a7a67034-4d8f-4b04-b6dc-6544656d7af7 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1909-657/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-03650-2011-8                          Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.5.2.17.; 121.9.; 121.15.; 121.18. KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 18 d.KaunasKauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalės Burdulienės, Izoldos Nėnienės, Sekretoriaujant Onai Martinaitytei, dalyvaujant ieškovo UAB „Svydis“ atstovams direktoriui V.

M., advokatams Laimučiui Jankauskui, Ingridai Narauskienei, atsakovų S. J., R. K. ir UAB „Technogaja“ atstovui advokatui Dmitrijui Aleksandrovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovų S. J., R. K., UAB „Technogaja“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1316-568/2012 pagal ieÅ¡kovės UAB „Svydis“ ieÅ¡kinį atsakovams S. J., R. K. ir UAB „Technogaja“ dėl deliktinės atsakomybės.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ,N u s t a t ė:             I.

Ginčo esmėByloje kilo ginčas dėl nesÄ Å¾iningo konkuravimo ir juo padarytos žalos atlyginimo.IeÅ¡kovė UAB „Svydis“ patikslintu ieÅ¡kiniu teismo prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų S. J., R. K. ir UAB „Technogaja“ 111 924,00 Lt žalos, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.3, b.l. 26-32). Nurodė, kad viena iÅ¡ ieÅ¡kovės veiklos sričių yra prekyba dažymo procesams skirta įranga, dažymo įrangos montavimo bei eksploatacinės priežiÅ«ros paslaugų teikimas.

Už Å¡ios veiklos srities vystymÄ ilgÄ laikÄ buvo atsakingi du ieÅ¡kovės darbuotojai: atsakovai S. J. ir R. K.. Atsakovai, bÅ«dami ieÅ¡kovės darbuotojais, neinformavo ieÅ¡kovės, kad 2006-07-05 įsteigė įmonę UAB „Technogaja“ - tiesioginį ieÅ¡kovės konkurentÄ , kuri aktyviai vykdo veiklÄ , kad jie yra UAB „Technogaja“ steigėjai ir savininkai. IeÅ¡kovė dėl atsakovų tendencingai suformuoto ir atitinkančio jų, o ne ieÅ¡kovės, asmeninius interesus dažymo filtrų pasiÅ«los vaizdo atsisakė juos pirkti tiesiogiai iÅ¡ užsienio gamintojų, o dažymo filtrus pradėjo pirkti iÅ¡ UAB „Technogaja“.

Per laikotarpį nuo 2008-08-07 iki 2010-06-11 ieÅ¡kovė iÅ¡ UAB „Technogaja“ yra įsigijusi prekių (filtrų) už 305381,00 Lt. Tokiu bÅ«du atsakovų sÄ moningų veiksmų iÅ¡davoje buvo priimtas ieÅ¡kovei ekonomiÅ¡kai nenaudingas ir konkurenciÅ¡kai žalingas sprendimas, nes ieÅ¡kovė, tapdama UAB „Technogaja“ kliente, tapo ekonomiÅ¡kai priklausoma nuo UAB „Technogaja“. 2010-04-16, atsakovams dar dirbant pas ieÅ¡kovę, UAB „Technogaja“ pardavė pirkėjui UAB „V.

Padagas ir Ko“ dvi Italijos įmonės Blowtherm S.p.A. dažymo kameras. Blovvtherm S.p.A. yra ieÅ¡kovės tiekėju nuo 1996 metų, o už ieÅ¡kovės kontaktus su Blovvtherm S.p.A. buvo atsakingas atsakovas S. J., už minėtos produkcijos realizacijÄ Lietuvoje - atsakovas R. K.. Fakto, kad ieÅ¡kovės konkurentas - UAB „Technogaja“ - yra atsakovams priklausanti įmonė, slėpimas leidžia daryti pagrįstÄ prielaidÄ , kad atsakovai naudojo informacijÄ , turinčiÄ ieÅ¡kovės komercinės paslapties statusÄ , pvz. informacijÄ apie tiekėjÄ Blovvtherm S.p.A., savo asmeniniais tikslais - įmonės UAB „Technogaja“ vystymui. 2010 metų pavasarį vieno mėnesio laikotarpyje abu atsakovai, savo noru nutraukę darbo sutartis su ieÅ¡kove, nedelsdami įsidarbino UAB „Technogaja“.

Tokiu bÅ«du vieno mėnesio laikotarpyje ieÅ¡kovė neteko visų padalinio, atsakingo už dažymo įrangos teikimÄ ir realizacijÄ Lietuvoje, darbuotojų, kurie įsidarbino pas įmonės konkurentę. Atsakovas S. J. 2003-02-25 sutartyje yra įsipareigojęs panaudoti ieÅ¡kovo komercines paslaptis tik darbo sutartyje su ieÅ¡kovu apibrėžtų darbo funkcijų atlikimui ir už kiekvienÄ bet kurios komercinės paslapties atskleidimÄ bent vienam trečiajam asmeniui arba už jos panaudojimÄ savo reikmėms sumokėti ieÅ¡kovo 1 proc. metinės apyvartos dydžio, bet ne mažiau negu 10000,00 Lt, baudÄ bei atlyginti ieÅ¡kovei tuo padarytus pilnutinius nuostolius (įskaitant negautas pajamas).

Aukščiau nurodyti atsakovų veiksmai atitinka Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. nurodytus bendruosius nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų kriterijus, nes jie prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningai Å«kinės veiklos praktikai ir geriems papročiams, antra, jie galėjo pakenkti ieÅ¡kovės galimybėms konkuruoti per jos ekonominį silpninimÄ . Atsakovai S. J., R. K. ir UAB „Technogaja“ su ieÅ¡kiniu nesutiko (T.3, b.l. 75-80) nurodė, kad ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo kilti civilinei atsakomybei.

Jie nepažeidė sÄ Å¾iningo konkuravimo taisyklių, nuostoliai ieÅ¡kovui nekilo, dėl to ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir atmestinas. IeÅ¡kinyje dėstomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, kurių ieÅ¡kovė nepagrindžia įrodymais. Nurodė, kad S. J. ir R. K., iÅ¡ tikrųjų yra 2006-07-05 įregistruotos UAB „Technogaja“ savininkai. UAB „Technogaja“ iÅ¡ tikrųjų vykdė įvairių prekių tame tarpe filtrų pardavimus UAB „Svydis“, tačiau atsakovai neįžvelgia Å¡iose aplinkybėse jokių nesÄ Å¾iningos konkurencijos požymių, suformuluotų įstatyme ir teismų praktikoje.

Teigia, kad UAB „Svydis“ pirko iÅ¡ UAB „Technogaja“ filtrus ne dėl to, kad jie tendencingai suformavo ieÅ¡kovei iÅ¡kreiptÄ filtrų prekybos įvaizdį, o dėl UAB „Technogaja“ pasiÅ«lytų naudingesnių UAB „Svydis“ tiekimo sÄ lygų. Nurodydamas, kad UAB „Technogaja“ parduodavo UAB „Svydis“ filtrus aukÅ¡tesnėmis, nei kiti tiekėjai kainomis, UAB „Svydis“ nepateikia kainų skirtumÄ pagrindžiančių įrodymų. IeÅ¡kovės pateiktas UAB „Technogaja“ sÄ skaitų sÄ raÅ¡as neturi įrodomosios reikÅ¡mės. Teiginiai, kad atsakovai panaudojo ieÅ¡kovės komercines paslaptis, UAB „Technogaja“ pardavus UAB „V.

Padagas ir Ko“ Blowtherm pagamintÄ dažymo įrangos komplektÄ , tuo sukeldami ieÅ¡kovei žalos, neatitinka tikrų bylos aplinkybių. Nurodo, kad atsakovai neatliko jokių teisės uždraustų veiksmų, todėl nepažeidė ieÅ¡kovės teisėtų interesų. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių galimÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovei. Pakeisdami darbo vietÄ , atsakovai nepadarė teisės pažeidimo. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų dėl žalos, sukeltos jų išėjimu iÅ¡ UAB „Svydis“.II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Priteisė solidariai iÅ¡ S. J. ir R. K., ieÅ¡kovei UAB „Svydis“, UAB „Technogaja“ 111924,00 Lt žalos atlyginimo bei 5519,75 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (T.4, b.l. 58-68). Teismas konstatavo, kad nustatytos aplinkybės - vieno mėnesio laikotarpyje abu atsakovai savo noru nutraukė darbo sutartis su ieÅ¡kove ir darbo sutarčių su ieÅ¡kove nutraukimo dienÄ Ä¯sidarbino jiems priklausančioje įmonėje UAB „Technogaja“, atsakovams perėjus į UAB „Technogaja“ jų atlyginimas nepasikeitė, atsakovai buvo patyrę dažymo įrangos pardavimų specialistai (iÅ¡dirbę minėtoje verslo srityje atitinkamai 8 ir 14 metų), jie atėjo į maÅ¾Ä Ä¯monę, kurioje po jų atėjimo dirbo 9 darbuotojai.

Atsakovai pripažino, jog perėjo dirbti į UAB „Technogaja“ tikslu vystyti veiklÄ , kas leidžia teigti, kad atsakovai yra atlikę LR konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje 4 punkte numatytus nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus. Praėjus 1 mėn. nuo darbo santykių su R. K. pasibaigimo, ieÅ¡kovė į įrangos projektų vadovo pareigybę priėmė naujÄ darbuotojÄ A. U.. Minėta pareigybė sukurta atsakovo R. K. pareigybės, t.y. technologo – vadybininko, vietoje ir yra jai tapati.

Å i aplinkybė patvirtinta liudytojo A. U. parodymais, kad jis dirbo atsakovo R. K. pareigose. Atsakovai įrodymų, paneigiančių liudytojo A. U. parodymus, nėra pateikę. A. U. priėmimo ir apmokymo iÅ¡laidos ieÅ¡kovei sudarė 4146,38 Lt (T.3, b.l. 52). Teismas konstatavo, jog Å¡ios iÅ¡laidos yra priežastiniame ryÅ¡yje su aukščiau aptartais atsakovų nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais, numatytais KÄ® 16 str. 1 d. 4 p. Teismas taip pat nustatė, jog 2010-01-29 atsakovė UAB „Technogaja“ ir UAB „V.

Padagas ir ko“ sudarė valymo, dažymo ir smėliavimo įrangos pardavimo sutartį (T.2, b.l.118-128), pagal kuriÄ atsakovė UAB „Technogaja“ pardavė UAB „V. Padagas ir Ko“ Italijos įmonės Blowtherm S.p.A. vienÄ dažymo ir vienÄ džiovinimo kameras. Teismas pripažino, kad S. J. su Blowtherm S.p.A. susiraÅ¡inėjimo medžiaga yra tiesioginis įrodymas, kad atsakovas S. J. darbo pas ieÅ¡kovę metu derino Blowtherm S.p.A. produkcijos, kuria prekiavo ieÅ¡kovė, pardavimus ieÅ¡kovės konkurentės UAB „Technogaja“ naudai, naudodamas ieÅ¡kovės iÅ¡teklius (ieÅ¡kovės apmokamÄ darbo laikÄ , susisiekimo priemones, informacijÄ apie tiekėjÄ Blowtherm S.p.A. ir įdirbį bendradarbiaujant su minėtu tiekėju) savo įmonės UAB „Technogaja“ vystymui.

Teismas akcentavo, kad atsakovas S. J. buvo atsakingas už ieÅ¡kovės ryÅ¡ių su Blowtherm S.p.A. palaikymÄ . Atsakovo R. K. darbo santykiai pas ieÅ¡kovę baigėsi 2010-04-30, atsakovo S. J. – 2010-05-31. Atsakovų argumentÄ , kad Blowtherm S.p.A. atsakovei UAB „Technogaja“ parduotos kameros buvo suprojektuotos pagal individualų užsakymÄ , todėl nepriskirtinos prie Blowtherm įprastai gaminamos ir tiekiamos produkcijos, teismas laikė atmestinu, nes, teismo nuomone, atsakovai neįrodė, kad aplinkybė, jog ginčo kameros buvo suprojektuotos pagal individualų užsakymÄ , daro jas iÅ¡skirtine ir nepakeičiama preke konkurencijos teisės prasme.

Atsakovai nepateikė argumentų, paneigiančių ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, kad standartinė Blowtherm produkcija – tai atskiri kamerų mazgai, kurie visuomet montuojami pagal individualius projektus. Nustatęs, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo S. J. sudarytos sutarties dėl komercinių paslapčių apsaugos (T.1, b.l.21-22) galiojimas pasibaigė 2006-02-25, teismas sutiko su ieÅ¡kovės argumentu, kad aplinkybė, jog Å¡ios sutarties galiojimas pasibaigė, neturi esminės reikÅ¡mės, nes LR konkurencijos įstatymo 16 str. 4 d. numatyta, kad asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su Å«kio subjektu, gali naudoti Å¡iÄ informacijÄ praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip.

Atsakovas S. J. žinojo, kokiÄ informacijÄ ieÅ¡kovė laiko komercine paslaptimi, todėl jam taikytinas LR konkurencijos įstatymo 16 str. 4 d. numatytas draudimas nenaudoti Å¡ios informacijos iki kol praeis ne mažiau kaip vieneri metai nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių su ieÅ¡kove pasibaigimo. Per laikotarpį nuo 2009-01-26 iki 2010-06-01 ieÅ¡kovė yra įsigijusi lubinių dažymo filtrų iÅ¡ UAB „Technogaja“ už 81276,82 Lt. UAB „Technogaja“ parduodamų lubinių dažymo filtrų vidutinė kaina - 23,81 Lt už kv.m, t.y. 4,23 Lt didesnė už vidutinę Speritex S.p.a. lubinių dažymo filtrų kainÄ Â - 19,58 Lt.

Teismas sprendė, kad atsakovų argumentai dėl žemesnės grindinių ir kišeninių filtrų kainos atmestini, kaip neturintys reikšmės bylai, nes grindiniai ir kišeniniai filtrai nėra šios bylos dalykas, ginčas vyksta tik dėl lubinių filtrų. Atsakovų argumentus, kad ieškovės iš atsakovų pirkti lubiniai filtrai yra kitokia, negu kitų tiekėjų prekė, kadangi dauguma UAB „Technogaja“ parduotų ginčo filtrų buvo išpjaustyti pagal individualius užsakymus, o kiti tiekėjai ieškovei tiekė standartinių gamyklinių matmenų filtrus, teismas laikė atmestinais kaip nepagrįstus, kadangi atsakovai neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo atsikirtimus į ieškinį.

Teismo nuomone, atsakovų argumentai, kad dalis ieškovės iš atsakovų pirktų lubinių filtrų buvo pirkti iš Aeroglass filtri s.r.l., suteikusios UAB „Technogaja“ išimtinę teisę prekiauti šios įmonės prekėmis Lietuvoje, todėl ieškovė jų negalėjo nusipirkti iš jokio kito tiekėjo, atmestini, nes atsakovai nepateikė įrodymų, jog ginčo filtrai – AR 6 Micro, Velotex, 5357-500- yra pagaminti Aeroglass filtri s.r.l. ir priskiriami prie Paintcollector, Hydropaintcollector filtrų, dėl kurių platinimo Lietuvoje sudaryta Išimtinė sutartis.

Be to, minėta sutartis buvo sudaryta ir įsigaliojo tik 2010-01-05, t.y. praėjus metams po ginčų filtrų pirkimo pradžios ir padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovai neįrodė, jog Aeroglass filtri s.r.l. pasižymi tam tikromis iÅ¡skirtinėmis savybėmis, dėl kurių jie negali bÅ«ti lengvai pakeisti kitų gamintojų analogiÅ¡kais filtrais, t.y. kad rinkoje nėra Å¡ios prekės pakaitalų konkurencijos teisės prasme. Atsakovas S. J., dirbdamas techninio skyriaus vadovo pareigose, žinojo arba turėjo žinoti, kad ieÅ¡kovė perka lubinius filtrus iÅ¡ atsakovės, ir kad perka juos aukÅ¡tesne, nei kitų tiekėjų (pvz.

Speritex S.p.a.) kaina., tačiau nepateikė įrodymų, kad jis ėmėsi priemonių, jog lubiniai filtrai iÅ¡ UAB „Technogaja“ nebÅ«tų perkami arba bÅ«tų perkami ne aukÅ¡tesne, o tokia pat, kaip kitų tiekėjų (pvz. Speritex S.p.a.) kaina. Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovų veiksmai atitinka LR konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. nurodytus bendruosius nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų kriterijus, be to, turi specifinių LR konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 3 p. numatytų veikų požymių ir gali bÅ«ti kvalifikuojami kaip atsakovų veiksmai, nukreipti į informacijos, turinčios ieÅ¡kovės komercinės paslapties statusÄ , naudojimÄ turint tikslÄ konkuruoti su ieÅ¡kove, gauti naudos sau ir padaryti žalos ieÅ¡kovei.

Atsakovai pateikė duomenis, kad dažymo kameros savikaina sudaro 86500,00 Lt, t.y. 65 proc. nuo pajamų. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovų pelnas iÅ¡ džiovinimo kameros pardavimo sudaro 46600,00 Lt, t.y. 35 proc. nuo pajamų. Atsakovai atsisakė pateikti ieÅ¡kovei duomenis apie džiovinimo kameros savikainÄ , nurodydami UAB „Technogaja“ direktoriaus jau po ieÅ¡kovės reikalavimo pateikti duomenis apie savikainÄ priimtÄ 2011-10-03 įsakymÄ , kuriuo duomenys apie įmonės parduodamų prekių savikainÄ pripažįstami įmonės komercine paslaptimi.

Teismas pažymėjo, jog atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kodėl ieÅ¡kovės nurodytas džiovinimo kameros savikainos paskaičiavimas, kai džiovinimo kameros savikaina prilyginama dažymo kameros savikainai, yra nepagrįstas, todėl vadovavosi ieÅ¡kovų nurodytu džiovinimo kameros savikainos skaičiavimu ir sprendė, kad džiovinimo kameros savikaina sudaro 89464,38 Lt (65 proc. pajamų), o pelnas – 48173,13 Lt (35 proc. pajamų). Bendras pelnas, atsakovų uždirbtas iÅ¡ Blowtherm S.p.A. dažymo ir džiovinimo kamerų pardavimo UAB „Padagas ir Ko“, sudaro 94773,13 LTL ir yra priežastiniame ryÅ¡yje su aukščiau nurodytais LR konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. ir LR konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 3 p. numatytais nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais, todėl priteistinas iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovės naudai.

Atsakovų nurodoma aplinkybė, kad ieÅ¡kovė nedalyvavo UAB „V. Padagas ir ko.“ skelbtame konkurse, todėl nepatyrė žalos, neturi reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl žalos LR CK 6.249 str. 2 d. pagrindu, kadangi minėtu pagrindu įrodinėjimo dalykas yra atsakovų iÅ¡ neteisėtų veiksmų gauta nauda, o ne ieÅ¡kovų negautos pajamos. UAB „Svydis“ yra įsigijęs lubinių dažymo filtrų iÅ¡ UAB „Technogaja“ už 81276,82 Lt, vidutinė 1 kv.m kaina - 23,81 Lt. Atsakovai pateikė teismui duomenis, kad lubinių dažymo filtrų (AR 6 MICRO, Vellotex BSO, 5357-500) 1 kv. m. savikaina yra 19,52/19,33, 19,92, 20,01 Lt, kas reiÅ¡kia, kad minėtų lubinių filtrų savikaina sudaro 84 proc., o pelnas – 16 proc. pardavimo kainos, t.y. 13004,00 Lt nuo 81276,82 Lt sumos.

Teismas sprendė, jog atsakovai iÅ¡ lubinių dažymo filtrų pardavimo ieÅ¡kovei uždirbo 13004,00 Lt pelno, kuris yra priežastiniame ryÅ¡yje su atsakovų neteisėtais veiksmais, numatytais LR konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d., todėl priteistinas iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovės naudai LR CK 6.249 str. 2 d. pagrindu. Kadangi atsakovai laiku su ieÅ¡kovu neatsiskaitė, todėl iÅ¡ jų taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ (97507,00 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2011-03-09 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiApeliaciniu skundu atsakovai S. J., R. K. ir UAB „Technogaja“ praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti atsakovų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Be to, praÅ¡o priimti su apeliaciniu skundu pateikiamus raÅ¡ytinius įrodymus (T.4, b.l. 73-81). Apeliantų teigimu, sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias konkurencijÄ ir civilinės atsakomybės taikymo pagrindus.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas iÅ¡vadas. Nurodo, jog nepagrįstas teismo motyvÄ , kad atsakovai R. K. (2010-04-30), o S. J. (2010-05-31) savo noru nutraukdami darbo sutartis su UAB „Svydis“ ir tÄ pačiÄ dienÄ Ä¯sidarbindami UAB „Technogaja“ pažeidė sÄ Å¾iningos konkurencijos taisykles, nes tai neatitinka taikytinų teisės normų ir realios bylos situacijos. Mano, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad Lietuvos teisinėje sistemoje kartu su konkurencijos apsaugos taisyklėmis galioja ir verslo bei įsidarbinimo laisvės ir Å¡ios jų teisės yra ne mažiau saugotinos nei konkurencijos taisyklės. Išėjimo iÅ¡ UAB „Svydis“ metu jie buvo ne tik Å¡ios įmonės darbuotojai, bet ir UAB „Technogaja“ akcininkai, suinteresuoti savo verslo plėtra.

Ä®sidarbinę UAB „Technogaja“ jie galėjo visÄ darbo laikÄ skirti savo įmonės veiklai. Nurodo, kad darbdavį pakeitė dėl objektyvių priežasčių, neturėdami tikslo susilpninti ieÅ¡kovę ir gauti neteisėtos naudos. Jie, kaip ir dauguma kitų ieÅ¡kovės darbuotojų, neturėjo aiÅ¡kaus darbo funkcijų apraÅ¡ymo, o ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų jų nepakeičiamumui pagrįsti. Atsakovų manymu teismas suabsoliutino ieÅ¡kovės verslo interesus, ignoruodamas R.

K. ir S. J. kaip darbuotojų teises.2. Teismas neiÅ¡samiai iÅ¡analizavo bylos aplinkybes ir netinkamai taikė teisės normas, sprendime konstatavęs, kad atsakovai, padėdami UAB „Technogaja“ vardu užsakyti ir parduoti įmonės Blowtherm S.p.A. įrangÄ , atliko konkurencijos teisės uždraustus veiksmus, nes klaidingai nustatė Å¡ios produkcijos įtakÄ UAB „Technogaja“ pelnui ir priežastiniam ryÅ¡iui byloje. Informacija, kad Blowtherm S.p.A. gamina dažymo kameras nėra jokia komercinė paslaptis, kadangi Å¡i informacija yra visuotinai prieinama, todėl nesuteikia UAB „Svydis“ jokio pranaÅ¡umo versle, ir tokiu bÅ«du, pasinaudodami vieÅ¡a informacija, negalėjo pažeisti ieÅ¡kovės teisių.

Tai, kad UAB „Svydis“ įtraukė Blowtherm S.p.A. duomenis į savo saugotinos informacijos sÄ raÅ¡Ä , teisinės padėties nekeičia, nes Å¡ie duomenys nepriklauso iÅ¡imtinai UAB „Svydis“. Nurodo, kad UAB „Technogaja“ susiraÅ¡inėjo Blowtherm S.p.A., derindama Å¡io užsakymo sÄ lygas, todėl pelnas, kurį teismas priteisė ieÅ¡kovei, buvo visų UAB „Technogaja“ darbuotojų ir akcininkų sunkaus ir ilgalaikio darbo iÅ¡dava, kuriame UAB „Svydis“ niekaip nedalyvavo, nebuvo naudojami jokie Å¡ios įmonės iÅ¡tekliai ar įdirbis, byloje iÅ¡ viso nėra duomenų apie džiovinimo kameros savikainÄ .

Pažymi, jog teismas neatsižvelgė į atsakovo sumokėtus mokesčius, o ieÅ¡kovas neįrodė žalos dydžio. Teigia, kad liudytojo V. P. parodymai Å¡iuo atveju turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, nes jis yra prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs UAB „Technogaja“ atžvilgiu, todėl jo parodymai yra neobjektyvÅ«s. 3. Nepagrįsta laiko teismo iÅ¡vadÄ , kad atsakovai R. K. ir S. J., dirbdami pas ieÅ¡kovÄ , suformavo tendencingÄ filtrų rinkos vaizdÄ , suteikdami UAB „Technogaja“ galimybę pardavinėti UAB „Svydis“ lubinius filtrus didesnėmis kainomis, nei kiti tiekėjai, todėl atsakovai privalo grÄ Å¾inti gautÄ pelnÄ UAB „Svydis“.

Teigia, kad sprendime teismas ignoravo atsakovų argumentus, kad UAB „Svydis“ nauda, gauta dėl pirkimų iÅ¡ UAB „Technogaja“ sÄ lygų, buvo didesnė, nei perkant iÅ¡ kitų tiekėjų. Apeliantai mano, kad teismas visiÅ¡kai klaidingai įvertino faktÄ , kad UAB „Technogaja“ tiekė UAB „Svydis“ ne standartinių iÅ¡matavimų filtrus, kaip kiti tiekėjai, o supjaustytus pagal UAB „Svydis“ pageidavimus, ubinių filtrų pardavimai sudarė nežymiÄ dalį nuo bendrų pardavimų (apie 12 %).

Be to, ieÅ¡kovas laiku neatsikaitydavo su kitais tiekėjais, o atsakovas suteikdavo palankesnes atsiskaitymo sÄ lygas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas prašė atsakovų apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.4, b.l. 116-125). Teismui nusprendus prijungti prie bylos atsakovų su apeliaciniu skundu pateiktas UAB „Technogaja“ sÄ skaitas faktÅ«ras – 2007-09-26 TGJ Nr. 7046, 2007-12-28 TGJ Nr. 7080, 2008-04-01 TGJ Nr. 7104, 2008-07-09 TGJ Nr. 7148, 2011-06-01 TGJ Nr. 9184, praÅ¡o iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo UAB „Technogaja“ duomenis apie minėtų sÄ skaitų faktÅ«rų įtraukimÄ Ä¯ įmonės finansinę apskaitÄ bei Å¡iose sÄ skaitose nurodytų darbų / prekių priėmimo - perdavimo aktų kopijas, nes ieÅ¡kovei kelia abejonių nurodytų sÄ skaitų faktÅ«rų tikrumas, bei praÅ¡o prijungti prie bylos ieÅ¡kovės su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateiktas UAB „Svydis“ sÄ skaitas faktÅ«ras – 2007-12-13 TGJ Nr. 7077 ir 2007-12-14 TGJ Nr. 7078.

Nurodo, kad, jeigu atsakovų tikslas buvo sÄ Å¾iningas savo verslo vystymas, tai jie turėjo arba pereiti dirbti į savo įmonę iÅ¡ karto po jos įsteigimo, arba darbÄ pas ieÅ¡kovę tęsti tik praneÅ¡us ieÅ¡kovei apie tai, kad jei yra ieÅ¡kovės konkurento savininkai. Be to, atsakovai neįrodė, jog jų atliekamos funkcijos buvo dubliuojamos kitų darbuotojų. Bendro pobÅ«džio informacija apie tai, kÄ gamina Blowtherm S.p.a., yra vieÅ¡a ir negali bÅ«ti pripažįstama komercine paslaptimi, tačiau ieÅ¡kovės komercinę paslaptį sudaro ne vieÅ¡a Blowtherm S.p.a.informacija, o kainodaros ypatumai, įdirbis su atsakingais kontaktiniais asmenimis ir pan.

BÅ«tent pastaraisiais duomenimis atsakovai pasinaudojo sudarydami ginčo įrangos pirkimo sandorį su Blowtherm S.p.a., nors atsakovas S. J. buvo pasirašęs komercinių paslapčių apsaugos sutartį. Å ios informacijos jis negalėjo atskleisti ne mažiau kaip vienerius metus nuo darbo santykių su ieÅ¡kove pasibaigimo (KÄ® 16 str. 4 d.). kartu su apeliaciniu skundu atsakovų pateiktos sÄ skaitos faktÅ«ros kelia abejonių dėl jų tikrumo, be to, pateikti įrodymai leidžia teigti, jog toks sandoris 100000,00 Lt sumai galėjo bÅ«ti vienintelis sudarytas UAB „Technogaja“.

Visi Blowtherm S.p.a. produktai yra montuojami pagal individualius projektus, todėl nepagrįsti atsakovų argumentai apie naujai sukurtÄ Â produktÄ . Atsakovai ginčija ieÅ¡kovės suskaičiuotÄ atsakovų gauto pelno dydį, nurodydami argumentus, kuriuos jie turėjo galimybę nurodyti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau to sÄ moningai nedarė. Atsakovai sÄ moningai sukÅ«rė situacijÄ , kad ieÅ¡kovei pirmosios instancijos teisme nebÅ«tų prieinami įrodymai apie atsakovų gautÄ pelnÄ ir ieÅ¡kovė negalėtų tiksliai apskaičiuoti jos patirtos žalos.

Aplinkybė, kad atsakovai apeliaciniame skunde kritikuodami žalos dydžio apskaičiavimÄ remiasi duomenimis, esančiais bylos III tomo priede, priėjimas prie kurių ieÅ¡kovei yra uždraustas, sukuria tokiÄ procesinę situacijÄ , kai ieÅ¡kovė, teikdama atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , turi teikti atsikirtimus dėl duomenų, su kuriais ji neturi procesinės galimybės susipažinti. Tokiu bÅ«du yra akivaizdžiai pažeidžiami CPK numatyti Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo ir rungimosi principai.

Å ios aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovai nesÄ Å¾iningai naudojasi procesinėmis teisėmis ir pareiga teikti įrodymus, todėl, teismas turi teisę nustatyti žalos dydį, vadovaudamasis ieÅ¡kovės pateiktu žalos apskaičiavimu. Atsakovai nepagrįstai remiasi argumentais apie džiovinimo kamerų savikainÄ , kadangi patys tokių duomenų teismui neteikė, nurodydami, jog tai yra įmonės komercinė paslaptis, o pelnas negali bÅ«ti nustatomas vien tik ieÅ¡kant priežastinio ryÅ¡io tarp iÅ¡siųstos S. J. laiÅ¡ko ir gauto pelno.

Pažymi, jog civilinė atsakomybė, tokiu atveju, gali atsirasti ir remiantis netiesioginiais įrodymais ir netiesioginiam priežastiniam ryÅ¡iui. Nepagrįstais pripažįsta apeliantų argumentus, jog UAB „Technogaja“ suteikdavo palankesnes atsiskaitymo sÄ lygas, ir tai buvo vienintelė įmonė, kuri sutiko dirbti su vėluojančia atsiskaityti ieÅ¡kove, operatyviau pristatydavo produktus ar teikdavo iÅ¡pjaustytus produktus, nors parduodamo produkto kaina buvo tokia pati 21,75 Lt/kv.m. Pažymėjo, kad atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundÄ nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovų nesÄ Å¾iningu procesiniu elgesiu ir vengimu teikti įrodymus, gali bÅ«ti kvalifikuojamos kaip atsakovų sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡sprendimÄ , kas suteikia teismui CPK 95 str. 2 d. numatytÄ teisę paskirti atsakovams iki 20000,00 Lt baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

IeÅ¡kovės nuomone apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir atsakovai neįrodė pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo ar pakeitimo pagrindų. Dėl atsakovų pateiktų naujų įrodymų prijungimo ieÅ¡kovė mano, kad atsakovai nepateikė įrodymų, kad su apeliaciniu skundu pateiktų ir praÅ¡omų prijungti prie bylos sÄ skaitų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, todėl egzistuoja CPK 314 str. nustatytas pagrindas apeliacinės instancijos teismui atsisakyti priimti naujus įrodymus.

Atsakovai bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu siekia pateikti įrodymus, kuriuos pateikti jie ne tik galėjo, bet net pakartotinai buvo praÅ¡omi bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, tačiau sÄ moningai atsisakė tai padaryti. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieÅ¡kinys dėl nuostolių, padarytų nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje kilo ginčas dėl to, kad atsakovai S. J. ir R.

K., nenutraukę darbo santykių su ieÅ¡kovu, pradėjo verstis veikla, analogiÅ¡ka ieÅ¡kovo vykdomai komercinei veiklai, kuri savo pobÅ«džiu yra konkuruojanti su ieÅ¡kovu, apie galimus tiekėjus ir kainodaros ypatumus jie sužinojo dirbdami pas ieÅ¡kovÄ , ieÅ¡kovÄ padarė UAB „Technogaja“ klientu, be to, pardavė dažymo kamerÄ galimam ieÅ¡kovo klientui, todėl turi atlyginti žalÄ , padarytÄ nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais.Dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovų S. J. ir R.

K. veiksmų steigiant UAB „Technogaja“ ir ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančių aplinkybių IeÅ¡kinio pagrindÄ sudarančios aplinkybės bei dalykÄ apibrėžiantis ieÅ¡kovo materialusis reikalavimas leidžia Å¡alių ginÄÄ kvalifikuoti kaip deliktinės atsakomybės sÄ lygų taikymÄ dėl žalos, atsiradusios atsakovams atlikus nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus ieÅ¡kovo atžvilgiu. Sprendžiant pagal Å¡ioje byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio turinį (ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ ), teisinę reikÅ¡mę gali turėti tik tokie atsakovų S. J. ir R.

K., kaip buvusio ieÅ¡kovo darbuotojų veiksmai, kurie priežastiniu ryÅ¡iu susiję su nesÄ Å¾iningos konkurencijos vykdymu ar siekimu jÄ vykdyti atsakovo UAB „Technogaja“ veikloje. Tik tokiu priežastiniu ryÅ¡iu susietų veiksmų nustatymas gali sudaryti pagrindÄ taikyti Å¡iems atsakovams, kaip buvusiam ieÅ¡kovo darbuotojams, turtinę atsakomybę už neteisėtais konkurenciniais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovui. Å iuo atveju reikia įvertinti, ar S. J. ir R. K., kaip UAB „Technogaja“ steigėjų, valia atliekant juridinę reikÅ¡mę turinčius veiksmus, susijusius su UAB „Technogaja“ steigimu, buvo nukreipta į tai, kad bÅ«tų įsteigtas bÅ«tent su ieÅ¡kovu konkuruojantis juridinis asmuo, o vėlesnis S. J. ir R.

K. veikimas, įskaitant įsidarbinimÄ UAB „Technogaja“, paskatintas siekio nesÄ Å¾iningai konkuruoti su ieÅ¡kovu, tuo tikslu atskleidžiant ir panaudojant Å¡iems atsakovams patikėtas ir žinomas ieÅ¡kovo komercines paslaptis, kitÄ konfidencialiÄ informacijÄ , tuo iÅ¡ esmės apribojant ieÅ¡kovo galimybę sÄ Å¾iningai konkuruoti su atsakovu UAB „Technogaja“, Å¡iam nepagrįstai įgyjant komercinį pranaÅ¡umÄ .Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte (1999 m. kovo 23 d.

įstatymo Nr. VIII-1099 redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d.) buvo nustatyta, kad Å«kio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieÅ¡taraujančius Å«kinės veiklos sÄ Å¾iningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito Å«kio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant informacijos, kuri yra kito Å«kio subjekto komercinė paslaptis, naudojimÄ , perdavimÄ , skelbimÄ be Å¡io subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimÄ iÅ¡ asmenų, neturinčių teisės Å¡ios informacijos perduoti, turint tikslÄ konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalÄ Å¡iam Å«kio subjektui.

Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Svydis“ 1997 m. sausio 2 d. sudarė darbo sutartį su atsakovu S. J., įdarbindamas jį dažymo įrangos technologu, o nuo 2002 m. techninio skyriaus vadovo pareigose. Darbo sutartis nutraukta 2010 m. gegužės 31 d. jam pačiam prašant (T.1, b.l. 17-20; 24). 2002 m. lapkričio 4 d. buvo sudaryta darbo sutartis su atsakovu R. K., įdarbindamas jį technologu – vadybininku. Darbo sutartis nutraukta 2010 m. balandžio 30 d. R. K. pačiam prašant (T.1, b.l. 14-16; 23).UAB „Technogaja“ yra įsteigta ir veikia nuo 2006 m. liepos 5 d., kurios akcininkais yra atsakovai S. J. ir R.

K., kaip ir ieÅ¡kovė užsiima prekyba dažymo įranga ir jos priedais (T.1, b.l. 43-59). Atsakovas R. K. 2010 m. balandžio 30 d. įsidarbino UAB „Technogaja“ direktoriaus pareigose (T.2, b.l. 130-131), o atsakovas S. J. įsidarbino UAB „Technogaja“ vadybininko pareigose 2010 m. gegužės 31 d. (T.2, b.l. 132-134). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas UAB „Technogaja“ laikytini Å«kinės komercinės veiklos konkurentais, nes veikia toje pačioje verslo srityje, toje pačioje rinkos sferoje, užsiima iÅ¡ esmės panaÅ¡ia Å«kine veikla, iÅ¡ kurios gauna pajamas.Apeliantų minimoje 2009 m. lapkričio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2009, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , pagal kurį Å«kio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieÅ¡taraujančius Å«kinės veiklos sÄ Å¾iningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito Å«kio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant siÅ«lymÄ konkuruojančio Å«kio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar nevykdyti visų ar dalies savo darbo pareigų siekiant naudos sau ar padarant žalÄ Å¡iam Å«kio subjektui, yra nurodęs, kad, taikant Å¡iÄ normÄ , bÅ«tina aiÅ¡kintis, ar yra pakankamai duomenų apie reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ apie sÄ Å¾iningos konkurencijos pažeidimÄ : ar ginčo Å¡alys yra konkuruojantys subjektai, ar atsakovas siÅ«lė ieÅ¡kovo darbuotojams pereiti dirbti pas jį, ar siÅ«lymu siekė sumažinti kito Å«kio subjekto gebėjimÄ konkuruoti, ar tokiais veiksmais buvo padaryta žala ieÅ¡kovui, ar dėl to padidėjo atsakovo konkurencinės galimybės. Å ios aplinkybės gali bÅ«ti nustatomos tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai – aiÅ¡kinantis darbuotojų darbo sÄ lygas, sulygtÄ darbo užmokestį ir kitas darbo sutarties sÄ lygas ieÅ¡kovo ir atsakovo įmonėje, darbuotojų elgesį iki ir po darbo sutarčių su ieÅ¡kovu nutraukimo, darbo sutarčių nutraukimo priežastis, darbuotojų motyvacijÄ dirbti atsakovo įmonėje ir kitas svarbias aplinkybes, taip pat ieÅ¡kovo ir atsakovo, kaip Å«kio subjektų, padėtį atitinkamoje verslo srityje, jų galimybes konkuruoti, darbuotojų išėjimo ar, prieÅ¡ingai, atėjimo įtakos darbdavio finansinei, konkurencinei bÅ«klei mastÄ ir kitas svarbias aplinkybes.Suprantama, kad S. J., kaip ieÅ¡kovo techninio skyriaus vadovo ir R.

K. kaip ieÅ¡kovo technologo – vadybininko veikimas dalyvaujant kitos įmonės, kuri verstėsi panaÅ¡ia veikla ir veikė toje pat komercinės veiklos srityje kaip ir ieÅ¡kovas, steigimo procese, negali bÅ«ti pripažinti tinkamu atsakovų pareigos bÅ«ti lojaliam ieÅ¡kovo atžvilgiu ir veikti iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo interesais laikymusi. Toks atsakovų S. J. ir R. K. veikimas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, yra priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su atsakovų nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais, nes UAB „Technogaja“ realiai pradėjo veikti, kai atsakovai dar dirbo pas ieÅ¡kovÄ .

Å ioje byloje teismas nenustatė, kad atsakovai tiesiogiai ar netiesiogiai siÅ«lė pereiti ieÅ¡kovo darbuotojams į jų įmonę, tačiau teismas nurodė, kad atsakovai patys buvo ieÅ¡kovės darbuotojai, darbo sutartis nutraukė patiems praÅ¡ant, t.y. be svarbių priežasčių, ir įsidarbino pas atsakovÄ ne vienu metu, bet vieno mėnesio laikotarpiu. Ir nors teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad, sprendžiant dėl Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimo, vien darbuotojų įsidarbinimas kitoje įmonėje neleidžia pripažinti esant nesÄ Å¾iningÄ konkurencijÄ ir Å¡iuo atveju bÅ«tina vertinti visas aplinkybes kompleksiÅ¡kai, tačiau pažymėtina, kad apeliantai buvo ieÅ¡kovo įmonėje vadovaujantys darbuotojai, ilgÄ laikÄ dirbdami pas ieÅ¡kovÄ , neinformavo jo apie tai, kad yra įsteigę konkuruojančiÄ Ä¯monę UAB „Technogaja“, kuri tuo metu vykdė analogiÅ¡kÄ veiklÄ , naudojosi ieÅ¡kovo ryÅ¡iais, ir komercinėmis paslaptimis apie tiekėjus, produktų savikainÄ ir kainodaros principus, žinojo sudaromų su klientais sutarčių sÄ lygas ir pan., kas turėjo įtakos abiejų Å«kio subjektų finansinei, konkurencinei bÅ«klei ir pan.

Be to, apeliantų atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad darbo užmokestis atsakovams perėjus dirbti į UAB „Technogaja“ jiems nepadidėjo, nors vienÄ iÅ¡ priežasčių dėl darbo sutarčių nutraukimo, atsakovai S. J. ir R. K. nurodė maÅ¾Ä darbo užmokestį. Objektyviai įmonės gebėjimÄ sumaniai veikti mažina kvalifikuoto darbuotojo netekimas, o jo perėjimas į konkuruojantį subjektÄ rodo tai, kad dar labiau iÅ¡auga konkurento galimybės. Be to, toks nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmas, kai darbuotojas nutraukia darbo sutartį ir įsidarbina konkuruojančioje įmonėje gali duoti tiesioginės naudos, nes neieÅ¡koma tinkamų, bet galbÅ«t dirbti mažiau parengtų darbuotojų laisvoje darbo rinkoje, o jau pasinaudojama parengtais specialistais, dirbančiais konkurentui, turinčiais patirties ir kvalifikacijos.

Kvalifikuoto darbuotojo netekimas įmonei, nepriklausomai nuo to, pereis jis dirbti ar ne į konkuruojančiÄ Ä¯monę, jau savaime turi neigiamos įtakos, taip pat ir jos konkurencingumui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovai S. J. ir R. K. nutraukdami darbo sutartis su ieÅ¡kovu ir įsidarbindami pačių įsteigtoje UAB „Technogaja“ siekė naudos sau. Žala, kurios atsiradimas ieÅ¡kinyje grindžiamas Konkurencijos įstatymo normų pažeidimu, atsirado ir galėjo atsirasti jau UAB „Tecnogaja“ steigimo metu, nes naujai įsteigtos bendrovės veiklos pradėjimas konkurencinėje su ieÅ¡kovu rinkoje, priklausė nuo atsakovų S. J. ir R.

K. veikimo steigiant Å¡iÄ Ä¯monę, jų kaip tos įmonės dalyvių ir valdymo organų apsisprendimo ir valios. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tyrė tikruosius Å¡alių ketinimų ir aiÅ¡kinosi reikÅ¡mingas aplinkybes dėl atsakovų perėjimo dirbti į savo įmonę visų aplinkybių kontekste, bei įvertinęs surinktų įrodymų visumÄ â€“ įrodymus, patvirtinančius kryptingÄ atsakovų rengimÄ si pereiti dirbti pas konkurentÄ (įmonės įsteigimas), darbo sutartys nutrauktos be svarbių priežasčių (pačių praÅ¡ymu), o po jos pasibaigimo iÅ¡ karto įsidarbinama konkuruojančiame Å«kio subjekte (praktiÅ¡kai tokiomis pačiomis sÄ lygomis – mokant minimalų atlyginimÄ , analogiÅ¡kose pareigose) ir tokius veiksmus atliko ne vienas, o keli darbuotojai, kurie turi reikÅ¡mingos patirties, atitinkančios įmonių veiklos sritį, ir konkurentas po naujų darbuotojų įdarbinimo įgijo pranaÅ¡umÄ , palyginti su buvusia padėtimi – pagrįstai konstatavo, kad atsakovai S. J. ir R.

K. savo Å«kinėje veikloje, naudodami ieÅ¡kovo komercines paslaptis, padarė įstatyme nustatytos draudžiamosios normos pažeidimÄ . Dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų atlikimoKonstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įstatymas draudžia monopolizuoti gamybÄ ir rinkÄ , saugo sÄ Å¾iningos konkurencijos laisvę. Å i Konstitucijos norma reiÅ¡kia, kad nesÄ Å¾iningos konkurencijos įstatymas nesaugo ir teisiniu reglamentavimu ji gali bÅ«ti draudžiama. Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 10bis straipsnyje nurodyta, kad nesÄ Å¾ininga konkurencija laikomas bet koks konkurencijos veiksmas, prieÅ¡taraujÄ s sÄ Å¾iningiems pramonės ir prekybos reikalų vedimo papročiams.

Kadangi ekonominę pažangÄ užtikrina tik sÄ Å¾ininga konkurencija, Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Å«kio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieÅ¡taraujančius Å«kinės veiklos sÄ Å¾iningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito Å«kio subjekto galimybėms konkuruoti. Å ioje įstatymo normoje pateikiamas ir tokių veiksmų sÄ raÅ¡as, tačiau jis yra tik pavyzdinis, todėl nustatinėjant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistos konkurencijÄ reglamentuojančios teisės normos, neapsiribojama Å¡iuo sÄ raÅ¡u.

Å iuos veiksmus draudžiama atlikti Å«kio subjektams – konkurencinės veiklos dalyviams. Draudžiama veikla turi bÅ«ti nesÄ Å¾ininga, t.y. asmuo galėjo ar turėjo žinoti, kad tai neatitinka geros Å«kinės praktikos ar normalių verslo papročių. Veikla turi bÅ«ti pakankamai reikÅ¡minga, nes turėtų neigiamÄ Ä¯takÄ kito Å«kio subjekto galimybėms varžytis rinkoje ar kitaip daryti jam žalÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2002).

Todėl norint pripažinti atsakovų atliktus veiksmus nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais, bÅ«tina konstatuoti dvi esmines sÄ lygas: pirma, turi bÅ«ti nustatytas konkurencijos santykis tarp verslo ar profesine veikla užsiimančių subjektų; antra, bÅ«tina nustatyti, kad atitinkami konkurento veiksmai atliekami turint tikslÄ konkuruoti, ir bÅ«tent atliekant tokius veiksmus yra naudojamasi kitų subjektų reputacija ar kitais nesÄ Å¾iningais veiksmais, sÄ moningai siekiant tapti konkuruojančiu subjektu.Kaip jau pažymėta, byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas UAB „Technogaja“ veikia toje pačioje rinkos aplinkoje, verčiasi tos pačios rÅ«Å¡ies ir paskirties prekių prekyba, todėl jų verslo ir profesinės veiklos santykio aspektu Å¡ie juridiniai asmenys yra konkurentai.

Taigi Å¡io teisinio ginčo atveju svarbu nustatyti, ar ieÅ¡kovo konkurento – atsakovo UAB „Technogaja“ ir su juo susijusių asmenų, atsakovų S. J. ir R. K., veiksmai buvo atliekami turint tikslÄ nesÄ Å¾iningai konkuruoti naudojantis konfidencialiais ieÅ¡kovo veiklos duomenimis, komercine paslaptimi galinčia bÅ«ti informacija, ieÅ¡kovo reputacija, ar atliekant kitus nesÄ Å¾iningus veiksmus, sÄ moningai siekiant tapti konkuruojančiu subjektu.CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrÄ ar potencialiÄ komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali bÅ«ti laisvai prieinama dėl Å¡ios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas jÄ yra patikėjęs, protingų pastangų iÅ¡saugoti jos slaptumÄ ; informacijÄ , kuri negali bÅ«ti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai.

Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ informacijos pripažinimÄ paslaptimi sprendžia jos savininkas. Savininkas, vadovaudamasis komercijos (gamybos) interesais, sprendžia, kuri informacija yra komercinė paslaptis ir negali bÅ«ti atskleista. Ar konkretÅ«s duomenys turi komercinę vertę, gali bÅ«ti įrodinėjimo objektas, bet tam tikrais atvejais dėl informacijos naudingumo nesiginčijama, t y. pripažįstama, kad ji visada turi komercinę vertę. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas CK 1.116 straipsnio 1 dalį, kurioje apibrėžiama komercinės (gamybinės) paslapties samprata, konstatavo, kad informacija, sudaranti komercinę paslaptį, turi bÅ«ti slapta, ji turi turėti tikrÄ ar potencialiÄ vertę (naudÄ ), komercinės paslapties subjektas turi imtis priemonių jai apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2002; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007, kt.).

Pagal Å¡iuos požymius komercine paslaptimi gali bÅ«ti informacija, kuri neprivaloma vieÅ¡ai skelbti, nėra žinoma tretiesiems asmenims ir jÄ pagal įstatymÄ nedraudžiama pripažinti komercine paslaptimi; kuriÄ savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; ir kuri turi komercinę vertę arba jos praradimas bÅ«tų komerciÅ¡kai žalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-499/2006).

Teisės aktuose ir literatÅ«roje yra pripažįstama, kad duomenys apie paslaugų tiekėjus ir vartotojus, jų atliekamas operacijas, turtinę padėtį gali bÅ«ti laikomi komercine paslaptimi. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-499/2006). Ūkio subjektui priklausanti komercinę paslaptį sudaranti informacija užtikrina jo pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus Å«kio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas, jos atskleidimas tretiesiems asmenims gali lemti sÄ Å¾iningos konkurencijos pažeidimÄ .

Pagal CK 1.116 straipsnio 1 dalį dėl informacijos pripažinimo paslaptimi sprendžia jos savininkas, kuris, vadovaudamasis komercijos (gamybos) interesais, vertina, kuri informacija yra komercinė paslaptis ir negali bÅ«ti atskleista. Sprendžiant ar savininkas ėmėsi priemonių saugoti informacijÄ , vertinama pagal tai, ar jis įvardijo konkrečius duomenis kaip saugotinus ir ėmėsi protingų saugos priemonių – nustatė informacijos naudojimo tvarkÄ , jos platinimo draudimus ir kt. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas ėmėsi saugoti, jo manymu, saugotinÄ informacijÄ 2003 m. vasario 25 d. pasiraÅ¡ydamas su atsakovo S. J. sutartį dėl komercinių paslapčių apsaugos (T.1, b.l. 21-22).

Å ios sutarties 4 punkte nustatyta, kad komercines paslaptis, t.y. slapta ir saugoma informacija ieÅ¡kovo įmonėje laikoma: informacija apie Spies hecker, UCC, Roberto, ICR, Mirka, NAR, New Chemicals, Blowtherm, Spanesi, Rupes, Rodcraft, Sata, Itec, Herkules – Lift arba bet kokios kitos produkcijÄ , kuri yra UAB „Svydis Kauno filialas“ asortimento dalis; kainodaros principus ir produkcijos savikainÄ ; finansinės atskaitomybės dokumentus; sutartis su klientais jų formas bei sÄ lygas; visa kita informacija galinti neigiamai įtakoti bendrovės veiklÄ .

Taip pat Å¡ioje sutartyje įtvirtinta, kad darbuotojas už kiekvienÄ atskleistÄ komercinę paslaptį arba jÄ panaudojęs savo reikmėms įsipareigoja sumokėti Darbdaviui 1 % įmonės apyvartos dydžio, bet ne mažiau negu 10000,00 Lt baudÄ (3.1 p.) bei atlyginti darbdaviui padarytus pilnutinius nuostolius (3.2. p.). Byloje nėra duomenų, kad R. K. bÅ«tų pasirašęs tokį įsipareigojimÄ , tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas negalėjo nežinoti kas ieÅ¡kovo įmonėje laikoma konfidencialia informacija ir kokias pasekmes sukelia tokios informacijos atskleidimasNors Å¡ios sutarties 1.3 punkte nurodyta, kad darbuotojas įsipareigoja 3 metus nuo Å¡ios sutarties sudarymo saugoti darbdavio komercines paslaptis, t.y. neatskleisti jų tretiesiems asmenims, bei nesinaudoti pats, t.y. tiesiogiai ar netiesiogiai naudoti komercines paslaptis tiek gaunant tiesioginę naudÄ , tiek negaunant (2.2 p.), kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad sutartis galiojo iki 2006 m. vasario 25 d., tačiau Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje (1999 m. kovo 23 d.

įstatymo Nr. VIII-1099 redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d.) nustatyta, kad asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su Å«kio subjektu, gali naudoti Å¡iÄ informacijÄ praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip. Å ia įstatymo norma nustatytas ne tik draudimas naudoti atitinkamai sužinotÄ komercinę paslaptį sudarančiÄ informacijÄ , bet ir tai, kad Å¡is draudimas galioja tam tikrÄ laikÄ (vienerius metus) po darbo santykių pasibaigimo.

Taigi pagal įstatymÄ laiko trukme nustatytas draudimas naudoti darbo santykių pagrindu sužinotÄ komercinę paslaptį nereiÅ¡kė atsakovų R. K. ir S. J. Å«kinės veiklos laisvės paneigimo, tačiau tik suėjus įstatymo nustatytam terminui, atsakovai turėjo teisę konkuruoti su ieÅ¡kovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gegužės mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007). Tokiu bÅ«du atsakovai S. J. ir R. K. pagal savo pareigas neturėjo teisės atskleisti arba pasinaudoti komercinėje (gamybinėje) veikloje ieÅ¡kovo informacija, kuriÄ ieÅ¡kovas pripažino komercine paslaptimi ir kuriÄ jis sužinojo eidamas direktoriaus pareigas ieÅ¡kovo įmonėje.

Å ie duomenys yra svarbÅ«s vertinant atsakovo UAB ,,Technogaja“ analogiÅ¡kos ieÅ¡kovo veiklai faktÄ , laikotarpiu kai atsakovai R. K. ir S. J., bÅ«dami UAB „Technogaja“ akcininkais ir jų įsteigtai įmonei vystant analogiÅ¡kÄ ieÅ¡kovui veiklÄ , jiems dirbant pas ieÅ¡kovÄ atsakingose pareigose. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal bylos duomenis ieÅ¡kovas ir atsakovas UAB „Technogaja“ laikytini konkuruojančiomis įmonėmis gana siauroje rinkoje, kurioje sutampa jų konkurenciniai interesai, nes tokios specifinės rÅ«Å¡ies ir naudojimo paskirties prekes gamina, parduoda (platina) ribotas Å«kio subjektų ratas.

Dauguma tokių prekių nuolatinių, pastovių naudotojų (pirkėjų, klientų) yra Å«kio subjektai, kurių skaičius taip pat ribotas dėl jų veiklos specifiÅ¡kumo. Esant tokiai situacijai natÅ«ralu, kad tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo veikloje gali bÅ«ti sudaromi komerciniai sandoriai, kada dalis kontrahentų bus tie patys rinkos dalyviai. Kartu veikiant siauroje Å«kinės komercinės veiklos srityje, tokių sutapimų atvejai neiÅ¡vengiami, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų atlikimo.

CK 1.116 straipsnio 1 dalyje komercine paslaptimi laikoma informacija, turinti tikrÄ ar potencialiÄ gamybinę (komercinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir kuriÄ saugo informacijos savininkas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad atsakovas Å¡io įstatymo nustatyto draudimo nepažeidė, argumentuojant, kad informacija apie Blowtherm S.p.a. parduodamus produktus, tretiesiems asmenims galėjo bÅ«ti prieinama ir be atsakovų S. J. ir R. K. disponavimo atitinkama informacija, vedant derybas su potencialiais tiekėjais ir klientais.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavo, jog ieÅ¡kovo veiklos neigiamiems pokyčiams, turėjo įtakos atsakovų nesÄ Å¾iningas konkuravimas - atsakovai R. K. ir S. J. slėpė nuo ieÅ¡kovo faktÄ , kad ieÅ¡kovo konkurentas UAB „Technogaja“ yra atsakovams priklausanti įmonė, tiek tuomet, kai buvo sprendžiamas sandorių tarp ieÅ¡kovo ir UAB „Technogaja“ sudarymo klausimas, tiek tuomet, kai UAB „Technogaja“ prekiavo to paties tiekėjo, kaip ir ieÅ¡kovas, produkcija, o atsakovai dirbo pas ieÅ¡kovÄ ir buvo atsakingi bÅ«tent už minėtos produkcijos realizacijÄ ; tendencingai, siekdami asmeninės naudos, pristatė informacijÄ apie dažymo filtrų tiekėjus, kurios pagrindu ieÅ¡kovas priėmė sau ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ ir konkurencingai žalingÄ sprendimÄ : tiekėju pasirinko atsakovų įmonę UAB „Technogaja“; naudojo ieÅ¡kovo komercinės paslapties statusÄ turinčiÄ informacijÄ apie tiekėjÄ Blowtherm S.p.A. savo įmonės UAB „Technogaja“ naudai; vieno mėnesio laikotarpyje nutraukė darbo sutartis su ieÅ¡kovu ir nedelsiant įsidarbino UAB „Technogaja“, pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovai pažeidė Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ draudimÄ naudotis komercinę paslaptį sudarančia informacija, kuri jam tapo žinoma dėl jo darbo santykių su ieÅ¡kovu UAB „Svydis“.

Žinodamas informacijÄ apie ieÅ¡kovo tiekėjus, klientų poreikius, sutarčių su ieÅ¡kovu sÄ lygas bei turinį, atsakovai R. K. ir S. J. pasinaudojo ja. Å iais neteisėtais veiksmais atsakovai pagerino savo įmonės UAB „Technogaja“ konkuravimo sÄ lygas ir pablogino jas ieÅ¡kovui. Atsakovų UAB „Technogaja“ veikimas toje pačioje rinkoje, kaip ir ieÅ¡kovas leido pasinaudoti komercine paslaptimi siÅ«lant produktus, analogiÅ¡kus tiems, kuriuos siÅ«lė ieÅ¡kovas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovai bÅ«dami UAB „Technogaja“, kuri veikė toje pačioje rinkoje, dalyviais bei dirbdami pas ieÅ¡kovÄ turėjo arba galėjo turėti tos pačios konfidencialios informacijos apie ieÅ¡kovo komercinę veiklÄ ir jos ypatumus ir privalėjo susilaikyti nuo veiksmų, prieÅ¡taraujančių Å«kinės veiklos sÄ Å¾iningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai galėtų pakenkti kito Å«kio subjekto galimybėms konkuruoti.

Tokiu bÅ«du teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas įrodė, jog atsakovai S. J. ir R. K. nesÄ Å¾iningai ir neteisėtai panaudojo UAB „Technogaja“ veikloje informacijÄ (įskaitant laikytinÄ konfidencialia) apie ieÅ¡kovo komercinę veiklÄ , pasinaudojo jo reputacija, vardu, bei kitomis potencialiÄ komercinę vertę turinčiomis žiniomis, kurias įgijo dirbdami ieÅ¡kovo įmonėje, tokiu bÅ«du siekdami susilpninti ieÅ¡kovo galimybes konkuruoti ir įgyti konkurencinį pranaÅ¡umÄ .Dėl žalos dydžio nustatymo ir jos atlyginimoKonkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å«kio subjektai, pažeidę šį įstatymÄ , privalo atlyginti žalÄ , padarytÄ kitiems Å«kio subjektams ar fiziniams bei juridiniams asmenims, įstatymų nustatyta tvarka.

Žala, padaryta nesÄ Å¾ininga konkurencija, turi bÅ«ti apskaičiuojama ir įrodoma remiantis bendraisiais žalos atlyginimo principais, įtvirtintais civiliniame kodekse, nes Konkurencijos įstatyme nenustatyta jokių specialių kriterijų, pagal kuriuos turėtų bÅ«ti apskaičiuojama žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2004; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007).

Sprendžiant žalos atlyginimo klausimÄ bÅ«tina nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ ), atsiradusiÄ Å¾alÄ , kaltę ir priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir žalos atsiradimo fakto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais padarytÄ Å¾alÄ gali bÅ«ti sudėtinga įvardyti ir įrodyti tikslų nuostolių dydį. Nagrinėjant tokios kategorijos bylas, bÅ«tina turėti omenyje tai, kad siekis nesÄ Å¾iningai konkuruoti ir sÄ Å¾iningai konkurencijai prieÅ¡ingų veiksmų atlikimas dažnai sÄ moningai yra nukreiptas į nesÄ Å¾iningos, taigi ir neteisėtos, naudos gavimÄ kitų asmenų sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-166/2004).

Be to, teismų praktikoje nurodoma, kad civilinė atsakomybė atsiranda ir esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui, t.y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet kai šie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007). CK 6.247 straipsnyje nustatyta, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kam pritaria ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, kad atsakovai nesÄ Å¾iningai konkuravo, ieÅ¡kovui turi bÅ«ti apskaičiuotas padarytos žalos dydis ir ji turi bÅ«ti atlyginta.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra ne kartÄ pažymėta, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamÄ faktÄ buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; kt.).

Svarbu pažymėti, kad tokios kaip Å¡i nagrinėjamoji byla, atveju įrodinėjimas turi savitÄ specifikÄ , nes, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, priežastinio ryÅ¡io tarp atitinkamų veiksmų ir padarytos žalos, iÅ¡ esmės daugiausia reikia remtis netiesioginiais įrodymais. Ä® įrodinėjimo specifikÄ bÅ«tina atsižvelgti, nagrinėjant Å¡ios kategorijos bylas, nes prieÅ¡ingu atveju dažnai bÅ«tų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesÄ Å¾iningai konkuruoti ir dėl to gaunant pelnÄ (dėl per aukÅ¡to ir neatsižvelgiant į Å¡ios kategorijos bylų specifikÄ , keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp Å¡alių paskirstymo).

Kartu pažymėtina, kad paprastai tokios kategorijos bylose nėra tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklÄ bei dėl tos veiklos gautÄ naudÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012). IÅ¡ byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad ieÅ¡kovas yra tiekėjų „Blowtherm“ ir „Spies Hecker“ oficialus atstovas Lietuvoje (T.1, b.l. 25-29; 72-75).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovų S. J. ir R. K. veikimas UAB „Technogaja“ interesais pasinaudojant ieÅ¡kovo įmonėje sukaupta informacija apie tiekėjus ir klientus, jų kontaktiniais duomenimis, teikiamų paslaugų kainodara ir pan., vertintinas kaip neatitinkantis sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimų, prieÅ¡tarauja gerai moralei ir galėjo pakenkti konkuruojančio Å«kio subjekto – ieÅ¡kovo teisėtiems interesams. Žinodami slaptÄ , saugomÄ ir vertingÄ informacijÄ apie ieÅ¡kovo tiekėjus atsakovas S. J. ir R.

K. įsteigė įmonę ir pradėjo eiti UAB „Technogaja“ atitinkamai vadybininko ir direktoriaus pareigas, Å¡i įmonė nuo pat jos įsteigimo dalyvauja analogiÅ¡koje ieÅ¡kovo veiklai rinkoje pasinaudojant darbo pas ieÅ¡kovÄ laikotarpiu sukaupta informacija apie tiekėjus ir klientus, paslaugų kainodarÄ , siÅ«lant ieÅ¡kovo tiekėjo Blowtherm produkcijÄ . Teisėjų kolegijos įsitikinimu, dėl tokių veiksmų ieÅ¡kovas prarado galimÄ klientÄ UAB „V. Padagas ir Ko“ ir iÅ¡ jo gautas pajamas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių visuma (buvusių ieÅ¡kovo bendrovės darbuotojų atsakovų S. J. ir R. K. perėjimas dirbti į pačių sukurtÄ konkuruojantį verslo subjektÄ , kur sudaromos sÄ lygos pasinaudoti dėl darbo ieÅ¡kovo bendrovėje turima konfidencialia informacija, verslo ryÅ¡ių užmezgimas, pasinaudojant ieÅ¡kovo kontaktais, iÅ¡ dalies sandorių su tuo pačiu klientu sudarymas ir pan.) sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog buvo neteisėtai pasinaudota ieÅ¡kovo komercine paslaptimi ir taip nesÄ Å¾iningai konkuruota.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pats siekis nesÄ Å¾iningai konkuruoti ir sÄ Å¾iningai konkurencijai prieÅ¡ingų veiksmų atlikimas, dažnai sÄ moningai yra nukreiptas į nesÄ Å¾iningos, tuo pačiu ir neteisėtos naudos gavimÄ kitų asmenų sÄ skaita. Taigi, visų pirma, dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos atsakovas gali gauti tam tikrÄ turtinę naudÄ , pavyzdžiui, pajamas (CK 624 str. 1 d.). Atsakovo dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos gautos pajamos gali bÅ«ti laikomos ieÅ¡kovo nuostoliais, nes teisėje galioja bendras principas, kad niekas negali gauti naudos iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų.

Pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį atsakovo gauta turtinė nauda už tÄ laikotarpį, per kurį jis atliko nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus, gali bÅ«ti pripažinta ieÅ¡kovo nuostoliais. Atsakovo pajamos, gautos už tÄ laikotarpį, per kurį jis atliko nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus, įrodžius priežastinį ryšį tarp Å¡ių pajamų ir neteisėtų veiksmų, yra bene svarbiausias kriterijus, kuris naudotinas apskaičiuojant nesÄ Å¾ininga konkurencija padarytÄ Å¾alÄ . Dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos ieÅ¡kovas gali prarasti dalį kontrahentų, tam tikrÄ rinkos dalį, gali sumažėti jo veiklos apimtys.

Tokiu atveju nesÄ Å¾ininga konkurencija padaryta žala gali pasireikÅ¡ti ieÅ¡kovo negautomis pajamomis. Tuo apibÅ«dinamas dar vienas ieÅ¡kovo patirtos žalos apskaičiavimo kriterijus. Atsakovų neteisėtai konkuruojant gautos naudos, o tuo pačiu ieÅ¡kovo prarastų pajamų, kaip netiesioginių nuostolių, fakto kriterijumi teisėjų kolegija vadovaujasi konstatuodama atsakovų pareigÄ atsakyti už ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-650/2008).Vertinant CK 2.50 straipsnio 3 dalies teisinį reguliavimÄ pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog CK 2.50 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta papildoma atsakomybė juridinio asmens dalyviams, kad jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe iÅ¡vengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų nesÄ Å¾iningi veiksmai lemia juridinio asmens prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004).

Nustačius, kad juridinio asmens dalyvis atliko nesÄ Å¾iningus veiksmus kreditoriaus atžvilgiu, laikytina, kad jis kaltas dėl nesÄ Å¾iningų veiksmų atlikimo. Juridinio asmens dalyvio atsakomybei pagal juridinio asmens prievoles, nustatytai CK 2.50 straipsnio 3 dalyje, atsirasti reikalinga Å¡ių sÄ lygų visuma: nesÄ Å¾iningi, civilinės atsakomybės požiÅ«riu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 3 d.) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryÅ¡ys tarp nesÄ Å¾iningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2009).

CK 6.246 straipsnyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, atsiradusiÄ Å¾alÄ (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, bei neteistus veiksmus (neveikimÄ ) atlikusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 str.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡iuo atveju yra nustatytos visos civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tinos sÄ lygos (t.y. civilinės atsakomybės taikymo pagrindas, esant bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų visetui).              IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kimu dėl ieÅ¡kinio dalyko patikslinimo (T.3, b.l. 26-32) praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 111924,00 Lt nuostolių atsiradusių dėl atsakovų atliktų nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų – ieÅ¡kovui parduodant lubinius filtrus, mokant naujÄ darbuotojÄ , parduodant dažymo ir džiovinimo kameras UAB „V.

Padagas ir ko“. IeÅ¡kovas nurodė, kad dėl atsakovų nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų ji patyrė 111924,00 Lt nuostolių, t.y. – 4146,38 Lt dėl naujo darbuotojo apmokymo, 13004,00 Lt – permokėtų už lubinius filtrus, kuriuos įsigijo iÅ¡ atsakovo UAB „Technogaja“ laikotarpiu nuo 2009-01-26 iki 2010-06-01, bei 94773,13 Lt negautų pajamų dėl sandorio sudaryto tarp UAB „Technogaja“ ir UAB „V. Padagas ir ko“. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog ieÅ¡kovÄ su atsakovu UAB „Technogaja“ nuo 2008 m. siejo verslo santykiai (T.1, b.l. 155-176;

T.2, b.l. 3-113). Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus nustatė, jog ieškovas patyrė 4146,38 Lt nuostolių dėl naujo darbuotojo priėmimo ir apmokymo (T. 3, b.l. 52-71), bei 13004,00 Lt dėl iš atsakovo UAB „Technogaja“ įsigytų lubinių filtrų laikotarpiu nuo 2009-01-26 iki 2010-06-01 (T.1, b.l. 60-62; T.2, b.l. 3-43; 83-113). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė priežastinio ryšio ir tarp ieškovo patirtos žalos dėl atsakovo UAB „Technogaja“ ir UAB „V.

Padagas ir ko“ sudaryto sandorio dėl dažymo ir džiovinimo kamerų pardavimo buvimÄ . Pirmosios instancijos teismas, nustatęs kaltus atsakovų veiksmus, bei nustatęs priežastinį ryšį, padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas dėl Å¡io sandorio patyrė 94773,13 Lt nuostolių. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl patirtų nuostolių dydžio sutinka tik iÅ¡ dalies. Ä®vertinus byloje surinktus įrodymus nustatyta, jog 2010 m. sausio 29 d. tarp atsakovo UAB „Technogaja“ ir UAB „V.

Padagas ir ko“ buvo sudaryta rangos sutartis Nr. 2010-01-25, pagal kuriÄ atsakovas UAB „Technogaja“ pardavė UAB „V. Padagas ir ko“ dažymo kamerÄ už 133100,00 Lt (kaina su PVM) bei džiovinimo kamerÄ už 137637,50 Lt (kaina su PVM) (T.2, b.l. 118-128). IÅ¡ pateiktų PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų nustatyta, jog dažymo kameros kaina be PVM yra 110000,00 Lt (2010-04-23 PVM sÄ skaita – faktÅ«ra TGJ Nr. 7972 T.2, b.l. 127), o džiovinimo kameros kaina be PVM 113750,00 Lt (2010-05-13 PVM sÄ skaita – faktÅ«ra TGJ Nr. 8033 T.2, b.l. 125).

IÅ¡ atsakovo pateiktų duomenų (T.3, priedas) nustatyta, jog dažymo kameros savikaina yra 86579,28 Lt be PVM. Tokiu bÅ«du darytina iÅ¡vada, kad atsakovas UAB „Technogaja“ patyrė 23420,72 Lt pelno (110000,00-86579,28), kas sudaro 21,29 proc. nuo pardavimo be PVM kainos. Byloje nėra duomenų, kokia yra džiovinimo kameros savikaina. Teisėjų kolegija atmeta atsakovų apeliacinio skundo argumentus, jog džiovinimo kainos savikainÄ turėjo įrodyti ieÅ¡kovas, o teismas nesant duomenų, negalėjo nustatyti žalos dydžio.

Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, t.y. ieÅ¡kovas (CPK 178 str.), tačiau jeigu nukentėjusysis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, Å¡alys nesutaria dėl jų dydžio, pateikia prieÅ¡taringus įrodymus, nuostolių dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Kaip jau minėta džiovinimo kameros pardavimo kaina be PVM 113750,00 Lt. IeÅ¡kovo argumentai, jog dažymo ir džiovinimo kainos dėl jų technologinių panaÅ¡umo, kainų ir savikainos santykio rinkoje, nėra nuneigti, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog parduodamas džiovinimo kamerÄ už 113750,00 Lt atsakovas UAB „Technogaja“ tikėtina gavo ne mažesnį kaip 21,29 proc. nuo pardavimo be PVM kainos pelnÄ , t.y. 24217,38 Lt (113750 x 21,29 %).

Apibendrinus visus aukščiau nurodytus argumentus, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovui dėl atsakovų nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų padaryta ne 111924,00 Lt žala kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, o 64788,48 Lt (4146,38+13004,00+23420,72+24217,38), todėl yra pagrindas iÅ¡ atsakovų priteistÄ ieÅ¡kovui sumÄ sumažinti (CK 6.249 str. 1 d.). Byloje nustatyta, jog abu atsakovai S. J. ir R. K. yra atsakovo UAB „Technogaja“ akcininkai. Visi atsakovai veikė iÅ¡vien siekdami sau naudos, todėl jiems taikytina solidari atsakomybė ieÅ¡kovo atžvilgiu, nes solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 str. 3 d.).

Kiti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas netinkamai vertino įrodymus, netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl kolegija dėl jų nepasisako.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųTeisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ dėl žalos atlyginimo ir sumažinusi priteistÄ sumÄ iki 64788,48 Lt, atitinkamai perskaičiuoja pirmosios instancijos teismo priteistas iÅ¡laidas ir atsakovės iÅ¡laidas paduodant apeliacinį skundÄ .

Už 111924,00 Lt dydžio reikalavimÄ ieÅ¡kovė sumokėjo 3233,00 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p.) (T.1, b.l. 9; T.3, b.l.

72) bei yra patyrusi 5846,75 Lt kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų (vertimo ir advokato paslaugos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose; T.4, b.l. 5-14; 160-162), viso ieÅ¡kovas patyrė 9079,75 Lt. Teismas ieÅ¡kovo reikalavimus tenkino 58 proc., todėl iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui gali bÅ«ti priteistos ne visos iÅ¡laidos, bet tik dalis turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, t.y. 5266,00 Lt. Paduodant apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Technogaja“ sumokėjo 3239,00 Lt žyminio mokesčio (T.4, b.l. 82), bei 2800,00 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme (T.4, b.l. 113), viso atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidos sudaro 6039,00 Lt.

Apeliacinės instancijos teismui iÅ¡ dalies patenkinus atsakovų apeliacinį skundÄ (42 proc.), iÅ¡ ieÅ¡kovės apeliantų naudai priteistina 2536,00 Lt iÅ¡laidų, susijusių su apeliacinio skundo padavimu ir nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Atitinkamai paskirstytinos ir bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudarė 28,00 Lt, o apeliacinės instancijos teisme – 15,45 Lt, viso 43,45 Lt.

Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį iÅ¡ atsakovo UAB „Technogaja“ valstybei priteistina 25,20 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Svydis“ – 18,25 Lt (CPK 92 str.).  Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegijan u t a r i a:Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimÄ pakeisti. IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) R.

K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Technogaja“, į.k. 30058327, Dubingių g. 10-64, Kaunas, ieÅ¡kovui UAB „Svydis“, į.k. 159763627, Palemono g. 171, Kaunas, 64788,48 Lt (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis tÅ«kstančius septynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis centus) žalos atlyginimo bei 5266,00 Lt (penkis tÅ«kstančius du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Svydis“, į.k. 159763627, Palemono g. 171, Kaunas atsakovui UAB „Technogaja“, į.k. 30058327, Dubingių g. 10-64, Kaunas 2536,00 Lt (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Technogaja“, į.k. 30058327, Dubingių g. 10-64, Kaunas valstybei 25,20 Lt (dvideÅ¡imt penkis litus dvideÅ¡imt centų) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija, į.k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ sk. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Svydis“, į.k. 159763627, Palemono g. 171, Kaunas valstybei 18,25 Lt (aÅ¡tuoniolika litų dvideÅ¡imt penkis centus) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija, į.k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ sk. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Teisėjai                                                                                                           Žibutė Budžienė                                                                               Dalė Burdulienė                Izolda Nėnienė