2025-07-09 Nr. AB-11458-3-62-3-02577-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-464-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02577-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. G. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. G. skundą atsakovui Alytaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Alytaus prekyba“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Alytaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) administracijos (toliau – ir Administracija) 2023 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. SD-5478 (6.17E) „Dėl įpareigojimų panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Administracija priėmė Sprendimą, kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-559-926/2021 bei 2023 m. liepos 20 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos prekybos įrenginio patikrinimo aktą Nr. BVA-492-(6.55) pripažįstami netekusiais galios Administracijos 2019 m. birželio 25 d. nurodymas Nr. SD-5376 (8.1) (toliau – ir 2019 m. birželio 25 d. nurodymas, ir Nurodymas Nr. 1) ir 2019 m. lapkričio 14 d. nurodymas Nr. SD-9396(6.83E) „Dėl nurodymo”[1] (toliau – ir 2019 m. lapkričio 14 d. nurodymas, ir Nurodymas Nr. 2; Nurodymas Nr. 1 ir Nurodymas Nr. 2 toliau – ir Nurodymai). Administracija nurodė, kad ji neprieštarauja, jog įrenginys – kioskas, esantis (duomenys neskelbtini), (toliau – ir įrenginys – kioskas) stovėtų esamoje vietoje (nekeičiant jo stovėjimo vietos ir parametrų), neišlaikant 3 metrų atstumo iki (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos iki uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Alytaus prekyba“ valstybinės žemės nuomos sutarties pabaigos (2024 m. liepos 26 d.) (duomenys neskelbtini).

2.2. Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. T-207 patvirtintų Prekybos ir paslaugų teikimo Alytaus miesto viešosiose vietose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 36.2 punkte numatyta, kad prekybos (paslaugų teikimo) objektų negalima įrengti arčiau kaip 3 metrai iki žemės sklypo ribų. Prekybos įrenginiams, neatitinkantiems šiose taisyklėse keliamų reikalavimų, nustatomas 1 metų pereinamasis laikotarpis — iki 2018 m. liepos 1 d. (Taisyklių 63 p.). Įrenginys – kioskas, esantis (duomenys neskelbtini), stovi ant pareiškėjui priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos ir šią aplinkybę patvirtina antstolio faktinių aplinkybių protokolas.

2.3. Administracija 2019 m. birželio 25 d. nurodymu įpareigojo UAB „Alytaus prekyba“, kuri 2001 m. spalio 3 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N11/2001-2338 pagrindu valdo valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nukelti pietvakarinėje sklypo dalyje įrengtą įrenginį – kioską iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. Nurodymas priimtas Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), tvarkymo ir naudojimo režimo keitimo detaliuoju planu, patvirtintu Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T-212, bei Taisyklių 10 punktu. Administracijos 2019 m. lapkričio 14 d. nurodyme teigiama, kad įrenginys – kioskas neturi suderinto projekto, kurio pagrindu gali stovėti, taip pat nurodyta, jog buvo nustatyti pažeidimai dėl žemės sklypo ribos pažeidimo bei susisiekimo komunikacijų pažeidimo. Atsakovas nurodė UAB „Alytaus prekyba“ nedelsiant, t. y. iki 2019 m. lapkričio 20 d., pašalinti visas atsakovo 2019 m. lapkričio 8 d. patikrinimo akte nurodytas konstrukcijas.

2.4. Pareiškėjas, siekdamas apginti savo, kaip gretimo žemės sklypo savininko, teises ir siekdamas išspręsti ginčą ikiteismine tvarka, atsižvelgęs į tai, jog atsakovas buvo priėmęs nurodymus UAB „Alytaus prekyba“ nukelti įrenginį – kioską, aktyviai domėjosi, kokių veiksmų imasi atsakovas tam, kad užtikrintų, jog UAB „Alytaus prekyba“ įvykdytų savivaldybės priimtą nurodymą nukelti įrenginį – kioską. Jeigu UAB „Alytaus prekyba“ būtų įvykdžiusi nurodymą ir įrenginys – kioskas būtų nukeltas nuo žemės sklypo, būtų pašalintas ir pareiškėjo, kaip gretimo žemės sklypo savininko, teisių pažeidimas, t. y. jam nebūtų reikėję ginti savo teisių atskiru procesu.

2.5. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-458-878/2021 UAB „Alytaus prekyba“ vadovas buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 800 Eur bauda. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-559-926/2021 panaikino Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą, nurodydamas, jog savivaldybės atstovai, atlikdami įrenginio – kiosko patikrinimą, surašė du savo turiniu visiškai skirtingus nurodymus. Tačiau Kauno apygardos teismas tame pačiame nutarime pabrėžė, kad Nurodymai yra galiojantys ir jų teisėtumo bei pagrįstumo klausimas administracinio nusižengimo byloje nekvestionuotinas.

2.6. Administracija, priimdama Sprendimą, nepagrįstai vadovavosi Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu ir 2023 m. liepos 20 d. patikrinimo aktu. Kauno apygardos teismas nenurodė, kad atsakovas turi panaikinti priimtus Nurodymus kaip neteisėtus. 2023 m. liepos 20 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2019 m. birželio 25 d. nurodymas neįvykdytas, todėl akivaizdu, jog šis nurodymas skundžiamu sprendimu panaikintas nepagrįstai. Nevykdytas nurodymas reiškia trunkamąjį teisės pažeidimą, todėl Administracijai nebuvo pagrindo surašyti naujo 2019 m. lapkričio 14 d. nurodymo, kuris taip pat neįvykdytas, nes įrenginys – kioskas leidimo stovėti žemės sklype neturi, projektas nėra suderintas, taigi iki šiol pažeidžiamas Taisyklių 5.3 papunktis ir 10 punktas.

2.7. Pagal Taisyklių 5.3 papunktį, prekybos (paslaugų teikimo) įrenginių įrengimo projektas (toliau – ir Prekybos vietos įrengimo projektas) – dokumentas, nurodantis prekybos vietą, estetinę išvaizdą ir suderintas su įgaliotu (-ais) savivaldybės administracijos specialistu (-ais). Taisyklių 10 punkte numatyta, kad reikalingas Prekybos vietos įrengimo projektas. Taisyklių 29 punktas nustato, kad prekybos (paslaugų teikimo) įrenginiai projektuojami ir statomi vadovaujantis viešųjų miesto vietų, privačių teritorijų bei nuomojamų ar naudojamų žemės sklypų parengtais teritorijų planavimo dokumentais, jeigu tai daryti leidžia nustatytas žemės naudojimo būdas ir nepažeidžiami trečiųjų asmenų interesai. Įrenginys – kioskas pastatytas pažeidžiant minėtų taisyklių reikalavimus.

2.8. Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T-212 buvo patvirtintas detalusis (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklypo planas. Brėžinyje sklype pažymėti du pastatai toje vietoje, kur šiuo metu stovi nurodytas nukelti įrenginys – kioskas, ir jie abu pažymėti, kaip griaunami pastatai. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad šiame sklype esančius menkaverčius kilnojamus medinius prekybos paviljonus planuojama griauti.

2.9. Skundžiamu Sprendimu atsakovas sutiko, kad įrenginys – kioskas stovėtų neišlaikant 3 metrų atstumo iki (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypo ribos, tačiau tokiu sprendimu buvo įteisinta įrenginio – kiosko stovėjimo vieta, neišlaikant 3 metrų atstumo ir nuo pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribos, nors jis tokio leidimo niekada nesuteikė. Tokiu būdu Sprendimu yra grubiai pažeidžiamos pareiškėjo teisės.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Dėl įrenginio – kiosko patraukimo / nukėlimo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose vyksta civilinė byla Nr. e2-188-558/2023, kurioje pareiškėjas yra ieškovas.

3.2. Skundžiamu Sprendimu atsakovas atsakė į kito visuomeninio santykio dalyvio, t. y. UAB „Alytaus prekyba“, 2020 m. birželio 26 d. prašymą Nr. 24. Atsakovas Sprendimą priėmė atsižvelgęs į Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-559-926/2021 bei Alytaus miesto savivaldybės administracijos prekybos įrenginio patikrinimo 2023 m. liepos 20 d. aktą Nr. BVA-492-(6.55) ir pripažino netekusiais galios Administracijos Nurodymus, kuriais UAB „Alytaus prekyba“ buvo įpareigota nukelti įrenginį – kioską ir pašalinti visas patikrinimo akte nurodytas konstrukcijas. Taip pat skundžiamame Sprendime Administracija nurodė, jog neprieštarauja, kad įrenginys – kioskas, stovėtų esamoje vietoje (nekeičiant jo stovėjimo vietos ir parametrų), neišlaikant 3 metrų atstumo iki (duomenys neskelbtini) gatvės (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos ir iki UAB „Alytaus prekyba“ valstybinės žemės nuomos sutarties pabaigos (2024 m. liepos 26 d.) (duomenys neskelbtini).

3.3. Atsakovas Sprendimu, panaikindamas Nurodymus ir sutikdamas, jog UAB „Alytaus prekyba“ valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu valdomame žemės sklype (duomenys neskelbtini), stovėtų įrenginys – kioskas, neišlaikant atstumo iki (duomenys neskelbtini) gatvės sklypo, pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai ir turiniui įtakos nepadarė. Sprendime nėra suformuluoti jokie privalomi vykdyti įpareigojimai ar nurodymai pareiškėjui, taip pat nėra išdėstyti jokie kiti atsakovo priimti sprendimai ar aplinkybės, turinčios įtakos pareiškėjo teisių ir (ar) pareigų apimčiai ir turiniui. Sprendimu buvo atsakyta ne į pareiškėjo prašymą, atsakovo atsakyme nurodytos faktinės aplinkybės nebuvo susijusios su pareiškėjo žemės sklypo ribomis ir jo teisių pažeidimu. Šiuo atveju atsakovo priimtas ir pareiškėjo skundžiamas Sprendimas negali būti pripažintas administracinės procedūros sprendimu, kadangi tai nėra sprendimas, priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą ar pranešimą apie jo galbūt padarytą teisių ir teisėtų interesų pažeidimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 str.).

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. SD-5478 (6.17E) „Dėl įpareigojimų panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismas nustatė, jog Sprendimu panaikintu Nurodymu Nr. 1 trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Alytaus prekyba“ buvo įpareigotas iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. nukelti laikinąjį statinį, esantį (duomenys neskelbtini) (Nurodyme Nr. 1 klaidingai nurodyta „(duomenys neskelbtini)“). Nurodymo Nr. 1 teisiniu pagrindu buvo nurodytas detalaus plano (duomenys neskelbtini), tvarkymo ir naudojimo režimo keitimas, patvirtintas Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu, ir Taisyklių 10 punktas. Detalaus plano (duomenys neskelbtini), tvarkymo ir naudojimo režimo keitimo, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu, aiškinamajame rašte buvo numatyta, jog sklypo plotas, kurio teritorijoje įrengta turgavietė, nesikeičia, koreguojama rytinė teritorijos riba, besiribojanti su sklypu (duomenys neskelbtini). Sklype planuojama menkaverčius kilnojamus medinius prekybos paviljonus griauti.

7. Teismas atkreipė dėmesį, jog Taisyklės reglamentuoja prekybos ir paslaugų teikimo reikalavimus savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausančiose ar patikėjimo teise valdomose teritorijose (Taisyklių 1 p.). Pažeidimas dėl neišlaikyto atstumo iki pareiškėjo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, kurį jis valdo nuosavybės teise, nepatenka į Taisyklėmis reguliuojamų teisinių santykių sritį. Be to, Nurodyme Nr. 1 nurodytas Taisyklių 10 punktas reglamentuoja reikalavimus objektams, kurie patenka į kultūros paveldo vertybių teritoriją. Nurodytos aplinkybės reiškia, jog Nurodymas Nr. 1 buvo duotas ne dėl prekybos įrenginio – kiosko, pastatymo neišlaikant atstumo iki pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribos, tačiau neišlaikant atstumo iki (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos. Analogiškai ir dėl skundžiamu Sprendimu panaikinto Nurodymo Nr. 2 UAB „Alytaus prekyba“, kuris buvo duotas ne dėl pareiškėjo žemės sklypo ribos ir pareiškėjo teisių pažeidimo. Būtent Nurodymu Nr. 2 buvo nurodyta iki 2019 m. lapkričio 20 d. pašalinti Administracijos 2019 m. lapkričio 8 d. patikrinimo akte Nr. BVA-287-(24.59) nurodytas konstrukcijas, t. y. įrenginio – kiosko stogą ir jį laikančias konstrukcijas, netelpančias žemės sklype ir patenkančias į (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypą. Akivaizdu, jog nurodymas buvo duotas dėl pažeidimo, susijusio su savivaldybės valdoma žemės teritorija, t. y. (duomenys neskelbtini) gatve.

8. Teismas pažymėjo, kad skundžiamas Sprendimas buvo inicijuotas trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Alytaus prekyba“ 2023 m. birželio 26 d. prašymo Nr. 24 pagrindu. UAB „Alytaus prekyba“ prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydama panaikinti prieštaringus Nurodymus atsižvelgiant į Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-559-926/2021 nustatytas aplinkybes. Atsakovas Sprendimu patenkino UAB „Alytaus prekyba“ 2023 m. birželio 26 d. prašymą Nr. 24, panaikino duotus Nurodymus. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, įvertino Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-559-926/2021 argumentus ir atsižvelgė į Administracijos 2023 m. liepos 20 d. patikrinimo akte Nr. BVA-492-(6.55) nustatytas faktines aplinkybes.

9. Teismas pabrėžė, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-559-926/2021 panaikino Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą, kuriuo UAB „Alytaus prekyba“ generalinis direktorius buvo pripažintas kaltu pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 800 Eur bauda už tai, kad nesiėmė jokių veiksmų dėl Nurodymų įvykdymo. Kauno apygardos teismas, 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu panaikindamas Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą, konstatavo, jog UAB „Alytaus prekyba“ generalinis direktorius buvo nubaustas už dviejų atsakovo Nurodymų neįvykdymą.

Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarime pažymėjo, jog pagrindo abejoti tuo, kad Nurodymas Nr. 1 – nukelti įrenginį – kioską – nebuvo įvykdytas, nėra, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti UAB „Alytaus prekyba“ generalinį direktorių kaltu pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Kauno apygardos teismas, vertindamas duomenų visumą, pripažino, jog UAB „Alytaus prekyba“ generalinis direktorius laiku reagavo į Nurodymus tiek pirmu, tiek antru atveju informuodamas Administraciją apie savo atliekamus veiksmus, todėl vien tai, kad Administracijos atstovai, atlikdami to paties statinio patikrinimą, surašė du savo turiniu visiškai priešingus nurodymus, pirmuoju reikalaujant nukelti statinį, o antruoju – pašalinti tam tikras šio statinio konstrukcijas, negali lemti teisėtos ir pagrįstos išvados dėl ANK 505 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties požymių.

Kauno apygardos teismui administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-559-926/2021 nekilo abejonių, kad UAB „Alytaus prekyba“ generalinis direktorius, negalėdamas įvykdyti pirmojo nurodymo nukelti statinį, tačiau apie tai informavęs Administraciją, gavęs antrąjį nurodymą, kuriuo buvo prašoma tik pašalinti tam tikras patikrinimo akte aiškiai apibrėžtas statinio konstrukcijas, ėmęsis veiksmų šiems reikalavimams įvykdyti, niekaip negalėjo tikėtis, jog po tam tikrų pastato konstrukcijų pašalinimo, įvykdžius antrąjį nurodymą tinkamai, bet kokiu atveju privalo įvykdyti ir pirmąjį nurodymą, t. y. nukelti statinį.

Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarime nurodė, jog tokie Administracijos reikalavimai yra nelogiški ir neabejotinai pažeidžia teisėtų lūkesčių principo reikalavimus. Privalomuoju nurodymu reikalaujant pašalinti tam tikras statinio konstrukcijas, asmuo negali tikėtis, jog net ir po tokių veiksmų atlikimo jis privalo nugriauti statinį, kaip to buvo reikalaujama pirmuoju privalomuoju nurodymu. Taigi, Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-559-926/2021 įvertino atsakovo Nurodymų logiškumą ir teisėtų lūkesčių principo aspektu, konstatuodamas, jog įvykdžius Nurodymą Nr. 2 nėra logiška reikalauti, kad būtų įvykdytas Nurodymas Nr. 1 – nukelti įrenginį – kioską.

Faktinę aplinkybę, jog atsakovo Nurodymas Nr. 2 buvo įvykdytas, patvirtino Administracijos 2023 m. liepos 20 d. patikrinimo akto Nr. BVA-492-(6.102) duomenys ir fotofiksacija.

10. Teismo vertinimu, susiklosčius minėtai faktinei ir teisinei ginčo situacijai, kai vėlesnis Nurodymas Nr. 2 buvo įvykdytas ir Nurodymo Nr. 1 įvykdymas tapo neįgyvendinamas, ir, kaip pažymėjo Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-559-926/2021, jog Administracijos atstovai, atlikdami to paties statinio (duomenys neskelbtini), patikrinimą, surašė du savo turiniu visiškai priešingus nurodymus, pirmuoju reikalaujant nukelti statinį, o antruoju – pašalinti tam tikras šio statinio konstrukcijas, atsakovui atsirado pagrįstas faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti abu nurodymus, t. y. Nurodymą Nr. 1 kaip neįgyvendinamą (nepagrįstą) ir Nurodymą Nr. 2 kaip įvykdytą.

11. Teismas pažymėjo, kad VAĮ (pareiškėjo 2023 m. birželio 26 d. prašymo pateikimo metu galiojusi redakcija) numatė kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: prašymą – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (VAĮ 2 str. 10 d.); skundą, kuris laikomas asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 str. 12 d.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą administracinių teismų praktiką, asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą. Vertinant UAB „Alytaus prekyba“ 2023 m. liepos 20 d. prašymą, akivaizdu, jog atsakovui buvo pateiktas prašymas, susijęs su šios bendrovės teisių ir interesų pažeidimu dėl jai surašyto Nurodymo Nr. 1 – nukelti įrenginį – kioską, ir Nurodymo Nr. 2 – pašalinti Administracijos 2023 m. liepos 20 d. patikrinimo akte nurodytas statinio konstrukcijas. Minėtos faktinės bylos aplinkybės reiškia, jog Nurodymas Nr. 2 įvykdytas, o Nurodymo Nr. 1 įvykdymas pagal Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-559-926/2021 tapo visiškai nelogiškas ir pažeidžiantis teisėtų lūkesčių principo reikalavimus.

12. Teismas akcentavo, kad trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Alytaus prekyba“ 2023 m. liepos 20 d. prašymo pagrindu buvo pradėta administracinė procedūra – viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą (VAĮ 2 str. 2 d.). Nagrinėjamo ginčo atveju šios procedūros pagrindu priimtas skundžiamas Sprendimas, kuriuo atsakovas pripažino netekusiais galios savo priimtus Nurodymus bei sutiko, jog kioskas, esantis (duomenys neskelbtini), stovėtų esamoje vietoje (nekeičiant jo stovėjimo vietos ir parametrų), neišlaikant 3 metrų atstumo iki (duomenys neskelbtini) gatvės. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, savo įgaliojimų neviršijo, nes teisė pripažinti netekusiu galios savo priimtus administracinius aktus, ginčo atveju Nurodymus, numatyta VAĮ 16 straipsnio 1 dalyje.

13. Teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas, priimdamas Sprendimą, pagrįstai įvertino naujai paaiškėjusias, pirmiau minėtas, aplinkybes, nustatytas Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-559-926/2021 ir Administracijos 2023 m. liepos 20 d. patikrinimo akte Nr. BVA-492-(6.102), kurios nulėmė Nurodymų pripažinimą netekusiais galios. Priimdamas Sprendimą atsakovas jokių teisės aktų nepažeidė. Taigi, skundžiamas Sprendimas buvo priimtas teisėtai, nepažeidžiant teisėtumo principo, kuris viešojo administravimo srityje reiškia, jog viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir kad jų priimti sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (VAĮ 3 str. 4 p.).

14. Teismas taip pat pažymėjo ir tai, jog vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas – viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p.). Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio nuostatas, savivaldybės ar kiti juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys – kelių savininkai ar valdytojai, atlikdami priskirtąsias funkcijas, užtikrina vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse saugias eismo sąlygas, įgyvendindami juose eismo saugumo priemones. Kelio savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, jog nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos. Atsakovas, įgyvendindamas vieną iš savarankiškų savivaldybių funkcijų bei būdamas vietinės reikšmės (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytojas, turėjo teisę Sprendimu UAB „Alytaus prekyba“ sutikti (arba nesutikti), jog kioskas, esantis (duomenys neskelbtini), stovėtų esamoje vietoje (nekeičiant jo stovėjimo vietos ir parametrų), neišlaikant 3 metrų atstumo iki (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, ir iki UAB „Alytaus prekyba“ valstybinės žemės nuomos sutarties pabaigos (2024 m. liepos 26 d.). Teismo vertinimu, toks sutikimas pareiškėjo teisėms savaime įtakos nepadarė, nes buvo išreikštas sutikimas dėl atstumo iki būtent konkretaus (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, bet ne iki pareiškėjui priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini).

15. Teismo vertinimu, skundžiamas Sprendimas nesukėlė pareiškėjui savarankiškų teisinių pasekmių, nes tiesiogiai pareiškėjo teisėms ir pareigoms įtakos neturėjo. Net ir pripažinus, kad pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, jog duotas 2019 m. birželio 25 d. nurodymas nukelti statinį bus įvykdytas, o duotu 2019 m. lapkričio 14 d. nurodymu bus išspręstas pažeidimas, susijęs ne tik su prekybos kiosko pastatymu neišlaikant atstumo iki (duomenys neskelbtini), ribos, bet ir iki pareiškėjo žemės sklypo ribos, pareiškėjas, kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas, turėjo visiškai savarankišką teisę ginti pažeistas teises pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, pasekmių taikymas asmenims, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami.

16. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas savarankiškai 2022 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus dėl įrenginio – kiosko patraukimo / nukėlimo nuo jam priklausančio žemės sklypo ribos, tuo pagrindu buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-188-558/2023. Tai reiškia, kad Nurodymų panaikinimas skundžiamu Sprendimu bei jų įvykdymas ar neįvykdymas nebuvo kliūtis pareiškėjui ginti pažeistas teises. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, jog skundžiamas Sprendimas pareiškėjui sukėlė kokias nors esmines teisines pasekmes.

17. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus, teismas pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintas, nes sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai.

III. 18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinant Administracijos Sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pažeidimas dėl neišlaikyto atstumo iki pareiškėjo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, kurį jis valdo nuosavybės teise, nepatenka į Taisyklėmis reguliuojamų teisinių santykių sritį. Teismo išvada, kad Sprendimas buvo priimtas teisėtai, nepažeidžiant teisėtumo principo ir jokių teisės aktų, prieštarauja bylos aplinkybėms. Teismas visiškai neįsigilino į pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus. Taisyklių 36.2 punkte numatyta, kad prekybos (paslaugų teikimo) objektų negalima įrengti arčiau kaip 3 metrai iki žemės sklypo ribų. Taisyklės yra priimtos Alytaus savivaldybės tarybos sprendimu, o Administracija turi užtikrinti Taisyklių laikymąsi.

18.2. Ginčo dėl aplinkybių, jog UAB „Alytaus prekyba“ nuomos teise valdomas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso valstybei bei kad jis atitinka Taisyklėse nurodytą viešosios vietos sąvoką, bei kad jame stovi įrenginys – kioskas, iš kurio prekiaujama, nebuvo. Kaip matyti iš Taisyklių 1 punkto, Taisyklių privalo laikytis visi įstatymų nustatyta tvarka įregistravę savo veiklą juridiniai ir fiziniai asmenys, prekiaujantis viešosiose vietose. O viešoji vieta, ne tik savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar patikėjimo teise valdoma teritorija, tačiau ir visuomenei prieinamas nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomas (naudojamas) žemės sklypas, kuriuose vykdoma prekyba arba teikiamos paslaugos nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių (Taisyklių 5.1 p.). Taigi UAB „Alytaus prekyba“ nuomos teise valdomas valstybinės žemės sklypas, kuriame stovi įrenginys – kioskas, yra visuomenei prieinamas nuomos sutarties pagrindu valdomas žemės sklypas, kuriame vykdoma prekyba ir teikiamos paslaugos iš laikinųjų prekybos įrenginių, todėl Taisyklių, įskaitant ir atstumo laikymąsi nuo gretimo žemės sklypo ribų, turi būti laikomasi.

18.3. Atsakovo atstovės tik teismo posėdžio metu nurodė teismui, kad Taisyklės nagrinėjamu atveju netaikytinos, tačiau šie teiginiai vertintini kaip atsakovo gynyba nuo pareikšto skundo, kadangi šiuos teiginius paneigia bylos duomenys, t. y. visose (duomenys neskelbtini) žemės sklypo patikrinimo aktuose, įskaitant ir 2023 m. liepos 20 d. patikrinimo aktą, Administracija nurodo, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) patikrinimo pagrindas yra Taisyklės. Taigi Savivaldybė pati sau prieštarauja. Jeigu Taisyklės nagrinėjamu atveju netaikytinos, tai nebūtų pagrindo ir ne vieną kartą atliktiems patikrinimams. Tiek Nurodyme Nr. 1 remiamasi Taisyklių 10 punktu, tiek 2019 m. lapkričio 8 d. prekybos įrenginio patikrinimo akte nurodytas pagrindas – Taisyklės. Aplinkybė, kokia nuosavybės forma pareiškėjas valdo savo žemės sklypą, teisinės reikšmės neturi, nes atstumo neišlaiko įrenginys – kioskas, kuris yra nuomos sutarties pagrindu valdomame valstybiniame žemės sklype, iš kurio vykdoma prekyba ir kuriam taikomos nurodytos Taisyklių nuostatos, įskaitant ir nuostatą dėl atstumo laikymosi.

18.4. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl to, kad Administracija priimdama Sprendimą ir nurodydama, jog neprieštarauja, kad įrenginys – kioskas stovėtų esamoje vietoje (nekeičiant jo stovėjimo vietos ir parametrų), neišlaikant 3 metrų atstumo iki (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos iki UAB „Alytaus prekyba” valstybinės žemės nuomos sutarties pabaigos (2024 m. liepos 26 d.), tokiu būdu išsprendė įrenginio – kiosko, stovėjimą ir neišlaikant 3 m atstumo nuo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Pastaroji aplinkybė Administracijai yra senai žinoma, nes pareiškėjo 2019 m. birželio 6 d. pareiškimo pagrindu ir buvo priimtas Administracijos Nurodymas Nr. 1 nukelti kioską, be to, pati Administracija dalyvauja civilinėje byloje, kurioje pareiškėjas prašo įpareigoti kiosko savininką patraukti /nukelti kioską. Taigi ginčijamas Sprendimas turi įtakos ir pareiškėjo teisėms ir pareigoms, nes įrenginiui – kioskui, leista stovėti nekeičiant stovėjimo vietos, o jo stovėjimo vieta neišlaiko 3 metrų atstumo ir iki pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, nors jis tokio leidimo niekada jokiam kiosko valdytojui nesuteikė (priešingai nei Administracija). Tokiu būdu Administracija grubiai pažeidžia pareiškėjo teises, Taisyklių 36.2 punktą, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 ir 11 punktus (žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų, statyti statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus), Civilinio kodekso 4.98 straipsnį (savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu) ir taip galbūt piktnaudžiauja valdžia.

18.5. Dėl įrenginio – kiosko, patraukimo/nukėlimo vyksta civilinė byla Nr. e2-40-558/2024 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose. Teismas civilinėje byloje savo iniciatyva atidėjo bylos nagrinėjimą, patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko sistemą ir sužinojęs apie pareiškėjo skundą Regionų apygardos administraciniam teismui dėl Administracijos Sprendimo panaikinimo. Teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, savo iniciatyva buvo ją sustabdęs, kol bus išnagrinėta ši administracinė byla. Tad akivaizdu, jog Sprendimo, kuriuo leista stovėti įrenginiui – kioskui nekeičiant stovėjimo vietos, taigi ir neišlaikant atstumo nuo pareiškėjo žemės sklypo ribos, nepanaikinimas gali turėti įtakos ir civilinės bylos rezultatui, nes Savivaldybė tokiu sprendimu faktiškai suteikė leidimą stovėti įrenginiui – kioskui, ir neišlaikant atstumo nuo pareiškėjo žemės sklypo ribos, nepaisydama pareiškėjo, kaip gretimo žemės sklypo savininko, teisių pažeidimų ir kitų pažeidimų, nurodytų pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui, kuriame prašomas panaikinti Sprendimas. Administracija, dalyvaudama trečiuoju asmeniu civilinėje byloje ir priimdama Sprendimą, aiškiai žinojo, kad kioskas, stovintis (duomenys neskelbtini), neišlaiko atstumo ir nuo pareiškėjo žemės sklypo ribos.

18.6. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-559-926/2021, jame nenurodyta, kad Administracija turi panaikinti priimtus nurodymus, ar kad jie neteisėti. Priešingai, nurodymų teisėtumo bei pagrįstumo klausimas šioje byloje apskritai nebuvo nagrinėjamas. 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimas akivaizdu negali būti pagrindas panaikinti Nurodymus. Šio esminio pareiškėjo argumento teismas apskritai neanalizavo ir apie jį nepasisakė. Teismas, nurašydamas Kauno apygardos teismo teiginius iš 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimo, kurie buvo nurodyti, siekiant įvertinti UAB „Alytaus prekybos“ vadovo administracinės atsakomybės pagrįstumą, bet ne Administracijos priimtų nurodymų pagrįstumą ir teisėtumą, iš esmės nemotyvavo savo sprendimo dėl priimtų nurodymų panaikinimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarime aiškiai pasakyta, jog nurodymai nebuvo skundžiami įstatymų nustatyta tvarka ir jie yra galiojantys bei jų teisėtumo bei pagrįstumo klausimas nekvestionuotinas.

18.7. Teismas nurodė, kad VAĮ 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog viešojo administravimo subjektas turi teisę pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą: 1) neteisėtą administracinį sprendimą, 2) teisėtą administracinį sprendimą, jeigu administracinio sprendimo pripažinimas netekusiu galios yra leidžiamas pagal kitus įstatymus arba jeigu administracinis sprendimas yra sąlyginis ir per nustatytą laikotarpį asmuo nustatytų sąlygų neįvykdo. Tačiau teismas nemotyvavo, kurią iš sąlygų atitinka Administracijos veiksmai panaikinant nurodymus. Dar daugiau, atsakovas VAĮ 16 straipsniu Sprendime nesivadovavo ir savo teisės pripažinti administracinį sprendimą negaliojančiu iš šio straipsnio nekildino.

18.8. 2023 m. liepos 20 d. patikrinimo metu nustatyta, kad Nurodyme Nr. 1 apibrėžtas reikalavimas neįvykdytas, taigi akivaizdu, kad 2019 m. birželio 25 d. nurodymas Sprendimu panaikintas nepagrįstai. Be to, kaip matyti iš Nurodymo Nr. 1 turinio, jis, be kita ko, priimtas remiantis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), tvarkymo ir naudojimo režimo keitimo detaliuoju planu, patvirtintu Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T-212. Detalusis planas yra galiojantis, nepanaikintas, tokiu būdu panaikinant 2019 m. birželio 25 d. nurodymą pažeidžiamas Vietos savivaldos įstatymo 69 straipsnio 5 dalies nuostatos. Be to, nėra duomenų apie įrenginio – kiosko, projektą, suderintą su įgaliotu (-ais) savivaldybės administracijos specialistu (-ais) (Taisyklių 5.3 p., 10 p.).

18.9. Teismas taip pat ignoravo pareiškėjo argumentą, kad Administracija 2019 m. birželio 25 d. priėmė nurodymą, o 2019 m. lapkričio 14 d. surašė raštą „Dėl nurodymo“, o ne antrą nurodymą kaip ji teigia. Tokią išvadą galima daryti todėl, kad 2019 m. lapkričio 14 d. rašte nurodyta „Dėl nurodymo“, tad konstatuotina, jog nurodymas buvo priimtas tik 2019 m. birželio 25 d., o 2019 m. lapkričio 8 d. patikrinimo aktas buvo skirtas patikrinimui kaip įvykdytas 2019 m. birželio 25 d. nurodymas. Taigi 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimas „Dėl nurodymo“ vertintinas kaip raštas dėl 2019 m. lapkričio 8 d. vykdyto patikrinimo, kurio metu buvo be jau nustatytų pažeidimų nustatyti papildomi pažeidimai dėl kiosko – įrenginio. Dėl šio pareiškėjo argumento teismas visiškai nepasisakė ir nenurodė, kodėl jį atmeta.

18.10. 2019 m. birželio 25 d. nurodymo nevykdymas yra trunkamasis teisės pažeidimas ir jis tęsiasi tol, kol nebus įvykdytas, tai yra išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartyje byloje Nr. 2AT-14-201. Būtent pirmasis, t. y. 2019 m. birželio 25 d. savivaldybės priimto nurodymo nevykdymas, yra trunkamasis teisės pažeidimas, todėl Administracijai nebuvo pagrindo surašyti naują nurodymą. Kol nurodymas neįvykdytas, tol jis galioja, laikoma, kad tol trunka teisės pažeidimas ir turi būti surašomi tik patikrinimo aktai bei baudžiama nagrinėjamu atveju pagal ANK, ką Administracija ir darė. Todėl ir dėl šios priežasties 2019 m. lapkričio 14 d. savivaldybės sprendimas „Dėl nurodymo“ negali būti vertinamas atskirai nuo 2019 m. birželio 25 d. nurodymo ir laikytinas atskiru nurodymu. Taigi Administracijos 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimas „Dėl nurodymo“ panaikintas nepagrįstai, nes visų pirma 2019 m. birželio 25 d. nurodymas nukelti įrenginį – kioską, nebuvo įvykdytas. Antra, 2023 m. liepos 20 d. patikrinimo akte, kurio pagrindu Administracija panaikino 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą „Dėl nurodymo“, nurodyta, kad jame apibrėžti reikalavimai, anot savivaldybės, yra pilnai išpildyti. Tačiau tai neatitinka tikrovės. Taigi net ir laikant, kad 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimas „Dėl nurodymo“ yra antrasis savivaldybės nurodymas UAB „Alytaus prekyba“ atžvilgiu, jis panaikintas nepagrįstai.

18.11. 2019 m. lapkričio 14 d. savivaldybės raštas „Dėl nurodymo“ buvo priimtas remiantis 2019 m. lapkričio 8 d. patikrinimo aktu. 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimas „Dėl nurodymo“ skundžiamu Sprendimu taip pat panaikintas nepagrįstai, nes įrenginys – kioskas iki šiol leidimo stovėti neturi, projektas nėra suderintas, taigi iki šiol pažeidžiamas Taisyklių 10 punktas, 5.3 punktas, tačiau Administracija šią aplinkybę ignoruoja, tai ignoravo ir teismas. 2023 m. liepos 20 d. patikrinimo metu įrenginys – kioskas taip pat neturėjo suderinto projekto, tačiau tiek Savivaldybė, tiek teismas šią aplinkybę ignoravo.

18.12. Skundžiamu Sprendimu be nurodytų pažeidimų buvo pažeisti Vietos savivaldos įstatymo numatyti pagrindiniai vietos savivaldos principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, o būtent Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 12 punkte įtvirtinta, jog savivaldybės institucijų ar valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo, teisėtumo principas, pagal kurį savivaldybės institucijų ir įstaigų veikla grindžiama Konstitucija, įstatymais ir kitais teisės aktais (Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 1 d. 5 p.), savivaldybės bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo. Savivaldybės institucijų ar valstybės tarnautojų priimami sprendimai neturi pažeisti įstatymo garantuotų atskirų gyventojų teisių (Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 5, 12 p.).

18.13. Skundžiamas Sprendimas yra Administracijos raštas, o savivaldybės administracijos sprendimai įforminami įsakymais (Vietos savivaldos įstatymo 33 str. 2 d. 5 p.).

18.14. Teismas taip pat nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjas turėjo visiškai savarankišką teisę ginti pažeistas teises pagal Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalį. UAB „Alytaus prekyba” nuomos teise valdomame žemės sklype esantis įrenginys – kioskas yra kilnojamas daiktas ir dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nebuvo, todėl teismo teiginys dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus taikymo asmenims, kurių teisės ir interesai pažeidžiami, yra visiškai nepagrįstas, nes statinys Lietuvos Respublikos statybos įstatymo apibrėžiamas kaip nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, o šiuo atveju kalbama apie įrenginį – kioską. Teismas nurodydamas, kad Taisyklės pareiškėjo sklypo atžvilgiu netaikytinos, o Statybos įstatymas nagrinėjamu atveju taip pat negali būti taikomas, nes prekybos įrenginys yra ne statinys, o kilnojamasis daiktas, faktiškai sudarė situaciją, kai pareiškėjo teisės negali būti apgintos. Kad tai nėra statinys ir Statybos įstatymo nuostatos jam netaikomos, patvirtina ir pridedamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. balandžio 2 d. raštas (kuris sudarytas tikrinant pareiškėjo skundą). Šiuo išaiškinimu vadovavosi ir Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrius, nors pareiškėjas skundą grindė Taisyklių 36.2 punkto nesilaikymu, o ne Statybos įstatymu (minimų dokumentų pateikimo poreikis iškilo tik tada, kai teismas visiškai nepagrįstai priimdamas sprendimą nurodė, kad pareiškėjui pažeistas teises reikia ginti pagal Civilinio kodekso 4.103 str. 1 d., tad teikia juos kartu su apeliaciniu skundu).

19. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Atsakovas pažymi, kad iš skundžiamo Sprendimo turinio akivaizdu, kad Savivaldybė sutiko, jog UAB „Alytaus prekyba“ valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu valdomame žemės sklype (duomenys neskelbtini), stovėtų įrenginys – kioskas, neišlaikant atstumo iki (duomenys neskelbtini) gatvės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, ir, panaikindama Nurodymus, pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai ir turiniui įtakos nepadarė. Teisiniai santykiai viešojo administravimo srityje susiklostė tarp kitų santykių dalyvių, šiuo atveju, tarp trečiojo suinteresuoto asmens ir Savivaldybės, kuri pastarajam Sprendimu nustatė privalomo elgesio taisykles. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, savo įgaliojimų neviršijo, nes teisė pripažinti netekusiu galios savo priimtus administracinius aktus, ginčo atveju Nurodymus, numatyta VAĮ 16 straipsnio 1 dalyje. Šiame administraciniame procese pareiškėjas naudoja argumentaciją, kuria teigiama, jog atsakovo priimtas Sprendimas pažeidžia jo teises ir interesus, tuo metu civilinėje byloje jis nurodo priešingą poziciją, ir, netgi bendrosios kompetencijos teismui nusprendus sustabdyti bylą iki sprendimo administraciniame teisme priėmimo, jis šią nutartį apskundžia. Dar daugiau, Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-312-324/2024 priėmė nutartį, kuria patenkino ieškovo atskirąjį skundą ir panaikino pirmosios instancijos nutartį dėl bylos sustabdymo, bei paskyrė tolimesnį civilinės bylos nagrinėjimą. Tačiau paskyrus posėdžio datą, ieškovo atstovė nurodė, jog teismo nurodytą datą negali dalyvauti byloje, todėl teismas vėl paskyrė vėlesnę datą. Iš paminėtų aplinkybių visumos akivaizdu, jog būtent ieškovas (ar ieškovą atstovaujanti atstovė) vilkina teismo procesą, keisdama savo poziciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. SD-5478 (6.17E) „Dėl įpareigojimų panaikinimo“, kuriuo pripažinti netekusiais galios Administracijos 2019 m. birželio 25 d. nurodymas nukelti laikinąjį statinį, esantį (duomenys neskelbtini) (nurodyme nurodyta „(duomenys neskelbtini)“ laikytina rašymo apsirikimu) (įrenginį – kioską), 2019 m. lapkričio 14 d. nurodymas iki 2019 m. lapkričio 20 d. pašalinti su įrenginiu – kiosku susijusias konstrukcijas, ir kuriame išreikštas sutikimas, kad atsakovas neprieštarauja, jog įrenginys – kioskas stovėtų esamoje vietoje (nekeičiant jo stovėjimo vietos ir parametrų), neišlaikant 3 metrų atstumo iki (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos iki UAB „Alytaus prekyba“ valstybinės žemės nuomos sutarties pabaigos (2024 m. liepos 26 d.) (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš esmės konstatavęs, kad Administracijos teisė pripažinti netekusiu galios savo priimtus administracinius aktus (t. y. 2019 m. birželio 25 d. ir 2019 m. lapkričio 14 d. nurodymus), numatyta VAĮ 16 straipsnio 1 dalyje, o priimdama Sprendimą ji savo įgaliojimų neviršijo. Teismas vertino, kad Sprendimas nesukėlė pareiškėjui savarankiškų teisinių pasekmių, nes pareiškėjas turėjo visiškai savarankišką teisę ginti pažeistas teises pagal Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, pasekmių taikymas asmenims, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami.

22. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisę ir įvertino byloje esančius įrodymus.

23. Pirmiausiai teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Sprendimas nesukelia pareiškėjui savarankiškų teisinių pasekmių.

24. Byloje nėra ginčo, kad (i) Administracijai priėmus Sprendimą, kuriuo, kaip minėta, netekusiais galios pripažinti jos Nurodymai, Administracija iš esmės atsisakė reikalavimo trečiajam suinteresuotam asmeniui nukelti įrenginį – kioską dėl to, kad yra nesilaikoma Taisyklių 36, 36.2 punktuose įtvirtinto draudimo prekybos (paslaugų teikimo) objektus įrengti arčiau kaip 3 m iki žemės sklypo ribų (išskyrus atvejus, kai gautas besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimas), (ii) įrenginys – kioskas, neturint pareiškėjo sutikimo, pastatytas su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu tiesiogiai besiribojančiame žemės sklype arčiau kaip 3 metrų atstumu iki jo žemės sklypo ribos.

25. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tiek Sprendimo priėmimas, tiek jo panaikinimas (jeigu tam būtų teisinis pagrindas) sukelia (galėtų sukelti) tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui. Vien tai, kad pareiškėjas savarankiškai 2022 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus dėl įrenginio – kiosko patraukimo / nukėlimo nuo jam priklausančio žemės sklypo ribos, tuo pagrindu buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-188-558/2023, per se (savaime) nereiškia, kad Sprendimas, kuriuo Nurodymai pripažinti netekusiais galios, panaikinimas nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjui (iš esmės tai konstatuota ir LVAT 2023 m. lapkričio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-646-821/2023).

26. Teisėjų kolegija, Sprendimo turinį įvertinusi visų byloje surinktų įrodymų kontekste, sprendžia, kad Nurodymai laikytini administraciniais sprendimais VAĮ prasme. VAĮ 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Minėta, kad 2019 m. birželio 25 d. nurodymu UAB „Alytaus prekyba“ įpareigota nukelti įrenginį – kioską, o 2019 m. lapkričio 14 d. nurodymu – pašalinti su paminėtu įrenginiu – kiosku susijusias konstrukcijas. Taigi Nurodymai laikytini administraciniais sprendimais, nes juose teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė Administracijos (viešojo administravimo subjekto) valia dėl Taisyklių taikymo privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui – trečiajam suinteresuotam asmeniui šioje administracinėje byloje UAB „Alytaus prekyba“.

27. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Nurodymai nėra administraciniai sprendimai, todėl Sprendimas taip pat yra tik Administracijos raštas. Šį teiginį pareiškėjas grindžia tuo, kad savivaldybės administracijos sprendimai įforminami įsakymais (Vietos savivaldos įstatymo 33 str. 2 d. 5 p.). Atsakant į šiuos teiginius, akcentuotina, kad tai, jog pareiškėjo minimame Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracija rengia savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų projektus, savivaldybės institucijų sprendimų ir potvarkių projektus, savaime nereiškia, jog savivaldybės administracija negali priimti ir nepriima kitos formos administracinių sprendimų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo teiginiai, kad Nurodymai ir Sprendimas nelaikytini administraciniais sprendimais VAĮ prasme, atmetami kaip nepagrįsti.

28. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, nors pačiame Sprendime tai nėra nurodyta expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai), šioje administracinėje byloje ginčijamas Sprendimas, kuriuo Nurodymai pripažinti netekusiais galios, priimtas iš esmės vadovaujantis VAĮ 16 straipsnio, kuriame reglamentuojamas administracinio sprendimo pripažinimas netekusiu galios, 1 dalies 1 punktu, pagal kurį viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo priimtą „neteisėtą administracinį sprendimą“.

29. VAĮ 2 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad neteisėtas administracinis sprendimas netenka galios nuo viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pripažinti šį administracinį sprendimą netekusiu galios įsigaliojimo momento, jeigu nėra šioje dalyje įtvirtintų išimtinių aplinkybių (t. y., jeigu pats viešojo administravimo subjektas motyvuotai nenusprendžia pripažinti, kad neteisėtas administracinis sprendimas netekusiu galios pripažįstamas nuo jo priėmimo momento (ab initio); nuo priėmimo momento visais atvejais netekusiais galios pripažįstami administraciniai sprendimai, priimti dėl asmens daromo neteisėto poveikio ar apgaulės panaudojimo).

30. Vadinasi, nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant dėl Sprendimo, kuris kaip minėta sukelia teisines pasekmes pareiškėjui, nes jį priėmus trečiajam suinteresuotam asmeniui nebeliko Nurodymuose įtvirtintos pareigos nukelti įrenginį – kioską, pašalinti su juo susijusias konstrukcijas, teisėtumo ir pagrįstumo, būtina įvertinti, ar Nurodymai gali būti laikomi „neteisėtais administraciniais sprendimais“ VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme.

31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

32. Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės:

1) teismo sprendimo privalomumas;

2) res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia;

3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje: sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.

Tačiau tai netrukdo šiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas.

ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose.

Remtis šiais teisės aiškinimais privalo tiek viešojo administravimo subjektai, tiek teismai, nagrinėjantys ginčus.

33. Remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad:

33.1. E. G. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu, kuriame prašė: „1) įpareigoti atsakovę [UAB „Alytaus prekyba“] savo lėšomis per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo priėmimo patraukti laikiną įrenginį – kioską, esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuo E. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ribos išlaikant 3 m atstumą; 2) nesant galimybės patraukti laikiną įrenginį – kioską taip, kad būtų išlaikytas 3 metrų atstumas – per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo priėmimo savo lėšomis nukelti laikiną įrenginį – kioską; 3) atsakovei N. P. savo noru neįvykdžius teismo įpareigojimų per nurodytą terminą, įpareigoti atsakovę mokėti po 50 Eur dydžio baudą į ieškovo E. G. sąskaitą, esančią banke Swedbank, AB (duomenys neskelbtini), už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną; 4) priteisti ieškovui E. G. solidariai iš atsakovų UAB „Alytaus prekyba“, N. P. ir P. P. 2 271,06 Eur turtinę žalą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti ieškovui iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas“. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovams UAB „Alytaus prekyba“, N. P. ir P. P., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Alytaus miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, UAB „Lautersa“, institucija teikianti išvadą – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl laikino įrenginio patraukimo/nukėlimo ir žalos atlyginimo, 2024 m. liepos 1 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-40-558/2024 (teisminio proceso Nr. 2-13-3-02096-2022-2), kuriuo E. G. ieškinį atmetė.

33.2. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal E. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-40-558/2024 pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus prekyba“, N. P., P. P., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų Alytaus miesto savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Lautersa“, institucijai teikiančiai išvadą – Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl laikinio įrenginio patraukimo/nukėlimo ir žalos atlyginimo, 2024 m. gruodžio 4 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-518-589/2024 (teisminio proceso Nr. 2-13-3-02096-2022-2), kuria Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. liepos 1 d. sprendimą paliko nepakeistą. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 4 d. nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo momento.

33.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susipažinusi su 2025 m. vasario 17 d. paduotu ieškovo E. G. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 4 d. nutarties peržiūrėjimo, 2025 m. kovo 7 d. nutartyje Nr. DOK-642 (teisminio proceso Nr. 2-13-3-02096-2022-2) konstatavo, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 str. 2 d. 1 p.). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei Civilinio proceso kodekso 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

34. Nagrinėjamo skundo dalyko kontekste konstatuotina, kad paminėtoje civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-13-3-02096-2022-2) (i) E. G. iš esmės siekė to paties tikslo, kurio jis siekia ir šioje administracinėje byloje, t. y., kad įrenginys – kioskas būtų patrauktas nuo jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos išlaikant 3 m atstumą), (ii) dalyvavo inter alia (be kita ko) E. G., UAB „Alytaus prekyba“, Alytaus miesto savivaldybė, kurie dalyvauja ir šioje administracinėje byloje, (iii) buvo įrodinėjamos faktinės aplinkybės susijusios su Nurodymų (administracinių sprendimų) teisėtumu. Taigi, remiantis šios nutarties 32 punkte pateiktais išaiškinimais, įsiteisėjusi Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 4 d. nutartis yra įgijusi res judicata ir prejudicinę galias, šios administracinės bylos dalyviai nebegali iš naujo ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Šiame kontekste paminėtina, kad tai, jog tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir civilinės bylos (teismo proceso Nr. 2-13-3-02096-2022-2) yra prejudicinis ryšys, pripažįsta ir pats pareiškėjas (žr., pvz., pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, paminėtus, šios nutarties 18.5 p.).

35. Todėl, nepaisant to, kad pareiškėjas šioje administracinėje byloje E. G. gali ginčyti Sprendimo teisėtumą (nes šio Sprendimo teisėtumo nevertino civilinę bylą (teisminio proceso Nr. 2-13-3-02096-2022-2) išnagrinėję teismai), civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-13-3-02096-2022-2) nustatyti prejudiciniai faktai, įskaitant Nurodymų (administracinių sprendimų) teisėtumas (t. y. įrodinėjami faktai, kurie yra reikšmingi abiejose bylose, iš naujo neįrodinėjami).

36. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 4 d. nutartyje, be kita ko, konstatuota, kad:

36.1. „79. Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 25 d. nurodymas Nr. SD-5376(8.1) surašytas įpareigojant nukelti laikiną statinį, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovės UAB „Alytaus prekyba“ valdytas žemės sklypas yra adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat 2019 m. lapkričio 12 d. Alytaus miesto savivaldybė priėmė nurodymą pašalinti pažeidimus dėl (duomenys neskelbtini) stovinčio kiosko, kadangi statinys neturi suderinto projekto, nustatyti žemės sklypo ribos nesilaikymo, todėl nurodyta pašalinti prekybos įrenginį. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. panaikino Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą, kuriuo UAB „Alytaus prekyba“ direktorius buvo nubaustas už tai, kad nevykdė Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 25 d. nurodymo bei 2019 m. lapkričio 14 d. nustatyto papildomo nurodymo bei administracinio nusižengimo teiseną V. G. atžvilgiu nutraukė. Alytaus miesto savivaldybės administracija patenkino UAB „Alytaus prekyba“ 2023 m. birželio 26 d. prašymą bei pripažino netekusiais galios Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 12 d. nurodymą Nr. SD-9396(6.83E) ir 2019 m. birželio 25 d. nurodymą Nr. SD-5376(8.1). Alytaus miesto savivaldybės administracija neprieštaravo, kad įrenginys – kioskas, esantis (duomenys neskelbtini), stovėtų esamoje vietoje (nekeičiant jo stovėjimo vietos ir parametrų), neišlaikant 3 metrų atstumo iki (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ribos iki UAB „ Alytaus prekyba“ valstybinės žemės nuomos sutarties pabaigos (2024 m. liepos 26 d.).“

36.2. „85. Atmesdama kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. T-207 „Dėl prekybos ir paslaugų teikimo Alytaus miesto viešosiose vietose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių nuostatų, teisėjų kolegija pažymi, kad minėtos taisyklės buvo priimtos vėliau, nei pastatytas ginčo kioskas. Nors nuo 2024 m. sausio 1 d. teisiniam reglamentavimui, valstybiniai žemės sklypai perduoti patikėjimo teise savivaldybėms, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Alytaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintos taisyklės taikomos naujai statomoms prekyboms vietoms. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančios teisės normos, kartu ir minimos taisyklėse numatyti ribojimai dėl atstumų nuo statinių iki žemės sklypo ribos buvo nustatyti vėliau nei buvo pastatytas ginčo kioskas. Kartu pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog vykdant prekybą atsakovei N. P. priklausančiame kioske būtų pažeidžiama viešoji tvarka ar nesilaikoma nustatytų prekybos vietos taisyklių“.

37. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste konstatuotina, kad iš pacituotų Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 4 d. nutarties nuostatų, akivaizdu, jog pastarasis teismas įsiteisėjusia nutartimi konstatavo, kad: 1) Nurodymai, kuriais UAB „Alytaus prekyba“ buvo įpareigota nukelti įrenginį – kioską (Nurodymas Nr. 1) ir pašalinti su įrenginiu – kiosku susijusias konstrukcijas (Nurodymas Nr. 2) yra neteisėti vien dėl to, kad jie surašyti remiantis Taisyklėmis, kurios buvo priimtos vėliau, nei pastatytas ginčo įrenginys – kioskas; 2) Taisyklės negalėjo būti taikomos ginčo įrenginiui – kioskui, nes jos taikomos tik naujai statomoms prekyboms vietoms; 3) Nurodymų priėmimo metu galiojusios Taisyklėse įtvirtintos teisės normos, kartu ir minimi taisyklėse numatyti ribojimai dėl atstumų nuo statinių iki žemės sklypo ribos buvo nustatyti vėliau nei buvo pastatytas ginčo įrenginys – kioskas; 4) nėra duomenų, jog vykdant prekybą įrenginyje – kioske būtų pažeidžiama viešoji tvarka ar nesilaikoma nustatytų prekybos vietos taisyklių.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtos Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos išvados, jas vertinant kitų paminėtoje nutartyje išdėstytų motyvų ir šioje administracinėje byloje surinktų įrodymų kontekste, sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad, priimdama ginčijamą Sprendimą, Administracija turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą Nurodymus vertinti kaip „neteisėtus administracinius sprendimus“ VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme.

39. Teisėjų kolegija, byloje surinktų įrodymų kontekste įvertinusi Sprendimo turinį, sprendžia, kad Sprendimas iš esmės atitinka VAĮ nuostatas. Sprendime nurodytas tokio pobūdžio sprendimams priimti pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas, o jo pasekmės suinteresuotiems asmenims suprantamos. Sprendimo turinys savaime nesudarė reikšmingų kliūčių pareiškėjui ginti savo subjektines teises teisme. Todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad Sprendimas yra neteisėtas ir juo labiau jo naikinti.

40. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

41. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, dėl to šis prašymas atmetamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Skirgailė Žalimienė

[1] Skundžiamame Sprendime, kai kuriuose procesiniuose dokumentuose ir šioje nutartyje minimuose teismų sprendimuose klaidingai nurodyta 2019 m. lapkričio 14 d. nurodymas Nr. SD-9396(6.83E) „Dėl nurodymo” priėmimo data („2019 m. lapkričio 12 d.“) laikytina rašymo apsirikimu.