2017-11-28 Nr. BB-7045-1-06-1-01027-2008-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-285-222/2017

Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01027-2008-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.7.2.1;

2.3.6.4.5.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Audronės Kartanienės, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. B. ir jo gynėjo advokato Edvino Sergaičio ir nuteistojo Š. Ž. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 3 d. nutarties.

Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu nuteisti:

T. G. B. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį (dėl Kauno plaukimo klubo „O“ turto iššvaistymo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 250 MGL (9415 Eur) dydžio bauda; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį (dėl VšĮ Jaunimo sporto centro „S.S.“ turto iššvaistymo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 7 dalimis, bausmės iš dalies sudėtos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda.

Š. Ž. – pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 250 MGL (9415 Eur) dydžio bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti G. M., R. E., G. V. ir S. Š., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 3 d. nutartimi nuteistojo T. G. B. ir jo gynėjo bei nuteistojo Š. Ž. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. T. G. B. ir Š. Ž. nuteisti už tai, kad organizavo didelės vertės Kauno plaukimo klubui „O“ priklausančio turto iššvaistymą, būtent:

Š. Ž., nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2006 m. vasario 20 d. būdamas Kauno plaukimo klubo „O“ (reg. Kaune, (duomenys neskelbtini) direktorius ir žinodamas šio klubo ūkinę, finansinę būklę, žinodamas, kad uždarųjų akcinių bendrovių (toliau – UAB) „B. T.“, „E“, „J“, „A“, „I“ lėšos, pervestos kaip parama į Kauno plaukimo klubo „O“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Danske Bank A/S“ Lietuvos filiale (buvęs pavadinimas „Sampo“ bankas), šio klubo veikloje nebus panaudotos, kartu su T. G. B. fiktyviai paskyrė Kauno plaukimo klubo „O“ direktoriais R. E. – laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 20 d. iki 2007 m. vasario 14 d., S. Š. nuo 2007 m. vasario 14 d., D. M. – nuo 2007 m. rugsėjo 26 d. iki 2007 m. rugsėjo 26 d., Š. Ž. 2007 metais (tiksliau nenustatytu laiku) nuvyko į UAB „B. T.“, kur su direktoriumi M. V. sutarė dėl paramos suteikimo Kauno plaukimo klubui „O“, ir po susitarimo informavo apie tai T. G. B., o pastarasis nurodė S. Š. vykti į Kauno miesto 17-ąjį notarų biurą Kaune, Laisvės al. 95 / J. G. g. 4, ir sudaryti paramos sutartį su UAB „B. T.“ direktoriumi M. V.;

tęsdami nusikalstamą veiką, nenustatytam asmeniui kompiuteriu surašius prašymus ir sutartis dėl paramos suteikimo, t. y. 2007 m. sausio 2 d. UAB „J“ paramos Kauno plaukimo klubui „O“ sutartį, T. G. B. žinant, Š. Ž. pateikė šią sutartį pasirašyti R. E., ir šis ją 2007 m. sausio 2 d. patvirtino savo parašu. Nenustatytas asmuo pateikė UAB „J“ direktoriui R. V. minėtą paramos sutartį, ir šis ją patvirtino savo parašu ir UAB „J“ antspaudu;

Š. Ž. žinant, T. G. B. nurodė G. V. pateikti D. M. dokumentus – 2007 m. spalio 3 d. prašymą UAB „J“ vadovui dėl paramos suteikimo Kauno plaukimo klubui „O“ ir minėtą paramos sutartį. G. V., vykdydama T. G. B. nurodymus, pateikė pasirašyti UAB „J“ vadovui D. M. minėtus prašymą ir sutartį dėl paramos, ir pastarasis, nežinodamas apie vykdomą nusikalstamą veiką, šiuos dokumentus patvirtino savo parašu;

Š. Ž. žinant, T. G. B. S. Š. pateikė pasirašyti dokumentus – 2007 m. rugpjūčio 7 d. UAB „A“ vadovui prašymą ir 2007 m. rugsėjo 5 d. sutartį Nr. 44 dėl paramos suteikimo Kauno plaukimo klubui „O“, ir pastarasis juos patvirtino savo parašu. Nenustatytas asmuo pateikė UAB „A“ direktoriui A. J. S. tuos pačius dokumentus – paramos sutartį, ir šis juos patvirtino savo parašu ir UAB „A“ antspaudu;

Š. Ž. žinant, T. G. B. nurodė G. V. pateikti D. M. dokumentą – 2007 m. lapkričio 8 d. paramos sutartį dėl UAB „A“ paramos suteikimo Kauno plaukimo klubui „O“. G. V., vykdydama T. G. B. nurodymus, pateikė paramos sutartį pasirašyti D. M., nežinančiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, ir šis ją patvirtino savo parašu. Nenustatytas asmuo pateikė UAB „A“ direktoriui A. J. S. minėtą paramos sutartį, ir šis ją patvirtino savo parašu ir UAB „A“ antspaudu;

Š. Ž. žinant, T. G. B. nurodė G. V. pateikti D. M. dokumentus – 2007 m. spalio 10 d. UAB „E“ vadovui prašymą ir sutartį dėl paramos suteikimo Kauno plaukimo klubui „O“. G. V., vykdydama T. G. B. nurodymus, juos pateikė pasirašyti D. M., nežinančiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, ir pastarasis šiuos dokumentus patvirtino savo parašu. Nenustatytas asmuo pateikė UAB „E“ direktoriui J. M. 2007 m. spalio 10 d. prašymą ir sutartį dėl paramos suteikimo, ir J. M. minėtus dokumentus patvirtino savo parašu ir UAB „E“ antspaudu.

2007 m. sausio 15 d., T. G. B. žinant, Š. Ž. nurodė R. E. vykti į „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialą (buvęs pavadinimas „Sampo“ bankas) ir atidaryti sąskaitą bei išimti sąskaitos čekių knygelę. R. E., vykdydamas Š. Ž. nurodymą, atidarė Kauno plaukimo klubo „O“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Danske Bank A/S“ Lietuvos filiale ir išėmė čekių knygelę Nr. 1 su čekiais nuo 0070276 iki 0070300 bei juos perdavė Š. Ž..

2007 m. birželio 8 d., Š. Ž. žinant, T. G. B. nurodė S. Š. ir G. V. vykti į „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialą ir pateikti duomenis apie tai, kad S. Š. yra Kauno plaukimo klubo „O“ prezidentas, o G. V. buhalterė, pateikti savo parašo pavyzdžius bei išimti čekių knygelę ir ją perduoti T. G. B.. S. Š. ir G. V., vykdydami T. G. B. nurodymą, „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialui pateikė duomenis apie tai, kad S. Š. yra Kauno plaukimo klubo „O“ prezidentas, o G. V. buhalterė, pateikė savo parašo pavyzdžius, S. Š. išėmė čekių knygelę Nr. 1 su čekiais nuo 0076951 iki 0076975 ir ją perdavė G. V., o ši čekių knygelę perdavė T. G. B..

2007 m. gruodžio 18 d., Š. Ž. žinant, T. G. B. nurodė G. V. vykti į „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialą bei išimti čekių knygelę ir ją perduoti T. G. B.. G. V., vykdydama T. G. B. nurodymą, nuvyko į „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialą ir išėmė čekių knygelę Nr. 1 su čekiais nuo 0076876 iki 0076900 bei ją perdavė T. G. B..

Pagal sutartis UAB ,‚B. T.“ pervedus kaip paramą: 2007 m. gruodžio 18 d. – 30 000 Lt, 2007 m. gruodžio 19 d. – 30 000 Lt, 2007 m. gruodžio 20 d. – 30 000 Lt, 2007 m. gruodžio 21 d. – 30 000 Lt, 2007 m. gruodžio 22 d. – 30 000 Lt, 2007 m. gruodžio 27 d. – 30 000 Lt, 2007 m. gruodžio 28 d. – 30 000 Lt, UAB „E“ pervedus kaip paramą: 2007 m. spalio 12 d. – 49 000 Lt, UAB „J“ pervedus kaip paramą: 2007 m. sausio 30 d. – 10 000 Lt, 2007 m. sausio 23 d. – 10 000 Lt, 2007 m. vasario 8 d. – 14 000 Lt, 2007 m. vasario 6 d. – 15 000 Lt, UAB „A“ pervedus kaip paramą: 2007 m. rugsėjo 6 d. – 32 000 Lt, 2007 m. lapkričio 13 d. – 32 500 Lt, UAB „I“ pervedus kaip paramą: 2007 m. rugpjūčio 7 d. – 15 000 Lt, 2007 m. rugpjūčio 14 d. – 15 000 Lt, 2007 m. rugpjūčio 16 d. – 10 000 Lt, T. G. B. žinant, Š. Ž. nurodė R. E. vykti į „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialą ir ten iš Kauno plaukimo klubo „O“ sąskaitos pagal čekius išimti pinigines lėšas; R. E., vykdydamas Š. Ž. nurodymą, iš Kauno plaukimo klubo „O“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) čekiais išėmė: 2007 m. sausio 24 d. čekiu Nr. 0070277 9940 Lt, 2007 m. sausio 30 d. čekiu Nr. 0070279 9950 Lt, 2007 m. kovo 7 d. čekiu Nr. 0070282 260 Lt, iš viso 20 150 Lt, juos perdavė Š. Ž..

T. G. B., Š. Ž. žinant, „Danske Bank A/S“ Lietuvos filiale iš Kauno plaukimo klubo „O“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išėmė: 2007 m. vasario 6 d. čekiu Nr. 0070280 14 800 Lt, 2007 m. vasario 8 d. čekiu Nr. 0070281 13 800 Lt, iš viso 28 600 Lt.

T. G. B., Š. Ž. žinant, nurodė G. V. vykti į „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialą, ten iš Kauno plaukimo klubo „O“ sąskaitos išimti pinigines lėšas (pagal čekius ir grynaisiais pinigais), G. V., vykdydama T. G. B. nurodymą, iš Kauno plaukimo klubo „O“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) čekiais išėmė: 2007 m. rugpjūčio 7 d. čekiu Nr. 0076951 14 700 Lt, 2007 m. rugpjūčio 8 d. čekiu Nr. 0076952 100 Lt, 2007 m. rugpjūčio 9 d. čekiu Nr. 0076953 100 Lt, 2007 m. rugpjūčio 14 d. čekiu Nr. 0076954 14 650 Lt, 2007 m. rugpjūčio 16 d. čekiu Nr. 0076956 9500 Lt, 2007 m. rugsėjo 6 d. čekiu Nr. 0076960 31 500 Lt, 2007 m. rugsėjo 6 d. čekiu Nr. 0076962 300 Lt, 2007 m. spalio 12 d. čekiu Nr. 0076963 20 000 Lt, 2007 m. spalio 13 d. čekiu Nr. 0076965 9600 Lt, 2007 m. spalio 13 d. čekiu Nr. 0076966 19 100 Lt, 2007 m. spalio 17 d. čekiu Nr. 0076968 200 Lt, 2007 m. spalio 19 d. čekiu Nr. 0076967 100 Lt, 2007 m. spalio 22 d. čekiu Nr. 0076969 300 Lt, 2007 m. spalio 25 d. čekiu Nr. 0076970 300 Lt, 2007 m. lapkričio 13 d. čekiu Nr. 0076971 32 000 Lt, 2007 m. lapkričio 13 d. čekiu Nr. 0076975 300 Lt, 2007 m. gruodžio 18 d. čekiu Nr. 0076876 29 400 Lt, 2007 m. gruodžio 19 d. čekiu Nr. 0076877 29 500 Lt, 2007 m. gruodžio 19 d. čekiu Nr. 0076878 100 Lt, 2007 m. gruodžio 20 d. čekiu Nr. 0076880 29 500 Lt, 2007 m. gruodžio 21 d. čekiu Nr. 0076881 29 500 Lt bei grynaisiais pinigais išėmė 2007 m. rugpjūčio 19 d. 200 Lt, 2007 m. gruodžio 19 d. 200 Lt, iš viso 271 150 Lt, juos perdavė T. G. B..

T. G. B. nurodė G. V. kartu su Š. Ž. vykti į „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialą ir ten iš Kauno plaukimo klubo „O“ sąskaitos čekiais išimti pinigines lėšas bei jas perduoti Š. Ž.. G. V., vykdydama T. G. B. nurodymą, iš Kauno plaukimo klubo „O“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) čekiais išėmė: 2007 m. gruodžio 22 d. čekiu Nr. 0076882 29 700 Lt, 2007 m. gruodžio 27 d. čekiu Nr. 0076883 29 700 Lt, 2007 m. gruodžio 28 d. čekiu Nr. 0076884 19 800 Lt, iš viso 79 200 Lt, juos perdavė Š. Ž..

Tokiu būdu T. G. B. bei Š. Ž. organizavo S. Š., R. E. žinioje buvusių ir G. V. patikėtų didelės vertės Kauno plaukimo klubui „O“ priklausančių 399 100 Lt iššvaistymą.

2. Tomas G. B. nuteistas už tai, kad, duodamas nurodymus, organizavo viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Jaunimo sporto centrui „S.S.“ priklausančio didelės vertės turto iššvaistymą, būtent:

T. G. B. kartu su G. M. nurodė R. B. įsteigti VšĮ Jaunimo sporto centrą „S.S.“, paskirti R. E. pirmininku ir, žinodamas VšĮ Jaunimo sporto centro „S.S.“ ūkinę, finansinę būklę bei tai, kad uždarųjų akcinių bendrovių „K“, „A“, „A. K.“, „E. M. M. A.“, „M. B.“, „J“, „D“, „T. G. K.“, „LCL“, UAB „N. Ž.“, IĮ „G“, Kauno plaukimo klubo „O“, D. V., UAB „I“ gautos kaip parama lėšos VšĮ Jaunimo sporto centrui „S.S.“ jo veikloje nebus panaudotos, kartu su G. M. fiktyviai paskyręs VšĮ Jaunimo sporto centro „S.S.“ direktoriumi R. E., 2006 metais, tiksliau nenustatytu laiku, G. M. žinant, nuvyko į UAB „K.“, kur su direktoriumi J. K. žodžiu sutarė dėl paramos suteikimo VšĮ Jaunimo sporto centrui „S.S.“. Nenustatytam asmeniui kompiuteriu surašius UAB „K“ 2006 m. rugsėjo 11 d., 2006 m. spalio 23 d., 2007 m. balandžio 27 d. paramos sutartis, T. G. B. žinant, G. M. pateikė šias sutartis pasirašyti R. E., pastarasis jas patvirtino savo parašu. Nenustatytas asmuo pateikė išvardintas paramos sutartis UAB „K“ direktoriui J. K., ir šis jas patvirtino savo parašu ir UAB „K“ antspaudu;

tęsiant nusikalstamą veiką, nenustatytam asmeniui kompiuteriu surašius UAB „A“ 2007 m. gegužės 15 d. paramos sutartį Nr. 0017, 2008 m. sausio 2 d. paramos sutartį Nr. 0021 dėl paramos suteikimo VšĮ Jaunimo sporto centrui „S.S.“, T. G. B. žinant, G. M. pateikė šias sutartis pasirašyti R. E., pastarasis jas patvirtino savo parašu. Nenustatytas asmuo išvardintas paramos sutartis pateikė UAB „A“ direktoriui V. K., ir šis jas patvirtino savo parašu ir UAB „A“ antspaudu;

tęsiant nusikalstamą veiką, 2006 metais (tiksliau nenustatytu laiku), T. G. B. žinant, G. M. nuvyko į UAB „A. K.“, kur su direktoriumi V. S. žodžiu sutarė dėl paramos suteikimo VšĮ Jaunimo sporto centrui „S.S.“. Nenustatytam asmeniui kompiuteriu surašius UAB „A. K.“ prašymus ir sutartis dėl paramos suteikimo VšĮ Jaunimo sporto centrui „S.S.“, t. y. 2006 m. gruodžio 28 d. sutartį Nr. 0016, 2007 m. vasario 7 d. sutartį Nr. 02-07/1, T. G. B. žinant, G. M. pateikė šiuos dokumentus pasirašyti R. E., ir šis juos patvirtino savo parašu. Nenustatytas asmuo pateikė UAB „A. K.“ direktoriui V. S. išvardintus dokumentus – prašymus, paramos sutartis, ir šis sutartis patvirtino savo parašu ir UAB „A. K.“ antspaudu;

tęsiant nusikalstamą veiką, 2006 metais (tiksliau nenustatytu laiku), T. G. B. žinant, G. M. nuvyko į UAB „E. M. M. A.“, kur su direktoriumi E. V. žodžiu sutarė dėl paramos suteikimo VšĮ Jaunimo sporto centrui „S.S.“. Nenustatytam asmeniui kompiuteriu surašius UAB „ E. M. M. A.“ prašymą dėl paramos suteikimo VšĮ Jaunimo sporto centrui „S.S.“, 2006 m. lapkričio 10 d. paramos sutartį Nr. 0011, T. G. B. žinant, G. M. pateikė šiuos dokumentus pasirašyti R. E. ir šis juos patvirtino savo parašu. Nenustatytas asmuo pateikė UAB „ E. M. M. A.“ direktoriui E. V. minėtus prašymą ir sutartį dėl paramos suteikimo VšĮ Jaunimo sporto centrui „S.S.“, ir šis juos patvirtino savo parašu ir UAB „ E. M. M. A.“;

tęsiant nusikalstamą veiką, nenustatytam asmeniui kompiuteriu surašius IĮ „G“ prašymą dėl paramos suteikimo VšĮ Jaunimo sporto centrui „S.S.“, 2007 m. spalio 2 d. paramos sutartį Nr. 0710/02, T. G. B. žinant, G. M. pateikė minėtus dokumentus pasirašyti R. E. ir šis juos patvirtino savo parašu. Nenustatytas asmuo pateikė IĮ „G“ savininkui G. T. minėtą paramos sutartį Nr. 0710/02, ir šis ją patvirtino savo parašu ir IĮ „G“ antspaudu;

tęsiant nusikalstamą veiką, 2007 metais (tiksliau nenustatytu laiku), G. M. žinant, T. G. B. nuvyko į UAB „M. B.“, kur su direktoriumi A. B. žodžiu sutarė dėl paramos suteikimo VšĮ Jaunimo sporto centrui „S.S.“. Nenustatytam asmeniui kompiuteriu surašius UAB „M. B.“ prašymą dėl paramos suteikimo VšĮ Jaunimo sporto centrui „S.S.“ ir 2007 m. rugsėjo 20 d. paramos sutartį SZS/MB09.20, T. G. B. žinant, G. M. pateikė šiuos dokumentus pasirašyti R. E. ir šis juos patvirtino savo parašu. Nenustatytas asmuo pateikė minėtą paramos sutartį UAB „M. B.“ direktoriui A. B., ir šis ją patvirtino savo parašu ir UAB „M. B.“ antspaudu;

tęsiant nusikalstamą veiką, 2006 metais (tiksliau nenustatytu laiku), T. G. B. žinant, G. M. nuvyko į UAB „J“, kur su direktoriumi R. V. žodžiu sutarė dėl paramos suteikimo VšĮ Jaunimo sporto centrui „S.S.“. Nenustatytam asmeniui kompiuteriu surašius UAB „J“ prašymą dėl paramos suteikimo VšĮ Jaunimo sporto centrui „S.S.“ ir 2006 m. rugsėjo 19 d., 2006 m. gruodžio 20 d., 2006 m. gruodžio 27 d., 2007 m. sausio 4 d., 2007 m. sausio 24 d., 2007 m. spalio 10 d., 2008 m. sausio 11 d. paramos sutartis, 2006 m. gruodžio 22 d. paramos sutartį Nr. 0020, priedą prie paramos sutarties Nr. 0020, po to G. M. pateikė šiuos dokumentus pasirašyti R. E. ir šis juos patvirtino savo parašu. Nenustatytas asmuo pateikė pirmiau išvardintus dokumentus UAB „J“ direktoriui R. V., ir šis minėtas paramos sutartis patvirtino savo parašu ir UAB „J“ antspaudu;

tęsiant nusikalstamą veiką, nenustatytam asmeniui kompiuteriu surašius UAB „D“ prašymą ir 2006 m. gruodžio 15 d. sutartį dėl paramos suteikimo VšĮ Jaunimo sporto centrui „S.S.“, T. G. B. žinant, G. M. pateikė minėtus dokumentus pasirašyti R. E. ir šis juos patvirtino savo parašu. Nenustatytas asmuo pateikė UAB „D“ direktoriui V. N. minėtą paramos sutartį, ir šis ją patvirtino savo parašu ir UAB „D“ antspaudu;

tęsiant nusikalstamą veiką, 2006 metais (tiksliau nenustatytu laiku), G. M. žinant, T. G. B. nuvyko į UAB „T. G. K.“, kur su direktoriumi S. M. žodžiu sutarė dėl paramos suteikimo VšĮ Jaunimo sporto centrui „S.S.“. Nenustatytam asmeniui kompiuteriu surašius UAB „T. G. K.“ 2006 m. rugsėjo 22 d. sutartis Nr. SS1 ir Nr. TG-SS2, 2006 m. gruodžio 21 d. sutartį Nr. TG-SS3, 2007 m. rugpjūčio 13 d. sutartį Nr. S2S/TG07.01 dėl paramos suteikimo VšĮ Jaunimo sporto centrui „S.S.“, T. G. B. žinant, G. M. pateikė šias sutartis pasirašyti R. E. ir šis jas patvirtino savo parašu. Nenustatytas asmuo pateikė šias sutartis UAB „T. G. K.“ direktoriui S. M., ir šis jas patvirtino savo parašu ir UAB „T. G. K.“ antspaudu;

tęsiant nusikalstamą veiką, 2006 metais, tiksliau nenustatytu laiku, T. G. B. žinant, G. M. nuvyko į UAB „N. Ž.“, kur su direktoriumi G. K. žodžiu sutarė dėl paramos suteikimo VšĮ Jaunimo sporto centrui „S.S.“. Nenustatytam asmeniui kompiuteriu surašius 2006 m. lapkričio 3 d. paramos sutartį Nr. 0012, G. M. pateikė šį dokumentą pasirašyti R. E. ir šis ją patvirtino savo parašu, o šią sutartį pateikus UAB „N. Ž.“ direktoriui G. K., šis ją taip pat patvirtino savo parašu ir UAB „N. Ž.“ antspaudu.

Pagal sudarytas sutartis UAB „K“ kaip paramą pervedė pinigines lėšas: 2006 m. rugsėjo 11 d. 36 000 Lt, 2006 m. spalio 23 d. 36 000 Lt, 2007 m. balandžio 24 d. 38 000 Lt, UAB „A“ 2007 m. gegužės 15 d. 50 000 Lt, 2008 m. sausio 2 d. 50 000 Lt, UAB „A. K.“ 2006 m. gruodžio 28 d. 25 000 Lt, 2007 m. vasario 7 d. 80 000 Lt, UAB „E. M. M. A.“ 2006 m. spalio 10 d. 30 000 Lt, IĮ „G“ 2007 m. spalio 2 d. 10 000 Lt, UAB „M. B.“ 2007 m. rugsėjo 20 d. 40 000 Lt, UAB „J“ 2006 m. rugsėjo 19 d. 30 000 Lt, 2006 m. gruodžio 12 d. 40 000 Lt, 2006 m. gruodžio 20 d. 45 000 Lt, 2006 m. gruodžio 27 d. 45 000 Lt, 2007 m. sausio 4 d. 45 000 Lt, 2007 m. sausio 24 d. 45 000 Lt, 2007 m. spalio 10 d. 40 000 Lt, 2008 m. sausio 11 d. 40 000 Lt, UAB „D“ 2006 m. gruodžio 15 d. 100 000 Lt, UAB „T. G. K.“ 2006 m. rugsėjo 22 d. 5000 Lt, 2006 m. spalio 4 d. 5000 Lt, 2006 m. gruodžio 30 d. 25 000 Lt, 2007 m. rugpjūčio 18 d. 9000 Lt, UAB „LCL“ 1 512 400 Lt, UAB „N. Ž.“ 20 000 Lt, Kauno plaukimo klubui „O“ 4000 Lt, D. V. 2007 m. rugpjūčio 2 d. 21 000 Lt, UAB „I“ 2007 m. lapkričio 28 d. 25 000 Lt; T. G. B. žinant, pagal G. M. nurodymą R. E., nuvykęs į AB banką „Snoras“, iš VšĮ Jaunimo sporto centro „S.S.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išėmė 40 000 Lt ir juos perdavė G. M.; pastarasis iš gautų pinigų 16 100 Lt kasos apskaitoje neapskaitė, nepateikė jų panaudojimo dokumentų, nepagrindė apskaitos dokumentais.

T. G. B. žinant, vykdydamas G. M. nurodymą, R. E., nuvykęs į „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialą, iš VšĮ Jaunimo sporto centro „S.S.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išėmė 128 820 Lt ir juos perdavė G. M., pastarasis iš gautų pinigų 103 120 Lt kasos apskaitoje neapskaitė, nepateikė jų panaudojimo dokumentų, nepagrindė apskaitos dokumentais.

T. G. B. žinant, vykdydamas G. M. nurodymą, R. E., nuvykęs į AB banką „Snoras“, iš VšĮ Jaunimo sporto centro „S.S.“ kortelinės sąskaitos išėmė 1 484 040 Lt ir juos perdavė G. M., pastarasis iš gautų pinigų 1 236 068,96 Lt kasos apskaitoje neapskaitė, nepateikė jų panaudojimo dokumentų, nepagrindė apskaitos dokumentais.

T. G. B. žinant, G. M. pagal 2006 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 23 iš VšĮ Jaunimo sporto centro „S.S.“ kasos nekilnojamajam turtui pirkti išėmė 281 800 Lt, tačiau nepateikė jų panaudojimo dokumentų, nepagrindė apskaitos dokumentais, į VšĮ Jaunimo sporto centro „S.S.“ kasą jų negrąžino.

Tokiu būdu T. G. B. organizavo R. E. žinioje buvusio VšĮ Jaunimo sporto centrui „S.S.“ priklausančio didelės vertės turto – 1 637 088,96 Lt – iššvaistymą.

3. Kasaciniu skundu nuteistasis T. G. B. ir jo gynėjas advokatas Edvinas Sergaitis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą T. G. B. nutraukti.

3.1. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismų sprendimai dėl T. G. B. pripažinimo kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 4 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, yra neteisingi, neteisėti ir nepagrįsti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

3.2. Pasak kasatorių, Kauno plaukimo klubo „O“ piniginių lėšų trūkumas – esminė aplinkybė – ne tik nėra nustatytas, bet apskritai nebuvo aiškinamasi, nes nepatikrinta, koks faktinis piniginių lėšų likutis šio klubo kasoje (AB SEB banke nuomojamame seife) buvo iki T. G. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, koks buvo po to ir ar šis likutis sutapo su dokumentaliai turėjusiu būti likučiu. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. vasario 7 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2011 konstatavo, kad vien „<...> lėšų trūkumas pagal apskaitos duomenis nėra pakankamas patvirtinimas, kad iš tikrųjų yra padaryta žala, nes nepaneigta, kad tai gali būti apskaitos klaidos ar netikslumai“.

Apeliacinio proceso metu apklausus buvusį Kauno plaukimo klubo „O“ prezidentą Š. M. pasitvirtino, kad klubas naudojosi AB SEB banko teikiama paslauga – nuomojosi seifą, kuriame buvo laikomos nepanaudotos iš banko sąskaitos paimtos piniginės lėšos. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nenustatytas klubo „O“ piniginių lėšų likutis nepaneigia specialisto išvados Nr. 5-2/88 pagrįstumo ir patikimumo. Tačiau specialistei V. J. užduotyje buvo pavesta atlikti buhalterinių dokumentų bei paramos panaudojimo nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. tyrimą, bet nebuvo pavesta nustatyti Kauno plaukimo klubo „O“ faktinių piniginių lėšų likučių atlikto tyrimo laikotarpiu bei nustatyti, ar faktinis piniginių lėšų likutis atitiko dokumentinį grynųjų pinigų likutį.

Teisme specialistė V. J. patvirtino, kad jeigu atliekant Kauno plaukimo klubo „O“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą jai būtų pateikta informacija apie tai, kokia suma Kauno plaukimo klubo „O“ dokumentaliai užpajamuotų grynųjų pinigų buvo laikoma SEB banke nuomotame seife, ši aplinkybė būtų turėjusi įtakos jos tyrimo rezultatui (pateikiant minėtą 2009 m. birželio 10 d. specialisto išvadą). Nenustačius minėtos esminės šios bylos aplinkybės, kasatorių manymu, nėra įrodyta, jog apskritai Kauno plaukimo klubo „O“ turtas buvo iššvaistytas, teismų išvada apie tai tėra prielaida.

Be to, bylą nagrinėjant apeliaciniame teisme nuteistasis R. E. nepaneigė, jog sutartyje dėl seifo nuomos pratęsimo yra jo parašas, taigi, jis (R. E.) žinojo apie seifą, kuriame buvo laikomi plaukimo klubo „O“ grynieji pinigai, tačiau bylos tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu šią aplinkybę nuslėpė. Tai, ar paimtus iš plaukimo klubo „O“ sąskaitos grynuosius pinigus R. E. įnešdavo į seifą SEB banke, nebuvo tirta. Jokių įrodymų, jog T. G. B. bent jau žinojo apie šį seifą, apie jame laikomus grynuosius pinigus, kaip ir jokių įrodymų, kad T.

G. B. būtų organizavęs banko seife buvusių Kauno plaukimo klubo „O“ piniginių lėšų iššvaistymą, šioje byloje nėra, tokios aplinkybės net nebuvo nustatomos. Kasaciniame skunde nurodoma, kad T. G. B. nuosekliai viso proceso metu įrodinėjo, kad Kauno plaukimo klubo „O“ piniginės lėšos buvo laikomos šio klubo kasoje – AB SEB banke nuomotame seife.

3.3. Kasaciniame skunde pažymima, kad BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos vienas iš požymių yra padariniai. Bet kokio turto iššvaistymo atveju kaltininkas turi suprasti, kad jis svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savu, numatyti, kad dėl tokios jo veikos teisėtas turto turėtojas turto neteks, ir to norėti. Vadinasi, turto iššvaistymo padariniai turi būti nukentėjusiojo materialaus turto netekimas, o kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, kaltininko veika yra būtina materialinės žalos atsiradimo sąlyga (tarp veikos ir padarinių yra būtinas priežastinis ryšys).

3.4. Taip pat, pasak kasatorių, nėra įrodyta, jog ir VšĮ Jaunimo sporto centro „S.S.“ turtas – piniginės lėšos – buvo iššvaistytas, nes nebuvo paneigtos aplinkybės, kurias T. G. B. nuosekliai įrodinėjo, t. y. tai, kad pagal VšĮ Jaunimo sporto centro „S.S.“ pirmininko R. E. pasirašytą 2007 metų ataskaitą rėmėjams minėtas klubas pasirašė Jungtinės veiklos sutartį, buvo įrengiama uždaroji trasa automobiliams ir motociklams (UTAM) karjere šalia Dubysos skardžio ir atlikta iš viso už 1 945 400 Lt konkrečiai įvardintų darbų, kurių atlikimo etapai užfiksuoti pateiktose fotonuotraukose.

3.5. Nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, kad R. E. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje (sporto centro „S.S.“ apskaitos dokumentų neišsaugojimo), kaltu prisipažino, tačiau iš 2009 m. kovo 20 d. specialisto išvados Nr.5-2/36 „Dėl VšĮ Jaunimo sporto klubas „S. S.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“ matyti, jog būtent dėl šios nusikalstamos veikos negalima nustatyti, kur buvo panaudotos šio sporto centro piniginės lėšos. Taigi, T. G. B. iš esmės yra nuteistas už VšĮ Jaunimo sporto centro „S.S.“ piniginių lėšų pasisavinimą tik dėl to, kad R. E. neišsaugojo šių piniginių lėšų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų.

3.6. Kasaciniame skunde nurodomos BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatos ir teigiama, kad nėra surinkta pakankamų, objektyvių ir leistinų įrodymų, kurie leistų daryti kategorišką išvadą, jog Kauno plaukimo klubo „O“ ir VšĮ Jaunimo sporto centro „S.S.“ turtas (piniginės lėšos) buvo iššvaistytas. Dėl to, anot kasatorių, teismai T. G. B. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tai yra, nesant nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių viseto, jo veiksmus nepagrįstai kriminalizavo.

3.7. Kasaciniame skunde nurodoma, kaip keitėsi įtarimai ir kaltinimai T. G. B.; pvz., 2008 m. spalio 20 d. pranešimuose apie įtarimą jis įvardijamas kaip padėjėjas sukčiaujant, turint tikslą išvengti juridinio asmens pelno mokesčio mokėjimo (nurodyti įvairūs ūkio subjektai, bet ne klubas „O“, vėliau tik kaip tarpininkas už atlygį (bet ne kaip organizatorius), pasisavinant Kauno plaukimo klubo „O“ turtą, dar kitaip – 2008 m. spalio 20 d. pateiktame pranešime dėl įtarimo. Įvertinę tai, kad kaltinimai T. G. B. (dėl bendrininkų grupių skirtingoms nusikalstamoms veikoms atlikti iš skirtingų asmenų organizavimo) keitėsi, kasatoriai daro išvadą, jog įrodymai buvo modeliuojami ne pagal turimus objektyvius duomenis, ir tai reiškia, kad jokių konkrečių duomenų, jog T. G. B. organizavo nusikalstamų veikų padarymą, nėra ir niekada nebuvo, o teismas jo kaltumą padarius inkriminuojamus nusikaltimus preziumavo. Kasatoriaus manymu, teismų išvada, jog T. G. B. organizavo nusikalstamų veikų padarymą, tėra prielaidos, padarytos neteisingai įvertinus bendrininkavimo instituto nuostatas ir netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, tai yra nesant T. G. B. veiksmuose BK 24 straipsnio 4 dalyje nustatytų požymių.

3.8. Be to, kasaciniame skunde teigiama, kad atsisakymas tirti gynybos nurodytas aplinkybes, atmetimas gynybos prašymų ir kartu perkėlimas T. G. B. pareigos įrodinėti savo nekaltumą yra esminis baudžiamojo proceso nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimas. Kartu teismai pažeidė ir lygiateisiškumo principą, neužtikrino proceso šalių – gynybos ir valstybinio kaltinimo – lygybės, dėl to procesas pirmosios instancijos teisme nebuvo rungtyniškas. Pasak kasatoriaus, kaltinimo ir gynybos šalys turėjo nevienodas sąlygas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio nuostatas, kaltinamasis turi teisę į tai, kad gynybos liudytojai būtų iškviesti ir apklausti tokiomis pat sąlygomis, kokios taikomos kaltinimo liudytojams; asmens teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, tarp jų ir kaltinamojo teisė apklausti gynybos liudytojus, detalizuota Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) (BPK 7 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 7 dalis, 270 straipsnio 1 dalis); šių teisių užtikrinimą garantuoja BPK 45, 268, 292 straipsniai. Rungtyniškai vykstančiame teismo procese galimybė naudotis įstatyme numatytomis procesinėmis teisėmis kaltinamąjį, kaip ir įtariamąjį, įgalina būti aktyviu proceso subjektu (BPK 7, 21, 22 straipsniai), o teismas turi pareigą užtikrinti galimybę šiomis teisėmis pasinaudoti (BPK 10 straipsnis, 242 straipsnio 1 dalis, 301 straipsnio 1 dalis). Kasatorius mano, kad dėl pirmiau nurodytų aplinkybių buvo suvaržyta nuteistojo T. G. B. teisė į gynybą (BPK 10, 45 straipsniai, 44 straipsnio 7 dalis, 22 straipsnio 3 dalis) ir tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamus teismų nuosprendžius dėl esminių BPK pažeidimų.

3.9. Kasatorių manymu, nesant įrodymų apie tai, kad T. G. B. buvo organizatorius, ir tokiu jo nepripažinus, apkaltinamasis nuosprendis jam šioje byloje net negalėtų būti priimtas, kadangi T. G. B. nei Kauno plaukimo klubo „O“, nei VšĮ Jaunimo sporto centro „S.S.“ turtas niekada nebuvo patikėtas ir nebuvo jo žinioje. Kasatoriai mano, kad įrodymus teismai vertino pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles – išsamiai ir nešališkai neišnagrinėję visų bylos aplinkybių, bei padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, o skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstydami tik apkaltinančius įrodymus, neanalizuodami visų įrodymų turinio ir neatskleisdami jų tarpusavio ryšio, teismai pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, o nenustatę tikrųjų bylos aplinkybių, teismai esmingai pažeidė T. G. B. teisę į teisingą ir nešališką teismą.

4. Kasaciniu skundu nuteistasis Š. Ž. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą jam nutraukti.

4.1. Kasaciniame skunde nurodoma apie tai, kad, laikydamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepagrįstu ir neteisėtu, priimtu pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalį, neatitinkančiu BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jį apskundė apeliacine tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų BPK pažeidimų bei netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

4.2. Kasaciniame skunde pateikiamas BK 184 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių išaiškinimas teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2012, 2K-630/2013, 2K-7-388/2012, 2K-451/2014, 2K-443/2011, 2K-7-41-511/2017, 2K-451/2014), pažymima apie būtinumą nustatyti kaltininko tyčią, tikslus (siekį) atskleisti bendrininkų susitarimo ribas, atriboti turto pasisavinimą nuo iššvaistymo (BK 183, 184 straipsniai).

4.3. Kasatorius cituoja apkaltinamąjį nuosprendį, jame nurodytas inkriminuotų nusikalstamų veikų, padarytų bendrininkų grupės, faktines aplinkybes, pažymi, kad teismas nenustatė, jog T. G. B. ir Š. Ž. gautus pinigus perleido tretiesiems asmenims ir prarado galimybę jais disponuoti. Kasatoriaus manymu, teismo išvados dėl bendrininkų vieningos tyčios kryptingumo, t. y. dėl to, kad kaltininkų veiksmai buvo nukreipti į svetimo turto iššvaistymą, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes, pagal jas, paramos lėšos buvo grobstomos (pasisavinamos) pagal konkrečią iš anksto apgalvotą ir suplanuotą schemą, kurią 2007 metais parengė ir realizavo Kauno plaukimo klubo „O“ direktoriai ir buhalterė, pasinaudodami tuo, jog klubas turėjo paramos gavėjo statusą. Nusikalstama veika buvo realizuota atskirais etapais – pirmiausia buvo vykdoma paramos teikėjų (rėmėjų) paieška, paramos sutarčių su jais sudarymas ir paramos lėšų į klubo „O“ banko sąskaitą surinkimas. Pagal sudarytas paramos teikimo sutartis, į klubo „O“ banko sąskaitą paramos teikėjai pervedė kaip paramą pinigines lėšas. Toliau buvo organizuojamas ir vykdomas pervestų į banką paramos lėšų išgryninimas ir pasidalijimas tarp bendrininkų. Taigi, klubui „O“ pervestos paramos lėšos buvo ne iššvaistytos, o pagrobtos sukčiavimo ar pasisavinimo būdu. Kasatoriaus manymu, pirmosios instancijos teismas bendrininkų veiksmus neteisėtai disponuojant klubui „O“ pervestomis paramos lėšomis pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kvalifikavo neteisingai, o jį nuteisė už nusikalstamą veiką, kurios nepadarė.

4.4. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į jo apeliacinio skundo argumentą dėl netinkamo veikos kvalifikavimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, tik deklaratyviai nurodė sutinkantis su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrindinį dėmesį skirdamas BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bendrininkavimą, taikymui, bet neišaiškino BK 184 straipsnio 2 dalies sudėties turinio, objektyviųjų ir subjektyviųjų inkriminuotos veikos požymių. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimo.

4.5. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai nenagrinėjo kitų jo apeliacinio skundo argumentų – dėl jo veiksmų, susijusių su tęstine G. V. nusikalstama veika, neteisingo kvalifikavimo kaip organizatoriaus pagal BK 24 straipsnio 2 dalį (ir 184 straipsnio 2 dalį). Pasak kasatoriaus, nenustatyta ir nuosprendyje nenurodyta, kad jo, kaip G. V. veikos organizatoriaus (ir bendrininko), tyčia apėmė ir G. V. tyčią – apgaule išgryninti ir pasisavinti pinigus. Dėl to teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį.

4.6. Kasaciniame skunde teigiama, kad netinkamai taikytos BK bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bendrininkavimą ir bendrininkų atsakomybę; apie tai buvo nurodyta ir apeliaciniame skunde (esminis argumentas). Kaltinamajame akte jo (Š. Ž.) ir kitų bendrininkų veika buvo kvalifikuota kaip padaryta organizuotos grupės, tačiau pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę iš kaltinimo pašalino ir kaltininkų veiksmus kvalifikavo kaip padarytus bendrininkų grupės. Be to, skundžiamu nuosprendžiu jis pripažintas kaltu dėl tų tęstinės nusikalstamos veikos epizodų, kuriuos atliko grupės vykdytojai, o kasatorius (jo teigimu) neatliko nei organizatoriaus, nei padėjėjo, nei kurstytojo vaidmens, tik žinojo apie vykdytojų daromą tęstinę veiką. Kasaciniame skunde išdėstomos (perrašomos) teismo inkriminuotos tęstinės nusikalstamos veikos aplinkybės. Toliau kasatorius skunde išdėsto BK 24 straipsnio 4 dalies, 26 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 4 dalies nuostatas (reglamentuojančias bendrininkavimą ir baudžiamosios atsakomybės pagrindus). Šios nuostatos, pasak kasatoriaus, buvo pažeistos, nes jis nuteistas už nusikalstamus veiksmus, kurių nepadarė, todėl visi T. G. B. organizuoti ir vykdytojų padaryti tęstiniai nusikalstami veiksmai turi būti pašalinti iš jo kaltinimo. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje į jo apeliacinio skundo argumentą aptartu klausimu neatsakyta (arba atsakyta tik formaliai).

4.7. Kasatorius cituoja dalį aprašytos nusikalstamos veikos: „T. G. B., Š. Ž. žinant, „Danske Bank A/S“ Lietuvos filiale iš Kauno plaukimo klubo „O“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) čekiais išėmė: 2007 m. vasario 6 d. čekiu Nr. 0070280 –14 800 Lt, 2007 m. vasario 8 d. čekiu Nr. 0070281 – 13 800 Lt, iš viso 28 600 Lt.“ Teigia, kad šiuo atveju T. G. B. veiksmai gali būti kvalifikuojami tik kaip jam patikėto turto pasisavinimas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes įrodymais nustatyta, jog pinigus iš banko sąskaitos jis išėmė turėdamas teisėtai išduotą klubo „O“ vadovo rašytinį įgaliojimą valdyti, naudoti sąskaitoje esančius pinigus ir jais disponuoti. Taigi, pasak kasatoriaus, akivaizdu, kad jis padarant šią veiką iš viso nedalyvavo, o tik žinojo, kad T. G. B. padarė nurodytą nusikaltimą. Teismas, darydamas išvadą, kad jis (Š. Ž.) organizavo ar kitaip bendrininkavo darant T. G. B. padarytą nusikaltimą, kasatoriaus manymu, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o apeliacinės instancijos teismo nutartyje šiuo klausimu nepasisakyta.

4.8. Kasaciniame skunde teigiama ir apie neteisingą įrodymų vertinimą nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes. Nuteistasis nurodo viso proceso metu nuosekliai tvirtinęs, kad nusikalstamos veikos nepadarė, kad G. V. jam 79 200 Lt, o R. E. 20 150 Lt neperdavė. Apkaltinamojo nuosprendžio išvados dėl šių aplinkybių buvimo paremtos vien tik G. V. ir R. E. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Kasatorius nesutinka su tuo, kaip buvo įvertinti jo ir minėtų asmenų parodymai, ir teigia, kad toks įrodymų vertinimas yra neteisingas, neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo normų ir prieštarauja teismų praktikai. Pasak kasatoriaus, R. E. ir G. V. parodymams (apie pinigų perdavimo faktą) teismai suteikė prioritetą, viršenybę prieš jo parodymus, neatsižvelgė, kad G. V. siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės ar kitaip palengvinti savo teisinę padėtį. Be to, kasatorius atkreipia dėmesį, kad G. V., kaip nusikalstamos veikos vykdytojos, indėlis buvo pats didžiausias, ji siekė nuslėpti jos pačios padarytą pinigų pasisavinimą, išvengti įgytų lėšų konfiskavimo ir klaidino teismą, tačiau teismai šių aplinkybių nevertino. Analogiškai teismai neatsižvelgė ir vertindami nuteistojo R. E. parodymus. Pasak kasatoriaus, toks neteisingas įrodymų vertinimas nulėmė nepagrįstas išvadas dėl pinigų perdavimo jam (Š. Ž.) nustatymo, o kartu ir neteisingą baudžiamojo įstatymo taikymą kvalifikuojant tiesioginių vykdytojų ir jo, kaip bendrininko – organizatoriaus, veiksmus pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.

4.9. Kasaciniame skunde pažymima, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog analogiškos bylos turi būti sprendžiamos taip pat ir tai svarbu įgyvendinant konstitucinius teisingumo, teisinės valstybės, asmenų lygybės teismui principus. Kasatorius teigia, kad vienas iš esminių apeliacinio skundo argumentų ir buvo tas, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika analogiškose bylose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-88/2014), kur pabrėžta, kad faktinės situacijos, kai gauta finansinės paramos dalis sporto klubo veikloje nepanaudojama, tačiau pervedus paramos lėšas šie pinigai paramos gavėjo atstovo išgryninami ir kaip atsidėkojimas (atlygis) neteisėtai grąžinami paramos teikėjo atstovui, tampa šio ar kito asmens nuosavybe, laikytinos pavojingomis ir nusikalstamomis. Nutartyje taip pat išaiškinta, kad, teisiškai vertinant tikslinės paramos nepanaudojimo, jos dalies grąžinimo ir pasisavinimo faktus, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog keli asmenys, atstovaujantys skirtingiems juridiniams asmenims, bendromis pastangomis daro pavojingą nusikalstamą veiką. Ši veika, atsižvelgiant į bendrininkų susitarimą, tyčios veikti susiformavimo laiką ir turinį (ar tyčia nukreipta juridinio asmens – paramos gavėjo ar teikėjo – turtui pasisavinti), paprastai pirmiausia atitinka BK 183 straipsnyje numatytos bendrininkų daromos nusikalstamos veikos požymius. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės kolegijos nutartimi, kuri turi precedentinę reikšmę, ne tik kad nesivadovavo ir jos nepaisė, bet ir ją netinkamai citavo, iškraipė jos esmę.

4.10. Kasaciniame skunde teigiama, kad kaltininkų tyčia buvo nukreipta į paramos lėšų grobstymą, padarant žalą ne tik klubui „O“, bet ir kitiems juridiniams asmenims bei valstybei; teismai nustatė, kad R. E. ir G. V. fiktyviai buvo įdarbinti klube „O“ atsakingais asmenimis, turinčiais teisinius įgaliojimus disponuoti klubo turtu ir turinčiais realią galimybę jį grobstyti, ir toks fiktyvus jų įdarbinimas rodo kaltininkų tyčios kryptingumą – grobstyti paramos lėšas, o ne švaistyti. Klubas „O“ nevykdė ūkinės veiklos, nebuvo sukaupęs piniginių lėšų ar turto, todėl kaltininkai surado rėmėjus, sudarė su jais fiktyvias paramos teikimo sutartis, taip buvo pervestos didelės pinigų sumos kaltininkams, iš anksto žinant, kad sporto rėmimui jos nebus panaudotos, o pagrobtos. Taip paramos teikėjų turtas buvo fiktyviai paverstas klubo „O“ turtu, o paramos teikėjai išvengė mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą (nes paramos lėšos neapmokestinamos), tokiu būdu padaryta ir turtinė ir neturtinė žala valstybei. Tačiau visos šios aplinkybės nebuvo nei tiriamos, nei nagrinėjamos, byloje nenustatyta, kokio dydžio mokestinės lengvatos buvo pritaikytos paramos teikėjams, nepateikti ieškiniai ir t. t. Pasak kasatoriaus, nagrinėjamu atveju teismai neįvykdė teisingumo ir kaltininkai, pagrobę paramai skirtas lėšas, buvo formaliai nubausti pagal kitą BK straipsnį, nustatantį švelnesnę atsakomybę, o pagrobtos paramos lėšos nebuvo grąžintos teisėtam savininkui ir panaudotos pagal paskirtį.

4.11. Kasatorius teigia, kad teismai, kvalifikuodami jo bei kitų asmenų veikas, vertindami įrodymus, nustatydami faktines aplinkybes, neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų ir neleistinai nukrypo nuo teismų praktikos bylose dėl paramos sportui skirtų lėšų grobimo ir iššvaistymo, dėl to teisingumas šioje byloje nebuvo įvykdytas.

5. Atsiliepimu į nuteistojo T. G. B. ir jo gynėjo advokato Edvino Sergaičio kasacinį skundą ir nuteistojo Š. Ž. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Saulius Verseckas prašo kasacinius skundus atmesti.

5.1. Prokuroro manymu, nuteistojo Š. Ž. kasacinio skundo teiginiai dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo kvalifikuojant veiką yra atmestini kaip prieštaraujantys byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir teismų praktikai turto iššvaistymo ir pasisavinimo bylose. Pasak prokuroro, Š. Ž. ir T. G. B., kaip nusikaltimų organizatorių, veikos kvalifikavimą nulemia visų pirma nusikalstamų veikų vykdytojų (S. Š., R. E. ir G. V.) padarytų veikų kvalifikavimas, nes pagal BK 26 straipsnį bendrininkai atsako už tas vykdytojo nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia.

Patikėto ir kaltininko žinioje buvusio turto ar turtinės teisės sąvokos leidžia kalbėti apie specifinį kaltininko santykį su nusikalstamos veikos dalyku, taigi ir apie specialaus subjekto požymius. Už nusikalstamas veikas, nurodytas BK 183 ir 184 straipsniuose, atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas ar turtinė teisė buvo patikėti ar buvo jo žinioje. Kad kaltininko veiksmai būtų kvalifikuojami kaip turto pasisavinimas, būtina, kad būtent nusikalstamos veikos vykdytojas, kuriam svetimas turtas patikėtas ar yra jo žinioje, turėtų tikslą šį turtą bent trumpam paversti savo nuosavybe, o ne perduoti tretiesiems asmenims (iš jų ir šio nusikaltimo bendrininkams, kuriems turtas nėra patikėtas ir nėra jų žinioje).

Pagal teismų praktiką turto pasisavinimas galimas tik nustačius, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtą ar žinioje esantį turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savo turtu ar turtine teise, numato, kad dėl to savininkas ar teisėtas valdytojas šio turto ar turtinės teisės neteks, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-106/2013, 2K-93/2013, 2K-148/2013, 2K-7-198/2008 ir kt.). Vertinant, ar nusikaltimo vykdytojo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami kaip turto pasisavinimas ar kaip turto iššvaistymas, nepakanka fakto, kad svetimas turtas buvo tokio asmens dispozicijoje (kaip nagrinėjamu atveju R.

E. ir G. V. patikėti pinigai buvo jų dispozicijoje), bet turėtų būti vertinamas ir tyčios kryptingumas, t. y. ar kaltininkai turėjo tikslą šį turtą bent trumpam paversti savo paties, o ne kitų asmenų nuosavybe. Prokuroro teigimu, iš teismų nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad minėti asmenys neturėjo jokio tikslo šių lėšų paversti savo pačių nuosavybe, bet tik besąlygiškai vykdė nusikalstamų veikų organizatorių nurodymus jų žinioje buvusias ir jiems patikėtas Kauno plaukimo klubo „O“ pinigines lėšas neteisėtai ir neatlygintinai perduoti veikos organizatoriams Š.

Ž. ir T. G. B., kurie nebuvo susiję specifiniu santykiu su šiuo turtu, t. y. jiems šis turtas nebuvo patikėtas ir nebuvo jų žinioje, taigi be vykdytojų veiksmų šio turto jie negalėjo pasisavinti. Tą iš esmės savo kasaciniame skunde pripažįsta Š. Ž.. Todėl, anot prokuroro, R. E., G. V. bei S. Š. pagrįstai nuteisti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, o Š. Ž. ir T. G. B. – kaip šios veikos organizatoriai – pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį.

5.2. Prokuroro nuomone, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatytų aplinkybių matyti, kad nusikalstama veika dėl klubo „O“ piniginių lėšų, patikėtų G. V., iššvaistymo buvo sumanyta ir įgyvendinta įforminus G. V. atleidimą, ji ir toliau vykdė T. G. B. ir Š. Ž. nurodymus paimti klubo pinigines lėšas iš sąskaitos įprastu būdu, neatsižvelgiant į jos teisinio statuso pasikeitimą. Vadinasi, G. V. tyčia buvo nukreipta į tęstinį klubo piniginių lėšų švaistymą, o ne į kito, naujo nusikaltimo (sukčiavimo) padarymą, t. y. siekį apgaule užvaldyti šio klubo pinigines lėšas, todėl G. V. ir T. G. B. veiksmai ir dėl šios dalies teisingai kvalifikuoti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.

5.3. Prokuroro manymu, Š. Ž. nepagrįstai teigia, kad jam buvo netinkamai pritaikytos ir BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bendrininkavimą, nes iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir teismų sprendimų turinio matyti, jog nuteistųjų T. G. B. ir Š. Ž. veikos įvertintos kaip tęstinės, taigi būtent jų ir kitų bendrininkų veiksmai veikiant pagal jų tarpusavio susitarimą ir žinant apie kiekvieno iš bendrininkų atliekamus veiksmus sudarė jiems inkriminuoto turto iššvaistymo sudėties požymių visumą. Tai, kad Š. Ž. betarpiškai dalyvavo ne visuose turto iššvaistymo epizoduose, o kiti turto iššvaistymo epizodai buvo įvykdyti tik jam žinant, pasak prokuroro, nekeičia jo nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir apimties, nes tai buvo ne atskiros pavienės, bet tęstinės veikos, atsiradusios dėl to paties nusikalstamo sumanymo siekiant tiesiogine tyčia iššvaistyti svetimą turtą.

5.4. Atsiliepime teigiama, kad kasatorių T. G. B. ir jo gynėjo argumentas, kad teismai kaltinamajam perkėlė pareigą įrodinėti savo nekaltumą iššvaistant VšĮ Jaunimo sporto centro „S.S.“ turtą, yra nepagrįstas. Teismų praktikoje pažymėta, jog, darant išvadą dėl BK 184 straipsnyje numatyto turto iššvaistymo sudėties požymių buvimo, vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą, kaltininko tvirtinimai, kad įstaigos lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos jos reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti turto iššvaistymo faktą.

Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, taigi ir kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo turi būti pagrįsti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78-2012). Tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įstaigos poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos jos lėšos, prokuroro manymu, savaime nepaneigia turto iššvaistymo sudėties.

T. G. B. ir jo gynėjo teiginiai, kad VšĮ Jaunimo sporto centro „S.S.“ pinigines lėšas T. G. B. panaudojo įrengiant trasą automobiliams ir motociklams karjere šalia Dubysos skardžio (o tai patvirtina tik kito nuteistojo R. E. parašu patvirtintas raštas), yra nepagrįsti, nes apeliacinio proceso metu nuteistųjų ir jų gynėjų prašymu buvo atlikta daug papildomų procesinių veiksmų, gauta specialisto išvada, patikrintos apeliantų nurodytos aplinkybės, tačiau net ir atlikus šiuos papildomus procesinius veiksmus byloje nebuvo gauta jokių duomenų, kad VšĮ Jaunimo sporto centro „S.S.“ piniginės lėšos būtų panaudotos jos reikmėms, tarp jų įrengiant minėtą trasą.

Taip pat atmestini kaip nepagrįsti nuteistojo T. G. B. ir jo gynėjo argumentai dėl klubo „O“ pinigų laikymo AB SEB banke nuomojamame seife. Nustatyta, kad minėtu seifu galėjo naudotis Š. M., tačiau nėra jokių duomenų, kad šiam asmeniui būtų perdavinėjamos kokios nors tiriamuoju laikotarpiu iš sąskaitų išgrynintos piniginės lėšos saugoti minėtame seife, tuo labiau kad nebuvo tokiam veiksmui ir jokio teisinio pagrindo, nes jis tuo laikotarpiu jau nebuvo klubo vadovas. Š. M. apeliacinio proceso metu patvirtino, kad minėtu seifu naudojosi tik tuo laikotarpiu, kol jis buvo klubo „O“ vadovas, vėliau (t. y. 2005 m. birželio 1 d.) vadovavimą klubui perėmė nuteistasis Š.

Ž., kuriam viskas buvo perduota, įskaitant klubo turėtą nuomojamą seifą banke. Š. M. paneigė, kad minėtame seife galėjo būti didelė pinigų suma jo atleidimo iš klubo vadovų momentu. T. G. B. patvirtino, kad jis seifu nesinaudojo, pinigų ten nelaikė, o nė vienas liudytojas ar nuteistasis, taip pat ir pats T. G. B. nenurodė, kad jis būtų kokiems nors asmenims perdavęs Kauno plaukimo klubo „O“ pinigines lėšas (už kurių iššvaistymą nuteistas) saugoti seife.

5.5. Prokuroras atsiliepime nurodo, kad teismai vertino visus byloje surinktus duomenis – tiek kaltinančius, tiek teisinančius, nepažeidė BPK 20 straipsnio 4, 5 dalyse nustatytų įrodymų leistinumo ir vertinimo taisyklių, padarė pagrįstas išvadas pripažindami įrodytomis faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

5.6. Apeliacinės instancijos teismas, pasak prokuroro, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, papildomai apklausė liudytoją Š. M. ir dar kartą išanalizavo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nutartyje motyvuotai pasisakė, kodėl sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, priimdamas nutartį nurodė teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas pripažinti Š. Ž. ir T. G. B. kaltais. Šio teismo atliktas įrodymų vertinimas ir nutarties turinys, priešingai nei nurodo kasatoriai Š. Ž., T. G. B. ir jo gynėjas, atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl kasaciniame skunde nurodytų argumentų nėra teisinio pagrindo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, ir priimtoje nutartyje atsakė į visus esminius jų argumentus, todėl esminių BPK pažeidimų nepadarė.

5.7. Prokuroras atsiliepime nurodo, kad kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismas nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos ir nesivadovavo precedentu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-88/2014), nes šios ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) nėra iš esmės panaši (analogiška). Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100/2008). Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-88/2014 aprašoma nusikalstama veika, kai kaltų asmenų veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kaip paramos pasisavinimas todėl, kad kaltininkas paramos lėšas, kurios buvo jam patikėtos ir buvo jo žinioje, pirmiausiai buvo pavertęs savo nuosavybe, o šioje baudžiamojoje byloje, prokuroro manymu, tokio fakto nebuvo konstatuota, todėl kaltininkų, iš jų ir Š. Ž., veiksmai buvo teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Tai, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendyje minėtą kasacinę nutartį citavo nepateikdamas nuorodos į ją, nėra pagrindas pripažinti, kad toks nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Prokuroras pažymi, kad nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 ir 184 straipsniuose, daugelis sudėties požymių sutampa, taigi jie traktuojami ir aiškinami taip pat (tas akivaizdu ir iš 2015 m. kovo 19 d. Teismų praktikos turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo baudžiamosiose bylose apžvalgos (BK 183 ir 184 straipsniai)), todėl Kauno apygardos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į minėtą kasacinę nutartį Nr. 2K-7-88/2014, tačiau ja nesivadovavo kaip teisminiu precedentu kvalifikuodamas nuteistųjų veikas.

6. Nuteistojo Tomo G. B. ir jo gynėjo advokato Edvino Sergaičio, nuteistojo Š. Ž. kasaciniai skundai atmestini.

Dėl kasacinių skundų argumentų, susijusių su BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymu ir bylos išnagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme

7. Kasaciniais skundais tiek T. G. B. (ir jo gynėjas), tiek Š. Ž. ginčija jų nuteisimą neigdami teismų nustatytų faktinių aplinkybių buvimą ir nurodydami, kad buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies (įrodymų vertinimas), 305 straipsnio 1 dalies (apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies išdėstymas) nuostatos. Be to, nuteistasis T. G. B. ir jo gynėjas teigia, kad teismas, netirdamas gynybos nurodytų ginčijamų aplinkybių ir netenkindamas prašymų, pažeidė nekaltumo prezumpcijos, rungtyniškumo principus, suvaržė teisę į gynybą.

8. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas skundžiamus teismų nuosprendžius ir nutartis patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis); kasacinio apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai – netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir esminiai BPK pažeidimai (BPK 369 straipsnis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas įrodymų netiria ir nevertina, faktinių aplinkybių nenustato, šie klausimai – pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgdama į nurodytas BPK nuostatas, teisėjų kolegija nuteistojo T. G. B. ir jo gynėjo bei nuteistojo Š. Ž. kasacinius skundus dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių įrodytumo nagrinėja tiek, kiek tai susiję su esminiais BPK pažeidimais.

9. Kasatorių teiginiai, kad teismų išvados dėl nuteistųjų kaltumo neparemtos įrodymais, kurie būtų įvertinti pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytas taisykles, nepagrįsti, prieštarauja bylos medžiagai ir skundžiamų teismų sprendimų turiniui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės tuos pačius argumentus kasatoriai nurodė ir apeliaciniuose skunduose, o apeliacinės instancijos teismas juos išnagrinėjo patikrinęs bylą pagal paduotus apeliacinius skundus (BPK 320 straipsnio 3 dalis) ir priimtoje nutartyje pakankamai detaliai nurodęs motyvus, paaiškinančius, kodėl skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 5 dalis).

10. Tikrindamas bylą, apeliacinės instancijos teismas ne tik iš naujo įvertino teisiamajame posėdyje tirtus įrodymus, bet ir pats atliko papildomą įrodymų tyrimą. Tenkindamas proceso dalyvių, iš jų – apeliantų (kasatorių) T. G. B., Š. Ž. bei jų gynėjų prašymus, šis teismas išreikalavo dokumentus dėl sporto klubo „O“ SEB banke esančios saugyklos naudojimo aplinkybių, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą dėl patikrinimo akto ir kt. dokumentus, įpareigojo prokurorą atlikti papildomus tyrimo veiksmus (atlikti patikrinimus ir kt.), vykdant apeliacinės instancijos teismo nutartį gauta specialisto išvada dėl sporto centro „S.S.“ ūkinės finansinės veiklos, susijusios su kitomis įmonėmis, teismo posėdyje apklausti liudytojai G. B., Š. M., nuteistasis R. E. ir t. t. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai išsiaiškinti kasatorių ginčijamas aplinkybes, tyrė įrodymus, juos įvertino kartu su kitais pirmosios instancijos teismo tirtais įrodymais, todėl, priešingai nei teigia kasatoriai, nėra jokio pagrindo teigti, kad byloje nebuvo tiriamos gynybos nurodytos aplinkybės arba, anot kasatorių T. G. B. ir jo gynėjo, byla išnagrinėta pažeidžiant rungtyniškumo, šalių lygiateisiškumo principus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodinėjimo procesas nėra begalinis, svarbu, kad teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių buvimo būtų grindžiamos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, paremtos įrodymais, kurių patikimumas ir pakankamumas įvertintas laikantis įrodinėjimą baudžiamajame procese reglamentuojančių taisyklių, o tai šioje byloje apeliacinės instancijos teismas ir padarė. Vien tai, kad proceso dalyvių (šiuo atveju – kasatorių) netenkina jiems nepalankios teismo išvados, savaime nereiškia teisės pažeidimo.

11. Esminiai įrodymų vertinimui keliami reikalavimai, įtvirtinti BPK 20 straipsnio 5 dalyje, yra: teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Be kita ko, šie reikalavimai reiškia ir tai, kad teismo pateiktas įrodymų vertinimas turi turėti objektyvių pagrindų, t. y. būti paremtas duomenimis, patvirtinančiais arba paneigiančiais reikšmingas bylai aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas apie tai, kad T. G. B. ir Š. Ž. organizavo didelės vertės Kauno plaukimo klubui „O“ priklausančio turto iššvaistymą, o T. G. B. – ir Jaunimo sporto centrui „S.S.“ turto iššvaistymą, nurodė šių nusikalstamų veikų padarymo faktines aplinkybes, jų tiesioginių vykdytojų, veikusių pagal organizatorių nurodymus, veiksmus įforminant paramos sutartis, piniginių lėšų pervedimą, jų paėmimą iš gavėjų sąskaitų, grynųjų pinigų perdavimą kasatoriams ir kaip paramą gautų piniginių lėšų nepanaudojimą paramos gavėjų, t. y. plaukimo klubo „O“ ir sporto centro „S.S.“, reikmėms. Pripažįstant šias aplinkybes įrodytomis ir paneigiant nuteistųjų T. G. B. ir Š. Ž. versijas – dėl jų vaidmens, dėl piniginių lėšų iššvaistymo faktų (pvz., kad klubo „O“ grynieji pinigai galėjo būti SEB saugykloje (seife), kad sporto centro „S.S.“ lėšos galėjo būti panaudotos įrengiant trasą automobiliams ir motociklams), padarytos išvados atitinka teismų sprendimuose išanalizuotų įrodymų (jų teisėjų kolegija nekartoja) turinį. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas tiek kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus, pasisakė dėl jų patikimumo bei pakankamumo T. G. B. ir Š. Ž. kaltumui pagrįsti, BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė, daryti kitokias išvadas dėl faktinių aplinkybių nustatymo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

12. Kasatorių nuoroda į BPK 305 straipsnio 1 dalies pažeidimą – iš esmės deklaratyvi. Ši BPK norma nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma: 1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; 3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados; 4) bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ir auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai. Iš kasacinių skundų turinio negalima spręsti, kokie konkretūs šių nuostatų pažeidimai, anot kasatorių, buvo padaryti surašant nuosprendį, išskyrus tai, kad jie neigia teismų įrodytomis pripažintų aplinkybių buvimą ir nesutinka su tuo, kaip buvo įvertinti įrodymai. Į šiuos argumentus šioje nutartyje jau atsakyta.

13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esminių BPK pažeidimų, reglamentuojančių įrodinėjimą baudžiamajame procese, nepadaryta, apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas pirmosios instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį pagrįstu, priešingai nei teigia kasatoriai, jų apeliacinių skundų argumentus išnagrinėjo.

Dėl baudžiamojo įstatymo (BK 24 straipsnio 4 dalies, 184 straipsnio 2 dalies) taikymo T. G. B. ir Š. Ž. veikoms

14. Kasaciniuose skunduose teigiama, kad netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas. Vieni iš argumentų yra tai, kad kasatoriai tiesiog neigia byloje nustatytų ir teismų sprendimuose nurodytų faktinių aplinkybių buvimą (laiko jas neįrodytomis). Atsakydama į tokius argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas, kaip pirmiau nurodyta šioje nutartyje, faktinių aplinkybių nenustato, todėl kasacinių skundų argumentai, nesusiję su teisės normų taikymu teismų nustatytiems faktams, bet su pačių faktų nustatymu arba jų paneigimu, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi, teisėjų kolegija apie tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant nuteistųjų veikas taikytas tinkamai, sprendžia pagal teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes, parodančias nusikaltimo sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą.

15. Kasatorių teiginiai dėl netinkamo nusikalstamų veikų kvalifikavimo atmestini. Pirmiausia pažymėtina tai, kad T. G. B. ir Š. Ž. pripažinti kaltais kaip nusikaltimų, padarytų bendrininkų grupe, organizatoriai (BK 24 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad pagal BK 26 straipsnio 1, 4 nuostatas bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo veikas, kurias apėmė jų tyčia, organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas atsako pagal BK straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir BK 24 straipsnio 4, 5 ar 6 dalį. Taigi, nagrinėjamoje byloje nustačius T. G. B. ir Š. Ž. tyčią bei sąmoningą veikimą organizuojant svetimo turto iššvaistymą, jų veikos kvalifikuotos pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį. Kasatoriai nepagrįstai teigia, kad šioje byloje nuteisti kiti asmenys, tiesiogiai vykdę veiksmus, susijusius su paramos lėšų gavimu ir paėmimu iš jų gavėjų (plaukimo klubo „O“ ir sporto centro „S.S.“), padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnyje, t. y. jiems patikėto ar jų žinioje buvusio svetimo turto pasisavinimą, bet ne turto iššvaistymą (BK 184 straipsnis).

16. Pagal BK 184 straipsnį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Iššvaistymas šio BK straipsnio prasme reiškia, kad turtas nėra pasisavinamas, tačiau dėl neteisėtų kaltininko veiksmų turto turėtojas (savininkas) neatlygintinai jį praranda. Taigi, atribojant svetimo turto iššvaistymą (BK 184 straipsnis) nuo turto pasisavinimo (BK 183 straipsnis), esminė aplinkybė yra tai, kad pasisavinimo atveju kaltininkas svetimą turtą paverčia savo nuosavybe. Nagrinėjamoje byloje tokia aplinkybė nebuvo konstatuota, todėl nebuvo teisinio pagrindo kvalifikuoti nuteistųjų veikas kaip turto pasisavinimą pagal BK 183 straipsnį.

17. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai įrodytomis pripažino aplinkybes, kad R. E., G. V., S. Š. plaukimo klubo „O“ darbuotojais buvo paskirti fiktyviai, jokių savarankiškų sprendimų jie nedarė ir tik vykdė T. G. B., Š. Ž. nurodymus; kur ir kaip buvo panaudotos plaukimo klubui „O“ pervestos piniginės lėšos – iš viso 399 100 Lt (115 587,35 Eur), nebuvo galimybių nustatyti, tačiau nustatyta tai, kad šias lėšas, perduotas T. G. B. ir Š. Ž., klubas prarado, jos nebuvo panaudotos klubo reikmėms. Taip pat nustatyta, kad T. G. B. parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo, kai buvo iššvaistytas sporto centrui „S.S.“ priklausantis turtas, formaliai buvęs R. E. žinioje, t. y. iš viso 1 637 088,96 Lt (474 133,73 Eur), kurių šis centras neteko, o apie jų panaudojimą centro reikmėms nėra jokių duomenų. Pažymėtina, kad plaukimo klubas „O“ ir sporto centras „S.S.“ pinigines lėšas buvo gavę kaip paramą. Pagal CK 6.476 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apibrėžimą parama ar labdara laikomas turto ar turtinės teisės dovanojimas tam tikram naudingam tikslui, ne asmeniniams, o visuomenės požiūriu vertingiems poreikiams tenkinti. Taigi, sporto paramos tikslas suprantamas kaip bendra visuomeninė nauda. Kai gauta finansinė nauda – piniginės lėšos nepanaudojamos paramos gavėjo, t. y. jų savininko, veikloje, o jos iš gavusiojo paramą neteisėtai paimamos ir paverčiamos kitų asmenų nuosavybe, perleidžiamos tretiesiems asmenims ar kitaip iššvaistomos, tokie veiksmai ne tik prieštarauja teisės aktais reglamentuotai sporto vystymo, labdaros ir paramos teikimo veiklai, bet ir yra pavojingi. Teisinį tokių veiksmų kaip nusikalstamų vertinimą lemia BK specialiosios dalies straipsniuose nurodyti nusikalstamų veikų sudėtį sudarantys požymiai ir konkrečios faktinės aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadoms ir darydamas savo išvadas dėl kasatorių T. G. B. ir Š. Ž. nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

18. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų nuosprendį ir nutartį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) ir nenustačiusi BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų kasacinio skundo ribose šiuos sprendimus pakeisti ar panaikinti, juos pripažįsta teisėtais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo Tomo G. B. ir jo gynėjo advokato Edvino Sergaičio ir nuteistojo Š. Ž. kasacinius skundus.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Aldona Rakauskienė

Dalia Bajerčiūtė