2K-548/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-548/2012 Teisminio proceso Nr. 1-74-1-00186-2010-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; 2.1.15.1.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UAB „PZU Lietuva“ atstovės kasacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. M. (R. M.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. Nuteistasis įpareigotas bausmės vykdymo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, R. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimas vieneriems metams.

Iš UAB „V. T.“ nukentėjusiajam J. M. priteista 10 000 neturtinės žalos atlyginimo.

Skundžiamas ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 2 d. nuosprendis, kuriuo pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria R. M. paskirti įpareigojimai bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimas vieneriems metams.

R. M. įpareigotas be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL įmoka į nukentėjusiųjų asmenų fondą.

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš UAB „V. T.“ nukentėjusiajam J. M. priteista 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. J. M. priteista iš UAB DK „PZU Lietuva“ 7785 Lt, iš UAB „V. T.“ - 1375 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Ranonio pranešimą,

nustatė:

R. M. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 11 d., apie 17 val. 30 min., Molėtų rajone, kelio Vilnius-Utena 77-ame kilometre, vairuodamas automobilį „Citroen Jumper" (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 ir 134 punktų reikalavimus: važiuodamas automobiliu „Citroen Jumper” Vilniaus kryptimi, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko važiavimo greičio, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o pastebėjęs kelyje kliūtį – kairįjį posūkio manevrą besiruošusį daryti šalia kelio vidurį žyminčios punktyrinės linijos stovintį automobilį “Ford Fiesta” (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojamą J. M., nesulėtino greičio, neapvažiavo kliūties nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, nesuvaldė savo vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į automobilį “Ford Fiesta”, kuris nuo smūgio išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir nuvažiavo nuo kelio, dėl to automobilio „Ford Fiesta“ keleivei G. M. ir vairuotojui J. M. buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai.

Kasaciniu skundu civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovė prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl 7 785 Lt neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam J. M. ir sumažinti neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Eismo įvykio metu transporto priemonė, dėl kurios įvyko įvykis buvo apdrausta privalomu civilinės atsakomybės draudimu UAB DK „PZU Lietuva“, todėl draudimo sutarties ribose UAB DK „PZU Lietuva“ yra įpareigota išmokėti draudimo išmoką žalai atlyginti. Draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam reiškia sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Draudiko ir nukentėjusiojo asmens santykių pagrindas yra sutarties vykdymas. Kasatorė nurodo, kad pagal Transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2007 m. gegužės 17 d. redakciją) 11 straipsnio 1 dalį draudiko atsakomybė atlyginant eismo įvykio metu visų nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų patirtą neturtinę žalą ribojama 2500 eurų (8632 Lt) suma.

Eismo įvykio metu nukentėjo du asmenys. Iš informacijos apie UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėtas draudimo išmokas matyti, kad neturtinei žalai atlyginti buvo išmokėtos tokios išmokos: J. M. 840 Lt, G. M. 1 700 Lt. Kasatorė pažymi, kad dėl 2010 m. rugpjūčio 11 d. eismo įvykio UAB DK „PZU Lietuva“ iš viso yra išmokėjusi 2 540 Lt draudimo sumą, todėl apeliacinės instancijos teismui iš draudiko priteisus papildomą 7 785 Lt sumą viršijama draudimo suma neturtinei žalai atlyginti ir peržengiamos sutartinių įsipareigojimų ribos. Pasak kasatorės, iš draudiko atsižvelgiant į tai, kad iš viso jam buvo priteista 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, turėjo būti priteista ne daugiau 6 092 Lt.

Kasaciniame skunde nesutinkama ir su nustatytu neturtinės žalos dydžiu, nes nuosprendžiuose nėra nurodyta, kokiais faktiniais bylos duomenimis ir principais vadovaujantis buvo nustatytas 10 000 Lt patirtos neturtinės žalos įvertinimas, taip pažeidžiant BPK 305 straipsnio 5 dalį. Teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo, jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti.

Pasak kasatorės, įvertinus bylos įrodymus, manytina, kad priteista suma yra nepagrįstai didelė ir nėra adekvati nukentėjusiojo patirtai žalai. Vienas pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Nukentėjusiajam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tokiais atvejais neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 2 000 iki 10 000 Lt. Tačiau kasatorė atkreipia dėmesį, kad maksimali suma priteisiama esant ilgalaikiams sveikatos sužalojimo padariniams (kasacinė nutartis Nr. 2K-461/2010), o tokių padarinių, ilgalaikių pakitimų J. M. nenustatyta, medicininiai dokumentai atspindi nukentėjusiojo gydymą iki 6 savaičių, papildomų įrodymų, kurių pagrindu galima daryti išvadą, kad eismo įvykio pasekmės atsilieps ir ateityje, nėra. Dėl to, būtų protinga nustatyti 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydį įskaičiuojant draudiko išmokėtą 840 Lt draudimo išmoką ir priteisiant iš jo ne daugiau kaip 3 160 Lt.

Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras prašo kasacinį skundą tenkinti iš dalies ir priteisti J. M. iš UAB DK „PZU Lietuva“ ‑ 6085 Lt, iš UAB „V. T.“ – 3075 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Atsiliepime teigiama, kad nustatant 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydį J. M. pažeidimai nepadaryti. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalies aplinkybes, įvertino nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį. Neturtinės žalos dydis neprieštarauja teismų praktikai, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs neturtinės žalos nustatymui svarbias aplinkybes, pripažino, kad neturtinės žalos dydžio klausimas išspręstas teisingai.

Tačiau prokuroras sutinka su kasatorės teiginiais dėl draudikui priteistinos išmokos dydžio sumažinimo. Nuteistasis R. M. nusikalstamą veiką padarė dirbdamas UAB „V. T.“ vairuotoju, veikos padarymo metu galiojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis, sudaryta tarp UAB „V. T.“ ir UAB DK „PZU Lietuva“, todėl žalą, kilusią eismo įvykio metu, turi atlyginti ir draudimo bendrovė. Tačiau esant draudiminiam įvykiui draudikas privalo atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą, neviršydamas įstatymo nustatytos draudimo sumos, o likusią žalą turi atlyginti draudėjas, t. y. UAB „V. T.“. Pagal įstatymą privalomojo draudimo suma vienam eismo įvykiui, nepaisant, kiek yra nukentėjusiųjų, laikotarpiui nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d. neturtinei žalai atlyginti sudarė 2500 eurų (8625 Lt). Neturtinė žala buvo padaryta J. M. ir G. M., iki nuosprendžio priėmimo UAB DK „PZU Lietuva“ buvo atlyginusi 840 Lt nukentėjusiajam J. M. ir 1700 Lt nukentėjusiajai G. M., vadinasi, likusi privaloma išmokėti draudimo suma sudarė 6085 Lt. Tuo tarpu, pasak prokuroro, Vilniaus apygardos teismas pripažino UAB DK „PZU Lietuva“ pareigą kiekvienam nukentėjusiajam išmokėti po 2500 eurų neturtinei žalai atlyginti, taip netinkamai pritaikydamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Kasacinės instancijos teismas neturtinės žalos apskaičiavimo klausimus nagrinėja tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), patikrindamas, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą bei nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo esmingai pažeistos BPK normos, reglamentuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą bei išsprendimą baudžiamojoje byloje. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kasacinio skundo teiginys, kad teismai neturtinės žalos atlyginimą priteisė neadekvačiai per didelį, neįvertinę neturtinės žalos atlyginimo kriterijų visumos, o tik formaliai juos nurodydami, yra atmestinas. Nors teismų nuosprendžiuose išvardytų kriterijų vertinimas nėra labai plačiai išdėstytas, tačiau aiškus ir pakankamai motyvuotas. Nukentėjusiajam buvo padaryti sveikatos sužalojimai šonkaulių ir kiti lūžiai, kurių gijimas atsižvelgiant į tai, kad jis yra garbaus amžiaus žmogus, nėra greitas procesas, reikalauja ilgesnio laiko, akivaizdu, kad dėl tokio sveikatos sutrikdymo asmeniui yra suvaržomos galimybės dirbti, ypač jeigu tai su fiziniu veikimu susiję darbai.

Be to, svarbu ir tai, kad eismo įvykio metu nukentėjo ne tik J.M., bet ir jam artimas žmogus – žmona, todėl akivaizdu, kad ir dėl jos nukentėjusysis patyrė dvasinių išgyvenimų. Darytina išvada, kad priteistas neturtinės žalos dydis neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei formuojamai teismų praktikai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2000 iki 10 0000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-350/2012, 2K-280/2010, 2K-215/2010).

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad teismai nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį nustatė tinkamai vadovaudamiesi CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visuma.

Dėl neturtinės žalos dydžio paskirstymo tarp civilinių atsakovų

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai išsprendė civilinių atsakovų atsakomybės ribų klausimus, netinkamai vadovavosi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatomis. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarime konstatuota, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomasis draudimas, kuriuo siekiama apsaugoti nukentėjusiųjų asmenų ir draudėjų turtinius ir kitus interesus. Draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui, už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti trečiajam asmeniui draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos nepakanka per eismo įvykį padarytai žalai, inter alia neturtinei žalai, visiškai atlyginti, faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą atlygina žalą padaręs asmuo ar už jo veiksmus atsakingas kitas asmuo. Vykstant baudžiamajam procesui svarbu užtikrinti draudiko įtraukimą į procesą civiliniu atsakovu.

Iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatų matyti, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d. yra 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui (11 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o asmuo, nukentėjęs eismo įvykyje, dėl padarytos žalos atlyginimo gali kreiptis keliais būdais arba pateikdamas pretenziją draudikui arba pareikšdamas ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo (13 straipsnis).

Draudikas, būdamas apribotas draudimo sumų pagal įstatymą, veikdamas sutartinių įsipareigojimų pagrindu esant eismo įvykiui, išmoką išmoka arba pretenzijos pagrindu arba teismo sprendimo pagrindu. Tačiau įstatymas jo neįpareigoja laukti kol baudžiamojoje byloje bus priimtas sprendimas dėl žalos atlyginimo, draudikas neturtinės žalos atlyginimą gali išmokėti ir anksčiau, o tuo atveju, kai pagal teismo sprendimą priteista suma yra didesnė negu išmokėta, draudikas, vykdydamas teismo sprendimą, privalo išmokėti sumos skirtumą pagal draudimo sutarties ribas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykis įvyko 2010 m. rugpjūčio 11 d., veikos padarymo metu galiojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis tarp UAB „V. T.“ ir UAB DK „PZU Lietuva“, nukentėjusysis J. M. civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje pareiškė 2010 m. rugsėjo 28 d., beveik tuo pačiu laiku iš karto po įvykio jis pareiškė ir pretenziją draudikui. Nukentėjusioji G. M. taip pat pareiškė pretenziją draudikui dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau civilinio ieškinio byloje savo vardu nepateikė. Atsakingas draudikas UAB DK „PZU Lietuva“, nelaukęs teismo sprendimo dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, atsižvelgdamas į gautas nukentėjusiųjų pretenzijas, išmokėjo apskaičiuotos neturtinės žalos atlyginimo išmokas abiem nukentėjusiesiems.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įtraukti draudimo bendrovę kaip civilinį atsakovą baudžiamojoje byloje, tačiau to nepadarė, šią klaidą ištaisė apeliacinės instancijos teismas. Šiuo atveju priteisiant neturtinės žalos dydį ir paskirstant civilinių atsakovų atsakomybės ribas apeliacinės instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad draudimo bendrovė iš dalies savo įsipareigojimus jau įvykdė. Vadovaujantis tuo, kad draudiko išmokos dydžiai ribojami įstatyme įtvirtintomis sumomis vienam eismo įvykiui, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų, teismas, priteisdamas iš draudimo bendrovės mokėtiną sumą, turėjo išskaičiuoti visas sumas, kurias draudikas jau sumokėjo nukentėjusiesiems iki teismo sprendimo priėmimo, t.y. išskaičiuoti ir tą sumą, kurią sumokėjo nukentėjusiajai G. M. - 1700 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, jau turėjo visus duomenis apie draudimo išmokėtas sumas abiem nukentėjusiesiems, todėl privalėjo vertinti šias aplinkybes. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė tik tai, kad UAB DK „PZU Lietuva“ atsakomybė dėl nukentėjusiajam J. M. padarytos neturtinės žalos yra ne daugiau kaip 2500 eurų, visiškai ignoruodamas tą faktą, kad byloje dėl vieno eismo įvykio yra du nukentėję asmenys ‑ J. M. ir G. M..

Taigi darytina išvada, kad civilinis atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ dėl šio eismo įvykio iš viso privalo išmokėti 2500 eurų (8625 Lt), todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo iš jo priteisti tik skirtumą tarp privalomos mokėti (8625 Lt) ir jau išmokėtos (1700Lt+840 Lt) sumos abiem nukentėjusiesiems. O faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą turi atlyginti kitas byloje esantis civilinis atsakovas UAB „V. T.“.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 2 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Nukentėjusiajam J. M. iš UAB DK „PZU Lietuva“ priteisti 6085 Lt, iš UAB „V. T.“ priteisti 3075 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Aldona Rakauskienė

Jonas Prapiestis

Vladislovas Ranonis