a7a1d45f-d041-40aa-885f-ceedbe0038ec · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-848-1097/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10983-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.9; 3.2.4.4; 3.2.4.11 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 26 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja RÅ«ta Latvelė, sekretoriaujant Ingridai Žuraitei, dalyvaujant ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovei K. U., atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei M. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieÅ¡kinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl iÅ¡mokėtų sumų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, akcinė bendrovė „Kauno tiltai“, S. Ž. ir V. Ž.. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė ADB ,,Gjensidige“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ dėl iÅ¡mokėtų sumų priteisimo, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 21 474,19 Eur, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Ä®monių turto draudimo sutarties pagrindu buvo apdraudusi draudėjo S. Ž. valdomus pastatus, tarp jų ir pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais AB ,,Kauno tiltai“ greta apdrausto pastato vykdė rangos darbus, iÅ¡ardė Laisvės al. grindinį ir atidengė apdrausto pastato rÅ«sio iÅ¡orines sienas. 2018 m. rugsėjo 5 d. lietaus metu iÅ¡kastos tranšėjos prie atidengtų rÅ«sių sienų užsipildė vandeniu, kuris prasiskverbė pro apdrausto pastato sienas į rÅ«sio patalpas ir apgadino apdraustÄ turtÄ .

Ä®vykis buvo pripažintas draudžiamuoju ir ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo draudėjui 21 474,19 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovės teigimu, AB ,,Kauno tiltai“, bÅ«dama rÅ«pestinga ir atidi, privalėjo statybos darbus vykdyti tokiu bÅ«du, kad nepadarytų žalos greta statybvietės esančių pastatų valdytojams. Atsakovė darbų vykdymo metu buvo apdraudusi AB ,,Kauno tiltai“ civilinę atsakomybę, todėl jai kyla pareiga atlyginti įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ .

3. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Teigė, kad ieÅ¡kinyje nėra nurodyta, kokius neteisėtus veiksmus atliko AB ,,Kauno tiltai“, nes pats gatvės dangos nuėmimas atliekant Laisvės al. rekonstrukcijos darbus negali bÅ«ti savaime laikomas neteisėtais veiksmais. Byloje nėra įrodymų, kad rangovas, vykdydamas Laisvės al. rekonstrukcijos darbus, bÅ«tų pažeidęs teisės aktus, projektinius dokumentus ar bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Atsakovė taip pat nurodė, kad patalpų užliejimÄ vandeniu lėmė ne rangovo neteisėti veiksmai (neveikimas), o netinkamas pastato įrengimas, nes nebuvo įrengta tinkama pastato pamatų hidroizoliacija. Be to, dalis patalpų trÅ«kumų atsirado dar iki įvykio – dalis sÄ matoje nurodytų atliktų patalpų remonto darbų patvirtina, jog vanduo į patalpas patekdavo ir darė joms žalÄ dar iki rangovui atliekant Laisvės al. rekonstrukcijos darbus. Neįrodytas padarytos žalos dydis, nes patalpos didele apimtimi buvo paveiktos vandens dar iki įvykio, o ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti žalÄ , nustatytÄ neįvertinus patalpų nusidėvėjimo.

4. Atsiliepime į ieÅ¡kinį trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovės pusėje, AB ,,Kauno tiltai“ prašė ieÅ¡kinį atmesti. Teigė, kad statybos rangos darbai buvo vykdomi pagal teisės aktų, standartų, taisyklių bei kitų norminių dokumentų reikalavimus. 2018 m. vasarÄ , dar kai rangos darbai ties ginčo pastatu nebuvo vykdomi, į trečiÄ jį asmenį kreipėsi patalpų savininkas, nurodydamas, jog liūčių metu patalpos yra apsemiamos.

Darbų vykdymo metu, iÅ¡ardžius Laisvės al. dangas ties kitais pastatais buvo atkasti pastatų rÅ«sių patalpų Å¡vieslangiai. Vykdant projektÄ buvo priimti papildomi sprendimai visiems Laisvės al. esantiems pastatų Å¡vieslangiams sutvarkyti, juos užsandarinant ir įrengiant hidroizoliacijÄ . 2018 m. spalio 22 d. visi pastato Å¡vieslangiai buvo sutvarkyti. Taip pat buvo atlikti fasadinių lietvamzdžių pajungimo į naujai įrengtÄ lietaus nuotekų trasÄ darbai. Bendrovei ties pastatu užbaigus dangos rekonstrukcijos, Å¡vieslangių sutvarkymo ir lietvamzdžių įrengimo darbus, po stiprios liÅ«ties patalpų savininkas pakartotinai žodžiu kreipėsi į bendrovę, nurodydamas, jog situacija dėl vandens skverbimosi į patalpas palijus gausiam lietui nepagerėjo ir patalpos vis tiek drėksta.

ApžiÅ«rėjus pastatÄ , pastebėta, kad fasade yra paslėptas lietvamzdis, kurio pajungimas į esamÄ miÅ¡riÄ nuotekų trasÄ yra toje patalpų dalyje, kur galimai skverbėsi vanduo pastato viduje. Bendrovei suradus pastato sienoje esantį lietvamzdžio vamzdį ir pajungus jį į naujai įrengtÄ lietaus nuotekų trasÄ , patalpų savininkas dėl vandens skverbimosi į patalpas į bendrovę daugiau nesikreipė. Trečiojo asmens teigimu, jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų. O pasato savininkas dėl vandens patekimo į patalpas kreipėsi gerokai prieÅ¡ pradedant darbus ties pastatu, o antrÄ kartÄ â€“ jau po darbų užbaigimo.

Radus paslėptÄ lietvamzdį, pastato savininkas daugiau nebesikreipė.

5. Atsiliepime į ieÅ¡kinį tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, ieÅ¡kovės pusėje, S. Ž. ir V. Ž. prašė ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti jiems bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. kilo stiprus lietus, o jo metu ties pastatu buvo nuimtas gatvės grindinys bei atidengtos pastato iÅ¡orinės rÅ«sio sienos. Vanduo į patalpas ėmė sunktis bÅ«tent su Laisvės alėja, kur buvo nuimtas grindinys, besiribojančiose vietose.

Taip pat pažymėjo, kad patalpose dar 2003 metais visi švieslangiai buvo užmūryti, užsandarinti ir jokių ertmių, pro kurias galėtų prasiskverbti vanduo 2018 m. rugsėjo 5 d. įvykio metu, nebuvo. Trečiojo asmens AB ,,Kauno tiltai“ nurodytas paslėptas lietvamzdis dėl savo lokacijos taip pat negalėjo turėti ryšio su patalpų užliejimu. Abi lietvamzdžio jungtys yra žemiau užlietų lubų ir sienų sandūros. Tretieji asmenys nurodė, kad po 2013-2017 metais kilusių liūčių jokia patalpa ne tik kad nebuvo užlieta, bet ir nebuvo sudrėkusi, iki 2018 m. rugsėjo 5 d.

įvykio jokių problemų nekilo ir į draudimo bendrovę dėl draudimo iÅ¡mokos nė karto nebuvo kreiptasi. Vienintelį kartÄ patalpos buvo užlietos tik 2018 m. rugsėjo 5 d. Vienintelė patalpų užliejimo priežastis galėjo bÅ«ti tik atlikti Laisvės al. rekonstrukcijos darbai. Trečiųjų asmenų teigimu, vykdydamas darbus rangovas privalėjo įvertinti pastatų bÅ«klę, iÅ¡ anksto numatyti visas galinčias kilti rizikas ir darbus atlikti taip, kad nebÅ«tų padaryta žalos patalpų savininkams.

6. Dublike ieÅ¡kovė prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad AB ,,Kauno tiltai“, bÅ«dama rÅ«pestinga ir atidi, privalėjo statybas vykdyti tokiu bÅ«du, kad nepadarytų žalos greta statybvietės esančių pastatų savininkams / valdytojams. GausÅ«s lietÅ«s Lietuvoje yra įprastas reiÅ¡kinys, todėl rangovas privalėjo užtikrinti, kad atliekant darbus bÅ«tų iÅ¡vengta lietaus metu susikaupusio vandens nutekėjimo į greta esančias patalpas. Tai, kad rangovas Å¡ios pareigos neįvykdė, patvirtina ir 2018 m. rugsėjo 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos raÅ¡tas. Hidroizoliacija nėra skirta apsaugoti pastatÄ nuo itin didelio vandens kiekio, todėl jos (ne)buvimas nelaikytinas reikÅ¡minga aplinkybe ginčo atveju. Teiginiai dėl lietvamzdžio nėra pagrįsti jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl nėra pagrindo spręsti, jog tokie darbai bÅ«tų atlikti ar kad netinkama lietvamzdžio bÅ«klė lėmė žalos atsiradimÄ .

7. Triplike atsakovė prašė ieÅ¡kinį atmesti. Teigė, kad ieÅ¡kovė nenurodė, kokie konkretÅ«s trečiojo asmens AB ,,Kauno tiltai“ veiksmai (neveikimas) lėmė pastato apliejimÄ . IeÅ¡kovė nėra nustačiusi žalos Å¡altinio – iÅ¡ ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktų duomenų ir įrodymų nėra aiÅ¡ku, pro kuriÄ konkrečiÄ pastato vietÄ pateko vanduo, ieÅ¡kovė netyrė ir nesiaiÅ¡kino, ar draudžiamojo įvykio metu tvarkingai veikė pastato inžinerinės sistemos ir kitų reikÅ¡mingų aplinkybių.

Toje pastato vietoje, kuri buvo paveikta vandens, buvo netvarkingai įrengtas/pajungtas lietvamzdis. Be to, pastatas dar ir iki gatvės dangos nuėmimo buvo stipriai paveiktas vandens, kÄ patvirtina trečiojo asmens AB ,,Kauno tiltai“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytos aplinkybės – pastato savininkas dėl į patalpas patenkančio vandens informavo dar prieÅ¡ nuimant gatvės dangÄ , o vandens pratekėjimas į pastatÄ buvo sustabdytas tik tinkamai sutvarkius pastate netinkamai įrengtÄ /pajungtÄ lietvamzdį.

Ieškovė nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kaip patalpos atrodė iki apliejimo, todėl negalima nustatyti, kokia žala patalpoms buvo padaryta būtent šio konkretaus draudžiamojo įvykio metu. Be to, ieškovė prašo priteisti patalpų remonto išlaidas, neįvertinusi patalpų nusidėvėjimo.

8. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti, rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Nurodė, kad pastato savininkai patvirtino, jog iki įvykio patalpos nebuvo užliejamos, ir nėra pagrindo abejoti pastato savininkų teiginiais, nes jų atžvilgiu žalos administravimas baigtas ir bylos baigtis jiems įtakos nedarys. Tuo tarpu bylos baigtimi suinteresuoto trečiojo asmens AB ,,Kauno tiltai“ paaiškinimai prieštaringi ir nepagrįsti bylos medžiaga, nurodomų atliktų darbų nepatvirtina jokie dokumentai.

IeÅ¡kovės atstovės teigimu, įvykio priežastis buvo vykdyti statybos rangos darbai. Å vieslangius taip pat atidengė rangovas. Rangovas neužtikrino vandens nuvedimo nuo statybvietės, nepasirÅ«pino jokiomis apsaugomis nuo tikėtino lietaus vandens ir taip sudarė palankias sÄ lygas vandeniui tekėti į patalpas. Nepagrįsti atsakovės teiginiai dėl iki įvykio patalpoms daryto vandens poveikio, nes į įvykio vietÄ buvo siųsti ekspertai, kurie nefiksavo jokių įsisenėjusių pažeidimų.

Atsakovė priešingai neįrodė, o savo procesinėmis galimybėmis gauti ir rinkti įrodymus nesinaudojo, jokių su tuo susijusių prašymų nereiškė.

9. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė ieÅ¡kinį atmesti, rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir iÅ¡dėstytais argumentais. Pripažino, kad atsakovė neginčija aplinkybės, jog ginčo įvykio dienÄ Laisvės al. grindinys ties ginčo pastatu buvo nuardytas. Taip pat nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog apsaugos nuo vandens priemonių nebuvo imtasi. Atsakovės atstovės teigimu, vandens patekimÄ Ä¯ patalpas lėmė ne rangovo darbai, vanduo skverbėsi ir anksčiau, kÄ patvirtina teismo ekspertizės aktas.

Rangos darbai lėmė tik staigesnį vandens patekimÄ Ä¯ patalpas. Taip pat atsakovės atstovė nurodė, kad neįrodytas žalos dydis, nes nėra aiÅ¡ku, kokios bÅ«klės patalpos buvo iki apliejimo, o aplinkybę, jog jos buvo paveiktos drėgmės, patvirtino pats lietvamzdžio sienoje ieÅ¡kojimo faktas. Nėra duomenų, kad Å¡vieslangiai bÅ«tų atidengti ginčo įvykio metu. Be to, nebuvo įrengta pastato hidroizoliacija. Atsakovės atstovė pabrėžė, kad patalpų savininkas turėjo imtis priemonių pastatui sutvarkyti, o rangovas negali bÅ«ti atsakingas už pastato trÅ«kumus.

Rangovas buvo samdomas tik darbams atlikti, jis neįsipareigojo rengti planų ar projektų nurodytiems darbams. Teismas konstatuoja: Ieškinys tenkintinas.

10. Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovė ADB ,,Gjensidige“ ir draudėjas trečiasis asmuo S. Ž. sudarė įmonių turto draudimo sutartį, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 27 d. iki 2019 m. liepos 26 d. buvo apdraustas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune (draudimo liudijimas GJELT Nr. 2728814). IeÅ¡kovė nustatė, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. liÅ«ties metu patalpos buvo užlietos vandeniu ir apdraustas turtas apgadintas. Atlikusi žalos reguliavimÄ , ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo draudėjui 21 474,19 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

Taip pat nėra ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo AB ,,Kauno tiltai“ 2018 m. kovo 28 d. rangos darbų sutarties Nr. SR-0159 pagrindu vykdė Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbus. Atsakovė ABD ,,Compensa Vienna Insurance Group“ 2018 m. balandžio 6 d. iÅ¡davė Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultÅ«ros paveldo statinio tvarkomųjų darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisÄ Nr. 88893/9001038, kuriuo apdraudė draudėjos AB ,,Kauno tiltai“ pagal rangos sutartį atliekamus darbus bei civilinę atsakomybę.

11. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, kad ieÅ¡kovė, atlikusi žalos reguliavimÄ , nustatė, jog 2018 m. rugpjūčio-rusėjo mėnesiais AB ,,Kauno tiltai“ rangos darbus vykdė greta apdrausto pastato, iÅ¡ardė Laisvės alėjos dalies palei pastatÄ grindinį, atidengė apdrausto pastato rÅ«sio iÅ¡orines sienas, ir, ieÅ¡kovės teigimu, 2018 m. rugsėjo 5 d. liÅ«ties metu iÅ¡kastos tranšėjos prie atidengtų rÅ«sių sienų užsipildė vandeniu, kuris prasiskverbė pro apdrausto pastato sienas ir apgadino apdraustÄ turtÄ .

Atsižvelgdama į tai, ieÅ¡kovė, draudėjui iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ , kreipėsi į rangos darbus atlikusio ir už padarytÄ Å¾alÄ atsakingo asmens AB ,,Kauno tiltai“ civilinės atsakomybės draudikę atsakovę dėl iÅ¡mokėtos sumos priteisimo (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Atsakovė prašė ieÅ¡kinį atmesti, nurodydama, kad ieÅ¡kovė neįrodė AB ,,Kauno tiltai“ neteisėtų veiksmų, priežastinio AB ,,Kauno tiltai“ atliktų rangos darbų ir atsiradusios žalos ryÅ¡io bei praÅ¡omos priteisti atlygintinos žalos dydžio.

12. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2005; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007). CK 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ).

CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys įpareigoja kiekvienÄ asmenį laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o jei jÄ padaro, turi visiÅ¡kai atlyginti. Civilinė atsakomybė taikytina esant visoms įstatyme nustatytoms privalomoms jos atsiradimo sÄ lygoms: žalai (CK 6.245, 6.249 straipsniai), žalÄ padariusio asmens neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis) ir kaltei (CK 6.248 straipsnis), priežastiniam neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ryÅ¡iui (CK 6.247 straipsnis).

Dėl rangovo civilinės atsakomybės sÄ lygų 13. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

14. Nagrinėjamu atveju iš šalių paaiškinimų ir procesinių dokumentų turinio galima apibrėžti, kad nėra ginčo dėl to, jog:

1) patalpos 2018 m. rugsėjo 5 d. buvo aplietos vandeniu; 2) 2018 m. rugsėjo 5 d. Kaune buvo liÅ«tis (nors trečiasis asmuo AB ,,Kauno tiltai“ atsiliepime į ieÅ¡kinį Å¡ia aplinkybe abejojo, tačiau 2020 m. liepos 13 d. pažyma apie hidrometeorologines sÄ lygas Nr. (5.58-10)-B8-1818 patvirtina buvus gausių kritulių, o atsakovė Å¡ios aplinkybės neginčija);

3) tuo metu AB ,,Kauno tiltai“ ties ginčo pastatu atliko Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbus. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė taip pat nurodė, kad neginčija aplinkybės, kad nurodytos liūties metu Laisvės alėjos grindinys ties ginčo pastatu buvo nuardytas.

15. Ginčas yra kilęs dėl to, kas buvo patalpų apliejimo vandeniu priežastimi:

1) trečiojo asmens atlikti rangos darbai;

2) aplinkybė, kad pastato pamatai neturėjo hidroizoliacijos;

3) po gatvės grindiniu buvę pastato švieslangiai;

4) netinkamai įrengtas pastato lietvamzdis.

16. Å iame kontekste svarbios civiliniame proceso galiojančios įrodinėjimo pareigos ir Å¡alių pateiktų įrodymų vertinimo taisyklės. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims, t. y. pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

17. Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.).

Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Ä®vertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

Kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ iÅ¡spręsti, t. y. atsakyti į klausimÄ , kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kuriÄ atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).

18. IeÅ¡kovė, įrodinėdama, kad vandens poveikiu apgadintų patalpų, kurios yra pastato rÅ«syje, apliejimo priežastimi buvo trečiojo asmens AB ,,Kauno tiltai“ vykdyti rangos darbai, rėmėsi 2018 m. spalio 19 d. iÅ¡ankstinio tyrimo ataskaita Nr. IT-2018/10/19-3, jÄ parengusių liudytojų A. S. ir R. M. parodymais, ginčo patalpų savininkų trečiųjų asmenų S. Ž. ir V. Ž. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytais raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais, patalpų planu, nuotraukomis bei vandens poveikio lokalizacija ir 2021 m. liepos 12 d. teismo ekspertizės aktu.

19. Atsakovė ir trečiasis asmuo AB ,,Kauno tiltai“, neigdami nurodytÄ ieÅ¡kovės pozicijÄ , rėmėsi teiginiais, kad vandens patekimo į patalpas priežastimis buvo ne atlikti rangos darbai, o pastato bÅ«klė – hidroizoliacijos nebuvimas, Å¡vieslangiai, netinkamas lietvamzdžio pajungimas. Å ioms galimoms vandens patekimo į patalpas priežastims pagrįsti atsakovė rėmėsi savo paaiÅ¡kinimais, nepateikdama jokių papildomų įrodymų, o trečiasis asmuo AB ,,Kauno tiltai“ rėmėsi savo paaiÅ¡kinimais, kartu pateikdamas 2018 m. kovo 28 d. rangos darbų sutartį Nr. SR-0159, statybos darbų žurnalų fragmentų kopijas, atliktų darbų bei pastato bÅ«klės (Å¡vieslangių) nuotraukas, lietvamzdžio pajungimo nuotraukÄ bei dokumentus, patvirtinančiais, jog rangovas ėmėsi veiksmų atidengtų Å¡vieslangių sandarinimo klausimui spręsti (darbų pakeitimo forma, darbų pakeitimo aktas, 2018 m. rugpjūčio 30 d. raÅ¡tas Nr. S18-1015).

20. IÅ¡ 2018 m. spalio 19 d. iÅ¡ankstinio tyrimo ataskaitos Nr. IT-2018/10/19-3 matyti, kad jÄ ieÅ¡kovės užsakymu parengė specialių žinių turintys turto vertintojas A. S. ir atestuotas statybos inžinierius R. M.. Jie, apžiÅ«rėję pastatÄ tik iÅ¡ iÅ¡orės, konstatavo, kad vykdomi rekonstrukcijos darbai galėjo turėti tiesioginės įtakos vandens prasiskverbimui į patalpas; grindinys nukreipia lietaus vandenį link vandens surinkimo Å¡ulinių, todėl, esant neiÅ¡ardytam senam grindiniui arba pilnai įrengtam naujam grindiniui, patalpos nebÅ«tų užlietos.

IÅ¡ankstinio tyrimo iÅ¡vada – nuostolių atsiradimo priežastis buvo vykdomi rangos darbai, kurių pasekmė – vandens prasiskverbimas į patalpas. Teismo posėdyje liudytojais apklausti šį iÅ¡ankstinį tyrimÄ atlikę A. S. ir R. M. nurodė, kad pastatÄ apžiÅ«rėjo tik iÅ¡ iÅ¡orės ir sprendė teorinį klausimÄ , ar per rÅ«sio sienÄ galėjo į patalpas patekti vanduo, ir nustatyta teorinė galimybė, kad vanduo prasiskverbti galėjo. Taip pat nurodė, kad rangos darbų atlikimo tinkamumas nebuvo tyrimo objektas.

Taigi, Å¡io iÅ¡ankstinio tyrimo medžiaga iÅ¡ esmės yra pirminė prielaida, kurios darymo metu nebuvo vertintos kitos galimos vandens patekimo į patalpas priežastys (hidroizoliacijos (ne)buvimas, Å¡vieslangiai, lietvamzdis). Dėl to šį įrodymÄ bÅ«tina vertinti kitos byloje esančios medžiagos kontekste ir vien iÅ¡ jo daryti iÅ¡vados dėl patalpų apliejimo priežasčių nėra pagrindo. 21. 2021 m. liepos 12 d. teismo ekspertizės akte konstatuota, kad AB ,,Kauno tiltai“ vykdyti Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbai turėjo įtakos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), užliejimui, nes grindinio dangų nuardymas sumažino lietaus vandens surinkimo galimybes ir suintensyvino rÅ«sio sienų drėkinimÄ .

IÅ¡ ekspertizės akto matyti, kad ekspertas vertino, kokiÄ Ä¯takÄ patalpų apliejimui galėjo daryti trys priežastys – vykdyti rangos darbai, Å¡vieslangiai ir pastato hidroizoliacija. Atlikdamas ekspertinį tyrimÄ , teismo ekspertas vertino trečiojo asmens AB ,,Kauno tiltai“ pateiktus duomenis – statybos darbų žurnalų fragmentus, fotonuotraukas. Teismo ekspertas kompleksiÅ¡kai įvertino atsakovės nurodytas galimas ginčo patalpų apliejimo priežastis ir padarė iÅ¡vadÄ , kad didžiausiÄ Ä¯takÄ patalpų apliejimui turėjo vandens surinkimas nuo statybvietės aikÅ¡telės lietaus metu.

Taip pat ekspertas pažymėjo, kad tai, kaip jis buvo atliekamas ir ar buvo atliekamas, byloje nėra pateikta informacijos. Papildoma aplinkybe, sustiprinančia iÅ¡vadÄ , jog vandens skverbimÄ si lėmė atlikti Laisvės al. rekonstrukcijos darbai, yra patalpų savininkų trečiųjų asmenų detalÅ«s ir patalpų planais bei lokacija grįsti paaiÅ¡kinimai, iliustruoti fotonuotraukomis, iÅ¡ kurių matyti, jog liÅ«ties metu sudrėko bÅ«tent su Laisvės alėja besiribojanti pastato pusė, o kita pasato pusė Kanto gatvėje, kur jokie rangos darbai atliekami nebuvo, liko sausa.

Teismo vertinimu, atsakovės ir trečiojo asmens AB ,,Kauno tiltai“ pateikti paaiÅ¡kinimai ir duomenys nepaneigia ir nesudaro pagrindo abejoti teismo ekspertizės iÅ¡vadomis, jog didžiausiÄ Ä¯takÄ patalpų apliejimui turėjo vandens surinkimas nuo statybvietės aikÅ¡telės lietaus metu, t. y. rangos darbai (CPK 178, 185 straipsniai).

22. Dėl pamatų hidroizoliacijos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pastatas įvykio metu neturėjo tinkamai įrengtos pamatų hidroizoliacijos. Pasisakydamas dėl pastato hidroizoliacijos įtakos patalpų apliejimui, ekspertas nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. rÅ«sio iÅ¡orinės sienos hidroizoliacija nebuvo įrengta. Sienų mÅ«ras tÄ dienÄ dar net nebuvo pilnai atidengtas, 2018 m. rugsėjo 18 d. Å¡alia sienų vis dar buvo keletas trinkelių grindinio eilių, sienos nebuvo paruoÅ¡tos hidroizoliavimui.

Ekspertas nurodė, kad tinkamai įrengta hidroizoliacija galėjo apsaugoti rÅ«sio patalpas nuo vandens prasiskverbimo, tačiau hidroizoliacija bÅ«tų padėjusi tik tuo atveju, jeigu bÅ«tų hidroizoliuotas visas mÅ«rinių rÅ«sio sienų pavirÅ¡ius iÅ¡ iÅ¡orės, o ne tik cokolio sritis, kuriÄ vėliau hidroizoliavo rangovas AB ,,Kauno tiltai“, atlikdamas grindinio rekonstrukcijÄ . Ekspertas taip pat nurodė, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), pastatytas 1880 metais, rekonstruotas 1998 metais ir tuo metu teisės aktuose Å¡iuo metu įvirtinti reikalavimai įrengti hidroizoliacijÄ negaliojo.

23. Atsakovė teiginių, kad patalpų apliejimo priežastimi buvo hidroizoliacijos nebuvimas, nepagrindė jokiais įrodymais, o galimų ekspertizės iÅ¡vados trÅ«kumų Å¡ioje dalyje neįvardijo. Kaip nurodė pati atsakovė, pastato pamatų hidroizoliacijos įrengimo darbai ieÅ¡kovės nebuvo pripažinti susijusiais su įvykiu ir už juos draudimo iÅ¡moka nebuvo mokama, t. y. jie nėra įskaičiuoti ir į praÅ¡omÄ priteisti žalos atlyginimÄ . Tačiau prielaida, kad patalpų apliejimÄ lėmė pamatų hidroizoliacijos nebuvimas, yra paneigta teismo ekspertizės aktu.

Taip pat, vertinant Å¡iÄ aplinkybę, ypač svarbu yra tai, jog, kaip nurodyta ekspertizės akte, pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), pastatytas 1880 metais, rekonstruotas 1998 metais ir tuo metu teisės aktuose nebuvo reikalavimų įrengti pamatų hidroizoliacijÄ . Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovės teiginiai, jog pamatų hidroizoliacijos nebuvimas laikytinas neteisėtais pastato savininko veiksmais (neveikimu), lėmusiais žalos atsiradimÄ . PrieÅ¡ingai, aplinkybė, jog tokios senos statybos pastatas neturi pamatų hidroizoliacijos, turėjo bÅ«ti įvertinta rangos darbus atlikusio profesionalaus rangovo, turinčio pareigÄ darbus atlikti taip, jog nebÅ«tų daroma žala kitiems asmenims bei jų turtui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.270 straipsnio 1 dalis).

Aplinkybę, kad tai buvo žinoma rangovui, patvirtina ekspertizės akte nurodyta pastaba, kad cokolio sričių hidroizoliacijos darbus vėliau atliko ta pati rangovė AB ,,Kauno tiltai“.

24. Dėl Å¡vieslangių. Aplinkybę, kad lietaus vanduo į ginčo patalpas galėjo patekti per Å¡vieslangius, plačiai argumentavo trečiasis asmuo AB ,,Kauno tiltai“, pateikdamas informacijÄ bei nuotraukas, patvirtinančias, jog, vykdant Laisvės alėjos rekonstrukcijÄ , buvo atkasti Å¡vieslangiai, imtasi priemonių problemai spręsti – priimti papildomi projektiniai sprendiniai visiems Laisvės al. esantiems pastatų Å¡vieslangiams sutvarkyti, juos užsandarinant ir įrengiant hidroizoliacijÄ .

Teismo vertinimu, tokios aplinkybės tik patvirtina tai, jog rangovas, profesionaliai atlikdamas darbus ir jau susidūręs su atkastais švieslangiais ties kitais pastatais, turėjo imtis priemonių, jog atliekant rangos darbus ir atkasus švieslangius, atsiradusiose duobėse nesikauptų lietaus vanduo (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.270 straipsnio 1 dalis). Teismo ekspertas, pasisakydamas dėl švieslangių galimos įtakos apliejimui, nurodė, kad iš AB ,,Kauno tiltai“ su atsiliepimu pateiktos švieslangių nuotraukos matyti, jog ant užmūryto švieslangio sienelės yra likusi horizontali drėgmės linija, kuri rodo, kad čia kaupėsi vanduo ir jo šviesduobėje galėjo būti apie 30-40 cm.

IÅ¡tyręs medžiagÄ ekspertas nustatė, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. buvo atidengti Å¡vieslangiai, kurie skiria rÅ«sio patalpas nuo lauko. Ekspertas nustatė vandens patekimo į ginčo rÅ«sio patalpas vietas ir nurodė, kad vanduo į rÅ«sio patalpas pateko filtruojantis per nehidroizoliuotÄ mÅ«rÄ Å¾emiau grindinio lygio, lengviausia vandeniui patekti į rÅ«sio patalpas buvo per Å¡vieslangius (Å¡viesduobes). Ekspertizės akte taip pat nustatytas vandens patekimo į patalpas mechanizmas: po didesnio intensyvumo ar ilgesnių liūčių vanduo patekdavo į Å¡vieslangių Å¡viesduobes, esančias po lauko grindiniu, ir po truputį filtruodavosi per mÅ«ro sienas ir užmÅ«rytas Å¡vieslangių angas į rÅ«sio patalpas.

Tačiau, eksperto teigimu, vykdyti Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbai turėjo įtakos patalpų užliejimui, nes grindinio dangų nuardymas sumažino lietaus vandens surinkimo galimybes ir suintensyvino rÅ«sio sienų drėkinimÄ . Taigi, nors pats Å¡vieslangių buvimas galimai turėjo įtakos tam, jog rÅ«sio patalpos galėjo drėkti ir anksčiau (dėl ko byloje įrodymų nėra), tačiau intensyvų apliejimÄ vandeniu lėmė rangos darbai, dėl kurių atkasus prieÅ¡ tai buvusias užkastas Å¡viesduobes, jose besikaupiant vandeniui, drėgmės skverbimasis buvo ženkliai stipresnis.

25. Dėl lietvamzdžio. Trečiasis asmuo AB ,,Kauno tiltai“ atsiliepime į ieÅ¡kinį plačiai dėstė argumentus, kad vandens pratekėjimas į ginčo patalpas vyko dėl pastate netinkamai įrengto / pajungto lietvamzdžio ir problema buvo iÅ¡spręsta trečiajam asmeniui jį tinkamai sutvarkius. Trečiojo asmens teigimu, bendrovė iÅ¡ardė prie pastato naujai įrengtÄ dangos konstrukcijÄ , surado pastato sienoje buvusį paslėptÄ lietvamzdį ir pajungė jį į naujai įrengtÄ lietaus nuotekų trasÄ .

Å iuos teiginius, kuriais rėmėsi ir atsakovė, trečiasis asmuo grindė apraÅ¡ydamas savo bendravimÄ su ginčo patalpų savininku bei pateikdamas lietvamzdžio pajungimo nuotraukÄ . Teismas kritiÅ¡kai vertina Å¡iuos trečiojo asmens ir atsakovės argumentus, nes jų nepatvirtina jokie byloje esantys kiti įrodymai (CPK 178, 185 straipsnis). Ginčo patalpų savininkai tretieji asmenys S. Ž. ir V. Ž. atsiliepime į ieÅ¡kinį plačiai pasisakė dėl Å¡ios aplinkybės ir argumentuotai komentavo trečiojo asmens pateiktÄ lietvamzdžio pajungimo nuotraukÄ , lygindami jÄ su lietvamzdžio lokalizacija patalpų planuose ir vandens paveiktomis patalpų vietomis, ir pagrindė, jog lietvamzdis objektyviai negalėjo bÅ«ti patalpų apliejimo priežastimi dėl savo lokalizacijos ir fizikos dėsnių.

IÅ¡ pateiktų planų, fotonuotraukų matyti, kad iÅ¡ tiesų lietvamzdis yra pastato sienoje ir nutiestas statmenai žemyn tęsiasi maždaug trečdalį nuotraukoje fiksuotos sienos ilgio, o po to nusisuka į Å¡onÄ . Byloje nėra ginčo dėl to, kad patalpos yra rÅ«syje, o vanduo sunkėsi pro lubas ir virÅ¡utinę sienų dalį, trečiųjų asmenų teigimu – per 6 patalpas maždaug 35 metrų pločio atkartoje. Taigi, kaip logiÅ¡kai nurodo tretieji asmenys, atsižvelgiant į tai, jog lietvamzdis vertikaliÄ kryptį į horizontaliÄ keičia žymiai žemiau lubų bei sienų sandÅ«ros ir tik į vienÄ kryptį, logiÅ¡kai ir objektyviai pagal savo lokacijÄ ir negalėtų bÅ«ti susijęs su patalpų užliejimu.

Nuotrauka patvirtina, kad AB ,,Kauno tiltai“ atsiliepime minėtos lietvamzdžio jungtys yra žemiau užlietų lubų ir sienų sandūros. Be to, kaip pagrįstai nurodė tiek tretieji asmenys patalpų savininkai, tiek ieškovė, lietvamzdžio nuotraukoje nėra fiksuota jokių vandens ar drėgmės žymių nei ant lietvamzdžio, nei šalia jo. Atsakovė šių paaiškinimų ir argumentų nepaneigė, papildomos medžiagos, patvirtinančios jos teiginius dėl lietvamzdžio įtakos vandens pratekėjimui nepateikė.

Pažymėtina ir tai, kad, kaip pagrįstai nurodė ieÅ¡kovė, trečiasis asmuo AB ,,Kauno tiltai“ yra pelno siekiantis juridinis asmuo, verslo subjektas, profesionalus ir patyręs statybos darbų rangovas, todėl jo atliekami darbai turėtų bÅ«ti fiksuojami dokumentuose – sudaromos sÄ matos, pasiraÅ¡yti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai, fiksuojami atsiskaitymo duomenys. Tačiau Å¡iuo atveju rangovė AB ,,Kauno tiltai“ teiginių dėl pagal patalpų savininko praÅ¡ymÄ atliktų darbų ieÅ¡kant bei pajungiant lietvamzdį nepagrindė jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis).

26. Apibendrinant konstatuotina, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia labiau tikėtina pripažinti tai, jog ginčo patalpų užliejimÄ 2018 m. rugsėjo 5 d. liÅ«ties metu lėmė AB ,,Kauno tiltai“ vykdyti Laisvės al. rekonstrukcijos darbai (CPK 185 straipsnis).

27. Atsakovė ir trečiasis asmuo AB ,,Kauno tiltai“ procesiniuose dokumentuose pagrįstai pabrėžė, kad pats gatvės dangos nuėmimas atliekant rekonstrukcijos darbus negali bÅ«ti savaime laikomas neteisėtais veiksmais. Tačiau nagrinėjamu atveju reikÅ¡minga yra tai, jog į bylÄ nėra pateikta jokių duomenų, pagrindžiančių, kokių priemonių rangovas ėmėsi tam, kad bÅ«tų užtikrintas nuolatinis ir saugus pavirÅ¡inio vandens drenažas iÅ¡ statybos aikÅ¡telės, ar tos priemonės buvo pakankamos greta esantiems pastatams apsaugoti nuo užliejimo vandeniu ir pan.

Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 28 d. raÅ¡te Nr. (33.200)2-2758 nurodoma, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. Laisvės alėjos valdymo teisės buvo perduotos rekonstrukcijos darbus vykdžiusiems rangovams, todėl rangovai tapo atsakingi už statybvietę ir jos prieigas, taip pat, pagal rangos sutarties sÄ lygas, privalėjo užtikrinti nuolatinį ir saugų gruntinio ir pavirÅ¡inio vandens drenaÅ¾Ä iÅ¡ visos statybos aikÅ¡telės, kad nebÅ«tų žalos darbams ar aplinkai. Teismo ekspertas ekspertizės akte nurodė, kad ,,įprastai, jeigu kyla pavojus užlieti patalpas ar kitaip padaryti žalÄ Å¡alia esantiems objektams ar patalpoms, per darbo dienÄ yra atliekamas toks darbo kiekis, kurį atlikus statybvietę saugiai galima palikti iki kito darbų etapo ar kitos darbo dienos.

Grindinio plytelės buvo paÅ¡alintos, todėl vanduo į Å¡iÄ vietÄ rinkosi iÅ¡ aplinkinių teritorijų. Ä®prastai gruntinio ir pavirÅ¡inio vandens surinkimas tranšėjose statybų metu vykdomas siurbliais ar adatiniais filtrais, laikinu drenažu, priklausomai nuo darbų pobÅ«džio. Darbų zonos dengiamos laikinomis stoginėmis, įrengiami laikini nuotekų tinklai. Kadangi objektas ir darbo zona didelė – kiekvienai situacijai buvo reikalingi skirtingi sprendimai. Nėra informacijos, ar buvo imtasi kokių nors priemonių surenkant lietaus nuotekas.“ Be to, kaip buvo minėta ir kÄ patvirtino teismo ekspertas teismo posėdžio metu, bÅ«tent profesionaliam rangovui tenka pareiga įvertinti galimas atliekamų darbų grėsmes, susijusias su aplinkinių pastatų amžiumi ir iÅ¡ to akivaizdžia jų savybe, jog jų pamatai, tikėtina, neturi hidroizoliacijos.

Taip pat ir atkasęs Å¡vieslangius rÅ«pestingas ir atidus rangovas turėtų pasirÅ«pinti, jog jų atidengimas nepadarytų žalos, iki bus iÅ¡spręstas užsandarinimo ar hidroizoliavimo klausimas. Akivaizdu, kad rangovas Å¡ias savo prievoles suvokė, nes, pavyzdžiui, ėmėsi veiksmų atkastų Å¡vieslangių užsandarinimo problemai iÅ¡spręsti. Tiesa, nėra duomenų, jog bÅ«tų užtikrinęs laikinÄ jų apsaugÄ nuo lietaus vandens kaupimosi ties ginčo pastatu. Atsižvelgiant į rungimosi principÄ ir Å¡alių įrodinėjimo pareigÄ bei teisę, nesant ginčo dėl to, jog ginčo patalpos buvo aplietos vandens per liÅ«tį, taip pat nesant ginčo dėl to, jog tuo metu rangos darbus ties ginčo pastatu atliko atsakovės apdraustas rangovas, bÅ«tent atsakovei, neigiančiai rangovo atsakomybę, teko pareiga įrodyti, jog nurodytų priemonių buvo imtasi ir kokių, kad jos buvo pakankamos pagal nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ ar kad žalÄ sukėlusi liÅ«tis prilygo nenugalimai jėgai (CPK 178 straipsnis, CK 6.270 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė apsiribojo teiginiais, kad duomenų apie tai byloje nėra, o, teismui pasiūlius naudotis įrodinėjimo teise, jokių papildomų prašymų neformulavo.

28. Taigi, rangovė, atlikusi Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbus, pažeidė CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai – iÅ¡ardžiusi grindinį, atidengusi pastato rÅ«sio sienų fragmentus (Å¡vieslangius), nesiėmė reikiamų saugumo priemonių tam, kad stipraus lietaus atveju vanduo nepatektų į ginčo patalpas ir reikiamų saugumo priemonių nesiėmimas buvo žalos atsiradimo priežastis (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Rangovė pažeidė bendrÄ pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) ir dėl to buvo padaryta žala ieÅ¡kovės draustam turtui.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovė įrodė visas rangovės, kurios civilinę atsakomybę buvo apdraudusi atsakovė, civilinės atsakomybės sÄ lygas (CPK 178 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.270 straipsnio 1 dalis). Nustačius civilinės atsakomybės sÄ lygas, konstatuotina, kad ieÅ¡kovė, iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ padarytai žalai atlyginti, įgijo teisę į žalos atlyginimÄ subrogacijos tvarka (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).

Dėl žalos dydžio 29. Atsakovė, praÅ¡ydama atmesti ieÅ¡kinį, tvirtina, kad ieÅ¡kovė neįrodė praÅ¡omos priteisti žalos dydžio, t. y. to, jog praÅ¡omas priteisti žalos dydis atitinka realiai patirtÄ Å¾alÄ .

30. Atsakovas privalo visiÅ¡kai atlyginti ieÅ¡kovui dėl jo neteisėtų veiksmų padarytÄ Å¾alÄ (CK 6.251 straipsnis), tačiau tiek žala, tiek jos dydis nepreziumuojami. Žalos dydžio įrodinėjimo naÅ¡ta tenka nukentėjusiam asmeniui – nagrinėjamu atveju, jo teises perėmusiai, ieÅ¡kovei. Todėl, kaip pagrįstai pabrėžė atsakovės atstovė teismo posėdžio metu, praÅ¡omos priteisti žalos dydį privalo įrodyti ieÅ¡kovė.

31. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018).

SprendimÄ dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių iÅ¡tirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Kartu Å¡i nuostata negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip įpareigojanti teismÄ visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti.

Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-313/2016). Konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka ieškovui.

IeÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020). Jeigu teismui nekyla abejonių dėl pateiktų skaičiavimų, o kita Å¡alis nepateikia savo atsikirtimų dėl Å¡ių skaičiavimų, tai teismas gali laikyti žalos dydį įrodytu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020).

Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik įstatymų nustatytais atvejais (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamas Å¡alių ginčas nepriklauso tokiai bylų grupei, kuriose teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva (pvz., CPK 376, 414, 443 straipsniai). Å iuo atveju teismas nuostolių dydį turi nustatyti vertindamas Å¡alių pateiktus įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. ??? ??? 32. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, grįsdama praÅ¡omos priteisti žalos dydį, rėmėsi turto apžiÅ«ros aktu, lokaline sÄ mata, ginčo patalpų sugadinimų nuotraukomis, draudimo iÅ¡mokos apskaičiavimo iÅ¡vada.

Atsakovė, nesutikdama su praÅ¡omu priteisti žalos dydžiu, jokių įrodymų jam paneigti neteikė, tačiau rėmėsi teiginiais, jog patalpos didele apimtimi buvo paveiktos vandens dar iki įvykio, be to, apskaičiuojant draudimo iÅ¡mokÄ nepagrįstai neskaičiuotas patalpų nusidėvėjimas.

33. Teismo vertinimu, atsakovės nurodomi bendro pobūdžio teiginiai nepaneigia ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų (CPK 178, 185 straipsniai). Kaip matyti iš procesinių dokumentų turinio ir atsakovės atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, teiginius, kad patalpos buvo paveiktos vandens iki ginčo įvykio, atsakovė grindė aplinkybe dėl pastato hidroizoliacijos nebuvimo, taip pat tuo, jog, atsakovės teigimu, iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų matyti, jog ant sienų jau spėjęs susidaryti pelėsis.

Teismo posėdžio metu apklaustas teismo ekspertas nurodė, kad pelėsiui ant sudrėkusios sienos susidaryti pakanka kelių dienų, todėl atsakovės nurodyta su tuo susijusi aplinkybė nepaneigia ieÅ¡kovės duomenų apie patirtus sugadinimus bÅ«tent ginčo įvykio metu. Daugiau konkrečių aplinkybių, susijusių su galimu vandens poveikiu patalpoms iki ginčo įvykio, atsakovė nenurodė, o rėmėsi pačiu hidroizoliacijos iÅ¡ iÅ¡orės nebuvimu. Dėl Å¡ios aplinkybės įtakos ginčo įvykiui buvo pasisakyta pirmiau, tačiau, vertinant hidroizoliacijos reikÅ¡mę, svarbu atkreipti dėmesį į teismo ekspertizės akte nurodytÄ aplinkybę, kad ,,ieÅ¡kovės su ieÅ¡kiniu pateiktose nuotraukose yra užfiksuotos rÅ«sio patalpos, kuriose dar iki 2018 m. rugsėjo 5 d. buvo įrengta mÅ«rinių sienų teptinė izoliacija iÅ¡ vidaus.

Tai reiÅ¡kia, kad patalpų savininkai su drėsktančiomis rÅ«sio sienomis susidÅ«rė jau ne pirmÄ kartÄ .“ Teismo posėdžio metu ekspertas paaiÅ¡kino, kad hidroizoliacija iÅ¡ vidaus tepama savininko nuožiÅ«ra ir pasirinkimu, tada, kai nėra galimybės jos tepti iÅ¡ iÅ¡orės. Å iame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nei ekspertas, nei atsakovė nefiksuoja blogos patalpų bÅ«klės dėl drėgmės poveikio iki įvykio, tačiau pastebi, jog sienos yra padengtos hidroizoliacija iÅ¡ vidaus.

Taigi, tai nepatvirtina neigiamo vandens poveikio iki įvykio, o prieÅ¡ingai, leidžia labiau tikėtina laikyti tai, jog rÅ«sio patalpų sienos iÅ¡ vidaus buvo tinkamai sutvarkytos, padengtos hidroizoliacijos sluoksniu ir taip iÅ¡sprendus galbÅ«t kažkada kilusias drėgmės problemas. Å ias aplinkybes patvirtina ir trečiųjų asmenų patalpų savininkų paaiÅ¡kinimai ir teikti duomenys apie tai, kad ginčo patalpos yra draudžiamos nuo 2012 m. ir po 2013-2017 metais kilusių liūčių jokia patalpa nebuvo užlieta ar sudrėkusi, iki ginčo įvykio tretieji asmenys nurodė į draudimo bendrovę dėl draudimo iÅ¡mokos nesikreipę ir jog vienintelį kartÄ patalpos buvo užlietos 2018 m. rugsėjo 5 d.

Atsižvelgiant į nurodytÄ bylos medžiagÄ , įvertinus dispozityvų bylos pobÅ«dį ir Å¡alių įrodinėjimo pareigÄ , taip pat tai, jog atsakovė, profesionalus draudimo verslo dalyvis, juridinis asmuo, besinaudojantis kvalifikuota teisine pagalba neteikė konkrečių įrodymų ieÅ¡kovės pateiktiems raÅ¡ytiniams įrodymams paneigti, neformulavo praÅ¡ymų dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo ar kt., remiantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, pripažintina, kad ieÅ¡kovė įrodė praÅ¡omos priteisti žalos dydį, o atsakovė ieÅ¡kovės pateiktų duomenų nepaneigė (CPK 178, 185 straipsniai).

34. Å ios iÅ¡vados nepaneigia atsakovės teiginiai, kad praÅ¡omos priteisti žalos dydis nepagrįstas, nes, skaičiuojant draudimo iÅ¡mokÄ , nebuvo įvertintas patalpų nusidėvėjimas. Kaip buvo aptarta pirmiau, byloje nėra jokių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog patalpos iki ginčo įvykio buvo paveiktos vandens, nusidėvėjusios ar prastos bÅ«klės. IÅ¡ draudimo liudijimo GJELT Nr. 2728814 priedo Nr. 1 matyti, kad ginčo patalpos buvo apdraustos nauja verte. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog CK 6.994 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikas turi teisę apžiÅ«rėti draudžiamÄ turtÄ , o jeigu reikia, paskirti ekspertizę turto vertei nustatyti.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ekspertizė gali bÅ«ti skiriama tik prireikus, konstatuotina, kad Å¡ios nuostatos suteikia draudikui teisę vertinti draudžiamÄ turtÄ . Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nuostatos turto vertinimÄ Ä¯vardija kaip su draudimo veikla susijusiÄ leistinÄ veiklÄ , t. y. taip pat įtvirtinta, kad draudimo bendrovės turi įgaliojimus atlikti draudžiamo turto vertinimÄ . Taigi, ieÅ¡kovės nustatyta apdrausto turto vertė, taip pat ir jos žalų vertintojų atliktas patalpų vizualinis patikrinimas ir užfiksuotas vandens poveikis joms bei žalos vertinimas, laikytini tinkamais ir pagrįstais, kol nėra įrodyta prieÅ¡ingai.

Nors, kaip pagrįstai nurodė atsakovės atstovė, draudimo sutarties sÄ lygos yra draudiko ir draudėjo tarpusavio susitarimas, tačiau aplinkybė, kad turtas apdraustas nauja verte, suponuoja gerÄ patalpų bÅ«klę, atsižvelgiant ir į draudimo veiklos logikÄ apskritai – turtas yra draudžiamas dar nežinant apie bÅ«simus draudiminius įvykius, todėl draudiko interesus natÅ«raliai atitinka poreikis turtÄ drausti jo realia verte. Dėl to aplinkybė, jog nėra skaičiuotas turto nusidėvėjimas, atsižvelgiant į tai, jog jis draustas nauja verte, nėra pagrindas abejoti žalos fakto buvimu ar nustatytu dydžiu.

IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė žalos faktÄ ir dydį pagrindžiančius raÅ¡ytinius įrodymus, atsakovė Å¡ių duomenų nenuginčijo ir kitokias iÅ¡vadas dėl žalos dydžio leidžiančių daryti įrodymų neteikė (CPK 178 straipsnis).

35. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad buvo nustatytos atsakovės draudėjo civilinės atsakomybės sÄ lygos ir įrodytas praÅ¡omos priteisti padarytos žalos dydis, todėl ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ tenkintinas. Dėl procesinių palÅ«kanų 36. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, tenkintinas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palÅ«kanų, skaičiuojamų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, priteisimo iÅ¡ atsakovės. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 37. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o ieškovei iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 483 Eur žyminio mokesčio, 272,25 Eur išlaidos, patirtos dėl liudytojų šaukimo į teismo posėdį (DOK-215706), 1 200,31 Eur išlaidos teismo ekspertizei (DOK-226162), iš viso – 1 955,56 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 89 straipsnis).

IeÅ¡kovės iÅ¡laidos teismo ekspertizei ir liudytojų dalyvavimui užtikrinti pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis bÅ«tinomis ir pagrįstomis iÅ¡laidomis, todėl jų atlyginimas priteistinas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Taip pat tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, ieÅ¡kovės pusėje iÅ¡ atsakovės priteistina 600 Eur iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ byloje, nurodytÄ sumÄ priteisiant S. Ž. pagal trečiųjų asmenų atsiliepime į ieÅ¡kinį suformuluotÄ praÅ¡ymÄ (DOK-213011) (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

PraÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų teisinei pagalbai dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodomus dydžius, kriterijus, protingumo, proporcingumo principus, todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos tretiesiems asmenims iÅ¡ atsakovės (CPK 98 straipsnis).

38. Atsakovė prašė teismo posėdyje apklausti teismo ekspertizę atlikusį ekspertÄ ir, teismui šį praÅ¡ymÄ tenkinus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi buvo įpareigota į teismo depozitinę sÄ skaitÄ Ä¯mokėti 250 Eur avansÄ eksperto darbui atlyginti. Atsakovė šį įpareigojimÄ Ä¯vykdė – 2021 m. spalio 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 72114 įmokėjo 250 Eur į teismo depozitinę sÄ skaitÄ (DOK-186471). Teismo posėdyje dalyvavęs ekspertas pateikė teismui 2021 m. spalio 12 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ SEC Nr. 171 100 Eur sumai (DOK-195158). Atsižvelgiant į tai, atsakovei grÄ Å¾intina likusi nepanaudota 150 Eur suma.

39. Å ioje byloje procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos (29,18 Eur) virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (5 Eur), todėl valstybei iÅ¡ atsakovės priteistina 29,18 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų (CPK 92, 96 straipsniai). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti.

Priteisti ieÅ¡kovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ (j. a. k. 110057869) iÅ¡ atsakovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ (j. a. k. 304080146) 21 474,19 Eur (dvideÅ¡imt vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt keturis eurus 19 ct) žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, 5 (penkių) proc. dydžio metinių procesinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos (21 474,19 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 955,56 Eur (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt penkis eurus 56 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.

Priteisti trečiajam asmeniui S. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ (j. a. k. 304080146) 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti. Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ (j. a. k. 304080146) 29,18 Eur (dvideÅ¡imt devynis eurus 18 ct) iÅ¡laidoms, susijusioms su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginti. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660.

Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimÄ , bÅ«tina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raÅ¡tinei). GrÄ Å¾inti atsakovei akcinei draudimo bendrovei ,,Compensa Vienna Insurance Group“ (j. a. k. 304080146) 150 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) nepanaudotÄ dalį užstato, sumokėto 2021 m. spalio 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 72114 civilinėje byloje Nr. e2-848-1097/2021, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad užstatÄ grÄ Å¾ina Vilniaus miesto apylinkės teismas iÅ¡ teismo depozitinės sÄ skaitos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja RÅ«ta Latvelė