a7814aa1-7872-44de-9dfe-705e7b22f8ae · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-1680-595/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04355-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 3600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad Vilniaus PN jam laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. nebuvo užtikrinta teisė į sveikÄ aplinkÄ , nesudarė galimybės kasdien pasivaikščioti gryname ore, ten pasportuoti. Ä® kiemÄ patekdavo tik kas antrÄ parÄ , t. y. kas 26 valandas.

VienÄ dienÄ iÅ¡leisdavo nuo 8.00 val. iki 12.00 val., o kitÄ dienÄ iÅ¡leisdavo tik nuo 14.00 val. Dėl to kankinosi, kentė psichologinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, buvo apėmusi emocinė depresija, jautė pažeminimÄ . Nurodo, kad tai vyko dėl blogo sudaryto pasivaikščiojimų grafiko. Pažymi, kad tai buvo didelis pažeidimas, truko ilgÄ laiko tarpÄ , buvo intensyvus, sukėlęs jam žymias neigiamas pasekmes. Todėl neturtinė žala turi bÅ«ti atlyginama Å¡iuo atveju pinigais. Atsakovės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o teismo pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad pagal Vilniaus PN direktoriaus patvirtintus nuteistųjų pasivaikščiojimų grafikus paprastosios grupės nuteistiesiems kasdien pasivaikščioti skirta 4 valandos, t. y. net daugiau negu numatyta Bausmių vykdymo kodekse. Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas gyveno Vilniaus PN I-o gyvenamojo korpuso ketvirtame aukÅ¡te (6-ame nuteistųjų bÅ«ryje). IÅ¡ Vilniaus PN nuteistųjų pasivaikščiojimo grafikų, sudarytų nuo 2017 m. matyti, jog minėti grafikai ir nuteistųjų vaikščiojimo laikas buvo keičiami, tačiau visuomet ir visiems Vilniaus PN nuteistųjų bÅ«riams buvo užtikrintos sÄ lygos kiekvienÄ dienÄ pasivaikščioti gryname ore.

Tokiu bÅ«du konstatuotina, kad visiems Vilniaus PN nuteistiesiems buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore įstatyme nustatytÄ laikÄ . Ä®staigoje sudarytas pasivaikščiojimų grafikas, įrengtas erdvus, tvarkingas kiemas su sporto inventoriumi. Teigia, kad pareiÅ¡kėjo skunde įvardyti tariami jo teisių suvaržymai neatitinka realios situacijos, pareiÅ¡kėjas klaidindamas teismÄ , akivaizdžiai bando siekti finansinės naudos, pasipelnyti iÅ¡ valstybės. Vilniaus PN nuomone, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai bei dėl to kilusios neturtinės žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai.

Vilniaus PN neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, atvirkščiai, buvo laikomasi ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų reikalavimų. Pažymi, kad nors pareiÅ¡kėjas nurodo, kad jam padaryta neturtinė žala, tačiau nepateikia jokių įrodymų ir paaiÅ¡kinimų dėl jam tariamai padarytos žalos. PareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo paremtas tik samprotavimais ir prielaidomis. IÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstytų argumentų matyti, kad Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, taigi, nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado 3 600 Eur neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumÄ , todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti atmestas. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatÄ . PraÅ¡o pareiÅ¡kėjo S. V. skundo netenkinti ir atmesti jį kaip nepagrįstÄ . 2021 m. vasario 9 d. pareiÅ¡kėjas pateikė atsikirtimÄ Ä¯ atsakovės atstovo atsiliepime nurodytus argumentus.

Nurodo, kad grafikas keistas, nes neporinėmis dienomis pasivaikščiojimas numatytas 30 minučių ilgiau. Tarp pasivaikščiojimų uždarytas jis buvo 25 val. 30 min. Taigi, Vilniaus PN nesudarė tinkamo pasivaikščiojimo grafiko, kad galėtų iÅ¡eiti į kiemÄ kas 20 val. Dėl to patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , reputacijos pablogėjimÄ . Jam net 25 val. 30 min. uždaroje patalpoje reikėjo kvėpuoti tabako dÅ«mais, nes kartu buvę asmenys rÅ«kė, o jis nerÅ«kantis.

Visa tai truko virÅ¡ 21 mėnesio. Nurodo, kad kitų įrodymų neturi ir negali pateikti dėl jo teisių pažeidimo, visas aplinkybes nurodo raÅ¡tu. Dėl Å¡io pažeidimo jam yra sutrikęs miegas, dažnai skauda galvÄ , tapo jautrus. Teismas konstatuoja: Skundas atmestinas. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kildinamos dėl neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, kurie pasireiÅ¡kė neva tuo, jog laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. dėl netinkamai sudarytų pasivaikščiojimo grafikų buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė kasdienÄ pasivaikščioti gryname ore, t. y. laikas tarp pasivaikščiojimų buvo 25 val. 30 min.

IÅ¡ į bylÄ pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu gyveno Vilniaus PN I – ojo gyvenamojo korpuso 4 – ame aukÅ¡te (6 – ame nuteistųjų bÅ«ryje). Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 81-454, 2018 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 14-1714, 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 81-979(1) buvo patvirtinti nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore gyvenamojoje zonoje grafikai. Pagal 2017 m. ir 2018 m. patvirtintus Pasivaikščiojimo grafikus I gyvenamojo korpuso 4 aukÅ¡to nuteistieji turėjo teisę pasivaikščioti gryname ore porinėmis mėnesio dienomis nuo 14.00 val. iki 18.00 val., mėnesio neporinėmis dienomis nuo 8.00 val., iki 12.30 val.

Pagal 2019 m. patvirtintÄ Pasivaikščiojimo grafikÄ I korpuso 4 aukÅ¡to nuteistieji turėjo teisę pasivaikščioti gryname ore mėnesio porinėmis dienomis nuo 8.00 val. iki 12.30 val., o mėnesio neporinėmis dienomis nuo 14.00 val. iki 18.00 val. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiÅ¡kia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamÄ praktikÄ , pareiga paneigti, pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui – t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013), todėl laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnio 1 dalį, nuteistieji Å¡io kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis Å¡io kodekso 70 straipsnio reikalavimų, t. y. nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka nuteistasis (Bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnio 2 dalis).

Pasivaikščiojimas gali bÅ«ti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nustatytÄ pasivaikščiojimų tvarkÄ (Bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnio 3 dalis). Pagal Bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnio 5 punktÄ pataisos namuose paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas. Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas Vilniaus PN pateikė į bylÄ Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. liepos 26 d., 2018 m. liepos 25 d., 2019 m. lapkričio 4 d.

įsakymais patvirtintus nuteistųjų Pasivaikščiojimų grafikus, pagal kuriuos nustatyta, kad paprastosios grupės nuteistiesiems kasdien pasivaikščioti gryname ore buvo skirtos nuo 4 iki 4.30 val. pasivaikščioti kasdien, t. y. daugiau, nei numato Bausmių vykdymo kodekso nuostatos. PareiÅ¡kėjas neneigia, jog pasivaikščioti nustatytu grafikuose laiku jis galėjo, turėjo tokiÄ teisę ir ja naudojosi. PareiÅ¡kėjo argumentai, kad netinkamai sudaryti pasivaikčiojimų grafikai, kadangi juose nustatyti pasivaikščiojimų laikai, tarp kurių tarpas buvo 25 val. ir 30 min., ir tokiu bÅ«du atsakovės atstovas elgėsi neteisėtai, pažeidžiant pareiÅ¡kėjo teises, visiÅ¡kai nepagrįsti.

Pažymėtina, kad galiojantis teisinis ginčo situacijos reguliavimas nenumato, koks laiko tarpas turi bÅ«ti iÅ¡laikytas tarp kasdienių pasivaikščiojimų. Pateikti į bylÄ Ä¯rodymai, kaip minėta, patvirtina, kad pasivaikščiojimo teisė kasdien pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinama. Be to, kaip nustatyta pasivaikščiojimo laikas buvo nustatytas ilgesnis, nei reglamentuoja teisės normos. IÅ¡ pateiktų į bylÄ pasivaikščiojimo kiemelių fotonuotraukų matyti, kad pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti tinkamai, jame yra sporto inventorius.

Todėl pareiÅ¡kėjas, teismo vertinimu, galėjo tinkamai realizuoti savo teisę į pasivaikščiojimÄ bei į sportÄ . Teismas pažymi, kad skundui pagrįsti pareiÅ¡kėjo nurodytos teismų nutartys nėra aktualios Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjo skundo dalykui spręsti. Nurodytose administracinėse bylose buvo sprendžiama dėl neturtinės žalos, kildinamos dėl pasivaikščiojimo teisės dirbantiems nuteistiesiems ribojimo. Å ioje byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dirbo ir kad dėl to buvo apribota ar suvaržyta jo teisė į tinkamÄ kasdienį pasivaikščiojimÄ pagal Vilniaus PN ginčo laikotarpiu sudarytus ir patvirtintus Pasivaikščiojimo grafikus.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas neturi jokio pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais įrodymais, juolab, kad pareiÅ¡kėjas Å¡ių duomenų kitais įrodymais nepaneigė, nepateikė konkrečių ir detalių įrodymų, kad jam buvo apribota teisė į pasivaikščiojimÄ Pasivaikščiojimų grafikuose nustatytu laiku ir pan., nėra duomenų, kad dėl tokių teisės pažeidimų pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ ar kitas kompetetingas įstaigas su skundais, praÅ¡ymais.

Todėl įvertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes bei turimus įrodymus byloje, teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjas nepagrįstai nurodo, kad Vilniaus PN savo veiksmais pažeidė jo teisę į pasivaikščiojimÄ . PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 3600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nagrinėjamos bylos atveju nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip žalÄ sukėlęs veiksnys, negalimas ir praÅ¡omos neturtinės žalos atlyginimas.

Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Taigi, nesant bÅ«tinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ netenkintinas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo S. V. skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Vita Valeckaitė