a7a47c50-a14b-4c0b-bfbb-33c4e64a858b · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-899-407/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01478-2015-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.3.7.1; 1.3.7.5.1; 1.3.7.7 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 9 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Astos Radzevičienės, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A.

D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ ieÅ¡kinį atsakovui A. D. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Kalchas“, R. M., V. A., bei pagal atsakovo A. D. prieÅ¡ieÅ¡kinį Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“, uždarajai akcinei bendrovei „Kalchas“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo V.

A.. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ (toliau – Asociacija) prašė priteisti iš atsakovo A. D. 155 575,06 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas, laikinai pavaduodamas Asociacijos generalinį sekretorių (vienasmenį valdymo organÄ ) V. A., 2012 m. liepos 25 d. Asociacijos vardu pasirašė skolos perkėlimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria UAB „Kalchas“ 537 159,60 Lt (155 575,06 Eur) dydžio skola Asociacijai buvo perkelta nemokiai UAB „Autokalchas“ ir kuri buvo akivaizdžiai nenaudinga Asociacijai, nes bankrutavus skolos perėmėjai Asociacijos reikalavimas liko nepatenkintas.

3. Bylos eigoje ieÅ¡kovės atstovas atsisakė ieÅ¡kinio dalies dėl 8 163,19 Eur nuostolių priteisimo, nes paaiÅ¡kėjo, kad UAB „Kalchas“ įskaitymo bÅ«du padengė Å¡iÄ dalį UAB „Autokalchas“ skolos pagal Sutartį.

4. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, byloje pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia kaip sudarytÄ suklydus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnio 1 dalis), vėliau atsisakė prieÅ¡ieÅ¡kinio. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 12 d. sprendimu priėmė Å¡alių atsisakymus nuo dalies ieÅ¡kinio / prieÅ¡ieÅ¡kinio, nutraukė bylos dalį dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo 8 163,19 Eur nuostolių ir bylos dalį dėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio ieÅ¡kovei dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia; patenkino Asociacijos ieÅ¡kinį ir priteisė iÅ¡ atsakovo 147 411,87 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. metines procesines palÅ«kanas, 10 699,86 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės naudai; priteisė iÅ¡ atsakovo 930,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų trečiajam asmeniui UAB „Kalchas“; grÄ Å¾ino Å¡alims atitinkamas dalis žyminio mokesčio, sumokėto už reikalavimus, kurių Å¡alys atsisakė; grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 276,06 Eur dalį užstato.

6. Teismas nustatė, kad atsakovas, atstovaudamas Asociacijai, t. y. pavaduodamas generalinį sekretorių V. A., pasirašė 2012 m. liepos 25 d. skolos perkėlimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas, veikdamas Asociacijos vardu, sutiko, kad trečiojo asmens UAB „Kalchas“ 155 575,06 Eur skola ieÅ¡kovei bÅ«tų perkelta naujajai skolininkei UAB „Autokalchas“. Teismo vertinimu, aplinkybę, kad Sutartį pasirašė atsakovas, o ne joje nurodytas V. A. ar kitas asmuo, įrodo tai, jog atsakovas Sutarties sudarymo metu buvo paskirtas pavaduoti Asociacijos generalinį sekretorių V.

A., juos siejo tokia darbo santykių praktika, kai atsakovas Asociacijos vardu pasirašydavo sutartis, nors jose buvo įrašomi generalinio sekretoriaus V. A. rekvizitai. Trečiasis asmuo V. A. patvirtino, kad nepasirašinėjo Sutarties, jos nederino, neliepė atsakovui jos pasirašyti, apie Sutartį sužinojo po to, kai naujajai skolininkei UAB „Autokalchas“ iškelta bankroto byla. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti šiais trečiojo asmens paaiškinimais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

Atsakovas nepagrindė įrodymais savo paaiÅ¡kinimų, kad Sutartį pasirašė savo tiesioginio vadovo V. A. nurodymu. Asociacijos prezidiumas 2012 m. vasario 21 d. posėdyje priėmė nutarimÄ , kad Asociacijos sekretoriatas gali pirkti prekes ir paslaugas, kurių pirkimo metinė kaina virÅ¡ija 20 000 Lt, tik iÅ¡ anksto gavęs prezidiumo sutikimÄ . Atsakovas, pavaduodamas generalinį sekretorių, neprašė Asociacijos prezidiumo leisti pasiraÅ¡yti Sutartį. Be to, atsakovas neinformavo generalinio sekretoriaus ir prezidiumo apie tai, kad sudarė tokį sandorį.

Teismas konstatavo, kad nurodytos aplinkybės patvirtina atsakovo kaip darbuotojo neteisėtus veiksmus veikiant išoriniuose atstovavimo santykiuose su ieškovės skolininkais, vykdant darbo funkcijas, pavestas pavaduoti ieškovės generalinį sekretorių (Darbo kodekso (toliau – DK) 246 straipsnio 2, 5, 6 punktai).

7. Sudarant Sutartį, naujosios skolininkės UAB „Autokalchas“ finansinė bÅ«klė buvo bloga, nes pagal balansÄ 2011 metais Å¡i bendrovė turėjo 306 322 Lt turto (ilgalaikis turtas – 67 793 Lt, trumpalaikis turtas – 238 529 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 1 198 669 Lt (po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 1 085 374 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 113 295 Lt). UAB „Autokalchas“ du metus iÅ¡ eilės patyrė 909 843 Lt nuostolių.

Bendrovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas (-892 347 Lt). Pradinės skolininkės UAB „Kalchas“ finansinė bÅ«klė 2011 metais buvo geresnė, nes Å¡i bendrovės turėjo 2 112 929 Lt vertės turto (ilgalaikis turtas – 886 434 Lt, trumpalaikis turtas – 1 226 495 Lt), turėjo 193 124 Lt nepaskirstyto pelno, nuosavas kapitalas buvo teigiamas (958 492 Lt). Atsakovas nesiėmė priemonių užtikrinti, kad skola bÅ«tų grÄ Å¾inta. Pradinė skolininkė iÅ¡vengė turtinės prievolės grÄ Å¾inti skolÄ ieÅ¡kovei, bet nei pastaroji, nei naujoji skolininkė neturėjo naudos iÅ¡ aptariamo sandorio.

Naujoji skolininkė nesumokėjo perkeltos skolos ir bankrutavo. Net ir tuo metu, kai buvo sudaryta Sutartis, naujoji skolininkė nebuvo pajėgi grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei iÅ¡ pradinės skolininkės įgytÄ skolÄ . Dėl to teismas sprendė, kad Sutartis ieÅ¡kovei buvo akivaizdžiai nenaudinga ir nuostolinga. NegrÄ Å¾intos skolos dalį 147 411,87 Eur (155 575,06– 8163,19) teismas laikė ieÅ¡kovės patirtais nuostoliais (DK 246 straipsnio 1 punktas, 253 straipsnio 1 punktas).

8. Atsakovo neteisėtus veiksmus ir ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius) sieja tiesioginis teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis ryÅ¡ys, nes jeigu atsakovas bÅ«tų nepasirašęs ieÅ¡kovės vardu Sutarties ir nesutikęs, kad pradinės skolininkės skola bÅ«tų perkelta naujajai skolininkei, ieÅ¡kovė bÅ«tų nepatyrusi nuostolių. Taip pat atsakovo veiksmų ir ieÅ¡kovės patirtų nuostolių bÅ«tų nesiejęs priežastinis ryÅ¡ys, jeigu atsakovas bÅ«tų kreipęsis į Asociacijos prezidiumÄ ir Å¡is bÅ«tų pritaręs sudaromam sandoriui.

9. Atsakovas Asociacijoje (ir jos kontroliuojamoje bendrovėje) ilgÄ laikÄ užėmė svarbias pareigas – buvo sekretorius ekonomikai ir finansams – vyriausiasis finansininkas bei valdybos narys. Dėl to jis buvo gerai susipažinęs su ieÅ¡kovės veikla, iÅ¡ esmės buvo atsakingas už ieÅ¡kovės finansus, turėjo patirties suprasti skolos perkėlimo sutarties padarinius ir rizikas. Atsakovas yra įgijęs ekonomisto iÅ¡silavinimÄ . Jis Sutartį sudarė paskirtas keturioms dienoms pavaduoti ieÅ¡kovės generalinį sekretorių, nesikreipė į Asociacijos prezidiumÄ iÅ¡ anksto, kad gautų sutikimÄ tokiam sandoriui sudaryti, taip pat atsakovas nei po Sutarties sudarymo, nei iÅ¡ komandiruotės grįžus generaliniams sekretoriui, nepranešė pastarajam ir Asociacijos prezidiumui apie sudarytÄ skolos perkėlimo sandorį.

Ä®vertinęs nurodytų aplinkybių visetÄ , teismas konstatavo, kad atsakovas iÅ¡ esmės nuslėpė nuo darbdavio, kad generalinio sekretoriaus pavadavimo metu sudarytas nuostolingas sandoris, todėl atsakovo kaltės forma yra tyčia. Dėl nurodytos priežasties atsakovas privalo atlyginti ieÅ¡kovei visÄ Å¾alÄ (DK 255 straipsnio 1 punktas).

10. Teismas sprendė, kad yra visos bÅ«tinos atsakovo materialinės atsakomybės sÄ lygos, todėl ieÅ¡kinį patenkino, priteisdamas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 147 411,87 Eur nuostolių atlyginimo (DK 246 straipsnis, 255 straipsnio 1 punktas). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 11. Atsakovas A. D. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ civilinę bylÄ nutraukti CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu.

Jei Å¡io reikalavimo teismas netenkins, atsakovas praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas; atleisti atsakovÄ nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinį skundÄ ir sugrÄ Å¾inti sumokėtus žyminius mokesčius už ankstesnius atsakovo procesinius dokumentus; priimti naujus įrodymus – darbo ginčų komisijos atsakymÄ ir Asociacijos prezidiumo darbo reglamentÄ .

Nurodo Å¡iuos argumentus: 11.1. Teismas pažeidė CPK 362 straipsnio 2 dalį, nes nesivadovavo kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, kurie privalomi teismui, iÅ¡ naujo nagrinėjančiam bylÄ . Kasacinis teismas Å¡ioje byloje konstatavo, kad sprendimus dėl sandorių priėmė V. A., o A. D. atliko tik įgaliotinio funkcijÄ . Už sprendimÄ Ä¯galioti asmenį pasiraÅ¡yti konkretų sandorį atsako Asociacijos vadovas, o ne darbuotojas, nes valdymo funkcijos perduoti negalima. Dėl Å¡ių priežasčių atsakovui negalėjo kilti atsakomybė nei civilinės, nei materialinės teisės prasme.

Tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų nepaisė ir atsakovÄ vis tiek vertino kaip Asociacijos vadovÄ , valdymo organÄ , atsakovui kėlė reikalavimus, kurie taikomi tik vadovui, atsakovo atsakomybę vertino ne darbo (materialinės), bet civilinės teisės prasme. BylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovė nenurodė ir neįrodinėjo jokių naujų aplinkybių, materialinės atsakomybės sÄ lygų, visa apimtimi palaikė savo ieÅ¡kinį, kuriame prašė atsakovui taikyti civilinę atsakomybę. 11.2.

Teismas netinkamai taikė DK nuostatas, pagal kurias ieÅ¡kovė (darbdavė) su praÅ¡ymu dėl žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo (darbuotojo) visų pirma turėjo kreiptis į darbo ginčų komisijÄ , ir tik iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ privaloma ikiteismine tvarka, nesutikdama su darbo ginčų komisijos sprendimu, ieÅ¡kovė galėjo kreiptis į teismÄ . Å iuo atveju ieÅ¡kovė nesilaikė iÅ¡ankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos, per teisės aktuose nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ nesikreipė į darbo ginčų komisijÄ .

IeÅ¡kovė nebeturi galimybių pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo nutraukti bylÄ CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu. 11.3. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad Sutartį pasirašė atsakovas. Teismas vadovavosi tik trečiojo asmens V. A., kuris turi tiesioginį suinteresuotumÄ Å¡ios bylos baigtimi, teiginiais. Byloje nėra Sutarties originalo, todėl neįmanoma atlikti jos ekspertizės ir nustatyti nei Sutartį pasiraÅ¡iusių asmenų, nei pasiraÅ¡ymo laiko.

Kitas Sutartyje nurodytas asmuo kaip pasirašęs jÄ už pradinę skolininkę UAB „Kalchas“ ir naujÄ jÄ skolininkę UAB „Autokalchas“ B. M. yra miręs. Atsakovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad bÅ«tent V. A., bÅ«damas generaliniu sekretoriumi, buvo atsakingas už sutarčių sudarymÄ ir jų vykdymÄ , jis derino skolų klausimus su B. M. ir priėmė su Å¡iomis skolomis susijusius sprendimus. Kadangi Sutarties originalo byloje nėra, Å¡is sandoris negali bÅ«ti laikomas sudarytas raÅ¡ytine forma, o įstatymų reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo, remtis liudytojų parodymais šį faktÄ Ä¯rodyti (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). 11.4.

Ta aplinkybė, kad atsakovas pasirašė 2011 m. spalio 27 d. tarpusavio įsipareigojimų užskaitymo sutartį, neįrodo, kad atsakovas pasirašė ir ginčo Sutartį. Kasacinis teismas Å¡ioje byloje iÅ¡aiÅ¡kino, kad minėta aplinkybė tik patvirtina iÅ¡vadÄ , jog sprendimus dėl sandorių priėmė V. A., o A. D. tik atliko įgaliotinio funkcijÄ . 11.5. Teismas nepagrįstai darbdavio paaiÅ¡kinimus laikė patikimesniu įrodymu nei silpnesnės darbo santykių Å¡alies – darbuotojo, kuris buvo ir Asociacijos darbuotojų profesinės sÄ jungos pirmininkas, paaiÅ¡kinimus.

Kilusias abejones dėl tam tikrų aplinkybių egzistavimo teismas turėjo vertinti darbuotojo, o ne darbdavio naudai. 11.6. Teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus, nes atsakovui negali kilti atsakomybė už tų funkcijų, kurios yra pavestos valdymo organams, (ne)vykdymÄ . IeÅ¡kovė nenurodė ir neįrodinėjo, kokių konkrečių darbo funkcijų neatliko ar netinkamai atliko atsakovas, kokius darbo teisės pažeidimus jis padarė, kokių kitų darbo santykius reglamentuojančių įstatymų, norminių, lokalinių teisės aktų nuostatas jis pažeidė.

Prezidiumo sutikimas reikalingas ne visiems generalinio sekretoriaus sudaromiems sandoriams, kurių suma viršija 20 tūkst. Lt, bet tik tiems, kuriais Asociacija perka paslaugas, medžiagas ar kitus dalykus. Byloje nėra pateiktas prezidiumo nutarimas, o teismas nepagrįstai vadovavosi prezidiumo posėdžio protokolu, kuris yra tik procedūrinis dokumentas, be to, šiuo atveju pateiktas ne originalaus dokumento nuorašas, neatitinkantis formos reikalavimų, nėra įrodymų, kad atsakovas su šiuo dokumentu buvo supažindintas.

Pagal savo darbines funkcijas atsakovas su Asociacijos skolininkais, skolų išieškojimu nedirbo. 11.7. Teismas, spręsdamas dėl žalos padarymo ieškovei, nepagrįstai vadovavosi vien tik pradinės ir naujosios skolininkės balansais, kurie sudaromi apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti. UAB „Autokalchas“ buvo normaliai dirbanti ir funkcionuojanti įmonė, kuri dalyvavo Asociacijos veikloje, mokėjo nario mokesčius, pirko brangias TIR knygeles, naudojosi kitomis Asociacijos paslaugomis. Tuometinis šios įmonės vadovas B.

M. ruošėsi 2014 m. vykusiems rinkimams į Asociacijos prezidiumo narius, kuriais galėjo bÅ«ti tik tie asmenys, kurių vadovaujamos įmonės nebuvo skolingos Asociacijai. Po Sutarties sudarymo UAB „Autokalchas“ veikė dar du metus, turėjo daug turto, atlygino dalį Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Teismas nesiaiÅ¡kino aplinkybių, susijusių su UAB „Autokalchas“ bankroto priežastimis. BankrotÄ galėjo lemti ne Sutarties sudarymas, o staigi ilgamečio vadovo mirtis ar kitos priežastys.

Pradinei skolininkei UAB „Kalchas“, kurios finansinė padėtis neva buvo geresnė, 2018 m. birželio 27 d. taip pat iÅ¡kelta bankroto byla. 11.8. IeÅ¡kovė galėjo iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ tiek iÅ¡ pradinės skolininkės (iki Sutarties sudarymo), tiek iÅ¡ skolos perėmėjos (dar du metus po Sutarties sudarymo), tačiau pati laiku to nepadarė. Todėl Sutarties sudarymas neturėjo jokio priežastinio ryÅ¡io su ieÅ¡kinyje nurodytos žalos atsiradimu. 11.9. Teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo tyčinę kaltę.

Byloje neįrodyta, kad atsakovas pasirašė sutartį, todėl Å¡iuose veiksmuose nėra atsakovo kaltės. Teismo nurodytos aplinkybės, kad atsakovas ilgÄ laikÄ Asociacijoje užėmė svarbias pareigas, buvo gerai susipažinęs su Asociacijos veikla, buvo atsakingas už Asociacijos finansus; kad Sutartis buvo sudaryta, kai buvo pavaduojamas generalinis sekretorius, neįrodo atsakovo siekio padaryti žalÄ ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė neįrodė, kad Sutartis buvo naudinga atsakovui ar jis bÅ«tų suinteresuotas jos sudarymu ir nuslėpimu.

12. IeÅ¡kovė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ atsiliepime praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; atmesti apelianto praÅ¡ymÄ dėl naujų įrodymų priėmimo; priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos atsikirtimus: 12.1. Teismas atsakovo veiksmus vertino pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, o bÅ«tent pagal DK normas. Apeliantas konkrečiai nenurodo, kÄ pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti arba ko neįvertino.

Sprendimas įgalioti asmenį pasiraÅ¡yti konkretų sandorį negali bÅ«ti tapatinamas su atsakomybe už konkrečius veiksmus, kuriems joks įgaliojimas nebuvo gautas ir (ar) kurie atlikti virÅ¡ijus įgaliojimus. 12.2. Apeliantas anksčiau Å¡ioje byloje nesirėmė argumentu dėl bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu, todėl tokiomis aplinkybėmis apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Å ioje byloje taikytina DK redakcija, kurios 295 straipsnio 2 dalies 5 punkte buvo nustatyta, kad nesikreipiant į darbo ginčų komisijÄ , tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrÅ«kę.

IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ po atsakovo atleidimo iÅ¡ Asociacijoje užimamų pareigų, todėl neturėjo pareigos kreiptis į ikiteisminę ginčų nagrinėjimo institucijÄ . 12.3. Apelianto keliami klausimai dėl Sutarties pasiraÅ¡ymo teismų jau iÅ¡nagrinėti ir nėra susiję su klausimais, dėl kurių byla buvo grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo. Teismas, remdamasis įrodymų pusiausvyros ir tikimybių principu, pagrįstai pripažino, kad Sutartį pasirašė atsakovas. Teismas vadovavosi ne tik trečiojo asmens V.

A. paaiÅ¡kinimais, bet ir paties atsakovo teiginiais, kitomis faktinėmis aplinkybėmis. 12.4. Atsakovo veiksmai vertintini kaip darbuotojo, todėl neturi reikÅ¡mės aplinkybės, susijusios su tuo, ar atsakovas buvo supažindintas su generalinio sekretoriaus pareiginėmis instrukcijomis ar kitais lokaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais generalinio sekretoriaus teises ir pareigas. Atsakovas, bÅ«damas įgaliotu asmeniu pavaduoti generalinį sekretorių jo komandiruotės metu, be kita ko, tokio įgaliojimo pagrindu veikdamas ne pirmÄ kartÄ , neabejotinai suvokė savo kaip darbuotojo pareigÄ veikti įgaliotojo interesais, nedarant žalos ir Å¡ios pareigos suvokimui nebÅ«tina žinoti jokių specialių teisės aktų reikalavimų.

Tokį elgesį diktavo tiek atsakovo turimas iÅ¡silavinimas, patirtis Asociacijoje, tiek bendra verslo praktika. Atsakovas neįrodė jokių aplinkybių, dėl kurių apskritai reikėjo skubos tvarka sudaryti tokį sandorį, nesitariant su jokiais atsakingais Asociacijos subjektais. 12.5. UAB „Autokalchas“ du metus iki Sutarties sudarymo patyrė beveik milijonÄ litų siekiančius nuostolius, balanso duomenys rodė, kad Å¡i bendrovė nėra tinkamas subjektas skolai perkelti. 2014 m. rugpjūčio 19 d.

UAB „Autokalchas“ iÅ¡kelta bankroto byla, todėl ieÅ¡kovei negrÄ Å¾inta skolos dalis teismo pagrįstai pripažinta ieÅ¡kovės nuostoliais. 12.6. IeÅ¡kovei apie sudarytÄ Sutartį tapo žinoma tik iÅ¡kėlus UAB „Autokalchas“ bankroto bylÄ . Kita vertus, Asociacija yra esminė ir kone vienintelė minėtos bendrovės kreditorė, todėl net ir sužinojus anksčiau apie Sutartį, skolÄ iÅ¡siieÅ¡koti nebÅ«tų buvę galimybės dėl minėtos bendrovės sunkios finansinės padėties.

Prezidiumo sutikimas buvo būtinas, nes UAB „Autokalchas“ skola susidarė dėl prekių / paslaugų teikimo. UAB „Kalchas“ finansinė padėtis reikšminga Sutarties sudarymo metu, o ne praėjus 6 metams. 12.7. Atsakovo veiksmų pobūdis rodo, kad jis suprato Sutarties esmę, ja sukeliamus padarinius ir tokių siekė. Būtent atsakovas turėjo pateikti įrodymus, kurie patvirtintų tokio sandorio sudarymo poreikį, o tuo pačiu paneigtų įtarimus dėl galimų savarankiškų interesų tenkinimo ir galimos naudos iš to gavimo.

Todėl teismas pagrįstai konstatavo atsakovo tyčinį veikimÄ sudarant Sutartį.

13. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje byloje nenustatyta absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindai. Dėl naujų įrodymų priėmimo 15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

16. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus (darbo ginčų komisijos atsakymÄ ir Asociacijos prezidiumo darbo reglamentÄ ), kuriais grindžia skunde nurodytas aplinkybes. Apelianto teigimu, aplinkybes, kurias patvirtina Å¡ie įrodymai, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti savo iniciatyva, nes ginčas kyla iÅ¡ darbo teisinių santykių, o tokiose bylose teismas turi bÅ«ti aktyvus. Tačiau apeliantas nenurodo jokių priežasčių, dėl kurių jis negalėjo pateikti Å¡ių įrodymų anksčiau.

Nors minėti įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija juos priima, nes ieÅ¡kovė dėl jų pasisakė atsiliepime į apeliacinį skundÄ , taigi, bylos nagrinėjimas dėl to nėra užvilkinamas. Dėl vadovavimosi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais ir įrodymų vertinimo, iÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ 17. Apelianto skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas po to, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi buvo panaikinti ankstesni Å¡ioje byloje priimti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai ir byla perduota iÅ¡ naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-460-421/2018).

18. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad atsakovui negali bÅ«ti taikoma atsakomybė CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu jam nesant nei pagal galiojančiÄ tvarkÄ paskirtu laikinu Asociacijos vadovu, nei jos de facto vadovu. Tačiau kasacinis teismas pripažino, kad atsakovo veiksmai vertintini (faktinio ieÅ¡kinio pagrindo aplinkybės kvalifikuotinos) pagal darbo teisės normas, reglamentuojančias materialinės atsakomybės darbuotojui taikymÄ (Darbo kodekso, galiojusio nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d., XVII skyrius).

19. Pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį, kasacinio teismo nutartyje iÅ¡dėstyti iÅ¡aiÅ¡kinimai yra privalomi teismui, iÅ¡ naujo nagrinėjančiam bylÄ . Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Å¡iÄ normÄ .

20. Apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties dalis, kurioje konstatuota, kad „sprendimus dėl sandorių priėmė V. A., o A. D. atliko tik įgaliotinio funkcijÄ . <…> už sprendimÄ Ä¯galioti asmenį pasiraÅ¡yti konkretų sandorį atsako Asociacijos vadovas, o ne darbuotojas, nes valdymo funkcijos perduoti negalima“. Å iÄ iÅ¡vadÄ kasacinis teismas padarė spręsdamas, kad atsakovui, laikinai pavadavusiam Asociacijos vadovÄ , Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu.

Tačiau minėtas kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas nepaneigia galimybės taikyti apeliantui materialinę atsakomybę. Pažymėtina, kad byla buvo grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo bÅ«tent dėl to, kad bylÄ nagrinėję teismai neiÅ¡tyrė ir neįvertino DK normoms, reglamentuojančioms materialinę atsakomybę, taikyti reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties 30 punktÄ ).

21. Atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ naujo nagrinėdamas bylÄ , jo atsakomybę vertino ne darbo (materialinės), bet civilinės teisės prasme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties 29 punkte nurodytas kasacinio teismo praktikoje suformuotas iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad nustatant darbuotojo materialinės atsakomybės sÄ lygas gali bÅ«ti taikomos CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bÅ«tinas atsakovo materialinės atsakomybės sÄ lygas.

22. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo nutraukti bylÄ CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad ieÅ¡kovė nesilaikė privalomos iÅ¡ankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos (per 3 mėnesių terminÄ nesikreipė į darbo ginčų komisijÄ ) ir nebegalima Å¡ia tvarka pasinaudoti. Pagal ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu galiojusios redakcijos DK 295 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , nesikreipiant į darbo ginčų komisijÄ , tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrÅ«kę.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kinys apeliantui Å¡ioje byloje pareikÅ¡tas jau po jo atleidimo iÅ¡ Asociacijos. Be to, ieÅ¡kovė atsiliepime teisingai nurodo, kad apeliantas pirmosios instancijos teisme nesirėmė argumentu dėl bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu, todėl tokiomis aplinkybėmis apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas, grÄ Å¾indamas bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, taip pat nenurodė spręsti bylos nutraukimo klausimÄ minėtu pagrindu.

23. Tas pats pasakytina ir dėl apelianto argumentų, kuriais ginčijamos teismo iÅ¡vados, kad atsakovas pasirašė Sutartį (nors byloje nėra pateiktas Å¡io dokumento originalas ir dėl to negalima atlikti teismo ekspertizės). Å ios pozicijos apeliantas laikėsi ir tada, kai byla pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose buvo nagrinėjama pirmÄ jį kartÄ . Kasacinis teismas, grÄ Å¾indamas bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, nekonstatavo jokių teismų padarytų įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimų, nors apelianto kasacinis skundas, be kita ko, buvo grindžiamas ir Å¡iais argumentais. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad įvertinus byloje surinktų įrodymų visumÄ , labiau tikėtina, jog Sutartį pasirašė atsakovas, o ne joje nurodytas V. A. ar koks nors kitas asmuo (CPK 185 straipsnis).

24. Byloje nustatyta, kad atsakovas Sutarties sudarymo metu buvo paskirtas pavaduoti Asociacijos generalinį sekretorių V. A.. Taip pat nustatyta, kad juos siejo tokia darbo santykių praktika, kai atsakovas Asociacijos vardu pasiraÅ¡ydavo sutartis, nors jose buvo įraÅ¡omi generalinio sekretoriaus V. A. rekvizitai. Å iÄ aplinkybę patvirtina teismo ekspertizės iÅ¡vados, kad 2011 m. spalio 27 d. tarpusavio įsipareigojimų įskaitymo sutartyje tarp iÅ¡spausdintų žodžių „LNVAA „Linava“ gen. sekretorius“ ir „V. A.“ pasirašė A. D.. Trečiasis asmuo V. A. taip pat patvirtino, kad jis pats Sutarties nepasiraÅ¡inėjo, nederino ir neliepė atsakovui jos pasiraÅ¡yti, apie Sutartį sužinojo po to, kai naujajai skolininkei UAB „Autokalchas“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla.

25. Apelianto teigimu, teismas negalėjo vadovautis trečiojo asmens V. A. paaiÅ¡kinimais, nes jis turi tiesioginį suinteresuotumÄ Å¡ios bylos baigtimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad paties apelianto pozicija yra prieÅ¡taringa, todėl kelia pagrįstų abejonių. Apeliantas teigia, kad jis nepasirašė Sutarties. Bet taip pat teigė, kad Sutartį pasirašė generalinio sekretoriaus V. A. nurodymu. Apelianto kaip silpnesnės darbo santykių Å¡alies (darbuotojo) argumentas Å¡iuo atveju atmestinas, atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas padarytas jam pavaduojant generalinį sekretorių, kuris yra Asociacijos vienasmenis valdymo organas, vadovaujantis jos veiklai.

Apelianto nurodyta CK 1.93 straipsnio 2 dalis nagrinėjamu atveju netaikytina, nes ginčas kilo ne dėl sandorio sudarymo apskritai, o dėl to, kas šį sandorį pasirašė kaip ieÅ¡kovės atstovas. Dėl neteisėtos veikos ir specialiųjų materialinės atsakomybės sÄ lygų 26. Materialinės atsakomybės sÄ lygos nustatytos DK 246 straipsnyje. Materialinė atsakomybė atsiranda, kai žala padaroma neteisėta veika (DK 246 straipsnio 2 punktas). Be to, pažeidėjas ir nukentėjusioji Å¡alis teisės pažeidimo metu turi bÅ«ti susiję darbo santykiais (DK 246 straipsnio 5 punktas), ir žalos atsiradimas turi bÅ«ti susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnio 6 punktas).

27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas, atstovaudamas ieÅ¡kovei, t. y. pavaduodamas Asociacijos tuometinį generalinį sekretorių V. A., pasirašė Sutartį, dėl kurios ieÅ¡kovė patyrė žalÄ (nuostolius). Kaip minėta, trečiasis asmuo V. A. teisme patvirtino, kad jis pats Sutarties nepasiraÅ¡inėjo, nederino ir neliepė atsakovui jos pasiraÅ¡yti bei tuo metu apie šį sandorį nieko nežinojo. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad apeliantas Sutartį pasirašė savo tiesioginio vadovo V. A. nurodymu (CPK 178 straipsnis). Apeliantas teigia, kad V. A. derino skolų klausimus su pradinės skolininkės UAB „Kalchas“ ir naujosios skolininkės UAB „Autokalchas“ tuometiniu vadovu B. M.. Tačiau apeliantas nepaaiÅ¡kino, kodėl Sutartį reikėjo pasiraÅ¡yti bÅ«tent tuo metu, kai Asociacijos generalinis sekretorius buvo tik kelias dienas trukusioje komandiruotėje.

28. IÅ¡ bylos medžiagos taip pat matyti, kad Asociacijos prezidiumas 2012 m. vasario 21 d. posėdyje priėmė nutarimÄ , kad Asociacijos sekretoriatas gali pirkti prekes ir paslaugas, kurių pirkimo metinė kaina virÅ¡ija 20 000 Lt, tik iÅ¡ anksto gavęs prezidiumo sutikimÄ (1 t., b. l. 104–106). Pagal Sutartį buvo perkelta skola, kuri susidarė dėl prekių ir paslaugų pirkimo–pardavimo. Nors perkeltos skolos dydis keliolika kartų virÅ¡ijo minėtÄ sumÄ , apeliantas, pavaduodamas generalinį sekretorių, neprašė Asociacijos prezidiumo leidimo sudaryti tokį sandorį. Be to, apeliantas neinformavo generalinio sekretoriaus ir prezidiumo apie sudarytÄ Sutartį.

29. Apeliantas teigia, kad prezidiumo posėdžio protokolas yra tik procedÅ«rinis dokumentas, o prezidiumo nutarimas nėra pateiktas; kad ne originalaus dokumento nuoraÅ¡as neatitinka formos reikalavimų; kad nėra įrodymų, jog atsakovas su Å¡iuo dokumentu buvo supažindintas. Å ie argumentai atmestini, nes iÅ¡ minėto prezidiumo posėdžio protokolo matyti, kad apeliantas tame posėdyje dalyvavo, vadinasi, žinojo apie priimtÄ nutarimÄ .

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nurodytos aplinkybės patvirtina atsakovo kaip tuometinio ieÅ¡kovės darbuotojo atliktus neteisėtus veiksmus, vykdant jam priskirtas darbo funkcijas, be kita ko, laikinai pavaduoti Asociacijos generalinį sekretorių. Apelianto argumentai nepaneigia teismo iÅ¡vados, kad byloje įrodytos DK 246 straipsnio 2, 5, 6 punktuose nustatytos materialinės atsakomybės sÄ lygos. Dėl žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo 31.

Pagal Sutartį pradinės skolininkės UAB „Kalchas“ skola Asociacijai buvo perkelta naujajai skolininkei UAB „Autokalchas“, kuri vėliau bankrutavo ir Å¡iuo metu yra pasibaigusi bei iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro. Po Sutarties sudarymo pradinė skolininkė UAB „Kalchas“ grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei dalį skolos, o likusios skolos, t. y. 147 411,87 Eur ieÅ¡kovei iÅ¡ pasibaigusios ir iÅ¡registruotos BUAB „Autokalchas“ atgauti nebėra jokių galimybių. Todėl teismas pagal DK 246 straipsnio 1 punktÄ pagrįstai minėtÄ negrÄ Å¾intos skolos sumÄ pripažino ieÅ¡kovės patirta žala (nuostoliais).

32. Nurodyto dydžio žalos atsiradimÄ ieÅ¡kovei lėmė atsakovo neteisėta veika, t. y. Sutarties sudarymas su minėtomis bendrovėmis neturint nei tiesioginio vadovo – Asociacijos generalinio sekretoriaus nurodymo, nei Asociacijos prezidiumo leidimo sudaryti tokį sandorį ir apie tai jų neinformavus. Tai sudaro pagrindÄ konstatuoti ir esantį priežastinį ryÅ¡ių tarp atsakovo neteisėtos veikos bei žalos atsiradimo ieÅ¡kovei (DK 246 straipsnio 3 punktas).

33. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas turėjo nustatyti ir įvertinti UAB „Autokalchas“ bankroto priežastis. Tokios aplinkybės nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas ir jos bet kokiu atveju nepaneigtų teismo iÅ¡vadų dėl minėtų materialinės atsakomybės sÄ lygų buvimo. Apelianto argumentas, kad ieÅ¡kovė galėjo iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ dar du metus po Sutarties sudarymo, taip pat atmestinas. Kaip minėta, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad apeliantas informavo Asociacijos generalinį sekretorių ar prezidiumÄ apie minėto sandorio sudarymÄ .

IeÅ¡kovė teigia, kad apie Sutartį tapo žinoma jau po bankroto bylos skolos perėmėjai UAB „Autokalchas“ iÅ¡kėlimo. Dėl kaltės 34. Materialinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti pažeidėjo (Å¡iuo atveju – darbuotojo) kaltę (DK 246 straipsnio 4 punktas). Minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties 29 punkte nurodyta, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovei tenka procesinė pareiga įrodyti atsakovo kaltės faktÄ materialinei atsakomybei kilti, o nuo kaltės formos priklauso darbuotojo materialinės atsakomybės apimtis – nustačius darbuotojo tyčiÄ , jam taikoma visiÅ¡ka materialinė atsakomybė, o neatsargumÄ â€“ ribota trijų vidutinių darbuotojo atlyginimų dydžio atsakomybė, iÅ¡skyrus DK nustatytus atvejus (DK 254, 255 straipsniai).

35. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas privalo atlyginti visÄ ieÅ¡kovės nurodytÄ sumÄ , nes žalÄ padarė tyčia (DK 255 straipsnio 1 punktas). Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas Asociacijoje (ir jos kontroliuojamoje bendrovėje) ilgÄ laikÄ užėmė svarbias pareigas – buvo sekretorius ekonomikai ir finansams – vyriausiasis finansininkas bei valdybos narys, buvo gerai susipažinęs su Asociacijos veikla, atsakingas už jos finansus, yra įgijęs ekonomisto iÅ¡silavinimÄ , todėl turėjo suprasti skolos perkėlimo sutarties padarinius ir rizikas. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovas Sutartį sudarė paskirtas keturioms dienoms pavaduoti Asociacijos generalinį sekretorių, nesikreipė į Asociacijos prezidiumÄ dėl iÅ¡ankstinio leidimo sudaryti tokį sandorį, iÅ¡ esmės nuslėpė nuo darbdavio, kad buvo sudarytas toks nuostolingas sandoris.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti apelianto tyčios dėl padaryto pažeidimo. Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad ieÅ¡kovė, reikalaudama taikyti visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę, turi įrodyti, kad atsakovas siekė padaryti žalÄ Asociacijai. IeÅ¡kovės teigimu, apeliantas, sudarydamas Sutartį, turėjo įvertinti kontrahentų finansinių atskaitomybių duomenis, pagal kuriuos pradinės skolininkės UAB „Kalchas“ finansinė padėtis tuo metu buvo žymiai geresnė nei naujosios skolininkės UAB „Autokalchas“.

Pažymėtina, kad VÄ® Registrų centrui pateiktų UAB „Autokalchas“ 2011 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenų neužtenka, kad bÅ«tų galima konstatuoti Å¡ios bendrovės nemokumÄ Sutarties sudarymo momentu. UAB „Autokalchas“ bankroto byla iÅ¡kelta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi, taigi, naujoji skolininkė pripažinta nemokia po Sutarties sudarymo praėjus daugiau nei dvejiems metams. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas jau sudarydamas Sutartį žinojo, jog UAB „Autokalchas“ negrÄ Å¾ins perimtos skolos Asociacijai.

37. Byloje nustatyta, kad apeliantas nepranešė apie sudarytÄ Sutartį nei Asociacijos generaliniam sekretoriui, kurį pavadavo sudarydamas šį sandorį, nei Asociacijos prezidiumui, į kurį turėjo kreiptis dėl iÅ¡ankstinio leidimo sudaryti tokį sandorį. Tačiau byloje neįrodyta, kad apeliantas tyčia siekė nuslėpti nuo darbdavio minėto sandorio sudarymo faktÄ (paslėpė ar sunaikino originalų Sutarties egzempliorių ar atliko kokius nors kitokius veiksmus, dėl kurių ieÅ¡kovė negalėjo anksčiau sužinoti apie šį sandorį).

38. IeÅ¡kovei nepateikus minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas, sudarydamas Sutartį, tokiais savo veiksmais tyčia siekė padaryti žalÄ ieÅ¡kovei (CPK 178, 185 straipsniai). Dėl netinkamai nustatytos apelianto kaltės formos ginčas iÅ¡spręstas neteisingai. Nenustačius jokių DK 255 straipsnyje nurodytų iÅ¡imčių, darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ Å¾alÄ , bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio (DK 254 straipsnis).

IÅ¡ byloje pateiktos apelianto darbo sutarties ir jos pakeitimų matyti, kad nuo 2011 m. gruodžio 2 d. apeliantui nustatytas 13 500 Lt mėnesinis darbo užmokestis (1 t., b. l. 81). Duomenų, kad iki pažeidimo padarymo (t. y. Sutarties sudarymo) apelianto darbo užmokesčio dydis keitėsi, byloje nėra. Todėl laikytina, kad apelianto vidutinis trijų mėnesių darbo užmokestis ginčui aktualiu laikotarpiu iÅ¡ viso sudarė 40 500 Lt (11 729,61 Eur). Kadangi pirmosios instancijos teismo priteistas žalos atlyginimas virÅ¡ija apelianto trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydį, tai sudaro pagrindÄ apeliacinės instancijos teismui pakeisti Å¡iÄ skundžiamo sprendimo dalį, sumažinant iÅ¡ apelianto priteistÄ Å¾alos atlyginimo sumÄ iki 11 729,61 Eur ir už Å¡iÄ sumÄ priteisiant procesines 5 proc. metines palÅ«kanas.

Dėl žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų perskirstymo 39. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami darbuotojai bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iÅ¡ darbo teisinių santykių. Kasaciniam teismui ginčo teisinius santykius kvalifikavus kaip kylančius iÅ¡ darbo teisės, yra pagrindas tenkinti apelianto praÅ¡ymÄ dėl jo sumokėtų žyminių mokesčių grÄ Å¾inimo. Apeliantas sumokėjo 1 974 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant pirmÄ jį kartÄ (3 t., b. l. 132).

Už kasacinį skundÄ sumokėtas 2 081 Eur žyminis mokestis (3t., b. l. 168, 178). IÅ¡ viso apeliantui grÄ Å¾intina 4 055 Eur žyminio mokesčio suma. Pažymėtina, jog žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis). Norėdamas susigrÄ Å¾inti žyminį mokestį, asmuo turi pateikti praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti (įskaityti) permokÄ (skirtumÄ ) ar nepagrįstai iÅ¡ieÅ¡kotas sumas (FR0781 forma) ir įsiteisėjusiÄ nutartį dėl žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo.

Tai galima padaryti elektroniniu būdu adresu www.vmi.lt paskyroje „Mano VMI“ arba, jeigu nėra galimybės prašymo teikti elektroniniu būdu, jį galima pateikti atvykus į bet kurios apskrities VMI aptarnavimo skyrių.

40. Pakeitus skundžiamÄ sprendimÄ , atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies, tokiu atveju bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovei priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

41. IeÅ¡kovė, atsisakiusi dalies ieÅ¡kinio, prašė priteisti 147 411,87 Eur sumÄ , o teismas priteisia 11 729,61 Eur sumÄ , todėl ieÅ¡kovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 7,95 proc., o atmestų – 92,05 proc.

42. IeÅ¡kovė už ieÅ¡kinį sumokėjo 2 632 Eur žyminį mokestį. BylÄ nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose pirmÄ jį kartÄ , konstatuota, kad ieÅ¡kovei priteistinos iÅ¡laidos už advokato teisines paslaugas: pirmosios instancijos teisme 6 981,04 Eur, apeliacinės instancijos teisme 1 062,88 Eur. Duomenų apie ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas bylÄ nagrinėjant kasaciniame teisme ir iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teisme nepateikta. Taigi, iÅ¡ viso ieÅ¡kovei maksimaliai Å¡ioje byloje galėjo bÅ«ti priteista 10 675,92 Eur (2 632 Eur + 6 981,04 Eur + 1 062,88 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pakeičiant sprendimÄ ir iÅ¡ dalies patenkinant ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 848,73 Eur (10 675,92 Eur × 7,95 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

43. Atsakovas pagal byloje pateiktus duomenis sumokėjo 300 Eur už ekspertizės atlikimÄ (1 t., b. l. 172), už advokato teisines paslaugas (atėmus iÅ¡laidas už prieÅ¡ieÅ¡kinio, kuris buvo atsiimtas, parengimÄ ) bylÄ nagrinėjant pirmÄ jį kartÄ pirmosios instancijos teisme patyrė 1 120 Eur (2 t., b. l. 121–134), apeliacinės instancijos teisme – 1 920 Eur (3 t., 117–119), kasaciniame teisme –2 000 Eur (3 t., b. l. 199–203) iÅ¡laidų. Pastarųjų iÅ¡laidų dydis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos), atsižvelgiant į tai, kad atsakovui atstovavo ta pati advokatė, kuri dalyvavo bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atitinkamai mažintinas iki 1 969,44 Eur. Taigi, iÅ¡ viso atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės maksimaliai Å¡ioje byloje galėtų bÅ«ti priteista 5 309,44 Eur (300 Eur + 1 120 Eur + 1 920 Eur + 1 969,44 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Pakeičiant sprendimÄ ir atmetant dalį ieÅ¡kinio reikalavimų, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 4 887,33 Eur (5 309,44 Eur × 92,05 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

44. Pagal pateiktus duomenis, už atsiliepimo į šį atsakovo apeliacinį skundÄ parengimÄ ieÅ¡kovė patyrė 4 300,14 Eur iÅ¡laidų (4 t., b. l. 109–116). Å ios iÅ¡laidos, vadovaujantis Rekomendacijomis, mažintinos iki 1 250,21 Eur. IeÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 99,39 Eur (1 250,21 Eur × 7,95 proc.) Å¡ių iÅ¡laidų dalis proporcingai atmestų apelianto reikalavimų daliai.

45. Atsakovas už Å¡io apeliacinio skundo parengimÄ patyrė 2 200 Eur iÅ¡laidų (4 t., b. l. 97–101). Å ios iÅ¡laidos, vadovaujantis Rekomendacijomis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui atstovavo ta pati advokatė, kuri dalyvavo bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teisme, mažintinos iki 1 634,89 Eur. Atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 1 504,91 Eur (1 634,89 Eur × 92,05 proc.) Å¡ių iÅ¡laidų dalis proporcingai patenkintų apelianto reikalavimų daliai.

46. Pagal bylos duomenis, teismų patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso sudaro 47,17 Eur. Kadangi atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės proporcingai atmestai jos ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 43,41 Eur (CPK 96 straipsnio 3 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai ir Å¡alims paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, pakeisti ir Å¡iÄ sprendimo dalį iÅ¡dėstyti taip: „IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11 729,61 Eur (vienuolika tÅ«kstančių septynis Å¡imtus dvideÅ¡imt devynis eurus 61 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (11 729,61 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 848,73 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 73 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ (juridinio asmens kodas 121053434) naudai.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ (juridinio asmens kodas 121053434) 4 887,33 Eur (keturis tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynis eurus 33 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovo A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ (juridinio asmens kodas 121053434) 43,41 Eur (keturiasdeÅ¡imt tris eurus 41 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.“ KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovo A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 99,39 Eur (devyniasdeÅ¡imt devynis eurus 39 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ (juridinio asmens kodas 121053434) naudai. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ (juridinio asmens kodas 121053434) 1 504,91 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus keturis eurus 91 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovo A.

D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai. GrÄ Å¾inti atsakovui A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 055 Eur (keturis tÅ«kstančius penkiasdeÅ¡imt penkis eurus) žyminio mokesčio sumÄ , sumokėtÄ 2018 m. vasario 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. 551 (1 974 Eur), 2018 m. balandžio 10 d. mokėjimu Nr. 2066 (1 974 Eur) ir 2018 m. liepos 10 d. mokėjimu Nr. 2110 (107 Eur). Teisėjai ArtÅ«ras Driukas Asta Radzevičienė Vigintas ViÅ¡inskis