a77bf2a4-a52f-4ab3-a5c6-fdd67aa205c4 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

             Teikimas Nr. TS-81-1035/2017             Teisminio proceso Nr. (nesuteiktas)             Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14                                                                                                                                                            (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2017 m. spalio 27 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V.

M., a. k. (duomenys neskelbtini) skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. 59-156, n u s t a t ė :              V. M. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, 65 straipsniu, jam paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsniu, pridėta neatlikta Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė ir paskirta galutinė – 6 metų ir 29 dienų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės atlikimo pradžia – 2013 m. balandžio 18 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2019 m. gegužės 17 d., 1/2 dalį laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2016 m. gegužės 3 d. Neatliktos bausmės dalis 2017 m. rugsėjo 21 d. – 1 metai 7 mėnesiai 26 dienos.

             Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. 59-156 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti V. M. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ . Komisija atsižvelgė į po paskutinio nuteistojo svarstymo Komisijoje nepakitusį pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimÄ , kriminogeninius veiksnius, nusikaltimams bÅ«dingÄ modelį, elgesį bausmės atlikimo metu, nesistengimÄ Ä¯sidarbinti pataisos namuose, maÅ¾Ä darbinę patirtį laisvėje, tik neseniai pradėtÄ dengti civilinį ieÅ¡kinį, silpnÄ motyvacijÄ keistis bei kitas aplinkybes, todėl nusprendė, kad nuteistasis nesilaikys įstatymų ir nusikals.             V.

M. pateikė teismui skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti NutarimÄ , kadangi jis yra nemotyvuotas, todėl laikytinas neteisėtu. Teigia, kad paskirtos nuobaudos negali bÅ«ti traktuojamos kaip nuteistÄ jį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, turi bÅ«ti vertinami jos taikymo rezultatai. Komisijos iÅ¡vada, kad jis nesilaikys įstatymų ir nusikals, pažeidžia nekaltumo prezumpcijÄ . Ilgalaikis įkalinimas sukelia daug žalos: prarandamas savarankiÅ¡kumas, nutrÅ«kstantys Å¡eiminiai santykiai, socialinių ir darbo įgÅ«džių praradimas.

Komisijos rekomendacijas visiÅ¡kai įvykdė, taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Su sugyventine turi bendrÄ mažametį vaikÄ , palaiko santykius bendraudamas telefonu, laiÅ¡kais. SkolÄ pagal vykdomuosius dokumentus dengia pagal galimybes, kadangi bausmės atlikimo metu nedirba. Lygtinis paleidimas yra viena iÅ¡ efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių keliÄ pakartotiniems pažeidimams. IÅ¡moko pripažinti savo kaltę, suprato, kad pasirinkta draugų kompanija buvo bloga ir darė jam neigiamÄ Ä¯takÄ .

IÅ¡moko praktiÅ¡kai taikyti socialiai priimtinas bendravimo normas, yra pasiruošęs integruotis į visuomenę. Jei bÅ«tų lygtinai paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos, planuoja įsidarbinti. Atliko 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, padarė tinkamas iÅ¡vadas ir pasitaisė.             Nuteistojo V. M. skundas netenkintinas.             BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatyta minimali paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalis, kuriÄ nuteistieji turi bÅ«ti faktiÅ¡kai atlikę, kad galėtų teikti praÅ¡ymÄ Komisijai dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sÄ raÅ¡as aplinkybių, kurioms esant asmenys negali bÅ«ti paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos lygtinai.             Susipažinęs su nuteistojo V. M. asmens byla, Nutarime iÅ¡dėstytais pagrindais ir motyvais, teismas konstatuoja, kad nėra nustatyta BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant V.

M. lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos negalėtų bÅ«ti taikomas. Nuteistasis Komisijos svarstomas penktÄ kartÄ . Nuteistasis V. M. atlikęs ½ dalį teismo paskirtos bausmės, pateikė Komisijai praÅ¡ymÄ paleisti jį lygtinai, visiÅ¡kai įvykdė Komisijos 2017 m. gegužės 19 d. teiktas rekomendacijas: savanoriÅ¡kai atliko gerbÅ«vio darbus – sutvarkė nuteistųjų sandėliukÄ , lanko AA susirinkimus, dalyvavo siÅ«lomose socialinės reabilitacijos programose – pozityvaus užimtumo priemonių programoje.

V. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 57 balai, vidutinė, po paskutiniojo svarstymo iÅ¡liko nepakitusi.              Kita vertus, be Å¡ių BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų formaliųjų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo kriterijų, taikant lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu, o taip pat ir į jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, kurios yra reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurios vienareikÅ¡miai leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai (paskirtis) bus įgyvendinti nuteistÄ jį lygtinai paleidus iÅ¡ pataisos įstaigos.             Pažymėtina, kad V.

M. Komisijoje buvo svarstomas 2017 m. gegužės 18 d. Komisijos 2017 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 59-102 nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, nes, atsižvelgiant į nuteistojo ankstesnius teistumus, nusikaltimams bÅ«dingÄ modelį, vienÄ kartÄ pažeistas lygtinio paleidimo sÄ lygas, tik iÅ¡ dalies pripažįstamÄ kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, į gyvenimo stilių ir draugus, elgesį bausmės atlikimo metu, silpnÄ motyvacijÄ keistis, pastangų nebuvimÄ dengiant jam priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį, nutarta asmeniui netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.

V. M. apskundė šį nutarimÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2017 m. birželio 19 d. nutartimi atsisakė tenkinti nuteistojo skundÄ .              Nuo V. M. svarstymo Komisijoje 2017 m. gegužės mėnesį iki svarstymo 2017 m. rugsėjo mėnesį asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika iÅ¡liko nepakitusi (vidutinė – 57 balai), o tai rodo, jog nėra pakankamo pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ . Atlikdamas bausmę, nuteistasis dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigÄ nuteistųjų adaptacijos“ ir „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iÅ¡ laisvės atėmimo vietų lygtinai“ programose, taip pat psichoedukacinėje, ikireabilitacinėje programoje „Įžanginė grupė“, smurto prevencijos programoje „Elgesys – pokalbis – pasikeitimas“, lanko AA susirinkimus.

Nurodytas aplinkybes teismas vertina teigiamai, jos rodo nuteistojo pastangas keisti savo elgesį, tačiau, įvertinus tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis V. M. režimo reikalavimus pažeidė 4 kartus, 3 kartus taikytos drausminės nuobaudos, jo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas nei kaip išskirtinai teigiamas, nei kaip išskirtinai neigiamas, todėl nesutiktina su nuteistojo teiginiu, jog paskirtos nuobaudos turi būti vertinamos ne kaip neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, o tik vertinamas jų taikymo rezultatas.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo iš esmės pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir kad jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.             Iš Nutarimo ir 2017 m. rugsėjo 18 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad V. M. amžiaus pirmojo teistumo metu – 18 metų, tai leidžia teigti, jog netinkamas galiojančių teisės ir moralės normų suvokimas nuteistajam susiformavo jauname amžiuje.

Padarytoms nusikalstamoms veikoms bÅ«dingas nusikaltimų modelis. Kaltę nuteistasis dėl padarytų veikų pripažįsta tik iÅ¡ dalies. Nuteistasis anksčiau buvo teistas 8 kartus už įvairaus pobÅ«džio tyčinius nusikaltimus, iÅ¡ jų ir už nusikalstamÄ veikÄ Å¾mogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Darytina iÅ¡vada, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jam teigiamo poveikio nepadarė. Turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ , vėl nusikalto ir Å¡iuo metu atlieka subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę už dviejų tyčinių sunkių nusikaltimų ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymÄ , susijusių su neteisėtu psichotropinių medžiagų disponavimu, keliant didelį pavojų žmonių sveikatai, viena iÅ¡ nurodytų veikų padaryta veikiant bendrininkų grupe.

Å ios aplinkybės atspindi nuteistojo požiÅ«rį į jo padarytas nusikalstamas veikas, nerodo jo sÄ moningumo ir noro prisiimti visiÅ¡kÄ atsakomybę už savo veiksmus. Taip pat aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, jog V. M. iÅ¡ ankstesnių teistumų teigiamų iÅ¡vadų nedaro, savo elgesiu demonstruoja polinkį daryti prieÅ¡ingus teisei veiksmus ir nenorÄ laikytis įstatymų, yra linkęs nusikalsti ir kelia teismui abejonių dėl jo galimybės laikytis įstatymų ateityje, bÅ«nant laisvėje.

Už anksčiau padarytus nusikaltimus V. M. 3 kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, sÄ lygas pažeidė 1 kartÄ . Tai rodo, kad V. M. jau buvo suteikta galimybė iÅ¡ esmės pakeisti neteisėtÄ savo veikimo modelį – jis buvo lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos, taip iÅ¡reiÅ¡kiant jam pasitikėjimÄ , sudarant prielaidas reintegruotis į visuomenę ir gyventi laikantis įstatymų, tačiau, nepaisant to, V. M., nors ir suvokdamas įkalinimo pasekmes, kurias akcentavo ir skunde, pakartotinai darė nusikalstamas veikas.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad asmuo teikia pirmenybę planavimui, bet, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, pasiduoda joms ir siekia tiesioginio atlygio, kuris dažnai priveda prie teisės pažeidimų. Vienas nusikaltimas buvo smurtinis. Turi realistinius ilgalaikius tikslus, tačiau negeba konkretizuoti, kaip konkrečiai siektų juos įgyvendinti. Teigiamai vertinama aplinkybė, kad nuteistasis palaiko ryÅ¡ius su sugyventine, su kuria turi bendrÄ mažametį vaikÄ , nori prisidėti prie jo auklėjimo, aktyviai dalyvauja psichologinėse programose, tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad tokiu bÅ«du turi veikti kiekvienas nuteistas asmuo, todėl tai nėra lemiama aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.

IÅ¡ Komisijos 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimo matyti, kad asmuo neturi galiojančių nuobaudų, pataisos įstaigoje nedirba, materialiai remiamas artimųjų, turi pakankamai pinigų kasdieniams poreikiams patenkinti. Nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus skolingas 448,06 Eur, pagal patvarkymÄ vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininkui priklausančių lėšų antstoliui pervesta 75 Eur. Išėjęs į laisvę, darbo neturėtų, nurodo, kad planuoja įsidarbinti, tačiau Å¡i aplinkybė nepagrįsta jokiais duomenimis.

Socialinio tyrimo išvadoje finansiniai sunkumai nurodomi kaip vienas iš nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinančių veiksnių. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistajam adaptuotis visuomenėje bus gana sudėtinga, taip pat suteikia pagrindo teismui abejoti, ar nuteistasis iš tiesų yra pasiryžęs pragyvenimui užsidirbti teisėtais būdais, todėl išlieka pakankamai didelė rizika, kad jis gali rinktis neteisėtus būdus, siekdamas gauti lėšų pragyvenimui ir skolos padengimui.

Be to, nuteistasis V. M. Å¡iuo metu dar yra neatlikęs pakankamai didelės dalies laisvės atėmimo bausmės – daugiau nei 1 metų ir 6 mėnesių. Å iuo atveju teismas įvertina ir visuomenės interesÄ , kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų adekvačiÄ jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kuriÄ , įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas, ir kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.             V.

M. skunde atkreipia dėmesį į tai, kad tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose akcentuojama lygtinio paleidimo (probacijos) nauda. Teismas pažymi, kad jokie teisės aktai neįpareigoja teismo taikyti lygtinio paleidimo ir pasitikėti nuteistuoju, jeigu jis dėl ankstesnių teistumų ir sulaužyto pasitikėjimo lygtinio paleidimo metu vėl darė nusikalstamas veikas. Be to, kaip jau minėta, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, po paskutinio svarstymo nesumažėjusi, todėl nepakankama išvadai, kad nuteistasis jau šiuo metu nekeldamas grėsmės visuomenei gali būti lygtinai paleistas.

Atsižvelgiama ir į tai, kad Komisija sprendimÄ netaikyti V. M. lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai.             Nesutiktina su nuteistojo teiginiu, jog Komisija, teigdama, kad jis nesilaikys įstatymų ir nusikals, pažeidžia nekaltumo prezumpcijÄ . Å iuo atveju Komisija ne konstatuoja, kad nuteistasis tikrai padarys tam tikrÄ nusikalstamÄ veikÄ , o remdamasi turima medžiaga ir naudodamasi turimais įgaliojimais įvertina, kokia yra nusikalstamų veikų padarymo, asmenį paleidus lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos, tikimybė.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir įvertinęs Komisijos pateiktus duomenis, nuteistajam V. M. taikytas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei jų įvykdymo rezultatus, taip pat, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio rizikÄ , nustatytÄ pagal OASys metodikÄ (priklauso vidutinės rizikos grupei), į pažangos nebuvimÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , t. y. iÅ¡likusi 57 balų rizika, jo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat kitas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu nėra pakankamo pagrindo teigti, jog nuteistasis, lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl V.

M. skundas netenkintinas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atmesti nuteistojo V. M. skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. 59-156 netaikyti nuteistajam V. M. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Nutartis per septynias dienas nuo jos nuoraÅ¡o įteikimo gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                                  Valerij Lauš