Legislator Case Law & Legislation
a7a398f7-8e93-4b2c-95e1-7efbb565ba9b AI generated

a7a398f7-8e93-4b2c-95e1-7efbb565ba9b · Vilniaus apygardos teismas

Case Number a7a398f7-8e93-4b2c-95e1-7efbb565ba9b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti S. S. ir (arba) A. S., ir (arba) kitÄ atsakingÄ asmenį padariusius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 547 straipsnyje (Atsisakymas teikti informacijÄ visuomenės informavimo priemonių atstovams ar trukdymas žurnalistams atlikti profesines pareigas);

Legislator headnote

AI generated

a7a398f7-8e93-4b2c-95e1-7efbb565ba9b · Vilniaus apygardos teismas: Kilęs ginčas buvo sprendžiamas administraciniuose teismuose, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. liepos 23 d. nutartimi konstatavo, jog buvo pažeista pareiÅ¡kėjų teisė gauti, rinkti ir skleisti informacijÄ . Apylinkės teismas darė iÅ¡vadÄ , kad galimas trunkamasis administracinis nusižengimas paaiÅ¡kėjo, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo pareiÅ¡kėjų teisių pažeidimÄ , todėl senaties terminas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2020 m. liepos 23 d. ir bylos nagrinėjimo metu dar nėra pasibaigęs. Dėl to, apylinkės teismo vertinimu, nutraukti bylÄ ANK 39 straipsnio pagrindu negalima. 3.6.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-28-988/2022 Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-02358-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 19.45; 21.11.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal nukentėjusiųjų R. M. ir V. D. atstovo advokato Algimanto Å indeikio apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimo, kuriuo pradėta administracinio nusižengimo teisena Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio pareigas ėjusio A.

S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 547 straipsnio 1 dalį nutraukta nenustačius jo veikoje administracinio nusižengimo požymių. Pradėta administracinio nusižengimo teisena Ministro Pirmininko pareigas ėjusio S. S. atžvilgiu pagal ANK 547 straipsnio 1 dalį nutraukta nenustačius administracinio nusižengimo požymių. Pradėta administracinio nusižengimo teisena Ministro Pirmininko patarėjo viešųjų ryšių klausimais pareigas ėjusio T.

B. atžvilgiu pagal ANK 547 straipsnio 1 dalį nutraukta nenustačius administracinio nusižengimo požymių. Atmesti nukentėjusiųjų R. M. ir V. D. civiliniai ieÅ¡kiniai dėl neturtinės žalos po 1 000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) atlyginimo. Netenkinti V. D. ir jos įgalioto atstovo advokato Algimanto Å indeikio praÅ¡ymai dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo ir asmenų, kurie padarė ANK 547 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ pažeidimÄ , bet atleidžiami nuo administracinės atsakomybės ANK 39 straipsnio pagrindu, nurodymo teismo nutarimo motyvuose.

Priteista S. S. iÅ¡ valstybės 1 000 Eur (vienas tÅ«kstantis eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas n u s t a t ė : I. Priimtų sprendimų esmė 1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi pagal pareiÅ¡kėjų R. M. ir V. D., atstovaujamų įgalioto atstovo advokato Algimanto Å indeikio, pareiÅ¡kimÄ pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena Ministro Pirmininko pareigas ėjusiam S. S. ir (arba) Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio pareigas ėjusiam A.

S. ir (arba) Ministro Pirmininko patarėjo viešųjų ryÅ¡ių klausimais pareigas ėjusiam T. B. dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 547 straipsnio 1 dalyje (atsisakymas teikti informacijÄ visuomenės informavimo priemonių atstovams ar trukdymas žurnalistams atlikti profesines pareigas), tai yra dėl to, kad 2018 m. spalio 4 d. Gedimino pr. 11, Vilniuje, jis (jie) atsisakė pateikti pareiÅ¡kėjoms R. M. ir V. D., kaip visuomenės informavimo priemonių atstovėms (žurnalistėms), 2018 m. spalio 3 d.

Vyriausybės pasitarimo „Dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 6, 461 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (TAP-18-1591) (18-11457)“ garso įraÅ¡Ä , tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 6 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių, 42 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d.) 5 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 1 punkto nuostatas, dėl ko buvo pažeistos pareiÅ¡kėjų teisės gauti, rinkti ir skleisti informacijÄ bei sutrukdyta joms atlikti savo profesines pareigas.

Taip pat minėta nutartimi pareiškėjos R. M. ir V. D. pripažintos nukentėjusiomis (t. 1, b. l. 164–169).

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio pareigas ėjusio A. S. atžvilgiu pagal ANK 547 straipsnio 1 dalį nutraukta nenustačius jo veikoje administracinio nusižengimo požymių. Administracinio nusižengimo teisena Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pareigas ėjusio S. S. atžvilgiu pagal ANK 547 straipsnio 1 dalį nutraukta nenustačius administracinio nusižengimo požymių. Administracinio nusižengimo teisena Ministro Pirmininko patarėjo viešųjų ryšių klausimais pareigas ėjusio T.

B. atžvilgiu pagal ANK 547 straipsnio 1 dalį nutraukta nenustačius administracinio nusižengimo požymių. Atmesti nukentėjusiųjų R. M. ir V. D. civiliniai ieÅ¡kiniai dėl neturtinės žalos po 1 000 Eur atlyginimo. Netenkinti V. D. ir jos įgalioto atstovo advokato Algimanto Å indeikio praÅ¡ymai dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo ir asmenų, kurie padarė ANK 547 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ pažeidimÄ , bet atleidžiami nuo administracinės atsakomybės ANK 39 straipsnio pagrindu, nurodymo teismo nutarimo motyvuose.

Priteista S. S. iš valstybės 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamame nutarime sprendė, kad: 3.1. byloje nėra įrodymų, jog Vyriausybės kanceliarijos vadovas – kancleris A. S. – bÅ«tų atsisakęs suteikti informacijÄ , nenurodydamas atsisakymo priežasčių, ar kitaip trukdęs pareiÅ¡kėjoms atlikti profesines pareigas, jo kaltė (tyčia) ir neteisėti veiksmai nepasitvirtino, o remtis prielaidomis, spėliojimais, emocijomis ar kitais dalykais, siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, kai nėra jo kaltę pagrindžiančių neabejotinų faktų, negalima, todėl pradėta administracinė teisena A.

S. nutraukta nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 547 straipsnio 1 dalyje, požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). 3.2. Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2020 m. liepos 23 d. nutartyje konstatavo, kad garso įrašu ir jame esančia informacija disponavo ir pareiškėjoms nepateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, kurios vadovas yra kancleris, o ne Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kurios vadovas yra Ministras Pirmininkas. Šios institucijos yra skirtingos, o Ministro Pirmininko patarėjas nėra jokios institucijos vadovas, todėl pradėta administracinė teisena S. S. ir T.

B. taip pat nutraukta nesant administracinio nusižengimo požymių, kadangi jie nėra tinkami subjektai nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje. Be to, nenustatyta, kad S. S., tuo metu bÅ«damas Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovu, bÅ«tų atsisakęs pareiÅ¡kėjoms pateikti garso įraÅ¡Ä , nenurodydamas atsisakymo priežasties. 3.3. PareiÅ¡kėja V. D. ir jos įgaliotas atstovas advokatas A. Å indeikis prašė teismo, tuo atveju, jeigu asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn bÅ«tų atleisti nuo administracinės atsakomybės ANK 591 straipsnio 7 punkto ir ANK 39 straipsnio pagrindu (dėl senaties), nurodyti teismo nutarimo motyvuose asmenis, kurie Å¡ioje byloje padarė ANK 547 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ pažeidimÄ , tačiau yra atleidžiami nuo administracinės atsakomybės ANK 39 straipsnio pagrindu.

Å is praÅ¡ymas netenkintas, nes administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims administracinė teisena nutraukiama ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu, o ne pagal ANK 39 straipsnį. 3.4. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, apylinkės teismas taip pat nenustatė pagrindo tenkinti kitÄ pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo Å¡ioje byloje, kadangi teismui pakako duomenų priimti procesinį sprendimÄ . 3.5. Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodė, kad nustatyta, jog pareiÅ¡kėjos apie praÅ¡omo garso įraÅ¡o sunaikinimÄ sužinojo 2018 m. spalio 5 d., tačiau faktiÅ¡kai dar nebuvo aiÅ¡ku, ar tikrai buvo padarytas pažeidimas, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija teisiÅ¡kai argumentuotai ir motyvuotai atsakė, kodėl garso įraÅ¡o negali pateikti.

Kilęs ginčas buvo sprendžiamas administraciniuose teismuose, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. liepos 23 d. nutartimi konstatavo, jog buvo pažeista pareiÅ¡kėjų teisė gauti, rinkti ir skleisti informacijÄ . Apylinkės teismas darė iÅ¡vadÄ , kad galimas trunkamasis administracinis nusižengimas paaiÅ¡kėjo, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo pareiÅ¡kėjų teisių pažeidimÄ , todėl senaties terminas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2020 m. liepos 23 d. ir bylos nagrinėjimo metu dar nėra pasibaigęs. Dėl to, apylinkės teismo vertinimu, nutraukti bylÄ ANK 39 straipsnio pagrindu negalima. 3.6.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjos (nukentėjusios) prašė priteisti joms po 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ administracinį nusižengimÄ padariusio asmens ar asmenų, tačiau byla Å¡iems asmenims nutraukta nenustačius, kad jie bÅ«tų padarę inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ pagal ANK 547 straipsnio 1 dalį, todėl nukentėjusiųjų civiliniai ieÅ¡kiniai atmesti. 3.7. Apylinkės teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog S. S. advokatas D.

Vanhara teikė byloje praÅ¡ymÄ dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo dėl teismo posėdžio nagrinėjimo nuotoliniu bÅ«du, naudojantis Zoom platforma (2 lapai), praneÅ¡imÄ dėl S. S. iÅ¡vykimo ir negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje (1 lapas), praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo (2 lapai), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. S. baigiamÄ jÄ kalbÄ (5 lapai), dalyvavo 4 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 9 valandos 43 minutės, todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidos yra pagrįstos ir proporcingos suteiktoms teisinėms paslaugoms.

Šios išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš valstybės (t. 2, b. l. 170–188). II. Apeliacinio skundo argumentai 4. Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų R. M. ir V. D. atstovas advokatas Algimantas Šindeikis prašo:

1) pripažinti S. S. ir (arba) A. S., ir (arba) kitÄ atsakingÄ asmenį padariusius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 547 straipsnyje (Atsisakymas teikti informacijÄ visuomenės informavimo priemonių atstovams ar trukdymas žurnalistams atlikti profesines pareigas);

2) pritaikyti administracinę nuobaudÄ asmeniui (-ims), padariusiam (-iems) administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 547 straipsnyje;

3) priteisti nukentėjusioms pareiÅ¡kėjoms po 1 000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) patirtÄ neturtinę žalÄ iÅ¡ administracinį nusižengimÄ padariusio (padariusių) asmens (asmenų) arba alternatyviai;

4) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimÄ ir grÄ Å¾inti Å¡iÄ bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. 4.1. Nukentėjusiųjų R. M. ir V. D. atstovas advokatas Algimantas Å indeikis nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad nors T. B. pateikė pareiÅ¡kėjoms atsakymÄ , kad praÅ¡oma informacija pareiÅ¡kėjoms nebus pateikta, bet tai padarė savavaliÅ¡kai, neturėdamas tam jam suteiktų įgaliojimų, Å¡ias aplinkybes pripažino bylos nagrinėjimo metu. 4.2.

PareiÅ¡kėjos nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog Å¡ioje situacijoje vienintelis galimas administracinės atsakomybės subjektas gali bÅ«ti tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos vadovas A. S.. Šį argumentÄ grindžia tokiais motyvais: 4.2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės valdymo struktÅ«ros schemoje nurodyta, kad Ministro Pirmininko patarėjai yra pavaldÅ«s tiesiogiai Ministrui Pirmininkui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kontaktų sÄ raÅ¡e buvo nurodoma, kad asmuo (T. B.), atsisakęs pateikti pareiÅ¡kėjoms praÅ¡omÄ garso įraÅ¡Ä , buvo Ministro Pirmininko patarėjas viešųjų ryÅ¡ių klausimais.

Pažymėjo, jog pirmasis asmuo, kuris aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai atsisakė pateikti praÅ¡omÄ informacijÄ pareiÅ¡kėjoms, buvo T. B., kuris tuo metu buvo tiesiogiai pavaldus tuometiniam ministrui pirmininkui S. S.. 4.2.2. Apelianto teigimu, nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleris yra kanceliarijos vadovas, tačiau pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymÄ jis yra pavaldus Ministrui Pirmininkui. PareiÅ¡kėjos kreipiantis į teismÄ nurodė visus joms žinomus asmenis – vadovus, kurie galėjo priimti sprendimus dėl atsisakymo suteikti žurnalistams jų praÅ¡omÄ informacijÄ .

Nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje byloje buvo konstatuota, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjų ir kitų žurnalistų teises pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, minėtoje byloje nebuvo aiÅ¡kinamasi, koks konkretus asmuo priėmė sprendimÄ atsisakyti žurnalistams suteikti jų praÅ¡omÄ informacijÄ . Akivaizdu, jog bet kuri įstaiga, ar privati, ar vieÅ¡oji, veikia per konkrečius fizinius asmenis, kurie priima atitinkamus sprendimus, todėl Å¡ioje byloje turėjo bÅ«ti nustatyta, kuris konkretus fizinis asmuo (asmenys) priėmė sprendimÄ atsisakyti žurnalistams pateikti jų praÅ¡omÄ informacijÄ .

Kaip matoma iÅ¡ teisinio reglamentavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija yra neatsiejama nuo pačios Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleris yra tiesiogiai pavaldus Ministrui Pirmininkui. Dėl Å¡ios priežasties nustačius, kad Vyriausybės kancleris trukdė žurnalistų vykdyti jų profesines pareigas, tokiu atveju yra teisinis pagrindas aiÅ¡kintis, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleris tokį sprendimÄ priėmė vienas, tik savo asmenine iniciatyva, ar bÅ«damas pavaldus Ministrui Pirmininkui, priėmė sprendimÄ vadovaujantis Ministro Pirmininko nurodymu. 4.2.3.

Apeliantas nurodė, jog pareiÅ¡kėjos bylos nagrinėjimo metu pateikė į bylÄ Ä¯rodymus, iÅ¡ kurių yra matoma, jog asmuo, kuris buvo tiesiogiai pavaldus ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleriui, o Ministrui Pirmininkui, t. y. T. B., aiÅ¡kiai nurodė, jog pareiÅ¡kėjoms garso įraÅ¡as nebus pateiktas. Tokiu atveju yra du administracinio nusižengimo atsakomybės subjektai, kadangi toks sprendimas buvo priimtas dviejų valstybės institucijų vadovų sprendimu, t. y. tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovo S. S., tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos vadovo A.

S., tiesiogiai atsakingo už jo vadovaujamos įstaigos – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos – atsisakymÄ pateikti praÅ¡omÄ informacijÄ . 4.2.4. Nukentėjusiųjų R. M. ir V. D. atstovas advokatas Algimantas Å indeikis pastebėjo, jog pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvuose apskritai nėra pasisakoma dėl bylos nagrinėjimo metu į bylÄ pateiktų įrodymų (viešų S. S. pareiÅ¡kimų BNS ir dienraščiui „Verslo žinios“), kad S. S. pats 2018 m. spalio 4 d., dar esant nesunaikintam garso įraÅ¡ui, padarė vieÅ¡us pareiÅ¡kimus, kad minimas garso įraÅ¡as žurnalistams (inter alia pareiÅ¡kėjoms) nebus pateiktas.

Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymÄ Ministrui Pirmininkui tiesiogiai pavaldus Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleris A. S., vykdydamas vieÅ¡ai S. S. iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ nepateikti garso įraÅ¡o pareiÅ¡kėjoms, tokiu bÅ«du gavo savo tiesioginio vadovo nurodymÄ tokios informacijos neteikti ir tokiu bÅ«du padaryti administracinį nusižengimÄ . 4.3. PareiÅ¡kėjos nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad nei buvęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleris A.

S., nei buvęs Ministras Pirmininkas S. S. neatsisakė pateikti garso įraÅ¡o pareiÅ¡kėjoms, kadangi tokia teismo iÅ¡vada neatitinka byloje esančių duomenų turinio. Šį argumentÄ grindžia tokiais motyvais: 4.3.1. Apeliantas paminėjo, kad pareiÅ¡kėjos kreipdamosi pareiÅ¡kimu į teismÄ nurodė visas joms žinomas aplinkybes, susijusias su galimo administracinio nusižengimo padarymu, t. y. pateikė visÄ vykusį susiraÅ¡inėjimÄ tarp pareiÅ¡kėjų bei kitų žurnalistų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, pateikė 2018 m. spalio 3 d. vykusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarimo „Dėl Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I- 4118 6, 46-1 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (TAP-18-1591) (18-11457)“ protokolÄ , Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir ŽEIT) iÅ¡aiÅ¡kinimus, teismų sprendimus, kurių pagrindu buvo pripažinta, kad Kanceliarija pažeidė pareiÅ¡kėjų teises gauti informacijÄ , visus susiraÅ¡inėjimus su Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos darbuotojais ir tuometinio ministro pirmininko patarėjais, iÅ¡ kurių yra matoma, jog pareiÅ¡kėjoms ir kitiems žurnalistams be jokio teisinio pagrindo atsisakoma joms pateikti praÅ¡omÄ garso įraÅ¡Ä . 4.3.2.

Nukentėjusiųjų R. M. ir V. D. atstovas advokatas Algimantas Å indeikis nurodė, kad pareiÅ¡kėjos garso įraÅ¡Ä siekė gauti pateikdamos praÅ¡ymÄ keliais el. paÅ¡to adresais, inter alia ir oficialiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos el. paÅ¡tu (duomenys neskelbtini). R. M. elektroniniu paÅ¡tu kreipėsi Å¡iais Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbuotojų elektroniniais adresais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). V. D. elektroniniu paÅ¡tu kreipėsi Å¡iais Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbuotojų elektroniniais adresais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ į bylÄ pateiktų įrodymų yra matoma, kad pareiÅ¡kėjos kreipėsi tiek bendraisiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės administruojamais elektroniniais paÅ¡tais, tiek praÅ¡ymÄ siunčiant į konkrečių darbuotojų, patarėjų, atsakingų už informacijos pateikimÄ pareiÅ¡kėjoms ir kitiems žurnalistams, elektroninių paÅ¡tų adresus. Pažymėjo ir tai, kad žurnalistė B. D. praÅ¡ydama gauti tÄ pačiÄ informacijÄ kaip ir pareiÅ¡kėjos taip pat kreipėsi elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini).

Taigi, nors ir ne iÅ¡ pareiÅ¡kėjų, A. S. yra gavęs tiesioginį kitos žurnalistės praÅ¡ymÄ pateikti tÄ pačiÄ informacijÄ , kurios prašė pareiÅ¡kėjos. 4.3.3. Nukentėjusiųjų atstovas teigė, jog, kaip nurodė pats A. S. bylos nagrinėjimo metu, jis apie tai, kad žurnalistai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijÄ dėl garso įraÅ¡o pateikimo, žinojo. Pažymėjo ir tai, kad apie Å¡iÄ situacijÄ buvo daug kalbama ir buvo plačiai aptarinėjama vieÅ¡ojoje erdvėje, todėl A.

S. bÅ«damas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos vadovu negalėjo nežinoti, jog žurnalistai kreipiasi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijÄ su praÅ¡ymais pateikti garso įraÅ¡Ä . Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymai pateikti informacijÄ buvo pateikti ir atsisakymai pateikti informacijÄ gauti dar esant nesunaikintam praÅ¡omam garso įraÅ¡ui. T. y. jei S. S. ir A. S. bÅ«tų priėmę sprendimÄ pateikti pareiÅ¡kėjoms praÅ¡omÄ garso įraÅ¡Ä , jis galėjo bÅ«ti pateiktas ir tokiu bÅ«du nebÅ«tų padarytas ANK 547 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas. 4.3.4.

PareiÅ¡kėjų vertinimu, teismas nurodydamas, kad vien dėl to, jog pats A. S. tiesiogiai neatsisakė pateikti praÅ¡omÄ informacijÄ , todėl jis neatsako pagal ANK 547 straipsnio 1 dalį, neteisingai aiÅ¡kina Å¡iÄ teisės normÄ . A. S. bÅ«damas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos vadovu, tiek žinodamas, tiek nežinodamas asmeniÅ¡kai, kad žurnalistai praÅ¡o jo vadovaujamÄ Ä¯staigÄ pateikti tam tikrÄ informacijÄ , turėjo pareigÄ taip organizuoti savo vadovaujamos įstaigos veiklÄ , kad jo įstaiga nepažeistų ANK 547 straipsnio 1 dalies, t. y. užtikrinti, kad žurnalistai praÅ¡omÄ informacijÄ gautų. 4.3.5.

Advokato įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad pagal ANK 547 straipsnio 1 dalį atsako įstaigos vadovas tik tada, jei jis (i) pats asmeniÅ¡kai (o ne jo vadovaujama įstaiga oficialiai) gavo praÅ¡ymÄ pateikti informacijÄ , ir (ii) jis asmeniÅ¡kai atsisakė pateikti informacijÄ , nepagrįstai leidžia iÅ¡vengti administracinės atsakomybės asmeniui, kuris yra atsakingas už įstaigos veiklÄ ir už jos tinkamÄ pareigos teikti informacijÄ Å¾urnalistams įgyvendinimÄ . Toks ANK 547 straipsnio 1 dalies aiÅ¡kinimas neatitinka Å¡ios normos tikslo, t. y. nubausti asmenis, kurie trukdo žurnalistams atlikti savo profesines pareigas gauti informacijÄ .

Kadangi Å¡i administracinė atsakomybė taikoma tik įstaigos vadovui, o įstaigos vadovui asmeniÅ¡kai nusiÅ¡alinant nuo sprendimo ir jo įgyvendinimÄ pavedant savo pavaldiniams, jam apskritai niekada negalės bÅ«ti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 547 straipsnio 1 dalį. T. y. įstaigos vadovas taip organizuodamas savo įstaigos veiklÄ , kad jis asmeniÅ¡kai nedalyvauja tokio sprendimo priėmime, visada iÅ¡vengtų administracinės atsakomybės. Toks ANK 547 straipsnio 1 dalies aiÅ¡kinimas pažeidžia bendrÄ jį teisės principÄ ubi jus ubi remedium ir paverčia ANK 547 straipsnio 1 dalį „mirusia” norma, kuri negalės bÅ«ti taikoma net ir esant akivaizdžiai administracinio pažeidimo sudėčiai, t. y. akivaizdžiai trukdant žurnalistams atlikti savo profesines pareigas, neteikiant jiems informacijos. 4.3.6.

Pažymėjo, jog teismas Å¡ioje byloje konstatavo, kad kilęs ginčas buvo sprendžiamas administraciniuose teismuose, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. liepos 23 d. nutartimi konstatavo, jog buvo pažeista pareiÅ¡kėjų teisė gauti, rinkti ir skleisti informacijÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad galimas trunkamasis administracinis nusižengimas paaiÅ¡kėjo, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo pareiÅ¡kėjų teisių pažeidimÄ , todėl senaties terminas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2020 m. liepos 23 d. ir bylos nagrinėjimo metu dar nėra pasibaigęs. 4.3.7.

Nukentėjusiųjų R. M. ir V. D. atstovas advokatas Algimantas Å indeikis pabrėžė, kad teismas konstatavo, jog buvo padarytas trunkamasis pažeidimas, tačiau, kita vertus, konstatavo, jog už šį pažeidimÄ joks konkretus fizinis asmuo neatsako. PareiÅ¡kėjų vertinimu, toks teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas, jog tais atvejais, kai savivaldybės ar valstybės institucijos vadovas pats tiesiogiai, nors ir žinodamas apie žurnalistų praÅ¡omÄ informacijÄ , nepateikia jokio atsakymo, t. y. nei pateikia informacijÄ , nei tiesiogiai nurodo, kad informacija nebus pateikta, sudaro prielaidas piktnaudžiauti savivaldybės ir valstybės institucijos vadovams jiems suteiktais įgaliojimais jiems neteikiant žurnalistams praÅ¡omos informacijos, tiesiog nepateikiant jokio atsakymo arba įstaigos darbuotojams pateikiant atsisakymÄ pateikti praÅ¡omÄ informacijÄ . 4.3.8.

PareiÅ¡kėjų vertinimu, įstaigos vadovo atleidimas nuo administracinės atsakomybės pagal ANK 547 straipsnio 1 dalį įstaigos vadovo jam asmeniÅ¡kai neteikiant jokio atsakymo žurnalistams, inter alia nustačius, kad valstybės institucijos ar savivaldybės vadovas žinojo apie žurnalistų praÅ¡ymÄ pateikti informacijÄ , neatitinka ANK 547 straipsnio 1 dalies normos tikslo. Toks Å¡io ANK straipsnio aiÅ¡kinimas sÄ lygotų tai, kad realiai niekada joks savivaldybės ar valstybės institucijos vadovas pagal jį neatsakytų, kadangi atitinkamam vadovui nieko neatsakant į žurnalistų praÅ¡ymÄ pateikti informacijÄ arba įpareigojant įstaigos tarnautojÄ pateikti praneÅ¡imÄ apie įstaigos atsisakymÄ teikti informacijÄ . 4.3.9.

Apeliantai nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos teisiniu reglamentavimu, nustatytu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleris yra atsakingas už Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbuotojų darbo organizavimÄ . Akivaizdu, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleris žinojo apie žurnalistų praÅ¡omÄ pateikti informacijÄ . Tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija pažeidė žurnalistų, tame tarpe ir pareiÅ¡kėjų, teisę gauti ir skleisti informacijÄ , konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje.

Be to, kaip jau buvo nurodyta, teismas Å¡ioje byloje konstatavo, kad buvo padarytas trunkamasis pažeidimas. Akivaizdu, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos vadovas žinodamas apie žurnalistų praÅ¡omÄ informacijÄ , žinodamas, jog žurnalistai Å¡ios informacijos negauna ir nesiimdamas jokių veiksmų organizuoti sau pavaldžių darbuotojų darbÄ tokiu bÅ«du, jog žurnalistai gautų jų praÅ¡omÄ informacijÄ , lygiai taip pat savo neveikimu atsisakė pateikti informacijÄ Å¾urnalistams.

Kitu atveju, jeigu bÅ«tų vadovaujamasi teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, jog atsisakyti pateikti informacijÄ galima tik aktyviu veiksmu, t. y. tiesiogiai nurodant, kad tam tikra informacija nebus teikiama, leistų valstybės ir savivaldybės vadovams piktnaudžiauti savo teisėmis ir už Å¡io ANK straipsnio padarytÄ nusižengimÄ realiai niekas neatsakytų. 4.3.10. Nukentėjusiųjų R. M. ir V. D. atstovas advokatas Algimantas Å indeikis vertino, kad A. S. atsisakymas pateikti žurnalistams jų praÅ¡omÄ informacijÄ pasireiÅ¡kia dviem atskirais neveikimo bÅ«dais.

Viena vertus, jis atsisakė pateikti informacijÄ Å¾urnalistams tiesiog nepateikdamas jokio atsakymo į jų praÅ¡ymÄ , nors apie jų praÅ¡ymÄ pateikti informacijÄ Å¾inojo arba privalėjo žinoti, kita vertus, jis neįgyvendino pareiÅ¡kėjų teisės tinkamai atlikti savo profesines pareigas, t. y. gauti informacijÄ , taip organizuodamas savo įstaigos veiklÄ , jo vadovaujamos įstaigos darbuotojams pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ konstitucinę žurnalistų teisę rinkti, gauti ir skleisti informacijÄ , t. y. trukdė pareiÅ¡kėjoms atlikti savo profesines pareigas netinkamai organizuojant jam pavaldžios įstaigos darbÄ , jiems nepateikiant informacijos. 4.3.11.

Advokatas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi tuometinis Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleris A. S. buvo pavaldus Ministrui Pirmininkui S. S., kuris vieÅ¡ais pareiÅ¡kimais nurodė, kad praÅ¡oma informacija žurnalistams nebus pateikta. Todėl Å¡iuo atveju pagal ANK 547 straipsnio 1 dalį dėl tų pačių pažeidimų turėtų atsakyti tiek buvęs Ministras Pirmininkas S. S., kadangi jis taip pat žinodamas, kad žurnalistai praÅ¡o tam tikros informacijos, ne tik vieÅ¡ai pareiÅ¡kė, kad tokia informacija nebus teikiama, bet ir nesiėmė jokių veiksmų, jog tokia informacija jiems bÅ«tų pateikta ir organizuoti sau pavaldžių asmenų darbÄ tokiu bÅ«du, jog žurnalistų teisės nebÅ«tų pažeistos bei jie galėtų netrukdomai vykdyti jiems priklausančias profesines pareigas.

Jam tiesiogiai pavaldÅ«s darbuotojai atsisakė pateikti žurnalistų praÅ¡omÄ informacijÄ , S. S. žinojo, jog jie atsisako pateikti tokiÄ informacijÄ , tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad pareiÅ¡kėjų teisės nebÅ«tų pažeistos ir jos galėtų tinkamai bei netrukdomai vykdyti savo profesines pareigas. 4.4. PareiÅ¡kėjos nesutinka su teismo sprendimu atmesti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti raÅ¡ytinius įrodymus – elektroninį susiraÅ¡inėjimÄ , kuris vyko 2018 m. spalio 3 d., 2018 m. spalio 4 d., 2018 m. spalio 5 d. tarp grupės asmenų, kurie sprendė dėl pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo pateikti informacijÄ .

Šį argumentÄ grindžia tokiais motyvais: 4.4.1. Å ioje byloje liudytoju apklaustas R. P. nurodė, kad jis buvo įtrauktas į vidinį Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbuotojų elektroninį susiraÅ¡inėjimÄ dėl žurnalistų praÅ¡ymo pateikti garso įraÅ¡Ä . Taip pat Å¡is liudytojas parodė, kad vidiniame elektoriniame susiraÅ¡inėjime dalyvavo N. P. ir D. S., T. B., S. M. ir sekretoriato vadovė. Taigi iÅ¡ Å¡io liudytojo parodymų yra matoma, kad susiraÅ¡inėjame dalyvavo tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai, kurie yra tiesiogiai pavaldÅ«s tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleriui, tiek ir Ministro Pirmininko patarėjai, kurie yra tiesiogiai pavaldÅ«s S. S..

Atsižvelgdamos į Å¡io liudytojo parodymus, pareiÅ¡kėjos pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti raÅ¡ytinius įrodymus – elektroninį susiraÅ¡inėjimÄ , kuris vyko 2018 m. spalio 3 d., 2018 m. spalio 4 d., 20Ä®8 m. spalio 5 d. tarp grupės asmenų, kurie sprendė dėl pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo pateikti informacijÄ . 4.4.2. PareiÅ¡kėjų nuomone, vien tos aplinkybės, jog prieÅ¡ tai pateikti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymai buvo patenkinti, nėra teisėtas pagrindas atmesti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ .

PareiÅ¡kėjos neteikė Å¡io praÅ¡ymo tuo tikslu, kad byla bÅ«tų vilkinama ar tiesiog betiksliai tam nesant jokios priežasties. Pažymėjo ir tai, jog Å¡ioje byloje nebuvo nustatytos ar konstatuotos aplinkybės, jog pareiÅ¡kėjos piktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis. 4.4.3. Nurodė, kad kadangi pareiÅ¡kėjos neturi įgaliojimų atlikti tyrimÄ , visus procesinius veiksmus, kuriais kiti asmenys bÅ«tų įpareigojami kÄ nors pateikti ar atlikti, jos gali atlikti tik su teismo pagalba teismui priimant atitinkamÄ nutartį.

Kaip matoma iÅ¡ bylos medžiagos, pareiÅ¡kėjos prašė apklausti liudytojus ir Å¡ių liudytojų apklausos buvo reikÅ¡mingos siekiant teisingai nustatyti Å¡ios bylos aplinkybes, kadangi kiekvienas liudytojas nurodydavo vis kitÄ asmenį ar papildančias aplinkybes apie tai, kokiu bÅ«du buvo priimtas sprendimas atsisakyti žurnalistams pateikti informacijÄ . PareiÅ¡kėjų įsitikinimu, liudytojo R. P. minimas elektroninis susiraÅ¡inėjimas galimai užkirto keliÄ nustatyti visas aplinkybes, t. y. kiek ir kurie asmenys priėmė galutinį sprendimÄ sutrukdyti pareiÅ¡kėjoms tinkamai atlikti savo profesines pareigas, t. y. turėtų didelę reikÅ¡mę Å¡iai bylai, kadangi iÅ¡ jo bÅ«tų galima nustatyti, ar tuometinis Ministras Pirmininkas S. S. ir tuometinis Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleris A.

S. atsako pagal ANK 547 straipsnio 1 dalį, todėl, kad nusprendė neteikti prašomos informacijos, bet ir davė tam tikrus nurodymus kitiems asmenims neteikti tokios informacijos žurnalistams. Ypač atsižvelgiant į tai, kad tokios informacijos neteikimu buvo asmeniškai suinteresuotas S. S., kurio pasisakymas minimame Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarime galimai buvo susijęs su sisteminiu sprendimu neteikti žurnalistas nemokamos prieigos prie tam tikros VĮ Registrų centras disponuojamos informacijos, kuri yra būtina žurnalistams siekiant tinkamai atlikti savo profesines pareigas. 4.4.4.

Pastebėjo, kad, kita vertus, net jeigu Å¡iame elektroniniame susiraÅ¡inėjame jokios vertingos informacijos nebÅ«tų, nekiltų jokių abejonių, jog Å¡iame procese buvo iÅ¡naudotos visos galimybės byloje nustatyti tiesÄ ir nustatyti, kas konkrečiai priėmė sprendimus atsisakyti pateikti informacijÄ Å¾urnalistams. Vis dėlto teismui atmetus šį pareiÅ¡kėjų pateiktÄ praÅ¡ymÄ tokios abejonės nėra iÅ¡sklaidytos ir, pareiÅ¡kėjų įsitikinimu, Å¡iuo atveju nebuvo iÅ¡naudotos visos procesinės galimybės, kurių pagrindu bÅ«tų galima nustatyti visas Å¡iai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.

2. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Nukentėjusiųjų R. M. ir V. D. atstovo advokato Algimanto Å indeikio apeliacinis skundas atmetamas 6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas, kuriuo pradėtos administracinio nusižengimo teisenos Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio pareigas ėjusio A.

S., Ministro Pirmininko pareigas ėjusio S. S., Ministro Pirmininko patarėjo viešųjų ryÅ¡ių klausimais pareigas ėjusio T. B. atžvilgiu pagal ANK 547 straipsnio 1 dalį nutrauktos nenustačius jų veikose administracinio nusižengimo požymių, atmesti nukentėjusiųjų R. M. ir V. D. civiliniai ieÅ¡kiniai dėl neturtinės žalos po 1 000 Eur atlyginimo, netenkinti V. D. ir jos įgalioto atstovo advokato Algimanto Å indeikio praÅ¡ymai dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo ir asmenų, kurie padarė ANK 547 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ pažeidimÄ , bet atleidžiami nuo administracinės atsakomybės ANK 39 straipsnio pagrindu, nurodymo teismo nutarimo motyvuose, priteista S. S. iÅ¡ valstybės 1 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti, yra teisėtas ir pagrįstas.

7. ANK 547 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų atsisakymas teikti informacijÄ visuomenės informavimo priemonių atstovams, iÅ¡skyrus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neskelbtinÄ informacijÄ , nenurodant atsisakymo priežasties, trukdymas žurnalistams atlikti profesines pareigas užtraukia baudÄ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams nuo dvideÅ¡imt iki vieno Å¡imto keturiasdeÅ¡imt eurų.

8. Pirmosios instancijos teismo nutarimu administracinių nusižengimų teisenos Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio pareigas ėjusio A. S., Ministro Pirmininko pareigas ėjusio S. S., Ministro Pirmininko patarėjo viešųjų ryšių klausimais pareigas ėjusio T. B. atžvilgiu pagal ANK 547 straipsnio 1 dalį buvo nutrauktos nenustačius jų veikose administracinių nusižengimų požymių.

9. Apeliaciniu skundu ginčijamos skundžiamame nutarime padarytos išvados, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio pareigas ėjęs A. S., Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pareigas ėjęs S. S. ir (ar) kiti asmenys nepadarė administracinių nusižengimų, numatytų ANK 547 straipsnio 1 dalyje. Aukštesnysis teismas pasisako tiek dėl bendro įvykio vertinimo, tiek dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su konkrečių asmenų galima administracine atsakomybe.

10. Apygardos teismas pažymi, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog žurnalistė R. M. 2018 m. spalio 4 d. iÅ¡siuntė el. laiÅ¡kÄ adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) praÅ¡ydama pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. pasitarimo garso įraÅ¡Ä (t. 1, b. l. 15). IÅ¡ Lietuvos Respublikos Vyriausybės Spaudos tarnybos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos struktÅ«rinio padalinio (t. 1, b. l. 18, 22) el. paÅ¡to adreso (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 4 d. buvo iÅ¡siųstas el. laiÅ¡kas žurnalistei R.

M., kuriame nurodyta, kad atsisakoma pateikti garso įraÅ¡Ä ir iÅ¡dėstomi atsisakymo motyvai (t. 1, b. l. 17). Be to, žurnalistė R. M. 2018 m. spalio 5 d. pakartotinai kreipėsi el. paÅ¡to adresu (duomenys neskelbtini) praÅ¡ydama garso įraÅ¡o (t. 1, b. l. 25). Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Komunikacijos departamento RyÅ¡ių su visuomene skyrius 2018 m. spalio 8 d. atrašė žurnalistei R. M., kad skaitmeninis įraÅ¡as sunaikintas (t. 1, b. l. 31). Taip pat matyti, kad ir kitai žurnalistei, kuri kreipėsi dėl to pačio garso įraÅ¡o (t. 1, b. l. 21, 23), 2018 m. spalio 5 d. buvo iÅ¡siųsti el. laiÅ¡kai ir jame nurodyti atsisakymo pateikti garso įraÅ¡Ä motyvai (t. 1, b. l. 22, 24).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija pateikė atsakymus ir į kitus su garso įraÅ¡o gavimu susijusius žurnalistų klausimus (pvz., t. 1, b. l. 41, 43). Tai rodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija motyvuotai atsisakė pateikti informacijÄ visuomenės informavimo priemonių atstovams ir apie atsisakymo motyvus informavo tiek pareiÅ¡kėjÄ , tiek kitus žurnalistus. Taigi nėra ANK 547 straipsnio 1 dalyje nurodytų neteisėto veikimo – atsisakymo teikti informacijÄ visuomenės informavimo priemonių atstovams, iÅ¡skyrus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neskelbtinÄ informacijÄ , nenurodant atsisakymo priežasties.

11. AukÅ¡tesnysis teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos atsisakymo teikti informacijÄ motyvų teisėtumas ir pagrįstumas buvo tikrinamas administraciniuose teismuose, nes tarp pareiÅ¡kėjų ir Vyriausybės (jos kanceliarijos) kilo ginčas dėl tokių veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1639-520/2020, be kita ko, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. sprendimas pakeistas ir sprendimo rezoliucinę dalį nutarta iÅ¡dėstyti taip:

„Nutraukti bylos dalį dėl pareiÅ¡kėjų Å . Č., D. P. ir Lietuvos žurnalistų sÄ jungos skundo reikalavimų pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2018 m. spalio 4 d. atsisakymus pateikti Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. pasitarimo „Dėl Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 6, 46-1 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (TAP-18-1591) (18-11457)“ garso įraÅ¡Ä ; įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijÄ atkurti Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. pasitarimo garso įraÅ¡Ä ir pateikti jį pareiÅ¡kėjams.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2018 m. spalio 4 d. atsisakymais pateikti informacijÄ apie Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. pasitarimÄ â€žDėl Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 6, 46-1 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (TAP-18-1591) (18-11457)“, buvusiÄ garso įraÅ¡e, pažeidė pareiÅ¡kėjų B. D., R. M., V. D., J. D. S. teisę gauti, rinkti ir skleisti informacijÄ . Atmesti kitus Å¡ių pareiÅ¡kėjų skundo reikalavimus.“ (t. 1, b. l. 86).

Å ios nutarties 79 punkte yra nurodyta: „Įvertinus tai, kad Vyriausybės pasitarimai yra Vyriausybės veiklos organizacinė forma, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos, vykdydamos profesinę veiklÄ , turėjo teisėtÄ pagrindÄ kreiptis į atsakovę dėl informacijos apie 2018 m. spalio 3 d. Vyriausybės pasitarimÄ ir jame priimtÄ sprendimÄ (ir jo motyvus), t. y. dėl informacijos apie valstybės institucijos veiklÄ , kuri buvo užfiksuota atsakovės padarytame garso įraÅ¡e ir kuriuo atsakovė teisėtai disponavo iki Å¡io įraÅ¡o panaikinimo (pirmosios instancijos teismas nustatė, kad garso įraÅ¡as sunaikintas 2018 m. spalio 5 d. 23 val.), o tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjų kreipimosi metu atsakovė, disponuodama garso įraÅ¡u ir jame esančia informacija, turėjo galimybę per vienÄ darbo dienÄ pareiÅ¡kėjoms (žurnalistėms) sudaryti galimybę su juo susipažinti (tiksliau – su jame esančia informacija apie Vyriausybės pasitarimÄ ) (Visuomenės informavimo įstatymo 6 str. 5 d.)“ (t. 1, b. l. 80).

Nutarties 91 punkte nurodyta, kad: „Taigi Å¡ioje byloje nustačius, kad atsakovė, vykdydama vieÅ¡Ä sias funkcijas, padarė 2018 m. spalio 3 d. Vyriausybės pasitarimo garso įraÅ¡Ä , kuriuo bei jame esančia informacija apie Vyriausybės (valstybės institucijos) veiklÄ disponavo pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymų pateikimo metu (2018 spalio 4 d.); byloje nepateikė įrodymų, jog pareiÅ¡kėjoms negalėjo bÅ«ti atskleista informacija apie Vyriausybės veiklÄ (pasitarimÄ , kuris yra viena iÅ¡ veiklos organizacinių formų) dėl to, kad toks ribojimas buvo bÅ«tinas pagal įstatymus ir demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, konstatuotina, kad atsisakymais buvo pažeista pareiÅ¡kėjų teisė gauti, rinkti ir skleisti informacijÄ .

Dėl to atsakovės 2018 m. spalio 4 d. atsisakymai pripažintini nepagrįstais ir neteisėtais“ (t. 1, b. l. 82). Nutarties 101 punkte pažymima, kad „Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į Å¡ioje byloje susiklosčiusiÄ iÅ¡skirtinę teisinę situacijÄ , į tai, kad pareiÅ¡kėjos kreipėsi į teismÄ siekdamos apginti jų pažeistÄ teisę į informacijÄ , jog nėra realių galimybių atkurti buvusiÄ iki pažeidimo 2018 m. spalio 4 d. padėtį, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjų pažeista teisė apgintina kitu bÅ«du, t. y. pripažįstant, jog Vyriausybės kanceliarijos 2018 m. spalio 4 d. atsisakymais pateikti pareiÅ¡kėjoms informacijÄ apie Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. pasitarimÄ â€žDėl Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 6, 46-1 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (TAP-18-1591) (18-11457)“, buvusiÄ Ä¯raÅ¡ytÄ garso įraÅ¡e, pažeista pareiÅ¡kėjų teisė gauti, rinkti ir skleisti informacijÄ (ABTÄ® 88 str. 1 d. 4 p., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 str. 1 p.).“ (t. 1, b. l. 83).

Taigi matyti, kad nors buvo nepagrįstai atsisakyta leisti susipažinti su informacija, kuri buvo garso įraÅ¡e, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo vertinti, kad ANK 547 straipsnio 1 dalies prasme buvo sÄ moningai trukdoma žurnalistams atlikti profesines pareigas ar nemotyvuotai atsisakoma teikti informacijÄ . Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1060-809/2019 pažymėta, kad „[t]aigi, konstatuotina, jog atsakovės ginčijamuose atsakymuose faktinės aplinkybės ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos buvo taikomos tinkamai, atsakovė nesant įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose nustatyto Vyriausybės pasitarimų garso įrašų darymo, teikimo ir saugojimo nuostatų neturėjo teisinio pagrindo tik protokolų suraÅ¡ymo tikslais daromus garso įraÅ¡us teikti kitiems asmenims bei juos saugoti.

Atsižvelgus į anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjų reikalavimas pripažinti atsakovės atsakymus nepagrįstais ir neteisėtais atmestinas kaip nepagrįstas. Teismui atmetus pagrindinį pareiÅ¡kėjų reikalavimÄ dėl atsakovės atsisakymų pripažinimo neteisėtais ir nepagrįstais, taip pat atmestinas ir pareiÅ¡kėjų iÅ¡vestinis reikalavimas atkurti garso įraÅ¡Ä ir jį pateikti pareiÅ¡kėjams“.

12. Nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. liepos 23 d. nutartimi nesutiko su šiais apygardos administracinio teismo argumentais, tačiau aplinkybė, jog pirmosios instancijos administracinis teismas atsakymus pateikusių asmenų motyvus buvo įvertinęs pagrįstais, patvirtina, kad tokie motyvai nėra akivaizdžiai nepagrįsti, deklaratyvūs ar formalūs ir juos kaip akivaizdžiai neteisėtus supranta arba turi suprasti visi teisinių santykių dalyviai, inter alia sprendimų priėmėjai.

Kaip minėta, pagal ANK 547 straipsnį atsisakymo teikti informacijÄ vienu iÅ¡ pagrindinių požymių yra nenurodymas tokio atsisakymo priežasties, kas reiÅ¡kia, jog atsisakymo teikti informacijÄ priežastis apskritai nenurodoma arba nurodoma priežastis yra akivaizdžiai nepagrįsta, deklaratyvi ir pan. Ä®vertinus priimtų administracinių teismų sprendimus ir jų argumentus, apygardos teismui kyla abejonių dėl to, kad atitinkamos institucijos vadovai ar kiti atsakingi asmenys turėjo tyčiÄ trukdyti žurnalistams atlikti profesines pareigas ar atsisakė teikti informacijÄ , nenurodydami tokio atsisakymo priežasties, kadangi kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos tokios priežastys buvo nurodytos.

Å iuo atveju pažeista pareiÅ¡kėjų teisė gauti, rinkti ir skleisti informacijÄ buvo apginta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 1 punkte nustatyta tvarka. Be to, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas nutarime, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartimi buvo nuspręsta, kad nepateikus pareiÅ¡kėjoms praÅ¡omos informacijos, buvusios garso įraÅ¡e (ne paties garso įraÅ¡o), buvo pažeista pareiÅ¡kėjų R. M., V. D. teisė gauti, rinkti ir skleisti informacijÄ .

Taigi iÅ¡ esmės buvo ginčijamasi dėl atsisakymo pateikti informacijÄ , o nebÅ«tinai patį garso įraÅ¡Ä , pagrįstumo.

13. AukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bendras situacijos kontekstas nepatvirtina, jog yra nustatyti ANK 547 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo (Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų atsisakymo teikti informacijÄ visuomenės informavimo priemonių atstovams, iÅ¡skyrus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neskelbtinÄ informacijÄ , nenurodant atsisakymo priežasties, trukdymo žurnalistams atlikti profesines pareigas) sudėtis. Toliau apygardos teismas atsako į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su atskirais asmenimis.

14. Pirmosios instancijos teismas remdamasis ANK 547 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties aprašymu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1639-520/2020, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 441 straipsnio 1 dalimi, 45 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos nuostatų 3 punktu, 9.20, 9.29 papunkčiais skundžiamame nutarime laikė, kad šioje byloje tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos vadovas gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 547 straipsnio 1 dalį.

Nutarime nurodyta, kad teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, nukentėjusiųjų, liudytojų bei pačių administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų parodymus, nenustatė, kad A. S. bÅ«tų padaręs minėtÄ administracinį nusižengimÄ , t. y. atsisakęs suteikti informacijÄ visuomenės informavimo priemonių atstovams, nenurodydamas atsisakymo priežasties, ar kitaip trukdęs žurnalistams atlikti profesines pareigas. Teismas sprendė, kad byloje nebuvo įrodyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos vadovas A.

S. atsisakė pateikti pareiÅ¡kėjoms praÅ¡omÄ informacijÄ . Taip pat nėra įrodyta, kad pareiÅ¡kėjoms bÅ«tų pateiktas vadovo atsakymas neduoti informacijos, nenurodant atsisakymo priežasties, ar kitaip trukdant joms atlikti profesines pareigas.

15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. S. atsisakymas pateikti žurnalistams jų praÅ¡omÄ informacijÄ pasireiÅ¡kia dviem atskirais neveikimo bÅ«dais. Pirma, jis atsisakė pateikti informacijÄ Å¾urnalistams tiesiog nepateikdamas jokio atsakymo į jų praÅ¡ymÄ , nors apie jų praÅ¡ymÄ pateikti informacijÄ Å¾inojo arba privalėjo žinoti (tai, kad žinojo, jog žurnalistai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijÄ dėl garso įraÅ¡o pateikimo, nurodė pats A.

S. bylos nagrinėjimo metu; apie Å¡iÄ situacijÄ buvo daug kalbama ir buvo plačiai aptarinėjama vieÅ¡ojoje erdvėje; V. D. pateikė šį praÅ¡ymÄ el. paÅ¡to adresais, be kita ko, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); ne pareiÅ¡kėja, kita žurnalistė Å¡ioje byloje B. D. praÅ¡ydama gauti tÄ pačiÄ informacijÄ kaip ir pareiÅ¡kėjos taip pat kreipėsi elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini)), be to, žinojo, jog žurnalistai Å¡ios informacijos negauna. Antra, jis neįgyvendino pareiÅ¡kėjų teisės tinkamai atlikti savo profesines pareigas, t. y. gauti informacijÄ , organizuodamas savo įstaigos veiklÄ , jo vadovaujamos įstaigos darbuotojams pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ konstitucinę žurnalistų teisę rinkti, gauti ir skleisti informacijÄ , t. y. trukdė pareiÅ¡kėjoms atlikti savo profesines pareigas netinkamai organizuojant jam pavaldžios įstaigos darbÄ , jiems nepateikiant informacijos (nesiėmė jokių veiksmų organizuoti sau pavaldžių darbuotojų darbÄ tokiu bÅ«du, jog žurnalistai gautų jų praÅ¡omÄ informacijÄ , nepriklausomai nuo to, ar jis pats asmeniÅ¡kai žinojo ar nežinojo, kad žurnalistai praÅ¡o jo vadovaujamÄ Ä¯staigÄ pateikti tam tikrÄ informacijÄ ).

16. Apygardos teismas pastebi, kad žurnalistė B. D. 2018 m. spalio 5 d. iÅ¡siuntė el. laiÅ¡kÄ adresais, be kita ko, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prašė suteikti galimybę susipažinti su garso įraÅ¡u (t. 1, b. l. 26), taip pat iÅ¡siuntė pakartotinai el. laiÅ¡kÄ (t. 1, b. l. 28, 30). Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Komunikacijos departamento RyÅ¡ių su visuomene skyrius jai pateikė motyvuotÄ atsakymÄ 2018 m. spalio 8 d. (t. 1, b. l. 29). Taigi galima sutikti su apeliacinio skundo motyvu, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos kancleris A.

S. galėjo žinoti apie žurnalistų praÅ¡ymÄ pateikti garso įraÅ¡Ä . Kita vertus, kaip jau buvo minėta Å¡ios nutarties 10 punkte, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Komunikacijos departamento RyÅ¡ių su visuomene skyrius motyvuotai atsakė į žurnalistų paklausimus. Vien tai, kad pats A. S. asmeniÅ¡kai neatsakė į žurnalistų el. laiÅ¡kus (atsakymai nebuvo pateikti iÅ¡ jo el. paÅ¡to ar jo pasiraÅ¡yti), nereiÅ¡kia, kad žurnalistams nebuvo pateiktas motyvuotas sprendimas, be to, Å¡iuos sprendimus žurnalistai turėjo galimybę ginčyti teismuose, kas rodo, kad atsakymai buvo pateikti tinkamos formos.

Taip pat šios nutarties 12 punkte apygardos teismas jau motyvavo, kodėl negalima laikyti, kad atsakymai buvo nemotyvuoti ar pateikti siekiant sutrukdyti žurnalistams atlikti jų profesines pareigas. Tai reiškia, kad ir pats kancleris A. S. neatliko ANK 547 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų.

17. Apylinkės teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2020 m. liepos 23 d. nutartyje konstatavo, kad garso įraÅ¡u ir jame esančia informacija disponavo ir pareiÅ¡kėjoms nepateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, kurios vadovas yra kancleris, o ne Vyriausybė, kurios vadovas yra Ministras Pirmininkas. Å ios institucijos yra skirtingos, o Ministro Pirmininko patarėjas nėra jokios institucijos vadovas, todėl pradėta administracinė teisena S. S. ir T. B. taip pat nutrauktina nesant administracinio nusižengimo požymių, kadangi jie nėra tinkami subjektai nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje. Be to, nenustatyta, kad S. S., tuo metu bÅ«damas Vyriausybės vadovu, bÅ«tų atsisakęs pareiÅ¡kėjoms pateikti garso įraÅ¡Ä , nenurodydamas atsisakymo priežasties.

18. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad teismo nutarimo motyvuose nėra pasisakoma dėl bylos nagrinėjimo metu į bylÄ pateiktų įrodymų (viešų S. S. pareiÅ¡kimų BNS ir dienraščiui „Verslo žinios“), kad S. S. pats 2018 m. spalio 4 d., dar esant nesunaikintam garso įraÅ¡ui, padarė vieÅ¡us pareiÅ¡kimus, kad minimas garso įraÅ¡as žurnalistams (inter alia pareiÅ¡kėjoms) nebus pateiktas. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 45 straipsnio 1 dalį Ministrui Pirmininkui tiesiogiai pavaldus Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleris A.

S., vykdydamas vieÅ¡ai S. S. iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ nepateikti garso įraÅ¡o pareiÅ¡kėjoms, tokiu bÅ«du gavo savo tiesioginio vadovo nurodymÄ tokios informacijos neteikti ir tokiu bÅ«du padaryti administracinį nusižengimÄ . Be to, byloje turėjo bÅ«ti nustatyta, kuris konkretus fizinis asmuo (asmenys) priėmė sprendimÄ atsisakyti žurnalistams pateikti jų praÅ¡omÄ informacijÄ . Pavyzdžiui, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleris tokį sprendimÄ priėmė vienas, tik savo asmenine iniciatyva, ar bÅ«damas pavaldus Ministrui Pirmininkui, priėmė sprendimÄ vadovaujantis Ministro Pirmininko nurodymu.

Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjos bylos nagrinėjimo metu pateikė į bylÄ Ä¯rodymus, iÅ¡ kurių yra matoma, jog asmuo, kuris buvo tiesiogiai pavaldus ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleriui, o Ministrui Pirmininkui, t. y. T. B., aiÅ¡kiai nurodė, jog pareiÅ¡kėjoms garso įraÅ¡as nebus pateiktas, kas suponuoja tai, kad T. B. taip nurodyti galėjo tiek savavaliÅ¡kai, neturėdamas tam jam suteiktų įgaliojimų, tiek ir Ministro Pirmininko pareigas ėjusio S. S. nurodymu.

Apeliantų vertinimu, buvusio Ministro Pirmininko S. S. administracinė atsakomybė grindžiama tuo, kad jis žinodamas, jog žurnalistai praÅ¡o tam tikros informacijos, ne tik vieÅ¡ai pareiÅ¡kė, kad tokia informacija nebus teikiama, bet ir nesiėmė jokių veiksmų, jog tokia informacija jiems bÅ«tų pateikta, ir organizuoti sau pavaldžių asmenų darbÄ tokiu bÅ«du, jog žurnalistų teisės nebÅ«tų pažeistos bei jie galėtų netrukdomai vykdyti jiems priklausančias profesines pareigas.

Jam tiesiogiai pavaldÅ«s darbuotojai atsisakė pateikti žurnalistų praÅ¡omÄ informacijÄ , S. S. žinojo, jog jie atsisako pateikti tokiÄ informacijÄ , tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad pareiÅ¡kėjų teisės nebÅ«tų pažeistos ir jos galėtų tinkamai bei netrukdomai vykdyti savo profesines pareigas.

19. Apygardos teismas pažymi, kad nenustačius A. S. administracinės atsakomybės nėra prasmės aiÅ¡kintis, kokie kiti asmenys dalyvavo priimant sprendimÄ nesuteikti galimybės susipažinti su garso įraÅ¡u ir (ar) jame esančia informacija ir kuris konkretus fizinis asmuo (asmenys) priėmė sprendimÄ atsisakyti žurnalistams pateikti jų praÅ¡omÄ informacijÄ . Pagal ANK 547 straipsnio 1 dalį už joje nurodytus pažeidimus gali padaryti ir už juos atsakyti tik valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai.

Å iuo atveju, kaip ir teisingai sprendė apylinkės teismas, tinkamu Å¡io administracinio nusižengimo subjektu galėtų bÅ«ti tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos vadovas, kuris sprendžia konkrečios jo vadovaujamos įstaigos kasdienius organizacinius klausimus, kai tuo tarpu Ministras Pirmininkas sprendžia bendruosius visos Vyriausybės veiklos organizavimo klausimus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 13 punktas), tokius bendrus organizacinius klausimus, susijusius su Vyriausybės kanceliarija, sprendžia ir Vyriausybė (Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos nuostatų 4 punktas), tačiau nagrinėjamu atveju kanclerio administracinė atsakomybė pagal nurodytÄ straipsnį nenustatyta.

AnalogiÅ¡kai, nors ir iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog žurnalistė V. D. 2018 m. spalio 4 d. iÅ¡siuntė el. laiÅ¡kÄ , be kita ko, T. B. jo el. paÅ¡to adresu (duomenys neskelbtini), prašė pateikti minėtÄ garso įraÅ¡Ä (t. 1, b. l. 14), o T. B. 2018 m. spalio 30 d. atrašė „Koordinuota akcija :) praÅ¡o visi be iÅ¡imties.“ (t. 1, b. l. 16), tačiau T. B., tuo metu buvęs Ministro Pirmininko patarėjas, taip pat nėra tinkamas administracinės atsakomybės pagal šį straipsnį subjektas.

Apygardos teismo vertinimu, Å¡ios iÅ¡vados nekeičia ir tai, ar kancleris A. S. bÅ«damas pavaldus ir atskaitingas Ministrui Pirmininkui (Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos nuostatų 14 punktas) veikė Ministro Pirmininko S. S. nurodymu, ar ne, kadangi bet kuriuo atveju Ministras Pirmininkas nėra tinkamas Å¡ios administracinės atsakomybės subjektas, tai yra jis nėra valstybės įstaigos vadovas, kuris galėtų bÅ«ti atsakingas pagal ANK 547 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nėra juridinis asmuo, turintis atitinkamÄ teisinį statusÄ .

Be to, kaip jau buvo minėta, atsisakymai suteikti praÅ¡omÄ garso įraÅ¡Ä ar informacijÄ nebuvo akivaizdžiai neteisėti ar nepagrįsti.

20. Žemesnysis teismas nutarime sprendė, kad nėra tikslinga aiÅ¡kintis kitus asmenis, ne įstaigos vadovus, kurie neatsako pagal ANK 547 straipsnio 1 dalį, t. y., įstatymas dėl atsakomybėn trauktinų subjektų negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas plečiamai, o kaip nustatyta įstatymų leidėjo ir kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. spalio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N-07-1148-04 (joje nurodoma: “[m]inėtame ATPK straipsnyje nurodytų subjektų ratas yra iÅ¡samus – valstybinių institucijų vadovai, todėl teismo nuomone, negalima plečiamai aiÅ¡kinti valstybinių institucijų vadovų sÄ vokos ir taikyti administracinę atsakomybę, plačiau negu jÄ numatė įstatymų leidėjas.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo byla V. J. atžvilgiu nutraukiama, kadangi Å iaulių m. savivaldybės meras nėra ATPK 2143 str. straipsnyje numatyto pažeidimo subjektu ir skirti jam administracinę nuobaudÄ už administracinio teisės pažeidimo byloje nurodytas veikas nėra pagrindo.”). AukÅ¡tesnysis teismas pritaria tokiems teismo motyvams. Be to, apeliaciniame skunde nenurodoma konkrečiai, kokie kiti asmenys turėtų atsakyti pagal ANK 547 straipsnio 1 dalį, o tokie asmenys nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyti.

21. Apylinkės teismas nutarime nurodė, kad pagal T. B. ir liudytojų paaiÅ¡kinimus nustatyta, jog klausimas duoti ar neduoti pareiÅ¡kėjoms pasitarimo garso įraÅ¡Ä buvo svarstomas Vyriausybės kanceliarijoje atsakingiems padaliniams tarpusavyje konsultuojantis, aiÅ¡kinantis teisės normas, kurios reglamentuoja garso įrašų pateikimÄ Å¾urnalistams ir susiformavo kolektyvinė nuomonė, kad tuo metu galioję įstatymai nenumatė galimybės, kad vidiniam Kanceliarijos naudojimui (pasitarimo protokolo suraÅ¡ymui) padaryti Vyriausybės pasitarimo garso įraÅ¡ai bÅ«tų teikiami žiniasklaidos atstovams. Iki tol nei vienos Vyriausybės pasitarimų garso įraÅ¡ai nebuvo teikiami žiniasklaidos atstovams, todėl galima manyti, kad neteikti pareiÅ¡kėjoms garso įraÅ¡o buvo Kanceliarijos kolektyvinis, o ne vieno asmens sprendimas, tačiau kolektyvinė atsakomybė ANK 547 straipsnyje nenumatyta.

22. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareiÅ¡kėjos pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti raÅ¡ytinius įrodymus – elektroninį susiraÅ¡inėjimÄ , kuris vyko 2018 m. spalio 3 d., 2018 m. spalio 4 d., 2018 m. spalio 5 d. tarp grupės asmenų, kurie sprendė dėl pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo pateikti informacijÄ (pagal liudytojo R. P. parodymus N. P., D. S., T. B., S. M. ir sekretoriato vadovė). PareiÅ¡kėjų įsitikinimu, liudytojo R. P. minimas elektroninis susiraÅ¡inėjimas galimai užkirto keliÄ nustatyti visas aplinkybes, o bÅ«tent, kiek ir kurie asmenys priėmė galutinį sprendimÄ sutrukdyti pareiÅ¡kėjoms tinkamai atlikti savo profesines pareigas, t. y. turėtų didelę reikÅ¡mę Å¡iai bylai, kadangi iÅ¡ jo bÅ«tų galima nustatyti, ar tuometinis Ministras Pirmininkas S. S. ir tuometinis Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleris A.

S. atsako pagal ANK 547 straipsnio 1 dalį, todėl, kad nusprendė neteikti praÅ¡omos informacijos, bet ir davė tam tikrus nurodymus kitiems asmenims neteikti tokios informacijos žurnalistams. Apylinkės teismas teismo posėdyje netenkino praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti susiraÅ¡inėjimÄ , nurodė, jog teismas nagrinėja bylÄ pagal ANK 547 straipsnį, už pažeidimÄ numatyta atsakomybė įstaigų vadovams, teismas tenkino visus pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymus, apklausė keturis liudytojus, nuo įvykio praėjo daug laiko, 3 metai spalio mėnesį bus, neužtikrins niekas, ar visi susiraÅ¡inėjimai bus pateikti, T.

B. paminėtas tik, tačiau pagal straipsnio dispozicijÄ jis nėra įstaigos vadovas (t. 2, b. l. 114–115). Teismas nutarimo motyvuose nurodė, kad liudytojas R. P. patvirtino, kad susiraÅ¡inėjime, kurį prašė iÅ¡reikalauti pareiÅ¡kėjos, A. S., S. S. nebuvo (t. 2, b. l. 185). Apygardos teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kime ir skunde nurodytų asmenų veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 547 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad netgi ir tuo atveju, jeigu iÅ¡ susiraÅ¡inėjimų paaiÅ¡kėtų, kad Ministras Pirmininkas ir kancleris dalyvavo priimant galutinį sprendimÄ atsisakyti pateikti garso įraÅ¡Ä ar jame esančiÄ informacijÄ , tai nepakeistų apygardos teismo padarytos iÅ¡vados dėl ANK 547 straipsnio 1 dalyje nurodytos sudėties nebuvimo dėl aukščiau Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytų motyvų.

23. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas pritaria skundžiamame nutarime padarytai iÅ¡vadai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio pareigas ėjęs A. S., Ministro Pirmininko pareigas ėjęs S. S. (taip pat ir Ministro Pirmininko patarėjo viešųjų ryÅ¡ių klausimais pareigas ėjęs T. B.) ir (ar) kiti asmenys nepadarė administracinių nusižengimų, numatytų ANK 547 straipsnio 1 dalyje. Apygardos teismas netenkina apeliacinio skundo reikalavimo pritaikyti administracinę nuobaudÄ asmeniui (-ims), padariusiam (-iems) administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 547 straipsnyje.

24. Pažymima, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamÄ praktikÄ teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , todėl atmesdamas skundÄ teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). IÅ¡ aptartos EŽTT praktikos daroma iÅ¡vada, jog teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvienÄ skundo argumentÄ , nes jam yra keliama pareiga iÅ¡analizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui, reikÅ¡mingus argumentus.

AukÅ¡tesnysis teismas, susipažinęs su skundo argumentais bei skundžiamo nutarimo turiniu, sprendžia, kad skundžiamame teismo nutarime buvo atsakyta į visus esminius skundo argumentus, o neaptarti Å¡io apeliacinio skundo motyvai neturi lemiamos reikÅ¡mės sprendžiant skundžiamo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimÄ , todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

25. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio pareigas ėjęs A. S., Ministro Pirmininko pareigas ėjęs S. S., Ministro Pirmininko patarėjo viešųjų ryÅ¡ių klausimais pareigas ėjęs T. B. ir (ar) kiti asmenys nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 547 straipsnio 1 dalyje, todėl aukÅ¡tesnysis teismas netenkina apeliacinio skundo praÅ¡ymo atlyginti iÅ¡ administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų arba alternatyviai nukentėjusiosioms patirtÄ neturtinę žalÄ (ANK 664 straipsnio 3 dalis).

26. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir teisėtai bei pagrįstai administracinio nusižengimo teisenÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio pareigas ėjusio A.

S., Ministro Pirmininko pareigas ėjusio S. S., Ministro Pirmininko patarėjo viešųjų ryÅ¡ių klausimais pareigas ėjusio T. B. atžvilgiu pagal ANK 547 straipsnio 1 dalį nutraukė, todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nukentėjusiųjų R. M. ir V. D. atstovo advokato Algimanto Å indeikio apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjas Darius Pranka