a7a9ab47-9cff-4508-b2b8-331dcea6dbf3 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla NrPranešėjas Alvydas Žerlauskas                                   Civilinė byla Nr. 2A-1155-265/2012Teisėja Giedrė Seselskytė                                   (Proceso Nr. 2-06-3-01004-2011-0        Procesinio sprendimo kategorija              121.14; 121.21 (S)                                                                                               KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. rugsėjo 14 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V.

K. (V. K.) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-79-613/2012 pagal ieÅ¡kovės UAB „Transtaga“ ieÅ¡kinį atsakovui V. K., trečiasis asmuo „Swedbank lizingas“, UAB, dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovo 32 530,73 Lt įmonei padarytos žalos, kuriÄ sudaro 25 773,69 Lt dėl vilkiko apgadinimo, avansinės iÅ¡mokos komandiruočių iÅ¡laidoms 5 868 Lt, virÅ¡ytas nustatytų pokalbių telefonu limitas mėnesiui 886,04 Lt.

IeÅ¡kovė nurodė, kad po autoįvykio, kurio metu buvo apgadintas jai priklausantis automobilis VOLVO FH 12, atsakovas su ja nutraukė darbo sutartį ir liko jai skolingas minėtas sumas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-21 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovei UAB „Transtaga“ iÅ¡ atsakovo V. K. 25 773,69 Lt žalos atlyginimÄ už vilkiko apgadinimÄ . Tuo tarpu kitÄ ieÅ¡kinio dalį pirmosios instancijos teismas atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad žala padaryta neteisėta veika, nes atsakovas nesilaikė kelių eismo taisyklių reikalavimų, t. y. draudimo vairuoti transporto priemones pavargus ar nepasinaudojus nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu, jei dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui (14 p.); pareigos iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui sulėtinti greitį ar visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę, nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams (134 p.).

Dėl atsakovo padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo kilo autoįvykis, kuris sÄ lygojo žalos atsiradimÄ (priežastinis ryÅ¡ys). Tuo tarpu teismas, spręsdamas klausimÄ dėl vilkiko apgadinimu padarytos žalos atlyginimo pripažino, jog aplinkybė, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta KASKO draudimu ir nebuvo praėjusi privalomos techninės apžiÅ«ros, neturi teisinės reikÅ¡mės. Teismas, konstatavęs visas atsakovo materialinės atsakomybės sÄ lygas, susijusias su vilkiko apgadinimu bei įvertinęs aplinkybę, kad Å¡alys yra sudariusios visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį (DK 255 str. 3 p.), konstatavo, kad atsakovas privalo atlyginti ieÅ¡kovei visÄ dėl jo kaltės atsiradusiÄ Å¾alÄ , kuri susijusi su transporto priemonės apgadinimu.Atsakovas V.

K. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad DK 255 straipsnyje numatyta, kad visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartyje turi bÅ«ti nurodyta, už kokias materialines vertybes asmuo yra visiÅ¡kai atsakingas ir kad Å¡ios vertybės turi bÅ«ti asmeniui perduotos. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų ir ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybės, jog vilkikas Volvo FH 12, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jam buvo perduotas pagal priėmimo – perdavimo aktÄ .

Taip pat apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog transporto priemonė buvo įsigyta lizingo sutarties pagrindu iÅ¡ UAB „Hansa Lizingas“. Å ios sutarties 5.1.11 p. privaloma sÄ lyga buvo Å¡ios transporto priemonės apdraudimas KASKO draudimu bei tinkamas ir rÅ«pestingas turto naudojimas ir priežiÅ«ra. IeÅ¡kovė pažeidė Å¡iÄ lizingo sutarties sÄ lygÄ ir transporto priemonės neapdraudė, nors jeigu transporto priemonę ieÅ¡kovė bÅ«tų apdraudusi, tai bÅ«tų sumažinę ieÅ¡kovės nuostolius.

Be to, atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, neįvertino aplinkybės, jog ieÅ¡kovės nerÅ«pestingumas bei jo sunki materialinė padėtis sudaro pagrindÄ sumažinti priteistinos žalos dydį DK 257 straipsnio 5 dalyje numatytu pagrindu. Su atsakovo apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Nurodė, kad visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartyje buvo numatyta, kad atsakovas yra atsakingas už vilkikÄ , puspriekabę, mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir kitÄ darbui bÅ«tinÄ technikÄ .Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Kaip matyti iÅ¡ atsakovo apeliacinio skundo, jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog jam kyla materialinė atsakomybę pagal visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį, kadangi transporto priemonė, kuriÄ sugadino autoįvykio metu, jam nebuvo perduoda priėmimo - perdavimo aktu.

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju pripažįsta nepagrįstu šį apeliacinio skundo argumentÄ ir konstatuoja, jog priėmimo - perdavimo aktas dėl vertybių perdavimo bÅ«tų aktualus tuo atveju, jeigu byloje bÅ«tų ginčas dėl Å¡ios vertybės perdavimo. Nagrinėjamu atveju pats apeliantas neneigia aplinkybės, jog jam buvo perduotas vilkikas Volvo FH 12, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl to nėra pagrindo teigti, jog priėmimo – perdavimo akto nepasiraÅ¡ymas dėl vilkiko perdavimo atsakovui eliminuoja jo pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ .

Pažymėtina, jog įstatymo leidėjas nesieja atsakomybės pagal materialinės atsakomybės sutartį su priėmimo - perdavimo akto pasiraÅ¡ymu. DK 256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis turi bÅ«ti įforminama raÅ¡tu. Joje turi bÅ«ti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sÄ lygas, kad žala neatsirastų. Kaip matyti iÅ¡ visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties, sudarytos tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo, atsakovas įsipareigojo saugoti bei saugoti jam darbui skirtÄ technikÄ - automobilį, puspriekabę, mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ bei kitas darbo priemones.

Dėl to yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovas, pasiraÅ¡ydamas visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį žinojo, už kokių vertybių iÅ¡saugojimÄ jis yra atsakingas. Å i sutartis atitinka tiek formai, tiek turiniui keliamus reikalavimus, dėl to ji yra galiojanti ir atsakovui kyla visiÅ¡ka materialinė atsakomybė pagal Å¡ioje sutartyje numatytų vertybių neiÅ¡saugojimÄ (DK 255 str. 3 p). Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymas numato galimybę atsižvelgiant į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimÄ , sumažinti atlygintinos žalos dydį, jei žala nėra padaroma tyčia (DK 257 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas žalÄ padarė ne tyčia, jis sukėlė avarijÄ , kadangi užmigo, Å¡ie jo veiksmai žvelgiant iÅ¡ kaltės instituto pozicijų galėtų bÅ«ti vertinami kaip neatsargÅ«s, nesiekiant sukelti tų pasekmių, kurios kilo. Be to, kaip teisingai nurodo apeliantas, ieÅ¡kovė neapdraudė transporto priemonės KASKO draudimu, nors privalėjo tai padaryti pagal su lizingo bendrove sudarytos sutarties 5.1.11 p. (t. 1., b. l. 95). Kadangi ieÅ¡kovė pažeidė Å¡iÄ sutarties nuostatÄ , galima konstatuoti, jog ji visÄ atsakomybę atsitikus autoįvykiui perkėlė atsakovui, nors Å¡ie nuostoliai galėjo bÅ«ti iÅ¡ esmės eliminuoti, jeigu transporto priemonė bÅ«tų buvusi apdrausta kaip to reikalavo lizingo sutarties nuostatos.

Dėl to apeliacinės instancijos teismas nesutina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog aplinkybė, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta KASKO draudimu, neturi teisinės reikÅ¡mės. Esant Å¡ioms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė DK 257 straipsnio 5 dalies, kai bylos aplinkybės atitinka Å¡ios normos taikymo sÄ lygas bei pagrindus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybės konstatuoja, jog yra pagrindas ieÅ¡kovės patirtos atlygintinos žalos dydį sumažinti 50 procentų ir priteisti iÅ¡ atsakovo 12 886, 85 Lt.

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovo sunki finansinė padėtis nesudaro prielaidų atsižvelgti mažinant atlygintinÄ Å¾alÄ , kadangi DK 257 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia teismui atsižvelgti tik į tas aplinkybes, kurios susijusios su atsiradusia žala. Tuo tarpu atsakovo finansinė padėtis nėra niekaip susijusi ta žalos atsiradimo aplinkybėmis.              Nurodytų aplinkybių visetas, suteikia pagrindÄ teisėjų kolegijai konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, jog transporto priemonė buvo nedrausta, dėl to be teisinio pagrindo netaikė DK 257 straipsnio 5 dalies.

Å i aplinkybė yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ sumažinant priteistinos žalos dydį ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo iki 12 886, 85 Lt (CPK . 326 str. 1 d. 3 p.). CPK 93 str. 5 d. numatyta, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Kadangi iš viso ieškovo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 29.22 proc., o atmestų 70,78 proc., remiantis šia proporcija atitinkamai paskirstomos tarp šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas iš viso turėjo išlaidų pirmosios instancijos teisme už 1 475,92 Lt (apie išlaidas turėtas apeliacinės instancijos teisme ieškovė nepateikė). Dėl to iš atsakovo priteistina 431,26 Lt. Tuo tarpu atsakovas patyrė pirmosios instancijos teisme iš viso 4 158,87 Lt, kadangi atmestų ieškovo reikalavimų dalis sudaro 70,78 proc., iš ieškovės atsakovui priteistina 2 943, 65 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi Å¡alims vienai iÅ¡ kitos priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, yra pagrindas jas įskaityti ir priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 2 512,39 Lt. Taip pat atsakovui grÄ Å¾intinas 300 Lt žyminis mokestis, sumokėtas paduodant apeliacinį skundÄ . Pažymėtina, jog bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami darbuotojai dėl visų reikalavimų, atsirandančių iÅ¡ darbo teisinių santykių (CPK 83 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

             Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimÄ pakeisti ir iÅ¡dėstyti taip:             priteisti ieÅ¡kovei UAB „Transtaga“ iÅ¡ atsakovo V. K. 12 886, 85 Lt žalos atlyginimo.             Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Transtaga“ atsakovui V. K. 2 512,39 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.             GrÄ Å¾inti atsakovui V. K. 300 Lt žyminį mokestį, sumokėtÄ 2012-03-14 paduodant apeliacinį skundÄ .

             KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .             Kolegijos pirmininkas                                                                    Alvydas Žerlauskas Kolegijos teisėjai                                                                              Virginija Nijolė GriÅ¡kevičienė                                                                                                            Alona Romanovienė