a780ee5a-ba91-44cd-9ad7-0a8cf72fb115 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrNuoraÅ¡asBaudžiamoji byla Nr. 1-15-891/2015Proceso Nr. 1-10-1-01039-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.5., 2.1.15.3.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 19 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas ArÅ«nas Budrys, sekretoriaujant Agnei Sarnačinskaitei,dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui,gynėjui advokatui Å arÅ«nui Ivanauskui,nukentėjusiesiems V. G., J. G. ir J. G.,nukentėjusiųjų atstovui advokatui Manvydui Å ivickui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje I.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, įgijusi vidurinį iÅ¡silavinimÄ , dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, Vilniuje, administratore, gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukta administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalį.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: Kaltinamoji I.

K. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo žuvo žmogus. I. K., 2014-10-14 apie 15.52 val., Vilniuje, vairuodama jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama T. Narbuto gatvės antra eismo juosta, nuo Sėlių gatvės link Laisvės prospekto, pažeidė KET 31 punkto reikalavimÄ . T. y., I. K., vairuodama automobilį T. Narbuto gatvės antra eismo juosta, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kai ta pačia kryptimi T.

Narbuto gatvės pirma eismo juosta važiavęs automobilis sulėtino greitį ir sustojo prieÅ¡ nereguliuojamÄ jÄ pėsčiųjų perėjÄ , kad praleistų pėsčiÄ jÄ B. G., ėjusiÄ pagal jos važiavimo kryptį iÅ¡ deÅ¡inės į kairę. I. K. įvažiavo į nereguliuojamÄ jÄ pėsčiųjų perėjÄ , kur partrenkė per pažymėtÄ pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusiÄ pėsčiÄ jÄ B. G., kuri nuo patirtų sužalojimų žuvo įvykio vietoje.Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji I.

K. kalta prisipažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad 2014-10-14 apie 16 val. bÅ«dama blaivi važiavo iÅ¡ darbo Narbuto gatve namo, antra eismo juosta. MerginÄ , einančiÄ per perėjÄ , pamatė jau per vėlai ir nespėjo sustabdyti automobilio, jÄ partrenkė. Ji nepastebėjo pirma juosta važiuojančio ar sustojusio automobilio, žiÅ«rėjo į keliÄ , tačiau einančios pėsčiosios nepastebėjo. Greičio nevirÅ¡ijo. Po eismo įvykio sustojo, iÅ¡bėgo iÅ¡ automobilio, pribėgo prie partrenktos merginos.

Norėjo iÅ¡kviesti medicininę pagalbÄ , bet prisiminė, kad telefonÄ paliko namie. Tada Å¡alia buvusio vyro paprašė paskambinti greitajai, taip jis ir padarė. Po to ji iÅ¡ to vyro paimtu telefonu paskambino mamai. Po to atvažiavo greitoji. Ji paklausė ar partrenkta mergina gyvens, tačiau jai atsakė, kad mergina žuvo. Kai atėjo mama, ji paskambino draugei kad atvažiuotų. Ji dirba nuo 2014 m. liepos mėnesio administratore ir gauna minimaliÄ algÄ â€“ virÅ¡ 800 Lt. Gyvena Vilniuje su mama. Å okių kolektyve turiu 3 repeticijas po maždaug 2 valandas.

Taip pat mokosi Socialinių mokslų kolegijoje. Vairuotojo pažymėjimÄ yra gavusi 2013 m. vasarÄ , yra pradedančioji vairuotoja. Taip pat yra bausta administracine nuobauda už tai, kad vairavo automobilį be techninės apžiÅ«ros ir neapdraustÄ privalomuoju civiliniu draudimu. Eismo įvykio metu nebuvo pažymėjusi automobilio klevo lapu. Ji neturiu tokių pajamų, kad pilnai atlygintų nukentėjusiųjų pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius. Ji nori atlyginti žalÄ pilnai, tačiau atlyginsiu tokiÄ sumÄ , kokiÄ paskirs teismas.

Anot kaltinamosios, nukentėjusiųjų pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai yra per dideli. Ji buvau atvykusi pas nukentėjusiÄ jÄ V. G. per laidotuves į Pasvalį. Prie laidotuvių finansiÅ¡kai neprisidėjo, nes žalÄ atlygino draudimas. Telefonu kalbėjosi su nukentėjusiÄ ja V. G., klausė ar reikia pagalbos laidotuvėse ar Å¡iaip pagalbos. Bet finansinės pagalbos atsisakė. Iki teismo posėdžio atsiprašė visų Å¡eimos narių. J. G. asmeniÅ¡kai neatsiprašė.Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .Be kaltinamosios I.

K. visiško kaltės pripažinimo, jos kaltė įrodyta specialistų išvadomis, liudytojų parodymais, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kitais įrodymais, ištirtais 291 straipsnyje nustatyta tvarka.Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje konstatuota, kad B. G. mirė nuo kūno sumušimo. Į tai nurodo odos nubrozdinimai viršugalvyje, kaktoje su muštinė žaizda, muštinė žaizda pakaušyje su kaukolės skliauto bei pamato lūžiais, ir galvos pailgųjų smegenų sužalojimu, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, sumušimo židiniai galvos smegenų kaktinių bei smilkininių skilčių projekcijose, skystas kraujas smegenų skilveliuose, odos nubrozdinimai nosies srityje su muštinė žaizda ir nosikaulio lūžiais, poodinės kraujosruvos abipus akių vokuose, dešiniame skruoste, odos nubrozdinimas kairiame skruoste, smakre, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje su 12, 21, 22 dantų lūžiais, viršutinio žandikaulio, kietojo gomurio bei apatinio žandikaulio lūžiais, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimai juosmens dešinėje, nugaroje, abipus kelių srityje, poodinė kraujosruva dešinio kelio srityje, odos nubrozdinimas ir kraujosruvos kairėje blauzdoje.

Lavoninių reiÅ¡kinių bÅ«klė, konstatuota lavono tyrimo metu 2014-10-15 8.30 val., rodo, kad nuo B. G. mirties iki lavoninių reiÅ¡kinių tikrinimo jos lavone praėjo 12-36 val. laiko. B. G. lavone nustatyta odos nubrozdinimai virÅ¡ugalvyje, kaktoje su muÅ¡tine žaizda, muÅ¡tinė žaizda pakauÅ¡yje su kaukolės skliauto bei pamato lūžiais, ir galvos pailgųjų smegenų sužalojimu, kraujo iÅ¡siliejimas po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, sumuÅ¡imo židiniai galvos smegenų kaktinių bei smilkininių skilčių projekcijose, skystas kraujas smegenų skilveliuose, odos nubrozdinimai nosies srityje su muÅ¡tinė žaizda ir nosikaulio lūžiais, poodinės kraujosruvos abipus akių vokuose, deÅ¡iniame skruoste, odos nubrozdinimas kairiame skruoste, smakre, kraujosruva virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje, muÅ¡tinė žaizda apatinės lÅ«pos gleivinėje su 12, 21, 22 dantų lūžiais, virÅ¡utinio žandikaulio, kietojo gomurio, bei apatinio žandikaulio lūžiais, poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame žaste, deÅ¡iniame dilbyje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, odos nubrozdinimai juosmens deÅ¡inėje, nugaroje, abipus kelių srityje, poodinė kraujosruva deÅ¡inio kelio srityje, odos nubrozdinimas ir kraujosruvos kairėje blauzdoje, pagal makroskopinį vaizdÄ padaryti kietu, buku daiktu (daiktais), labiausiai tikėtina įvykio aplinkybėse nurodytu bÅ«du, netrukus iki mirties, nukentėjus autoįvykio metu kaip pėsčiajai, kai pirminis trauminis poveikis buvo iÅ¡ kairės pusės į kojas, o vėlesnėse traumavimo fazėse veidu bei deÅ¡ine puse ir pakauÅ¡iu kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais), ar plokÅ¡tuma.

Sužalojimai visumoje pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktÄ kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. B. G. lavono kraujyje ir Å¡lapime etilo alkoholio nerasta. Tiriamieji objektai (kraujas, Å¡lapimas) bus sunaikinti 2015-10-21. B. G. mirtis įvyko nuo sužalojimų visumos. Atsižvelgiant į nustatytų sužalojimų lokalizacijÄ bei pobÅ«dį kÅ«ne, pirminis trauminis poveikis buvo nukentėjusiajai iÅ¡ kairės pusės į kojas. Pagal nustatytų sužalojimų pobÅ«dį bei lokalizacijÄ kÅ«ne, nukentėjusioji pirminio trauminio poveikio metu buvo vertikalioje padėtyje, o pasakyti, ar nukentėjusioji B.

G. sužalojimų jai padarymo metu ėjo, bėgo ar stovėjo, nėra galimybės (b. l. 46-55).Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. R. paaiÅ¡kino, kad 2014-10-14 apie 15.45 val. vairavo automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo viena, važiavo T. Narbuto gatve nuo Žvėryno pusės link Laisvės pr. Eismas buvo neintensyvus, pamena, kad priekyje arti važiuojančių automobilių nebuvo. Artėjant prie nereguliuojamos perėjos iÅ¡ tolo pastebėjo ant Å¡aligatvio iÅ¡ deÅ¡inės pusės ties nereguliuojamÄ ja perėja stovinčiÄ merginÄ , todėl tolygiai pradėjo stabdyti.

Pilnai sustojo prieÅ¡ nereguliuojamÄ jÄ pėsčiųjų perėjÄ , tada minėta mergina normaliu žingsniu nužengė nuo Å¡aligatvio ir per pažymėtÄ perėjÄ pradėjo kirsti keliÄ . Mergina prieÅ¡ įžengdama į kelio važiuojamÄ jÄ dalį įsitikino ir matė, kad sustojo jos praleisti. Praėjusi pirmÄ eismo juostÄ per perėjÄ einanti mergina prieÅ¡ įžengdama į antrÄ eismo juostÄ nepažiÅ«rėjo ar joje yra automobilių ir ar jie jÄ praleidžia. Kai mergina praėjo ties automobiliu, liudytoja į jÄ nelabai žiÅ«rėjo.

Ä® galinio vaizdo veidrodėlius taip pat nežiÅ«rėjo. Tik staiga, sėdint tiesiai, savo matymo zonoje pamatė iÅ¡ kairės pusės pravažiuojantį automobilį ir skrendantį kÅ«nÄ . MerginÄ pamatė pakilusiÄ Ä¯ orÄ virÅ¡ antra eismo juosta važiavusio automobilio stogo ir po to mergina nukrito antroje eismo juostoje ant kelio važiuojamosios dalies. Automobilis „Opel Tigra“ pavažiavęs toliau sustojo. Kaip ir kada nukrito partrenktos merginos daiktai nurodyti negali, juos pamatė jau nukritusius.

Automobilyje grojo muzika, tad smÅ«gio garso negirdėjo ir taip pat nematė, kada ir kaip antra eismo juosta važiuojantis automobilis partrenkė per perėjÄ Ä—jusiÄ pėsčiÄ jÄ . MerginÄ partrenkusio automobilio stabdymo garso – „cipimo“, negirdėjo. Liudytojai atrodo, kad einant per perėjÄ mergina telefonu nekalbėjo. Ar einant per ausinukus klausėsi muzikos, nurodyti negali, nes nepastebėjo. Matė, kad po įvykio iÅ¡ automobilio „Opel Tigra“ iÅ¡lipo tik viena mergina, tai yra vairuotoja, kitų asmenų lipančių iÅ¡ automobilio nematė.

Po to įvykio vietoje susirinko daug žmonių. Paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Įvykio vietoje sulaukė policijos pareigūnų bei GMP darbuotojų. Iki policijos pareigūnų atvykimo „Opel Tigra“ automobilis judinamas nebuvo. Pėsčioji po smūgio nukrito toje vietoje kur buvo didelė kraujo dėmė. Įvykio metu buvo dienos metas, sausa kelio danga, saulė neakino, nes buvo nesaulėta. Matomumas buvo geras, kliūčių kelyje nebuvo (b. 1. 39).Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A.

V. paaiÅ¡kino, kad 2014-10-14 apie 15.45 val. vairavo „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo viena T. Narbuto gatve nuo Žvėryno pusės link Laisvės pr. Eismas buvo neintensyvus. Važiuojant T. Narbuto gatve važiavo antra eismo juosta, priekyje apie 5-10 m atstumu važiavo „Opel Tigra“ automobilis. Ar tuo metu pirma eismo juosta važiavo kiti automobiliai neatkreipė į tai dėmesio. Kylant į T.Narbuto kalnÄ važiavo apie 60 km/h greičiu. O artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, o bÅ«tent likus apie 2 m iki ženklo „Vaikai“, tolygiai pradėjo mažinti greitį.

Mažinant greitį pastebėjo, kad priekyje važiavęs „Opel Tigra“ automobilis pradėjo tolti, t. y. pradėjo didėti atstumas. Ji dar pagalvojo, kodėl jis taip greitai važiuoja prieÅ¡ perėjÄ . Artėjant prie nereguliuojamosios perėjos pastebėjo, kad T. Narbuto gatvės pirmoje eismo juostoje yra sustojęs lengvasis automobilis, tuo pat metu artėjant prie to sustojusio automobilio pamatė iÅ¡ deÅ¡inės per perėjÄ einančio žmogaus siluetÄ . Ji matė to žmogaus kÅ«no dalį tik tiek, kiek matosi virÅ¡ lengvojo automobilio stogo.

Tuo metu į „Opel Tigra“ automobilį nekreipė dėmesio, nes dėmesys buvo sukoncentruotas į pėsčiÄ jį. Liudytoja prieÅ¡ perėjÄ sustojo. Sustojusi matė tokį vaizdÄ , kad į „Opel Tigra“ automobilio deÅ¡inį priekinį kampÄ atsitrenkė pėsčioji, kuri nuo smÅ«gio pakilo į orÄ virÅ¡ „Opel Tigra“ automobilio stogo, atrodo apsisuko ore ir po to nukrito ant kelio dangos, o automobilis sustojo nuvažiavęs toliau. Pėsčioji nukrito antroje eismo juostoje ant kelio dangos.

Kur buvo didelė kraujo žymė – ten buvo jos veidas, o kojos buvo nukreiptos link jos automobilio, t. y. link perėjos. Arti priėjusi nebuvo, bet atrodo, kad ji nukrito ant kairio Å¡ono. Negalėjo nurodyti ar einant per perėjÄ pėsčioji kalbėjo telefonu ir ar klausėsi muzikos. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai nuėmė nuo kaklo skarelę ir padėjo ant vejos. Po pėsčiosios partrenkimo matė, kad jai pakilus į orÄ pradėjo kristi rankinukas ir dar kažkoks mažas daiktas.

Minėti daiktai nukrito ant vejos. „Opel Tigra“ automobilį vairavo jauna mergina, ji nematė, kad kas nors dar būtų išlipęs iš to automobilio, tad mano, kad ji važiavo viena. Po kiek laiko, kai pėsčioji jau buvo GMP automobilyje, prie „Opel Tigra“ automobilio priėjo moteris su šunimi. „Opel Tigra“ vairuotoja išlipusi iš automobilio iš karto pradėjo skambinti telefonu. Įvykio metu buvo dienos metas, sausa kelio danga, saulė neakino, nes buvo nesaulėta. Matomumas buvo geras. (b. 1. 41, 42).Iš byloje esančio Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, eismo įvykio vietos plano ir fotonuotraukų matyti, kad eismo įvykio vietoje važiuojamosios dalies plotis buvo 16,2 m.

Automobilis „Opel Tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi Narbuto g. antroje eismo juostoje priekiu link Laisvės pr. Automobilio galinė dalis nutolusi 24,9 m nuo perėjos ribų. Nuo automobilio kairės pusės galinės ir priekinės rato aÅ¡ies 0,4 m iki linijos Nr. 1.1. Už 9 m nuo perėjos antroje eismo juostoje yra iÅ¡sibarstę stiklo Å¡ukės, kurios tęsiasi iki automobilio. Antroje eismo juostoje, 13,3 m už perėjos yra dėmė panaÅ¡i į kraujÄ , kurios ilgis – 1,2 m, ji nutolusi 2,5 m nuo linijos Nr. 1.1. 13,6 m nuo perėjos ir 0,8 m nuo linijos Nr. 1.1 ant vejos guli telefonas „Samsung“.

Ant vejos už 17 m nuo perėjos guli skarelė su ausinėmis, kurios nuo linijos Nr. 1.1 nutolę 0,8 m. Å alia skarelės ant asfalto, už 0,1 m nuo linijos Nr. 1.1, yra dėmė panaÅ¡i į kraujÄ (b. 1. 4-27).IÅ¡ byloje esančio transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolo matyti „Opel Tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai: sudužęs priekinis stiklas deÅ¡inėje pusėje, nubrozdintas variklio dangtis deÅ¡inėje pusėje, iÅ¡dužęs priekinis deÅ¡inės pusės žibintas ir posÅ«kio žibintas, nubrozdintas slenkstis, priekinis deÅ¡inės pusės sparnas ir priekinės durys (b. 1. 28-32).Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad I.

K. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 79, 80).Išraše apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus užfiksuota, kad I. K. už 2014-08-27 padarytus administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso123 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje, buvo nubausta 50 Lt bauda, bauda sumokėta 2014-08-27, nuobauda galiojanti (b. l. 82).Nurodytų įrodymų visuma neabejotinai nustatyta, kad kaltinamoji I. K. 2014-10-14 apie 15.52 val.

T. Narbuto g., Vilniuje, vairuodama automobilį „Opel Tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 31 punktÄ . Å iame punkte nurodyta, jeigu prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Dėl Å¡io KET punkto pažeidimo įvyko eismo įvykis ir buvo mirtinai sužalota B.

G.. Teismas pripažįsta, kad tik kaltinamosios veiksmai, t .y. nesustojimas praleisti į jos važiavimo krypties eismo juostÄ perėjoje įėjusiÄ pėsčiÄ jÄ , buvo bÅ«tina kilusių pasekmių sÄ lyga bei jų priežastis. Kaltinamoji veikÄ padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerÅ«pestingumo), kadangi nenumatė, kad pažeisdama KET sukels eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Å ie kaltinamosios E. K. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

Dėl atleidimo nuo atsakomybės pagal laidavimÄ ir bausmės BK 40 straipsnyje numatyta galimybė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ asmenį, kuris padarė neatsargų nusikaltimÄ , jeigu jis tokiÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailėjosi, bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ ir yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ir paÅ¡alins padaryta žalÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Ä®statymas numato, kad asmenį galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės tik kai nustatoma ir pripažįstama įvykdytomis visų minėtų sÄ lygų visuma. Net ir esant visoms nurodytoms sÄ lygoms, teismas gali, bet neprivalo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sÄ lyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobÅ«džio. Teismo iÅ¡vada Å¡iuo klausimu turi bÅ«ti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti.

Tai gali bÅ«ti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumÄ , ar prieÅ¡ingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibÅ«dinančios veikos pobÅ«dį, kaltės formÄ , kaltininko asmenybę, jo požiÅ«rį į padarytÄ veikÄ , elgesį praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiÅ¡kia, kad nėra vienos iÅ¡ sÄ lygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas iÅ¡vadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

Sprendžiant šį klausimÄ neturi likti neaiÅ¡kumų ar abejonių dėl to, ar iÅ¡ tiesų visos aplinkybės yra tokios aiÅ¡kios, kad galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas atleisti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, sprendžiant dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės bÅ«tina įvertinti ir kitas, įstatymo sÄ lygose neįvardintas aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika, jos pasekmėmis, kaltininko asmenybe, kaltininko elgesį prieÅ¡ ir po nusikalstamos veikos padarymo.

I. K. padarė neatsargų nusikaltimÄ , kaltę pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, teigiamai vertintinos ir savanoriÅ¡kos kaltininkės pastangos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ â€“ sumokėjo nukentėjusiajai V. G. 3000 € neturtinės žalos atlyginimui. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad I. K. dirba, užsiima Å¡okiais, tiek darbe, tiek Å¡okių kolektyve charakterizuojam teigiamai, nusikalto pirmÄ kartÄ , savo Å¡eimos Å¡iuo metu dar nesukÅ«rusi. Kita vertus, I. K. nusikalstamÄ veikÄ padarė itin rizikingai, Å¡iurkščiai pažeisdama KET reikalavimus, buvo neatidi ties pėsčiųjų perėja, vienam automobiliui sustojus praleisti pėsčiosios, ji to nepadarė, neatsižvelgė į kitus eismo dalyvius.

KET pažeidimÄ , nulėmusį kito žmogaus žūti, ji padarė turėdama galiojančiÄ nuobaudÄ už KET pažeidimus, be to, bÅ«dama pradedančioji vairuotoja. Kaip matyti iÅ¡ eismo įvykio vietos apžiÅ«ros metu darytų foto nuotraukų, I. K. automobilis nebuvo pažymėtas taip, kaip yra reikalaujama pažymėti pradedančiųjų vairuotojų vairuojamas transporto priemones. Å ios aplinkybės rodo, jog I. K. lengvabÅ«diÅ¡kai žiÅ«rėjo į jai KET keliamus reikalavimus, teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ji nepatyrusi bausmės ateityje laikysis įstatymų.

Teismui taip pat kyla pagrįstų abejonių, dėl I. K. gebėjimo ateityje visiÅ¡kai atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Nors ji yra jauno amžiau ir dirba, tačiau iÅ¡ pačios kaltinamosios pateiktos pažymos matyti, jog ji gauna tik po kelis Å¡imtus litų per mėnesį darbo užmokestį, turto neturi. Tam kad atlygintų bent dalį žalos – 3000 €, pinigus teko pasiskolinti. Teismui pateiktame praÅ¡yme atleisti kaltinamÄ jÄ nuo atsakomybės pagal laidavimÄ taip pat nurodyta, jog laiduotojas yra G.

P., tačiau iÅ¡ esmės neapibÅ«dinta, kokiu bÅ«du jis galėtų daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajai. Kaltinamosios gynėjas nurodė, jog į teismo posėdį laiduotojas atvykti negali, nes yra iÅ¡vykęs, jo apklausti ir įvertinti laiduotojo galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajai, neprašė.Pagaliau, teismas, spręsdamas klausimÄ dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, atkreipia dėmesį į tai, kad jos veiksmai realiai sukėlė sunkiausio pobÅ«džio bei neatstatomus padarinius – jauno (19 m. amžiaus) žmogaus mirtį.

Å ios aplinkybės ir faktai, ypatingai realus pasikėsinimas į vienÄ iÅ¡ didžiausių vertybių – asmens gyvybę – teismo įsitikinimu Å¡alina bet kokias, net ir formalias galimybes asmeniui bÅ«ti atleistam nuo atsakomybės, nes tokiu bÅ«du kaltininkui iÅ¡vengiant bausmės pasekmių, pareigos atsakyti prieÅ¡ įstatymus ir visuomenę, neabejotinai bÅ«tų pažeisti ne tik teisingumo principas, bet ir teisinės valstybės bei visuomenės interesas nubausti asmenį, padariusį tokio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ .

Neteisingas ir formalus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės akivaizdžiai neleistų įgyvendinti baudžiamosios politikos prevencinių tikslų, kuriais siekiama atgrasinti ne tik nusikalstamÄ veikÄ padariusį, bet ir kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, taip pat užtikrinti, kad Å¡ie asmenys vykdytų įstatymų ir kitų teisės normų reikalavimus. Ä®statymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ per pažeidėjo nubaudimÄ ir prevencinių priemonių taikymÄ , užtikrinant saugų eismÄ , visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių.

Galimybės suteikimas asmeniui bÅ«ti atleistam nuo atsakomybės už Å¡iurkščius ir visuomenėje smerkiamus pažeidimus, sukeltas itin sunkias ir neatstatomas pasekmes skatintų visuomenės teisinį nihilizmÄ , nepasitikėjimÄ teisėsauga, lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principus. Atsižvelgiant į tai kaltinamosios gynėjo praÅ¡ymas atleisti I. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra netenkintinas.Kaltinamosios A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimÄ bei nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.Skirdamas kaltinamajai A. K. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltininkės asmenybę, nustatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kitas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes. Kaltinamoji A. K. padarė neatsargų nusikaltimÄ , jos neteisėtų veiksmų pasėkoje žuvo jauno amžiaus mergina. Už kaltinamosios padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę iki 8 metų.

Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į sukeltas itin sunkias ir skaudžias pasekmes, nustatytÄ vienÄ kaltinamosios atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (prisipažinimÄ ir gailestį), kaltinamoji baudžiamojon atsakomybėn patraukta pirmÄ kartÄ (b. l. 83), tačiau bausta administracine tvarka už KET pažeidimus (b. l. 82), įskaitose dėl žalingų įpročių neįraÅ¡yta (b. l. 85), yra dirbanti, charakterizuojama teigiamai (b. l.121, 122), kaltinamoji teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų.

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik skiriant kaltinamajai sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis žemesnis nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.Kadangi baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , kaltinamajai I. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji pirmÄ kartÄ teisiama, kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė, atlygino dalį neturtinės žalos, dirba, charakterizuojama teigiamai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajai I.

K. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Todėl kaltinamajai I. K. taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant kaltinamajai tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemonę ir pareigÄ .BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs KET ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008).

Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimÄ gali bÅ«ti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008). Automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus Å¡altinių. Valdydamas automobilį asmuo turi bÅ«ti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams – pasirinkti tinkamÄ greitį atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sÄ lygas.

I. K. nevykdė KET reikalavimų, Å¡iurkščiai pažeidė KET, nebuvo atidi artėdama prie pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo ties pėsčiųjų perėja praleisti pėsčiosios, kai gretima eismo juosta važiavusi transporto priemonė buvo sustojusi. Pažeidimas vertintinas kaip Å¡iurkÅ¡tus KET pažeidimas. Be to, I. K. yra pradedančioji vairuotoja, nusikalstamÄ veikÄ padarė turėdama tik vienerių metų ir kelių mėnesių vairavimo praktikos ir jau bÅ«dama traukta administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus, todėl teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajai tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis teise vairuoti transporto priemones, maksimaliam įstatymo numatytam terminui.

Dėl civilinių ieškinių Baudžiamojoje byloje nukentėjusieji V. G., J. G. ir J. G. pareiškė 90 000 € (po 30 000 € kiekvienas nukentėjusysis) civilinį ieškinį dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir nurodė, kad kaltinamosios I. K. vairuota transporto priemonė „Opel Tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo drausta įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filiale.

Draudimo kompanija V. G. atlygino 5000 € neturtinę ir 1558,71 € turtinę žalÄ . Kadangi draudimo kompanija atlygino turtinę žalÄ , nukentėjusieji kaltinamajai I. K. civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo nereiÅ¡kia. Tačiau V. G. ir J. G. dukros žūtis sukėlė emocinį Å¡okÄ , didžiulį dvasinį sukrėtimÄ , neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus. Tarp B. G. ir tėvų visÄ laikÄ buvo glaudÅ«s emociniai ryÅ¡iai, nuo pat gimimo iki jos žūties jie gyveno kartu.

Su žuvusiÄ jÄ seserimi J. G. turėjo tvirtÄ emocinį ryšį, kartu leisdavo laisvalaikį ir atostogas. Po dukros ir sesers žūties nukentėjusiesiems liko vidinė tuÅ¡tuma, namuose spengianti tyla. Po B. G. tragiÅ¡kos žūties nukentėjusieji patyrė ne tik didelį skausmÄ , bet ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , emocinį stresÄ , kurie turi bÅ«ti atlyginti. Po B. G. žūties Å¡eimoje liko vidinė tuÅ¡tuma, gyvenimas prarado savo žavesį. Iki Å¡iol nukentėjusieji blogai miega naktimis, dingo apetitas, dažnai apima liÅ«dnos mintys, jie iÅ¡gyvena didžiulę savo artimojo netektį.

Atsižvelgiant į tai, nukentėjusieji praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ kaltinamosios I. K. nukentėjusiajai V. G., J. G. ir J. G. po 30 000 € neturtinės žalos atlyginimÄ .Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji V. G. paaiÅ¡kino, jog Å¡iuo metu gyvena name Pasvalyje su vyru ir dukra J.. 2014-10-14 apie 18 val. atvažiavo policija ir informavo, kad eismo įvykio metu žuvo jos dukra B.. Davė tyrėjos ir morgo numerį. Įėjusi į kambarį, apie tai pasakė vyrui. Buvo didelis Å¡okas, aÅ¡aros.

Tada vyras sakė, kad reikia paskambinti B. telefonu, galbÅ«t tai nesusipratimas. B. telefono numeriu atsiliepė tyrėja, ji papasakojo apie įvykį ir pasakė, kad kitÄ dienÄ ji turi atvykti į Vilnių, Mėnulio gatvę, sutvarkyti dokumentų. Tuomet jie visa naktį praverkė ir kitÄ dienÄ iÅ¡vyko į Vilnių. Su kaltinamÄ ja susitiko per Å¡ermenis. Laidotuvės vyko po 3 dienų. Kaltinamoji paskambino po kelių savaičių po laidotuvių. Jos dukra B. nuo 2014-09-30 iÅ¡važiavo mokytis Vilniaus kolegijoje, Naujojoje Vilnioje, t. y. pradėjo gyventi Vilniuje.

Rudenį jÄ tėvelis nuvežė į bendrabutį. Å iuo metu jie taip ir gyvena verkdami. Visa Å¡eima yra dirbanti, tačiau viskas primena žuvusiÄ jÄ . Kaltinamosios atsipraÅ¡ymÄ ji priėmė, bet atleisti sunku, tam reikia laiko. Jai sunku suprasti ar nukentėjusioji nuoÅ¡irdžiai gailisi. Ji reiÅ¡kia 30 000 € civilinį ieÅ¡kinį. Draudimas 5000 € neturtinės žalos nesumokėjo. Jie pasakė, kad lauks teismo sprendimo, o atlygino tik turtinę žalÄ . Kaltinamoji atlygino 3000 € neturtinės žalos.

Jų su dukra santykiai buvo geri. Ji iki išvažiuojant mokytis gyveno su tėvais, kartu gyveno ir B. sesuo, nes ji irgi savo šeimos nėra sukūrusi. Birutė nebuvo išsiblaškiusi, per perėjas eidavo atsakingai ir atsargiai, dar ir juos pamokydavo. Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis J. G. paaiškino, kad pareiškė 30 000 € civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Jam sugedo sveikata, pakilęs spaudimas, blogai jaučiausi, naktį nemiega, širdyje tuštuma, skaudūs išgyvenimai.

Santykiai su dukra visada buvo itin geri, jie buvo artimi. Santykiai tiek jo, tiek ir mamos su dukra buvo vienodai artimi. Jis yra dirbantis, į darbÄ nėjo po įvykio apie 2 savaites. Kaltinamoji su juo nebuvo susisiekusi. Jis matė jÄ per Å¡ermenis, su kaltinamÄ ja kalbėjo, ji atsiprašė. AtsipraÅ¡yti lengva, bet jam labai sunku atleisti. Mano, jog nebÅ«tina kaltinamosios sodinti į kalėjimÄ .Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. G. paaiÅ¡kino, kad su seserimi pragyveno 19 metų, tik 5 metus gyveno atskirai, kol mokėsi Panevėžyje, bet ir tada ryÅ¡ys nenutrukdavo, ji pas jÄ atvažiuodavo, vasaras leisdavo kartu.

Kai mama dirbo, ji prižiÅ«rėjo ir augino jaunesniÄ jÄ seserį, buvo kaip jos auklė. Ji Å¡iuo metu jau du metus dirba Pasvalyje ir gyvena pas tėvus, gyveno kartu su B.. Jos su seserimi ir gyveno vienam kambaryje, kol nebuvo įrengtas antras namo aukÅ¡tas. Sesers netekties ji negali apsakyti, trÅ«ksta žodžių, yra labai blogai, jaučia Å¡irdgėlÄ , kadangi nebėra žmogaus, kurį tiek metų turėjai Å¡alia, tai tiesiog nėra nusakoma. Neturtinė žala – 30 000 €, praÅ¡o tiek priteisti iÅ¡ kaltinamosios.

Kaltinamoji jos atsiprašė tik Å¡iandien. Apie žalos atlyginimÄ nekalbėjo. Mano, jog nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamosios atleisti nereikia.Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksÄ (toliau – CK) neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.

CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ Ä¯vertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus.

Å ie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iÅ¡ dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymÄ . Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., fizinės ar psichinės sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius iÅ¡gyvenimus praradus sveikatÄ , netekus artimųjų ir kt. Pirmosios instancijos teismo priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtÄ skriaudÄ nustatymas (kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007, 2K-408/2008, 2K-264/2009, 2K-73/2010).Å iuo konkrečiu atveju padaryto nusikaltimo pasėkoje, nukentėjusieji V.

G. ir J. G. neteko dukters, o J. G. – sesers. Žuvusioji B. G. iki 2014 m. rugsėjo gyveno kartu su savo tėvais ir seserimi viename name Pasvalyje. Neginčytina, kad visus juos sieję ryÅ¡iai tikrai buvo artimi, jie gerai sugyveno ir, nepaisant to, jog teismo posėdžio metu jiems sunkiai sekėsi iÅ¡reikÅ¡ti tai, kuo pasireiÅ¡kė jų patirta neturtinė žala, teismui nekyla jokių abejonių, kad B. G. žuvus, Å¡ie nukentėjusieji tikrai patyrė didžiulius dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinį stresÄ , Å¡iuo metu jaučia tuÅ¡tumÄ , t. y. visi trys nukentėjusieji vienodai sunkiai iÅ¡gyvena žuvusiosios netektį.

Svarbi aplinkybė, vertinant neturtinę žalÄ yra ir tai, jog nusikaltimas sukėlęs sunkius padarinius (nukentėjusiesiems artimam žmogui atimta gyvybė), taip pat ir žala nukentėjusiems, padaryta neatsargia kaltės forma ir sÄ moningai nesiekiant jiems sukelti dvasinių, moralinių iÅ¡gyvenimų, kad nukentėjusieji toliau dirba, duomenų, kad bÅ«tų ilgesniam laikui ir reikÅ¡mingai sutrikusi nukentėjusiųjų sveikata, nėra, tėvai, netekę jiems artimo ir brangaus žmogaus – dukters, neliko vieniÅ¡i.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį svarbu įvertinti ir kaltinamosios I. K. turtinę padėtį (nesenai dirba, gauna kelių Å¡imtų litų dydžio darbo užmokestį, turto neturi), jaunÄ amžių (20 m). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principais teismas daro iÅ¡vadÄ , kad žuvusiosios tėvams ir seseriai buvo padaryta mažesnė nei nurodoma jų civiliniame ieÅ¡kinyje neturtinė žala, t. y. kiekvienam nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala vertinama po 19 000 €.Kaip nurodė nukentėjusioji V.

G., o tai patvirtina ir pakvitavimas (b. l. 119), kaltinamoji I. K. jai atlygino 3 000 € neturtinę žalÄ , todėl Å¡ia suma V. G. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dalis mažintina.Kaip matyti iÅ¡ „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialo raÅ¡to, transporto priemonės „Opel Tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta pagal įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Nukentėjusioji V.

G. kreipėsi į minėtÄ Ä¯monę, pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ . Minėtame raÅ¡te nurodyta, jog draudimo bendrovė apskaičiavo ir planuoja iÅ¡mokėti 17 264 Lt neturtinę žalÄ ir 5 381,93 Lt pagrįstÄ turtinę žalÄ (b. l. 62).Å iuo atveju, už nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ yra atsakinga ne tik kaltinamoji I. K.. „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialas yra materialiai atsakingas už nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ , kuriÄ riboja tik draudimo iÅ¡mokų dydis, Å¡iuo atveju 17 264 Lt (5 000 €), kaip numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas.

Kaip matyti iÅ¡ pateikto draudimo bendrovės raÅ¡to (b. l. 62), Å¡ias aplinkybes pripažįsta ir pati draudimo bendrovė. Vadovaujantis teismų praktika ir BPK 110 straipsnio 2 dalimi, materialiai už kaltinamojo nusikalstamÄ veika padarytÄ Å¾alÄ atsakingi asmenys turi bÅ«ti iki įrodymų tyrimo pradžios įtraukti į baudžiamÄ jį procesÄ civiliniais atsakovais. Tačiau aplinkybė dėl neatlygintos turtinės žalos paaiÅ¡kėjo tik iÅ¡tyrus įrodymus baudžiamojoje byloje. Parengiamojoje teisiamojo posėdžio stadijoje pateiktame nukentėjusiųjų civiliniame ieÅ¡kinyje buvo nurodyta, jog draudimo bendrovė atlygino tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalÄ .

Prokuroras prašė byloje daryti pertraukÄ ir į procesÄ civiliniu atsakovu įtraukti draudimo bendrovę. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiųjų atstovas advokatas prašė teismo posėdžio neatidėti ir draudimo bendrovės kaip civilinio atsakovo į procesÄ neįtraukti. Pastarasis nurodė, jog civilinis ieÅ¡kovas pats turi teisę spręsti kam reikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį ir jį reiÅ¡kia tik kaltinamajai. Anot nukentėjusiųjų atstovo, draudimo bendrovė pripažino neturtinės žalos dydį ir jeigu kils problemų dėl iÅ¡mokos, Å¡ias aplinkybes nukentėjusieji turės teisę aiÅ¡kinsis civilinio proceso tvarka.

Å iuo metu mano, kad nereikėtų apsunkinti bylos nagrinėjimo ir daryti pertraukos. Kaltinamosios gynėjas prašė prokuroro praÅ¡ymÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Prokuroro praÅ¡ymas, atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiųjų atstovas prašė baudžiamosios bylos nagrinėjimo neapsunkinti ir draudimo bendrovės į procesÄ neįtraukti, nusprendė prokuroro praÅ¡ymo netenkinti. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog neturtinę žalÄ iki 5 000 € pareigÄ atlyginti turi draudimo bendrovė, iÅ¡ kaltinamosios I.

K. priteistinos žalos dydis V. G. mažintinas 5 000 €. Dėl nukentėjusiosios V. G. patirtų atstovavimo iÅ¡laidų BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iÅ¡ advokato M. Å . pateiktų pinigų priėmimo kvitų, nukentėjusioji V.

G. advokatui sumokėjo 316 € ir 150 € už atstovavimÄ ir dokumento suraÅ¡ymÄ (b. l. 117, 118). Advokatas atstovavo nukentėjusiÄ jÄ dviejuose teismo posėdžiuose, ruošė civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos priteisimo. Dėl to nukentėjusiosios turėtos advokato pagalbos iÅ¡laidos jai turi bÅ«ti apmokėtos. Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumÄ ir apimtį, daro iÅ¡vadÄ , kad turėtos iÅ¡laidos yra proporcingos suteiktai pagalbai, todėl priteistinos iÅ¡ kaltininkės.Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :

I. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje ir nubausti jÄ 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 641 straipsniu, skirtÄ bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę bausmę – 2 metus laisvės atėmimo.Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant I. K. per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ , neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, I.

K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jai 3 (tris) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.KaromÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti nepakeistÄ iki nuosprendžio vykdymo pradžios.Nukentėjusiųjų pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ I. K. neturtinės žalos atlyginimui priteisti:V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11 000 € (vienuolika tÅ«kstančių eurų);J. G., asmens kodas 4871001586, 19 000 € (devyniolika tÅ«kstančių eurų);J.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19 000 € (devyniolika tÅ«kstančių eurų).Priteisti iÅ¡ I. K. 466 € (keturis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) proceso iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiosios V. G. naudai.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas             (paraÅ¡as)             ArÅ«nas Budrys NuoraÅ¡as tikras Teisėjas ArÅ«nas Budrys