a7920c3a-af10-48ad-a00a-6aeb30e24534 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-619-823/2016Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00401-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.4.2.8 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 3 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas LT“ atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-808-755/2015, kuria buvo atmestas bankroto administratoriaus praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo R.

G. ir B. G. bendrÄ ja jungtine nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Bankrutuojančios R. G. įmonės administratorius UAB „Bankrotas LT“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas areÅ¡tuoti R. G. ir B. G. bendrÄ ja jungtine nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad R. G. įmonės kreditorių susirinkimas iÅ¡kėlė R. G. įmonei bankroto bylÄ ne teismo tvarka.

R. G. įmonės savininkais yra sutuoktiniai R. G. ir B. G.. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl, bankroto administratoriaus nuomone, yra prasminga areÅ¡tuoti įmonės savininkui ir/ar savininkams bendrÄ ja jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ , į kurį gali tekti nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , jeigu vėliau paaiÅ¡kėtų, kad įmonės turimo turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Panevėžio apygardos teismas 2015 m. gruodžio 30 d. nutartimi praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 3 dalimi ir pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas teismo proceso R. G. ir/ar B. G. nėra inicijavęs, pareiÅ¡kime taip pat nenurodoma, kokį turtinį ieÅ¡kinį ir kuriame teisme GreičiÅ«nams ketinama teikti. Teismui taip pat nepateikta duomenų, kad praÅ¡omÄ areÅ¡tuoti turtÄ bÅ«tų bandoma perleisti. Ä® bylÄ pateikti duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad turtas apsunkintas hipoteka, jis yra areÅ¡tuotas antstolio.

Teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės rodo, jog procesinių priežasčių taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nėra. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – Ä®BÄ®) nenumato, jog individualios įmonės savininko ir jo sutuoktinio turtas, kai įmonės bankrotas vykdomas ne teismo tvarka, galėtų (turėtų) bÅ«ti teismo areÅ¡tuojamas, kai Å¡iems asmenims nekeliama byla dėl turtinių ir panaÅ¡ių reikalavimų. Be to, pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų kad, siekdamas nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės savininko(-ų) turtÄ , jau atliko Ä®BÄ® 28 straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus – pasiÅ«lė sudaryti taikos sutartį, bet ji nebuvo sudaryta.

III. Atskirojo skundo argumentai PareiÅ¡kėja UAB „Bankrotas LT“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – areÅ¡tuoti visÄ R. G. ir B. G. bendrÄ ja jungtine nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1) Å ioje byloje pateiktas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra praÅ¡ymas CPK 147 straipsnio 3 dalies prasme, kadangi administratorius neketina reikÅ¡ti jokio ieÅ¡kinio įmonės savininkams.

Administratorius ketino apginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus ir užtikrinti jų finansinių reikalavimų patenkinimÄ ateityje, kuomet bus užbaigtos įmonės turimo turto realizavimo procedÅ«ros.             2) BÅ«tent tai, kad turtas, kuriam praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, yra areÅ¡tuotas antstolių ir tai, kad yra atliktas vykdomasis įraÅ¡as, leidžia manyti, kad egzistuoja grėsmė, jog Å¡is turtas netrukus bus realizuotas (priverstinai per antstolius) ir iÅ¡ Å¡io turto realizavimo gautomis lėšomis bus atsiskaitoma tik su pavieniais kreditoriais, o ne pagal Ä®BÄ® 34 ir 35 straipsnių taisykles, t. y. egzistuoja grėsmė, jog gali bÅ«ti pažeistos imperatyvios Ä®BÄ® nuostatos, bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesai.             3) Nors R.

G. įmonės bankrotas vykdomas ne teismo tvarka, klausimų, susijusių su turto areÅ¡tu, sprendimas, apelianto vertinimu, yra priskirtinas ne kreditorių susirinkimo, o teismo kompetencijai. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Ginčas byloje kilęs dėl galimybės individualios įmonės savininkų turtui taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tuo atveju, kai įmonės bankroto procedÅ«ros vykdomos ne teismo tvarka. Individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, bankroto procesas nuo kitų įmonių bankroto proceso skiriasi tuo, kad, individualiai įmonei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , greta pačios individualios įmonės atsakomybės subjektu tampa individualios įmonės savininkas, kuris taip pat yra ir civilinės atsakomybės pagal savo, kaip fizinio asmens, prievoles, subjektas.

Individualios įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika lemia, jog bankroto byloje apskaitomas ir nukreipiamas kreditorinių reikalavimų tenkinimui ne tik individualios įmonės, bet ir jos savininkams (dalyviams) nuosavybės teise priklausantis turtas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1254/2013). Taigi, į individualios įmonės savininko turtÄ , esant įstatyme nustatytoms sÄ lygoms, gali bÅ«ti nukreipiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal įmonės kreditorių reikalavimus.

Å ie reikalavimai pagal savo pobÅ«dį yra turtiniai, todėl jiems užtikrinti gali bÅ«ti taikomos laikinosios apsaugos priemonės (turto areÅ¡tas) įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Ä®BÄ® 13 straipsnio 1 dalį, ne teismo tvarka bankroto procedÅ«ros vykdomos vadovaujantis Å¡iuo įstatymu. Teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas. Å i nuostata turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ir taikoma sistemiÅ¡kai su kitomis Ä®BÄ® ir CPK nuostatomis, įvertinus bankroto proceso tikslus, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad nurodyta nuostata nepaÅ¡alina teismo teisės individualiosios įmonės savininko turto atžvilgiu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tuo atveju, jei individualios įmonės bankrotas vykdomas ne teismo tvarka.

Kaip pagrįstai pažymi apeliantas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija, todėl Å¡iuo klausimu priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas negalėtų bÅ«ti priverstinai įvykdytas. Ä®monės kreditorių teisių apsaugos apimtis (tuo pačiu ir galimybė apsaugoti savo reikalavimus areÅ¡tuojant įmonės savininko turtÄ ) neturi bÅ«ti mažesnė vien dėl to, kad įmonės bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka. Be to, iÅ¡ individualios įmonės savininko (savininkų) turto iÅ¡ieÅ¡koma pagal Å¡iuo klausimu priimtÄ teismo nutartį (Ä®BÄ® 28 straipsnio 1, 2 dalys).

Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi proceso Å¡alis, praÅ¡anti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turi įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo bÅ«tinybę.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso Å¡aliai, tačiau svarbu yra tai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų asmens teisių daugiau nei bÅ«tina pareikÅ¡tiems reikalavimams užtikrinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1881/2013).Individualios įmonės savininko atsakomybė už įmonės turtines prievoles yra subsidiari, t.y. iÅ¡ieÅ¡kojimas į savininkui priklausantį turtÄ gali bÅ«ti nukreipiamas tik tuo atveju, jei kreditorių reikalavimų patenkinimui nepakanka įmonės turto.

Taigi, vien individualiai įmonei pradėtas bankroto procesas pats savaime nereiÅ¡kia, kad reikalavimai bus nukreipti į įmonės savininko turtÄ . Administratorius, praÅ¡ydamas teismo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones įmonės savininko turtui, tokį savo praÅ¡ymÄ turi motyvuoti bei pagrįsti t.y. nurodyti aplinkybes bei pateikti įrodymus, kodėl konkrečiu atveju yra bÅ«tina areÅ¡tuoti įmonės savininko turtÄ , taip pat įrodymus, kad konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įmonės savininko turto.

Esant subsidiariai įmonės savininko atsakomybei, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas įmonės savininko turtui vien dėl pradėto individualios įmonės bankroto proceso neatitiktų CPK įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų bei proporcingumo principo reikalavimų. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal Ä®BÄ® 28 straipsnio 2 dalį administratorius privalo pasiÅ«lyti sudaryti taikos sutartį neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės kreditoriams prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įmonės savininko (savininkų) turimo turto.

Taigi, įstatymas numato imperatyviÄ sÄ lygÄ , kuri turi bÅ«ti įvykdyta tam, kad į įmonės savininko turtÄ apskritai galėtų bÅ«ti nukreipiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas. Duomenų, kad Å¡i sÄ lyga bÅ«tų įvykdyta, byloje nėra. Be to, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo turinio matyti, kad administratorius Å¡iuo atveju prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti, kad į minėtÄ turtÄ bus galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , jeigu vėliau paaiÅ¡kėtų, jog įmonės turimo turto nepakanka patenkinti kreditorių reikalavimus.

Administratorius kartu su praÅ¡ymu nepateikė jokių duomenų apie bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus, jų dydį, įmonės turtÄ bei duomenų, patvirtinančių, jog egzistuoja reali tikimybė, kad teismo ir administravimo iÅ¡laidos nebus apmokėtos bei kreditorių finansiniai reikalavimai nebus patenkinti iÅ¡ bankrutuojančios įmonės turto, t.y. nepagrindė iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įmonės savininkų turto pagrindų. Kadangi pareiÅ¡kėjas tikėtinai nepagrindė savo reikalavimo, reikalavimas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai atmestas.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, nors pirmosios instancijos teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ dėl teismo teisės taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones vykstat neteisminiam individualios įmonės bankroto procesui, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ginčijama nutartimi iÅ¡spręstas teisingai, todėl ginčijama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 328 straipsnis).  Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

         Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                            Goda Ambrasaitė - Balynienė