a77f9d08-a479-4121-ad3e-e3e5d6b73aa2 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                        Civilinė byla Nr.2A-463-798/2016                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01353-2013-3                                                                         Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.;2.8.1.;               3.3.1.14.;3.3.1.21.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S                                                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                       2016 m. birželio 21 d.       Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Žirono teismo posėdyje raÅ¡ytinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Tokvila“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Tokvila“ ieÅ¡kinį dėl teisės į juridinio asmens pavadinimÄ pažeidimo, prekių ženklo savininko teisių pažeidimo, nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mototoja“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mototoja“ prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl prekės ženklo registracijos panaikinimo ieÅ¡kovui uždarajai akcinei bendrovei „Tokvila“, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „ICONA“.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

Ginčo esmė Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tokvila“ ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė:

1) pripažinti, kad panaudodama žymenį „Tokvila“ ginčo reklamos tekste ir raktiniuose žodžiuose, atsakovė UAB „Mototoja“ pažeidė ieÅ¡kovės teisę į juridinio asmens pavadinimÄ , ieÅ¡kovės, kaip registruoto prekių ženklo savininko, teises bei teisėtus interesus, atliko nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus;

2) priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 46 636,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 162 982,00 Lt turtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad ieÅ¡kovė yra pirmasis, didžiausias Japonijos automobilių gamintojo „Toyota“ pardavimo, remonto ir techninio aptarnavimo centras Lietuvoje; yra žinoma ir turi aukÅ¡tÄ vardo reputacijÄ . IeÅ¡kovė žymenį (pavadinimÄ ) „Tokvila“ naudoja ir kaip prekių ženklÄ , kuris yra registruotas Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure.

Atsakovė taip pat prekiauja „Toyota“ markės (ir „Lexus“) automobiliais bei teikia „Toyota“ automobilių remonto paslaugas. Ieškovė 2013 m. kovo 15 d. pastebėjo, kad interneto paieškos sistemoje Google, įvedus raktinį žodį „Tokvila“, aukščiausioje pozicijoje pateikiamas užrašas „Tokvila“, nuoroda į atsakovės interneto puslapį ir teiginys „Oficialus Toyota centras – išskirtiniai pasiūlymai!“, t. y. ginčo reklama. Analogiška ginčo reklama pateikta paieškos sistemoje, įvedus ir kitus raktinius žodžius.

Ä®rodinėjo, kad atsakovei naudojant ginčo reklamÄ , buvo pažeistos ieÅ¡kovės teisės ir teisėti interesai, kadangi ieÅ¡kovė nebuvo suteikusi atsakovei teisės bet kokiu bÅ«du naudoti savo juridinio asmens pavadinimÄ , įskaitant ir naudojimÄ atsakovės ginčo reklamoje, kaip tokios reklamos teksto elementÄ ir/ar raktinį žodį. IeÅ¡kovės nuomone, atsakovė ieÅ¡kovės juridinio asmens pavadinimÄ panaudojo siekdama suklaidinti interneto vartotojus ir nesÄ Å¾iningai nukreipti potencialius klientus ne į ieÅ¡kovės, bet į atsakovės interneto puslapį.

Ginčo reklamos tekstas klaidinantis, nes nurodoma, jog informacijÄ apie UAB „Tokvila“ tariamai galima rasti interneto puslapyje www.mototoja.lt. Pasak ieÅ¡kovės, visuomenės klaidinimo galimybė akivaizdi, kadangi: atsakovo ginčo reklamoje panaudotas žymuo „Tokvila“ yra tapatus ieÅ¡kovės prekių ženklo žodinei daliai; žymuo „Tokvila“ atitinka ieÅ¡kovės juridinio asmens pavadinimÄ ; Å¡alys užsiima identiÅ¡ka veikla ir kt. Atsakovės veiksmai traktuotini kaip neleistini nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmai.

Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų prašė priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ (t. I, b. l. 1 – 9; t. II, b. l. 21 – 31).Atsakovė UAB „Mototoja“ atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „ICONA“ sudarė 2013-02-14 paslaugų teikimo sutartį Nr. 2013-02-14, kurios pagrindu UAB „ICONA“ suteikė atsakovei reklamos paslaugas: parengė rekomenduojamÄ raktinių žodžių sÄ raÅ¡Ä ir rekomenduojamus reklaminius tekstus bei remdamasi savo patirtimi, parinko dinaminę skelbimo parinktį bei patalpino su atsakovės veikla susijusiÄ reklamÄ .

Atsakovė ar jos darbuotojai nėra tiesiogiai užsiregistravę Google AdWords sistemoje, kurioje įkelta reklama, nesijungė ir nėra prisijungę prie Å¡ios sistemos. Atsakovė nežinojo apie ginčo reklamos teksto, kuriame yra žymuo „Tokvila“ vieÅ¡Ä prieinamumÄ Google paieÅ¡koje bei jokios informacijos apie tokios reklamos prieinamumÄ iki ieÅ¡kinio gavimo neturėjo. IeÅ¡kovės argumentus, kad žymens „Tokvila“ panaudojimas raktiniuose žodžiuose bei ginčo reklamoje gali suklaidinti vartotojus vertino kaip nepagrįstus, nes esami ir potencialÅ«s gamintojo „Toyota“ automobilių ar paslaugų pirkėjai Lietuvoje, pamatę ginčo reklamÄ , tikrai nebuvo suklaidinti, kadangi vartotojams yra gerai žinoma, jog ieÅ¡kovas ir atsakovas yra skirtingos įmonės nors ir vykdo analogiÅ¡kÄ veiklÄ .

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, jog vartotojai, atidarę ginčo reklamÄ , realiai pasinaudojo atsakovės paslaugomis. Taip pat ieÅ¡kovė neįrodė reikalavimo dėl neturtinės žalos, neteisėtų atsakovo veiksmų. Atsakovės nuomone, žymens panaudojimas paieÅ¡kos raktiniame žodyje savaime nėra laikomas neteisėtu panaudojimu ar nesÄ Å¾iningu konkuravimu. IeÅ¡kovo reikalaujamas neturtinės žalos kompensacijos dydis taip pat neįrodytas.

Be to ieÅ¡kovė neteisingai paskaičiavo negautas pajamas (t. I. b. l. 89 – 103; t. II, b. l. 121 – 121).Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „ICONA“ pateiktu atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, jog esami ieÅ¡kovės arba atsakovės klientai, pamatę ginčo reklaminį skelbimÄ nebus suklaidinti dėl reklamuojamų prekių ar paslaugų kilmės, nes nors ir vienÄ kartÄ pasinaudoję ieÅ¡kovės arba atsakovės paslaugomis, jie prisimins ir žinos, kad tai yra skirtingos įmonės. Ä®vertinęs naujų klientų pastabumo laipsnį, teigė, kad jis bus itin aukÅ¡tas, nes ieÅ¡kovės ir atsakovės teikiamos paslaugos yra susijusios su prekėmis, kurios brangios ir perkamos ypatingai retai.

Tokie vartotojai paprastai iÅ¡ anksto susirenka informacijÄ kokios įmonės prekiauja tam tikros markės automobiliais. Atkreipė dėmesį į tai, kad vartotojai, įvedę į paieÅ¡kos laukÄ pavadinimÄ â€žTokvila“, nedarė atsitiktinės ar neapibrėžtos paieÅ¡kos, o ieÅ¡kojo konkrečios įmonės, todėl pamatę reklamoje pavadinimÄ â€žMototoja“ galėjo nedelsdami suprasti, kad Å¡iame skelbime pateikiama informacija ne apie ieÅ¡kovę. Teigė, kad atsakovės ginčo reklama nepažeidžia ieÅ¡kovės teisių, todėl žymens „Tokvila“ naudojimas leistinas ir nedaro žalos ieÅ¡kovės prekių ženklo skiriamajam požymiui.

IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos, taip pat ieÅ¡kovės atlikta patirtos žalos ataskaita nėra iÅ¡sami ar objektyvi, todėl nustatinėjant patirtÄ turtinę žalÄ ja remtis negalima (t. II, b. l. 186 – 193). Atsakovė UAB „Mototoja“ prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ dalies panaikinti prekių ženklo „Tokvila“ (fig., paraiÅ¡kos padavimo data 2005-10-21, registravimo data 2007-01-16, reg. Nr. 53723) registracijÄ , panaikinant prekių ženklo registre visas nurodytas 35 klasės paslaugas ir dalį nurodytų 37 klasės paslaugų (antikorozinis apdorojimas; padangų protektorių atnaujinimas; sudilusių ar iÅ¡ dalies iÅ¡ardytų maÅ¡inų ir mechanizmų atnaujinimas; sudilusių ar iÅ¡ dalies iÅ¡ardytų variklių atnaujinimas; taisyklių informacija; maÅ¡inų ir mechanizmų montavimas, techninė priežiÅ«ra ir taisymas; padangų vulkanizavimas; transporto priemonių poliravimas; transporto priemonių plovimas; transporto priemonių techninė priežiÅ«ra; transporto priemonių techninės priežiÅ«ros stotys; transporto priemonių tepimas; transporto priemonių taisymas; transporto priemonių valymas); priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad ieÅ¡kovė nuo prekių ženklo įregistravimo momento nenaudojo prekės ženklo „Tokvila“ 35 klasės paslaugoms ir iÅ¡ dalies 37 klasės paslaugoms, nes tokių paslaugų ieÅ¡kovė niekuomet neteikė, todėl yra teisinis pagrindas iÅ¡ dalies panaikinti prekių ženklo „Tokvila“ registracijÄ .IeÅ¡kovė UAB „Tokvila“ pateiktu atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti ir skirti atsakovui 10 000 Lt baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, visÄ baudos sumÄ sumokant į valstybės biudžetÄ .Nurodė, kad atsakovė neturi subjektinės teisės, kuriÄ galėtų ginti, pareikÅ¡dama prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl ieÅ¡kovės prekių ženklo registracijos iÅ¡ dalies panaikinimo, kadangi ginčo tarp dviejų prekių ženklų neegzistuoja ir negali egzistuoti.

Atsakovė nėra įregistravusi prekių ženklų, kurie galėtų būti pagrindas prekių ženklų ginčui tarp šios bylos ieškovės ir atsakovės ateityje. Žymuo „Tokvila“ yra ne tik ieškovės prekių ženklas, bet ir juridinio asmens pavadinimas, išskirtinis žodis, nenaudojamas bendrinėje lietuvių kalboje ir joje neturintis jokios savarankiškos prasmės. Ieškovės prekių ženklas yra naudojamas visam spektrui su automobilių priežiūra ir remontu susijusių paslaugų, kurios netgi negalėtų būti teikiamos atsietai viena nuo kitos.

Kadangi atsakovė, bÅ«dama verslininke ir atstovaujama advokato, pareiÅ¡kė akivaizdžiai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį ir savo veiksmais siekia vilkinti bylos nagrinėjimÄ , todėl prašė skirti baudÄ . Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „ICONA“ atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad 35 klasėje nurodytos reklamos paslaugos yra reklamos paslaugų teikimas kitiems asmenims, todėl ieÅ¡kovei, neteikiant jokių reklamos paslaugų kitiems asmenims, o tik reklamuojant savo ženklÄ , prekių ženklas „Tokvila“ nebuvo naudojamas 35 klasės paslaugoms, susijusioms su reklama.

Visos kitos 35 klasėje registruotos paslaugos taip pat nebuvo naudojamos; taip pat ir dėl 37 klasės, nes ieškovė neteikė tokių paslaugų kaip antikorozinis apdorojimas; padangų protektorių atnaujinimas; sudilusių ar iš dalies išardytų mašinų ir mechanizmų atnaujinimas ir kitos. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 30 d. sprendimu netenkino ieškovės UAB „Tokvila“ ieškinio ir atsakovės UAB „Mototoja“ priešieškinio.

Dėl ieÅ¡kinio Nustatė, jog ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį grindė aplinkybėmis, kad atsakovė, panaudodama žymenį „Tokvila“ ginčo reklamos tekste ir raktiniuose žodžiuose interneto paieÅ¡kos sistemoje Google, pažeidė ieÅ¡kovės teisę į juridinio asmens pavadinimÄ , ieÅ¡kovės kaip registruoto prekių ženklo savininko, teises bei teisėtus interesus, atliko nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus ir tuo ieÅ¡kovei padarė 6 636,00 Lt neturtinę ir 162 982,00 Lt turtinę žalÄ .Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė neįrodė suklaidinimo tikimybės ir įvertinęs į bylÄ pateiktus įrodymus ir remdamasis asmeniniu žinojimu (patirtimi), sprendė, kad abi bendrovės (UAB „Tokvila“ ir UAB „Mototoja“) yra gerai žinomos Lietuvos vartotojui, besidominčiam „Toyota“ automobiliais ir su jais susijusiomis paslaugomis.

Teismas sutiko su trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „ICONA“ argumentais, kad nagrinėjamuoju atveju vartotojo pastabumo laipsnis yra itin aukÅ¡tas, todėl nėra tokio vartotojo suklaidinimo tikimybės. Vartotojo aukÅ¡tÄ pastabumo laipsnį sÄ lygoja prekės – aukÅ¡tos kokybės ir brangÅ«s Japonijos gamintojos „Toyota“ automobiliai ir su jais susijusios paslaugos. Teismo vertinimu, nei buvęs, nei esamas, nei bÅ«simas UAB „Tokvila“ klientas negali supainioti UAB „Tokvila“ ir UAB „Mototoja“, nes bendrovių pavadinimai yra visiÅ¡kai nepanaÅ¡Å«s. Buvę ir esami klientai objektyviai negali neatsiminti ir sumaiÅ¡yti, kad TOYOTA automobilį pirko ir su juo susijusias paslaugas gavo iÅ¡ UAB „Tokvila“, o ne iÅ¡ UAB „Mototoja“, kaip ir atvirkščiai.

Naujo kliento suklaidinimo tikimybę paneigė tai, kad protingo vartotojo standartÄ atitinkantis asmuo, norintis pirkti TOYOTA automobilį, pradžioje atliks rinkos tyrimÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kins, kas ir kokiomis sÄ lygomis prekiauja automobiliais TOYOTA. Tokiu atveju jiems neatskirti UAB „Tokvila“ ir UAB „Mototoja“, kuomet apie abi bendroves vieÅ¡ai yra prieinama visa informacija, o bendrovių pavaidinimai yra visiÅ¡kai skirtingi, nėra jokios tikimybės. Teismo nuomone, pardavėjo, iÅ¡ kurio bus perkama brangi prekė, pasirinkimÄ gali sÄ lygoti arba esami komerciniai ryÅ¡iai ir to apspręstos palankesnės pirkimo sÄ lygos, arba tiesiog prekės kaina, o ne bendrovė, kaip po tokia, dėl jos žinomumo.Teismo vertinimu, atsakovės rodoma ginčo reklama nesudarė bendro įspÅ«džio, galinčio suklaidinti vartotojÄ dėl juridinių asmenų tapatumo, ekonominio bendrumo ar dėl reklamuojamų prekių ir paslaugų kilmės. Todėl nebuvo pagrindo konstatuoti ieÅ¡kovės, kaip juridinio asmens pavadinimo ir prekių ženklų savininko, teisių pažeidimÄ ar nesÄ Å¾iningÄ konkurencijÄ .Aplinkybė, jog atitinkamÄ ginčo reklamos turinį užsakė ir įtakojo atsakovė, liko neįrodyta.Teismas, įvertino ir aplinkybę, kad ginčo skelbimas (reklama) Google buvo prieinamas trumpÄ laikotarpį, nuo 2013-05-10 iki 2013-06-17.Sprendė, kad teismui netenkinus ieÅ¡kovo reikalavimų dėl pripažinimo, kad panaudodamas žymenį „Tokvila“ ginčo reklamos tekste ir raktiniuose žodžiuose, atsakovė UAB „Mototoja“ pažeidė ieÅ¡kovės teisę į juridinio asmens pavadinimÄ , ieÅ¡kovės kaip registruoto prekių ženklo savininko, teises bei teisėtus interesus, atliko nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus, nėra tada ir pagrindo spręsti klausimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Tačiau teismas pažymėjo, kad esant prieÅ¡ingam veiksmų vertinimui, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai paneigė, jog ieÅ¡kovė dėl atsakovės veiksmų patyrė žalÄ , kadangi UAB „Ernst&Young Baltic“ ataskaitos duomenimis, dėl ginčo reklamos nebuvo parduotas nė vienas automobilis. Teismas vadovavosi Å¡ia ataskaita, atsižvelgdamas į tai, kad ji buvo atlikta, iÅ¡tyrus konkrečiai prie reklamos prisijungusių vartotojų duomenis.Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytus motyvus teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė ieÅ¡kinį.Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio Teismo vertinimu, atsakovė UAB „Mototoja“ visų pirma neįrodė suinteresuotumo ginčyti ieÅ¡kovės prekės ženklo registracijÄ , nes UAB „Mototoja“ nėra įregistravusi savo prekės ženklo, o jeigu ir bÅ«tų įregistravusi – ieÅ¡kovės ir atsakovės ženklai tikėtina bÅ«tų visiÅ¡kai skirtingi, todėl nebÅ«tų jokių apsunkinimų atskirti ieÅ¡kovės ir atsakovės teikiamas paslaugas.

Teismas sutiko su ieÅ¡kovės atsikirtimais, kad žymuo „Tokvila“ yra ne tik ieÅ¡kovės prekių ženklas, bet ir juridinio asmens pavadinimas, iÅ¡skirtinis žodis, nenaudojamas bendrinėje lietuvių kalboje ir joje neturintis jokios savarankiÅ¡kos prasmės, todėl reali ginčo tikimybė tarp dviejų prekės ženklų (tuo atveju, jeigu atsakovas registruotų prekės ženklÄ toms pačioms paslaugoms) dėl paslaugų kilmės tapatybės yra eliminuota, ypač vertinant ieÅ¡kovės deklaruojamÄ sÄ Å¾iningo verslo praktikÄ .Sprendė, kad ieÅ¡kovė įrodė, jog prekės ženklas yra naudojamas iÅ¡ tikrųjų, kadangi iÅ¡ pateiktų į bylÄ Ä¯rodymų nustatė, kad prekių ženklas „Tokvila“ nuolat yra naudojamas verslo dokumentacijoje, įvairaus pobÅ«džio pristatymuose, akcijose ir reklaminėje medžiagoje ir kad Å¡io ženklo savininkas teikia įvairias su automobilių aptarnavimu ir remontu susijusias paslaugas.

Apie ginčijamų 37 klasės paslaugų teikimÄ yra skelbiama vieÅ¡ai ieÅ¡kovo prekių ženklu pažymėtuose interneto puslapiuose http://www.tokvila.lt/apie-toyota-servisa/, http://www.tokvila.lt/toyota-kebulu-remontas/, http://www.tokvila.lt/automobilių-plovyklos-paslaugos/. IeÅ¡kovo pateiktus įrodymus, dėl prekių ženklo naudojimo ginčijamų paslaugų atžvilgiu, teismas vertino pakankamais, todėl netikslino ieÅ¡kovės pareigos teikti papildomus įrodymus dėl kiekvienos konkrečios paslaugos, kurios, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės veiklÄ â€“ automobilių techninis aptarnavimas ir remonto servisas, teikimas nuolatiniame automobilių priežiÅ«ros ir remonto procese yra akivaizdus ir visuotinai žinomas.

Atsakovė ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų ir teikiamų paslaugų realumo nepaneigė.Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus motyvus teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė prieÅ¡ieÅ¡kinį.Dėl baudos skyrimoNustatė, kad ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ skirti atsakovei baudÄ už nesÄ Å¾iningai pareikÅ¡tÄ nepagrįstÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį. Vertino, jog nors teismas ir pripažino prieÅ¡ieÅ¡kinį nepagrįstu, Å¡i aplinkybė nėra pakankama konstatuoti atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ ir piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

Ginčai dėl prekių ženklo registracijos panaikinimo dėl nenaudojimo yra pakankamai sudėtingi, o kiekvieno asmens suvokimas apie galimai jo pažeistas teises – individualus ir nepriklausomas nuo jo interesus atstovaujančių profesionalių teisininkų dalyvavimo. Todėl iÅ¡lieka didelė tikimybė, kad atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė, sÄ Å¾iningai tikėdamasi, kad jos teisės yra pažeistos. Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytus motyvus teismas netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo skirti atsakovei baudÄ CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųNetenkinęs ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio, teismas Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidų neatlygino.IÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovės valstybės naudai priteisė po 7 Eur teismo iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (t.

III, b. l. 130 – 139). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai            Apeliaciniu skundu apeliantė UAB „Tokvila“ praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 30 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus:Dėl teisių į juridinio asmens pavadinimÄ Teigia, kad ieÅ¡kovė niekada nebuvo suteikusi atsakovei teisės naudoti savo juridinio asmens pavadinimÄ ginčo reklamoje ir kaip raktinį žodį, todėl atsakovės atlikti veiksmai – ieÅ¡kovės juridinio asmens padavimo panaudojimas ginčo reklamoje yra juridinio asmens pavadinimo panaudojimas pažeidžiant ieÅ¡kovės teises.

Ginčo reklamos tekstas kelia painiavÄ , leidžia daryti klaidingas prielaidas dėl dviejų bendrovių tarpusavio sÄ sajų, nes informacijos apie UAB „Tokvila“ tariamai galima rasti interneto tinklalapyje www.mototoja.lt. Konkurento juridinio asmens pavadinimo naudojimas internetinės paieÅ¡kos sistemoje kaip raktinio žodžio yra teisės į juridinio asmens pavadinimÄ pažeidimas.Dėl teisių į prekių ženklÄ pažeidimoNesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad dėl ieÅ¡kovės juridinio asmens pavadinimo naudojimo ginčo reklamoje ir kaip raktinio žodžio neatsirado visuomenės suklaidinimo tikimybė.

Šį nesutikimÄ grindžia Å¡ias argumentais:

1) šalys veikia toje pačioje srityje ir toje pačioje rinkoje; ieškovės prekių ženklas „Tokvila“ įregistruotas 35 klasėje;

2) atsakovės ginčo reklamos žymuo „Tokvila“ tapatus ieškovės prekių ženklo žodinei daliai;

3) ginčo reklamoje nėra nurodyta, jog tai užsakyta bei apmokėta reklama;

4) visuomenės suklaidinimÄ lemia ne tik ieÅ¡kovės prekių ženklo panaudojimas ginčo reklamoje, bet ir prekės ženklo naudojimas raktiniuose žodžiuose. Taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teiginiais, kad Å¡alių pavadinimai yra visiÅ¡kai nepanaÅ¡Å«s, abi bendrovės Lietuvos vartotojui gerai žinomos, todėl nėra suklaidinimo tikimybės. Šį nesutikimÄ grindžia Å¡ias argumentais:

1) pažeidimas pasireiÅ¡kė ne dėl žymens panaÅ¡umo, o dėl ieÅ¡kovei priklausančio žymens nesÄ Å¾iningo naudojimo konkurentui reklamuojantis. Panaudojusi svetimÄ prekės ženklÄ atsakovė sukėlė painiavÄ ir sudarė galimybes vartotojui suklysti.

2) Suklydimo tikimybės nepanaikina vartotojų pastabumo laipsnis. Negali bÅ«ti pripažinta teisė rinkos dalyviams savo komercinėje veikloje nevaržomai naudoti jų konkurentams priklausančius žymenis.Dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijosPirmosios instancijos teismas skundžiamajame sprendime nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė neatliko nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų. Teigia, jog atsakovės veiksmai, susiję su ginčo reklama, laikytini nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais, nes ji žymenį panaudojo savavaliÅ¡kai, dėl to sukeliant ar tikėtinai sukeliant painiavÄ ir siekiant pasinaudoti ieÅ¡kovės prekės ženklo reputacija.

Be to teismas lakoniÅ¡kai pasisakė dėl atsakovės veiksmų Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, apsiribojęs nurodymu, jog atsakovės ginčo reklama nesudaro bendro įspÅ«džio, galinčio suklaidinti vartotojÄ dėl juridinių asmenų ekonominio bendrumo ar dėl reklamuojamų prekių ir paslaugų kilmės. Apeliantės nuomone, reklama siejama su ieÅ¡kovės, o ne su atsakovės įmone, todėl gali bÅ«ti paveiktas ekonominis vartotojų elgesys.Dėl atsakovės įtakos ginčo reklamos užsakymui ir turiniuiTeigia, kad pirmosios instancijos teismas, rėmėsi UAB „ICONA“ nurodytais motyvais, jog UAB „Canvas“ nėra Google atstovas Lietuvoje ar sertifikuotas partneris, neturi įgaliojimų veikti Google vardu, teikti paaiÅ¡kinimus apie Google paieÅ¡kÄ ar Google adWords veikimo principus, tačiau ieÅ¡kovės pateikto įrodymo neįvertino.

Pažymėjo, kad reklamÄ užsakė atsakovė, ji pasirinko raktinius žodžius ir dinaminę skelbimo parinktį, todėl bÅ«tent atsakovė atsakinga už reklamÄ , kuri paskelbta.Dėl ginčo reklamos trukmėsTeismas nevertino įrodymų, susijusių su reklamos trukme, tiesiog konstatavo, kad ginčo reklama Google buvo prieinama trumpÄ laikotarpį. Atkreipė dėmesį į UAB „ICONA“ atsiliepime nurodytÄ trukmę – reklamos kampanija truko nuo 2013-02-14 iki 2013-06-27, kurios metu su raktiniu žodžiu „Tokvila“ buvo įvedamas kitas žodis ar frazė; pirmoji sÄ skaita už reklamÄ atsakovei pateikta 2013-02-27.

Be to pirmosios instancijos teismas buvo įpareigojęs trečiÄ jį asmenį, nepareiÅ¡kiantį savarankiÅ¡kų reikalavimų, pateikti prieigos prie Google adWords paskyros duomenis, leidžiančius nustatyti reklamos datas, tačiau Å¡ie duomenys nebuvo pateikti. Teigia, kad ginčo reklama truko nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2013-06-27.Dėl turtinės ir neturtinės žalosUAB „Ernst&Yong Baltic“ ataskaitoje prisijungusių vartotojų duomenys nebuvo tirti, todėl teismas neteisingai konstatavo, jog turtinė žala nebuvo padaryta.

Ä® ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus (UAB „Grant Thornton Rimess“ žalos paskaičiavimo ataskaitÄ ), kuriuose remtasi vidutiniu pelno paskaičiavimu, atsižvelgta nebuvo. Galiausiai, pirmosios instancijos teismas dėl neturtinės žalos, jos dydžio visiÅ¡kai nepasisakė (t. III, b. l. 165 – 180).Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „Mototoja“ praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

NesutikimÄ su skundžiamu sprendimu grindžia Å¡iais motyvais:Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje surinkus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovė ir ieÅ¡kovė Lietuvos vartotojams yra gerai žinomos kaip Toyota automobilių prekybos ir paslaugų atstovės; vartotojo pastabumo laipsnis yra itin aukÅ¡tas, nes prekės yra aukÅ¡tos kokybės ir brangios, o sprendimas pirkti automobilį nebus priimtas tik peržiÅ«rėjus reklamÄ . Be to Å¡alių pavadinimai nepanaÅ¡Å«s, klientai Å¡ių bendrovių pagal pavadinimus negali sumaiÅ¡yti.

Teismas pagrįstai nesirėmė UAB „Canvas“ (Sertekmedia) pateiktais įrodymais, nes Å¡i bendrovė nėra kompetentinga, turi specialias žinias teikti iÅ¡aiÅ¡kinimus (iÅ¡vadas) apie AdWords skelbimų sukÅ«rimÄ .Atsakovė nebuvo informuota apie reklamos vizualų vaizdÄ vieÅ¡oje paieÅ¡koje, taip pat nebuvo informuota apie galimus variantus, taikant dinaminę arba statinę parinktį, jai nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta ir Å¡alių sutarta, jog paieÅ¡kos žodis bus atkartotas reklamos nuorodoje. Pažymėjo, jog atsakovė nebuvo suinteresuota savo reklamoje panaudoti ieÅ¡kovės pavadinimÄ .

Kai tik sužinojo apie galimÄ ieÅ¡kovės teisių pažeidimÄ , tÄ pačiÄ dienÄ (2013-06-27) ginčo reklama vartotojams tapo nepasiekiama. Aplinkybė, jog atsakovė ir UAB „ICONA“ bendradarbiavo (vykdė projektus, buvo iÅ¡raÅ¡omos sÄ skaitos) neįrodo, kad ginčo reklama truko nuo 2013 m. vasario mėn.Atsakovės nuomone, kad UAB „Grant Thornton Rimess“ žalos paskaičiavimo ataskaitos duomenys (metodika) grįsti prielaidomis ir neteisingi. Å alys veiklos per internetÄ nevykdo, o ieÅ¡kovės pateiktoje vertinimo ataskaitoje teigiama, kad potencialÅ«s automobilių pirkėjai atsiranda internetinės svetainės pagalba.

Apeliantė, teigdama, jog dėl atsakovės veiksmų nesudarė 38 naujų automobilių pardavimo sandorių, dėl ko patyrė 47 202,85 Eur netiesioginių nuostolių, Å¡iuos nuostolius pagrįsti turėjo pateikti įrodymus. Kadangi apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių argumentų dėl teismo nepriteistos neturtinės žalos, palaiko atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytus argumentus (t. IV, b. l. 7 – 19).Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „ICONA“ praÅ¡o atmesti skundÄ ir palikti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus: UAB „Tokvila“ ir UAB „Mototoja“ yra tarpusavyje konkuruojančios bendrovės, oficialūs Toyota atstovai Lietuvoje. Tai reiškia, jog yra gerai žinomos vartotojams, todėl dėl paslaugų kilmės jie negali būti suklaidinti. UAB „Grant Thornton Rimess“ ataskaita nepatikima, nes Lietuvos rinkoje veikia penki oficialūs Toyota atstovai, o įvertinta tik dviejų prekeivių pardavimai, netirta kokios buvo automobilių pirkimo tendencijos 2012, 2011 ir 2010 metais (t.

IV, b. l. 1 – 6). IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl faktinių bylos aplinkybiųIeškovė UAB „Tokvila“ įkurta 1994 metais (t. I, b. l. 11). Ieškovės vardu yra registruotas prekių ženklas „Tokvila“ (fig., paraiškos padavimo data 2005m. spalio 21 d., reg. Nr. 53723, registruota 35 ir 37 klasei) (t. I, b. l. 14).Atsakovė UAB „Mototoja“ įregistruota 2003 m. gruodžio 29 d. (t. I, b. l. 53, 132).Ieškovė UAB „Tokvila“ ir atsakovė UAB „Mototoja“ yra oficialūs automobilių gamintojos „Toyota“ atstovai Lietuvoje, teikiantys šių automobilių pardavimo, remonto ir techninio aptarnavimo paslaugas; abi bendrovės Lietuvos vartotojams yra žinomos (t.

I, b. l. 13 – 51; t. II, b. l. 80 - 95, 124 - 185).Atsakovei UAB „Mototoja“ reklamos paslaugas teikia trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „ICONA“. UAB „Mototoja“ ir UAB „ICONA“ 2013 m. vasario 14 d. paslaugų teikimo sutartimi Nr. 2013/02/14 susitarė dėl reklamos paslaugų tiekimo, t. y. raktinių žodžių, susijusių su atsakovės veikla bei reklaminių sakinių interneto svetainėse www.google.lt, www.linkedin.com ir www.faceboock.com planavimo, kūrybos, pateikimo, priežiūros paslaugų (t.

I, b. l. 104 – 105).2013 m. gegužės 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 170-13-16 antstolis S. M. konstatavo, kad interneto paieÅ¡kos vartuose „Google“ paieÅ¡kos laukelyje įvedus raktinius žodžius, tiesiogiai susijusius su UAB „Tokvila“ („tokvila“, www.tokvila.lt, „toyota Tokvila centras“, „Tokvila centras toyota“, „toyota centras Tokvila“, „toyota centras UAB Tokvila“, Å¡i paieÅ¡kos sistema pirmuoju siÅ«lymu pateikia UAB „Mototoja“ puslapio reklamÄ ir tik po to - UAB Tokvila“ (t.

I, b. l. 55 - 58).            Dėl teisių į juridinio asmens pavadinimÄ pažeidimoApeliantė teigia, jog niekada nedavė sutikimo (nesuteikė teisės) atsakovei naudoti pavadinimÄ â€žTokvila“, įskaitant ir Å¡io pavadinimo naudojimÄ atsakovės ginčo reklamoje, kaip tokios reklamos teksto raktinė žodį (elementÄ ) internetinės paieÅ¡kos sistemoje „Google“.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.42 straipsnio 1 dalis nustato, kad neleidžiama įgyti teisių ir pareigų, prisidengiant kito juridinio asmens pavadinimu, arba naudoti kito juridinio asmens pavadinimÄ be jo sutikimo.Bylos duomenimis ieÅ¡kovė yra įregistravusi prekių ženklÄ â€žTokvila“.

IeÅ¡kovė ir atsakovė yra oficialÅ«s automobilių gamintojos „TOYOTA“ atstovės Lietuvoje, t. y. jų veikla tapati, todėl jas vartotojai gali identifikuoti pagal skirtingus pavadinimus - „Tokvila“ ir „Mototoja“. Interneto paieÅ¡kos vartuose „Google“ paieÅ¡kos laukelyje įvedus raktinius žodžius „tokvila“, www.tokvila.lt, „toyota Tokvila centras“, „Tokvila centras toyota“, „toyota centras Tokvila“, „toyota centras UAB Tokvila“ buvo pateikiama ne apeliantės „Tokvila“, o atsakovės UAB „Mototoja“ (www.mototoja.lt) puslapio reklama.Pagal Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , įregistruoto ženklo savininkas turi iÅ¡imtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panaÅ¡ioms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panaÅ¡us ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamÄ asocijavimÄ su įregistruotu ženklu.Atsakovė, sužinojusi aplinkybes dėl be sutikimo ginčo reklamoje ir raktiniuose žodžiuose naudojamo apeliantės pavadinimo, nedelsiant (2013-06-27) ėmėsi veiksmų, kad ginčo reklama vartotojams taptų iÅ¡ viso nepasiekiama.Taigi, nagrinėjamojoje byloje yra nustatytas faktas, jog internetinės paieÅ¡kos sistemoje „Google“ įvedus raktinį žodį „Tokvila“, kuris yra apeliantės prekių ženklas ir pavadinimas tam tikrÄ laikÄ buvo vaizduojama atsakovės internetinio puslapio reklama.Kadangi nagrinėjami bylai yra reikÅ¡minga nustatyti, ar reikėjo apeliantės sutikimo, kad internetinės paieÅ¡kos sistemoje „Google“ įvesti raktinį žodį „Tokvila“, Å¡ios aplinkybės nustatinėtinos vertinant visuomenės suklaidinimo galimybę bei nesÄ Å¾iningos konkurencijos aspektus.

Dėl teisių į prekių ženklÄ pažeidimoApeliantė teigia, jog visuomenės suklaidinimÄ dėl automobilių gamintojo Toyota atstovų lemia ne tik prekių ženklo panaudojimas ginčo reklamoje, bet ir prekės ženklo naudojimas raktiniuose žodžiuose. Byloje nustatyta, kad atsakovės ginčo reklamos raktinis žodis „tokvila“ tapatus ieÅ¡kovės pavadinimui bei prekių ženklo žodinei daliai, įregistruotai 35 klasėje. Bylos Å¡alys veikia toje pačioje srityje, susijusioje su automobilių verslu, prekyba auto prekėmis, o tai padidina rizikÄ , kad vartotojas gali supainioti abu prekių pardavėjus, kuomet ieÅ¡kovė ir atsakovė laikytini konkurentėmis Konkurencijos įstatymo prasme.

Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ teigia, kad nežinojo paieÅ¡kos raktinis žodis bus atkartotas reklamos nuorodoje, nežinojo apie ginčo reklamos teksto, kuriame yra žymuo „Tokvila“ vieÅ¡Ä prieinamumÄ Google paieÅ¡koje.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „ICONA“ 2013-02-14 paslaugų teikimo sutarties pagrindu suteikė atsakovei reklamos paslaugas: parengė rekomenduojamÄ raktinių žodžių sÄ raÅ¡Ä , rekomenduojamus reklaminius tekstus, pati parinko dinaminę skelbimo parinktį ir prisijungusi prie Google AdWords sistemos patalpino informacijÄ , kuri buvo sugeneruota.

Taigi, atsakovė neįkėlė jokios informacijos, susijusios su ginčo reklama ir raktinių žodžių naudojimu. Å iuos veiksmus atliko reklamos paslaugas suteikęs trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „ICONA“. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog reklamÄ užsakiusi atsakovė yra atsakinga už reklamÄ , kuri paskelbta, kadangi byloje nėra įrodymų, jog ginčo reklama nebuvo patalpinta dėl atsakovės tyčinių veiksmų (CPK 178 straipsnis).

Prekių ženklų įstatymo 1 dalies 2 punkte įtvirtintos nuostatos expressis verbis, turi bÅ«ti vertinama visuomenės suklaidinimo galimybė, bet ne faktinis suklaidinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2000).Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) jurisprudencijoje pažymėta, kad dalies visuomenės suklaidinimo galimybė turi bÅ«ti įvertinama globaliai (bendrai), atsižvelgiant į veiksnius, reikÅ¡mingus konkrečiomis bylos aplinkybėmis.

Globalus (bendras) suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir prasminio (konceptualaus) konkrečių ženklų panaÅ¡umo, turi bÅ«ti paremtas bendru jų sukuriamu įspÅ«džiu, konkrečiai – jų skiriamaisiais ir dominuojančiais (svarbiausiais) elementais. Tai, kaip ženklus suvokia konkrečių prekių ar paslaugų vidutinis pirkėjas, turi lemiamÄ vaidmenį globaliai (bendrai) sprendžiant dėl suklaidinimo galimybės. Vidutinis vartotojas paprastai ženklÄ suvokia kaip visumÄ ir neanalizuoja jo atskirų detalių.

Dėl Å¡ių priežasčių globaliai (bendrai) vertinant, vidutinis vartotojas turi bÅ«ti laikomas protingai gerai informuotu, atidžiu ir apdairiu. Tačiau dėmesys turi bÅ«ti atkreiptas į tai, kad vidutinis vartotojas tik retais atvejais turi galimybę tiesiogiai palyginti du skirtingus ženklus ir turi patikėti (remtis) nepilnais (netobulais, angl. imperfect) jų (ženklų) atvaizdais, kuriuos jis iÅ¡laikė savo atmintyje. Taip pat reikia turėti omenyje tai, kad vidutinio vartotojo dėmesio laipsnis yra skirtingas priklausomai nuo konkrečių prekių ar paslaugų kategorijos (žr. pvz., ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimÄ byloje Sabel BV v.

Puma AG, Rudolf Dassler Sport, bylos Nr. C-251/95 (Rink. 1997, p. I-6191), 1998 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ byloje Canon Kabushiki Kaisha v. Metro-Goldwyn-Mayer Inc., bylos Nr. C-39/97 (Rink. 1998, p. I-5507), 1999 m. birželio 22 d. sprendimÄ Â byloje Lloyd Schuhfabrik Meyer & Co. GmbH v. Klijsen Handel BV, bylos Nr. C-342/97, (Rink. 1999, p. I-3819), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2003; 2005 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2005).Visuomenės klaidinimo galimybė yra fakto klausimas.

Visuomenės klaidinimo tikimybė turi bÅ«ti sprendžiama vertinant ieÅ¡kovės (apeliantės) pateiktus įrodymus vartotojo požiÅ«riu, t. y. taikant praktinius, o ne teorinius kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2000 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2000). Apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nėra pateikusi vartotojų apklausos duomenų, kuriais gali bÅ«ti įrodinėjamas visuomenės suklaidinimo faktas (CPK 178 straipsnis).Apeliacinio teismo nuomone, kaip teisingai pastebima atsiliepime į apeliacinį skundÄ , kad šios bylos atveju yra svarbi ir ESTT praktika, kurioje konstatuojama, jog vien tik prekės ženklo ar įmonės pavadinimo panaudojimas nėra automatiÅ¡kai pripažįstamas neteisėtu tokio žymens naudojimu ar nesÄ Å¾iningu konkuravimu, o žymens (juridinio asmens pavadinimo ar prekės ženklo) savininkas gali uždrausti naudoti šį žymenį ne visais be iÅ¡imties atvejais, o tik tada kai yra pažeidžiamos žymens funkcijos ir daromas, kurios daro neigiamÄ poveikį Å¡io žymens skiriamajam požymiui ar geram jo vardui ir kai iÅ¡ skelbimo gerai informuotas, protingas ir pastabus interneto vartotojas negali ar sunkiai gali suprasti, ar skelbime nurodytos prekės ar paslaugos yra kilusios iÅ¡ žymens savininko ar su juo ekonomiÅ¡kai susijusios įmonės. ESTT teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog „GerÄ vardÄ turinčio prekių ženklo savininkas neturi teisės uždrausti, be kita ko, reklaminių praneÅ¡imų, kuriuos konkurentai rodo panaudodami šį prekių ženklÄ atitinkančius raktinius žodžius ir siÅ«lydami ne paprasčiausiÄ Å¡io prekių ženklo prekių ar paslaugų imitacijÄ , o Å¡io savininko prekėms ir paslaugomis alternatyvias prekes ir paslaugas, jei jais prekių ženklas nesilpninamas bei nejuodinamas ir Å¡i esmės nepažeidžiamos Å¡io prekių ženklo funkcijos“ (Europos Teisingumo Teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimas byloje Nr. C‑323/09 Interflora Inc., Interflora British Unit prieÅ¡ Marks & Spencer plc, Flowers Direct Online Limited). Taigi tokiu atveju ieÅ¡kovas turi įrodyti, kad jo prekės ženklas buvo silpninamas ar juodinamas, tačiau ieÅ¡kovas Å¡ių aplinkybių jokiais įrodymais nepagrindė.

Byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovės ir atsakovės pavadinimai („Tokvila“ ir „Mototoja“) yra nepanaÅ¡Å«s, todėl vartotojo suklaidinti negali. UAB „Tokvila“ ir UAB „Mototoja“ veikia Vilniuje, tarpusavyje konkuruoja ir yra žinomos bendrovės, kadangi yra oficialÅ«s Japonijos automobilių gamintojos „Toyota“ ir su jais susijusių paslaugų atstovai. Nagrinėjamos bylos atveju yra svarbus vartotojo dėmesys (interesas), kuris orientuotas į konkrečiÄ prekę ar paslaugas - automobilius „Toyota“ ir su jais susijusias paslaugas.

Tai reiÅ¡kia, kad vartotojo dėmesys koncentruojamas ties automobiliais „Toyota“, o ne juridinių asmenų pavadinimais, jų prekių ženklais. Teisėjų kolegijos nuomone, vartotojas, susidomėjęs „Toyota“ automobiliais ir su jais susijusiomis paslaugomis, Google internetinėje paieÅ¡kos sistemoje ne tik peržiÅ«rės prekių ir paslaugų reklamÄ , bet ir susirinks jam svarbiÄ ir aktualiÄ informacijÄ (juridinių asmenų pavadinimus, kontaktus, siÅ«lomas prekes ir paslaugas, kainas, vykdomas akcijas ir t. t.) apie visas Lietuvoje veikiančias įmones, prekiaujančias „Toyota“ automobiliais ir teikiančias paslaugas.

Pagal vieÅ¡ai skelbiamus duomenis oficialÅ«s Toyota atstovai Lietuvoje yra UAB „Tokvila“, UAB „Autotoja“, UAB „Mototoja“, UAB „Sovli“, UAB „Solorina“ ir UAB „Auresa“ (https://www.toyota.lt/dealers.json). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog vartotojo pastabumo laipsnis yra itin aukÅ¡tas ir tokio vartotojo suklaidinimo tikimybės nėra. Pažymėtina ir tai, jog tiek ieÅ¡kovės, tiek ir atsakovės prekės parduodamos ne per internetÄ , o konsultuojant pardavimo (serviso) specialistams.

Tokiu bÅ«du ne tik vartotojai turi atitinkamų žinių apie Å¡ias prekes (ketina įsigyti arba jau yra įsigiję Toyota“ markės automobilį), todėl pirkėjo (vartotojo) suklaidinimo galimybė yra paneigiama ne tik dėl aukÅ¡tesnio pirkėjų pastabumo lygio, bet ir dėl kvalifikuotos specialistų pagalbos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė yra pateikusi fotonuotraukÄ , kurioje yra pavaizduota UAB „Tokvila“ serviso darbuotojo priėmimo uniforma (t. II, b. l. 93). Skirtinga Å¡alių pardavimo (serviso) specialistų apranga taip pat turi įtakos vartotojo suklaidinimo galimybei.

Dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijosApeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas formaliai pasisakė dėl atsakovės veiksmų Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, nurodęs, jog atsakovės ginčo reklama nesudaro bendro įspÅ«džio, galinčio suklaidinti vartotojÄ dėl juridinių asmenų ekonominio bendrumo ar dėl reklamuojamų prekių ir paslaugų kilmės. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje (iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusios įstatymo redakcijos 16 straipsnio 1 dalis) pateikiamas nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų sÄ raÅ¡as yra tik pavyzdinis, todėl nustatinėjant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistos konkurencijÄ reglamentuojančios teisės normos, neapsiribojama Å¡iuo sÄ raÅ¡u (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2014; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2008; 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2005).

KonkretÅ«s veiksmai nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų aspektu vertintini pagal tai, ar jie prieÅ¡tarauja Å«kinės veiklos sÄ Å¾iningai praktikai ir geriems papročiams, ir tai gali pakenkti kito Å«kio subjekto galimybėms konkuruoti (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas naudoti klaidinančiÄ reklamÄ , kuri Å¡iame įstatyme yra apibrėžta kaip reklama, kuri bet kokiu bÅ«du, įskaitant ir jos pateikimo bÅ«dÄ , klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobÅ«džio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl Å¡ių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti (Reklamos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

Prekių ženklų pasirinkimas raktažodžiais ,,Google“ paieÅ¡kos sistemoje laikytinas neatitinkančiu sÄ Å¾iningai verslo praktikai ir geriems papročiams (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje 2A-1377/2014).IÅ¡ UAB „ICONA“ 2013 m. liepos 24 d. atsakymo į UAB „Mototoja“ paklausimÄ paaiÅ¡kinta, kad ginčo reklamos tekstas atsirado ne specialiai suvedus informacijÄ , o Å¡i informacija atsirado dinaminio skelbimo parinktimi; dinaminio skelbimo antraÅ¡tė (tekstas) veikia pagal raktinius žodžius; vartotojui įvedus tam tikrÄ frazę reklaminė antraÅ¡tė sugeneruojama su tuo raÅ¡tiniu žodžiu (t.

I, b. l. 112). UAB „ICONA“, sertifikuotos Google Inc agentūros, teigimu, Google AdWords naudojimo taisyklės nedraudžia naudoti kitos įmonės pavadinimo, produkto ar prekės ženklo kaip paieškos raktinio žodžio, tačiau registruoto prekės ženklo naudojimas gali būti ribojamas rodant reklaminius tekstus (t. I, b. l. 113).Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog:

1) ginčo reklamÄ ir raktinius žodžius į internetinę erdvę patalpino trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „ICONA“ bei atsakovei nebuvo žinoma aplinkybė apie apeliantės komercinėje veikoje naudojamo pavadinimo įkėlimÄ Ä¯ ginčo reklamÄ ir raktinius žodžius, o sužinojusi aplinkybes dėl ginčo reklamoje ir raktiniuose žodžiuose naudojamo apeliantės pavadinimo be jos sutikimo, nedelsiant (2013-06-27) ėmėsi veiksmų, kad ginčo reklama vartotojams taptų nepasiekiama, 2) Google AdWords naudojimo taisyklės nedraudžia naudoti kitos įmonės pavadinimo, produkto ar prekės ženklo kaip paieÅ¡kos raktinio žodžio ir byloje nėra įrodymų dėl draudimo Lietuvoje registruotÄ prekės ženklÄ â€žTokvila“ naudoti reklaminiuose tekstuose, sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė atliko nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus ir laikytina atsakinga už konkurencijÄ ir reklamÄ reglamentuojančių teisės normų pažeidimÄ .

Dėl ginčo reklamos trukmėsPirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo reklama Google buvo prieinama trumpÄ laikotarpį, nuo 2013 m. gegužės 10 d. iki 2013 m. birželio 17 d. IÅ¡ UAB „ICONA“ 2013 m. liepos 24 d. atsakymo į UAB „Mototoja“ paklausimÄ nustatyta, jog ieÅ¡kinyje minimas skelbimas vieÅ¡ai Google paieÅ¡koje atsirado 2013 m. gegužės 8 d. (t. I, b. l. 113). IÅ¡ atsakovės atsiliepimo į ieÅ¡kinį matyti, kad UAB „Mototoja“ reklamos kampanijÄ 2013 m. vasario 14 d. paslaugų sutarties pagrindu vykdė (vykdo) UAB „ICONA“ (t.

I, b. l. 93), ginčo reklama vieÅ¡ai prieinama Google paieÅ¡kos sistemoje tapo tik 2013 m. gegužės 8 d. (t. I, b. l. 94). 2013 m. vasario 14 d. paslaugų teikimo sutartyje Nr. 2013/02/14 nėra nurodyta, jog Å¡alys susitarė bÅ«tent dėl ginčo reklamos paslaugų (t. I, b. l. 104 – 105). 2013 m. vasario 27 d. sÄ skaitoje už reklamÄ nėra identifikuotos suteiktos reklamos paslaugos. Ginčo reklamos ir raktinių žodžių naudojimas konstatuotas 2013 m. gegužės 20 d. (t. I, b. l. 55 - 58).Atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ , apeliacinio skundo argumentai, jog UAB „ICONA“ atsiliepime į ieÅ¡kinį teigė, kad reklamos kampanija truko nuo 2013 m. vasario 14 d. iki 2013 m. birželio 27 d., kurios metu su raktiniu žodžiu „Tokvila“ buvo įvedamas kitas žodis ar frazė; pirmoji sÄ skaita už reklamÄ atsakovei pateikta 2013 m. vasario 27 d., atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl turtinės žalosPirmosios instancijos teismas įvertino, kad UAB „Ernst&Young Baltic“ ataskaitos duomenimis dėl ginčo reklamos nebuvo parduotas nė vienas automobilis (t. II, b. l. 202 - 219). Teismas vadovavosi Å¡ia ataskaita, atsižvelgdamas į tai, kad ji buvo atlikta, iÅ¡tyrus konkrečiai prie reklamos prisijungusių vartotojų duomenis.Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik į atsakovės pateiktÄ UAB „Ernst&Yong Baltic“ ataskaitÄ , o į UAB „Grant Thornton Rimess“ žalos paskaičiavimo ataskaitÄ , kurioje remtasi vidutiniu pelno paskaičiavimu, neatsižvelgė.Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).IÅ¡ UAB „Ernst&Young Baltic“ ataskaitos nustatyta, jog Å¡i bendrovė atliko dėl ginčo reklamos galimai patirtos UAB „Tokvila“ žalos vertinimÄ (kiek UAB „Tokvila“ bÅ«tų sudariusi sandorių, jeigu nebÅ«tų ginčo reklamos); skaičiavimai atlikti remiantis vidutiniu vieno naujo automobilio pardavimo pelnu ir UAB „Tokvila“ galimai prarastų naujų automobilių pardavimo sandorių skaičiumi (t.

II, b. l. 209). IÅ¡ UAB „Grant Thornton Rimess“ žalos paskaičiavimo ataskaitos nustatyta, kad Å¡i bendrovė apskaičiavo kiek UAB „Tokvila“ bÅ«tų sudariusi sandorių, jeigu nebÅ«tų ginčo reklamos; skaičiavimuose taikė prarastų pardavimo sandorių skaičiaus nustatymo metodÄ (t. II, b. l. 38).Apeliantė teigia, jog UAB „Grant Thornton Rimess“ ataskaita remiasi vidutinio bendrojo pelno, tenkančio parduotam naujam automobiliui, paskaičiavimu, todėl ja turi bÅ«ti vadovaujamasi (t.

III, b. l. 179). Atsakovė teigia, jog UAB „Grant Thornton Rimess“ ataskaita nepatikima, nes: 1) Å¡alys veiklos per internetÄ nevykdo;

2) apskaičiuojant ieÅ¡kovės negautas pajamas nebuvo atskaitytos visos sÄ naudos bei mokėtini mokesčiai;

3) atskaitoje yra įvertinti tik dviejų iš penkių „Toyota“ automobilių atstovų vidutinis procentinis rinkos didėjimas;

4) neatsižvelgta į kitus kriterijus: sezoniÅ¡kumÄ , automobilių pirkimo tendencijas, vartotojų ekonominį pajėgumÄ , atstovų investicijas į reklamÄ ir pan. Taigi, apeliantė nesutinka su UAB „Ernst&Young Baltic“ ataskaitos duomenimis, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, juos kritikuoja, nurodo, kad dėl atsakovės nesÄ Å¾iningų veiksmų nesudarė 38 naujų automobilių pardavimo sandorių, tačiau, kad paÅ¡alinti visus prieÅ¡taravimus, apeliacinės instancijos teismo nepraÅ¡o skirti byloje ekspertizę.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013). Pažymėtina ir tai, kad siekiant prisiteisti negautas pajamas, susijusias su nesudarytais 38 naujų automobilių pardavimo sandoriais, teismui turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys, kad apeliantė patyrė realius nuostolius.Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iÅ¡ tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos Å¡alis, reikÅ¡dama reikalavimÄ atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių.

Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011).Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė negautas pajamas, dėl 38 automobilių pardavimo sandorių nesudarymo, įrodinėja tik UAB „Grant Thornton Rimess“ žalos paskaičiavimo ataskaitos duomenimis, kurie yra priešingi UAB „Ernst&Young Baltic“ ataskaitos duomenims, neprašė skirti ekspertizę, taip pat teismui nėra pateikti duomenys, pagrindžiantys sandorių, dėl 38 automobilių pardavimo realumo (CPK 178 straipsnis), teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė prašomos priteisti 47 202,85 Eur turtinės žalos neįrodė.

Dėl neturtinės žalosNeturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ . Ä®statymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡Ä , todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskrecijÄ sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui.

Pagrindinės neturtinės žalos dydžio kriterijų nuostatos reglamentuojamos CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalyse: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Asmens dalykinė reputacija suprantama kaip jo geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiÅ«ris visuomenėje, verslo aplinkoje.

Å ios vertybės laikomos pažeistomis, jeigu įrodoma, kad pasikeitė asmens savybių, elgesio, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiÅ«ris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2004).Sutiktina su apelianto argumentu, jog negali bÅ«ti pripažinta teisė rinkos dalyviams savo komercinėje veikloje nevaržomai naudoti jų konkurentams priklausančius žymenis, tačiau pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovės žymens funkcijos buvo pažeistos, t. y. atsakovė padarė neigiamÄ poveikį ieÅ¡kovės žymens skiriamajam požymiui ir (arba) geram jo vardui (CPK 178 straipsnis).

Nesant duomenų, pagrindžiančių, kad ieÅ¡kovės pavadinimo panaudojimas ginčo reklamoje ir kaip raktinio žodžio (elemento), turėjo neigiamos įtakos ieÅ¡kovės dalykinei reputacijai, apeliantės reikalavimas dėl 13 506,71 Eur (46 636 Lt) neturtinės žalos atlyginimo negali bÅ«ti tenkinamas. Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , ir atsižvelgus į tai, kad byloje yra nustatytas faktas, jog apeliantės pavadinimas (prekių ženklas) buvo naudojamas atsakovės internetinio puslapio reklamoje ir kaip raÅ¡tinis žodis (elementas), tačiau apeliantė neįrodė visuomenės (vartotojo) suklaidinimo galimybės, o taip pat byloje nėra nustatyti Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies pažeidimai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ ir sprendimÄ , kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ ar apeliacinės instancijos teismui iÅ¡samiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria.

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Apeliacinį skundÄ atmestus, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas apeliantei nepriteistinas (CPK 93, 98 straipsniai).Atsakovė pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, pagrindžiančius 562,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ apeliacinės instancijos teisme(t.

IV, b. l. 21, 22).Atsižvelgus į tai, jog praÅ¡omo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo dydis nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11. punkte nurodytus rekomenduojamus priteisti maksimalius dydžius (713,90 Eur × 1,3), spręstina atsakovei UAB „Mototoja“ iÅ¡ apeliantės UAB „Tokvila“ priteisti 562,65 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 302 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 30 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ apeliantės UAB „Tokvila“ (j. a.k. 110590949, Žalgirio g. 122, Vilnius) atsakovės UAB „Mototoja“ (j. a. k. 110900052; Ukmergės g. 425, Vilnius) naudai 562,65 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidas. Teisėjai                                                                                    Rasa GudžiÅ«nienė                                                                                    Antanas Rudzinskas                    Egidijus Žironas