2016-01-13 Nr. AB-1002-3-61-3-05794-2013-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-6-822/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05794-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. R. B. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. R. B. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Vidaus reikalų ministerijos sprendimą ir priteisti jam iš atsakovų neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas B. R. B. 2015 m. lapkričio 5 d. (pagal pašto spaudą ant voko) išsiuntė teismui apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, kaip paduotą praleidus įstatyme numatytą apeliacinio skundo padavimo terminą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 str. 3 d. 1 p.).

II. Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 28 d. (pagal pašto spaudą ant voko) pateikė apeliacinį skundą ir prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimas jam išsiųstas neregistruotu paštu, todėl nebuvo laiku įteiktas pareiškėjui. Korespondenciją iš pašto dėžutės išėmė pareiškėjo žmona 2015 m. spalio 30 d. ir apie tai pareiškėjui pranešė telefonu. Pareiškėjas nuo 2015 m. spalio 19 d. buvo išvykęs į Nyderlandus. Jam būnant ne Lietuvoje buvo techniškai sudėtingiau parašyti ir atspausdinti apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, gali būti skundžiami apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo.

Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2015 m. spalio 19 d., tad paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena, vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, buvo 2015 m. lapkričio 2 d. Tačiau pareiškėjo apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo išsiųstas 2015 m. lapkričio 5 d., t. y. praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą. 2015 m. lapkričio 28 d. pareiškėjas teismui iš naujo pateikė apeliacinį skundą su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis numato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis šios teisės normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr. LVAT 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog įstatyme nesant nustatyto naikinamojo termino, kuriam pasibaigus praleistas terminas negalėtų būti atnaujintas, asmenys gali kreiptis į teismą su analogiškais reikalavimais daug kartų, tačiau teismas, nagrinėdamas termino atnaujinimo klausimą, turi termino atnaujinimo teisės normas taikyti tokiu būdu, kad nebūtų paneigtas proceso ekonomiškumo principas bei teisinių santykių apibrėžtumas ir stabilumas (žr. 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-90/2012).

Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens visiškas pasyvumas ir procesinis neveikimas. Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą akcentavo, kad pareiškėjas, siekdamas aktyviai ginti savo teises ir interesus, gali domėtis administracinės bylos baigtimi, kreiptis į teismą dėl tokios informacijos jam suteikimo, teismo sprendimo nuorašo gavimo kitokiu, greitesniu būdu nei paštas (pavyzdžiui, faksimiliniu laišku) ir tokiu būdu parengti bei paduoti apeliacinį skundą teismui iki įstatymo nustatyto apskundimo termino pabaigos (2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių (pvz., LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-19/2012, 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-294/2012).

Nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti terminą pareiškėjas grindžia tuo, kad apie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą, kuris jam buvo išsiųstas neregistruotu laišku, sužinojo tik 2015 m. spalio 30 d., būdamas užsienyje, todėl buvo apsunkintos jo galimybės laiku pateikti teismui apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad termino apeliaciniam skundui paduoti pradžia yra siejama ne su skundžiamo teismo sprendimo įteikimo proceso šaliai momentu, o su šio sprendimo paskelbimo momentu. Nustatyta, kad pareiškėjas dalyvavo 2015 m. rugsėjo 29 d. vykusiame teismo posėdyje ir buvo informuotas, jog teismo sprendimas bus skelbiamas 2015 m. spalio 19 d. (b. l. 48–49, 50). Bylos duomenys patvirtina, kad skundžiamas 2015 m. spalio 19 d. pirmosios instancijos teismo sprendimas pareiškėjui išsiųstas paštu 2015 m. spalio 21 d., nepažeidžiant ABTĮ 93 straipsnyje nustatytos tvarkos (b. l. 55). Teisės aktai nenumato galutinių teismo sprendimų siuntimo registruotu paštu. Iš pareiškėjo su prašymu atnaujinti terminą pateikto voko matyti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo pareiškėjui siunčiama korespondencija Kauno pašto skyriuje gauta 2015 m. spalio 24 d. Kaip minėta, sprendimo paskelbimo data pareiškėjui buvo žinoma, todėl neatvykęs į sprendimo paskelbimą pareiškėjas pagrįstai galėjo tikėtis jį gauti paštu per kelias dienas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamame teismo sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises, ir pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus.

Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė, apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui praleidęs įstatymo nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Įstatymo nustatyti atskirųjų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją ir nurodytas aplinkybes, pareiškėjas įgyvendinamas savo teisę apskųsti teismo sprendimą nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas. Administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pareiškėjo užimtumas ar poilsio dienos savaime nėra pagrindas atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-74/2011). Taigi tai, kad pareiškėjas tuo metu, kai buvo paskelbtas ir pareiškėjui išsiųstas skundžiamas sprendimas, buvo išvykęs į užsienį, nėra pakankamai svarbi priežastis terminui atnaujinti.

Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomos termino praleidimo priežastys nesudaro pagrindo praleistą terminą atnaujinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas praleido ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis to paties straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas ir jo apeliacinį skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi ir 134 straipsniu 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo B. R. B. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo paduoti netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo B. R. B. apeliacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė