2013-06-13 Nr. AB-2411-3-61-3-01790-2010-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinės byla Nr. A756-1641/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01790-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka, rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. A. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) 2010 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. lD-4220-(2); įpareigoti atsakovą Vidaus reikalų ministeriją ateityje mokėti jam nustatyto 2 546,85 Lt dydžio pareigūnų ir karių pensiją; priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, neišmokėtą 18 337,32 Lt dydžio pareigūnų ir karių pensijos dalį.

Skunduose (b. l. 17-20, 69-76) nurodė, kad 2009 m. lapkričio 26 d. jam buvo paskirta 2 546,85 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Nuo 2010 m. sausio 1 d. pareiškėjui buvo mokama sumažinta – 2 037,48 Lt dydžio pensija. Pareiškėjas 2012 m. gegužės 12 d. kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas išmokėti trūkstamą pensijos dalį. Vidaus reikalų ministerija 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu atsisakė grąžinti neišmokėtą pensijos dalį. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) jurisprudencija asmens teisė gauti jam paskirtą pensiją yra siejama su šio asmens teise į nuosavybę, kuri yra ginama Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) ir tarptautinių teisės aktų (Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnis). Pareiškėjas mano, kad jo teises pažeidžia pensijų teisinis reguliavimas nustatytas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, 15 straipsnyje, 16 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių pensijų įstatymas) 3 straipsnio 3 dalyje. Atsakovas Vidaus reikalų ministerija neteisėtai nusavina pareiškėjo pensijos dalį, todėl turi atlyginti pareiškėjo patirtus nuostolius. Pensija pareiškėjui buvo ribojama remiantis antikonstitucine Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi. Pareiškėjas yra diskriminuojamas kitų pensijų gavėjų atžvilgiu, kadangi Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas tik valstybinių pensijų gavėjams. Atsakovas Vidaus reikalų ministerija nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio mėn. turėjo išmokėti pareiškėjui 91 686,60 Lt pensijos, o išmokėjo tik 73 349,28, t. y. pareiškėjas neteko 18 337,32 Lt pensijos dalies. Ši neišmokėta pensijos dalis laikytina pareiškėjo nuostoliais, patirtais dėl neteisėto pensijų teisinių santykių reguliavimo, todėl jų atlyginimas priteistinas iš valstybės.

Atsakovai Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 81-82) nurodė, kad vienintelis pareiškėjo valstybinės pensijos perskaičiavimo pagrindas yra Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, kuri Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai. Dėl šios aplinkybės nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 39-40) nurodė, kad 2009 m. lapkričio 26 d. pareiškėjui nuo 2009 m. lapkričio 17 d. neterminuotai buvo paskirta 2 546,85 Lt pensija už tarnybą (kartu su valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio priedu – 360 Lt). Pagal 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių - kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) perskaičiuojamos taikant tam tikrą koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Pagal šią formulę pareiškėjui paskirtos pensijos perskaičiavimo koeficientas yra 0,8. Pritaikius šį koeficientą, Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pagrindu, pareiškėjo pensijos dydis buvo perskaičiuotas ir nustatytas 2 037,48 Lt pensijos dydis (2 546,85 x 0,8 = 2 037,48). Laikinasis įstatymas yra galiojantis, todėl nėra pagrindo pareiškėjui mokėti 2 546,85 Lt dydžio pensiją ir grąžinti neišmokėtą pensijos dalį.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 20 d. sprendimu pareiškėjo V. A. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui sumažinta pensija buvo mokama taikant tik Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Nurodė, jog Konstitucinis Teismas, 2012 m. vasario 6 d. nutarime, tirdamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijos 48 straipsniui.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, kad perskaičiuojant asmeniui paskirtą valstybinę pensiją, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendrą sumą tiek tais atvejais, kai ši išmoka (išmokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tiek tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į tam asmeniui paskirtų išmokų dydį, gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 29, 52 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principą, susidarius ypatingai situacijai (inter alia dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.

Pažymėjo, kad tarp pareiškėjo ir atsakovų yra susiklostę valstybinių pareigūnų ir karių pensijų mokėjimo teisiniai santykiai, o ne civiliniai prievoliniai santykiai, todėl šioje byloje nėra taikomos civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Byloje nenustatytas turtinės žalos padarymo faktas, todėl pareiškėjo argumentas, kad jam neišmokėjus visos valstybinės senatvės pensijos buvo padaryta turtinė žala, laikytas nepagrįstu.

Teismas nurodė, jog atsakovas Vidaus reikalų ministerija, perskaičiuodamas pareiškėjui paskirtą pensiją pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, vadovavosi tuo metu galiojančia Laikinojo įstatymo teisės norma, kuri Konstitucinio Teismo buvo pripažinta neprieštaraujanti Konstitucijai, todėl atsakovo veiksmai laikytini teisėtais ir pagrįstais.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 18 337,32 Lt neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį bei įpareigoti atsakovą Vidaus reikalų ministeriją ateityje pareiškėjui mokėti nustatyto dydžio pareigūnų ir karių pensiją neturi teisinio pagrindo.

Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą, kurio pagrindu buvo priimtas skundžiamas Vidaus reikalų ministerijos sprendimas, bei nenustatęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų pažeidimo, sprendė, kad skundžiamas aktas yra teisėtas bei pagrįstas faktiniais duomenimis ir teisės normomis, todėl nėra teisinio pagrindo jo naikinti.

III. Pareiškėjas V. A. apeliaciniu skundu (b. l. 98-100) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Nurodo, kad įstatymu nustačius tam tikrą pensinį aprūpinimą valstybei kyla pareiga jį garantuoti nurodytiems asmenims tokiais pagrindais bei dydžiais, kurie nustatyti įstatyme, o asmenys atitinkantys įstatyme numatytas sąlygas, turi teisę reikalauti, kad valstybė jiems skirtų pensiją ir ją mokėtų. Kai įstatymu nustatyta pensija yra paskirta ir mokama, ši asmens įgyta teisė ir teisėtas lūkestis yra sietini su šio asmens nuosavybės teisių apsauga. Asmenys, kuriems Konstitucijoje ar įstatyme nustatyta pensija buvo paskirta ir mokama turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio išmokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, būtų mokamos ir toliau. Įstatymuose nustačius pensijų rūšis, asmenis, turinčius teisę į pensiją, pensijų skyrimo ir mokėjimo pagrindus, dydžius, sąlygas, valstybei kyla pareiga pensinio aprūpinimo santykių srityse laikytis konstitucinių teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principų (Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 23 d. 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. spalio 22 d. nutarimai).

Atsakovai Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 104-105) nurodo, kad valstybinė pensija pareiškėjui buvo mažinama ne daugiau nei 20 proc. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime išaiškino, jog toks sumažinimas esant valstybėje itin sunkiai ekonominei ir finansinei padėčiai yra galimas ir pripažino Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį neprieštaraujančia Konstitucijai. Atsižvelgiant į tai Vidaus reikalų ministerijos veiksmai įstatymų nustatyta tvarka perskaičiuojant ir išmokant pareiškėjui valstybinę pensiją buvo teisėti ir pagrįsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 106) nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies.

Nustatyta, kad atsakovas, taikydamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, perskaičiavo pareiškėjui 2009 m. lapkričio 26 d. Vidaus reikalų ministerijos sprendimu Nr. 2603 paskirtą 2 546,85 Lt pensiją, nuo 2010 m. sausio 1 d. sumažindamas ją iki 2 037,48 Lt.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime nustatyta, jog Laikinasis įstatymas, buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą. Šiuo įstatymu, atsižvelgiant į valstybėje susidariusią itin sunkią ekonominę, finansinę padėtį ir siekiant kiek įmanoma labiau apsaugoti socialiai jautrių asmenų grupes, nustatyta tokia socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, kuri suponavo paskirtų socialinių išmokų sumažinimą; kartu buvo nustatyti tokie valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų ribiniai dydžiai, kurių neviršijusios pensijos negalėjo būti mažinamos net ir valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, o tos, kurios viršijo nustatytus ribinius dydžius ir galėjo būti mažinamos, negalėjo būti mažinamos daugiau nei iki nustatyto ribinio dydžio.

Vertindamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį perskaičiuojant asmeniui paskirtą valstybinę pensiją, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendrą sumą tiek tais atvejais, kai ši išmoka (išmokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tiek tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų išmokų dydį, gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų.

Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pabrėžė, jog pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 29, 52 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principą, susidarius ypatingai situacijai (inter alia dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Atsižvelgdamas į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, Konstitucinis Teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Tai konstatavęs, nurodė, jog nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog valstybinė pensija pareiškėjui V. A. buvo sumažinta tik Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pagrindu, ir ji buvo sumažinta ne daugiau nei 20 procentų (b. l. 77). Atsižvelgiant į šią aplinkybę ir nurodytą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, darytina išvada, jog pareiškėjo reikalavimai priteisti jam neišmokėtą valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo, įpareigoti atsakovą Vidaus reikalų ministeriją ateityje mokėti pareiškėjui 2 546,85 Lt dydžio pensiją yra nepagrįsti, todėl atmestini. Teisėjų kolegijai taip pat nekyla abejonių dėl Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 1D-4220-(2) teisėtumo ir pagrįstumo, todėl pareiškėjo V. A. reikalavimas panaikinti šį sprendimą taip pat atmestinas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir teisingai aiškino bei taikė teisės aktų nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė