gį, o smÅ«gius, tačiau smÅ«gių mechanizmas atskirai nėra detalizuotas (t. 2, b. l. 173). Specialisto iÅ¡vadose nustatyta, kad sužalojimai (o ne sužalojimas) padaryti vieno kontakto su kietu buku daiktu metu. Kokiu konkrečiai daiktu ar įrankiu tai padaryta, nustatyti nebuvo galimybės, o asmuo, sudavęs smÅ«gį, galėjo bÅ«ti ir už nugaros, ir iÅ¡ priekio (t. 2, b. l. 171).

Esant Å¡iems duomenims, R. S. parodymai neprieÅ¡tarauja specialistų iÅ¡vadoms.  IÅ¡ nuteistojo R. S. skundo turinio matyti, jog jis neneigia savo veiksmais sukėlęs sunkias pasekmes, t. y. sunkiai sužalojęs J. ir D. S., tačiau mano, jog tam įtakos turėjo nukentėjusiųjų provokuojantis, neteisėtas elgesys ir praÅ¡o taikyti BK 28 straipsnio nuostatas.BK 28 straipsnyje numatytos baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančios aplinkybės – bÅ«tinosios ginties buvimo Å¡ioje konkrečioje situacijoje taikyti nėra galimybės. BÅ«tinoji gintis konstatuojama tuo atveju, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei padarant veikÄ neperžengiamos bÅ«tinosios ginties ribos.

Būtinosios ginties ribų peržengimas yra tada, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ar pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimo svarstymas galimas tik tada, kai yra būtinosios ginties situacija (kasacinės nutartys Nr. 2K-700/2004, 2K-497/2007, 2K-7-428/2010, 2K-76/2011, 2K-173/2011, 2K-676/2011, 2K-440/2012 ir kt.).Šioje byloje yra nustatyta, kad tarp nuteistųjų A. J. S., R. S. ir nukentėjusiųjų J.S. ir D.

S. kilo konfliktas tada, kai nukentėjusieji su pažįstamais B. ir R. S. nuėjo apžiūrėti J. S. nuosavybės teise priklausančios namo dalies, kuri yra jo ir broliui R. S. priklausančios sodybos kieme. Vėliau prie konflikto prisidėjo A. P. ir B. bei R. S.. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis, rizikingas nukentėjusiųjų J. ir D. S. bei B. ir R. S. elgesys, kadangi asmeninių-turtinių santykių aiškinimuisi buvo pasirinktas nakties metas, be to, nukentėjusieji J.

S. ir B. S. atėjo pas R. S. bÅ«dami neblaivÅ«s, konflikto metu buvo sužaloti ir visi nuteistieji. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog vien Å¡is faktas negali bÅ«ti vertinamas kaip pagrindas konstatuoti, jog nuteistasis R. S. atsidÅ«rė bÅ«tinosios ginties situacijoje, nes iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad R. S. neįsileido į vidų atėjusio brolio J. S. ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, kurie atvykę pareiÅ¡kė, jog į Å¡eimyninius konfliktus nesikiÅ¡a ir iÅ¡važiavo. Tuomet pirmas smurtÄ panaudojo kitas nuteistojo brolis A.

J. S. ir metaliniu strypu trenkė nukentėjusiesiems J. ir D. S. į galvos sritis, o kai jie nugriuvo ir nejudėjo, metaline konstrukcija Å¡iems nukentėjusiesiems į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas trenkė R. S., kuris aktyviais puolamaisiais veiksmais mušė nukentėjusiuosius tada, kai jie gulėjo ant žemės. Nei Å¡ie nukentėjusieji, nei B. ir R. S. rankose neturėjo jokio įrankio, nuo kurio R. S. reikėtų gintis. Svarbu ir tai, kad ir B. S., norėdamas atimti iÅ¡ R. S. metalinį strypÄ , jį pargriovė ant žemės, tačiau nepavyko to padaryti, nes A.

J. S. taip pat metaliniu strypu trenkė per galvÄ pasilenkusiam B. S.. Vadinasi, ne tik R. S., bet ir jo brolis A. J. S. puolė nukentėjusiuosius ir juos sužalojo: J. ir D. S. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o B. ir R.S. – nesunkiai sutrikdyta sveikata. Už Å¡iÄ veikÄ yra pripažinta kalta ir nuteista taip pat A. P.. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad J. ir D. S. į nuteistÄ jį R. S. nesikėsino ir jam sužalojimų nepadarė, o apeliaciniame skunde aptartÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ , nurodytÄ specialisto iÅ¡vadoje Nr. G222/08 (07) patyrė tuomet, kai iÅ¡ jo buvo bandoma atimti metalo konstrukcijÄ (t. 4, b. l. 177).Anksčiau aptartos aplinkybės pagrindžia iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo konkrečiu atveju tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi į R.

S. nebuvo, todėl nebuvo ir bÅ«tinosios ginties situacijos, tuo pačiu negalėjo bÅ«ti peržengtos ir jos ribos. Esant Å¡ioms aplinkybėms nėra teisinio pagrindo R.S. taikyti BK 28 straipsnio 3 dalies. Viso proceso metu pats nuteistasis R. S. paaiÅ¡kino, kad savadarbiu metaliniu įrankiu sudavė po 3 kartus J. ir D. S. į galvas, o B.S. vienÄ kartÄ Ä¯ nugarÄ bei kelis kartus kumščiu į veidÄ , o teisiamajame posėdyje pripažino, jog jis nelaukė, kol suduos ir pirmas sudavė J. ir D. S. (t. 5, b. l. 15-17, 25, 27-40, 48, t. 6, b. l. 119-120).

R. S. parodymus apie tai, kad jį puolė, o jis tik gynėsi, paneigia nukentėjusiųjų J. ir D. S., B. ir R. S. bei nuteistosios A. P. parodymai. Ji paaiškino, kad matė, ,,<...> kaip R. S. 2-3 kartus sudavė J. S. ir D. S. <...>. D.S. gavo nuo R. S. iš inercijos, tuo pačiu įpykimu, nes ji buvo šalia J. S.“ (t. 6, b. l. 120-121). Kolegija pažymi, kad būtinosios ginties situacijai konstatuoti nepakanka nustatyti, jog nukentėjusieji J. S. ir B. S., būdami neblaivūs, buvo agresyviai nusiteikę ir laužė namo duris.

Šis faktas nėra pagrindas teigti, kad tuomet atsirado pavojingas kėsinimasis. Tai, kad J.S. ir B. S. dėl girtumo buvo vertinami kaip agresyvūs ir pavojingi, dar nesudaro situacijos, vertintinos kaip būtinoji gintis, nes šis baudžiamosios teisės institutas yra skirtas gintis ne nuo pavojingų asmenų, o nuo pavojingų kėsinimųsi.Jau auksčiau aptartais įrodymais paneigiama R. S. iškelta versija, kad buvo išlaužtos namo durys, nes šios aplinkybės nepatvirtino liudytojais apklausti policijos darbuotojai.Nepasitvirtino R.

S. apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusysis J. S. pirmas metaline rankena sudavė broliui A. J. S. į galvÄ . Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad pats nuteistasis A. J. S. apklaustas tuoj po įvykio, t. y. 2008 m. birželio 24 d. rytÄ paaiÅ¡kino visiÅ¡kai skirtingas jo sužalojimo aplinkybes, nei savo skunde teigia R. S.. Nuteistasis A. J. S. parodė, kad jam ,,<...> brolis J. iÅ¡sykio trenkė kumščiu į veidÄ â€œ (t. 4, b. l. 26-27). Ir tik praėjus beveik Å¡eÅ¡iems mėnesiams, t. y. 2008 m. gruodžio 2 d. apklaustas kaip įtariamasis iÅ¡kėlė versijÄ , kad nukentėjusysis J.

S. į galvÄ jam sudavė sunkvežimio užvedimo rankena ir jis prarado sÄ monę (t. 4, b. l. 33). Apelianto nurodytų aplinkybių nepatvirtino ir specialisto iÅ¡vada Nr. G223/08(07), kurioje nėra detalizuotas A. J. S. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo sužalojimo mechanizmas: teigiama, kad tai padaryta kieto buko daikto, turinčio ribotÄ plokÅ¡tų pavirÅ¡iaus plotÄ , nepalikusio individualių požymių, poveikyje (t. 4, b. l. 29). A. J. S. apklaustas kaip įtariamasis praėjus beveik metams laiko – 2009 m. birželio 15 d. parodė, jog sekančiÄ dienÄ nuėjęs į R.

S. kiemÄ netoli tos vietos, kur jam buvo suduotas smÅ«gis, rado sunkvežimio rankenÄ , tada ir suprato, kad smÅ«gis buvo suduotas šiuo daiktu (t. 4, b. l. 44-45). Å iuos nuteistojo A. J. S. parodymus, o tuo pačiu ir apelianto R. S. nurodytÄ versijÄ kolegija atmeta kaip iÅ¡galvotus, nes jų nepatvirtino objektyvÅ«s bylos duomenys.PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, pirmasis muÅ¡tynes, užpuldamas J. ir D. S., pradėjo nuteistasis A. J. S. ir sudavė metaliniu strypu jiems į galvas, o kai nukentėjusieji nugriuvo ant žemės, toliau prieÅ¡ juos smurtavo jo brolis R.

S.. Ir tik tada nukentėjusysis B. S., norėdamas atimti iÅ¡ R. S. metalinį strypÄ , susigrÅ«mė su juo. Tuomet ir buvo nuteistajam R.S. padaryti kÅ«no sužalojimai, atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymÄ (t. 4, b. l. 177-178).Kolegija sutinka su apelianto R. S. teiginiu, kad jam ir jo draugei – nuteistajai A.P. buvo padaryti kÅ«no sužalojimai, tačiau faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad sužalojimai padaryti muÅ¡tynių metu, kuomet nukentėjusieji bandė apsiginti nuo R. S., A.J.S. ir jiems padėjusios A.

P..Apeliantas R. S., norėdamas pateisinti savo nusikalstamus veiksmus tvirtina, kad sudavė metaliniu įrankiu nukentėjusiesiems J. ir D. S. todėl, kad gynėsi nuo puolimo ir brovimosi į privačiÄ valdÄ , buvo iÅ¡sigandęs ir sumišęs. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes pagrįstai pripažino, kad nukentėjusiuosius pirmas užpuolė ir sumušė A. J. S., o nuteistasis R. S. metaline konstrukcija smÅ«giavo nukentėjusiesiems J. ir D.

S. tuo metu, kai Å¡ie jau gulėjo ant žemės ir nesiprieÅ¡ino. Vadinasi, nukentėjusieji neatliko tokių veiksmų, kurie bÅ«tų iÅ¡gasdinę R. S., nes prieÅ¡ tai jo ir brolio A. J. S. kvietimu policija jau buvo atvykusi į vietÄ ir visiems buvo liepta iÅ¡siskirstyti. Nukentėjusiųjų provokuojantis ir rizikingas elgesys, kurį teismas įvertino kaip nuteistųjų atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (asmeninių-turtinių santykių aiÅ¡kinamasis nakties metu, nukentėjusiųjų J. S. ir B.

S. girtumas), nebuvo toks poelgis, kuris galėjo sukelti tokio laipsnio susijaudinimÄ kaip fiziologinis afektas. Kad R. S. nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo staigaus didelio susijaudinimo bÅ«senoje, kuri padarė įtakÄ jo veiksmams, nustatė teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizė (t. 4, b. l. 115-116). Apeliantas R. S. net nepraÅ¡o jo nusikalstamų veiksmų kvalifikuoti pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , t. y. pagal BK 136 str.Pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino kaip visumÄ ir tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nustatydamas tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 138 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, požymius, todėl tenkinti nuteistojo A.

J. S. praÅ¡ymÄ ir jį iÅ¡teisinti dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte bei 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte nėra teisinio pagrindo.Tuo pačiu nepagrįstas kito nuteistojo – R. S. praÅ¡ymas jį iÅ¡teisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl B. S. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. AukÅ¡tesnės instancijos teismas nesutinka su nuteistojo R. S. teiginiu, jog jis sudavė ,,<...> po ranka pasitaikiusiu gelžgaliu<...>“ B.

S. todėl, kad jis gynėsi. Ankščiau aptarti nukentėjusiųjų J. ir D. S., B. ir R. S. parodymai patvirtina, kad ne jie, o A.J.S. bei R. S. užpuolė nukentėjusiuosius ir J. bei D. S. padarė sunkius kÅ«no sužalojimus, o nuteistieji R. S., A. J. S. kartu su A. P. tyčia nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį B. S.. Nukentėjusiojo sÅ«nus D. S. ir liudytojais apklausti policijos darbuotojai V. R. bei A. J. paaiÅ¡kino, kad matė sužalotÄ B. S. lauke. TÄ aplinkybę, kad nukentėjusysis B. S. buvo sužalotas įvykio vietoje, patvirtina specialisto iÅ¡vada Nr. S 375, kurioje konstatuojama, kad nuoplovoje nuo žolės prie R. ir J.

S. namo yra žmogaus kraujas, priklausantis nukentėjusiajam B. S. (t. 1, b. l. 151). B. S. smÅ«gius metaliniu strypu sudavė A. J. S., o A. P. – kauptuku smogė į nugarÄ . Tai patvirtinta specialistų iÅ¡vadose (t. 2, b. l. 138, t. 5, b. l. 128), kuriose konstatuojama, kad durtinės-plėštinės žaizdos juosmens srityje galėjo bÅ«ti padarytos kauptuko metaline dalimi. Pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi nukentėjusiųjų J., T. ir D. S. bei B., R. ir D. S., liudytojų – policijos darbuotojų parodymais, kurie sutapo, nebuvo prieÅ¡taringi ir papildė vieni kitus, raÅ¡ytiniais įrodymais ir kitais bylos duomenimis.Apeliantas R.

S. neteisus skunde tvirtindamas, jog teismas netinkamai įvertino įrodymus, nes B. S. teisme parodė, kad R. S. nukentėjusiajam sudavė tik į petį, kur jokie sužalojimai nepadaryti, kas nurodyta ir specialisto išvadoje.Iš 2013 m. vasario 12 d. teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad nukentėjusysis B. S. išties teisme davė tokius parodymus, tačiau kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusysis davė ir R. S. kaltinančius parodymus paaiškinęs: ,,Po to R. S. puolė ant manęs su metaline štanga“ (t. 6, b. l. 144-145).

Å iÄ aplinkybę teisme patvirtino ir R. S. (t. 6, b. l. 143-144). Kadangi smurtÄ prieÅ¡ B. S. vartojo visi trys nuteistieji, t. y. R. S., A.J.S. ir A. P., todėl visi jie laikomi bendravykdytojais ir atsako už atsiradusius padarinius. R. S., matydamas prieÅ¡ nukentėjusįjį smurtaujančius A. J. S., A.P., pats suduodamas smÅ«gius ,,<...> B. S. po ranka pasitaikiusiu gelžgaliu“ (t. 6, b. l. 119-120), ne tik pritarė kitų bendravykdytojų veiksmams, tačiau ir pats aktyviai dalyvavo nesunkiai sutrikdant nukentėjusiajam sveikatÄ .

Apygardos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pagrįstai nesivadovavo nuteistojo R. S. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais liudytojų S. G., E. G., I. V. Å ., B. V. B., B. S. parodymais, kadangi vis Å¡ie liudytojai įvykio nematė. IÅ¡ paminėtų liudytojų parodymų matyti, kad jie nuteistÄ jį R. S. charakterizavo kaip ramų ir nekonfliktiÅ¡kÄ , o J. S. kaip konfliktiÅ¡kÄ ir agresyvų. Kolegijos nuomone Å¡ių liudytojų parodymai neturi jokios įtakos nuosprendžiui, kadangi juose iÅ¡dėstyti 1997, 2006 metų įvykiai niekaip nesusiję su konkrečia byla.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo Apeliantas R. S. praÅ¡o taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytÄ nusikaltimÄ paskirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę.AukÅ¡tesnės instancijos teismas nesutinka su tokiu apelianto praÅ¡ymu. Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, nepažeidė. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad už R.S. įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra numatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas, kurios galimas skirti dydis yra net iki 12 metų.

Tuo tarpu teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir tinkamai individualizavęs bausmę, nuteistajam R. S. skyrė sankcijos minimumui artimÄ bausmę, t. y. laisvės atėmimÄ 3 metams. Atsižvelgiant į tai, kad įvykdytas tyčinis sunkus nusikaltimas, tokia bausmė yra akivaizdžiai ne per griežta. Teismas, skirdamas R. S. sankcijos minimumui artimÄ bausmę, įvertino jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , o atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad Å¡ios ir kitos nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis, rizikingas nukentėjusiųjų J. ir D.S. bei B. ir R.

S. elgesys: asmeninių-turtinių santykių aiškinimuisi buvo pasirinktas nakties metas, nukentėjusieji J. S. ir B. S. buvo neblaivūs, konflikto metu buvo sužalotas ir R. S. bei kiti nuteistieji. Atsižvelgta į apelianto asmenybę charakterizuojančius duomenis – neteistas, administracine tvarka nebaustas. Į šias aplinkybes teismas jau atsižvelgė, todėl nėra pagrindo jas iš naujo vertinti. Be to apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad yra neįgalus, o iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pažymos matyti, kad R.

S. laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2014-01-31 yra priskaičiuota ir iÅ¡mokėta netekto darbingumo pensija 876.35 Lt kas mėnesį (t. 7 b. l. 211-212). Taip pat A. S. pateikė santuokos liudijimo nuoraÅ¡Ä apie tai, kad 2011-12-13 sudarė santuokÄ su J. K. (t. 7, b. l. 213).Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).

Å io baudžiamojo įstatymo nuostatos yra susijusios su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas Å¡iam asmeniui už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Pažymėtina, kad taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį galima tik tada, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.13 punktas).

Å iuo konkrečius atveju kolegija nenustatė nė vienos iÅ¡imtinės aplinkybės, kurios pagrindu bÅ«tų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Å¡velninti bausmę. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, nustatytų baudžiamajame įstatyme – bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Kolegija atsižvelgia į tai, kad R. S. kartu su A. J. S. sunkiai sutrikdė dviejų žmonių sveikatÄ , kas įrodo jo padidintÄ pavojingumÄ visuomenei.

Nuteistojo R. S. nurodyta nauja aplinkybė – sudaryta santuoka su J. K., be to, jo neįgalumas ir sveikatos bÅ«klė (tai teismui buvo žinoma iÅ¡ 2010 m. vasario 9 d. atliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto (t. 4, b. l. 115-116) negali bÅ«ti priskirtos iÅ¡imtinėms aplinkybėms, kurios leistų teigti, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas R. S. už BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytÄ nusikaltimÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. R. S. apeliaciniame skunde praÅ¡oma atsižvelgti į tai, kad jis atvykusiems policijos pareigÅ«nams prisipažino sumušęs J. ir D.

S. ir tokiu bÅ«du padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimo aplinkybes. Ä® Å¡iÄ aplinkybę kolegija neatsižvelgia, kadangi R. S. viso proceso metu neigė padaręs nusikalstamÄ veikÄ , teigė, jog nukentėjusiuosius sunkiai sužalojo metaliniu strypu todėl, kad buvo užpultas ir gynėsi. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas R. S., jis nepadėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti nusikaltimo aplinkybių, nes apklausiamas kaltę kategoriÅ¡kai neigė, nesigailėjo dėl padaryto nusikaltimo, neatlygino padarytos žalos, nebuvo nuoÅ¡irdus ir pateikdamas įvairias nukentėjusiųjų J. ir D.

S. sužalojimo versijas, bandė iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. S. už nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte, paskyrė tinkamÄ ir teisingÄ bausmę. Dėl priteistos turtinės ir neturtinės žalos Apeliaciniuose skunduose nuteistieji A. J. S. ir R. S. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ , nes tarp jų veiksmų bei nukentėjusiesiems J. ir D.

S., B. ir R. S. padarytų sužalojimų nėra priežastinio ryšio. Mano, kad žala nukentėjusiesiems padaryta dėl jų pačių kaltės – žalai atsirasti turėjo įtakos jų provokuojantis ir neteisėtas elgesys. Taip pat nesutinka su nepilnamečių nukentėjusiųjų T.S. ir D. S. civiliniais ieškiniais. Jie grindžiami išgyvenimais, kuriuos patyrė dėl tėvų sužalojimų. Šie apeliacinių skundų argumentai nepasitvirtino.Kolegija nesutinka su nurodytais apeliantų argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad civiliniai ieÅ¡kiniai dėl priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžio yra iÅ¡ esmės iÅ¡spręsti tinkamai (iÅ¡skyrus R. S. priteistÄ neturtinę žalÄ , apie kuriÄ bus pasisakyta atsakant į Å¡io nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ bei nukentėjusiesiems J. S., D.S. priteistÄ turtinę žalÄ . Apie tai bus nurodyta atsakant į Å¡ių nukentėjusiųjų atstovo-advokato apeliacinį skundÄ ).Pagal baudžiamojo proceso normas kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam bÅ«tų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala – turtinė ir neturtinė ir dėl to pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).PrieÅ¡ingai nei teigia R.

S., tarp jo bei kitų nuteistųjų nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių padarinių – nukentėjusiųjų J. ir D. S. bei B. ir R. S. patirtų sužalojimų yra priežastinis ryÅ¡ys. Kadangi apeliantas R. S. yra pripažintas kaltu ir nuteistas, todėl jis kartu su kitais nuteistaisiais privalo atlyginti nukentėjusiesiems turtinę ir neturtinę žalÄ . Turtinė žala – tai tiesioginė turtinė žala, nukentėjusiojo patirti materialiniai nuostoliai, iÅ¡laidos, atsiradusios ir negautos pajamos.Kolegijos nuomone teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 138 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 138 straipsnio 1 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbÄ , teisingai įvertino nuteistųjų nusikalstamų veikų padarinius, nukentėjusiųjų J. ir D.

S. bei B. ir R. S. provokuojančius veiksmus įvykio metu, jų interesus bei nuteistųjų turtinę padėtį. Plačiau apie turtinę ir neturtinę žalÄ , kuri yra ginčijama, bus pasisakyta atsakant į nukentėjusiųjų J. ir D. S. atstovo apeliacinio skundo argumentus, o dabar kolegija nurodys motyvus, kodėl netenkinamas nuteistojo R. S. praÅ¡ymas panaikinti nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiųjų vaikams – T. S. ir D. S. priteistos neturtinės žalos. Savo praÅ¡ymÄ grindžia 1975 m. kovo 15 d.

Europos Tarybos Komiteto rezoliucija Nr. (75)7, kurioje rekomenduota valstybėms (Europos Tarybos narėms) savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , sužalojus sveikatÄ . Apeliantas teigia, kad pagal rezoliucijos principÄ kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ dėl iÅ¡gyvenimų, susijusių su nukentėjusiojo asmens sužalojimu, o Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse taip pat nenustatytÄ kitų asmenų teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo asmens sužalojimus.

Kolegija, sutikdama su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais pažymi, jog nuteistasis R. S. sÄ moningai nutyli, jog nors neturtinė žala ir yra asmeninio pobÅ«džio, tačiau kiti asmenys, susiję su asmeniu, patyrusiu neturtinę žalÄ , teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ turi tik iÅ¡imtiniais atvejais. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina jau paminėta 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos Komiteto priimta rezoliucija Nr.(75)7 bei apelianto skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (civilinė byla Nr. 3K-3-222/2005, baudžiamoji byla Nr. 2K-252/2007).

Å iose nutartyse konstatuojama, kad esant iÅ¡imtinėms sÄ lygoms kiti asmenys (aukščiau nurodyti) turi teisę į neturtinę žalÄ . Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiesiems T. S. 4000 Lt ir D.S. 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimui, pasielgė teisingai, nes Å¡is atvejis yra iÅ¡imtinis. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad J. ir D. S. nepilnametis sÅ«nus T. S. (gimęs (duomenys neskelbtini)) matė, kaip nuteistasis R. S. metaliniu kampainiu sudavė po 2 kartus gulintiems ant žemės jo tėvams į galvos sritis.

Jis pats norėjo padėti tėvams, bet buvo pargriautas R.S.. Kadangi tėvai buvo sunkiai sužaloti jo akivaizdoje, jis patyrė Å¡okÄ . Nukentėjusiųjų B. ir R. S. nepilnametis sÅ«nus D. S. (gimęs (duomenys neskelbtini)) įvykio naktį iÅ¡girdęs klyksmus iÅ¡bėgo į kiemÄ ir lauke pamatė kruvina galva ir su durtine žaizda nugaroje savo tėvÄ , kuris prarado sÄ monę. D. S. iÅ¡sigando dėl tėvo gyvybės ir patyrė stresÄ .CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas bylai turinčias reikÅ¡mės aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiesiems J. ir D. S. iÅ¡ jų praÅ¡omų po 200 000 Lt kiekvienam neturtinei žalai atlyginti priteisė – 60 000 Lt nukentėjusiajai D. S. ir 40 000 Lt nukentėjusiajam J. S., 3000 Lt nukentėjusiajam B.

S. ir 2000 Lt nukentėjusiajai R.S.. Kolegijos nuomone teismas teisingai iÅ¡sprendė ir neturtinės žalos dydžio klausimÄ priteisiant nukentėjusiųjų nepilnamečiams vaikams, t. y. T. S. 4000 Lt ir 1500 Lt D. S.. Teismas įvertino, kad T. S. ir D. S. dėl tėvų sumuÅ¡imo (J. ir D.S. buvo sunkiai, o B. ir R. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata) patyrė nepaprastai didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinį sukrėtimÄ , atsižvelgta ne tik į atsiradusius sunkius padarinius, bet ir į tai, kad nukentėjusieji J. ir D.

S. bei B. ir R. S. ilgai gydėsi medicinos įstaigose. Ä®vertinta, jog nukentėjusiojo T. S. akivaizdoje buvo muÅ¡ami tėvai, o nukentėjusysis D.S. sumuÅ¡tus tėvus matė įvykio vietoje. Kolegijos manymu, dar labiau sumažinti nukentėjusiesiems priteistÄ neturtinę žalÄ nėra pagrindo.Pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Tuo tarpu nuteistieji visus keturis nukentėjusiuosius sužalojo tyčia, be to, nenustatyta, kad apeliantų R.S. ir A. J. S. turtinė padėtis yra sunki.Kiti civiliniai ieÅ¡kiniai, t. y. Å iaulių teritorinės ligonių kasos (už nukentėjusiųjų gydymÄ ) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui (už iÅ¡mokėtas nedarbingumo paÅ¡alpas) yra pagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismas juos patenkino visiÅ¡kai. Dėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų J.

S. irD. S. atstovo apeliacinio skundo IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad atstovas, nesutikdamas su apygardos teismo nuosprendžiu, iÅ¡dėstė kelis reikalavimus. Pirmiausia jis ginčija nuteistiesiems R. S. ir J.A.S. paskirtÄ bausmę už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte (2008-05-08 įstatymo redakcija). Mano, kad jiems paskirta bausmė yra per Å¡velni ir praÅ¡o jÄ griežtinti. Kolegija neturi pagrindo tenkinti tokio praÅ¡ymo ir atmeta jį kaip nepagrįstÄ .Bausmės paskyrimas yra svarbiausia baigiamoji baudžiamosios bylos stadija, nes bausmės paskyrimu įvertinamas ne tik nusikaltimo pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymių turinys, jų pobÅ«dis, bet ir kaltininko asmenybė, atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi dviejų rūšių baudžiamosios teisės normomis:

BK specialiosios dalies straipsnio sankcija ir bendrosios dalies normomis, detalizuojančiomis sankcijos taikymÄ . BK 54 straipsnyje įstatymo leidėjas įtvirtino bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtina nuostatÄ , kad bausmė turi bÅ«ti individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems R.

S. ir A. J. S. bausmes už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte, atsižvelgė į bendruosius bausmės pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje, į tai, jog padarytas labai sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 6 dalis), nusikaltimo pobÅ«dį, vienÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Teismas taip pat aptarė nuteistųjų R. S. ir A. J. S. asmenybes charakterizuojančius duomenis – abu anksčiau neteisti ir nebausti administracine tvarka.

Apeliantas mano, kad teismas privalėjo kaltininkams motyvuotai parinkti bausmę, jos dydį skaičiuodamas nuo bausmės vidurkio, kuris yra septyneri metai. Baudžiamasis įstatymas už R. S. ir A. J. S. įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ (BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktas) numato laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 12 metų. Apygardos teismas nuteistiesiems paskyrė ženkliai Å¡velnesnes bausmes, t. y. trejus metus, negu straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis. Tokia bausmė nėra aiÅ¡kiai per Å¡velni, ji atitinka ir BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimÄ , kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įtvirtintas taisykles, kurias savo skunde aptarė ir apeliantas, nurodęs, kad paskirtos bausmės neatitinka konkrečių įstatymo reikalavimų.

Ä® atstovo skunde nurodytas aplinkybes teismas jau atsižvelgė (sunkiai sužalojo nukentėjusiuosius J. ir D. S., veikė tyčia ir tokių pasekmių siekė), todėl dar kartÄ jas įvertinti nėra teisinio pagrindo. PrieÅ¡ingai, nei teigiama skunde, bausmės individualizavimo principas nėra pažeistas. Negalima sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, jog nustatyta nuteistųjų R. S. ir A. J. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas pačių nukentėjusiųjų elgesys) prieÅ¡tarauja teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

Iš aukščiau aptartų įrodymų, motyvų atsakant į nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus, kolegija sprendžia, jog tos nakties įvykius išties išprovokavo nukentėjusieji J. ir D. S. bei B. ir R. S., kurie netinkamai elgėsi. Žinodami, jog tarp J. ir D. S. iš vienos, o R. S. – iš kitos pusės vyrauja seni ginčai ir nesutarimai dėl paveldėto tėvų namo, netinkamu paros metu, t. y. naktį atėję pas R. S. beldė į namo duris ir prašėsi įleidžiami, tačiau nebuvo įleisti – R.

S. iÅ¡kvietė policijÄ . Kai atvyko policijos darbuotojai ir jiems buvo liepta skirstytis, nepakluso. IÅ¡vykus policijos darbuotojams, antrÄ kart grasindami iÅ¡laužti duris, reikalavo durų rakto ir įleidžiami į vidų, o vėliau patys buvo užpulti nuteistųjų ir sužaloti. Paskesni įvykiai rodo, kad įvyko grumtynės, muÅ¡tynės tarp nuteistųjų ir nukentėjusiųjų J. S. bei B. S., kurių metu buvo sužaloti ir visi nuteistieji. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad nukentėjusieji J.

S. ir B. S. įvykio metu buvo neblaivūs: J. S. kraujyje nustatyta 3,02 promilės alkoholio, o B. S. – 1,81 promilė alkoholio. Esant šiems duomenims, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistųjų R. S., A. J. S. ir A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino, jog nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis, rizikingas nukentėjusiųjų elgesys.Nukentėjusiųjų J. ir D. S. atstovas nesutinka su teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu ir prašo abiems nukentėjusiesiems jį padidinti iki 200 000 Lt kiekvienam.

Apelianto požiÅ«riu teismas, priteisdamas neturtinę žalÄ nukentėjusiesiems, turėjo įvertinti ne tik nukentėjusiųjų patirtÄ fizinį skausmÄ , kančias, nepatogumus, bet ir jų turėtų galimybių praradimÄ , į kÄ atsižvelgiama ir teismų praktikoje. Apeliantas mano, kad esant tokiems sužalojimams, kokius patyrė J. S. ir D. S., kurių pasekmės iÅ¡ karto nepaÅ¡alinamos, bÅ«tina susirÅ«pinti ir bÅ«simomis pasekmėmis.Kolegijos nuomone, toks neturtinės žalos dydis, kokį praÅ¡oma priteisti apeliaciniame skunde, prieÅ¡tarauja susiklosčiusiai teismų praktikai.

Apeliantas pats skunde nurodo, jog neturtinės žalos dydis tyčinių sunkių sveikatos sutrikdymų atvejais vertinamas nevienodai – nuo 10 000 lt iki 15 000 Lt, 25000 Lt ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-122/2013, 2K-166/2013, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis Nr. 1A-13/2007). Šios sumos, palyginus su prašomomis priteisti sumomis, yra dešimčia kartų mažesnės.Teismų praktikoje yra priteisiamas skirtingas atlygintinos neturinės žalos dydis, esant tiems patiems padariniams – sunkiam sveikatos sutrikdymui (2K-492/2006, 2K-87/2007, 2K-408/2008, 2K-341/2010).

Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose. Precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas Nr. ,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).

Kolegija sprendžia, kad aukščiau nurodytose bylose faktinės aplinkybės nėra tapačios su Å¡ia konkrečia byla, todėl vadovautis paminėtais sprendimais negalima.Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo dydį, atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobÅ«dį, sveikatos sutrikdymo padarinius, sužalojimo bÅ«dÄ , žalÄ padariusio asmens kaltę, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus.

Nors apeliantas skunde teigia neva teismas nukrypo nuo teismų praktikos analogiÅ¡kose bylose, tačiau tokio argumento nepagrindė.Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad žala nukentėjusiesiems J. ir D. S. padaryta dėl jų pačių agresyvaus, provokuojančio ir rizikingo elgesio. Be to į nuteistojo R. S. bÅ«stÄ nakties metu J. S. ketino patekti prievarta bÅ«damas sunkiai apsvaigęs nuo alkoholio. Kolegija, įvertinusi visas iÅ¡vardintas aplinkybes sprendžia, kad priteistas nukentėjusiesiems J. ir D.

S. neturtinės žalos atlyginimas nėra per mažas ir neprieÅ¡tarauja susiformavusiai teismų praktikai panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. Be to iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas neįvertino nuteistojo R. S. sveikatos bÅ«klę – nors jis ir pakaltinamas, tačiau serga sunkia psichikos liga ir dėl psichikos sutrikimo jam nustatytas 30 % darbingumo lygis (t. 4, b. l. 115-116). Å iuo metu jis nedirba, gauna 876,35 Lt netekto darbingumo pensijÄ (t. 7, b. l. 211-212). Kitas nuteistasis – A. J. S. yra senyvo amžiaus (jam 67 metai), nedirba.Esant Å¡ioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems J. ir D.S. priteistas neturtinės žalos dydis užtikrina nuteistųjų bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrÄ , taip pat atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Aukštesnės instancijos teismo nuomone neturtinės žalos klausimas išspręstas tinkamai, nepažeidžiant nei teisės normų, nei teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.Taip pat apeliantas nesutinka su priteistos turtinės žalos dydžiu, nes teismas nepagrįstai nepriteisė negautų pajamų, be to neaišku, kodėl turtinės žalos atlyginimas abiems nukentėjusiesiems J. ir D. S. buvo priteistas bendrai, nors jų ieškiniai buvo atskiri.Turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos, civilinius ieÅ¡kinius patenkino iÅ¡ dalies – priteisė tik tiesiogiai patirtÄ Å¾alÄ (gydymosi, transporto iÅ¡laidas), o negautų pajamų nepriteisė. Taip pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 6.249 straipsnio reikalavimus. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostatos, jog negautos pajamos turi bÅ«ti ne tikėtinos, o realios (kasacinės nutartys Nr. 2K-108/2007, 2K-171/2008).Nukentėjusioji D.

S. byloje yra pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį 2009 m. liepos 31 d., o vėliau nagrinėjant bylÄ apygardos teisme 2011 m. birželio 7 d. jį patikslino (t. 2, b. l. 14-16, t. 5, b. l. 154-157) dėl turtinės ir neturtinės žalos. Atstovas ginčija patikslintame civiliniame ieÅ¡kinyje nepriteistas negautas pajamas, kurias sudaro 16264,13 Lt. Dėl įvykio metu patirtos traumos D. S. neteko 65 % darbingumo (t. 2, b. l. 31-32, t. 5, b. l. 186-187), dėl to jai buvo iÅ¡mokėta ligos paÅ¡alpa, o vėliau – netekto darbingumo pensija (t. 5, b. l. 165-166).

IÅ¡ byloje esančios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pažymos matyti, jog D. S. nuo 2008-01-01 iki 2011-06-07 priskaičiuota ir iÅ¡mokėta 14276,98 Lt ligos paÅ¡alpa ir netekto darbingumo pensija (t. 5, b. l. 165-166). Negautos pajamos sudaro skirtumÄ tarp vidutinio atlyginimo – 880 Lt ir nurodytos ligos paÅ¡alpos bei netekto darbingumo pensijos už laikotarpį nuo 2008 m. birželio mėn. iki 2011 m. birželio 1 d., kurį sudaro 16264,13 Lt. Be to jai priteistina 3017,67 Lt turtinė žala, kuriÄ sudaro medikamentai, transporto iÅ¡laidos, gydytojų konsultacijos ir ligonių kasos iÅ¡laidos.

Å ias sumas vadovaujantis aukščiau minėtomis nuostatomis privalo atlyginti nuteistieji R. S. ir A. J.S. solidariai, nes žala padaryta bendrais jų veiksmais. Posėdžio metu nukentėjusiųjų atstovas pateikė naujÄ pažymÄ , iÅ¡ kurios matyti, jog D. S. Å¡iuo metu yra netekusi 75 % darbingumo.AnalogiÅ¡kais motyvais tenkinamas ir nukentėjusiojo J. S. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos, t. y. negautų pajamų, kurias sudaro 10692,27 Lt (t. 2, b. l. 83). Å iÄ turtinę žalÄ solidariai privalo atlyginti nuteistieji R.

S. ir A. J. S..Nukentėjusieji D. S. ir J. S. civilinius ieÅ¡kinius pareiÅ¡kė atskirai, todėl teismas nepagrįstai jiems patirtÄ turtinę žalÄ â€“ 3 319,50 Lt iÅ¡ nuteistųjų priteisė bendrai. Å i apygardos teismo nuosprendžio dalis naikinama ir nukentėjusiųjų D. S. bei J. S. civiliniai ieÅ¡kiniai dėl turtinės žalos iÅ¡sprendžiami iÅ¡ naujo (BPK 328 str. 4 p.). Patenkinus nukentėjusiųjų D. S. ir J. S. civilinius ieÅ¡kinius dėl turtinės žalos atlyginimo, iÅ¡ nuteistųjų R.

S. ir A. J. S. solidariai priteisiama: 10692,27 Lt J. S. ir 19 281,80 Lt D. S..Dabar kolegija atsakys į nukentėjusiųjų atstovo apeliacinio skundo argumentus dėl atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis nukentėjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai J. ir D. S. turi teisę į proceso metu turėtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , nes abu savo procesines teises įgyvendino padedant advokatams. Apelianto manymu pirmosios instancijos teismas privalėjo priteisti visas atstovavimo iÅ¡laidas, tačiau jos buvo priteistos tik iÅ¡ dalies, t. y. 4000 Lt.

Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuosius J. ir D.S. atstovavo advokatas R. Gabalis, kuriam nukentėjusieji sumokėjo 4000 Lt. Pirmosios instancijos teisme šiuos nukentėjusiuosius atstovavo apeliantas – advokatas V. Jonaitis, kuriam J. ir D. S. sumokėjo 5000 Lt. Mano, kad nuteistieji R. S. bei A. J. S. privalo sumokėti bendras 9000 Lt dydžio atstovavimo išlaidas. Be to apeliantas prašo iš nuteistųjų dar priteisti po 1000 Lt nukentėjusiųjų apeliaciniame procese turėtas papildomas išlaidas.Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas solidariai iš nuteistųjų R.S. ir A.

J. S. 4000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų nukentėjusiesiems J. ir D. S., BPK 106 straipsnio 2 dalies reikalavimų nepažeidė ir vadovavosi teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo kriterijais. PrieÅ¡ingai, teismas, atsižvelgdamas į nuteistųjų turtinę padėtį, gali atstovavimo iÅ¡laidų nepriteisti arba jas sumažinti. TokiÄ praktikÄ yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-20/2011). Kasacinės instancijos teismas apelianto nurodytojoje baudžiamojoje byloje (kasacinė nutartis Nr. 2K-309/2013 m.) kaip tik ir sumažino priteistinas iÅ¡laidas.

Sprendžiant klausimÄ dėl priteistinų atstovavimo iÅ¡laidų atsižvelgiama ne tik į realiai advokatams sumokėtas atstovavimo iÅ¡laidas, bet ir į nuteistųjų R. S. bei A. J. S. turtinę padėtį bei kitas svarbias aplinkybes. Kaip anksčiau buvo paminėta, R. S. turi psichikos negaliÄ , nedirba, jo netektÄ darbingumÄ sudaro 65 %, gauna 876,35 Lt netekto darbingumo pensijÄ (t. 7, b. l. 62-64, 211-212). A. J. S. nedirba, yra senyvo amžiaus (67 m.). IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apeliaciniame procese nukentėjusieji J. ir D.

S. turėjo papildomas atstovavimo iÅ¡laidas – 2000 Lt (kvitas bei sÄ skaita už teisines paslaugas pridėti prie apeliacinio skundo - t. 7, b. l. 147-148), o posėdžio metu jų atstovas pateikė dar vienÄ pinigų – 900 Lt priėmimo kvitÄ ir sÄ skaitÄ už teisines paslaugas. Viso apeliaciniame procese nukentėjusieji turėjo 2900 Lt atstovavimo iÅ¡laidų, kurios turi bÅ«ti apmokėtos. Tokio dydžio iÅ¡laidos priteisiamos atsižvelgus į suteiktų advokato paslaugų apimtį bei sudėtingumÄ .

Å ios iÅ¡laidos yra pagrįstos ir ne per didelės, todėl, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos solidariai iÅ¡ nuteistųjų R. S. ir A. J. S.. Dėl nukentėjusiojo B. S.apeliacinio skundo Apeliantas B. S., nesutikdamas su nuosprendžiu ir praÅ¡ydamas jį pakeisti, iÅ¡reiÅ¡kė du praÅ¡ymus: iÅ¡ visų nuteistųjų praÅ¡o solidariai priteisti 24 000 Lt turtinei, 60 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei A. P., kuri elgėsi itin agresyviai, praÅ¡o pripažinti kalta pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ .

Nukentėjusysis tokį savo praÅ¡ymÄ pateikė visai nemotyvuodamas, tik skunde deklaratyviai teigiama, kad A. P. įvykio metu elgėsi agresyviai. Atsakant į šį apeliacinio skundo argumentÄ kolegija pažymi, kad A. P. buvo pripažinti kalta ir nuteista pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad kartu su R. S. ir A. J. S. tyčia suduodami galimai metaliniais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytais įrankiais nukentėjusiajam B.S. smÅ«gius į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, nesunkiai sutrikdė jam sveikatÄ .

IÅ¡ apeliacinio skundo turinio sprendžiama, kad nukentėjusysis B. S. nuteistosios A. P. nusikalstamas veikas juridinio įvertinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl jo patirto sveikatos sutrikdymo neginčija, o nesutinka su jos iÅ¡teisinimu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ dėl J. ir D. S. sunkaus sveikatos sutrikdymo. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog nei patys nukentėjusieji J. ir D. S., nei jų atstovas, pateikęs apeliacinį skundÄ , neginčija nuosprendžio dalies dėl A.

P. iÅ¡teisinimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ neįrodžius jos dalyvavimo nusikaltimo padaryme, todėl daroma iÅ¡vada, kad A. P. yra iÅ¡teisinta pagrįstai. Faktiniai bylos duomenys patvirtino, kad nuteistieji R. S. metaline konstrukcija, o A. J.S. metaliniu strypu sudavė smÅ«gius į galvÄ J. ir D. S., o A. P. prie jų sumuÅ¡imų neprisidėjo. Ji smÅ«gius kauptuku į nugarÄ sudavė B. S., kÄ patvirtino nukentėjusioji R. S. bei specialistų iÅ¡vados (t. 2, b. l. 137-138, t. 5, b. l. 125-128).

Konstatuojama, kad neatmetama galimybė, jog plėštinės žaizdos galėjo bÅ«ti padarytos kauptuko metaline dalimi. A. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl B. S. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Kolegijos nuomone teismas byloje surinktų įrodymų visetÄ (taip pat B. S. parodymus) įvertino neperžengdamas BPK 20 straipsnio nuostatų.Nukentėjusysis B. S. byloje buvo pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį dėl 24 000 Lt turtinės ir 150 000 Lt neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nuteistųjų.

Apeliaciniame skunde praÅ¡oma priteisti tik 60000 Lt neturtinę žalÄ . Pirmosios instancijos teismas apelianto civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos tenkino iÅ¡ dalies ir jam priteisė 3000 Lt, o dėl turtinės žalos nuosprendyje iÅ¡vis nepasisakyta. B.S. civiliniame ieÅ¡kinyje (t. 2, b. l. 144-146) nurodyta, kad jis dėl sunkių sužalojimų negali dirbti darbo, o anksčiau dirbo pagal verslo liudijimÄ : turėjo gaterį, pjovė medienÄ ir vidutinį mėnesio uždarbį sudarė 2000 Lt.

Po patirto sužalojimo jis prarado klientus ir nebegauna pajamų, kurias būtų gavęs, jeigu nebūtų sužalotas. Iš byloje esančio verslo liudijimo Nr. V 0651929 kopijos matyti, jog B. S. išties laikotarpiui nuo 2008 m. balandžio 14 d. iki 2008 m. liepos 13 d., t. y. 3 mėn. buvo išduotas verslo liudijimas medienos ruošai (t. 2, b. l. 149), tačiau jis nepateikė jokių įrodymų apie gautas pajamas. Apeliantas mano, jog nuteistieji turi jam atlyginti negautas pajamas, t. y. 24000 Lt už vienerius metus – nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2009 m. liepos mėn. (skaičiuojant vidutinį mėnesio uždarbį 2000 Lt).Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio nuostatomis žala yra ne tik asmens turto netekimas, sužalojimas, turėtos išlaidos, bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų įvykdyti nusikalstami veiksmai.

Pagal Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ negautos pajamos turi bÅ«ti ne tikėtinos, o realios (kasacinės nutartys Nr. 2K-108/2007, 2K-171/2008, 2K-7-35/2011). Kadangi nukentėjusysis B. S. nepateikė jokių įrodymų dėl 24000 Lt negautų pajamų, todėl pripažįstama, kad tai tik jo tikėtinos pajamos, tačiau nerealios ir neiÅ¡vengiamos, todėl Å¡i civilinio ieÅ¡kinio dalies netenkinama.IÅ¡ dalies tenkinamas B. S. praÅ¡ymas ir priteistina neturtinė žala padidinama iki 7000 Lt. Tokį sprendimÄ apeliacinės instancijos teismas grindžia vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio nuostatas įvertinant nukentėjusiojo B. S. patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kančias, kÅ«no sužalojimus ir ilgÄ gydymasi – beveik mėnesį laiko ligoninėje. Taip pat įvertinama tai, kad B. S. kartu su J.S. elgėsi agresyviai, provokuojančiai ir rizikingai: bÅ«damas neblaivus (jo kraujyje rasta 1,81 promilės etilo alkoholio) brovėsi į svetimÄ bÅ«stÄ , nepaklausė policijos darbuotojų ir nesugrįžo į namus, o jiems iÅ¡vykus ir toliau elgėsi įžūliai.

Kolegija, įvertinusi visas aukščiau nurodytas aplinkybes mano, kad nuteistieji, kalti dėl B. S. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, privalo atlyginti solidariai 7000 Lt neturtinę žalÄ .Be to, bÅ«tina iÅ¡taisyti 2013 m. spalio 25 d. Å iaulių apygardos teismo nuosprendyje padarytÄ raÅ¡ymo klaidÄ : įžanginėje dalyje klaidingai nurodyta nuteistosios A. P. pavardė - ,,Pi“, todėl tikslinga raÅ¡ymo klaidÄ iÅ¡taisyti ir vietoje ,,Pi“ pavardės nurodyti nuteistosios teisingÄ pavardę – P..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a: Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nuosprendį pakeisti:panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš R. S. ir A. J. S. solidariai priteista nukentėjusiesiems D. S. ir J. S. 3 319,50 Lt turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiųjų D. S. ir J. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti. Iš R. S. ir A. J. S. solidariai priteisti: 19 281,80 Lt nukentėjusiajai D.

S. turtinei žalai atlyginti ir 10692,27 Lt nukentėjusiajam J. S. turtinei žalai atlyginti.Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš R. S., A. J. S. ir A. P. solidariai priteista nukentėjusiajam B. S. 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš R. S., A. J. S. ir A. P. solidariai priteisti nukentėjusiajam B. S. 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Iš R. S. ir A. J. S. solidariai priteisti 2 900 Lt atstovavimo išlaidų nukentėjusiesiems J. S. ir D. S..Nuteistųjų R. S. ir A. J. S. apeliacinius skundus atmesti.Ištaisyti 2013 m. spalio 25 d.

Å iaulių apygardos teismo nuosprendyje padarytÄ raÅ¡ymo klaidÄ : įžanginėje dalyje vietoje A. ,,Pi.“ pavardės nurodyti teisingÄ pavardę – A. P.. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Kolegijos pirmininkė                                                                 RÅ«ta Mickevičienė Teisėjai                                                                              Valdimaras Bavėjanas                                                                                            Aloyzas Kruopys                                        Â