2022-06-01 Nr. AB-14673-3-61-3-04188-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1215-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04188-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 22.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VSAT) 2019 m. lapkričio 7 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą Nr. 27-134 „Dėl (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. A. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Išvada) ir įpareigoti VSAT nelaimingo atsitikimo tyrimą bei patikrinimą atlikti iš naujo; 2) įpareigoti VSAT siųsti pareiškėją į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (toliau – ir CMEK) sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis eina VSAT (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas. Jis 2019 m. rugsėjo 19 d. tarnybos metu, važiuodamas tarnybiniu automobiliu, pakliuvo į eismo įvykį. Dėl skausmo krūtinės ląstos srityje jam buvo išduota nedarbingumo pažyma. 2019 m. spalio 10 d. VSAT vado įsakymu Nr. K-3476 „Dėl nelaimingo atsitikimo tyrimo komisijos sudarymo“ buvo sudaryta Nelaimingo atsitikimo tyrimo komisija (toliau – ir Komisija), kuri 2019 m. lapkričio 7 d. priėmė Išvadą. Komisija šioje išvadoje konstatavo, kad pareiškėjo krūtinės ląstos sumušimas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau nėra susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika jo gyvybei ar sveikatai, todėl kompensacija, numatyta Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 59 straipsnio 3 dalyje, pareiškėjui nepriklauso.

3. Pareiškėjas teigė, jog Išvada nepagrįsta, priimta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, be to, priimta šališkų Komisijos narių. Vadovaudamasis Statuto, Nustatymo ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis, sužalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusu, o kursanto – su profesiniu mokymu, ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas yra susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar kursanto gyvybei ir sveikatai, tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1V-504 (toliau – ir Tvarkos aprašas), pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai eismo įvykį pripažino nesusijusiu su didesniu pavojumi ar didesne rizika jo sveikatai. Pareiškėjas akcentavo, kad priešingai nei konstatavo VSAT, jo patirtas sveikatos sužalojimas ((duomenys neskelbtini)) buvo susijęs su didesniu pavojumi ir didesne rizika pareiškėjo sveikatai. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą aiškinant Statuto 59 straipsnio nuostatas, bei pažymėjo, kad transporto priemonė savaime pripažįstama padidinto pavojaus šaltiniu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.270 str. 1 d.), t. y. akivaizdu, kad buvo iškilęs didesnis pavojus pareiškėjo sveikatai ar gyvybei.

4. Pareiškėjas paaiškino, jog jis eina ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas, todėl įprastai darbo funkcijas atlieka darbo vietoje (VSAT (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinėje), o vykimas tarnybine transporto priemone (pareiškėjas vyko į Pravieniškių pataisos namus, kuriuose turėjo atlikti procesinius tyrimo veiksmus), kuri savaime pripažįstama padidinto pavojaus šaltiniu, turėtų būti vertinamas kaip nukrypimas nuo normalių tarnybos sąlygų. Šiuo atveju nėra aišku, kokios aplinkybės apskritai yra laikomos susijusios su didesniu pavojumi ar didesne rizika vidaus tarnybos pareigūnų gyvybei ar sveikatai. Išvadoje nėra jokio aplinkybių vertinimo ir neaišku, kuo remiantis pareiškėjo sveikatos sužalojimas nebuvo pripažintas susijusiu su didesniu pavojumi ar didesne rizika, nurodytos tik abstrakčios ir lakoniškos frazės.

5. Pareiškėjo teigimu, tyrimą atlikusi Komisija buvo šališka. Komisijos pirmininkas 2019 m. spalio 9 d., prieš VSAT vadui paskelbiant Komisijos sudėtį, pasikvietė pareiškėją ir pokalbio metu tiesiogiai išreiškė neigiamą poziciją, o tai akivaizdžiai patvirtina Komisijos šališkumą ir išankstinį priešišką nusistatymą. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Tvarkos aprašo nuostatas turėjo būti priimtas sprendimas jį siųsti į CMEK.

6. Atsakovas VSAT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas paaiškino, kad pareigūno tarnybinių pareigų atlikimas gali būti pripažintas susijusiu su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno sveikatai ar gyvybei tik tuo atveju, jei pagal faktines aplinkybes būtų nustatyta, kad tarnybos metu atliekamos tokio pobūdžio tarnybinės užduotys, kurių atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika gyvybei ar sveikatai. Statute numatytų kompensacijų paskirtis yra kompensuoti sveikatos ar gyvybės praradimą, atsiradusį būtent dėl tarnybos ypatumų, o ne dėl įprastų tarnybos sąlygų.

8. Atsakovas pažymėjo, kad Komisija tyrimą atliko vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 patvirtinto Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu bei profesinių ligų tyrimo ir apskaitos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) ir Tvarkos aprašo nuostatomis.

9. Atsakovas pabrėžė, kad Statute didesnio pavojaus ar didesnės rizikos sąvokos nepateikiamos, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad automobilio naudojimo tarnybos funkcijoms atlikti faktas pats savaime nėra pagrindas pripažinti, kad pareigūno tarnyba buvo atliekama padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos sveikatai ar gyvybei sąlygomis. CK 6.270 straipsnio prasme didesnio pavojaus šaltiniu laikoma veikla, kuri kelia aplinkiniams didesnį nei įprasta pavojų, t. y. eisme dalyvaujantis automobilis yra padidinto pavojaus šaltinis aplinkiniams. Pareiškėjo pareigybės aprašyme yra numatytas reikalavimas turėti vairuotojo pažymėjimą. Atlikęs tarnybines pareigas pareiškėjas vyko tarnybiniu automobiliu įprastomis sąlygomis, todėl pareiškėjo vykimas automobiliu neturėtų būti vertinamas kaip nukrypimas nuo normalių tarnybos sąlygų.

10. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nenurodė jokių duomenų, įrodančių Komisijos narių suinteresuotumą tyrimo baigtimi. Įvykusio nelaimingo atsitikimo aplinkybės buvo ištirtos išsamiai ir įvertintos vadovaujantis teisės aktais, tyrimas buvo atliktas visapusiškai ir objektyviai, todėl panaikinti Išvadą nėra pagrindo.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiškėjo A. A. skundą tenkino iš dalies – panaikino Išvadą, išskyrus jos dalį, susijusią su konstatavimu, kad pareiškėjo nelaimingas atsitikimas įvyko tarnyboje, įpareigojo atsakovą atlikti nustatytas procedūras dėl pareiškėjo nelaimingo atsitikimo iš naujo, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 738,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, nutraukė administracinės bylos dalį dėl skundo reikalavimo siųsti pareiškėją į CMEK, o kitą skundo dalį atmetė.

12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs adminsitracinę bylą pagal atsakovo VSAT apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo, panaikino šio sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas ir prašymas priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas tenkinti iš dalies, ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

III. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo A. A. skundą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad:

14.1. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 20 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. tarnybiniu automobiliu vyko į Pravieniškių pataisos namų II sektorių, kur turėjo atlikti procesinius veiksmus. Atlikęs minėtus veiksmus, jis važiavo atgal į (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinę ir pateko į eismo įvykį. Eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas iš šalutinio kelio automobiliu išvažiavęs eismo dalyvis, pareiškėjui eismo įvykio metu buvo stipriai sumušta krūtinės ląsta.

14.2. Pareiškėjas buvo nedarbingas nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. spalio 18 d., gydymo įstaigos uždarosios akcinės bendrovės „Disolis“ 2019 m. spalio 21 d. pažymoje apie pakenkimo sveikatai sunkumą Nr. 1 pažymėta, kad A. A. į Alytaus apskrities S. K. ligoninę kreipėsi 2019 m. rugsėjo 19 d., kur jam buvo nustatytas ((duomenys neskelbtini), nurodyta, kad pakenkimas sveikatai nepriskiriamas prie sunkių.

14.3. Pareiškėjo nelaimingą atsitikimą tyrusi Komisija Išvadoje konstatavo, kad pareiškėjui ((duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 19 d. 10.21 val., darbo metu vykstant tarnybiniu automobiliu iš Pravieniškių pataisos namų į (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinę (darbo vietą), Kaišiadorių r., kelyje Rumšiškės–Tadarava, patekus į eismo įvykį, kurio kaltininku pripažintas kitos transporto priemonės vairuotojas; pareiškėjas buvo blaivus. Komisija vertino, kad pareiškėjo ((duomenys neskelbtini) susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau jo tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika jo gyvybei ar sveikatai, todėl kompensacija, numatyta Statuto 59 straipsnio 3 dalyje, jam nepriklauso. Komisija, atlikusi tyrimą, pasiūlė: 1) nelaimingo atsitikimo tyrimą baigti; 2) A. A. 2019 m. rugsėjo 19 d. ((duomenys neskelbtini) pripažinti nelaimingu atsitikimu tarnyboje; 3) pareiškėjo į CMEK nesiųsti ir kompensacijos, numatytos Statuto 59 straipsnio 3 dalyje, jam nemokėti. Šią Išvadą 2019 m. lapkričio 6 d. patvirtino VSAT vado pavaduotojas.

15. Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Statutas, Aprašas, Tvarkos aprašas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatai (2017 m. birželio 22 d. redakcija).

16. Teismas išdėstė Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, analizavo Aprašo 14 ir 55.1 punktų ir Tvarkos aprašo 8 punkto nuostatas ir pažymėjo, kad šiuo atveju, nustatant, ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, tyrimą pagrįstai ir teisėtai atliko Komisija, sudaryta iš 3, o ne 5 narių, kadangi Nelaimingų atsitikimų tyrimo komisijos minimalus narių skaičius nenustatytas. Teismas darė išvadą, kad Komisijoje buvo pakankamas narių skaičius, kuris buvo būtinas objektyviai ir pagrįstai Išvadai priimti. Teismas sprendė, kad Komisija tyrimą atliko nepažeisdama minėtų teisės aktų nuostatų.

17. Dėl pareiškėjo argumentų, kuriais nesutinkama su Komisijos vertinimu, kad pareiškėjo krūtinės ląstos sumušimas susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau jo tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika jo gyvybei ar sveikatai, teismas nurodė, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl Komisijos pirmininko V. K. ir Komisijos narių šališkumo ar priešiško nusistatymo. Teismo vertinimu, Komisija atliko nelaimingo atsitikimo tyrimą ir surašė pagrįstą ir teisėtą Išvadą.

18. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas buvo sužalotas tarnybos metu, tačiau sužalojimo metu jis nevykdė jokių tarnybos pareigų, susijusių su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno sveikatai ar gyvybei – pareiškėjas, atlikęs tarnybines pareigas, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, iš Pravieniškių pataisos namų vyko tarnybiniu automobiliu į (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinę. Teismo vertinimu, pareiškėjo važiavimas automobiliu iš esmės niekuo nesiskyrė nuo automobilio eksploatavimo įprastomis sąlygomis, o CK 6.270 straipsnio taikymo prasme automobilio, kaip padidinto pavojaus šaltinio, pavojus yra nukreiptas į aplinkinius, t. y. į kitus asmenis (kitus eismo dalyvius) ir nėra susijęs išimtinai su specifinių tarnybinių funkcijų vykdymu.

19. Remdamasis nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad ginčijama Išvada yra pagrįsta ir teisėta, jos panaikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais pagrindais ir motyvais nėra teisinio pagrindo.

IV. 20. Pareiškėjas A. A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Išvadą ir Įpareigoti VSAT nelaimingo atsitikimo tyrimą bei patikrinimą atlikti iš naujo.

21. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodęs skunde, bei pakartoja su eismo įvykiu ir atliktu patikrinimu susijusias faktines aplinkybes. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad ir teismas, ir atsakovas eismo įvykį nepagrįstai pripažino nesusijusiu su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareiškėjo sveikatai. Administracinių teismų praktikoje didesnis pavojus ar didesnė rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai yra vienareikšmiškai siejami su atitinkamai teisėsaugos institucijai priskirtų funkcijų atlikimu. Jeigu pareigūnas, atlikdamas teisėsaugos institucijos, kurioje dirba, kompetencijai priskirtas funkcijas, jų atlikimo metu patiria sužalojimus, administracinių teismų praktikoje vienareikšmiškai tokie sužalojimai yra priskiriami kaip gauti atliekant tarnybines pareigas, susijusiais su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Pareiškėjo vertinimu, teismas šių argumentų neanalizavo.

22. Pareiškėjas akcentuoja, kad kūno sužalojimą pareiškėjas patyrė vykdydamas savo darbovietei įstatymo leidėjo priskirtą vieną iš funkcijų, todėl, vadovaujantis suformuota administracinių teismų praktika, sužalojimas neabejotinai yra patirtas atliekant tarnybines pareigas, susijusiais su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

23. Pareiškėjas pabrėžia, kad ir skunde, ir teismo posėdyje jis argumentavo, jog Komisijos pirmininkas V. K. yra atvirai išreiškęs priešiškumą ir neigiamą išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją. Šias aplinkybes patvirtino tai, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 9 d. savo nedarbingumo laikotarpiu apsilankęs darbe, buvo pakviestas į pokalbį su V. K., kurio metu ir buvo išreikštas neigiamas nusistatymas, išankstinė pozicija, kad pareiškėjo niekas į CMEK nesiųs. Pareiškėjas 2019 m. spalio 9 d. (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkui majorui K. Š. buvo pateikęs tarnybinį pranešimą Nr. IT-1341, tačiau vadovybė į tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes nekreipė jokio dėmesio, šališko Komisijos nario nenušalino, šis narys pats nenusišalino taip pat. Dėl to nepagrįsta ir ginanti atsakovą teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių Komisijos pirmininko, kitų jos narių šališkumą.

24. Praeiškėjo teigimu, Komisija ir teismas savo sprendime netinkamai vertino įvykio, kurio metu pareiškėjas patyrė sužalojimus, aplinkybes, taip pat nevertino, kad sužalojimas yra patirtas vykdant įstaigai priskirtas funkcijas, t. y. atliekant tarnybines pareigas, susijusias su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, todėl teismo sprendimas ir skundžiama Išvada yra naikintini.

25. Atsakovas VSAT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra jokio pagrindo. Teismas tinkamai įvertino bylos medžiagą, taip pat teisingai pažymėjo, kad pareiškėjo ginčijama Išvada yra pagrįsta ir teisėta.

27. Atsakovas pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, priešingai nei teigia apeliantas, išaiškinta, jog vidaus tarnybos pareigūno tarnybinių pareigų atlikimas naudojant tarnyboje transporto priemonę gali būti pripažintas susijusiu su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno sveikatai ar gyvybei tik tuo atveju, jei pagal konkrečios bylos faktines aplinkybes būtų nustatyta, kad naudojant automobilį buvo atliekamos tokio pobūdžio tarnybinės užduotys, kurių atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Atsakovas pastebi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių duomenų, įrodančių Komisijos narių suinteresuotumą tyrimo baigtimi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 28. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti pareiškėjo A. A. skundo reikalavimai panaikinti atsakovo VSAT 2019 m. lapkričio 7 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą Nr. 27-134 „Dėl (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. A. krūtines ląstos sumušimo“ ir įpareigoti VSAT nelaimingo atsitikimo tyrimą bei patikrinimą atlikti iš naujo, pagrįstumas ir teisėtumas.

29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo vykdytas tarnybines funkcijas tuo metu, kai jis avarijos metu buvo sužalotas, nustatęs, kad pareiškėjo važiavimas automobiliu iš esmės niekuo nesiskyrė nuo automobilio eksploatavimo įprastomis sąlygomis ir nebuvo susijęs su specifinių tarnybinių funkcijų vykdymu, konstatavo, jog Išvada yra pagrįsta ir teisėta. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl Komisijos pirmininko ir Komisijos narių šališkumo ar priešiško nusistatymo prieš pareiškėją.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, jog jo (pareiškėjo) sužalojimas buvo patirtas atliekant tarnybines pareigas, susijusias su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Taip pat pareiškėjas nurodo, jog turėjo būti nustatyta, kad Komisijos pirmininkas ir nariai buvo šališki, ir dėl to panaikinta Išvada. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai Išvadą pripažino pagrįsta ir teisėta.

31. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į apeliacinį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą <...>.

32. Aptariamoje teisės normoje nustatyti trys alternatyviai galimi nurodytos kompensacijos išmokėjimo atvejai: 1) kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 2) kai pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 3) kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso.

33. Iš pareiškėjo šioje byloje nurodomų aplinkybių, kuriomis grindžiami skundo reikalavimai, ir suformuluotų reikalavimų matyti, jog pareiškėjas siekia, kad jo sužalojimas (sveikatos sutrikdymas) būtų priskirtas vienam iš Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų, bei akcentuoja, jog jis buvo sužalotas, jam atliekant tarnybines pareigas, kurių atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Statuto 59 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą (iki 2016 m. sausio 1 d. analogiškas teisinis reguliavimas buvo įtvirtintas Statuto 40 str. 3 d., iki 2019 m. sausio 1 d. – Statuto 50 str. 3 d.), ne kartą konstatavo, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant aptariamos nuostatos taikymo klausimą yra būtina išaiškinti: pirma, ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas; antra, ar šie reiškiniai (pareigūno sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai (žr., pvz., 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-501-552/2017; kt.). Dėl antrosios sąlygos – ar tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai, ne kartą konstatuota ir tai, kad aiškinant šią aplinkybę būtina nustatyti, kiek šiai situacijai buvo būdingi padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktoriai, t. y. nustatyti, ar nurodyti faktoriai pagal pareigūno atliekamų (tuomet, kai buvo patirtas sveikatos sužalojimas ar kitoks sveikatos sutrikdymas) pareigų pobūdį pripažintini įprastais šių pareigų atlikimą lydinčiais faktoriais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1074-442/2021; kt.).

35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gruodžio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-1346/2014 yra pažymėjęs, kad tarnybinių pareigų atlikimui, kuris yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, priskirtinos tokios situacijos, kai pats atliekamų pareigų pobūdis yra nulemtas didesnės rizikos ir pavojaus žmogaus sveikatai ir gyvybei; pavyzdžiui, nusikaltusių asmenų sulaikymas, persekiojimas, įvairių konfliktinių situacijų malšinimas, ir pan.; paprastai tai yra išskirtinės ir trumpalaikio pobūdžio situacijos, į kurias patenka pareigūnas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas ar pavestas konkrečias užduotis; šios situacijos kyla, kai atsiranda aplinkybės susijusios su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; ir priešingai, kol tokios aplinkybės neatsiranda, pareigūno atliekamos tarnybinės funkcijos, nepriklausomai nuo jų pobūdžio, paprastai nepatenka į Statuto 40 straipsnio 3 dalies (ginčo atveju Statuto 59 str. 3 d.) veikimo sritį.

36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1509/2010; 2010 m. sausio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-145/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-193/2010; kt.) yra nurodęs, kad aptariamos nuostatos apie tarnybinių pareigų atlikimo sąsają su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai išdėstymas (šios nuostatos konstrukcija) leidžia daryti išvadą, kad joje nurodyti pavojus ir rizika (kaip faktoriai, lemiantys šios teisės normos taikymą) yra skirti ne apskritai visai pareigūno tarnybai, o tik konkrečiai tarnybos pareigų atlikimo situacijai, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta.

37. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jo nurodomus padidėjusio pavojaus ar rizikos faktorius sieja su tiesioginiu pareigų vykdymu, teigdamas, kad jis, atlikęs tarnybines pareigas, iš Pravieniškių PN (atlikinėjo procesinius ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminiame tyrime), vyko tarnybiniu automobiliu į (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinę, pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas. Pareiškėjo teigimu, jis vykdė ne tik pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, bet ir VSAT priskirtas funkcijas. Pareiškėjo įsitikinimu, eismo įvykis nepagrįstai pripažintas nesusijusiu su didesniu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

38. Taigi šiuo atveju Statuto 59 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo praktikos kontekste, būtina įvertinti, ar pareiškėjo funkcijų atlikimas, tarnybiniu automobiliu vykstant atlikti būtinų procesinių veiksmų ikiteisminiame tyrime (grįžimas atlikus šias funkcijas), laikytinas tarnybinių pareigų, susijusių su didesniu pavojumi ar didesne rizika jo, kaip pareigūno gyvybei ar sveikatai, atlikimu. Kitaip tariant, būtina nustatyti, ar ginčo situacija, kurios metu sutrikdyta pareiškėjo sveikata (pareiškėjas sužalotas), laikytina įprasta atliekant jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, ar vis dėlto tai buvo išskirtinė, trumpalaikio pobūdžio situacija, į kurią pateko pareiškėjas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas.

39. Įvertinus pareiškėjui priskirtas vykdyti funkcijas, aplinkybes, susijusias su eismo įvykiu, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad ginčo situacija, kurios metu sutrikdyta pareiškėjo sveikata (jis buvo sužalotas), buvo neįprasta, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, išskirtinė ir trumpalaikio pobūdžio.

40. Teismų praktikoje pareigūnų važiavimas tarnybiniu automobiliu, atliekant tarnybą, nesiejamas su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1264/2010). Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nurodytas padidėjęs pavojus ir rizika pareigūno gyvybei ir sveikatai nėra siejamas su CK 6.270 straipsnio nuostata, kad automobilis yra padidinto pavojaus šaltinis. Kaip jau minėta, padidėjęs pavojus ar padidėjusi rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai yra siejami su tarnybinėmis pareigomis ir atsitikusio eismo įvykio aplinkybėmis.

41. Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje įvertinus konkrečias aplinkybes, susijusias su tarnybos pareigų vykdymu ir eismo įvykiu, nustatoma, kad pareigūno sužalojimas eismo įvykio metu sietinas su tuo, kad pareigūnas, atlikdamas pareigas, veikė padidėjusio pavojaus ir rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai sąlygomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3620-968/2019). Šiame sprendime, nustačius aplinkybes, jog ekipažas, kuriame patruliavo pareiškėja, reagavo į B kategorijos pranešimą, t. y. vykdė nurodymą ne vėliau kaip per 20 min. sustabdyti chuliganiškai vairuojamą automobilį; šią užduotį pareigūnai vykdė teisėtai naudodami tarnybiniame automobilyje įtaisytus specialiuosius šviesos ir garso signalus, konstatuota, kad tokia situacija nelaikytina įprastu pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų atlikimu.

42. Apibendrinant šioje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad Komisija Išvadoje bei pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nustatė, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas eismo įvykyje buvo sužalotas dėl jo vykdytų tarnybinių pareigų, susijusių su didesniu pavojumi ar didesne rizika jo gyvybei ar sveikatai.

43. Pareiškėjas teigia, kad Komisijos pirmininkas ir Komisijos nariai buvo šališki ir priešiškai nusistatę prieš pareiškėją, tačiau pareiškėjo nurodytos aplinkybės (pokalbis su Komisijos pirmininku) nepatvirtina, kad Komisijos pirmininkas ir kiti Komisijos nariai buvo šališki, priešiškai nusiteikę prieš pareiškėją, ir dėl to Išvada, kurioje tinkamai įvertintos tiek faktinės aplinkybės, tiek tinkamai pritaikytos Statuto 59 straipsnio 3 dalies nuostatos, turi būti panaikinta.

44. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl Išvados pagrįstumo ir teisėtumo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

45. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, todėl netenkinamas pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė