a794588f-e95c-4f93-a3d1-9afca9048420 · Alytaus apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. N1-18-445/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17450-2018-1 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.1.;1.1.7.2.3.;1.1.8.1.;1.1.8.2.;1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.;1.1.9.8.;1.2.14.1.2.2.;1.2.14.1.2.3.; ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 18 d Varėna Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant prokurorui Kostui Vinerskui, nukentėjusiajai J. R., nepilnamečio kaltinamojo D. K. atstovui pagal įstatymÄ A.

K., gynėjams advokatams Nijolei RauluÅ¡aitienei, Stanislovui RauluÅ¡aičiui, Ramunei Kuzmienei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Audronei Karlonienei, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: R. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį;

A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, vykdantis individualiÄ veiklÄ , gyv. (duomenys neskelbtini)., neteistas, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. D. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietybė, mokosi (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį; Teismas n u s t a t ė : R.

R. ir A. Ž., pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovę į patalpÄ , o bÅ«tent: laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio 7 dienos iki 2018 metų balandžio 20 dienos, tiksli data ir laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini)., veikdami bendrininkų grupėje, nulaužė durų spynÄ , įsibrovė į patalpÄ - E. P. priklausantį Å«kinį pastatÄ ir pagrobė svetimÄ turtÄ - E. P. priklausančius daiktus: benzininę žoliapjovę ,,Alko"- 115 eurų vertės, 5 litrų talpos plastikinį bakelį su 5 litrais benzino, bendros 10 eurų vertės, kirvį - 10 eurų vertės, tęsdami savo nusikalstamÄ veikÄ , sugadinus durų užraktÄ , įsibrovė į gyvenamÄ jį namÄ ir pagrobė E. P. priklausantį turtÄ : gyvatvorės žirkles- 10 eurų vertės, genėjimo žirkles- 5 eurų vertės, peilį- 5 eurų vertės, eletrinį - halogeninį prožektorių - 20 eurų vertės, radijo imtuvÄ - 20 eurų vertės, spaustuvÄ - 25 eurų vertės, rankinį galastuvÄ - 10 eurų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam E. P. bendrÄ 230 eurų turtinę žalÄ .

R. R. ir A. Ž. pagrobė automobilį, o bÅ«tent : 2018 m. balandžio 15 d. apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini)r., veikdami bendrininkų grupėje, iÅ¡ D. Ž. sodybos kiemo, pagrobė jai priklausantį automobilį "Ford Mondeo", v/nr. (duomenys neskelbtini) 150 eurų vertės ir jame buvusį katinÄ â€“ 50.50 eurų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai D. Ž. bendrÄ 200.50 eurų turtinę žalÄ . R. R., A. Ž. padarė svetimo turto vagystę įsibrovę į patalpÄ , o bÅ«tent: 2018 m. gegužės 12 d., apie 13.00 val. , (duomenys neskelbtini)., veikdami bendrininkų grupėje, J.

R. gyvenamajame name, per duris įsibrovė į kambarį ir pagrobė svetimÄ turtÄ J. R. priklausančius pinigus - 2000 eurų, tuo padarydami nukentėjusiajai J. R. 2000 eurų turtinę žalÄ . R. R., A. Ž., D. K. pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovę į patalpÄ , o bÅ«tent: 2018 m. balandžio 29 d. apie 22-23 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, per duris įsibrovė į patalpÄ - UAB ,, (duomenys neskelbtini)" priklausančius daiktus: perforatorių "Makita"- 50 eurų vertės, kampinį Å¡lifuoklį "Makita"- 25 eurų vertės, kampinį Å¡lifuoklį "Bosch"- 75 eurų vertės, kampinį Å¡lifuoklį "Hitachi"- 75 eurų vertės, prožektorių- 10 eurų vertės, įvairius raktus- bendros 50 eurų vertės, toliau tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , jie 2018 metų balandžio 30 dienÄ , tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini)r., veikdami bendrininkų grupėje, iÅ¡daužus lango stiklÄ Ä¯sibrovė į patalpÄ - UAB ,, (duomenys neskelbtini)" priklausančius daiktus: suvirinimo aparatÄ - 50 eurų vertės, kranines svarstykles - 150 eurų vertės, Å¡eÅ¡is LED Å¡viestuvus - bendros 125 eurų vertės, suvirinimo aparato varinius laidus- 75 eurų vertės, užvedimo varinius laidus - 15 eurų vertės, pakaitinimo fenÄ - 5 eurų vertės, hidraulinį presÄ - 50 eurų vertės, du pakėlėjus- bendros 30 eurų vertės, keturis guolių nuėmėjus - bendros 100 eurų vertės, elektros variklį - 50 eurų vertės, akumuliatorinį suktukÄ "Bosch"- 25 eurų vertės, kampinį Å¡lifuoklį "Makita"- 25 eurų vertės, hidraulinį presÄ - 15 eurų vertės, tuo padarydami UAB ,, (duomenys neskelbtini)" bendrÄ 1000 eurų turtinę žalÄ .

Dėl vagystės įsibraunant į E. P. priklausančias patalpas Kaltinamasis A. Ž. kaltę pripažino pilnai. Jis paaiÅ¡kino, kad tikslios datos neprisimena, galėjo bÅ«ti nuo 2018- 04- 07 iki 2018- 04- 20, jis su R. R. buvo įsibrovę į sodybÄ , iÅ¡lauždami spynÄ . IÅ¡laužė metaliniu strypu, kurį rado netoliese. Atvyko su R. R. nuosavu automobiliu „Mersedes Benz “. PasiÅ«lė R. R. pasižiÅ«rėti, o radus vertingų daiktų, juos pagrobti ir parduoti. Norėjo tokiu bÅ«du įgyti pinigų.

TÄ padaryti tarėsi su R. R. vasarÄ , prieÅ¡ įvykį. Ä® patalpÄ pateko nulaužus spynÄ . Įėjo į sandėliukÄ , pastatytÄ prie namo. Ä® vidų įėjo abu. Pamena, kad paėmė benzininę žoliapjovę, bakelį su kuru, kuro buvo apie 3 litrai, žirkles krÅ«mų karpymui, radijÄ paėmė iÅ¡ gyvenamojo namo, nulaužus pakabinamÄ durų spynÄ . Pirmas duris iÅ¡laužė su strypu, antras duris iÅ¡spyrė. Duris laužė abu su R. R.. IÅ¡ namo pagrobė - LED Å¡viestuvÄ , peilį.

IÅ¡ sandėliuko paėmė kirvį. Kitus kaltinamajame akte iÅ¡vardintus daiktus paėmė iÅ¡ namo, daiktų vertė tokia, kokia nurodyta kaltinamajame akte. Daiktus nusinešė į automobilį, kuris stovėjo netoliese, miÅ¡ke. Daiktus nuvežė į miÅ¡kÄ (duomenys neskelbtini) kaime ir paslėpė. Daiktus sudėjo miÅ¡ke, toliau nuo kelio, kad niekas nerastų. Laikė vienÄ dienÄ , po to daiktus pardavė žmonėms per pažįstamus ir gavo apie 80 EUR. Pinigus pasidalino su R. Metalinį strypÄ naudojo sandėliuko durims ir namo pirmoms durims iÅ¡laužti.

Strypas 20- 30 cm ilgio, 2 cm storio, rado prie sandėliuko sienos. StrypÄ kažkur iÅ¡metė eidami nuo namo, iÅ¡metė atskirai nuo daiktų. Å ioje vagystėje E. Ž. nedalyvavo. Kaltinamasis R. R. kaltę pripažino pilnai ir paaiÅ¡kino, kad sutinka su A. Ž. duotais paaiÅ¡kinimais ir juos patvirtina. Tik patikslina, kad darant nurodytas nusikalstamas veikas visur dalyvavo ir E. Ž.: maÅ¡inos vagystėje iÅ¡ D. Ž. kiemo; vagystėje iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat pinigų vagystėje iÅ¡ motinos J.

R.. Darant vagystę iÅ¡ P priklausančių patalpų, E. Ž. nedalyvavo. P priklausančio pastato duris metaliniu strypu laužė A. Ž., strypÄ rado prie sandėliuko. StrypÄ iÅ¡metė miÅ¡ke. A. duris iÅ¡spyrė A. Ž.. IÅ¡tempė žoliapjovę. Daiktai buvo paimti tokie, kokie nurodyti kaltinamajame akte. Nukentėjusysis E. P. paaiÅ¡kino, kad atvyko į sodybÄ ir pamatė iÅ¡plėštas klėties ir namo duris. 2014 metais buvo panaÅ¡i vagystė, tada pranešė kaimynė. Šį kartÄ iÅ¡kvietė policijÄ , pradėjo ieÅ¡koti pirÅ¡tų antspaudų.

Buvo surasta ir grÄ Å¾inta gyvatvorės žirklės ir Å¡akų genėtuvas. Buvo pagrobti daiktai, kurie iÅ¡vardinti kaltinamajame akte. Nustatė iÅ¡liekamÄ jÄ daiktų vertę. Benzino bakelis buvo paliktas pilnas. Kaltinamųjų nepažįsta.Civilinio ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje jis nereiÅ¡kė, nors jam padaryta žala nėra atlyginta. 2018-04-20 d. įvykio vietos apžiÅ«ra, apžiÅ«rėta E. P. sodyba, (duomenys neskelbtini). Nustatytas sugadintas durų užraktas,prieangio durų užraktas, pakabinama spyna ( t.1. b.l. 70-83). 2018-05-02 įtariamojo A.

Ž. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo jis pateikė tyrimui daiktus: plastikinį bakelį, dvejas žirkles ( t.2. b.l. 49-51). 2018-05-10 daiktų apžiÅ«ros protokolu pateikti daiktai buvo apžiÅ«rėti ( t.2, b.l. 52-56). Ä®tariamojo A. Ž. 2018-05-12 parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenimis jis parodė Å«kinį pastatÄ (duomenys neskelbtini)r., kur nulaužus spynÄ pateko į vidų ir pagrobė daiktus, gyvenamÄ jį namÄ , kur iÅ¡ vidaus nulaužus spynÄ pagrobė daiktus (t.3, b.l. 14-23).

Kaltinamųjų A. Ž. ir R. R. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (svetimo turto vagystė, įsibraunant į patalpÄ ). Kaltinamieji bendrais veiksmais užvaldė svetimÄ turtÄ . VeikÄ padarė tyčia. Kaltinamieji neturėjo teisės elgtis su nukentėjusios turtu taip, kaip bÅ«tų Å¡io turto savininkai, neturėjo leidimo patekti į nukentėjusiajam priklausančias patalpas ir savintis svetimÄ turtÄ . Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ .

Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ ir jų veikos bendrumas. BÅ«tini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Susitarimas bendrai daryti nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas įvairiomis formomis: žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais. Kaltinamieji pripažino, kad iÅ¡ anksto susitarė padaryti vagystę iÅ¡ E. P. priklausančių patalpų, sugadindami durų užraktus pateko į nukentėjusiajam priklausančių patalpų vidų.

Ar veikti buvo susitarta tarp kaltinamųjų iÅ¡ anksto ar svetimo turto užvaldymo eigoje, neturi esminės reikÅ¡mės bendrininkavimui, svarbu, kad tai buvo iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (pagrobtas ir užvaldytas svetimas turtas). Abiejų kaltinamųjų veiksmai sÄ moningi nukreipti bendra tyčia – paimti, iÅ¡neÅ¡ti iÅ¡ patalpų, pakrauti į automobilį, iÅ¡vežti iÅ¡ nukentėjusiojo ir pagrobtais daiktais jau disponuoti savo nuožiÅ«ra. Tokius veiksmus ir atliko kaltinamieji.

Å iuo atveju pagrobto turto vertė veikos kvalifikacijai neturi, nes kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpÄ . Nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais dėl pagrobtų daiktų kiekio. Kaltinimo apimtis mažintina dėl pagrobtų daiktų vertės. Kaltinamojo A. Ž. gynėjas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal vieÅ¡ai skelbiamas benzininės žoliapjovės „Alko“ kainas, tokios naujos žoliapjovės vertė nuo 70 iki 160 eurų. Nukentėjusysis nepateikė tikslių duomenų dėl pagrobtos žoliapjovės markės, todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais nustatyta, kad pagrobto daikto vertė 115 Eur ( mažiausios ir didžiausios kainos vidurkis).

Nepateikta išsamių duomenų ir apie benzino bakelį. Visos abejonės vertinamos kaltinamųjų naudai. Nukentėjusysis nepateikė duomenų kokia kaina buvo pirktas benzinas, todėl laikant, kad A95 benzino 1 litro kaina 1.170 Eur (nagrinėjimo dienai mažiausia kaina), tai penki litrai kainuoja 5.85 Eur. Nesant tikslių duomenų apie kuro bakelį, laikytina, kad jo kaina panaši, kaip ir kuro, todėl viso pagrobto turto vertė 10 Eur. Dėl D. Ž. priklausančio automobilio vagystės Kaltinamasis A. Ž. kaltę pripažino pilnai.

Jis paaiÅ¡kino, kad 2018-04-15 apie 1 val. nakties, (duomenys neskelbtini), kartu su R. R. pavogė automobilį, kuris priklausė D. Ž.. Automobilio salone buvo katinas. Katinas buvo salone, jį matė, paprastas, pilkos spalvos neveislinis katinas. Grobti automobilį su R. susitarė 2018-04-15. Automobilį galvojo parduoti ir pasidalinti gautus pinigus. Neprisimena, kiek už automobilį gavo pinigų. Automobilį pardavė susiradę internete skelbimÄ , kad perka daužtus, nevažiuojančius, be dokumentų automobilius.

Neatsimena, kuris ieÅ¡kojo, kam parduoti automobilį. Automobilis buvo (duomenys neskelbtini) kaime, sodybos kieme, netoli vartų. Atsidarė vartus, automobilį iÅ¡stÅ«mė per vartus, tada prisikabino prie kitos maÅ¡inos, vartus uždarė. Automobilį prikabino prie R. R. automobilio „Mersedes Benz“ , kurį R. vairavo. Vairavo pagrobtÄ ir tempiamÄ automobilį Ford Mondeo, po to paliko netoli (duomenys neskelbtini) kaimo. Sustojo už pusės kilometro, atidarė salono duris ir tada katinas iÅ¡bėgo.

Automobilyje buvo raktai nuo spynų, juos iÅ¡metė, konkrečios vietos pasakyti negali. Automobilio vagystėje iÅ¡ Ž. kiemo brolis E. dalyvavo, padėjo automobilį iÅ¡stumti iÅ¡ kiemo ir kaip visi bendrininkai gavo atlygį. Kaltinamasis R. R. kaltę pripažino pilnai ir paaiÅ¡kino, kad sutinka su A. Ž. duotais paaiÅ¡kinimais ir juos patvirtina. Patikslina, kad darant nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ dalyvavo ir E. Ž. kaip bendrininkas, visi kartu dalinosi gautais pinigais. Katino automobilyje nematė. Iki nusikalstamų veikų su Ž. buvo geri draugai, su D.

K. taip pat buvo draugai. Po veikų nebendrauja nei su Ž., nei su D.. Liudytoja D. Ž. parodė, kad nukentėjo ir finansiškai, labai išgyveno dėl katinėlio, nes buvo labai mylimas, ilgai gydomas. Mašinos įvertinimas netikras, nes jie buvo atvažiavę pirkti mašinos, o tuo metu reikėjo pinigų. Buvo iš anksto apsižiūrėta, nes vartai išlupti, mašinoje buvo likę visų ūkinių pastatų ir namo raktai. Jie taip pat dingo. Reikėjo pirkti ir keisti spynas. Pažinojo R. R., kai atvyko klausti dėl mašinos pardavimo, buvo R., Ž. ir dar turbūt Ž. brolis.

Sutarė kainÄ , praėjo dvi savaitės, įvyko vagystė. Katinėlis buvo labai gražus, labai mylimas, tamsios spalvos. Ėjo jo ieÅ¡koti, labai pergyveno, nuo namų labai didelis atstumas iki tos vietos, kur jį iÅ¡metė - pora kilometrų nuo namų. KatinÄ laikė apie metus laiko. Liudytojas J. M. paaiÅ¡kino, kad kaltinamųjų nepažįsta. Gyvenu (duomenys neskelbtini). Prie jo namų privažiavo automobilis pilkos spalvos, automobilyje buvo trys jauni vaikinai, kurie anksčiau nebuvo matyti, jų nepažįsta.

IÅ¡lipę iÅ¡ automobilio du vaikinai užėjo į kaimynės D. Ž. kiemÄ , trečiasis vaikinas liko automobilyje. Jis priėjęs prie vaikinų paklausė, ko jie ieÅ¡ko. Vaikinai atsakė, kad ieÅ¡ko pirkti metalo. Jis paskambino telefonu D. Ž. ir pasakė, kad pas jÄ atvykę jaunuoliai nori pirkti metalo. Tuo metu D. Ž. buvo pas kaimynę, todėl greitai atėjo į savo kiemÄ ir pradėjo kalbėtis su atvykusiais jaunuoliais. D. Ž. jaunuoliams parodė kieme stovėjusį savo automobilį, kurį ruošėsi parduoti.2018-04-15 d. kaimynė D.

Ž. pasakė, kad kažkas Å¡iÄ naktį pavogė jos automobilį. Nuėjęs pas jÄ kieme pasižiÅ«rėjo tÄ vietÄ , kur stovėjo jos automobilis. Matėsi automobilio tempimo žymės. Kas galėjo pavogti jos automobilį jis nežino. Liudytojas G. V. parodė, kad A. Ž. pažįsta. Jau kurį laikÄ jis perka padėvėtus automobilius, kuriuos priduoda į metalo laužo supirktuves. Turi utilizacijos pažymas, viskas tvarkinga. Yra davęs skelbimus, kad superka senus automobilius. A. Ž. irgi jam yra pardavęs ne vienÄ automobilį, bet visada atvarydavo automobilius su dokumentais.

Prisimena 2018 m. balandžio 14 d. vakarÄ , buvo Å¡eÅ¡tadienis, kai vakare buvo (duomenys neskelbtini)r., pas M. K., ten iÅ¡gerdinėjo alkoholį. Dar nebuvo pusiaunaktis, kai jam į mobilųjį telefonÄ paskambino A. Ž., kuris pasakė, kad turi senÄ automobilį "Ford Mondeo", sakė, kad automobilis su sankabos defektu. Jis pasakė, kad nori apžiÅ«rėti automobilį. Tada iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaimo draugas jį pavežė iki (duomenys neskelbtini) kaimo, kur jis gyvena. Ten atvažiavo A. Ž. ir R.

R.. R. vairavo automobilį "Mecedes Benz", o A. sėdėjo už automobilio "Ford Mondeo" vairo. Jis pasiÅ«lė už automobilį "Ford Mondeo" 70 eurų, A. sutiko su jo siÅ«lyta kaina. Jis A. sumokėjo 70 eurų. A. nieko nepasakojo, iÅ¡ kur gavo tÄ automobilį, o jis ir neklausinėjo. Jis paklausė A., kur automobilio dokumentai, A. pasakė, kad pirko iÅ¡ labai senų žmonių ir tie žmonės nerado automobilio dokumentų. D. Ž. 2018-04-15 protokole-pareiÅ¡kime policijai nurodyta, kad buvo pagrobtas jai priklausantis automobilis, 150 Eur vertės ( t.1, b.l. 45-49). 2018-04-15 d.

įvykio vietos apžiÅ«ra, apžiÅ«rėta D. Ž. sodyba, (duomenys neskelbtini), vieta kur matosi stovėjęs automobilis( t.1. b.l. 51-59). Pagal VÄ® Regitra duomenis automobilio Ford Mondeo, v.nr.(duomenys neskelbtini) savininkė D. Ž. ( t.1, b.l. 159). Kaltinamųjų A. Ž. ir R. R. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (automobilio vagystė). Kaltinamieji bendrais veiksmais užvaldė svetimÄ turtÄ , automobilį. VeikÄ padarė tyčia. Kaltinamieji neturėjo teisės elgtis su nukentėjusios turtu taip, kaip bÅ«tų Å¡io turto savininkai, neturėjo leidimo nei naudotis, nei užvaldyti svetimÄ automobilį.

Veikos kvalifikacijai neturi reikÅ¡mės, kad automobilis buvo nenaudojamas. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės paskirtis nepakinta, nežiÅ«rint ar ji atitinka teisės aktų reikalavimus transporto priemonei dalyvauti vieÅ¡ame eisme. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ ir jų veikos bendrumas.

BÅ«tini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Kaltinamieji veikė tyčia, tikslu užvaldyti svetimÄ automobilį, jį parduoti kaip savo turtÄ ir tokiu bÅ«du gauti turtinės naudos. Kaltinamieji bendrais veiksmais – iÅ¡stumdami automobilį iÅ¡ savininkės sodybos kiemo, vilkdami ir važiuodami, užvaldė nukentėjusios šį turtÄ . Susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ buvo iÅ¡reikÅ¡tas žodžiais – susitariant kokius veiksmus atliks ir konkliudentiniais veiksmais - kartu iÅ¡stÅ«mė, tempė kitu automobiliu ir t.t.

Taigi abiejų kaltinamųjų veiksmai sÄ moningi nukreipti bendra tyčia – užvaldyti svetimÄ automobilį ir pagrobtu daiktu jau disponuoti savo nuožiÅ«ra.Å iuo atveju pagrobto turto vertė veikos kvalifikacijai neturi, nes kvalifikuojantis požymis – automobilio vagystė. Nukentėjusioji nurodė, kad katinėlis, buvęs automobilyje nėra veislinis ar kilmingas. Pirma, katinÄ (katę), kačiukÄ galima paimti iÅ¡ prieglaudos be užmokesčio. Pagal vieÅ¡ai skelbiamus duomenis katinÄ (katę) galima nusipirkti ir už 1 Eur, tačiau jo priežiÅ«ra ir iÅ¡laikymas kainuoja žymiai daugiau.

Protingas ir teisingas vertės nustatyto kriterijus nagrinėjamu atveju minimalios kainos ir kainos kuriÄ nurodė savininkė sudėjimas ir vidurkio nustatymas ( 1+100:2= 50.50 Eur). Pagal vieÅ¡ai skelbiamus duomenis gyvÅ«nų priežiÅ«ros specialistai nurodo, kad tokio gyvÅ«no iÅ¡laikymas kas mėnesį gali kainuoti apie 30 Eur. Reikia suprasti nukentėjusios D. Ž. pozicijÄ , kad netekus katinėlio ji patyrė daugiau neturtinės žalos ( dvasinių iÅ¡gyvenimų, dvasinių sukrėtimų ir pan.), negu pati katinėlio (kaip gyvÅ«no) vertė iÅ¡reikÅ¡ta pinigine iÅ¡raiÅ¡ka.

Kadangi nukentėjusioji nepateikė civilinio ieÅ¡kinio, tačiau iÅ¡nagrinėjus bylÄ ir priėmus apkaltinamÄ jį nuosprendį, ji turi teisę kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl vagystės iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)" naudotų patalpų Kaltinamasis A. Ž. paaiÅ¡kino, kad 2018- 04- 29 apie 22- 23 val. įsilaužė į (duomenys neskelbtini). Pavogė kaltinamajame akte iÅ¡vardintus daiktus. Tuos daiktus buvo paslėpę miÅ¡ke, esančiam netoli (duomenys neskelbtini) degalinės. Daiktus nugabeno jam priklausančiu automobiliu BMW.

Su R. R., kai 2018- 04-27 ar tai 2018- 04-28 bendrovėje kilo gaisras, todėl kitÄ dienÄ su K. ir R. atėjo pasižiÅ«rėti, patalpos buvo atidarytos. Naktį jiskartu su R. R., D. K. atėjo prie tų patalpų. DienÄ pasižiÅ«rėjo, kas sudegė, kokie liko daiktai, naktį nusprendė paimti tuos daiktus. Norėjo juos parduoti. Ä® patalpas pateko per paradines duris, kurios buvo atidarytos į gamybinį cechÄ . Tuo laiku bendrovėje jau nedirbo. Teritorija neaptverta. Viso yra penkios durys, vienos pagrindinės durys buvo užrakintos.

Žinojo apie bendrovės patalpas. Pusę pagrobtų daiktų pardavė, kiek gavo pinigų - tiksliai neatsimena. Pinigus pasidalino tryse, padalino pinigus D. K., R. R.. D. K. naktį stovėjo prie durų ir saugojo, kad niekas neateitų. Daiktus iÅ¡ vidaus iÅ¡nešė su R.. Daiktus visi kartu vežė ir slėpė. Nepamena kiek gavo už parduotus daiktus. PirmÄ kartÄ tarėsi, kaip eis pagrobti turtÄ , o kai pirmÄ kartÄ ne viskÄ paėmė, tai nusprendė kad reikia ir tuos daiktus pagrobti. Akmeniu iÅ¡daužė langÄ .

Nepamena, kas iÅ¡daužė langÄ . Tada su R. įlindo į pastatÄ , o D. laukė, kol atidarys atsargines duris. Atidarius duris padavė D. K. daiktus neÅ¡ti link maÅ¡inos. Buvo susitarę, kad jis palauktų, kol atidarys duris ir paduos daiktus. Paėmė daiktus, nurodytus kaltinamajame akte. Daiktų vertė nurodyta teisingai. Daiktus paslėpė prie degalinės, miÅ¡ke. KitÄ dienÄ daiktus pardavė, kiek gavo pinigų- neatsimena. Pinigus lygiai pasidalino su R. R. ir D. K.. Nusikalstamos veikos priežasties negali paaiÅ¡kinti.

Tikslas buvo užsidirbti kurui, pramogoms. Pagrobtus daiktus į maÅ¡inÄ krovė visi trys. A. kartÄ , kai įsibrovė į įmonės patalpas, kiekvienas ėmė kÄ galėjo paneÅ¡ti. Svarstyklės nebuvo sunkios. Daiktų vertė paskaičiuota kaip naujų, nors jie buvo seni. Likusius neparduotus daiktus grÄ Å¾ino. Žalos neatlygino. Kaltinamasis R. R. pripažino pagrobęs daiktus. Jis nurodė, kad sutinku su A. Ž. duotais paaiÅ¡kinimais, taip pat ir su D. K. paaiÅ¡kinimais. Nori pridurti, kad darant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ dalyvavo ir E. Ž..

Daiktai buvo paimti tokie, kokie nurodyti kaltinamajame akte. Aplinkybės dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vagystės buvo tokios, kaip nurodė Ž.. Su nurodytom pagrobtų vertėm iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutinka. A. kartÄ sugrįžo vogti, nes liko gerų daiktų, norėjo gauti daugiau pinigų. Kaltinamasis D. K. pripažino pagrobęs daiktus ir paaiÅ¡kino, kad viskas buvo taip, kaip nurodė apklausiamas A. Ž., pilnai patvirtino jo duotus parodymus. Niekas nesiÅ«lė pagrobti svetimÄ turtÄ .

Nuvažiavo dienÄ pasižiÅ«rėti, dienÄ tarėsi su R. R. ir A. Ž. pagrobti daiktus. A. Ž. pasakė, kad pasipelnys, pasisavindami turtÄ . Visi sutiko. Nusprendė važiuoti A. Ž. BMW automobiliu. Kai nuvažiavo į vietÄ , pasakė, kad bus lauke, į vidų nei. ŽiÅ«rėjo lauke, kad niekas neateitų ir neužtiktų. Stovėjo lauke ir žiÅ«rėjo, teritorija neaptverta, vieta tamsi. Po to, kai iÅ¡sinešė daiktus, padėjo juos nuneÅ¡ti. Daiktai buvo padėti lauke, nešė kartu į automobilį.

Daiktus vežė paslėpti prie (duomenys neskelbtini). Daiktai buvo iÅ¡neÅ¡ti į laukÄ , prie durų. Daiktų pats nepardavinėjo. Gavo pinigų, sumos neprisimena. Pinigus iÅ¡leido įvairioms pramogoms. Automobilyje susitarė važiuoti vienÄ kartÄ daiktų, po to gavosi, kad važiavo ir kitÄ dienÄ . A. Ž. paėmė, pavažinėjo , tada nuvažiavo dar kartÄ vogti. Ä® patalpas buvo įėję R. ir A., stovėjo ir laukė, kol atidarys duris ir iÅ¡neÅ¡ daiktus. Duris atidarė, pasiėmė daiktus ir nešė į maÅ¡inÄ .

Nešė kelis kartus, nežiÅ«rėjo, kokius daiktus. Sudėjo į maÅ¡inÄ . Daiktus vežė paslėpti prie degalinės. Kai kuriuos daiktus pardavė. Kiek davė pinigų, sumos neprisimena, pinigus iÅ¡leido. Reikėjo pinigų, todėl grobė daiktus. Kaltinime nurodyti daiktai buvo ne nauji- panaudoti, maÅ¡inoje matėsi, konkrečios vertės nurodyti negali. Tarėsi, kÄ ras, tÄ ir ims, dėl konkrečių daiktų nesitarė. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis, pastatas-(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ( t.4, b.l. 151-152, t.5, b.l. 10).

Atsižvelgiant į tai nustatyta, kad nurodytos patalpos nėra UAB ,, (duomenys neskelbtini)" nuosavybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.531 straipsnio 1 dalimi pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartis turi būti rašytinė, o pagal šio straipsnio 2 dalį tik įregistruota viešame registre pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Byloje nėra surinkta įrodymų, kad buvo sudaryta rašytinė pastatų nuomos sutartis ir nėra įregistruota viešame registre.

CK 6.538 straipsnio 1 dalis nustato, kad įmonės nuomos sutartis turi bÅ«ti vienas raÅ¡ytinės formos dokumentas, o Å¡io straipsnio 2 dalis numato, kad formos reikalavimų nesilaikymas įmonės nuomos sutartį daro negaliojančiÄ . CK 6.538 straipsnio 3 dalis numato, kad tik vieÅ¡ame turto registre ir juridinių asmenų registre įregistruota įmonės nuomos sutartis gali bÅ«ti panaudota prieÅ¡ trečiuosius asmenis. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kad nebuvo sudaryta įmonės nuomos sutartis (nėra raÅ¡ytinės sutarties), o tai daro įmonės nuomos sutartį negaliojančiÄ .

Taigi nenustatytos ir aplinkybės, kad patalpos buvo valdomos nuomos pagrindais. Pagal surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini). Liudytoju apklaustas S. B., UAB ,, (duomenys neskelbtini), kur bendrovė nuomoja patalpas. Visi daiktai įtraukti į įmonės turtÄ , inventorizacijos aktai yra pas buhalterę, buhalterė atlieka apskaitÄ . UAB ,, (duomenys neskelbtini)" yra skirtingos bendrovės, vienai jų vadovauja jis, o kitai – G. S.. UAB ,, (duomenys neskelbtini)" neturi ilgalaikio turto, turi tik trumpalaikį.

Daiktai, kurių sÄ skaitas pateikė, buvo apskaityti. Po gaisro daiktus surinko ir sunešė į patalpas. Kiek sÄ skaitų turėjo, tiek pateikė (t.5, b.l. 25). Liudytojas S. Č. paaiÅ¡kino, kad dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)" darbuotoju. Buvo atidarytos durys ir pavogti daiktai. Daiktai priklausė bendrovei, jo asmeninių daiktų nebuvo. Gaisras kilo pagrindinėje patalpoje, jo metu įrankiai nesudegė, juos iÅ¡nešė ir sukrovė į priekabÄ , o vėliau juos nuvežė į savo namus. Daiktai, kuriuos iÅ¡sivežė, nebuvo suraÅ¡yti ir apskaityti.

Jo asmeninių daiktų nebuvo, ar buvo įmonės vadovo jis nežino (t.5, b.l. 25-26). Liudytojas A. M. paaiÅ¡kino, kad kaltinamÄ jį A. Ž. pažįsta, jis tolimas giminaitis, santykiai normalÅ«s. A. Ž. pardavė „drelę ir bulgarkę“. A. daiktų inventorinių numerių, įmonės logotipų nebuvo. Perforatorius buvo su laidu, kiti įrankiai- taip pat elektriniai. Teismų praktikoje pažymėta, kad pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis Å¡altinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės Å«kinės ir finansinės bÅ«klės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas.

Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, Å«kinės, finansinės bÅ«klės rezultatus ar įvertinti turtÄ ir gali užtraukti drausminę, administracinę ar baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 9 straipsnis įpareigoja Å«kio subjekto vadovÄ parinkti apskaitos politikÄ ir jÄ Ä¯gyvendinti. Å io įstatymo 21 straipsnis nustato jo atsakomybę už buhalterinės apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus.

NežiÅ«rint, kad tiesiogiai Å«kio subjekto apskaitÄ tvarko vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ar pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiÅ¡kai teikiantis asmuo, atsakomybė tenka ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitÄ tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimÄ jam. Todėl, jei įmonės vadovas sÄ moningai nepateikia apskaitÄ tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, jis laikomas atsakingu už tinkamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ .

Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis numato, jog „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“; to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalis numato, jog „visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; to paties įstatymo 19 straipsnis numato, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ .

Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“. UAB ,, (duomenys neskelbtini)" direktorius S. B. 2018-05-03 pareiÅ¡kimu kreipėsi į policijÄ , nurodydamas pagrobtÄ Ä¯monės turtÄ ( t.1, b.l. 107), pridėdamas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras:

1. pirmas žodis nepilnai matomas, galimai raktas kombinuotas – 8.20 Eur, raktas plokš-kilp.-1.80 Eur (t.1, b.l. 108);

2. Kamp 955HNR 840W – 59.99 Eur (t.1, b.l. 109);varžtas- 100 vnt-14.40 Eur, poveržlė- 100 vnt – 6.00 Eur, 6-KMP strypinis raktas, trumpas – 7.00 Eur (t.1, b.l. 110);

3. šešiakampis suktukas STWL -14.05 Eur (t.1, b.l. 111); 4.masės gnybtas – 5.34 Eur;kabelis lnkst – 14.72 Eur; izoliacija – 3.10 Eur; kabelis suvirinimo – 14.18 Eur (t.1, b.l. 112);

5. kaltas plokščias/Makita-9.38 Eur (t.1, b.l. 113). Prie bylos medžiagos yra pateiktas dar vienas UAB ,, (duomenys neskelbtini)" direktoriaus S. B. 2018-05-03 pareiškimas, kuriama papildomai nurodyti pagrobti daiktai: guolių nuėmėjai – 4 vnt 200 Eur vertės; elektros variklis – 100 Eur, akumuliatorinis suktukas „Bosch“ -50 Eur vertės; kampinis šlifuoklis „Makita“ – 50 Eur vertės; Led šviestuvai 5 vnt-200 Eur vertės; hidraulinis presas-30 Eur vertės ( t.1, b.l. 114-115). 2018-04-30 apžiūros protokolu buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini)., viduje esantys daiktai (t.1, b.l. 90-99). 2018-05-02 apžiūros protokolu buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini)., viduje esantys daiktai, išdaužtas langas, atidarytos durys (t.1, b.l. 117-125). 2018-05-02 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, A.

Ž. pateikė Å¡lifuoklį „Hitachi“, Å¡lifuoklį „Makita“, Å¡lifuoklį „Bosch“, perforatorių „Makita“ (t.2, b.l. 57-59). 2018-05-10 daiktų apžiÅ«ros protokolu buvo apžiÅ«rėti A. Ž. pateikti daiktai (t.2, b.l. 60-65). 2018-05-10 daiktų apžiÅ«ros protokolu buvo apžiÅ«rėti daiktai, 2018-05-02 paimti A. Ž. parodymų patikrinimo vietoje metu ( t.2, b.l. 73-79). Ä®tariamojo A. Ž. 2018-05-12 parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenimis jis parodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, duris per kurias pateko į vidų, langÄ , kurį iÅ¡daužus pateko į vidų, viduje buvusių daiktų vietas ( t.3, b.l. 14-23).

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ , ryÅ¡ių kabelių kanalų sistemÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ ir t.t. Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji ir subjektyvieji požymiai) yra bÅ«tinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi tam, kad neteisėta kaltininko veika bÅ«tų pripažinta vagyste, bÅ«tina nustatyti minėtų požymių visumÄ .Vagystės objektyvieji požymiai yra Å¡io nusikaltimo objektas – nuosavybė bei dalykas – svetimas turtas.

Vagystės dalykas – tai konkretÅ«s materialaus pasaulio daiktai. Pagrobti galima tik svetimÄ turtÄ â€“ daiktus, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ä®monės vadovas taip pat privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).

Ä®monės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sÄ lygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys). Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, Å«kinės, finansinės bÅ«klės rezultatus ar įvertinti turtÄ . UAB ,, (duomenys neskelbtini)" direktorius S. B. nepateikė bendrovės sunaudotų (pagrobtų) medžiagų nuraÅ¡ymo akto - nuraÅ¡yto trumpalaikio turto, koks turtas, kokiu laiku ir pagrindu neiÅ¡likęs. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ (LRV 2008-04-17 nutarimo Nr. 370 redakcija) 9 punkte nurodyta, kad :

„Įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimÄ ir atlikimÄ laiku, inventorizavimo duomenų iÅ¡saugojimÄ , sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trÅ«kumų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) – teisingų inventorizacijos rezultatų, neiÅ¡ieÅ¡kotų trÅ«kumų ir pertekliaus įtraukimÄ Ä¯ buhalterinę apskaitÄ â€œ. 2018-04-30 d. įvykio vietos apžiÅ«ra, apžiÅ«rėta UAB "(duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros metu paimta plastikinė dėžutė nuo atsuktuvų ( t.1. b.l. 90-99). 2018-05-02 d.

įvykio vietos apžiūra, apžiūrėta UAB "(duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimta peilis, skardinė ( t.1. b.l. 117-125). 2018-05-02 įtariamojo A. Ž. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo jis pateikė tyrimui daiktus: šlifuoklį "Hitachi", šlifioklį "Makita", šlifuoklį "Boch", perforatorių "Makita" ( t.2. b.l. 57-59). Įtariamojo A. Ž. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, šio procesinio veiksmo metu buvo paimta: elektros variklis, hidraulinis keltuvas, suvirinimo aparato laidas, du vnt. laidų su gnybtais, plastikinis indas su įrankiais, ( t.3. b.l. 14-23).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie paimti 2018-05-02 A. Ž. parodymų patikrinimo vietoje atlikimo metu - elektrinis kampinis šlifuoklis "Makita", elektrinis kampinis šlifuoklis "Boch", elektrinis kampinis šlifuoklis "Hitachi", perforatorius "Makita" su dėže, elektros variklis "SZD-390", hidraulinis keltuvas-presas, laidas su rizete, laidas su gnybtu, indas su įvairiais raktais, atiduoti saugoti UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriui S. B. (t.2. b.l. 80-85). Visi neaiškumai, neatitikimai ar abejonės yra aiškinamos kaltinamųjų naudai.

Kaltinamieji nurodė, kad pagrobti daiktai nebuvo nauji, jie buvo naudojami gamyboje, darbe, todėl jų likutinė vertė negali bÅ«ti laikoma tokia, kokia yra naujo daikto. Tokiu atveju konkretus, protingas ir teisingas vertės nustatyto kriterijus, nagrinėjamu atveju, nurodytos daikto vertės vidurkis ( nei mažiausias, nei didžiausias). Nesant pagrobto daikto jo vertės neįmanoma objektyviai nustatyti tiek ir pagal reikalavimus, keliamus Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , sprendžiant klausimÄ , ar turtas yra svetimas, ar pripažįstamas beÅ¡eimininkiu, konstatuojama, kad labai svarbu nustatyti, kokiomis aplinkybėmis rastas daiktas pasisavinamas, taip pat atskleisti kaltininko tyčios turinį.

Vagyste pripažįstama veika, kai kaltininkas užvaldo laikinai be priežiÅ«ros esantį turtÄ . Nagrinėjamu atveju, adresu (duomenys neskelbtini) naudojamose patalpose iki 2018-04-29 buvo kilęs gaisras, kuris apgadino pastatÄ . Kaltinamieji tokias aplinkybes žinojo ir tuo pasinaudojo, suvokdami, jog į pastatÄ lengviau patekti, Å¡iuo metu jo niekas nesaugo. Kaltinamieji, tokiomis aplinkybėmis grobdami turtÄ iÅ¡ bendrovės naudojamų patalpų žinojo, kad grobia svetimÄ turtÄ , jį laikydami bendrovės turtu ir niekas daugiau nepareiÅ¡kė pretenzijų dėl nuosavybės teisių į šį turtÄ , todėl įrodyta, kad buvo pagrobtas bÅ«tent bendrovei priklausantis turtas.

Teismų praktikoje tokio pobÅ«džio bylose pasisakoma dėl negalimumo remtis vien tik objektyviosiomis aplinkybėmis užvaldant svetimÄ turtÄ , bet pabrėžiamas bÅ«tinumas nustatyti ir subjektyviÄ sias aplinkybes, t. y. kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė. Kaltinamieji A. Ž., R. R., D. K. siekė užvaldyti UAB ,, (duomenys neskelbtini)" turtÄ , bÅ«tent vienas kaltinamųjų A. Ž. buvo dirbęs Å¡ioje bendrovėje ir žinojo, kad gamybinio pastato viduje yra Å¡iai bendrovei priklausantis turtas.

Kaltinamųjų A. Ž., R. R., D. K. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalis (dėl vagystės, įsibraunant į UAB ,, (duomenys neskelbtini)" naudotas patalpas). NusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpas, todėl pagrobto turto vertė neturi reikÅ¡mės veikos kvalifikacijai. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, veikant neapibrėžta tyčia bendrininkų grupėje. Tai reiÅ¡kia, kad, grobdami svetimÄ turtÄ vagystės bÅ«du, kaltinamieji suvokė, jog veikia prieÅ¡ turto savininko valiÄ , numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.

Kai tokiÄ vagystę padaro grupė iÅ¡ anksto susitarusių asmenų, kiekvienam bendrininkui inkriminuojama visos grupės pagrobto turto vertė neatsižvelgiant į tai, kokiÄ realiÄ jo dalį gavo (ar apskritai negavo) kiekvienas grupės narys. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes nusikalstamos veikos bendrininkai nebuvo sutarę, kokius konkrečius daiktus pagrobs. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iÅ¡ dviejų ar daugiau tapačių ar vienarÅ«Å¡ių veiksmų, iÅ¡ kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios).

Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatÅ«s laiko atžvilgiu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogiÅ¡ku bÅ«du, analogiÅ¡komis aplinkybėmis, įgyvendinant vienÄ sumanymÄ dėl to paties dalyko. Kasacinės instancijos teismas ne vienÄ kartÄ nutartyse yra nurodęs, kad vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, bÅ«dinga tai, kad pats kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisÄ nusikalstamÄ veikÄ ir darydamas pirmÄ veiksmÄ , jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymÄ ir dėl kito nusikalstamo veiksmo.

Nagrinėjamu atveju teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nusikalstama veika, grobiant svetimÄ turtÄ iÅ¡ UAB "(duomenys neskelbtini)" naudotų patalpų per du kartus buvo tęstinė nusikalstama veika, kadangi kaltinamųjų veika jungiama vieno sumanymo (vieningos tyčios) pagrobti bendrovės turtÄ tiek, kiek rado vertingų daiktų bendrovės naudojamose patalpose. Dėl vagystės iÅ¡ J. R. priklausančios patalpos Kaltinamasis A. Ž. kaltę pripažino pilnai ir paaiÅ¡kino, kad 2018- 05- 12 apie 13 val., (duomenys neskelbtini), kartu su R.

R. įsibrovė į J. R. namus. R. pasikvietė kaip draugÄ , jis ten gyvena ir paprašė padėti paieÅ¡koti pinigų kambaryje, antrame aukÅ¡te. R. gyvena antrame aukÅ¡te. Pas R. esu buvęs daug kartų, dažniausiai tame pačiame kambaryje. Pinigų ieÅ¡kojo kitame kambaryje. R. pasakė, kad turi bÅ«ti pinigų, reikia padėti paieÅ¡koti. Pinigų ieÅ¡kojo po visÄ kambarį: po lova, ant spintos. R. labai greitai pinigus rado, atrodo, kad ant spintos. Jis paėmė apie 1500 EUR, tada išėjo iÅ¡ namų.

Už tuos pinigus R. pirko du automobilius, pagal pirkimo- pardavimo dokumentus jie abu priklausė R.. Vienu automobiliu naudojosi R., o kitÄ automobilį davė jam naudotis. Su R. sutardavo labai gerai, todėl jis ir davė naudotis automobiliu. Žinojo, kad ieÅ¡ko R. motinos pinigų. Ji neleido ieÅ¡koti pinigų, jų paimti. Kambarys, kuriam ieÅ¡kojo pinigų, yra antrame aukÅ¡te, kairėje pusėje, nepamena ar jis buvo užrakintas. R. atidarė kambario duris. R. R. motinos kambaryje nesilankydavo. Lankydavosi R.

R. kambaryje, svetainėje, virtuvėje. Už automobilį, kuriuo važinėjo R., buvo sumokėta 700 Eur, o kuriuo važinėjau jis - 400 Eur. Su R. ieÅ¡kojo vieno automobilio, po to ir kitÄ automobilį R. nupirko. R. motinos kambaryje ieÅ¡kojo pinigų, konkrečios pinigų sumos R. nenurodė. Padėjo ieÅ¡koti pinigų, nes R. paprašė padėti ieÅ¡koti. Jo tikslas buvo - padėti R. R. rasti motinos pinigus. Kitų asmenų name nebuvo. Prie namų buvo darbininkė. R. kalbėjo, bet kÄ - negirdėjo.

E. Ž. pažįstu, jis yra brolis, jam (duomenys neskelbtini). Kai išėjo iÅ¡ namų, darbininkė aprėkė, kad vaikÅ¡tom, liepė parodyti rankas ir kiÅ¡enes. AÅ¡ parodžiau, bet ten nieko nebuvo. Ä® namÄ pateko per terasos duris, jos buvo atidarytos. AÅ¡ neturėjau garažo pultelio, kažkada pultelį turėjo R. R.. Nežino ar kambario durys buvo užrakintos, durų stiklų niekas nedaužė. Paėmė apie 1500 Eur. Pinigus skaičiavo R. R., įdėmiai nesekė, kai jis skaičiavo pinigus tik matė, kad buvo stambios kupiÅ«ros.

Supranta, kad mama nebÅ«tų davusi tokių pinigų. Žinojo, kad negerai daro, kad ieÅ¡ko pinigų, iÅ¡ dalies suprato, kad tai daroma nusikalstama veika. Ä® R. kambarį pateko nelegaliai. Kai ieÅ¡kojo pinigų, R. pasakė, kad tai motinos kambarys. Name yra daugiau gyventojų, bet su jais nebendrauja, nepažįsta. Kad tai J. R. kambarys, sužinojo prieÅ¡ pradedant ieÅ¡koti pinigų. Kaltinamasis R. R. kaltę pripažino pilnai ir paaiÅ¡kino, kad A. Ž. žinojo, kad vogs pinigus iÅ¡ motinos. Apie tai kalbėjo prieÅ¡ dienÄ , kad vogs pinigus.

Ž. vaikÅ¡tinėjo iÅ¡ paskos. Namas priklauso motinai. Turi savo kambarį antrame aukÅ¡te. Leista lankytis. Vienas kambarys – tai motinos J. R. yra rakinamas, į jį gali patekti tik su J. R. leidimu. 2018- 05-12 į kambarį patekti negalėjo. Rado raktÄ motinos darbo kambaryje, tuo raktu atrakino motinos kambario duris. Kartu įėjo A. Ž., E. Ž., jį taip pat kvietė, kad surastų pinigus. IeÅ¡kojo motinos pinigų. Motina neleido paimti pinigus. Ä® gyvenamÄ jį namÄ patekti sutikimo neturėjo nei A.

Ž., nei E. Ž.. Jų akivaizdoje atrakino kambarį, jie tai matė, įėjo visi į kambarį, ir paskė, kad reikia ieškoti pinigų. Išlaikė motina, šiuo metu dirba. Pinigus aš surado, visos sumos neprisimena, apie 1500 EUR. Skaičiavo pinigus, bet sumos neprisimena. A. Ž. pinigų nelietė, jam davė apie 400 Eur automobiliui nuspirkti. Neprisimena, kiek paėmė pinigų. Pripažįsta, kad reikia tikėti motinos nurodyta pagrobta pinigų suma. Nukentėjusioji J. R. paaiškino, kad kaltinamasis R.

R. jos sÅ«nus, santykiai su juo dabar normalÅ«s, gyvena viename name. Po vagystės jis buvo pusę metų iÅ¡keldintas iÅ¡ namų. A. Ž. pažįsta, jam buvo uždrausta lankytis jos namuose, santykiai su juo blogi. 2018- 05- 11 iÅ¡važiavo pas pusseserę į svečius, o R. buvo paliktas namuose. Kai grįžo kitÄ dienÄ Ä¯ namus, užlipo į viršų ir pamatė, kad iÅ¡stumtas durų stiklas, iÅ¡ pradžių dar galvojo, kad niekas nepakliuvo į vidų, nes durys buvo užrakintos. Įėjusi į kambarį pradėjo skaičiuoti pinigus ir pamatė, kad pinigų trÅ«ksta.

Paskambino I. Å . ir klausė kas vaikščiojo po namus, ji atsakė, kad buvo R., E. Ž. ir A. Ž.. Jiems neleido landžioti po namÄ . Per esančias vaizdo kameras matė, kaip buvo atėję R., E. ir A.. IÅ¡sikvietė policijÄ , nustatė, koks yra pinigų trÅ«kumas ir parašė pareiÅ¡kimÄ . Buvo pavogta 2000 Eur. Jie buvo miegamajame. Ä® miegamÄ jį buvo galima įeiti Å¡eimos nariams tada, kai bÅ«davo namuose. Kai namuose nebÅ«davo, užrakindavo kambarį ir niekam neleisdavo įeiti. Ji yra namo savininkė.

R. buvau pasakiusi, kad į namus griežtai draudžiama vedžiotis draugus. SÅ«nui nedavė 2000 Eur. SÅ«nų iÅ¡laikė 100 procentų, pirkdavo darbužius, telefonus, kompiuterius. Kiekvienas Å¡eimos narys turi savo kambarį, ir yra bendra svetainė. SÅ«nus R. R. turi savo kambarį. Darbo kambaryje pieÅ¡tukinėje buvo įdėtas miegamojo kambario raktas. Kambarį galima atrakinti tik raktu. Išėmus stiklÄ galima patekti į kambarį. Pinigų niekas negrÄ Å¾ino. R. R. į namus parėjo gyventi nelabai seniai.

Iki to jis buvo iÅ¡keldintas iÅ¡ namų. Gyveno (duomenys neskelbtini) iÅ¡sinuomavę namÄ , gyveno kartu su Ž. ir K. D.. Pinigai buvo komodos stalčiuje. Liudytoja I. Å . paaiÅ¡kino, kad kaltinamÄ jį A. Ž. pažįsta iÅ¡ matymo. Pažįstu nukentėjusiÄ jÄ J. R. dirba jos įmonėje. Buvau pas J. R. namuose, grįžo R. R.. Paskambinau R. ir paklausė ar įleisti į namus. Buvo nurodyta leisti.Tai buvo 2018 metais, galėjo bÅ«ti gegužės 12 d. R. R. grįžo apie 14 val. A. Ž. buvo ir dar vienas berniukas.

A. Ž. buvo įėjęs į namus per oranžerijÄ . Nepažįstamas berniukas buvo prie tvoros. R. buvo pasakyta, kas jokių draugų į namÄ nesivestų. Sodyba buvo užrakinta, tik garažo vartai buvo atrakinti. Matė, kai įėjo Ž.. J. R. 2018-05-13 pareiÅ¡kimu policijai dėl 1900 Eur vagystės iÅ¡ jai priklausančio kambario (t.1, b.l. 127) 2018-05-13 įvykio vietos apžiÅ«ra, apžiÅ«rėta J. R. sodyba, (duomenys neskelbtini) juodos spalvos piniginė, apžiÅ«ros metu paimta įleidžiama durų spyna, raktas, daktiloskopinė plokÅ¡telė, ( t.1. b.l. 129-142).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu 2018-05-14, R. R. pateikė automobilio BMW 316, v.nr.(duomenys neskelbtini) registracijos liudijimÄ , techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelę, pirkimo-pardavimo sutartį (t.2, b.l. 140 - 142). Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu 2018-05-14, R. R. pateikė automobilio BMW 525, v.nr.(duomenys neskelbtini) registracijos liudijimÄ , techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelę, pirkimo-pardavimo sutartį, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (t.2, b.l. 145 - 146).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu 2018-05-14, R. R. pateikė automobilį BMW 525, v.nr.(duomenys neskelbtini) automobilį BMW316, v.nr.(duomenys neskelbtini) automobilių raktus ( t.2, b.l. 151-153). Daiktų apžiÅ«ros protokolu 2018-07-18 iÅ¡ R. R. paimti daiktai apžiÅ«rėti ( t.2, b.l. 154-165). Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, ir kaltinamieji Å¡iÄ nusikalstma veikÄ padarė tiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad, grobdami svetimÄ turtÄ vagystės bÅ«du, kaltinamieji suvokė, jog veikia prieÅ¡ turto savininko valiÄ , numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.

Vagystė padaryta neapibrėžta tyčia, t.y. iÅ¡ anksto nebuvo numatę kokio dydžio pagrobs svetimÄ turtÄ ir pagrobė pinigų tiek, kiek norėjo kaltinamieji. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ (BK 24 straipsnio 1 dalis) bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Byloje nustatytos aplinkybės, kad nusikalstamÄ veikÄ dėl įsibrovimo į J. R. kambarį ir pinigų vagystės padarė kaltinamieji R.

R., A. Ž.. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Dėl to, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaro ne vienas asmuo, pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę už bendrininkavimÄ darant ar padarius konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti konstatuota visų, t.y. ir bendrininkavimo požymių, nustatytų BK 24, 25 straipsniuose, ir bendrai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį kvalifikuojama vykdytojo veika, požymių visuma.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamieji R. R., A. Ž. susitarė veikti bendrai iki nusikalstamų veiksmų pradžios, patekti į J. R. kambarį be jos leidimo ar sutikimo, surasti ir pagrobti nukentėjusios J. R. pinigus (turtÄ ) iÅ¡ anksto nenumatyto dydžio. Tiek R. R., tiek A. Ž., iki pradėdami veiksmus dėl vagystės, suvokė, kad kėsinsis į tÄ patį objektÄ â€“ nukentėjusios pinigines lėšas, suprato, kad tai daro tyčia, veikia neapibrėžta tyčia, t.y. iÅ¡ anksto nenumatė, kiek svetimo turto (pinigų) pagrobs, kaltinamųjų valinė iÅ¡raiÅ¡ka abiems buvo aiÅ¡ki – surasti ir pagrobti svetimus pinigus savavaliÅ¡kais tikslais, neteisėtai patenkant (įsibraunant) į nukentėjusiajai priklausančiÄ patalpÄ .

Pagal byloje nustatytas aplinkybes, tiek R. R., tuo labiau A. Ž., negalėjo laisvai patekti į kambarį, kuris priklausė ir kuriuo naudojosi tik nukentėjusioji. Namas, kuriame gyveno kaltinamasis R. R. ir nukentėjusioji J. R., priklausė nukentėjusiajai, t.y. tiek kaltinamieji, tiek nukentėjusioji nurodė, kad yra J. R. nuosavybė. R. R. su savininkės žinia ir leidimu gyveno šiame name, tačiau jo naudojimasis gyvenamojo namo patalpomis buvo ribotas. Kaltinamasis R. R. naudojosi tik tomis patalpmis, kuriomis leido naudotis savininkė J.

R.. Jis neturėjo teisės naudotis patalpa (kamabriu) be savininkės leidimo, kuriame gyveno pati J. R.. CK 4.98 straipsnis numato, kad savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Tai reiÅ¡kia jis turi teisę drausti lankytis jam nuosavybės teise priklausančioje patalpoje, nežiÅ«rint ar ta patalpa yra atskiras statinys, ar atskira patalpa yra viename statinyje, kuriame yra kelios patalpos. Patekimas į asmeniui nuosavybės teise priklausančiÄ patalpÄ yra teisėtas tik tada, kai turi savininko sutikimÄ ar leidimÄ ten patekti.

Ä®sibrovimo į patalpÄ kvalifikacijai reikÅ¡mės neturi patekimo bÅ«das, t.y. buvo patekta nugalint kliÅ«tis ( pvz., iÅ¡laužiant duris, atrakinant duris surastu raktu ir pan.) ar to nesant. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma, todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Nagrinėjamu atveju katinamieji buvo iÅ¡ anksto susitarę dėl nusikalstamos veikos esmės – patekti į J.

R. patalpÄ , ieÅ¡koti pinigų, o juos suradus paimti ir tokiu bÅ«du sau įgyti turtinės naudos. Kaltinamieji buvo bendravykdytojai, nes tiesogiai atliko veiksmus siekiant neteisėtai užvaldyti nukentėjusios turtÄ . Nustačius vagystę kvalifikuojantį požymį – įsibrovimÄ Ä¯ patalpÄ , veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Veikos kvalifikacijai neturi reikÅ¡mės pagrobto turto dydis. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nustatyta, kad kaltinamieji pagrobė nukentėjusios J.

R. turtÄ â€“ pinigus, 2000 Eur sumÄ . Nukentėjusiosios aiÅ¡kinimai vienodi ir nuoseklÅ«s. Kaltinamieji pripažino, kad tokiÄ sumÄ ir pagrobė. Kaltinamųjų A. Ž. ir R. R. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Nukentėjusioji civilinio ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė, tačiau turi teisę pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, reikalaudama iÅ¡ kaltų asmenų žalos atlyginimui, nuosprendžiui įsiteisėjus. Atkreiptinas dėmesys, kad žalÄ padarius veikiant kaltinamiesiems bendrininkų grupėje, kyla solidari atsakomybė dėl žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo asmens teisė reikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį visiems atsakovams (kaltiems dėl žalos padarymo) arba dalies atlyginimÄ , reiÅ¡kiant ne visiems asmenims, atsakingiems už žalos padarymÄ . Bausmių skyrimo motyvai Kaltinamųjų R. R., A. Ž., D. K. atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas nustatyta lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamas veikas dėl vagysčių, duodami iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus apie nusikalstamos veikos aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamųjų R. R., A. Ž., D. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nusikalstamos veikos padarytos kaltinamiesiems veikiant bendrais veiksmais, ne tik grobiant svetimÄ turtÄ , bet ir jį realizuojant. Kaltinamieji R. R., A. Ž., D. K. praeityje neteisti, kaltinami apysunkių nusikaltimų ( BK 11 straipsnio 4 dalis) padarymu. Kaltinamieji R. R., A. Ž., D. K. į gydytojo psichiatro ir priklausomybių ligų kabineto įskaitas neįraÅ¡yti.

Kaltinamieji R. R., D. K. administracine tvarka nebausti, o kaltinamasis A. Ž. administracine tvarka baustas už pažeidimus transporto srityje ir turi galiojančių nuobaudų. Kaltinamasis A. Ž. vykdo individualiÄ veiklÄ , pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ charakterizuojamas patenkinamai ( t.2, b.l. 174). Kaltinamasis R. R. dirba ir turi legalias pajamas, pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ charakterizuojamas teigiamai ( t.3, b.l. 79). Kaltinamasis D. K. mokosi gimnazijoje, pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ charakterizuojamas teigiamai (t.3, b.l. 175).

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę. Skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumÄ bei kaltininko asmenybę, bet ir iÅ¡reiÅ¡kia nuomonę apie padarytÄ veikÄ bei kaltÄ jį asmenį. Kaltinamasis D. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis.Baudžiamajame įstatyme (BK XI skyrius) įtvirtintų nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis, be kita ko, yra riboti laisvės atėmimo bausmės taikymo Å¡iems asmenims galimybes, padėti nepilnamečiams pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ ir elgesį, sulaikyti juos nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Kartu su bausmių ypatumų nepilnamečiams normų taikymu turi bÅ«ti vadovaujamasi ir BK bendrosios dalies normomis, reglamentuojančiomis bausmės skyrimÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Už nusikalstamos veikos padarymÄ skiriama bausmė, kurios paskirtis įtvirtinta BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes Kaltinamasis A. Ž. padarė keturias apysunkias nusikalstamas veikas, nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams. Nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, veikiant bendrininkų grupėje ir vaidmuo šioje grupėje aktyvus, ne antraeilis. Nusikalstamos veikos padarytos savanaudiškais tikslais, siekiant neteisėtai praturtėti. Kaltinamasis neatskleidė darbinės veiklos rezultatų, kokias gauna pajamas ir pan. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė, kurių reikšmė tolygi.

Nusikalstamos veikos padarytos neatsitiktinai, kiti asmenys neįtakojo daryti nusikalstamas veikas, pats kaltinamasis buvo aktyvus nusikalstamų veikų bendravykdytojas, antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do bei jo ankstesnio elgesio padarinys. Kaltinamajam parinktina laisvės apribojimo bausmė, jos dydis nustatytinas artimos sankcijos vidurkiui, bausmės subendrintinos BK 63 straipsnio 1, 4 dalies nuostatomis. Kaltinamajam parinktina laisvės apribojimo bausmė, paskiriant draudimus ir įpareigojimus, kurie apribotų jo bendravimÄ su asmenimis, darančius neigiamÄ Ä¯takÄ , ir įpareigojimus, leidžiančius kontroliuoti jo elgesį laisvalaikiu, pareigÄ dirbti ir gauti legalias pajamas (BK 48 straipsnis).

Kaltinamasis R. R. padarė keturias apysunkias nusikalstamas veikas, nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams. Nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, veikiant bendrininkų grupėje ir vaidmuo šioje grupėje aktyvus, ne antraeilis. Nusikalstamos veikos padarytos savanaudiškais tikslais, siekiant neteisėtai praturtėti. Kaltinamasis po nusikalstamų veikų padarymo įsidarbino ir legaliai dirba. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė, kurių reikšmė tolygi.

Nusikalstamos veikos padarytos neatsitiktinai, kiti asmenys neįtakojo daryti nusikalstamas veikas, pats kaltinamasis buvo aktyvus nusikalstamų veikų bendravykdytojas, antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do bei jo ankstesnio elgesio padarinys. Kaltinamajam parinktina laisvės apribojimo bausmė, jos dydis nustatytinas artimos sankcijos vidurkiui, bausmės subendrintinos BK 63 straipsnio 1, 4 dalies nuostatomis. Kaltinamajam parinktina laisvės apribojimo bausmė, paskiriant draudimus ir įpareigojimus, kurie apribotų jo bendravimÄ su asmenimis, darančius neigiamÄ Ä¯takÄ , ir įpareigojimus, leidžiančius kontroliuoti jo elgesį laisvalaikiu, pareigÄ dirbti ir gauti legalias pajamas (BK 48 straipsnis).

Kaltinamasis D. K. padarė vienÄ apysunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ , nusikaltimÄ nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, veikiant bendrininkų grupėje ir vaidmuo Å¡ioje grupėje buvo antraeilis. Nusikalstama veika padaryta savanaudiÅ¡kais tikslais, siekiant neteisėtai praturtėti. Kaltinamasis mokosi, jo asmenybė apibÅ«dinama teigiamai, auga Å¡eimoje su abiems tėvais, Å¡eima nebuvo įraÅ¡yta į Å¡eimų socialinės rizikos grupę. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė, kurių reikÅ¡mė tolygi.

Nusikalstama veika padaryta tęstine veika, kiti asmenys, vyresni amžiumi, įtakojo daryti nusikalstamÄ veikÄ , nors ir pats kaltinamasis buvo aktyvus nusikalstamų veikų bendravykdytojas. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai numato, kad atsakomybė atitiktų Å¡ių asmenų amžių ir socialinę brandÄ ; padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ ir elgesį derinant baudimÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių Å¡alinimu;sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Todėl kaltinamajam parinktina laisvės apribojimo bausmė, paskiriant draudimus ir įpareigojimus, kurie apribotų jo bendravimÄ su asmenimis, darančius neigiamÄ Ä¯takÄ , ir įpareigojimus, leidžiančius kontroliuoti jo elgesį laisvalaikiu, pareigÄ siekti mokslo žinių (BK 48 straipnis). Bausmės dydis nustatytinas mažesnis, negu numatytos sankcijos vidurkis. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ , jo bendrininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai iÅ¡ jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

Teismas privalo konfiskuoti iÅ¡ nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialiÄ vertę turinčius daiktus. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , iÅ¡ nusikalstamos veikos gauti pinigai ir (ar) kiti materialiÄ vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltinimasis iÅ¡ nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiÅ¡kiamas civilinis ieÅ¡kinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grÄ Å¾intas nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011, 2K-7-84/2012).

Kaltinamieji R. R. ir A. Ž. pagrobė iš nukentėjusios J. R. 2000 Eur, o už šiuos pinigus nupirko du automobilius ( t.2, b.l. 143, 148), kitus pinigus pasidalijo ir išleido savo reikmėms. Pagal transporto priemonių registravimo liudijimų duomenis transporto priemonių savininkai yra Z. A. (t.2, b.l. 164) ir N. A. (t.2, b.l. 165), tačiau pagal sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis automobiliai yra parduoti R. R. ( t.2, b.l.143, 148). Byloje esantys duomenys apie kaltinamojo R. R. įsigytų automobilių vertę – 150 ir 50 Eur vertės ( t.2, b.l. 143,148).

Kadangi kaltinamasis R. R. iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nėra pareikštas nukentėjusios civilinis ieškinys ir transporto priemonės nėra perduotos nukentėjusiajai, nurodyti automobiliai konfiskuotini ir perduotini valstybės nuosavybėn. BPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatos įpareigoja priimant nuosprendį daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tuos daiktus, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinti arba atiduoti suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo.

Kadangi byloje nėra gauta prašymų dėl menkaverčių daiktų perdavimo, todėl jie sunaikintini. Civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti. Kaltinamųjų nuosavybės teisės laikinai nebuvo apribotos.Kaltinamieji R. R., A. Ž., D. K. BPK 140 straipsnio pagrindu nebuvo laikinai sulaikyti. Kaltinamajam D. K. paskirta ir taikoma kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti taikytina iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios. R. R. paskirtos ir taikomos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

A. Ž. paskirtos ir taikomos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumento paėmimas ( pasas saugomas prie bylos medžiagos, 1 tome). Paskirtos kardomosios priemonės taikytinos iki bus pradėtas vykdyti nuosprendis. Priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, kaltinamiesiems taikytinos BK 641 straipsnio 1,2 dalies nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaudamasis BPK 297 – 299 , 301- 305, 307- 308 str., teismas n u s p r e n d ž i a : A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 178 straipsnyje 2 dalyje ir skirti bausmes: pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės, įsibraunant į E. P. priklausančias patalpas) skirti laisvės apribojimÄ vieneriems (1) metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės, įsibraunant į J.

R. priklausančias patalpas) skirti laisvės apribojimÄ vieneriems (1) metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės, įsibraunant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamas patalpas) skirti laisvės apribojimÄ vieneriems (1) metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl D. Ž. priklausančio automobilio vagystės) skirti laisvės apribojimÄ deÅ¡imčiai (10) mėnesių. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. Ž. paskirtas bausmes subendrinti iÅ¡ dalies sudedant ir prie griežtesnės bausmės, paskirtos už vienÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų, iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnes bausmes, ir skirti galutinę subendrintÄ bausmę laisvės apribojimÄ vieneriems (1) metams devyniems (9) mėnesiams, paskiriant draudimÄ ir įpareigojimus : uždrausti bendrauti su D.

K., gim. (duomenys neskelbtini), R. R., gim. (duomenys neskelbtini); bÅ«ti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, iÅ¡skyrus atvejus jei tai susiję su mokslu, darbu; mokytis, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taikant BK 641 straipsnio 1dalį, 2 dalį, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad A. Ž. paskirta bausmė laisvės apribojimas vieneriems (1) metams dviems (2) mėnesiams, paskiriant draudimÄ ir įpareigojimus : uždrausti bendrauti su D.

K., gim. (duomenys neskelbtini), R. R., gim. (duomenys neskelbtini);bÅ«ti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, iÅ¡skyrus atvejus jei tai susiję su mokslu, darbu; mokytis, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. DraudimÄ ir įpareigojimus vykdyti vienerius metus du mėnesius. KardomÄ sias priemones - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumento paėmimÄ (paso paėmimÄ ) taikyti iki pradės vykdyti nuosprendžiu paskirtÄ bausmę.

R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 178 straipsnyje 2 dalyje ir skirti bausmes: pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės, įsibraunant į E. P. priklausančias patalpas) skirti laisvės apribojimÄ vieneriems (1) metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės, įsibraunant į J. R. priklausančias patalpas) skirti laisvės apribojimÄ vieneriems (1) metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės, įsibraunant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamas patalpas) skirti laisvės apribojimÄ vieneriems (1) metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl D.

Ž. priklausančio automobilio vagystės) skirti laisvės apribojimÄ deÅ¡imčiai (10) mėnesių. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, R. R. paskirtas bausmes subendrinti iÅ¡ dalies sudedant ir prie griežtesnės bausmės, paskirtos už vienÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų, iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnes bausmes, ir skirti galutinę subendrintÄ bausmę laisvės apribojimÄ vieneriems (1) metams devyniems (9) mėnesiams, paskiriant draudimÄ ir įpareigojimus : uždrausti bendrauti su D.

K., gim. (duomenys neskelbtini), A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini); bÅ«ti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, iÅ¡skyrus atvejus jei tai susiję su mokslu, darbu; mokytis, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taikant BK 641 straipsnio 1dalį, 2 dalį, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad R. R. paskirta bausmė laisvės apribojimas vieneriems (1) metams dviems (2) mėnesiams, paskiriant draudimÄ ir įpareigojimus : uždrausti bendrauti su D.

K., gim. (duomenys neskelbtini), A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini); bÅ«ti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, iÅ¡skyrus atvejus jei tai susiję su mokslu, darbu; mokytis, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.DraudimÄ ir įpareigojimus vykdyti vienerius metus du mėnesius. KardomÄ sias priemones - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje taikyti iki pradės vykdyti nuosprendžiu paskirtÄ bausmę.

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 178 straipsnyje 2 dalyje (dėl vagystės, įsibraunant į UAB „(duomenys neskelbtini) naudojamas patalpas) ir skirti laisvės apribojimÄ devyniems (9) mėnesiams, paskiriant draudimÄ ir įpareigojimus : uždrausti bendrauti su R. R., gim. (duomenys neskelbtini), A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini); bÅ«ti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, iÅ¡skyrus atvejus jei tai susiję su mokslu, darbu; mokytis, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Taikant BK 641 straipsnio 1dalį, 2 dalį, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad D. K. paskirta bausmė laisvės apribojimas Å¡eÅ¡iems (6) mėnesiams, paskiriant draudimÄ ir įpareigojimus : uždrausti bendrauti su R. R., gim. (duomenys neskelbtini); bÅ«ti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, iÅ¡skyrus atvejus jei tai susiję su mokslu, darbu; mokytis, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. DraudimÄ ir įpareigojimus vykdyti Å¡eÅ¡is mėnesius.

KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti taikyti iki pradės vykdyti nuosprendžiu paskirtÄ bausmę. Taikyti Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir konfiskuoti valstybės nuosavybėn automobilį BMW525, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 50 eurų vertės ir automobilį BMW316, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 150 eurų vertės, kaip uždraustos veikos rezultatÄ (transporto priemonės, jų raktai ir registracijos liudijimai saugomi Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariate, M.K.Čiurlionio g.53, Varėna).

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - plastikinę dėžutę nuo atsuktuvų, skardinę, įleidžiamÄ spynÄ , raktÄ , vokÄ su daktiloskopine plokÅ¡tele, saugomus Alytaus AVPK Aptarnavino skyriuje (kvitas serija AVPK Nr. 002854), kaip menkaverčius daiktus sunaikinti. Nuosprendis gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismÄ Varėnos rÅ«mus. Teisėjas Dalis Žilionis