A-525-1998-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A525-1998/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00347-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 28

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei Renatai Tuomienei,

atsakovo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atstovui Vidui Vanagui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ skundą atsakovams Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui, Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos dėl aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Litesko“ skundu (t. I, b.l. 5-9) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2011 m. gegužės 30 d. nurodymo Nr. KL-1801 (toliau – ir Nurodymas) 1 punktą;

2) panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. (07)2R-919 (toliau – ir Sprendimas).

Nurodė, kad Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir VEI) Klaipėdos teritorinis skyrius, patikrinęs UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ vykdomą daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens veiklą, 2011 m. gegužės 30 d. surašė nurodymą Nr. KL-1801, kuriuo prašė iki 2011 m. spalio 30 d. pašalinti nustatytus pažeidimus. Šio nurodymo 1 punkte nurodyta, kad prižiūrėtojas nepateikė duomenų, jog buvo atliktas namų, esančių (duomenys neskelbtini), Rainiai, šildymo sistemos hidraulinis balansavimas, surašytas aktas ir prie jo sudaryta šildymo schema, kurioje pažymėti sureguliuoti šilumnešio debitai.

UAB „Litesko“ filialas „Telšių šiluma“ Nurodymą apskundė VEI ir 2011 m. rugsėjo 7 d. gavo sprendimą, kuriuo skundas buvo atmestas. Pareiškėjas nurodė, kad daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Rainiuose, nėra įrengtos hidraulinio balansavimo priemonės, todėl pareiškėjas neturi techninės galimybės atlikti sistemos hidraulinio balansavimo prieš kiekvieną šildymo sezoną bei informuoti apie tai atsakovą. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1-229 patvirtinto Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 25 punktu, UAB „Litesko“ filialas „Telšių šiluma“ tik prižiūri esamas pastatų šildymo ir karšto vandens sistemas ir neturi teisės pertvarkyti (rekonstruoti) esamos namo bendrasavininkiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios šildymo ir karšto vandens teikimo sistemos, nes tai privalo atlikti namo bendrasavininkiai savo lėšomis bei iniciatyva.

Pažymėjo, kad Telšių rajono savivaldybės taryba 2004 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 212 „Dėl daugiabučių gyvenamų namų šildymo ir karšto vandens maksimalių tarifų nustatymo“ nustatė daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų maksimalų tarifą pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo atliekamiems darbams, nurodytiems Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tvarkos aprašo 3 priede, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 įsakymu Nr. 4-259. Šiame priede šildymo sistemos balansavimo darbai ir balansavimo priemonių įrengimas (pertvarkymas) nėra nurodyti.

Tokie darbai gali būti atlikti tik bendrasavininkių sprendimu už tam tikrą mokestį. Nurodė, kad, jei daugiabutyje nėra šildymo sistemos hidraulinio balansavimo priemonės, tokia sistema neatitinka privalomųjų reikalavimų. Pagal galiojančius teisės aktus, įskaitant ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 33 straipsnio 2 dalį, 27 straipsnio 3 dalį, rekonstruoti (pertvarkyti) tokias sistemas privalo vartotojai, o ne sistemų prižiūrėtojai. Aprašo 5 lentelės 1 priede numatytas planinis vamzdynų, fasoninių dalių, balansinės ir uždaromos armatūros, smulkių defektų šalinimas ir keitimas yra skirtas būsenai atkurti, o ne pertvarkyti sistemas pagal privalomuosius reikalavimus, o 3 priede įvirtintas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros privalomų darbų bendrasis sąrašo papildymas 1.8 punktu įsigaliojo tik nuo 2011 m. liepos 29 d., t. y. jau po skundžiamo Nurodymo surašymo.

Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Sprendimas priimtas, pažeidžiant objektyvumo principą, nes nebuvo atsižvelgta į nurodytas teisės aktų nuostatas, todėl Sprendimas turi būti panaikintas.

Atsakovas Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos atsiliepime į skundą (t. I, b.l. 39-41) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjo įvardintos faktinės aplinkybės (neįmanoma prieš kiekvieną sezoną be hidraulinio balansavimo priemonių atlikti hidraulinio balansavimo) yra paneigtos paties pareiškėjo 2011 m. liepos 8 d. rašto Nr. 1983 priedais. Minėtuose prieduose nurodyta, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Rainiuose, yra įrengtos hidraulinio balansavimo priemonės. Be to, Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarties Nr. TT-70/2004 (toliau – ir Sutartis) 4.1.7 punktas įpareigoja pareiškėją praplauti šildymo sistemą, ją išbandyti hidrauliškai ir paruošti šildymo sezonui, tačiau nėra numatyta, kaip atlikti šildymo sistemos hidraulinį balansavimą.

Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1-111 patvirtintų Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 295.3 punktas numato, kad atlikus hidraulinį balansavimą surašomas aktas, prie jo pridedama šildymo sistemos schema, kurioje pažymimi sureguliuoti šilumnešio debitai. Prižiūrėtojo atliekami pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros privalomieji darbai nustatyti Aprašo 3 priede. Šio priedo 2 dalies 5 lentelės 1 punktas numato prevencinę priežiūrą, kurios būsenos atkūrimas yra planinis vamzdynų, fasoninių dalių, balansinės ir uždaromos armatūros smulkių defektų šalinimas ar keitimas atsižvelgiant į jų gyvavimo trukmę.

Minėtasis punktas nustato techninės priežiūros veiksmus pagal gyventojų įgaliotinio pageidavimus, nepažeidžiant higienos normų, šildymo sistemos hidraulinį bandymą ir praplovimą atskirais stovais. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 1-186 patvirtintų Šilumos gamybos statinių ir šilumos perdavimo tinklų statinių (šildymo ir karšto vandens sistemų) statybos rūšių ir šilumos gamybos ir šilumos perdavimo įrenginių įrengimo darbų rūšių aprašo 20.10 punkte įtvirtinta nuostata, kad šildymo sistemos stovuose balansinių ventilių įrengimas priskiriamas prie statinio paprastojo remonto darbų ir jų įrengimui techninis projekto rengimas yra nenumatytas.

Atsakovas, atsižvelgdamas į minėtąsias teisės aktų nuostatas, nurodė, kad pareiškėjas privalėjo įrengti balansinius ventilius, o nevykdydamas prievolės šildymo sistemą išbandyti hidrauliškai, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.200 straipsnio 1 dalį, Sutarties 1.5, 4.1.7 ir 4.5 punktus.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimu (t. II, b.l. 18-22) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2011 m. gegužės 30 d. nurodymo Nr. KL-1801, kuriuo pareiškėjas įpareigotas pašalinti nustatytus pažeidimus. Nurodymo 1 punkte nurodytas pažeidimas, jog prižiūrėtojas nepateikė duomenų, kad atliktas pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Rainiuose šildymo sistemos hidraulinis balansavimas šildymo sezono pradžioje, surašytas aktas bei prie jo pridėta šildymo sistemos schema, kurioje pažymėti sureguliuoti šilumnešio debitai, todėl darytina išvada, kad tokie darbai nebuvo atlikti. Taip pat byloje ginčas kilo ir dėl VEI 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. (07)2R-919. Konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog namų, esančių (duomenys neskelbtini), Rainiuose šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) yra UAB „Litesko“ filialas „Telšių šiluma“.

Rėmėsi Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – ir Šilumos vartojimo ir tiekimo taisyklės) 138.1, 16, 20, 21, 22, 23, 51, 57 punktais, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229 patvirtino Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo (redakcija galiojusi nuo 2010 m. vasario 29 d. iki 2011 m. liepos 29 d.) 22, 23, 25 punktais ir 3 priedu, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. balandžio 7 d.

įsakymu Nr. 1-111 patvirtintų Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 282, 295.3 punktais bei 3 priedo 5 lentelės 1, 2 punktais ir padarė išvadą, kad pareiškėjas kaip šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas, nors ir nesant namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutarties, privalo vykdyti minėtųjų teisės aktų nuostatomis reglamentuotus privalomus techninius veiksmus pagal bendruosius reikalavimus, ruošiant sistemas šildymo sezonui.

Nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog 2011 m. gegužės 30 d., atliekant patikrinimą, buvo tarp butų ir kitų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Rainiuose, savininkų, atstovaujamų savivaldybės įmonės „Telšių butų ūkis“ ir UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ būtų sudaryta šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartis. Teismui pateiktos Sutarties nuostatos šiame ginče negali būti taikomos, nes Sutartis sudaryta tarp UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Telšiuose, butų ir kitų patalpų savininkų, atstovaujamų savivaldybės įmonės „Telšių butų ūkis“.

Atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, jog minėtuose namuose negalima techniškai atlikti hidraulinio balansavimo, nes nėra hidraulinio balansavimo priemonių. Pažymėjo, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. D1-595/1-201 patvirtintų Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų 2, 3, 4 punktus bei į UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ administruojamų pastatų atitikties privalomiems reikalavimams sąrašą, iš kurio matyti, kad daugiabučiai namai, esantys (duomenys neskelbtini), Rainiuose, atitinka privalomus reikalavimus, darytina išvada, jog šiuose pastatuose esančios šildymo sistemos turi hidraulinio balansavimo priemones.

Taip pat pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1-172 patvirtiną Šilumos gamybos ir šilumos perdavimo tinklų, statinių (šildymo ir karšto vandens sistemų) statybos rūšių ir šilumos gamybos ir šilumos perdavimo įrenginių darbų rūšių aprašą, šildymo sistemos stovuose balansinių ventilių įrengimas yra priskiriamas statinio paprastajam remontui. Kaip jau minėta, prižiūrėtojui pareiga atlikti slėgį, temperatūrą ir debitą reguliuojančių vožtuvų ir susijusios įrangos reguliavimą ar remontą, numatyta Aprašo 3 priedo 5 lentelės 2 punkte, todėl pareiškėjas turėjo imtis veiksmų, kad šią jam nustatytą pareigą įvykdytų tinkamai.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. Dl-595/1-201 patvirtintų Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų 3 punktu, taip pat atmetė ir pareiškėjo argumentą, kad name negalima atlikti hidraulinio balansavimo, nes nėra šildymo sistemos projektinės dokumentacijos. Konstatavo, kad Nurodymo 1 punktas bei Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti.

III. Pareiškėjas UAB „Litesko“ pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 24-31), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo reikalavimus. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui. Papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1) Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ginčui taikė UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ administruojamų pastatų atitikties privalomiems reikalavimams sąrašo nuostatas, nes UAB „Litesko“ filialas „Telšių šiluma“ nėra teisės aktų įgaliotas įvertinti namų atitikimą minėtiesiems reikalavimams. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 982 patvirtintą Namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos rekonstravimo pagal privalomuosius reikalavimus ir šių darbų rėmimo tvarkos aprašo 6 punktą, sistemų atitiktį privalomiesiems reikalavimams nustato VEI.

2) Pažymi, kad pareiškėjas 2011 m. liepos 8 d. raštu Nr. 1983 kreipėsi į atsakovą, prašydamas nustatyti, ar namai (taip pat ir kiti minėtieji daugiabučiai namai) atitinka privalomuosius reikalavimus, įskaitant, ar namai turi tinkamas, teisės aktų reikalaujamas balansavimo priemones. Atsakovas šį pareiškėjo prašymą atmetė. Taigi šiuose namuose nėra įrengtos vientisos hidraulinio balansavimo priemonių sistemos, kadangi statybų metu (statybos pabaigos metai – 1985) toks reikalavimas teisės aktais nustatytas nebuvo. Kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų bei 2011 m. gruodžio 6 d. akto, dalyje namų stovų yra įrengti ventiliai, atitinkantys teisės aktų reikalavimus, tačiau didžioji dalis jų neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl nėra laikomi ir nėra tinkami naudoti kaip balansavimo priemonės hidrauliniam balansavimui atlikti, o dalyje stovų balansavimo ventilių iš viso nėra. Pavienės balansavimo priemonės (kurios nėra pakankamos hidrauliniam balansavimui atlikti) įrengtos namų gyventojų, kurie yra atsijungę nuo centralizuotos šildymo sistemos.

3) Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Taisyklių 302 punkte įtvirtintos nuostatos. Didžioji dalis įrengtų balansavimo priemonių neatitinka šio punkto, nes nėra sugraduotos, todėl jomis neįmanoma matuoti ir sureguliuoti šilumnešio debito (atliekant balansavimą, prietaise reikia nurodyti pradinę balansinių ventilių padėtį, tačiau su ginčo namuose įrengtais ventiliais to padaryti neįmanoma, nes nėra skalės).

4) Atkreipia dėmesį į tai, jog name, adresu (duomenys neskelbtini), Rainiai, nuo bendros šildymo sistemos yra atsijungę butai Nr. 1, 3, 4, 6, 7, 10, 11, 12, o name, adresu (duomenys neskelbtini), Rainiai, nuo bendros šildymo sistemos yra atsijungę butai Nr. 4, 11, 12. Kai kuriuose nuo bendros šildymo sistemos atsijungusiuose butuose nuolat nėra gyvenama, jie nešildomi ir per juos, iš šalia esančių butų (kurie šildosi) yra patiriami dideli šilumos nuostoliai. Tai reiškia, jog namų šildymo sistemos vientisumas yra pakeistas, todėl tokią sistemą subalansuoti be teisės aktus atitinkančių balansavimo priemonių praktiškai neįmanoma.

5) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. Dl-595/1-201 patvirtintų Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų 3 punkto nuostata, nenurodo, kad konkretus pastatas atitinka reikalavimus, todėl nėra tikslinga daryti išvadą, jog šildymo sistemos, kurių techninė dokumentacija nėra išlikusi, atitinka šio teisės akto 2 punkte nurodytuose dokumentuose nustatytus reikalavimus, ir pagal tai atlikti hidraulinį balansavimą arba kitus priežiūros darbus.

6) Pažymi, kad pareiškėjas neginčija pareigos paruošti sistemas šildymo sezonui ir ją vykdė tinkamai (atsakovas, atlikęs UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ patikrą, nenustatė, jog šildymo sezonui pasiruošta nebuvo ir t. t.). Be to, Aprašo 25 punkto, 3 priedo, Taisyklių 282, 295.3 punktų analizė leidžia daryti išvadą, kad hidraulinis balansavimas privalo būti atliktas, jei pastate yra sumontuotos hidraulinės balansavimo priemonės, bet neįpareigoja, nesant priemonių, jas įrengti ir tuomet atlikti hidraulinį balansavimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad Aprašo 3 priede įvirtintas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros privalomų darbų bendrasis sąrašo papildymas 1.8 punktu įsigaliojo tik nuo 2011 m. liepos 29 d., t. y. jau po skundžiamo Nurodymo surašymo .

7) Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas, kaip pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas, turi pareigą įrengti daugiabučiuose namuose hidraulinio balansavimo priemones. Nurodo, kad negalima remonto sąvokos, įtvirtintos Aprašo 3 priedo 5 lentelės 2 punkte, tapatinti su remonto sąvoka, įtvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1-172 patvirtintame Šilumos gamybos ir šilumos perdavimo tinklų, statinių (šildymo ir karšto vandens sistemų) statybos rūšių ir šilumos gamybos ir šilumos perdavimo įrenginių darbų rūšių apraše, nes skiriasi šių teisės aktų objektai ir t. t. Be to, kaip buvo nurodyta ir pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, pareiškėjo manymu, pareiga įrengti daugiabučiuose namuose hidraulinio balansavimo priemones yra nustatyta butų savininkams. Priešingu atveju, reikėtų peržiūrėti savivaldybių tarybų patvirtintus maksimalius priežiūros tarifus, į kuriuos nėra įtraukti hidraulinio balansavimo darbai.

8) Nurodo, kad Nurodymo 1 punktas, Sprendimas bei pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintam objektyvumo principui, nes nebuvo objektyviai įvertintos ginčui aktualios teisės aktų nuostatos bei tinkamai ištirtos faktinės aplinkybės.

Atsakovas VEI atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 42–45) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme.

Papildomai pažymi, jog VEI dėl pastato atitikties privalomiesiems reikalavimams sprendžia pagal pateiktus dokumentus. Kadangi UAB „Litesko“ filialas „Telšių šiluma“ pateikė ne visus duomenis, todėl VEI 2011 m. liepos 21 d. raštu Nr. 14.4.OV-204 informavo, kad atitiktį vertins, kai bus pateikti visi duomenys, tačiau apelianto pateiktuose prieduose pažymėta, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), yra įrengtos hidraulinio balansavimo priemonės. Teismui pateiktame faktinių aplinkybių patikrinimo 2011 m. gruodžio 6 d. akte taip pat konstatuota, kad hidraulinio balansavimo priemonės įrengtos. Remdamasis Taisyklių 297 punktu ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 4-291 patvirtintų Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 297 punktu, nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad pareiškėjas nėra teisės aktais įgaliotas įvertinti šildymo sistemos atitikimą privalomiesiems reikalavimams. Be, to iš pareiškėjo pateikto Pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui 2011 m. rugsėjo 22 d. akto Nr. Epl-8 ir 2011 m. liepos 22 akto Nr. Epl-7 matyti, kad pareiškėjo atstovas juos pasirašė, o aktai patvirtina, kad minėtų namų šildymo sistemos atitinka privalomuosius reikalavimus. Pabrėžia ir tai, jog pareiga atlikti hidraulinį balansavimą, priešingai nei nurodo pareiškėjas, buvo nustatyta dar iki 2011 m. liepos 29 d. – ją nustatė Aprašo 25 punktas, 2 priedo 5 lentelė ir Taisyklių 295.3 punktas. Tokia pareiga kyla nei iš VEI Nurodymo, o iš teisės aktų reikalavimų. Tuo tarpu pareiškėjas, pripažindamas, jo nuomone, nuo 2011 m. liepos 29 d. atsiradusią pareigą atlikti hidraulinį balansavimą, nepateikė jokių duomenų, kokių priemonių ėmėsi, kad ši teisės aktais nustatyta funkcija būtų įvykdyta. Teigia, jog byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad balansinių ventilių įrenginėti nereikia, todėl Nurodymą galima įvykdyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pareiškėjas, skundu kreipėsi į teismą, ginčydamas Inspekcijos 2011 m. gegužės 30 d. nurodymo Nr. KL-1801 1 punktą, kuriuo konstatuota, kad prižiūrėtojas (UAB „Litesko“ filialas „Telšių šiluma“) nepateikė duomenų, kad atliktas (duomenys neskelbtini), Rainiai, šildymo sistemos hidraulinis balansavimas kiekvieno šildymo sezono pradžioje, surašant aktą, prie jo pridedant šildymo sistemos schemą, kurioje pažymimi sureguliuoti šilumnešio debitai, todėl galima teigti, kad tokie darbai atlikti nebuvo. Nurodyta, jog tokie veiksmai turi būti atlikti iki 2011 m. spalio 30 d.

Pažymėtina, jog pareiškėjas iš esmės neginčija, kad Nurodymo 1 punkte nurodyti veiksmai (duomenys neskelbtini), Rainiuose, nebuvo atlikti, tačiau jis teigia, jog jie ir negalėjo būti atlikti, nes nurodytuose pastatuose nėra įrengtos hidraulinio balansavimo priemonės, todėl pareiškėjas neturi techninės galimybės atlikti sistemos hidraulinio balansavimo prieš kiekvieną šildymo sezoną bei informuoti apie tai atsakovą. Taip pat nurodo, kad pareiga užtikrinti nurodytų techninių galimybių buvimą tenka turto bendrasavininkiams. Kitaip tariant, pareiškėjas iš esmės nesutinka su tuo, kad jis privalo atlikti Nurodymo 1 punkte nurodytus veiksmus, nes tokie veiksmai negali būti atlikti dėl techninių galimybių nebuvimo.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Litesko“ filialas „Telšių šiluma“ yra namų, esančių (duomenys neskelbtini), Rainiuose, šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Šią išvadą patvirtina ir pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, o pats pareiškėjas neginčija šios teismo išvados.

Ginčo išsprendimui aktualios Taisyklių redakcijos 282 punktas nustatė, jog pastato šildymo sistemos priežiūra apima prevencinės priežiūros, korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo lygius. Kiekvienas šių lygių apima sistemos veikimo, techninės apžiūros ir būklės atkūrimo veiksmus. Remiantis Taisyklių 295.3 punktu, šildymo sistemos hidraulinis balansavimas priskiriamas prie nustatytu periodiškumu atliekamų darbų – kiekvieno šildymo sezono pradžioje ir kiekvieną kartą, kai pakeičiami vamzdynai, šildymo prietaisai, armatūra. Atlikus hidraulinį balansavimą surašomas aktas, prie jo pridedama šildymo sistemos schema, kurioje pažymimi sureguliuoti šilumnešio debitai. Aprašo 3 priedo 5 lentelėje, apibrėžiant šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynų su valdymo ir uždarymo armatūra priežiūros (eksploatavimo) techninius veiksmus, o konkrečiai – techninės priežiūros veiksmus prevencinės priežiūros lygyje, nurodyta, kad atliekamas šildymo sistemos hidraulinis bandymas ir praplovimas atskirais stovais. Taigi, nors, kaip pagrįstai nurodė ir pareiškėjas, šildymo ir karšto vandens sistemų balansavimas hidraulinių balansavimo priemonių pagalba ir tolimesnė balanso priežiūra (eksploatavimas), kaip vienas iš pastatų, daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemos komponentų, priežiūros (eksploatavimo) darbų, buvo įtvirtintas tik 2011 m. liepos 15 d. pakeitus Aprašą (Aprašo 3 priedo 1.8 p.), t. y. jau po Nurodymo surašymo, cituotos teisės normos patvirtina, jog nurodyti darbai buvo numatyti jau ir anksčiau galiojusiose teisės aktų redakcijose.

Taigi, ginčo išsprendimui aktualios teisės normos prie pastato šildymo sistemos priežiūros darbų priskyrė ir šildymo sistemos hidraulinį balansavimą. Tačiau šios bylos faktinių aplinkybių kontekste svarbu pažymėti tai, jog ginčo išsprendimui aktualios Aprašo redakcijos 25 punktas nustatė, jog prižiūrėtojo atsakomybė ir atliekamų darbų mastas nustatomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartyje ir (ar) šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartyje bei karšto vandens pristatymo buitiniams vartotojams sutartyje. Kitaip tariant, teisės aktai prižiūrėtojo atsakomybę ir bei atliekamų darbų masto apibrėžimą tiesiogiai susiejo su nurodytų sutarčių sudarymu.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčijamo Nurodymo surašymo metu ginčo namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartis tarp pareiškėjo ir namų savininkų atstovo sudaryta nebuvo. Šią aplinkybę skundžiamame sprendime konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Todėl, nesant šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutarties, nėra galimybės nustatyti prižiūrėtojo atsakomybės ir atliekamų darbų masto. Byloje nenustatyta, jog nagrinėjamu atveju buvo sudarytos Aprašo 25 punkte nurodytos sutartys.

Pastebėtina, jog, remiantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 23 punktu, neatskiriama šilumos pirkimo–pardavimo ir šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių dalis yra šalių Šilumos perdavimo tinklų, šildymo ir karšto vandens sistemos nuosavybės, šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros ribų, šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo vietos ir tiekimo–vartojimo ribos nustatymo aktas. To paties teisės akto 51 punktas nustatė, jog Taisyklių 47.3 punkte nurodytus neatsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus (išskyrus karšto vandens skaitiklius, kuriuos teisės aktuose nustatyta tvarka įrengia karšto vandens tiekėjas) savo lėšomis įsigyja, įrengia ir prižiūri šilumos vartotojas, jeigu šalių sutarimu šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje ar Lietuvos Respublikos teisės aktais nenustatyta kitaip.

Nurodytos teisės normos patvirtina, jog būtent minėtų sutarčių sudarymas leidžia apibrėžti šalių atsakomybės ribas, atitinkamai leisdamas nustatyti, ar atitinkamus prietaisus savo lėšomis privalo įsigyti, įrengti ir prižiūrėti šilumos vartotojas.

Pažymėtina ir tai, jog Šilumos ūkio įstatymo 23 straipsnis, reglamentuojantis daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomuosius reikalavimus, nustatė, jog Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomuosius reikalavimus (1 d.). Taip pat nustatyta, kad daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomieji reikalavimai apima technines galimybes vartotojams reguliuoti šilumos suvartojimą pastate. Namo pertvarkymas pagal privalomuosius reikalavimus turi būti remiamas Vyriausybės nustatyta tvarka (2 d.). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. D1-595/1-201 patvirtintų Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų 4.1 punktas nustatė, jog senose sistemose turi būti hidraulinio balansavimo priemonės. Tuo tarpu, remiantis Šilumos ūkio įstatymo 27 straipsnio 3 dalimi, šilumos vartotojai daugiabučiuose namuose privalo apmokėti jiems tenkančią dalį išlaidų, susijusių su namo šildymo ir karšto vandens sistemos rekonstravimu, kad ji atitiktų privalomuosius reikalavimus. Be to, pagal 24 straipsnio 1 dalį, daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai šilumos punkto įrenginius valdo, naudoja ir jais disponuoja bendrosios nuosavybės teise.

Kaip jau minėta, pareiškėjas teigia, kad (duomenys neskelbtini), Rainiai nėra techninių galimybių atlikti hidraulinį balansavimą, o tokias galimybes užtikrinti privalo bendrasavininkiai. Pabrėžtina, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, kurie leistų paneigti šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes, o byloje pateikti pareiškėjo argumentai patvirtina jo teiginius dėl techninių galimybių nebuvimo. Todėl, atsižvelgiant į tai, jog, bylos duomenimis, šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartis ir kitos nurodytos sutartys tarp pareiškėjo ir nurodytų namų bendrasavininkių atstovų nebuvo sudarytos (byloje nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys priešingą išvadą), teisės aktai prižiūrėtojo atsakomybę, atliekamų darbų masto nustatymą siejo su tokių sutarčių sudarymu bei, remiantis teisės aktais, nustatančiais, kad šilumos punkto įrenginiai daugiabučio namo butų ir patalpų savininkų valdomi bendrosios nuosavybės teise, darytina išvada, jog byloje yra pagrindas sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad nagrinėjamu atveju nebuvo techninių galimybių atlikti hidraulinį šilumos sistemos balansavimą, o nesant papildomų duomenų nėra pagrindo nesutikti ir su teiginiu, jog šias technines galimybes užtikrinti pareiga teko ne pareiškėjui. Papildomai pažymėtina ir tai, jog nustatant, ar ginčo namuose buvo balansavimo įrenginiai, negali būti remiamasi UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ 2011 m. liepos 8 d. raštu Nr. 1983 pateikta informacija, nes ji pateikta jau po Nurodymo surašymo.

Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, jeigu atitinkami šildymo sistemos priežiūros darbai neatliekami ne dėl prižiūrėtojo kaltės, o dėl to, kad neegzistuoja techninės galimybės, kai nėra nustatyta, kad tokių galimybių užtikrinimas priskirtas prižiūrėtojo kompetencijai, būtų nepagrįsta įpareigoti prižiūrėtoją atlikti atitinkamus veiksmus. Todėl šios bylos faktinių aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, šalių nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovas Nurodymo 1 punktu neturėjo pagrindo įpareigoti pareiškėją atlikti (duomenys neskelbtini), Rainiai, šildymo sistemos hidraulinį balansavimą. Priešingas aiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, neatitiktų šioje byloje susiklosčiusios specifinės faktinės situacijos.

Darytina išvada, jog byloje yra pagrindas panaikinti Nurodymo 1 punktą. Tuo tarpu nustačius pagrindą panaikinti minėtą skundžiamo administracinio akto dalį, atitinkamai yra pagrindas naikinti ir Sprendimą, priimtą pagal pareiškėjo skundą dėl Nurodymo 1 punkto.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, pritaikė teisės aktų nuostatas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas tenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2011 m. gegužės 30 d. nurodymo Nr. KL-1801 1 punktą ir panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. (07)2R-919.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Anatolijus Baranovas Veslava Ruskan