2016-11-09 Nr. AB-21435-3-61-3-01366-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-538-143/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01366-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. skundą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vystymo kompanija“, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl ataskaitos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. L. (toliau – pareiškėjas) 2016 m. balandžio 4 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“ (toliau – atsakovas, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“) atliktą nekilnojamojo turto – vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gyvenamasis namas), statybos sąnaudų (atkuriamosios vertės) ekspertizę, kuri buvo atlikta vykdant 2014 m. rugsėjo 18 d. tarp UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) sudarytą sutartį Nr. (5.6)-57-37/195-Ū.

Pareiškėjas nurodė, kad tarp jo ir mokesčių administratoriaus tęsiasi mokestinis ginčas dėl Gyvenamojo namo statybos bei finansavimo sąnaudų. Centriniam mokesčių administratoriui nekreipiant dėmesio į jo pateiktus akivaizdžius įrodymus, kad UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ nustatyta atkuriamoji vertė yra neteisėta, prieš paduodant skundą Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija), lieka vienintelė galimybė – vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ) kreiptis į teismą dėl turto vertinimo ataskaitos, kurią atliko atsakovas, panaikinimo (ABTĮ 15 str. 1 d. 4 p.). Nepanaikinus atsakovo pagal sutartį su trečiuoju suinteresuotu asmeniu atliktos Gyvenamojo namo statybos sąnaudų (atkuriamosios vertės) ekspertizės (turto vertinimo), negali būti toliau tęsiamos ginčo procedūros, kurias numato Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos. Tokio pobūdžio bylos teismingos administraciniams teismams (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį byloje Nr. T-2009-08; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-170/2011).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą; nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui, taip pat pareiškėjui grąžinti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) sąskaitą 2016 m. balandžio 3 d. sumokėtą 56 Eur žyminį mokestį (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p., 37 str. 3 d., 42 str.).

Teismas vadovavosi ABTĮ 2 straipsnio 1, 4 dalimis, 3 straipsniu, 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Nustatė, kad, kreipdamasis į teismą, pareiškėjas siekia nuginčyti sutarties pagrindu UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atliktos ekspertizės rezultatus, kuriais mokestiniame ginče rėmėsi mokesčių administratorius. Teismo vertinimu, pareiškėjo keliamas ginčas nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai, nes, atlikdama ekspertizę pagal sudarytą sutartį, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ nevykdė viešojo administravimo. Be to, veikdama kaip sutartinių santykių dalyvė, ji neveikė kaip viešojo administravimo subjektas. Vadinasi, pareiškėjas siekia iškelti ginčą ne dėl teisės viešojo administravimo srityje. Atsižvelgęs į tai ir vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad už skundo teismui padavimą pareiškėjas sumokėjo 56 Eur žyminį mokestį, todėl, atsisakęs jį priimti ir vadovaudamasis ABTĮ 42 straipsniu, grąžino jam sumokėtą žyminį mokestį.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsniu, išaiškino pareiškėjui, kad, siekdamas realiai apginti savo teises, per Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 68-74 gali paduoti Mokestinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad jam yra žinomos Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriomis jis pasinaudojo, apskųsdamas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą Mokestinių ginčų komisijai. Į teismą kreipėsi siekdamas, kad būtų panaikintas neteisėtas turto vertinimas, kuriuo, net ir pateikus juridinę galią turintį dokumentą (atsakymą iš Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) apie neteisėtą vertinimą, toliau rėmėsi centrinis mokesčių administratorius, patvirtindamas apskaičiuotą turto vertės aritmetinį vidurkį. Nusprendė pasinaudoti ABTĮ bei Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo suteiktomis teisėmis ginti pažeistus interesus, kreipiantis į teismą dėl turto vertinimo panaikinimo. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką iš esmės identiškose administracinėse bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-170/2011), be to, šiuo klausimu pasisakė Specialioji teisėjų kolegija (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį byloje Nr. T-2009-08). Pareiškėjas pažymi, kad Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas suteikia teisę ginčus, kylančius turto vertinimo pagrindu, nagrinėti teismine tvarka, o šie ginčai yra teismingi administraciniams teismams (ABTĮ 15 str. 1 d. 4 p.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą ginčydamas UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ Nekilnojamojo turto – vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos sąnaudų (atkuriamosios vertės) ekspertizės rezultatus. Ši ekspertizė atlikta vykdant 2014 m. rugsėjo 18 d. sutartį Nr. (5.6)-57-37/195-Ū tarp UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (b. l. 11–16). Ekspertizės rezultatais mokestiniame ginče rėmėsi mokesčių administratorius.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Ši teisės norma nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Pareiškėjo teigimu, jis nusprendė pasinaudoti ABTĮ bei Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo suteiktomis teisėmis ginti pažeistus interesus, kreipiantis į teismą dėl turto vertinimo panaikinimo.

Sprendžiant ginčą, atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-702/2011, kurioje, svarstant dėl turto (akcijų) vertinimo ataskaitų, kaip galimo ginčo objekto administraciniame teisme, iš esmės padaryta išvada, kad jos yra nenagrinėtinos teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p., 101 str. 1 p.), nes nėra administraciniai aktai, darantys įtaką pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p., 22 str. 1 d.), ir negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo objektu; vertintojų sprendimai gali (ir turi) būti teisminio įvertinimo dalyku tik kaip tam tikro sprendimo motyvuojamoji dalis, t. y. vertintojų priimto sprendimo argumentai ir išvados teismo turi būti įvertinami kaip skundžiamo sprendimo argumentai ir išvados. Be to, atsižvelgtina ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2011, kurioje iš esmės konstatuota, kad Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostata, jog turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, nereiškia, kad tai gali būti daroma tik pareiškiant ieškinį teisme dėl tokio akto pripažinimo negaliojančiu. Ieškovai nagrinėjamoje civilinėje byloje nepagrįstai siekė ginčo teisena nuginčyti įrodymą (turto vertintojo ekspertizės turto vertei nustatyti aktą), kuris jau buvo vertinamas kitoje civilinėje byloje ir jam buvo taikomos civilinio proceso normos, reglamentuojančios įrodymų rinkimą, jų tyrimą bei vertinimą, o ne ieškinio institutas. Įrodymas, kuris išnagrinėtoje byloje buvo įvertintas pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku atskiroje byloje ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka, todėl teismas, gavęs tokį ieškinį, turi atsisakyti jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme, o ieškinį priėmęs – bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartis yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis