a78bb5dc-a782-4f82-86c1-41bb6b96adfa · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-369-1120/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00007-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.5; 3.3.2.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 31 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintaro Pečiulio, Laimos Ribokaitės ir Agnės TikniÅ«tės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens X atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutarties, kuria teismas tenkino pareiÅ¡kėjo Y praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti nepilnamečius vaikus į jų nuolatinės gyvenamosios vietos Å¡alį – Jungtinę Karalystę, priimtos civilinėje byloje Nr. eN2-1458-866/2022 pagal pareiÅ¡kėjo Y pareiÅ¡kimÄ dėl teismo leidimo grÄ Å¾inti nepilnamečius vaikus į jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę iÅ¡davimo, suinteresuotas asmuo X, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas Y (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡duoti leidimÄ grÄ Å¾inti nepilnamečius vaikus M, gim. (duomenys neskelbtini), ir A, gim. (duomenys neskelbtini), į Jungtinę Karalystę.

2. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis su suinteresuotu asmeniu X (toliau – ir suinteresuotas asmuo) 2014 m. birželio 6 d. sudarė santuokÄ ir yra nepilnamečių vaikų M ir A tėvas. PareiÅ¡kėjas ir suinteresuotas asmuo nuolat gyveno ir dirbo Jungtinėje Karalystėje. Jis paaiÅ¡kino, kad nepilnamečiams vaikams sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo teikiamos Jungtinėje Karalystėje. Nepilnametis vaikas A yra Jungtinės Karalystės pilietis.

3. Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodė, kad tarp 2021 m. liepos 19 d. ir 2021 m. rugpjūčio 1 d. suinteresuotas asmuo nepranešęs pareiÅ¡kėjui su nepilnamečiais vaikais iÅ¡ Jungtinės Karalystės iÅ¡vyko į LietuvÄ . Be to, suinteresuotas asmuo pranešė pareiÅ¡kėjui, kad ji ir nepilnamečiai vaikai negrįš į Jungtinę Karalystę. 2021 m. rugpjūčio 9 d. suinteresuotas asmuo savo ir dukros M gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas atkreipė dėmesį, kad nepilnamečio vaiko A gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje nėra deklaruota.

4. Suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu. Atsiliepime į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ nurodė, kad nors iÅ¡ pradžių pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens santykiai buvo labai geri, tarp Å¡alių nebuvo kalbos apie skirtingas religijas, draudimus, tačiau, kai gimė dukra tarp Å¡alių iÅ¡ryÅ¡kėjo labai skirtingi požiÅ«riai į gyvenimÄ , vaikų auklėjimÄ , kasdienius buitinius dalykus.

5. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad nuo 2021 m. liepos mėn. sutuoktiniai kartu nebegyvena. Anot suinteresuoto asmens, ji patirdavo tiek fizinį, tiek psichologinį smurtÄ . Teigė, kad ji informavo pareiÅ¡kėjÄ , jog iÅ¡vyksta laikinai atostogų į LietuvÄ , prieÅ¡ iÅ¡vykstant neleido pareiÅ¡kėjui susitikti su vaikais, nes bijojo, jog pareiÅ¡kėjas jai jų nebegrÄ Å¾ins. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas yra neprognozuojamas ir be suinteresuoto asmens žinios neteisėtai atliko Å¡alių mažamečio sÅ«naus lytinių organų apipjaustymÄ .

6. Suinteresuotas asmuo pripažino, kad apie iÅ¡vykimÄ pareiÅ¡kėjui nieko nesakė, nes jis nebÅ«tų iÅ¡leidęs jos su vaikais iÅ¡vykti į LietuvÄ . Be to, ji nori nutraukti santuokÄ , o santuoka buvo įtraukta į apskaitÄ ir Lietuvoje, todėl suinteresuotas asmuo santuokos nutraukimo bylÄ inicijuoja Lietuvoje, kreipėsi dėl privalomos mediacijos.

7. Suinteresuotas asmuo paaiÅ¡kino, kad nori gyventi su vaikais Lietuvoje, planuoja vaikus pasiimti į (duomenys neskelbtini), kur Å¡iuo metu dirba ir nuomojasi butÄ . Ji vaikus aplanko (duomenys neskelbtini), kai yra iÅ¡eiginės. Å iuo metu vaikai gyvena pas jos motinÄ (pas močiutę), tačiau tai yra laikina ir ji dės pastangas kuo greičiau įsitvirtinti (susirasti geriau apmokamÄ darbÄ su įprastu darbo grafiku), kad galėtų pati nuolatos gyventi su vaikais ir jais rÅ«pintis.

8. Suinteresuoto asmens vertinimu, yra pagrindas taikyti 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija) 12 straipsnio 2 dalyje ir 13 straipsnio 1 dalies b) punkte numatytas iÅ¡imtis, kurios suteikia teisę teismui negrÄ Å¾inti vaikų.

9. Suinteresuoto asmens vertinimu, vaikai gerai prisitaikė prie pasikeitusios aplinkos ir yra laimingi. M yra pirmokė, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, o sÅ«nus A lanko ikimokyklinę grupę (duomenys neskelbtini). Vaikams sekasi gerai, jiems patinka gyventi su močiute ir mama. Vaikai noriai eina į mokyklÄ ir po truputį mokosi lietuvių kalbos. Vaikai jau susirado draugų, patinka su jais susitikti ir žaisti, tiek mokykloje, tiek po pamokų. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiÅ¡kėjas pats nesugebėtų pasirÅ«pinti vaikais, nes gyvenant kartu visa buitimi rÅ«pinosi suinteresuotas asmuo. Vaikų ryÅ¡ys su mama yra stipresnis negu su tėvu, nes ir gyvenant Jungtinėje Karalystėje vaikais ir visų jų poreikių tenkinimu rÅ«pinosi mama. Suinteresuotas asmuo nedraudžia bendrauti vaikams su tėvu, pareiÅ¡kėjas skambina vaikams per „Viber“ programėlę, tačiau dažniausiai jų pokalbiai nebÅ«na malonÅ«s, nes tėvas kaltina vaikus, kodėl jie pasirinko gyventi su motina.

10. Be to, ji pažymėjo, kad, jei vaikai bÅ«tų grÄ Å¾inami į Jungtinę Karalystę, yra rizika, jog grÄ Å¾intiems vaikams bus padaryta fizinė arba psichinė žala arba vaikai paklius į kitÄ netoleruotinÄ situacijÄ . Suinteresuoto asmens vertinimu, pareiÅ¡kėjas nesugebės pats pasirÅ«pinti vaikais ir tenkinti jų visus kasdieninius poreikius ir yra labai griežtas, kategoriÅ¡kas vaikų auklėjime. Tokie veiksmai, anot suinteresuoto asmens, yra prilyginami psichologiniam smurtui prieÅ¡ vaikus.

11. Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) atsiliepime nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 27 d. tarnyboje buvo gautas Jungtinės Karalystės centrinės institucijos persiųstas Y praÅ¡ymas pagal Hagos konvencijÄ dėl galimai neteisėtai į Lietuvos RespublikÄ iÅ¡vežtų mažamečių dukters M ir sÅ«naus A sugrÄ Å¾inimo į vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę Jungtinę Karalystę.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme nurodė, kad 13 metų palaiko santykius su X, 7 m. iÅ¡ jų gyvena santuokoje. Å eima gyveno Jungtinėje Karalystėje kartu, Å¡ioje Å¡alyje gimė abu vaikai. Dukra yra Lietuvos Respublikos pilietė, o sÅ«nus turi Didžiosios Britanijos pilietybę. Mažametė M lankė mokyklÄ Jungtinėje Karalystėje, o sÅ«nus A buvo prižiÅ«rimas auklės. 12. 2021 m. spalio 21 d. Tarnybos skyriaus (duomenys neskelbtini) specialistai pateikė informacijÄ apie mažamečių M ir A Å¡eimÄ .

Specialistai patikrino vaikų gyvenimo sÄ lygas, nustatė, kad Å¡eima Lietuvoje gyvena suinteresuoto asmens motinai nuosavybės teise priklausančiame 47 kv. m 2 kambarių bute su patogumais. BÅ«stas tvarkingas ir Å¡varus, jame yra namų apyvokos daiktai, reikalingi vaikų interesams ir baziniams poreikiams tenkinti. Tame pačiame bute gyvena ir suinteresuoto asmens motina bei nepilnametė sesuo. Suinteresuotas asmuo su vaikais naudojasi vienu iÅ¡ bute esančių kambarių, kambario plotas nedidelis, vaikai neturi atskirų lovų, moteris ir abu vaikai miega vienoje dvigulėje lovoje. 13. 2022 m. sausio 19 d. buvo atliktas pakartotinis nepilnamečių vaikų gyvenimo sÄ lygų patikrinimas.

Tarnybos skyriaus (duomenys neskelbtini) specialistai nustatė, kad nepilnamečiai vaikai gyvena tuo pačiu adresu, jų gyvenimo sÄ lygos nėra pakitusios.

14. Tarnyba pažymėjo, kad 2022 m. sausio 19 d. specialistai taip pat bendravo su vaikais, jų gyvenamojoje vietoje. Vaikai nekalba lietuvių kalba, todėl dalyvavo ir motina. Mažametis A susitikimo metu buvo žvalus ir linksmas, tačiau atsakė tik į kelis klausimus, nes buvo susitelkęs į žaidimÄ . Berniukas sakė, kad jam patinka gyventi su mama pas močiutę, patinka žaisti su draugais ir eiti į mokyklÄ . Vaikas teigė su tėčiu bendraujantis per Viber programėlę. M noriai atsakinėjo į klausimus, sakė, kad jai patinka gyventi su mama ir močiute, gyvendama su mama ir broliu ji jaučiasi gerai. Mergaitė pasakojo, kad jai patinka eiti į mokyklÄ , mokytis ir žaisti. M sakė, kad mokytis lietuvių kalbÄ jai padeda socialinė pedagogė. Mergaitė neiÅ¡sakė nuomonės dėl grįžimo gyventi į Jungtinę Karalystę.

15. Tarnyba nurodė, kad 2022 m. sausio 7 d. informavo Jungtinės Karalystės centrinę institucijÄ apie Vilniaus apygardos teisme pradėtÄ teisminį procesÄ dėl vaikų grÄ Å¾inimo į Jungtinę Karalystę bei prašė pateikti informacijÄ . 2022 m. sausio 13 d. Tarnyboje buvo gautas Jungtinės Karalystės centrinės institucijos elektroninis laiÅ¡kas, kuriame nurodyta, kad praÅ¡ymas dėl informacijos pateikimo buvo perduotas pagal kompetencijÄ nagrinėti vietinei socialinei tarnybai – reikiamos informacijos rinkimas ir atsakymo į Tarnybos 2022 m. sausio 7 d. raÅ¡tÄ pateikimas gali užtrukti 6-8 savaites. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 16. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 15 d. nutartimi tenkino pareiÅ¡kėjo Y praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti M ir A į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini).

17. Teismas nustatė, kad nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas ir suinteresuotas asmuo patvirtino, kad nepilnamečiai vaikai gimė bei augo Jungtinėje Karalystėje, pareiÅ¡kėjas bei suinteresuotas asmuo ilgÄ laikÄ iki iÅ¡vykimo į LietuvÄ gyveno Jungtinėje Karalystėje (mažiausiai 13 metų), nuomojosi bÅ«stÄ , pareiÅ¡kėjas Jungtinėje Karalystėje turi nuolatinį darbÄ . Dėl minėtų aplinkybių ginčo byloje nėra.

18. Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens paaiÅ¡kinimus, taip pat byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad nepilnamečiai vaikai buvo iÅ¡vežti bei atitinkamai Å¡iuo metu laikomi Lietuvoje neteisėtai, t. y. nesant pareiÅ¡kėjo sutikimo tokiam nepilnamečių vaikų iÅ¡vežimui bei laikymui Lietuvoje, dėl ko buvo pažeistos jo globos teisės.

19. Teismas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra pakankamai duomenų, sudarančių pagrindÄ spręsti, jog yra teisinis pagrindas atsisakyti grÄ Å¾inti nepilnamečius vaikus į Jungtinę Karalystę remiantis Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalies nuostatomis, o bÅ«tent dėl vaiko prisitaikymo prie naujos aplinkos. Teismas nurodė, kad žodis „prisitaikymas“ Å¡iame kontekste susideda iÅ¡ dviejų elementų. Visų pirma, jis apima fizinį elementÄ â€“ įsikÅ«rimÄ bendruomenėje ir aplinkoje. Antra, jis apima emocinį elementÄ â€“ saugumÄ ir stabilumÄ . Žodis „nauja aplinka“ apima vietÄ , namus, ugdymo įstaigÄ , draugus, veiklÄ ir galimybes.

20. Teismas, nustatęs, kad Hagos konvencijoje įtvirtintų nuostatų tikslas – užkirsti keliÄ neteisėtam vaiko iÅ¡vežimui, iki minimumo sumažinant vaiko negrÄ Å¾inimo atvejus, bei atsižvelgdamas į tai, jog teismas, spręsdamas dėl vaiko negrÄ Å¾inimo Å¡iuo pagrindu, turi pasiekti tokį įsitikinimo lygį, kuris pateisintų vaiko negrÄ Å¾inimÄ Å¡iuo iÅ¡imtiniu atveju, padarė iÅ¡vadÄ , kad vien ta aplinkybė, jog vaikams yra suteiktas gyvenamasis bÅ«stas ir yra patenkinti bÅ«tinieji vaikų poreikiai nesudaro pagrindo spręsti, kad vaikai yra visiÅ¡kai prisitaikę prie naujos aplinkos. Be to, Å¡i aplinkybė, jog vaikai lanko ugdymo įstaigas nepatvirtina esant per Å¡eÅ¡is mėnesius jau susiformavusį stiprų prisiriÅ¡imÄ prie naujos aplinkos, todėl taip pat nepagrindžia prisitaikymo prie naujos aplinkos Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalies pagrindu.

21. Teismas sprendė, kad nėra pakankamai duomenų ir apie tai, kad pareiÅ¡kėjas kuriuo nors nepilnamečių vaikų gyvenimo metu bÅ«tų su nepilnamečiais vaikais netinkamai pasielgęs, ar jo elgesys atitinka iÅ¡skirtines grėsmės, kuri atitiktų reikalingos įrodyti grėsmės pagal Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b) punktÄ , mastÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad vien Å¡alių kultÅ«riniai, religiniai skirtumai Å¡ios bylos kontekste neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant dėl vaikų iÅ¡vežimo iÅ¡ jų nuolatinės gyvenamosios vietos į Lietuvos RespublikÄ (ne)teisėtumo ir vaikų negrÄ Å¾inimo iÅ¡imčių taikymo.

22. Teismas taip pat akcentavo tai, kad teismo leidimas grÄ Å¾inti nepilnamečius vaikus į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ nereiÅ¡kia vaikų globos teisių tarp tėvų padalijimo ar vaikų gyvenamosios vietos su vienu iÅ¡ tėvų nustatymo. Å ie klausimai yra atskiros bylos ar Å¡alių susitarimo objektas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 23. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį ir pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl vaikų grÄ Å¾inimo atmesti, o netenkinus praÅ¡ymo – iÅ¡taisyti rezoliucinę nutarties dalį dėl vaikų grÄ Å¾inimo vietos iÅ¡ konkretaus adreso į Jungtinę Karalystę.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 23.1. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į visÄ situacijÄ ir nevertino visų faktinių aplinkybių bei byloje esančių įrodymų kompleksiÅ¡kai, nesivadovavo vaikų interesų apsaugos virÅ¡enybės principu, todėl tokia teismo nutartis pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus. 23.2. Teismas nepagrįstai analizavo tik paties suinteresuoto asmens nurodytus Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b) punkte bei 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinus pagrindus.

Teismas tokio pobÅ«džio bylose turėjo ex officio aiÅ¡kintis, ar nėra ir kitų pagrindų atsisakyti grÄ Å¾inti nepilnamečius vaikus į Jungtinę Karalystę. 23.3. Teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino visų svarbių aplinkybių ginčui iÅ¡spręsti, o tik iÅ¡klausė Å¡alių paaiÅ¡kinimus vieno posėdžio metu. Jokių papildomų veiksmų savo iniciatyva teismas nesiėmė, o Å¡ioje byloje, manytina, kad teismas galėjo ir net privalėjo iÅ¡klausyti vaikų nuomonę, nes vaikų motina nurodė, kad vaikai nenori grįžti į Jungtinę Karalystę. 23.4.

Teismas neatsižvelgė į Å¡io pobÅ«džio bylose naujausioje teismų praktikoje formuojamus kriterijus, kuriais spręstinas tėvų ginčas dėl vaikų grÄ Å¾inimo į kitÄ valstybę: ar pastovaus ryÅ¡io su persikeliančiu suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos iÅ¡saugojimas; ar Lietuvoje (užsienyje) liekantis tėvas (motina) vykdo jam nustatytas pareigas; ar tėvų tarpusavio santykiai nėra konfliktiÅ¡ki; kokia vaiko pozicija dėl galimo persikėlimo. 23.5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo taikyti Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje numatytÄ iÅ¡imtį, taip prieÅ¡taraudamas teismų praktikai, be to, nagrinėjamos bylos atveju atsisakymas atsižvelgti į vaikų prisitaikymÄ prie naujos aplinkos neatitinka ir vaikų interesų. 23.6.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo taikyti Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b) punkte įtvirtintÄ iÅ¡imtį. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad vaikams bus padaryta psichinė žala ir vaikai gali pakliÅ«ti į netoleruotinÄ situacijÄ , nes tėvas labai griežtai ir kategoriÅ¡kai auklėja vaikus (draudžia vaikams valgyti mėsÄ , motinai nežinant apipjaustė sÅ«nui lytinį organÄ ir pan.), tėvas neina į jokį kompromisÄ , yra neprognozuojamas. 23.7. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai iÅ¡davė teismo leidimÄ grÄ Å¾inti nepilnamečius vaikus į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini).

Hagos konvencija numato grÄ Å¾inimÄ Ä¯ vaikų kilmės valstybę ir/ar nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ užsienio valstybėje, tačiau ne į konkrečiÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Tokiu bÅ«du teismas nustatė gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu, t. y. iÅ¡sprendė gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu klausimÄ .

24. PareiÅ¡kėjas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 24.1. Suinteresuotas asmuo nepagrįstai nurodo, kad nepilnamečiai vaikai prisitaikė prie naujos aplinkos. PrieÅ¡ingai – vaikai nekalba lietuviÅ¡kai, todėl jie realiai negali nei įgyti draugų, nei suformuoti emocinių ryÅ¡ių su suinteresuoto asmens Å¡eimos nariais ir giminaičiais. Pats suinteresuotas asmuo prisipažino, kad dėl darbo keliomis dienomis per savaitę palieka vaikus kitų asmenų priežiÅ«roje.

Be to, suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės turėtų reikÅ¡mę tik tuo atveju, jei nuo vaikų grobimo bÅ«tų praėję daugiau kaip 1 metai. Jei nuo vaikų grobimo nepraėjo daugiau kaip 1 metai, negali bÅ«ti taikoma Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta iÅ¡imtis. 24.2. Suinteresuotas asmuo nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių pareiÅ¡kėjo neigiamÄ elgesį su vaikais. PrieÅ¡ingai, pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta jokių teisės pažeidimų, tai patvirtina Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos iÅ¡duota pažyma.

Be to, suinteresuoto asmens teiginius paneigia jos elgesys, t. y. suinteresuotas asmuo niekada nesikreipė į jokias institucijas ir nesiskundė dėl tariamai netinkamo pareiÅ¡kėjo elgesio ar vaikų auklėjimo. 24.3. Tikslaus vaikų grÄ Å¾inimo vietos adreso nurodymas teismo nutartyje yra bÅ«tinas siekiant užtikrinti teisinį aiÅ¡kumÄ ir tikrumÄ . Teismui nenurodžius konkrečios gyvenamosios vietos ir vienai iÅ¡ Å¡alių neinformuojant kitos Å¡alies apie konkrečiÄ vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , bÅ«tų sudarytos sÄ lygos kilti naujam teisminiam ginčui. 24.4.

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Jungtinės Karalystės kompetentingÄ Å¡eimos bylų teismÄ , praÅ¡ydamas nutraukti santuokÄ ir iÅ¡spręsti visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, suinteresuotas asmuo turi galimybę minėtoje byloje inicijuoti laikinÄ sias apsaugos priemones dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iki bus priimtas teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 25.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstų teismo nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys, 338 straipsnis).

26. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas grÄ Å¾inti nepilnamečius vaikus į jų kilmės Å¡alį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl nepilnamečių vaikų iÅ¡vežimo iÅ¡ Jungtinės Karalystės (ne)teisėtumo 27. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį procesÄ reglamentuojančių Europos SÄ jungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 7 straipsnį bylos dėl neteisėtai iÅ¡vežto ar kitoje, negu jis nuolat gyveno, Europos SÄ jungos valstybėje narėje arba susitariančiojoje valstybėje pagal Hagos konvencijÄ laikomo vaiko grÄ Å¾inimo bylos nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka tiek, kiek 2003 m. lapkričio 27 d.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000, Hagos konvencija ir Å¡is įstatymas nenustato kitaip.

28. Pagal Hagos konvencijos 3 straipsnio 1 dalies b punktÄ vaiko iÅ¡vežimas ar laikymas laikomas neteisėtu, jei iÅ¡vežimo ar laikymo metu tomis teisėmis buvo kartu ar atskirai naudojamasi arba bÅ«tų buvę naudojamasi, jei vaikas nebÅ«tų iÅ¡vežtas ar laikomas.

29. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Y ir X 2014 m. birželio 6 d. sudarė santuokÄ . Santuokoje jiems gimė vaikai M ir A, kurie gimė ir augo Jungtinėje Karalystėje. Abiem vaikams gimus tėvai gyveno kartu, t. y. vaikų globos teisėmis naudojosi drauge ir lygiai. Byloje nėra ginčo, kad suinteresuotas asmuo be pareiÅ¡kėjo sutikimo iÅ¡vežė nepilnamečius vaikus į LietuvÄ .

30. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Å¡ios faktinės aplinkybės sudaro pagrindÄ nepilnamečių vaikų iÅ¡vežimÄ ar laikymÄ Lietuvos Respublikoje pripažinti neteisėtu (Hagos konvencijos 3 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl nepilnamečių vaikų iÅ¡vežimo ir laikymo Lietuvos Respublikoje neteisėtumo nėra ginčijamos, teisėjų kolegija laiko jas tinkamai nustatytomis. Dėl praÅ¡ymo grÄ Å¾inti vaikus teisėjų kolegija sprendžia atsižvelgdama į Hagos konvencijos 1 straipsnyje įtvirtintus tikslus bei vaikų interesus, kuriems suteikta apsauga, vadovaujantis Hagos konvencijos 12 ir 13 straipsniuose įtvirtintu reglamentavimu.

Dėl teismo aktyvumo sprendžiant nepilnamečių vaikų grÄ Å¾inimo į kilmės valstybę klausimÄ 31. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apsiribojo tik pačios apeliantės nurodytais Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punkte bei 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais pagrindais. Apeliantė nurodo, kad teismas turėjo ex officio (savo iniciatyva) aiÅ¡kintis, ar nėra kitų pagrindų atsisakyti grÄ Å¾inti nepilnamečius vaikus į kilmės valstybę ir inicijuoti vaikų nuomonės iÅ¡klausymÄ .

Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus pripažįsta nepagrįstais.

32. Hagos konvencijoje įtvirtintų nuostatų tikslas – užkirsti keliÄ neteisėtam vaiko iÅ¡vežimui, iki minimumo sumažinant vaiko negrÄ Å¾inimo atvejus, todėl teismas, spręsdamas dėl vaiko negrÄ Å¾inimo Å¡iuo pagrindu, turi pasiekti tokį įsitikinimo lygį, kuris pateisintų vaiko negrÄ Å¾inimÄ Å¡iuo iÅ¡imtiniu atveju (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2132-236/2016). Nurodytos taisyklės iÅ¡imtys, o kartu ir pagrindai, kada teismas gali atsisakyti grÄ Å¾inti vaikÄ , yra įtvirtintos Hagos konvencijos 12-13 straipsniuose. Hagos konvencijoje numatytos Å¡ios iÅ¡imtys, kurias gali taikyti valstybės, į kuriÄ neteisėtai iÅ¡vežtas vaikas, teismai ir kurių bent vienos pakanka, kad bÅ«tų atsisakyta grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ valstybę, iÅ¡ kurios ar į kuriÄ jis buvo neteisėtai iÅ¡vežtas ar negrÄ Å¾intas:

1) asmuo, įstaiga ar kita organizacija, kuri rūpinosi vaiku, vaiko išvežimo ar laikymo metu iš tiesų nesinaudojo globos teisėmis (Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies a) punktas) arba;

2) asmuo, įstaiga ar kita organizacija, kuri rūpinosi vaiku, vaiko išvežimo ar laikymo metu neprieštaravo ar vėliau sutiko, kad vaikas būtų išvežtas ar laikomas (Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies a) punktas) arba;

3) yra didelė rizika, kad vaikÄ grÄ Å¾inus jam bÅ«tų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitÄ netoleruotinÄ situacijÄ (Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b) punktas) arba;

4) vaikas prieÅ¡tarauja grÄ Å¾inimui ir jau yra sulaukęs tokio amžiaus ir brandos, kai tikslinga atsižvelgti į jo nuomonę (Hagos konvencijos 13 straipsnio 2 dalis) arba;

5) procesas buvo pradėtas praėjus vienerių metų terminui nuo tos dienos, kai vaikas buvo neteisėtai išvežtas ar laikomas, ir įrodoma, kad vaikas jau prisitaikė prie naujos aplinkos (Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalis).

33. Sutiktina, kad nepaisant dalyvaujančių byloje asmenų aktyvumo bei pozicijos atskirais procesiniais klausimais, bylose dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių teisinių padarinių teismas yra aktyvus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-6/2013). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teismo aktyvumas nepaneigia CPK 178 straipsnyje įtvirtintos šalių įrodinėjimo pareigos, ši pareiga neišnyksta ir bylose dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių teisinių padarinių.

34. Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalyje expressis verbis (tiesiogiai) nurodyta, kad valstybės, į kuriÄ kreipiamasi, teismo ar administracinė institucija neprivalo nurodyti grÄ Å¾inti vaikÄ , jei asmuo, įstaiga ar kita organizacija, kuri prieÅ¡tarauja, kad vaikas bÅ«tų grÄ Å¾intas, įrodo, kad egzistuoja bent vienas Hagos konvencijoje įtvirtintas pagrindas negrÄ Å¾inti vaikÄ . Be kita ko, Gerosios patirties vadovo pagal 1980 m. Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos konvencijÄ dėl vaikų grobimo (toliau – Gerosios patirties vadovas) 51 punkte taip pat nurodoma, kad iÅ¡imties dėl negrÄ Å¾inimo nustatymo prievolė tenka asmeniui, įstaigai ar kitai organizacijai, kuri prieÅ¡tarauja, kad vaikas bÅ«tų grÄ Å¾intas, taigi daugeliu atvejų – vaikÄ paėmusiam vienam iÅ¡ tėvų.

Net jei teismas ex officio renka informacijÄ arba įrodymus (pagal vidaus procedÅ«ras) arba jei asmuo ar įstaiga, pateikusi praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti vaikÄ , aktyviai nedalyvauja procedÅ«rose, teismas turi bÅ«ti įsitikinęs, kad prievolę įrodyti, pagal kuriÄ nustatoma iÅ¡imtis, įvykdė Å¡alis, prieÅ¡taraujanti grÄ Å¾inimui.

35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Hagos konvencijos 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė, o ne pareiga atsižvelgti į vaikų nuomonę sprendžiant klausimÄ dėl vaikų grÄ Å¾inimo į kilmės valstybę. Hagos konvencijos 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali atsisakyti nurodyti grÄ Å¾inti vaikÄ , jei nustato, kad vaikas prieÅ¡tarauja grÄ Å¾inimui ir jau yra sulaukęs tokio amžiaus ir brandos, kai tikslinga atsižvelgti į jo nuomonę. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad teismas neturėtų bÅ«ti įpareigotas visada iÅ¡klausyti vaikÄ teismo posėdyje ir turėtų turėti diskrecijÄ Ä¯vertinti poreikį iÅ¡klausyti, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes bei atitinkamo vaiko amžių ir brandos lygį (2003 m. liepos 8 d.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (Didžiosios kolegijos) sprendimas byloje Sahin prieÅ¡ VokietijÄ (peticijos Nr. 30943/9)). Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad sprendimÄ dėl vaiko grÄ Å¾inimo turintis priimti teismas turi diskrecijÄ spręsti dėl vaiko iÅ¡klausymo. Vaiko teisė reikÅ¡ti savo nuomonę nesukuria absoliučios teismo pareigos kiekvienoje grobimo byloje jÄ iÅ¡klausyti (2010 m. gruodžio 22 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas Joseba Andoni Aguirre Zarraga prieÅ¡ Simone Pelz, C?491/10 PPU, EU:C:2010:828.).

36. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme įrodinėjo tik tai, jog egzistuoja teisinis pagrindas taikyti Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje ir 13 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtintas iÅ¡imtis, tačiau nekėlė klausimo dėl vaikų nuomonės iÅ¡klausymo tikslingumo pirmosios instancijos teismo proceso metu, neiÅ¡reiÅ¡kė jokios pozicijos dėl Tarnybos atlikto vaikų nuomonės iÅ¡klausymo akto iÅ¡samumo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė Å¡iuos klausimus kelia tik atskirajame skunde ir nurodo, kad Tarnyba netinkamai iÅ¡siaiÅ¡kino vaikų pozicijÄ ir vaikai, pasak apeliantės, nenori grįžti į Jungtinę Karalystę.

Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantė, manydama, jog Tarnyba neiÅ¡samiai atliko vaikų iÅ¡klausymÄ , turėjo teisę pirmosios instancijos teismo praÅ¡yti įpareigoti TarnybÄ atlikti pakartotinį nuomonės iÅ¡klausymÄ arba inicijuoti vaikų iÅ¡klausymÄ teismo posėdyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, vaikų iÅ¡klausymas apeliacinės instancijos teisme ar pakartotinis vaikų nuomonės iÅ¡reiÅ¡kimas Tarnybos specialistams yra netikslingas, be to, nepagrįstai užvilkintų procesÄ ir neatitiktų vieno esminių Hagos konvencijos tikslų – kad teismai turi sparčiai nagrinėti vaikų grÄ Å¾inimo į kilmės valstybę klausimÄ bei užtikrinti greitÄ jų sugrÄ Å¾inimÄ (Hagos Konvencijos 1 ir 2 straipsniai).

37. Taigi, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tik apeliantės nurodytų pagrindų pagrįstumÄ ir neturėjo absoliučios pareigos iÅ¡klausyti vaikÄ . Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nagrinėjamu atveju proceso Å¡alims atstovauja profesionalÅ«s advokatai, todėl, neabejotina, kad procesinės teisės ir pareigos, taip pat ir pareiga įrodinėti savo reiÅ¡kiamų praÅ¡ymų ir reikalavimų pagrįstumÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kintos ir žinomos. Dėl atsisakymo grÄ Å¾inti vaikus remiantis Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalimi 38. Atskirajame skunde apeliantė nurodo Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ , taip siekia patvirtinti Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos iÅ¡imties taikymo bÅ«tinumÄ Å¡iuo konkrečiu atveju.

39. Pagal Hagos konvencijos 12 straipsnio 1 dalį, jei vaikas yra neteisėtai iÅ¡vežtas arba laikomas, kaip nurodyta konvencijos 3 straipsnyje, ir jei pradedant procesÄ susitariančiosios valstybės, kurioje yra vaikas, teismo ar administracinėse institucijose dar nėra praėjęs vienų metų terminas nuo tos dienos, kai vaikas buvo neteisėtai iÅ¡vežtas ar laikomas, bylÄ nagrinėjanti institucija nurodo vaikÄ tuojau pat grÄ Å¾inti. Net jei procesas buvo pradėtas praėjus vienerių metų terminui, teismo ar administracinė institucija nurodo grÄ Å¾inti vaikÄ , nebent bÅ«tų įrodyta, kad vaikas jau prisitaikė prie naujos aplinkos (Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalis).

40. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais pareiÅ¡kėjo atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ pateiktus argumentus, kad Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta iÅ¡imtis dėl vaikų prisitaikymo prie naujos aplinkos aktuali tik tais atvejais, kai nuo vaikų grobimo praeina daugiau kaip vieneri metai. Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vertinant šį atsisakymo grÄ Å¾inti vaikÄ pagrindÄ , neatsižvelgiama į Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ jo taikymo sÄ lygÄ , susijusiÄ su laikotarpio nuo neteisėto vaiko iÅ¡vežimo ar laikymo iki proceso pradžios trukme, kadangi pripažįsta jÄ procedÅ«rine ir formalia (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-6/2013).

41. Ä®rodinėdama vaiko prisitaikymÄ prie naujos aplinkos apeliantė remiasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6/2013 kurioje atsisakyta grÄ Å¾inti nepilnametį vaikÄ , atsižvelgiant į tai, kad nepilnametė Lietuvoje lankė psichologo konsultacijas, kategoriÅ¡kai atsisakė grįžti į kilmės valstybę. Kitoje apeliantės cituojamoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-2098-236/2017 taip pat buvo atsisakyta grÄ Å¾inti vaikÄ , nes nustatytos aplinkybės, kad nepilnametis vaikas nemokėjo valstybės, į kuriÄ buvo siekiama grÄ Å¾inti kalbos ir jam Lietuvoje teikiamos specialiųjų poreikių medicininės paslaugos.

42. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

Nagrinėjamoje byloje nepilnamečiai vaikai, prieÅ¡ingai nei aptartos bylos atveju, nesupranta Å¡alies, į kuriÄ atvežti (lietuvių) kalbos. Be to, jiems nėra nustatyti specialÅ«s poreikiai, kurie lemtų stipresnį ryšį su nauja aplinka, todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantė nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis civilinėse bylose Nr. 2-6/2013 ir Nr. 2-2098-236/2017, kadangi jų faktinės aplinkybės ir, atitinkamai, ratio decidenti (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) skiriasi nuo nagrinėjamos bylos.

43. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nusprendė, kad vien aplinkybės, jog nepilnamečiai vaikai turi tinkamas sÄ lygas augti, lanko ugdymo įstaigas ir yra suteiktas gyvenamasis bÅ«stas bei patenkinti bÅ«tinieji vaikų poreikiai, nepatvirtinta esant per Å¡eÅ¡is mėnesius jau susiformavusį stiprų prisiriÅ¡imÄ prie naujos aplinkos, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ iÅ¡imtį ir atsisakyti grÄ Å¾inti nepilnamečius vaikus į kilmės valstybę.

44. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, žodis „prisitaikymas“ apima fizinį elementÄ , t. y. įsikÅ«rimÄ bendruomenėje ir aplinkoje, ir emocinį elementÄ â€“ saugumÄ ir stabilumÄ , o žodis „nauja aplinka“ apima vietÄ , namus, ugdymo įstaigÄ , draugus, veiklÄ ir galimybes. Kadangi vaiko prisitaikymo prie naujos aplinkos lygis turi bÅ«ti vertinamas tuo metu, kai vyksta procesas, teisėjų kolegija sprendžia dėl vaiko prisitaikymo prie naujos aplinkos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu.

45. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad nepilnamečiai vaikai per šį laikotarpį prisitaikė prie naujos fizinės ir socialinės aplinkos ir, kad Å¡ios aplinkos pakeitimas neatitiktų jų interesų. Nepilnametė dukra M Lietuvoje nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) mokyklÄ . Kita vertus, Jungtinėje Karalystėje ji taip pat lankė mokyklÄ . Be to, pirminiais Tarnybos duomenimis nepilnametis sÅ«nus A augo namuose. Tik 2022 m. sausio mėn. Tarnybai atlikus pakartotinį patikrinimÄ , nustatyta, kad nepilnametis sÅ«nus pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) progimnazijos ikimokyklinę grupę.

Taigi, ugdymo įstaigų lankymas Lietuvoje trunka tik sÄ lyginai trumpÄ laikÄ , todėl nėra pagrindo teigti, kad Å¡i aplinkybė yra viena iÅ¡ pagrindinių aplinkybių, lemiančių prisitaikymÄ prie naujos aplinkos. Nagrinėjamu atveju įvertintina ir tai, kad nepilnamečiai vaikai kalba tik anglų kalba, užduotis jiems padeda atlikti socialinė pedagogė. Taigi, lietuvių kalbos nemokėjimas taip pat sudaro socialinį barjerÄ , kuris stabdo socialinę integracijÄ ir prisitaikymÄ prie naujos aplinkos.

46. Taip pat Tarnybos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai gyvena pas močiutę, 47 kv. m dviejų kambarių bute. Bute gyvena penki asmenys, o nepilnamečiai vaikai ir apeliantė gyvena atskirame kambaryje, tačiau vaikai ir motina miega vienoje lovoje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pati apeliantė pripažįsta, jog su vaikais susitinka tik per laisvas dienas, kadangi dirba ir darbo dienomis gyvena (duomenys neskelbtini).

47. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes, neturi pagrindo sutikti, kad nepilnamečių vaikų prisitaikymas prie naujos aplinkos Lietuvoje yra tokio lygio, kad grÄ Å¾inus juos į ankstesnę aplinkÄ , bÅ«tų pažeistas juos ir naujÄ aplinkÄ siejantis ilgalaikis (nuolatinis) ryÅ¡ys, bÅ«tų paneigtas susiklosčiusių santykių stabilumas. Byloje nepateikta įrodymų, kad nepilnamečiai vaikai, bÅ«dami kartu su tėvais Jungtinėje Karalystėje, jautėsi blogai, ar, kad patyrė kokius nors blogus iÅ¡gyvenimus, todėl grÄ Å¾inti į jiems įprastÄ aplinkÄ , jie neturėtų patirti neigiamų pasekmių, juolab kad Lietuvoje nepilnamečiai vaikai gyvena žymiai trumpesnį laikotarpį nei Jungtinėje Karalystėje.

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad aptartos konkrečios aplinkybės nepatvirtina nepilnamečių vaikų prisitaikymo prie naujos aplinkos ir nelemia pagrindo taikyti Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos iÅ¡imties. Dėl atsisakymo grÄ Å¾inti vaikus remiantis Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punktu 49. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad vien Å¡alių kultÅ«riniai, religiniai skirtumai Å¡ios bylos kontekste neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant dėl iÅ¡imčių taikymo, o byloje neįrodyta, kad egzistuotų pagrindas taikyti Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtintÄ iÅ¡imtį (didelė rizika, kad vaikÄ grÄ Å¾inus jam bÅ«tų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitÄ netoleruotinÄ situacijÄ ).

50. Kaip jau minėta, pagal Hagos konvencijos nuostatas nepilnamečiai vaikai gali bÅ«ti negrÄ Å¾inami tik esant iÅ¡skirtinėms aplinkybėms. Viena tokių aplinkybių numatyta Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b) punkte - jog valstybės, į kuriÄ kreipiamasi, teismo ar administracinė institucija neprivalo nurodyti grÄ Å¾inti vaikÄ , jei asmuo, įstaiga ar kita organizacija, kuri prieÅ¡tarauja, kad vaikas bÅ«tų grÄ Å¾intas, įrodo, kad yra didelė rizika, jog vaikÄ grÄ Å¾inus jam bÅ«tų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitÄ netoleruotinÄ situacijÄ . Svarstydamos Å¡iame straipsnyje nurodytas aplinkybes, teismo ir administracinės institucijos privalo atsižvelgti į informacijÄ apie vaiko socialinę kilmę ir padėtį, kuriÄ pateikia vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos centrinė įstaiga ar kita kompetentinga institucija.

51. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad tėvas yra griežtas ir kategoriÅ¡kas vaikų auklėjime, draudžia valgyti tam tikros rÅ«Å¡ies mėsÄ ir, motinai nežinant, apipjaustė sÅ«nui lytinį organÄ . Tokie tėvo veiksmai, anot apeliantės, prilyginami psichologiniam smurtui prieÅ¡ vaikus. Taip pat apeliantė nurodo, kad Å¡iuo metu vaikai emociÅ¡kai saugÅ«s, o emocinis saugumo aspektas yra svarbus vertinant atsisakymÄ grÄ Å¾inti nepilnamečius vaikus. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais taip pat neturi pagrindo sutikti.

52. Remiantis kasacinio teismo praktikoje suformuotu Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b) punkte numatytos vaiko grÄ Å¾inimo iÅ¡imties taikymÄ reglamentuojančios teisės normos aiÅ¡kinimu, ,,didelė rizika, kad vaikÄ grÄ Å¾inus jam bÅ«tų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitÄ netoleruotinÄ padėtį“ apima kraÅ¡tutinius atvejus, kai vaikas negalės normaliai vystytis kilmės valstybėje dėl to, kad tėvų teisių ir pareigų turėtojas nevykdo ar nederamai atlieka tėvų teises ir pareigas bei yra pagrindo manyti, kad toks jo elgesys nepasikeis ateityje (nederamai elgiasi vaiko akivaizdoje, piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis priemonėmis ar pan.) arba dėl objektyvių sÄ lygų kilmės valstybėje vaikui vystytis nebuvimo (pavyzdžiui, karo padėties) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008).

53. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei viena iÅ¡ apeliantės nurodytų aplinkybių (draudimas valgyti kiaulienÄ , lytinio organo apipjaustymas) nepriskirtina prie kraÅ¡tutinių atvejų, dėl kurių nepilnamečiai vaikai grįžę į Jungtinę Karalystę negalėtų normaliai vystytis. PrieÅ¡ingai, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantės nurodytos aplinkybės yra susiję su jų tėvo religijos ir kultÅ«ros reikalavimais. Be to, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad, Å¡eimai gyvenant Jungtinėje Karalystėje, tėvas (pareiÅ¡kėjas) netinkamai rÅ«pinosi vaikais, nederamai elgėsi jų akivaizdoje, piktnaudžiavo alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis priemonėmis ar kitokiais netinkamais veiksmais darė jiems nepataisomÄ Å¾alÄ .

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateiktų darbovietės charakteristikos ir policijos registro duomenų, matyti, kad pareiÅ¡kėjas charakterizuojamas teigiamai ir nėra atlikęs jokių teisės aktų pažeidimų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pati apeliantė pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad iki iÅ¡vykimo į Lietuvos RespublikÄ pareiÅ¡kėjo ir nepilnamečių vaikų santykiai buvo geri.

54. Be kita ko, nepagrįsti apeliantės argumentai, kad tarp nepilnamečių vaikų ir tėvo (pareiÅ¡kėjo) susilpnėję ryÅ¡iai yra sÄ lyga atsirasti rizikai, kad vaikus grÄ Å¾inus jiems bus padaryta fizinė ar psichinė žala arba, kad vaikai paklius į kitÄ netoleruotinÄ situacijÄ . Viena vertus, teisėjų kolegija nurodo, kad vaiko grÄ Å¾inimas, net esant nutrÅ«kusiam vaiko ir vieno iÅ¡ tėvų emociniam ryÅ¡iui, savaime negali reikÅ¡ti psichinės žalos vaikui atsiradimo, kadangi vaikui grįžus į aplinkÄ , kurioje jis gimė ir gyveno ilgÄ laikÄ , jam bus suteiktos bÅ«tinos specialistų paslaugos Å¡ių ryÅ¡ių atstatymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1833-516/2015).

Kita vertus, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas ir vaikai nuolat (kiekvienÄ dienÄ ) nuotoliniu bÅ«du bendrauja per „Viber“ programėlę, tuo tarpu pati apeliantė su vaikais bendrauja tik laisvadieniais, kadangi darbo dienomis dirba ir gyvena kitame mieste. Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo teigti, jog vaikų ir tėvo ryÅ¡ys yra tiek susilpnėjęs, kad grÄ Å¾inus vaikus į Jungtinę Karalystę, vaikai paklius į netoleruotinÄ situacijÄ .

55. Atsižvelgdama į pirmiau iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo atsisakyti grÄ Å¾inti nepilnamečius vaikus į Jungtinę Karalystę remiantis Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta iÅ¡imtimi. Dėl kitų skundo argumentų 56. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, ar pareiÅ¡kėjas tinkamai vykdo jam nustatytas pareigas, tėvų tarpusavio santykius ir nesivadovavo vaikų interesų apsaugos virÅ¡enybės principu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.

57. Hagos konvencijos preambulėje įtvirtinta, kad sprendžiant klausimus, susijusius su vaikų globa, svarbiausia yra vaikų interesai. Prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas taikant Hagos konvencijÄ reiÅ¡kia, kad teismas nagrinėdamas klausimÄ dėl vaikų grÄ Å¾inimo tarptautiniu mastu siekia apsaugoti vaikus nuo žalingų padarinių, kuriuos sukelia neteisėtas vaikų iÅ¡vežimas ir laikymas užsienio valstybėse, užtikrina greitÄ vaikų sugrÄ Å¾inimÄ Ä¯ nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę. Vaiko interesai priklauso nuo daugelio aplinkybių kiekvienu individualiu atveju – amžiaus, brandos lygio, aplinkos, patirties.

58. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimÄ dėl nepilnamečių vaikų grÄ Å¾inimo neatsižvelgė į vaikų interesus. Teismas, prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos principÄ Ä¯gyvendino įvertinęs, kad nėra pagrindo taikyti Hagos konvencijoje įtvirtintų iÅ¡imčių, leidžiančių negrÄ Å¾inti nepilnamečių vaikų į kilmės valstybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino vaikų interesus, nes analizavo nepilnamečių vaikų prisitaikymo prie naujos aplinkos lygį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (kalbos barjeras, nepilnamečių vaikų atskyrimas nuo tėvo ir didžioji dalis laiko praleidžiama be motinos ir kt.).

59. Taip pat teisėjų kolegija nurodo, kad teismas, nagrinėdamas klausimÄ dėl nepilnamečių vaikų grÄ Å¾inimo į kilmės valstybę, iÅ¡ esmės nesprendžia dėl vaiko globos teisių tarp tėvų padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ar bendravimo tvarkos nustatymo su vienu iÅ¡ tėvų (Hagos konvencijos 19 straipsnis). Hagos konvencija reglamentuoja nepilnamečių vaikų, kurie neteisėtai iÅ¡vežti ar laikomi valstybėje, kuri nėra jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybė, grÄ Å¾inimÄ , tačiau vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybė iÅ¡laiko bendrÄ jÄ jurisdikcijÄ priimti sprendimÄ dėl tėvų pareigų (įskaitant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo teisių tėvams iÅ¡siskyrus klausimÄ ).Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės argumentai, jog tėvas neprisideda prie iÅ¡laikymo savaime nereiÅ¡kia Hagos konvencijoje įtvirtintų iÅ¡imčių taikymo, Å¡ie argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai neatsižvelgė ir į tėvų tarpusavio konfliktiÅ¡kus santykius, kadangi iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad tėvai inicijuoja santuokos nutraukimÄ ir neplanuoja kartu gyventi, todėl nagrinėjamu atveju tėvų tarpusavio santykių pobÅ«dis nėra reikÅ¡mingas. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta grÄ Å¾inti vaikus į konkrečiÄ vietÄ 60. Apeliantė atskiruoju skundu taip pat praÅ¡o iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo rezoliucinę dalį tuo atveju, jei atskirasis skundas bÅ«tų netenkintas.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡davė leidimÄ grÄ Å¾inti nepilnamečius vaikus į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini), kadangi Hagos konvencija numato grÄ Å¾inimÄ Ä¯ vaikų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ užsienio valstybėje, tačiau ne į konkrečiÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Tokiu bÅ«du teismas nustatė gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu, t. y. iÅ¡sprendė gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu klausimÄ . Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodo, kad tikslaus adreso nurodymas yra bÅ«tinas siekiant užtikrinti teisinį aiÅ¡kumÄ ir teismo nutarties vykdymÄ .

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės argumentais.

61. Kaip minėta, teismas, nagrinėdamas klausimÄ dėl nepilnamečių vaikų grÄ Å¾inimo į kilmės valstybę, iÅ¡ esmės nesprendžia dėl vaiko globos teisių tarp tėvų padalinimo ir nenustato nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iÅ¡ tėvų, todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas konkretų adresÄ , nustatė gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų. Hagos konvencija įtvirtina nepilnamečių vaikų grÄ Å¾inimÄ Ä¯ valstybę, kurioje jie nuolat gyvena (Hagos konvencijos preambulė).

62. Teisėjų kolegija taip pat atmeta ir pareiÅ¡kėjo argumentus, kad konkretus adreso nurodymas yra bÅ«tinas. Hagos Konvencija įpareigoja teismÄ , nagrinėjantį vaikų grÄ Å¾inimo į kilmės valstybę klausimÄ , sugrÄ Å¾inti vaikus į kilmės valstybę tam asmeniui, kurio globos teisės buvo pažeistos, tuo tarpu, kilmės valstybėje atskirai sprendžiamas klausimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iÅ¡ tėvų pagal nacionalines vidaus teisės normas. Vaikų grÄ Å¾inimas Hagos konvencijos prasme yra grÄ Å¾inimas į kilmės valstybę, o ne siejamas su konkrečiu gyvenamosios vietos adresu.

63. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, nurodydamas grÄ Å¾inti nepilnamečius vaikus į (duomenys neskelbtini), iÅ¡ esmės nusprendė juos grÄ Å¾inti į Jungtinę Karalystę. Teisėjų kolegija laiko tai raÅ¡ymo apsirikimu, kuris nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Tokios raÅ¡ymo apsirikimo klaidos iÅ¡taisymas nekeičia nutarties esmės ir nepaneigia jos pagrįstumo ir teisėtumo. Todėl teisėjų kolegija patikslina skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį, nustatydama, kad nepilnamečiai vaikai grÄ Å¾inami į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Jungtinėje Karalystėje (CPK 276 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ . IÅ¡taisyti raÅ¡ymo apsirikimo klaidÄ ir patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutarties rezoliucinės dalies antrÄ dalį, iÅ¡dėstant jÄ taip: „IÅ¡duoti teismo leidimÄ grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjo Y, (duomenys neskelbtini), ir suinteresuoto asmens X, a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečius vaikus M, gimusiÄ (duomenys neskelbtini), ir A, gimusį (duomenys neskelbtini), į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Jungtinėje Karalystėje.“ Teisėjai Gintaras Pečiulis Laima Ribokaitė Agnė TikniÅ«tė