a7809517-e822-456c-95f1-eb6feea093be · Vilniaus miesto apylinkės teismas

NUTARTISVILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 9 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,sekretoriaujant Ernestai Perednienei,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui Vaidučiui Paliukui, atsakovo atstovui advokatui Daliui Baranauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB Aulida ieÅ¡kinį atsakovui UAB Medicinos bankas dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė : IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad UAB „Medicinos bankas“ ir UAB „Aulida“ 2006 m. gegužės 8 d. sudarė sÄ skaitos aptarnavimo internetu sutartį Nr.2006/05-255, kuria buvo nustatyti UAB „Medicinos bankas“ ir UAB „Aulida“ santykiai, suteikiant informacijÄ ir atliekant operacijas su kliento sÄ skaitomis „IBS“ sistemoje Interneto tinklu. 2015 m. liepos 22 d. apie 15 val.

UAB „Aulida“ vyr. buhalterė R. M. jungėsi prie internetu aptarnaujamos sÄ skaitos, esančios UAB „Medicinos bankas“. Kaip paaiÅ¡kino R. M. prisijungimas buvo labai nesklandus: įvedus identifikacinį kodÄ ir slaptažodį labai ilgai neatidarė sekančio lango. Tuomet vyr. buhalterė R. M. atsijungė nuo banko tinklapio ir vėl bandė prisijungti. Jungiantis antrÄ kartÄ viskas buvo sklandu: atidarė du laukelius, vienÄ identifikaciniam kodui ir antru laukeliu, kur prašė įvesti ne PIN, o TAN kodÄ .

Ä®vedus TAN kodÄ monitoriaus ekrane pasirodė užraÅ¡as, kad prisijungimas negalimas ir kompiuteris iÅ¡sijungė. Pakartotinai kompiuterio įjungti negalėjo, vėliau paaiÅ¡kėjo, jog sugadintas kompiuterio standusis diskas. Apie 22 val. 30 min. vyr. buhalterei R. M. prisijungus prie internetu aptarnaujamos sÄ skaitos, pastebėjo, jog sÄ skaitos likutyje yra per mažai pinigų. PeržiÅ«rėjus iÅ¡raÅ¡us ji pastebėjo, jog yra padarytas 15 000 Eur tarptautinis pavedimas, kuriuo iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos 15 000 eurų pervesta į Didžiosios Britanijos „Metro“ banke esančiÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Pavedimas padarytas 2015 m. liepos 22 d. 15 val. 01 min., t.y. tuo metu, kai vyr. buhalterė R. M. nesėkmingai bandė prisijungti prie internetu aptarnaujamos Bendrovės banko sÄ skaitos. Bendrovė neturi jokių verslo ryÅ¡ių su kitose Å¡alyse esančiais juridiniais ar fiziniais asmenimis, nėra dariusi tarptautinių pavedimų apmokant už prekes ar suteiktas paslaugas. Todėl minėtas tarptautinis pavedimas yra padarytas ne Bendrovės įgalioto asmens ir be Bendrovės žinios. Tai, jog minėtas pavedimas padarytas ne Bendrovės įgalioto asmens ir be Bendrovės žinios, buhalterė R.

M. pranešė UAB „Medicinos bankas“ 2015 m. liepos 22 d. apie 23 val. telefonu ir 23 val. 30 min. internetine bankine sistema pateikė Bankui tarptautinio mokėjimo atÅ¡aukimÄ bei informavo BankÄ , kad pavedimas buvo atliktas neteisėtai prisijungus kliento vardu prie Banko internetinės bankinės sistemos. 2015 m liepos 31d. raÅ¡tu Nr. S/DVS-1683 UAB Medicinos bankas informavo bendrovę, jog Bankas įvykdė 2015 m. liepos 22 IBS suformuotÄ tarptautinį pavedimÄ bei pervedė 15 000 EUR pavedime nurodytam asmeniui, pinigai buvo įskaityti į pavedime nurodytÄ gavėjo banko sÄ skaitÄ .

Pažymi, kad neteisėtai Bendrovės vardu prisijungus prie Banko internetinės bankininkystės sistemos nuo UAB „Aulida“ sÄ skaitos, esančios UAB „Medicinos bankas“ , neteisėtai nuraÅ¡yta 15 000 eurų, tuo Bendrovei padaryta 15 000 eurų žala. PraÅ¡o priteisti nurodytÄ sumÄ kartu su procesinėmis palÅ«kanomis ir bylinėjimosi iÅ¡laidomis.Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad atsakovo Operacijų ir mokėjimų skyriaus darbuotojai 2015 m. liepos 23 d. 07:52 val. apdorojo IeÅ¡kovo buhalterės R.

M. praneÅ¡imÄ dėl pavedimo atÅ¡aukimo ir dėl IeÅ¡kovo tarptautinio mokėjimo pavedimo atÅ¡aukimo atlikti Å¡ie veiksmai: 2015-07-23 08:07:39 val. buvo paraÅ¡ytas pavedimo atÅ¡aukimas korespondentui DEUTSCHE BANK AG per SWIFT sistemÄ pagal galiojančias SWIFT praneÅ¡imų raÅ¡ymo formas (MT192); 2015 m. liepos 23 d. 10:15:56 val. buvo paraÅ¡ytas pakartotinas praneÅ¡imas bankui korespondentui DEUTSCHE BANK AG, nurodyta, kad tai sukčiavimo metu pervestos lėšos ir praÅ¡yta patvirtinti pavedimo atÅ¡aukimÄ ir lėšas grÄ Å¾inti kaip įmanoma skubiau; 2015 m. liepos 23 d. 12:39:07 val. buvo gautas praneÅ¡imas iÅ¡ banko korespondento DEUTSCHE BANK AG su informacija, kad persiuntė UAB Medicinos banko praÅ¡ymÄ bankui tarpininkui (BARCGB22XXX), kuris persiuntė lėšas bankui gavėjui (MYMBG2LXXX), atÅ¡aukti lėšas ir kad sukčiavimo metu atliktas pavedimas; 2015 m. liepos 23 d. 13:10:27 vai. buvo paraÅ¡ytas pavedimo atÅ¡aukimas bankui tarpininkui (BARCGB22XXX) atÅ¡aukti lėšas ir kaip greičiau grÄ Å¾inti lėšas į UAB Medicinos banko sÄ skaitÄ ; 2015 m. liepos 23 d. 19:45:40 vai. buvo gautas atsakymas iÅ¡ BARCGB22XXX, kad palaikomi ryÅ¡iai Å¡iuo klausimu su UAB Medicinos banko banku korespondentu DEUTSCHE BANK AG ir visus klausimus reikia spręsti per bankÄ korespondentÄ ; 2015 m. liepos 28 d. 12:46:30 val. buvo gautas praneÅ¡imas iÅ¡ banko gavėjo MYMBG2LXXX, kad lėšų grÄ Å¾inti negali, nes jų gavėjo sÄ skaitoje nėra, banko sukčiavimo komanda informuota, rekomenduojama kreiptis į BARCGB22XXX; 2015 m. liepos 28 d. 20:23:38 val. buvo gautas praneÅ¡imas iÅ¡ BARCGB22XXX, kad lėšų MYMBG2LXXX banke nėra;             2015 m. liepos 29 d. 06:18:50 val. bankas korespondentas DEUTSCHE BANK AG praneÅ¡ime nurodo, kad gavėjo banke lėšų nėra.

Atsakovas 2015 m. liepos 31 d. raÅ¡tu Nr. S/DVS-1683 informavo IeÅ¡kovÄ , kad Atsakovas įvykdė IeÅ¡kovo 2015 m. liepos 22 d. tarptautinį mokėjimo pavedimÄ ir pinigai buvo įskaityti į pavedime nurodytÄ pinigų gavėjo banko sÄ skaitÄ , todėl jo atÅ¡aukti jau nebebuvo galima. Atsakovas 2016 m. birželio 22 d. praneÅ¡imu Nr. S/00/2016-2111 atsakė į IeÅ¡kovo pretenzijÄ dėl ginčo tarptautinio mokėjimo autorizavimo ir Atsakovo pareigų vykdymo bei žalos atlyginimo.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas prašė ieÅ¡kinį (bei patikslintÄ ieÅ¡kinį) tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko iÅ¡ esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais, prašė ieÅ¡kinį atmesti.

IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestinasIÅ¡ ieÅ¡kovo atstovo, atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimų bei bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas 2000 m. birželio 23 d. pasirašė Banko sÄ skaitos sutartį Nr. 2000/06/21, pagal kuriÄ ieÅ¡kovui buvo atidaryta sÄ skaita Nr. LT14 7230 0000 0146 7277. IeÅ¡kovas ir atsakovas 2006-05-08 taip pat. pasirašė SÄ skaitos aptarnavimo internetu sutartį Nr. 2006/05-255. TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovo direktoriui A.Balevičiui buvo suteiktas identifikavimo kodas ir iÅ¡duotos PIN bei TAN kodų lentelės, ieÅ¡kovo buhalterei taip pat suteiktas identifikavimo kodas ir iÅ¡duotos PIN bei TAN kodų lentelės.2015-07-22 15:01:43 val.

UAB „Aulida“ buhalterė R. M. IBS pasirašė labai skubų pavedimÄ Nr. 65 dėl 15 000 eurų pervedimo. 2015 m. liepos 22 d. 15:35:30 val. atsakovo programinė sistema automatiÅ¡kai pavedimÄ perkėlė į SWIFT, t.y. jį įvykdė. IeÅ¡kovo buhalterė R. M. 2015 m. liepos 22 d. 23:32 val. atsakovui pateikė tarptautinio mokėjimo atÅ¡aukimÄ bei informavo, kad pavedimas buvo atliktas neteisėtai prisijungus ieÅ¡kovo vardu prie ieÅ¡kovo sÄ skaitos. Atsakovo paaiÅ¡kinimu, PIN kodai yra naudojami iÅ¡imtinai tik jungiantis prie sÄ skaitos IBS sistemoje, o TAN kodai yra naudojami iÅ¡imtinai tik atliekant operacijas sÄ skaitoje IBS sistemoje.Mokėjimų įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokėjimo paslaugų teikėjas grÄ Å¾ina nuraÅ¡ytas lėšas mokėjimo paslaugų vartotojui tik tuo atveju, jei buvo atliktos neautorizuotos mokėjimo operacijos ar mokėjimo operacijos įvykdytos netinkamai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog Mokėjimų įstatymo 2 straipsnyje mokėjimo nurodymas apibrėžtas kaip mokėtojo arba gavėjo nurodymas savo mokėjimo paslaugų teikėjui įvykdyti mokėjimo operacijÄ (13 dalis), kuri laikoma mokėtojo arba gavėjo inicijuotu lėšų įmokėjimu, pervedimu arba išėmimu neatsižvelgiant į mokėtojo ir gavėjo pareigas, kuriomis grindžiama operacija (14 dalis). Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad mokėjimo paslauga apima ne tik mokėjimo nurodymo davimÄ , bet ir Å¡iuo nurodymu inicijuotos mokėjimo operacijos atlikimÄ , kad bÅ«tų pasiektas galutinis mokėjimo paslaugos tikslas – lėšų perskirstymas tarp mokėtojo ir gavėjo.

Taigi mokėjimo paslauga nuo jos pradžios iki pabaigos momento laikoma viena finansine paslauga, o ne keliomis tarpusavyje susijusiomis finansinėmis paslaugomis, todėl tuo atveju, jei buvo duotas mokėjimo nurodymas ir jis nebuvo atÅ¡auktas, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas turėjo ir galėjo užbaigti pradėtÄ mokėjimo paslaugÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2014).Mokėjimų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas bÅ«tinas mokėtojo sutikimas mokėjimo operacijai autorizuoti, o Å¡io įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokėjimo paslaugų vartotojas negali atÅ¡aukti mokėjimo nurodymo po to, kai jį gauna mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas, iÅ¡skyrus Å¡iame straipsnyje nustatytas iÅ¡imtis.

Pagal Mokėjimų įstatymo 32 straipsnio 1 dalį mokėjimo nurodymo gavimo momentu laikomas momentas, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas gauna mokėjimo nurodymÄ , tiesiogiai perduotÄ mokėtojo arba netiesiogiai gautÄ iÅ¡ gavėjo ar per gavėjÄ . Pagal Mokėjimų įstatymo 34 straipsnio 4 dalį mokėjimo nurodymas gali bÅ«ti atÅ¡auktas tik tuo atveju, kai dėl to susitaria mokėjimo paslaugų vartotojas ir jo mokėjimo paslaugų teikėjas, o kai mokėjimo operacija inicijuojama gavėjo ar per gavėjÄ , bÅ«tinas ir gavėjo sutikimas.Bankas, gavęs iÅ¡ mokėtojo mokėjimo nurodymÄ pervesti lėšas, perveda jas pagal mokėjimo nurodyme pateiktus duomenis ir įskaito jas į lėšų gavėjo sÄ skaitÄ .

Bankas, veikdamas kaip mokėjimo paslaugų teikėjas ir vykdydamas mokėjimo operacijas, neturi nei teisės, nei pareigos vertinti mokėjimo operacijos teisėtumÄ ar pagrįstumÄ . Mokėjimų įstatymo 2 straipsnis nustato, kad mokėjimo operacija – mokėtojo arba gavėjo inicijuotas lėšų įmokėjimas, pervedimas arba išėmimas neatsižvelgiant į mokėtojo ir gavėjo pareigas, kuriomis grindžiama operacija. Lietuvos banko iÅ¡ informacinių sistemų gauti duomenys pripažįstami oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais (CPK 197 str. 2 d.), nes Lietuvos bankas yra valstybės įgaliota institucija, kuri skatina patvarų ir veiksmingÄ mokėjimo sistemų veikimÄ (Lietuvos banko įstatymo 8 str. 1 d.).Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismÄ teisinės gynybos - kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų.

Å iÄ teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobÅ«džio reikalavimÄ - ieÅ¡kinio dalykÄ (LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. iÅ¡dėstydamas aiÅ¡kų ir konkretų praÅ¡ymÄ , kaip turėtų bÅ«ti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiÅ«riu jo pažeistos teisės. IeÅ¡kinyje suformuluotas reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiÅ«riu, pareikÅ¡tu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vienÄ ar kelis pažeistos teisės gynimo bÅ«dus, įtvirtintus LR CK 1.138 straipsnyje.

LR CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybÄ , t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo bÅ«dus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo bÅ«dus, teisės atsisakymÄ ir kt. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismÄ pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas bÅ«tų patenkintas, turi bÅ«ti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo Å¡alis, ir iÅ¡ jo kylanti ieÅ¡kovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012).

Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. IeÅ¡kovui neuždrausta ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime nurodyti, jo nuomone, taikytinų įstatymų, kvalifikuoti faktinių aplinkybių pagal tas normas, kurias jis pageidauja taikyti, pateikti su tų normų taikymu susijusių teisinių argumentų, tačiau Å¡ios aplinkybės yra ne fakto, o teisės klausimai, ir spręstini teismo. IeÅ¡kovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui neprivalomas.

Kai teismas, spręsdamas ginÄÄ pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia Å¡alys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieÅ¡kinio pagrindo keitimas ir byloje pareikÅ¡tų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2008; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011; kt.).             Įvertinus byloje surinktus įrodymus, iÅ¡klausius Å¡alių paaiÅ¡kinimus teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovo veiksmais (neveikimu) ieÅ¡kovui padaryta žala.             Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).             Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).

Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti Å¡alis privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymÄ arba netinkamÄ Ä¯vykdymÄ , arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiÅ¡kia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, Å¡alių atsakomybė laikytina sutartine.

Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: Å¡alys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai; vykdydamos sutartį, Å¡alys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi bÅ«ti vykdoma kuo ekonomiÅ¡kesniu kitai Å¡aliai bÅ«du; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį Å¡alis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai Å¡i Å¡alis privalo imtis tokių pastangų, kokių bÅ«tų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.

Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai jÄ Ä¯vykdžius tik iÅ¡ dalies, praleidus įvykdymo terminÄ , pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sÄ lygas, bendradarbiavimo pareigÄ , imperatyviÄ sias teisės normas ar bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gaumina“ v. UAB „Raminora“, bylos Nr. 3K-3-327-687/2015).             IÅ¡ bylos medžiagos ir surinktų įrodymų matyti, kad atsakovas tinkamai vykdė sutarties sÄ lygas, o ieÅ¡kovas (jo darbuotoja) netinkamai saugojo prisijungimo duomenis bei atliko nesaugius veiksmus.             Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (dokumentais, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokiais raštais, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai), daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys; 197 straipsnio 1 dalis).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad spręsdamas ginÄÄ , teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).

Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieÅ¡taravimų tarp įrodymų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, iÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2–3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).             Pažymėtina ir tai, kad Å¡alių paaiÅ¡kinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose iÅ¡dėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų Å¡altinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi bÅ«ti kruopščiai pasverti – ar jie detalÅ«s, nuoseklÅ«s ir patikimi.

Patikimais gali bÅ«ti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklÅ«s, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiÅ¡kinimai. Å alies paaiÅ¡kinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi bÅ«ti palyginti ir įvertinti kartu su ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2013).             Šiuo atveju teismo posėdžio metu iÅ¡klausius ieÅ¡kovo darbuotojos (buhalterės) parodymus, kurie buvo prieÅ¡taringi, painÅ«s ir nenuoseklÅ«s, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent ieÅ¡kovo darbuotoja, prisijungdama prie banko svetainės iÅ¡ galimai virusais užkrėsto kompiuterio, prisijungimo metu suvesdama duomenis, kurie reikalingi tik mokėjimo parodymams patvirtinti elgėsi neapdairiai, neatsakingai.

Be to, iÅ¡ sisteminės bylos medžiagos analizės taip pat matyti, kad ieÅ¡kovo darbuotoja į bankÄ kreipėsi dėl skubaus tarptautinio mokėjimo pavedimo atÅ¡aukimo praėjus daugiau nei 8 valandoms po tokio pavedimo atlikimo. Teismas, įvertinęs atsakovo darbuotojų veiksmus, kai po praneÅ¡imo sekančiÄ darbo dienÄ iÅ¡ karto suraÅ¡ytas pavedimo atÅ¡aukimas, be to, bankas aktyviai bendradarbiavo, kad galimai neteisėtai atlikto pavedimo lėšos bÅ«tų grÄ Å¾intos ieÅ¡kovui. Kita vertus, Å¡ios sumos neatgavus teismas negali daryti iÅ¡vados, kad bankas prisidėjo prie žalos kilimo.

PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovo darbuotoja netinkamai vykdė sutarties su banku sÄ lygas, t.y. atliko nesaugų prisijungimÄ ir dėl Å¡ios darbuotojos veiksmų informacija apie PIN ir TAN kodus galėjo pakliÅ«ti neteisėta veika užsiimantiems asmenims.             Civilinė atsakomybė yra vienas iÅ¡ pažeistos teisės gynybos bÅ«dų, kai viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis).

ReikalavimÄ atlyginti žalÄ pareiÅ¡kusi Å¡alis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalÄ padariusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Žala yra bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga, nes nesant jos apskritai nekyla civilinė atsakomybė. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų, piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.).

Asmuo turi įrodyti, jog žala realiai egzistuoja. Asmeniui neįrodžius kito asmens neteisėtų veiksmų, jis neturi teisės į žalos atlyginimÄ . Asmens pareiga įrodyti žalÄ (nuostolius) reiÅ¡kia, jog jis turi pateikti įrodymus, patvirtinančius žalos dydį. Priežastiniam ryÅ¡iui bÅ«dinga jo faktinis ir teisinis pobÅ«džiai (etapai). Nustatant faktinį ryšį yra tikrinama ar žala bÅ«tų atsiradusi, jei nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Teisinis ryÅ¡ys yra nustatomas sprendžiant, ar teisiniai padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo.

Taikant civilinę atsakomybę kaltė yra nustatoma remiantis objektyviais kriterijais. Tam yra taikomas protingo asmens elgesio standartas, kuris reiškia, kad asmuo bet kokioje situacijoje privalo elgtis taip, kaip galima protingai tikėtis iš bet kurio kito protingo asmens, t. y. asmuo turi būti objektyviai apdairus ir rūpestingas. Taigi nustatant asmens kaltę yra lyginami du elgesio standartai – faktinis asmens elgesys konkrečioje situacijoje ir objektyvus bet kurio asmens elgesys konkrečioje situacijoje. Jei yra šių standartų neatitiktis, turi būti konstatuojama kaltė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 3 dalis numato, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek tokiomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina.              Pagal CK 6.247 str. pateiktÄ priežastinio ryÅ¡io sampratÄ ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ priežastinis ryÅ¡ys gali bÅ«ti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigÄ pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sÄ lygos žalai atsirasti ar jai padidėti.

Netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sÄ lygų Å¡iai žalai kilti sudarymo, t.y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia Å¡ių padarinių atsiradimÄ . Nustačius, kad teisinę pareigÄ pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė teisinė atsakomybė.             Vis dėlto nagrinėjamu atveju, remiantis teismų praktika bei materialiosios teisės normomis, darytina iÅ¡vada, kad atsakovo kaltės dėl atliko pavedimo ir kilusios žalos ieÅ¡kovui nenustatyta.             Pažymėtina, kad, prieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius.

Kiekvienas asmuo, prieÅ¡ jungdamasis iÅ¡ kompiuterių prie internetinės banko svetainės (ar kitos platformos) turi patikrinti ar tikrai prisijungimas saugus. VieÅ¡oje erdvėje ne kartÄ visi asmenys buvo informuoti apie galimus sukčiavimus, apie neteisėtus kodų gavimus ir saugias operacijas (tam visų bankų internetinėse svetainėse įdiegiami papildomi saugikliai). Jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovo darbuotoja nesuprato savo veiksmų ir pagal sutartį su banku prisiimamų pareigų nenustatyta. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovo darbuotoja, dirbdama buhaltere, turėjo ir privalėjo suprasti apie saugius prisijungimus bei mokėjimo pavedimus.

Dėl Å¡ios priežasties teismas neturi jokio teisinio pagrindo įpareigoti atsakovÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui pinigines lėšas, kurios prarastos dėl netinkamų ieÅ¡kovo darbuotojos veiksmų (neveikimo),todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestinas visiÅ¡kai.                          Kiti Å¡alių pasisakymai ir įrodymai neturi reikÅ¡mės bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymasKadangi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestas visiÅ¡kai, pastarajam nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos:

žyminis mokestis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88, 93, 98 str.).              Atsakovas prašo teismo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 2559,15 EUR teisinės pagalbos išlaidas. Vadovaujantis CPK 98 str. nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

LR teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalÅ«s užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimÄ bei atstovavimÄ teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad Å¡alis turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų ir kad jos turi bÅ«ti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbÄ civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi bÅ«ti atlyginamos.

Ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo. Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia. Tai reiÅ¡kia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais bei realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti Å¡alių patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas.

Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes:

1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nurodytus maksimalius dydžius bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus;

2) bylos sudėtingumÄ ;

3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje 2559,15 EUR atstovavimo iÅ¡laidų dydis, atsižvelgiant tiek į rengtų procesinių dokumentų apimtį, tiek į pobÅ«dį, į vykusių teismo posėdžių trukmę, į tai, kad Å¡ioje byloje reikalingos specialios teisinės žinios, teisiniu požiÅ«riu byla gali bÅ«ti pripažintina kaip sudėtinga, joje reikalingos kompleksinės teisinės paslaugos ar specialios žinios, todėl toks dydis, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo reikÅ¡tų reikalavimų apimtį yra protingas, o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetus jos priteistinos atsakovo naudai (CPK 93, 98 str.).IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ ieÅ¡kovo nėra priteistinos, kadangi nevirÅ¡ija 3 Eur dydžio sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 str., n u s p r e n d ž i a :              IeÅ¡kovo UAB „Aulida“ ieÅ¡kinį visiÅ¡kai atmesti.             Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Aulida“ juridinio asmens kodas 135520848, atsakovui UAB „Medicinos bankasa“ juridinio asmens kodas 112027077, 2559,15 Eur (du tÅ«kstančiai penki Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt devyni eurai 15 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.              Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                               Gintaras Seikalis