2021-06-30 Nr. AB-13921-3-62-3-00284-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eA-1787-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00284-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą atsakovui A. S. dėl permokos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Kauno AVPK) kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo A. S. 638,72 Eur permokėtos kompensacijos už sveikatos sutrikdymą tarnybos metu.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno AVPK pareigūnas A. S. 2017 m. rugsėjo 1 d., sulaikydamas teisės pažeidimą darantį asmenį, patyrė sužalojimą tarnybos metu. Vadovaudamasis surinkta informacija, tarnybinio patikrinimo bei medikų išvadomis, Kauno AVPK viršininkas 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 20-TE-1132 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo“ (pakeistu 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 20-TE-1133 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 20-TE-1132 pakeitimo“) pripažino, kad A. S. sveikata 2017 m. rugsėjo 1 d. buvo sutrikdyta tarnybos metu ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija) (toliau – Statutas) 50 straipsnio 3 dalies 7 punktu, nurodė išmokėti A. S. keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Apskaičiuota 3554,88 Eur dydžio kompensacija A. S. buvo išmokėta 2018 m. kovo 2 d.

3. Paaiškėjus, kad A. S. nepagrįstai išmokėta keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, Kauno AVPK viršininko 2019 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 20-TE-528 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 20-TE-1132 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo“ pakeitimo“ buvo pakeistas 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 20-TE-1132 2.1 papunktis ir išdėstytas taip: „2.1. išmokėti inspektoriui A. S., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui, trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją;“, pripažintas netekusiu galios Kauno AVPK viršininko 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymas Nr. 20-TE-1133 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 20-TE-1132 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo“ pakeitimo“. Nustačius, kad A. S. buvo nepagrįstai išmokėta vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, Kauno AVPK 2019 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 20-IL-40876 „Dėl permokėtų piniginių lėšų grąžinimo“ A. S. prašė iki 2019 m. gruodžio 10 d. grąžinti nepagrįstai išmokėtus 638,72 Eur. 2019 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 20-IL-45667 buvo pakartotinai prašoma iki 2019 m. gruodžio 30 d. grąžinti nepagrįstai išmokėtus 638,72 Eur, pasiūlant galimybę sudaryti susitarimą dėl mokėjimo išdėstymo dalimis. A. S. su abiem prašymais susipažino, tačiau prašomos sumokėti sumos negrąžino.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Statute ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nėra reglamentuojamos išskaitos iš darbo užmokesčio, todėl turi būti taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos. Vadovaujantis Darbo kodekso 150 straipsnio 2 dalies 2 punktu, išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų.

5. Pareiškėjas paaiškino, kad rengiant 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 20-TE-1132 projektą ir nustatant A. S. mokėtinos kompensacijos dydį, buvo atsižvelgta į jo turimą nedarbingumo laikotarpį iki minėto įsakymo priėmimo (iš viso 45 dienos), tačiau suklysta praleidus aplinkybę, jog nedarbingumo laikotarpis nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. (nedarbingumo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (9 dienos) buvo suteiktas už 2017 m. spalio 25 d. patirtą sužalojimą eismo įvykyje, už kurį kompensacija nebuvo skirta. Pareiškėjas pažymėjo, kad susidariusi kompensacijos permoka susijusi išimtinai su 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymus rengusių valstybės tarnautojų padarytomis klaidomis, skaičiuojant A. S. nedarbingumo laikotarpį, todėl buvo pritaikytas netinkamas Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IV-125 (toliau – Aprašas) punktas ir A. S. išmokėta didesnė nei priklauso kompensacija. Tokia situacija nėra kvalifikuotina kaip teisės taikymo klaida, nes matyti, kad teisės norma parinkta teisingai, tačiau klaidingai apskaičiuotas A. S. nedarbingumo laikotarpis.

6. Atsakovas A. S. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į prašymą nepateikė.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. liepos 3 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl permokėtos kompensacijos A. S. už sveikatos sutrikdymą tarnybos metu atlyginimo.

9. Teismas iš į bylą pateiktos medžiagos nustatė, kad Kauno AVPK pareigūnas A. S. 2017 m. rugsėjo 1 d., sulaikydamas teisės pažeidimą darantį asmenį, tarnybos metu patyrė sužalojimą. Vadovaudamasis surinkta informacija, tarnybinio patikrinimo bei medikų išvadomis, Kauno AVPK viršininkas 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 20-TE-1132 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo“ (pakeistu 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 20-TE-1133 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 20-TE-1132 pakeitimo“ pripažino, kad A. S. sveikata 2017 m. rugsėjo 1 d. buvo sutrikdyta tarnybos metu ir, vadovaudamasis Statuto 50 straipsnio 3 dalies 7 punktu, nurodė išmokėti A. S. keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Apskaičiuota kompensacija A. S. buvo išmokėta 2018 m. kovo 2 d.

10. Vadovaudamasis Statuto 50 straipsnio 11 dalimi, kurioje nustatyta, kad tarnybos metu nukentėjusiam pareigūnui išmokėta kompensacija atgaline tvarka priteisiama iš žalą padariusio asmens vidaus reikalų įstaigos, kuri išmokėjo tarnybos metu nukentėjusiam pareigūnui kompensaciją, naudai, Kauno AVPK Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams 2019 m. vasario 27 d. pateikė ieškinį atsakovui R. B. dėl žalos atlyginimo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. S. nepagrįstai išmokėta keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Peržiūrėjus A. S. nedarbingumo dokumentus, kuriais vadovaujantis buvo apskaičiuotas kompensacijos dydis, nustatyta, kad A. S. buvo nedarbingas nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 6 d. (nedarbingumo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. (nedarbingumo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), t. y. iš viso 45 dienas. Tačiau rengiant 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymus dėl kompensacijos mokėjimo, neatsižvelgta į tai, kad nedarbingumas už 2017 m. rugsėjo 1 d. sužalojimą tarnybos metu A. S. buvo suteiktas nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 6 d. (nedarbingumo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), t. y. 36 dienas, o nedarbingumas nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. (nedarbingumo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) suteiktas už 2017 m. spalio 25 d. patirtą sužalojimą eismo įvykyje. Nors abu pareigūno sužalojimai buvo patirti tarnybos metu, tačiau jie įvyko skirtingu metu ir skirtingomis aplinkybėmis, todėl A. S. suteikti nedarbingumo laikotarpiai negalėjo būti sumuojami.

11. Vadovaujantis Aprašo 4.3 papunkčiu, pareigūnui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju už 36 nedarbingumo dienas turi būti išmokama trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Paaiškėjus, kad A. S. buvo nepagrįstai išmokėta keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, Kauno AVPK viršininko 2019 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 20-TE-528 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 20-TE-1132 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo“ pakeitimo“ buvo pakeistas 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 20-TE-1132 2.1 papunktis ir išdėstytas taip: „2.1. išmokėti inspektoriui A. S., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui, trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją;“, pripažintas netekusiu galios Kauno AVPK viršininko 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymas Nr. 20-TE-1133 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017-12-15 įsakymo Nr. 20-TE-1132 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo“ pakeitimo“.

12. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. 20-TE-528 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 20-TE-1132 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo“ pakeitimo“ A. S. neginčijo, įsakymas yra galiojantis. Taigi, kaip nurodė teismas, šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad A. S. buvo permokėta 638,72 Eur kompensacija už sveikatos sutrikdymą tarnybos metu.

13. Teismas taip pat nustatė, kad Kauno AVPK 2019 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 20-IL-40876 „Dėl permokėtų piniginių lėšų grąžinimo“ A. S. prašė iki 2019 m. gruodžio 10 d. grąžinti nepagrįstai išmokėtus 638,72 Eur, o 2019 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 20-IL-45667 buvo pakartotinai prašoma iki 2019 m. gruodžio 30 d. grąžinti nepagrįstai išmokėtus 638,72 Eur, pasiūlant galimybę sudaryti susitarimą dėl mokėjimo išdėstymo dalimis. A. S. su abiem prašymais susipažino, tačiau prašomos sumokėti sumos negrąžino.

14. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog Statute ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nėra reglamentuojamos išskaitos iš darbo užmokesčio, Kauno AVPK savo reikalavimą dėl permokos priteisimo grindė Darbo kodekso 150 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Vadovaujantis Darbo kodekso 150 straipsnio 2 dalies 2 punktu, išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų. Darbdavys turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tarnybos santykiai tarp Kauno AVPK ir A. S. nėra pasibaigę, tačiau Kauno AVPK Darbo kodekso 150 straipsnyje nustatyta ne ginčo tvarka išskaitų iš A. S. priklausančių darbo užmokesčio sumų, siekdamas išskaityti permokos darbuotojui sumą, nebuvo atlikęs, todėl kreipėsi į teismą dėl permokos priteisimo.

15. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar 638,72 Eur kompensacijos permoka A. S. už sveikatos sutrikdymą tarnybos metu atsirado dėl Kauno AVPK darbuotojų skaičiavimo klaidos.

16. Skaičiavimo klaidos atsiradimą Kauno AVPK motyvavo tuo, jog, rengiant 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 20-TE-1133 projektą ir nustatant A. S. mokėtinos kompensacijos dydį, buvo atsižvelgta į jo turimą nedarbingumo laikotarpį iki minėto įsakymo priėmimo (iš viso 45 dienos), tačiau suklysta praleidus aplinkybę, kad nedarbingumo laikotarpis nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. (nedarbingumo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (9 dienos) buvo suteiktas už 2017 m. spalio 25 d. patirtą sužalojimą eismo įvykyje, už kurį kompensacija nebuvo skirta. Susidariusi kompensacijos permoka susijusi išimtinai su 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymus rengusių valstybės tarnautojų padarytomis klaidomis, skaičiuojant A. S. nedarbingumo laikotarpį, todėl buvo pritaikytas netinkamas Aprašo papunktis ir A. S. išmokėta didesnė nei priklauso kompensacija.

17. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktikoje sąvoka „skaičiavimo klaida“ yra aiškinama kaip sąskaitybos klaida (žr. LAT 2001 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2001). Žodis „sąskaityba“ lietuvių kalboje apibrėžiamas kaip sąskaitų tvarkymas, buhalterinė apskaita; „sąskaitininkas“ – sąskaitybos specialistas, buhalterijos darbuotojas; „sąskaita“ – atsiskaitymų ir įsipareigojimų eigos dokumentas; dokumentas, kur suskaičiuoti mokėtini pinigai; finansinių–ūkinių operacijų, įrašomų į specialias knygas, visuma, sudaroma pagal apyvartą (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, 2012, p. 676; Lietuvių kalbos institutas. Lietuvių kalbos žodynas [interaktyvus]. Kasacinis teismas 2002 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1355/2002, kurioje pateiktais išaiškinimais dėl skaičiavimo ir sąskaitybos klaidos sąvokų, nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sąvoka „skaičiavimo klaida“ yra aiškinama kaip sąskaitybos klaida (žr. LAT Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2001). Sąskaityba pagal šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus gali reikšti ne tik aritmetinį darbo užmokesčio skaičiavimą, bet ir kitus veiksmus, susijusius su darbo užmokesčio apskaita ir išmokėjimu.

18. Teismas pažymėjo, kad pagal Civilinio kodekso 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas negali būti išreikalaujamos kaip be pagrindo įgytos sumos, be pagrindo išmokėtos kaip darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Taigi, teismas akcentavo, kad įstatymų leidėjas nustatė dvi alternatyvias draudimo išreikalauti be pagrindo įgytą darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas išimtis: be pagrindo įgytų lėšų gavėjo nesąžiningumą ir sąskaitybos klaidą.

19. Sąskaitybos klaidos faktą teismai konstatuoja, vadovaudamiesi įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, ištyrę ir įvertinę konkrečios bylos duomenų visumą, kuri suponuoja klaidos kvalifikavimą būtent kaip sąskaitybos, ne teisės taikymo ar kitokio pobūdžio klaidą (žr., pvz., LAT 2002 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1355/2002; 2007 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2007; 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-313/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-122/2002; 2014 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-484/2014). Teismas pažymėjo, kad kasacinio teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-313/2015, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos faktines aplinkybes, konstatuota, jog netinkamas įstatymo taikymas (dėl to buvo neteisėtai nutraukta darbo sutartis ir išmokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas) negali būti prilyginamas sąskaitybos klaidai.

20. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pakankamų duomenų, kurie teiktų pagrindą daryti išvadą dėl sąskaitybos klaidos įrodytumo, t. y. pagrįstų Kauno AVPK įrodinėtą teisiškai reikšmingą – sąskaitybos klaidos – aplinkybę. Nors Kauno AVPK nurodė, kad klaida padaryta dėl žmogiškojo faktoriaus nulemtos sąskaitybos klaidos, Kauno AVPK, turinčio įrodinėjimo pareigą, pateikti paaiškinimai bei įrodymai tokios išvados nepagrindžia.

21. Kauno AVPK į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad išmokamos kompensacijos dydis lengvo sveikatos sutrikdymo atveju priklauso nuo laikinojo nedarbingumo trukmės. Aprašo 4.3 ir 4.4 papunkčiuose nurodyta, jog kai laikinasis nedarbingumas trunka nuo 30 iki 38 dienų, išmokama 3 mėnesių jo VDU dydžio kompensacija; kai laikinasis nedarbingumas trunka nuo 39 iki 47 dienų, išmokama 4 mėnesių jo VDU dydžio kompensacija.

22. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją A. S. buvo nuspręsta išmokėti remiantis Kauno AVPK viršininko 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 20-TE-1132 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo“ (pakeistu 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 20-TE-1133 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 20-TE-1132 pakeitimo“) ir 2018 m. sausio 18 d. piniginės kompensacijos apskaičiavimo lentele, kurią pasirašė įstaigos vadovas ir vyr. buhalteris. Pirmiau paminėtą įsakymą pakeisti ir išmokėti trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją A. S. buvo nuspręsta remiantis 2019 m. birželio 26 d. vyriausiosios specialistės B. P. tarnybiniu pranešimu „Dėl įsakymo pakeitimo“, Kauno AVPK viršininko 2019 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 20-TE-528 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 20-TE-1132 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo“ pakeitimo“ ir 2019 m. liepos 16 d. piniginės kompensacijos apskaičiavimo lentele.

23. Teismas pažymėjo, kad iš vyriausiosios specialistės B. P. tarnybinio pranešimo „Dėl įsakymo pakeitimo“ matyti, kad tik atlikus A. S. išduotų nedarbingumo pažymų už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 20017 m. lapkričio 2 d. analizę, buvo nustatyta, jog rengiant 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 20-TE-1132 projektą ir nustatant A. S. mokėtinos kompensacijos dydį, buvo atsižvelgta į jo turimą nedarbingumo laikotarpį iki minėto įsakymo priėmimo (iš viso 45 dienos), tačiau suklysta praleidus aplinkybę, kad nedarbingumo laikotarpis nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. (nedarbingumo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (9 dienos) buvo suteiktas už 2017 m. spalio 25 d. patirtą sužalojimą eismo įvykyje, už kurį kompensacija nebuvo skirta.

24. Nurodytos aplinkybės ir Kauno AVPK pateikti įrodymai, teismo įvertinimu, nepagrindžia Kauno AVPK teiginio, jog kompensacijos permoka susijusi išimtinai su 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymus rengusių valstybės tarnautojų padarytomis skaičiavimo (sąskaitybos) klaidomis, skaičiuojant A. S. nedarbingumo laikotarpį. Teismas konstatavo, kad A. S. nedarbingumo laikotarpio netinkamas nustatymas, kurį lėmė netinkamas įstatymo taikymas dėl sąmoningai (nesąmoningai) kurio nors subjekto (darbuotojo) padarytos klaidos, lėmė netinkamą Aprašo papunkčio pritaikymą konkrečiai situacijai. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs Kauno AVPK veiksmus, kuriais ne vieną kartą buvo keičiamas A. S. išmokėtinos kompensacijos už sveikatos sutrikdymą tarnybos metu dydis.

III. 25. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti visiškai.

26. Pirmosios instancijos teismas susiklosčiusią situaciją vertino kaip teisės taikymo klaidą, tačiau pareiškėjas su tokiu vertinimu nesutinka. Teigia, kad civiliniame kodekse nėra apibrėžtos teisės taikymo klaidos sąvokos, tačiau galima suprasti, jog tokia klaida gali būti susijusi su netinkamu situacijos kvalifikavimu, kas nulemia netinkamo teisės akto ar jo nuostatos parinkimą. Nagrinėjamu atveju kompensacijos permoka susidarė į A. S. kompensacijos apskaičiavimui aktualų nedarbingumo laikotarpį įtraukus didesnį kiekį dienų nei turėjo būti. Pažymi, kad Kauno AVPK 2017 m. gruodžio 15 d. įsakyme Nr. 20-TE-1132 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo“ (pakeistu 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 20-TE-1133 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 20-TE-1132 pakeitimo“) buvo nurodyta, jog jis priimtas atsižvelgiant į Kauno AVPK 2017 m. spalio 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-162 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. S. sužalojimo” (toliau – ir Išvada).

27. Išvadoje vertintos 2017 m. rugsėjo 1 d. įvykio aplinkybės, kurių metu A. S. patyrė sužalojimą. Taigi, kompensacija paskirta išimtinai dėl šio įvykio metu patirto sužalojimo. Pareiškėjo vertinimu, teisės taikymo klaidą šiuo atveju būtų galima konstatuoti, jeigu Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsakingi tarnautojai, rengdami įsakymo projektą, kaip antrą kompensacijos skyrimo pagrindą būtų įtraukę 2017 m. gruodžio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvadą dėl Kauno AVPK Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. S. sužalojimo Nr. 20-IS-179. Šiuo atveju klaida pasireiškė netinkamų turimų nedarbingumo pažymėjimų įvertinimu, neįsigilinus į įvykius, dėl kurių šie pažymėjimai buvo išduoti. Tai laikytina klaida, susijusia su turimų dokumentų tvarkymu ir juose užfiksuotų duomenų analizavimu, t. y. sąskaitybos klaida.

28. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad susiklosčiusią situaciją nulėmė netinkamas įstatymo taikymas, o ne skaičiavimo (sąskaitybos) klaida, laikėsi klaidingos įvykių sekos ir neįvertino visų aktualių teismui pateiktų įrodymų. Pirmosios instancijos teismo nuomone, netinkamas įstatymo taikymas nulėmė netinkamą A. S. nedarbingumo laikotarpio apskaičiavimą, dėl ko buvo parinktas netinkamas aktualiu laikotarpiu galiojusio Aprašo papunktis. Pareiškėjas su tokia teismo išvada nesutinka ir paaiškina, kad 2017 m. gruodžio 15 d. įsakyme Nr. 20-TE-1132 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo“ (pakeistu 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 20-TE-1133 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 20-TE-1132 pakeitimo“) nurodyta, jog jis priimtas vadovaujantis Išvada, kurios antrame lape konstatuota, jog „vyriausiasis patrulis A. S. dėl patirto sužalojimo buvo nedarbingas nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 6 d., tai matyti iš Kauno AVPK PR 3-iosios kuopos 2-ojo būrio 2017 m. rugsėjo mėn. Tarnybos grafiko Nr. 20-IL-46623, rugsėjo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio Nr. 20-IL-47094, spalio mėn. tarnybos grafikos Nr. 20-IL-44436, ir iš Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų elektroninių pažymėjimų – SODRA“. Taigi, tarnybinį patikrinimą atlikęs Kauno AVPK pareigūnas, Išvadoje teisingai nurodė A. S. nedarbingumo laikotarpį, tačiau 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymą rengę Policijos departamento valstybės tarnautojai Išvadoje konstatuotos aplinkybės nepastebėjo ir suradę A. S. nedarbingumo pažymėjimus, susumavo juose nustatytus nedarbingumo laikotarpius, įskaitant ir laikotarpius, kurie yra po Išvados priėmimo (nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2017 m. lapkričio 6 d.). Minėti tarnautojai taip pat praleido aplinkybę, kad dėl A. S. buvo priimta 2017 m. gruodžio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvada dėl Kauno AVPK Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. S. sužalojimo Nr. 20-IS-179, kurioje įvertintos su nedarbingumo laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2017 m. lapkričio 6 d., susijusios aplinkybės ir šį nedarbingumo laikotarpį nulėmęs nelaimingas atsitikimas. Visos šios klaidos, pareiškėjo vertinimu, susijusios su nepakankamai atidžiu turimų dokumentų nagrinėjimu.

29. Pareiškėjas paaiškino, kad Kauno AVPK 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 20-TE-1132 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo“ tą pačią dieną atliktas keitimas susijęs su korektūros klaidos ištaisymu. Tuo tarpu antrasis pakeitimas, įvykdytas Kauno AVPK viršininko 2019 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 20-TE-528 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 20-TE-1132 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo“ pakeitimo“ atliktas siekiant ištaisyti klaidą, atsiradusią dėl turimų dokumentų – dalies A. S. nedarbingumo pažymėjimų neatidaus analizavimo. Pareiškėjo nuomone, abu pakeitimai yra skirtingo pobūdžio ir negali būti pagrindu pripažinti, jog toks įsakymo keitimas atsirado dėl neaiškumų ir klaidų taikant įstatymus.

30. Pareiškėjas akcentuoja, kad šiuo atveju valstybės tarnautojai teisinius santykius kvalifikavo tinkamai ir parinko teisingas teisės normas, tačiau neatidžiai patikrino konkrečiam kompensacijos dydžiui nustatytus reikalingus duomenis – A. S. nedarbingumo pažymėjimus, o LAT 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-313/2015, kurios išaiškinimais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nėra aktuali.

31. Atsakovas A. S. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl permokėtos kompensacijos A. S. už sveikatos sutrikdymą tarnybos metu atlyginimo.

33. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nepagrindžia Kauno AVPK teiginio, jog kompensacijos permoka susijusi išimtinai su 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymus rengusių valstybės tarnautojų padarytomis skaičiavimo (sąskaitybos) klaidomis, skaičiuojant A. S. nedarbingumo laikotarpį, konstatavo, jog A. S. nedarbingumo laikotarpio netinkamas nustatymas, kurį lėmė netinkamas įstatymo taikymas dėl sąmoningai (nesąmoningai) kurio nors subjekto (darbuotojo) padarytos klaidos, lėmė netinkamą Aprašo papunkčio pritaikymą konkrečiai situacijai. Taigi, teismas atsakovo Kauno AVPK prašymą dėl permokėtos kompensacijos A. S. už sveikatos sutrikdymą tarnybos metu atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

34. Byloje nustatyta, kad:

34.1. Kauno AVPK 2017 m. spalio 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-162 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. S. sužalojimo” nustatyta, kad: „Vyriausiasis patrulis A. S. dėl patirto sužalojimo buvo nedarbingas nuo 2017-09-01 iki 2017-10-06, tai matyti iš Kauno apskr. VPK PER 3-iosios kuopos 2-ojo būrio 2017 m. rugsėjo mėn. tarnybos grafiko Nr. 20-IL-46623, rugsėjo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio Nr. 20-IL-47904, spalio mėn. tarnybos grafiko Nr. 20-IL-44436, ir iš Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų elektroninių pažymėjimų – SODRA“.

34.2. Kauno AVPK 2017 m. gruodžio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-179 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. S. sužalojimo“ nustatyta, kad: „Vyriausiasis patrulis A. S. dėl patirto sužalojimo buvo nedarbingas nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. <…>”.

34.3. Kauno AVPK komisariato viršininko 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 20-TE-1132 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo“, vadovaujantis Statuto 50 straipsnio 3 dalies 7 punktu, Aprašo 3 punktu ir 4.4. papunkčio nuostatomis, atsižvelgiant į Kauno AVPK 2017 m. spalio 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-162 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. S. sužalojimo” ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos Specializuotosios medicininės ekspertizės 2017 m. gruodžio 6 d. pažymą Nr. 2758, pripažinta, kad inspektoriaus A. S. Kauno AVPK Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio sveikata 2017 m. rugsėjo 1 d. buvo sutrikdyta tarnybos metu, todėl nurodyta išmokėti šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.

34.4. Kauno AVPK komisariato viršininko 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 20-TE-1133 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 20-TE-1132 pakeitimo” nuspręsta pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 20-TE-1133 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo” 2.1 papunktį ir jį išdėstyti taip: „2.1. išmokėti A. S., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui, keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją“.

34.5. Kauno AVPK valdymo organizavimo skyriaus vyriausiojo specialistė 2019 m. birželio 26 d. Kauno AVPK viršininko pavaduotojui, atliekančiam viršininko funkcijas, pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 20-PR2-16802 (toliau – ir Pranešimas), kuriame nurodyta, kad priimant Kauno AVPK komisariato viršininko 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. 20-TE-1133 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 20-TE-1132 pakeitimo” neatsižvelgta į tai, jog nedarbingumas už 2017 m. rugsėjo 1 d. sužalojimą tarnybos metu A. S. buvo suteiktas nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 6 d., t. y. 36 dienas, o nedarbingumas nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. buvo suteiktas už 2017 m. spalio 25 d. patirtą sužalojimą eismo įvykyje. Nors abu pareigūno sužalojimai buvo patirti tarnybos metu, tačiau jie įvyko skirtingu metu ir esant skirtingoms aplinkybėms, todėl A. S. suteikti nedarbingumo laikotarpiai negalėjo būti sumuojami. Pranešime nurodyta, kad vadovaujantis Aprašo nuostatomis, dėl 2017 m. rugsėjo 1 d. patirto sužalojimo už 36 nedarbingumo dienas A. S. turėjo būti išmokėta trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o dėl 2017 m. spalio 25 d. patirto sužalojimo už 9 nedarbingumo dienas kompensacija nemokėtina.

34.6. Kauno AVPK viršininkas 2019 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 20-TE-528 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 20-TE-1132 pakeitimo” pakeitė Kauno AVPK viršininko 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 20-TE-1132 „Dėl piniginės kompensacijos” 2.1 papunktį ir jį išdėstė taip: „2.1. išmokėti inspektoriui A. S., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui, trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją“. Minėto įsakymo 2 punktu pripažintas netekusiu galios Kauno AVPK viršininko 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymas Nr. 20-TE-1133 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 20-TE-1132 pakeitimo“.

35. Taigi, nagrinėjamu atveju keliamas pagrindinis klausimas, ar 638,72 Eur kompensacijos permoka A. S. už sveikatos sutrikdymą tarnybos metu atsirado dėl Kauno AVPK darbuotojų skaičiavimo klaidos.

36. Atsakovas Kauno AVPK apeliaciniame skunde tvirtina, kad nagrinėjamu atveju klaida pasireiškė netinkamų turimų nedarbingumo pažymėjimų įvertinimu, neįsigilinus į įvykius, dėl kurių šie pažymėjimai buvo išduoti. Tai laikytina, atsakovo nuomone, klaida, susijusia su turimų dokumentų tvarkymu ir juose užfiksuotų duomenų analizavimu, t. y. sąskaitybos klaida.

37. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad Civilinio kodekso 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgytos sumos, be pagrindo išmokėtos kaip dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, pensija ir išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos.

38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1355/2002, nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sąvoka „skaičiavimo klaida“ yra aiškinama kaip sąskaitybos klaida. Sąskaityba pagal šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus gali reikšti ne tik aritmetinį darbo užmokesčio skaičiavimą, bet ir kitus veiksmus, susijusius su darbo užmokesčio apskaita ir išmokėjimu (žr. LAT 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-354-701/2019).

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju matyti (žr. nutarties 34.3 ir 34.4. p.), jog A. S. kompensacija už sveikatos sutrikdymą tarnybos metu buvo išmokėta vadovaujantis Aprašo 4.4. punktu, kuriame numatyta, kad tuo atveju, kai laikinasis nedarbingumas trunka nuo 39 iki 47 dienų, išmokama 4 mėnesių jo VDU dydžio kompensacija. Kauno AVPK valdymo organizavimo skyriaus vyriausioji specialistė 2019 m. birželio 26 d. Pranešime (žr. nutarties 34.5 p.) nurodė, kad nors abu pareigūno sužalojimai buvo patirti tarnybos metu, tačiau jie įvyko skirtingu metu ir esant skirtingoms aplinkybėms, todėl A. S. suteikti nedarbingumo laikotarpiai negalėjo būti sumuojami. Vadovaujantis Aprašo nuostatomis, dėl 2017 m. rugsėjo 1 d. patirto sužalojimo už 36 nedarbingumo dienas A. S. turėjo būti išmokėta trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o dėl 2017 m. spalio 25 d. patirto sužalojimo už 9 nedarbingumo dienas kompensacija nemokėtina.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš į bylą pateiktų duomenų matyti, jog A. S. kompensacija už sveikatos sutrikdymą tarnybos metu išmokėta vadovaujantis Aprašo 4.4. punktu, o suteikti nedarbingumo laikotarpiai buvo sumuojami (laikotarpiai nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 6 d. ir nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d.). Taigi, teisėjų kolegija, tiek įvertinusi į bylą pateiktus duomenis, tiek atsakovo apeliacinio skundo argumentus, prieina išvadą, kad byloje nėra pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog kompensacijos permoka susijusi išimtinai su 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymus rengusių valstybės tarnautojų padarytomis skaičiavimo (sąskaitybos) klaidomis, skaičiuojant A. S. nedarbingumo laikotarpį, o ne su netinkamu įstatymo taikymu dėl sąmoningai (nesąmoningai) kurio nors subjekto (darbuotojo) padarytos klaidos, lėmusios netinkamą Aprašo papunkčio pritaikymą konkrečiai situacijai.

41. Kiti apeliacinio skundo argumentai nepaneigia byloje nustatytų ir aukščiau aprašytų aplinkybių, todėl teismas dėl jų nepasisako.

42. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė