a7868bbe-b61d-43f7-b08c-e969b6cc316b · Kauno apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-205-290/2017Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00587-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 3.26.1. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r T I sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 23 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis KiÅ¡kis,raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal J. M. apeliacinį skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutarties jo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teismas n u s t a t ė : J. M. 2016 m. spalio 12 d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento vyresniosios specialistės L. M. (toliau – Institucija) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 5117 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 216 Eur bauda už tai, kad 2016 m. rugsėjo 11 d. 23.30 val. (duomenys neskelbtini) miÅ¡ke, kelyje (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuoto aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«no Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto D.

J. teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę „Audi 100 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 13 d. nutartimi atmetė J. M. skundÄ , netenkino praÅ¡ymo dėl Institucijos 2016 m. spalio 12 d. nutarimo panaikinimo ir bylos grÄ Å¾inimo Institucijai tirti iÅ¡ naujo.Nesutikdamas su tokia apylinkės teismo nutartimi, apeliaciniu skundu J. M. aukÅ¡tesnės instancijos teismo praÅ¡o panaikinti Å¡iÄ KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartį ir administracinio teisės nusižengimo teisenÄ nutraukti.

Skunde teigia, kad teismo posėdžio metu jis nurodė, jog pažeidimo nepadarė. 2016 m. rugsėjo 11 d, buvo su draugu T. G., su kuriuo apie 22 val. iÅ¡siskyrė ir jis nuėjo namo. Automobilis „Audi 100 Avant“ prieÅ¡ tris dienas buvo parduotas K. K., kuris teisme patvirtino pirkimo faktÄ ir nurodė, kad paliko jį aikÅ¡telėje, kadangi pats tÄ ir sekančias dienas vartojo alkoholinius gėrimus, todėl automobilio nenaudojo. Automobilio rakteliai buvo palikti viduje, kas jį vairavo – nežino.Skunde J.

M. nurodo, kad į InstitucijÄ buvo iÅ¡kviesta jo motina Z. M., su kuria jis vyko kartu. Dėl minėto pažeidimo iÅ¡ pradžių buvo apklausiama motina, kuri pareigÅ«no buvo kaltinama padariusi pažeidimÄ , t.y. vairavusi įvykio metu, tačiau tik iÅ¡siaiÅ¡kinęs, kad ji nemoka vairuoti automobilio – pareigÅ«nas pakvietė jį ir pareiÅ¡kė kaltinimus jam. Atkreipia dėmesį, kad D. J. atliko jo apklausÄ , kurios metu aiÅ¡kiai matė, todėl kelia klausimÄ , kada pareigÅ«nas galėjo pakankamai gerai jį įsidėmėti, kad atpažintų: naktį, apakintas automobilio Å¡viesa, matyti neapÅ¡viestame pravažiuojančio automobilio salone sėdint asmenį ar dienÄ kabinete, atlikinėdamas apklausÄ .

Apeliantas skunde nurodo, jog byloje nėra paÅ¡alintos visos abejonės. Teigia, kad be pareigÅ«nų parodymų, daugiau nėra surinkta jokių objektyvių, neginčijamų ir tiesioginių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę padarius pažeidimÄ , o nagrinėjant bylÄ teisme visos abejonės buvo vertinamos ne jo naudai. Nutartis grindžiama prielaidomis, todėl naikintina.Institucija atsiliepimu praÅ¡o J. M. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. priimtÄ nutartį nepakeistÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a : J. M. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTÄ®) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus ANK, netenka galios ATPK su visais pakeitimais ir papildymais. Tačiau ANKPĮĮTÄ® 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, Å¡i veika perkvalifikuojama pagal atitinkamÄ ANK straipsnį, kai jame nustatyta Å¡velnesnė administracinė atsakomybė.ATPK 5117 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepaklusimas uniformuoto aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia baudÄ nuo 144 iki 289 eurų.

ANK 426 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nepaklusimas uniformuoto aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«no, valstybinio miÅ¡kų pareigÅ«no, Lietuvos Respublikos muitinės pareigÅ«no, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigÅ«no ar Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigÅ«no teisėtam, aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tam ir Å¡io straipsnio 6 dalyje nustatytÄ tvarkÄ atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, užtraukia baudÄ nuo 850 iki 1200 eurų, o Å¡ios straipsnio 8 dalyje nurodyta ir tai, kad už Å¡io straipsnio 4, 5 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali bÅ«ti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

Atsižvelgiant į tai, kad ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatyta žymiai griežtesnė atsakomybė nei ATPK 5117 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjamuoju atveju taikomos ATPK nuostatos.Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumÄ .Å iame kontekste pažymėtina, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu), kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis. Sudėties įrodymas sudaro pagrindÄ kilti administracinei atsakomybei, prieÅ¡ingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimÄ (nusižengimÄ ), turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.Atsižvelgiant į šiuos duomenis ir analizuojant administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei skundžiamos nutarties turinį, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės apelianto veiksmų kvalifikavimui buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais J.

M. kaltę padarius jam inkriminuojamÄ teisės pažeidimÄ . Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti pareigÅ«no nutarimÄ ir apylinkės teismo nutartį remiantis apeliaciniame skunde pateiktais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įvykio aplinkybių vertinimais, tvirtinimais apie padarytus esminius procesinius administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, papildomai apklausė liudytojus, patikrino surinktus įrodymus, ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių teisės normų reikalavimų.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad tiek Institucija, tiek KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs J.

M. skundÄ , pagrįstai konstatavo, kad byloje esančių įrodymų pakanka iÅ¡vadai, kad jis padarė jam inkriminuotÄ pažeidimÄ . Nors pats J. M. savo skunde nurodo, kad jo kaltė pagrįsta tik prielaidomis ir pareigÅ«no parodymais, kad jį matė įvykio vietoje, nors jį galėjo įsidėmėti ir apklausos metu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad liudytojas D. J. dar savo tarnybiniame praneÅ¡ime 2016 m. rugsėjo 22 d. nurodė, jog J. M. atpažino kaip asmenį, 2016 m. rugsėjo 11 d. vairavusį transporto priemonę (b. l. 18). 2017 m. sausio 9 d. teismo posėdžio metu Å¡iuos savo paaiÅ¡kinimus patvirtino ir nurodė, kad yra tikras, jog tai J.

M. vairavo įvykio metu, tik tuo metu jis buvo trumpiau apsikirpęs, kadangi nors ir tamsiu paros metu, tačiau stipriu automobilio halogenu buvo jį apšvietęs ir matė 2 metrų atstumu (b. l. 51-53). Be to, kitas pareigūnas, dalyvavęs transporto priemonės stabdyme, R. Š., apklausiamas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad pastebėjo asmenį, kuris buvo už vairo, ir nurodė į posėdžių salėje sėdinti J. M., tik teigė, kad tuo metu jis buvo trumpiau kirptas (b. l. 51-53). Taigi net ir kitas pareigūnas, kuris neapklausinėjo J.

M., nurodė, kad jį atpažįsta kaip asmenį, vairavusį transporto priemonę, kas paneigia apeliacinio skundo argumentÄ , jog D. J. jį galėjo įsiminti iÅ¡ apklausos, o ne iÅ¡ įvykio vietos.Aplinkybė, jog automobilis tuo metu nebepriklausė J. M. motinai, taip pat nepatvirtina jog, J. M. jo įvykio metu negalėjo vairuoti, kadangi kaip ir nurodė automobilio savininkas, automobilio raktelius jis buvo palikęs viduje, todėl automobiliu galėjo pasinaudoti bet kas, tame tarpe ir netoli gyvenantis J.

M.. Nors apeliantas nurodo, kad jis nevairavo transporto priemonės, tuo metu buvo namuose, tačiau pažymėtina, jog jo motinos ir jo paties parodymai nesutapo, jie vėliau buvo koreguojami. Z. M. savo paaiÅ¡kinime nurodė, jog 2016 m. rugsėjo 11 d. sÅ«naus namie nebuvo, jis buvo pas draugÄ , vardu V., grįžo namo apie 01 val. nakties (b. l. 15), tuo tarpu J. M. tvirtino, kad įvykio dienÄ buvo su T. G., vartojo alkoholinius gėrimus, namo grįžo apie 22 val. (b. l. 16). Teismo posėdžio metu liudytojas T.

G. taip pat nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 11 d. buvo kartu su J. M. ir teigė, jog namo iÅ¡siskirstė apie 22-23 val. (b. l. 51). Tačiau apeliaciniame skunde J. M. jau nurodo naujas papildomas aplinkybes, kad rugsėjo 11 d. apie 23:30 val. buvo namuose su patėviu E. U. (b. l. 64). Sutiktina su Institucijos atsiliepime nurodytu argumentu, kad natÅ«ralu, jog asmuo, žinodamas apie jo atžvilgiu gresiančiÄ administracinę atsakomybę bei siekdamas iÅ¡vengti su jos taikymu susijusių pasekmių, neatskleis tikrųjų aplinkybių.

Teismas nepatikimais laiko ir liudytojo T. G. duotus parodymus, kadangi jis, būdamas geras J. M. draugas, galimai buvęs įvykio metu kartu su J. M., gali siekti draugui padėti išvengti atsakomybės. Abejones dėl šio liudytojo parodymų patikimumo sustiprina ir tai, jog teismo posėdžio metu jis tvirtino, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo pildoma prie jo, šeštadienį po pietų, apie 14-15 val. ir automobilis iš karto buvo perduotas pirkėjui, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, automobilio pirkimo pardavimo sutartis pasirašyta 2016 m. rugsėjo 9 d., t.y. penktadienį, 18 val. Išanalizavus bylos duomenis akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bylos aplinkybes.

Tai, kad J. M. neigia savo kaltę, nesudaro pagrindo abejoti liudytojų, pareigÅ«nų parodymais, kurie neturi byloje jokio suinteresuotumo, taip pat jo paties motinos pirminiu paaiÅ¡kinimu, kuriam nurodė, kad įvykio metu jos sÅ«naus namuose nebuvo, o paties J. M. ir jo draugo T. G. pateiktos įvykio versijos vertintinos kaip siekis iÅ¡vengti nuobaudos. Atsižvelgiant į visus iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje apklaustų asmenų duotus parodymus, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ nei keisti, nei tuo labiau naikinti, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, n u t a r ė: palikti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartį nepakeistÄ ir J. M. apeliacinio skundo netenkinti.Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas                                                                              Jurgis KiÅ¡kis