a77a6bbb-10f4-489a-a2ba-d65f0dfe0033 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A63 – 2300/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01993-2010-8Procesinio sprendimo kategorija 38 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 16 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Audriaus Bakavecko ir ArÅ«no Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Stasiui Drazdauskui,atsakovo atstovei Loretai Klangauskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo E. J.

I. R. skundÄ atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui N. P. dėl reikalavimo panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. PareiÅ¡kėjas E. J. I. R. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu (b. l. 1 – 2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VDI Vilniaus skyrius, atsakovas) 2010 m. birželio 4 d. reikalavimÄ Nr. R1 0382-0760 paÅ¡alinti pažeidimus (toliau – ir Reikalavimas) bei priteisti iÅ¡ atsakovo 100 Lt sumokėtÄ Å¾yminį mokestį.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Reikalavimas suraÅ¡ytas klaidingai nustačius faktines aplinkybes bei neatsižvelgus į pateiktus dokumentus, liudijančius, kad darbuotoja N. P. yra davusi sutikimÄ jai taikyti suminę darbo laiko apskaitÄ . PaiÅ¡kino, kad darbuotoja N. P. pasiraÅ¡ydama 2009 m. birželio 12 d. darbo sutartį Nr. 137, kurios 5 punkte nustatyta, kad darbuotojai nustatoma darbo dienos (pamainos, darbo savaitės) trukmė: ne mažiau kaip 8 darbo valandos per dienÄ , taikant suminę darbo laiko apskaitÄ , sutiko dirbti suminės darbo laiko apskaitos režimu.

Pažymėjo, kad N. P. su UAB „Prisma LT“ generalinio direktoriaus 2009 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. B-09, kuriuo UAB „Prisma LT“ priklausančiame „Prisma Ozas“ prekybos centre buvo įvesta suminė darbo laiko apskaita pardavėjams-kasininkams, buvo pasiraÅ¡ytinai supažindinta ir dirbo pagal suminės darbo laiko apskaitos režimÄ , taigi sutiko su tokio režimo taikymu. Nurodė, kad per visÄ laikÄ nuo Å¡io įsakymo pasiraÅ¡ymo darbuotoja neprieÅ¡taravo tokiam darbo laiko apskaitos režimui, neskundė darbdavio veiksmų Darbo kodekso 297 straipsnyje numatyta tvarka.Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l.

17) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovas nurodė, kad nors N. P. 2009 m. birželio 12 d. ir pasirašė darbo sutartį Nr. 137, kurios 5 punkte nustatyta suminė darbo laiko apskaita, bei susipažino su įsakymu dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 587 Dėl darbų, sÄ lygų, kurioms esant gali bÅ«ti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) 5 punkte nustatyta, kad darbuotojams, kurie vieni augina vaikÄ iki 14 metų, suminės darbo laiko apskaitos režimas gali bÅ«ti taikomas tik jų sutikimu. 2010 m. gegužės 24 d.

įmonė pranešė N. P., kad nuo 2010 m. birželio 7 d. jos darbo grafikas bus nustatytas pagal suminės darbo laiko apskaitos taisykles. Su Å¡iuo praneÅ¡imu N. P. susipažino, tačiau nesutiko. Atkreipė dėmesį, kad skunde nurodoma, jog N. P. nuo darbo sutarties sudarymo dirbo pagal suminės darbo laiko apskaitos režimÄ , tačiau iki 2010 m. birželio 7 d. N. P. dirbo nuo pirmadienio iki penktadienio, poilsio dienos – Å¡eÅ¡tadienis, sekmadienis. Tai patvirtina 2009 m. spalio 9 d. įmonės pasiÅ«lymas N. P. pereiti į kasų skyrių, kuriame iki jos vaikui sueis 14 m. suteiks jos praÅ¡omÄ darbo grafikÄ , nustatant penkias darbo dienas nuo pirmadienio iki penktadienio ir dvi poilsio dienas – Å¡eÅ¡tadienį, sekmadienį.

Pažymėjo, kad praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovo 100 Lt sumokėtÄ Å¾yminį mokestį, nepagrįstas, nes Administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato, kad žyminis mokestis bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡komas iÅ¡ atsakovo.Trečiasis suinteresuotas asmuo N. P. atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 28 – 29) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .N. P. nurodė, kad pareiÅ¡kėjas skunde neteisingai nurodo, jog per visÄ laikÄ nuo 2009 m. liepos 1 d. įsakymo suminės darbo laiko apskaitos įvedimo ji neprieÅ¡taravo tokiam darbo laiko apskaitos režimui ir neskundė darbdavio veiksmų.

PaaiÅ¡kino, kad 2009 m. spalio 6 d. praÅ¡ymu kreipėsi į UAB „Prisma“ administracijÄ , praÅ¡ydama pakeisti darbo laiko režimÄ nustatant penkias darbo dienas nuo pirmadienio iki penktadienio ir dvi poilsio dienas – Å¡eÅ¡tadienį, sekmadienį. PraÅ¡ymÄ grindė tuo, kad viena augina sÅ«nų, gimusį 2006 m. lapkričio 2 d., sÅ«nus lanko lopÅ¡elį-darželį „Žilvinėlis“, kurio darbo laikas yra nuo pirmadienio iki penktadienio, todėl jai dirbant bendrovės nustatytu darbo grafiku – keturios darbo dienos iÅ¡ eilės ir dvi poilsio dienos pagal slenkantį darbo grafikÄ , sÅ«nus poilsio dienomis liktų be priežiÅ«ros.

Be to, darbdaviui pateikė ir iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ medicininių dokumentų, kuriame vaikui diagnozuotas padidėjęs jautrumas ir dirglumas, nustatytas nestabilus emocinis elgesys. Gydytoja rekomenduoja skirti vaikui daugiau dėmesio ir bendravimo, todėl ypatingai svarbu nepalikti vaiko be priežiÅ«ros poilsio dienomis. Pažymėjo, kad 2009 m. rugsėjo 24 d. raÅ¡tu taip pat kreipėsi į VDI Vilniaus skyrių. UAB „Prisma“ administracija, iÅ¡nagrinėjusi jos praÅ¡ymÄ , pasiÅ«lė pereiti dirbti į kasų skyrių ir nurodė, kad ten yra galimybė nustatyti penkių darbo dienų nuo pirmadienio iki penktadienio ir dviejų poilsio dienų (Å¡eÅ¡tadienis, sekmadienis) darbo laiko režimÄ . 2009 m. gruodžio 21 d. buvo pasiraÅ¡ytas priedas Nr. 1 prie darbo sutarties, kuriuo buvo įformintas darbo sutarties pakeitimas. 2010 m. gegužės 24 d. ji buvo supažindinta su UAB „Prisma“ administracijos raÅ¡tu, kad nuo 2010 m. birželio 7 d. darbo laiko režimas yra keičiamas ir nustatomas naujas slenkantis suminės darbo laiko apskaitos darbo grafikas, su Å¡iuo darbo grafiku ji nesutiko ir dėl to kreipėsi į VDÄ® Vilniaus skyrių.

Taip pat pateikė praÅ¡ymÄ UAB „Prisma“ administracijai dėl darbo ginčų komisijos sudarymo ir darbo grafiko pakeitimo, tačiau negavo atsakymo. N. P. nuomone, UAB „Prisma“, nuo 2010 m. birželio 7 d. nustatydama naujÄ suminės darbo laiko apskaitos darbo grafikÄ , nesudarė jai galimybių pasinaudoti pirmumo teise pasirinkti darbo pamainÄ , dėl to pažeidė Darbo kodekso 147 straipsnio 5 dalies nuostatas, be to, negavo jos sutikimo dirbti nauju minėtu režimu, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo esant padarytÄ pažeidimÄ ir pareikalavo šį pažeidimÄ paÅ¡alinti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 21 d. sprendimu (b. l. 77 – 80) pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkino, panaikino VDI Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 4 d. reikalavimÄ Nr. R1 0382-0760, priteisė iÅ¡ VDI Vilniaus skyriaus pareiÅ¡kėjo naudai 100 Lt žyminio mokesčio. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad 2009 m. birželio 22 d. N. P. sudarė darbo sutartį Nr. 137 su UAB „Prisma“, pagal kuriÄ ji buvo priimta dirbti pardavėja-kasininke. UAB „Prisma LT“ generalinio direktoriaus 2009 m. liepos 1 d.

įsakymu Nr. B-09 buvo įvesta suminė darbo laiko apskaita pardavėjams-kasininkams. Su Å¡iuo įsakymu N. P. buvo supažindinta pasiraÅ¡ytinai. UAB „Prisma LT“ 2009 m. spalio 9 d. pasiÅ«lymu dėl darbo laiko režimo pakeitimo pasiÅ«lė N. P. pereiti dirbti į kasų skyrių, kuriame UAB „Prisma LT“ turi galimybę, iki N. P. vaikui sueis 14 metų, suteikti jos praÅ¡omÄ grafikÄ , nustatant penkias darbo dienas nuo pirmadienio iki penktadienio ir dvi poilsio dienas – Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį.

Su šiuo pasiūlymu N, P. pasirašytinai sutiko. 2009 m. gruodžio 21 d. prie 2009 m. birželio 22 d. sudarytos darbo sutarties, buvo pasirašytas priedas Nr. 1, kuriuo N. P. pervesta dirbti pardavėja-kasininke (kasų skyriuje). UAB „Prisma LT“ 2010 m. gegužės 24 d. pranešimu dėl darbo laiko režimo pakeitimo, N. P. buvo pranešta, kad nuo 2010 m. birželio 7 d. jos darbo grafikas bus nustatytas remiantis suminės darbo laiko apskaitos taisyklėmis. 2010 m. gegužės 24 d. N. P. pasirašytinai susipažinusi su pranešimu su juo nesutiko.

N. P. viena augina sūnų E. Š., gimusį 2006 m. lapkričio 2 d., tai patvirtina Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp N. P. ir A. Š. ir gimimo liudijimas. UAB „Prisma LT“ 2010 m. birželio 2 d. paaiškinime Valstybinei darbo inspekcijai nurodė, kad parduotuvės „Prisma Ozas“ darbo laikas yra nuo 8.00 iki 23.00 val. be poilsio dienų. Daugiausia pirkėjų parduotuvėje apsilanko nuo 17 val. Efektyviam parduotuvės darbui reikalinga daugiau dirbančių kasininkų vakarinėje pamainoje.

Dėl Å¡ios priežasties visiems darbuotojams vienodai nustatytoms tiek rytinė, tiek vakarinė pamaina darbo ir poilsio dienomis. Pranešė, kad N. P. taikomas suminės darbo laiko apskaitos režimas jos sutikimu, nes pradėdama dirbti ji pasirašė darbo sutartį Nr. 137 ir sutiko dirbti pagal slenkantį darbo grafikÄ . VDI Vilniaus skyriaus vyriausioji darbo inspektorė darbo teisei Loreta Klangauskienė 2010 m. birželio 4 d. surašė ReikalavimÄ UAB „Prisma LT“ direktoriui paÅ¡alinti darbo įstatymų pažeidimÄ iki 2010 m. birželio 6 d., nustačiusi pažeidimÄ , kad suminė darbo laiko apskaita taikoma įmonės darbuotojai N. P. be jos sutikimo.

Reikalavime nurodyta, kad UAB „Prisma LT“ pažeidė ApraÅ¡o 5 punkto reikalavimus. Teismas vadovavosi, Darbo kodekso 148 straipsnio 1 dalimi (2010 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. XI-927, įsigaliojusio nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d., redakcija). Atkreipė dėmesį, kad skundžiamo Reikalavimo priėmimo metu galiojusioje redakcijoje buvo numatytos papildomos sÄ lygos suminės darbo laiko apskaitos įvedimui. Suminė darbo laiko apskaita galėjo bÅ«ti įvedama nepertraukiamai dirbančiose įmonėse, kuriose yra nepertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas, o taip pat darbuose, kur dėl techninių gamybos sÄ lygų negalima laikytis konkrečiai darbuotojų kategorijai nustatytos kasdieninės ar kassavaitinės darbo trukmės. Tačiau Å¡ios sÄ lygos neteko galios nuo 2010 m. birželio 22 d.

įstatymo Nr. XI-927 įsigaliojimo. Pastebėjo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 buvo patvirtintas Darbų, sÄ lygų, kuriems esant gali bÅ«ti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos apraÅ¡as, ir rėmėsi jo 5 punktu. Atkreipė dėmesį, kad Å¡is ApraÅ¡as buvo pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1071 nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d.

Padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovo 2010 m. gegužės 24 d. PraneÅ¡imo dėl darbo laiko režimo pakeitimo bei skundžiamo Reikalavimo priėmimo metu teisės aktai nustatė papildomÄ teisę N. P. pareikÅ¡ti sutikimÄ dėl suminės darbo laiko apskaitos taikymo, tačiau Å¡i teisė buvo panaikinta pripažinus negaliojančiu teisę suteikusį norminį aktÄ ir Å¡iuo metu yra netaikytina. Teismas pažymėjo, jog kadangi N. P. viena augina vaikÄ iki 14 metų, darbdavys iki 2010 m. rugpjūčio 1 d. galėjo taikyti N. P. suminę darbo laiko apskaitÄ tik esant jos sutikimui.

Pabrėžė, jog Å¡i teisė apima ir galimybę bet kuriuo metu atÅ¡aukti anksčiau duotÄ sutikimÄ dirbti pagal suminę darbo laiko apskaitÄ . 2009 m. birželio 12 d. Darbo sutarties Nr. 137 punkte yra nustatytas N. P. sutikimas dirbti tokiu bÅ«du, tačiau nesutikdama su UAB „Prisma LT“ 2010 m. gegužės 24 d. PraneÅ¡imu dėl darbo laiko pakeitimo ji šį sutikimÄ atÅ¡aukė. Teismo vertinimu, esant tokiai situacijai darbdavys negalėjo versti N. P., kaip vienos auginančios vaikÄ iki 14 metų amžiaus, dirbti pagal suminę darbo laiko apskaitÄ .

Teismas konstatavo, kad atsakovas skundžiamÄ sprendimÄ priėmė pagal administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusias teisės normas ir teisingai nustatė reikalavimÄ atsakovui. Vadovavosi Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Tačiau pažymėjo, jog dabartiniu metu teisės aktai nustato siauresnes pareiÅ¡kėjos teises nagrinėjamų darbo santykių srityje. Å iuo metu N. P. papildomos teisės pasirinkti pamainos laikÄ yra numatytos Darbo kodekso 147 straipsnio 5 dalyje.

Teismo nuomone, paskirdamas dirbti N. P. pagal suminę darbo laiko apskaitÄ pareiÅ¡kėjas turi suteikti jai teisę pasirinkti darbo pamainÄ arba įrodyti, jog tokių galimybių organizuojant darbÄ neturi. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A12-219-04, paskelbtoje Administracinių teismų praktika Nr. 5, kur teismas yra suformulavęs taisyklę, jog teismo sprendimas dėl skundo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis.

Teismo sprendimo priėmimo dienai panaikinus teisės normÄ , dėl kurios pažeidimo buvo priimtas administracinis sprendimas, įpareigojantis pareiÅ¡kėjÄ atlikti veiksmus, administracinis sprendimas neturi teisinio pagrindo ir negali bÅ«ti vykdomas. Neturintis teisinio pagrindo sprendimas naikinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas nurodė, jog Å¡is teismo sprendimas neturi įtakos atsakovui aiÅ¡kinantis aplinkybes dėl N. P. teisių pagal Å¡iuo metu galiojančius teisės aktus pažeidimo.

III. Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l.

89) praÅ¡o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.Atsakovas nurodo, jog teismas privalėjo pasisakyti, kad pareiÅ¡kėjui įteiktas VDI reikalavimas yra teisėtas, tačiau nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. dėl pasikeitusių teisės aktų nevykdytinas. Tokiu pagrindu pareiÅ¡kėjo skundas turėjo bÅ«ti netenkintas, o žyminis mokestis jam nepriteistas. PareiÅ¡kėjas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 93 – 94) praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad teismas pagrįstai netaikė panaikinto teisės akto normų, svarstydamas VDI suraÅ¡yto reikalavimo teisėtumÄ . Pažymi, kad teismas nepagrįstai laikė, jog darbuotojo teisė sutikti arba nesutikti su taikoma sumine darbo laiko apskaita apima ir teisę bet kada atÅ¡aukti savo sutikimÄ . ApraÅ¡o nuostatos negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaip suteikiančios absoliučiÄ teisę darbuotojui atÅ¡aukti savo sutikimÄ , nes iÅ¡reiÅ¡kus sutikimÄ dirbti pagal suminę darbo laiko apskaitÄ , darbdavys įgyja atitinkamas teises nustatyti darbo laiko režimÄ ir Å¡ios teisės negali bÅ«ti panaikintos vienaÅ¡aliÅ¡kai paties darbuotojo.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.             Ginčas tarp pareiÅ¡kėjo ir atsakovo kilo dėl to, ar pagrįstai atsakovo atstovė VDI Vilniaus skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Loreta Klangauskienė 2010-06-04 surašė reikalavimÄ UAB „Prisma LT“ direktoriui paÅ¡alinti darbo įstatymų pažeidimÄ iki 2010-06-06. Reikalavimas suraÅ¡ytas dėl to, kad suminė darbo laiko apskaita įmonės darbuotojai N. P. taikoma nesant jos sutikimo. Reikalavime nurodyta, kad įmonė pažeidė ApraÅ¡o 5 punkto reikalavimus.              Vyriausybės 2003-05-14 nutarimu Nr. 587 buvo patvirtintas Darbų, sÄ lygų, kuriems esant gali bÅ«ti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos apraÅ¡as ( toliau-ApraÅ¡as).

ApraÅ¡o 5 punkte buvo nustatyta, jog nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krÅ«timi maitinančioms moterims, darbuotojams, auginantiems vaikÄ iki 3 metų, darbuotojams, kurie vieni augina vaikÄ iki 14 metų arba neįgalų vaikÄ iki 18 metų ir neįgaliesiems suminės darbo laiko apskaitos režimas gali bÅ«ti taikomas jų sutikimu.              Šis ApraÅ¡as Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1071 nuo 2010-08-01 pripažintas netekusiu galios.               Byloje nustatyta, kad N. P. viena augina vaikÄ iki 14 m., todėl darbdavys iki 2010-08-01 galėjo taikyti N. P. suminę darbo laiko apskaitÄ tik esant jos sutikimui.

IÅ¡ bylos raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad N. P., gavusi praneÅ¡imÄ apie nuo 2010-06-07 įvedamÄ suminę darbo laiko apskaitÄ , su tokiu darbo laiko režimu nesutiko ir savo anksčiau duotÄ sutikimÄ atÅ¡aukė. Todėl pareiÅ¡kėjas negalėjo be jos sutikimo taikyti N. P. suminę darbo laiko apskaitÄ .               Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas skundžiamÄ sprendimÄ priėmė pagal administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusias teisės normas ir teisingai nustatė reikalavimÄ atsakovui.               Tačiau skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu teisinis reglamentavimas buvo pasikeitęs: darbo kodekso 147 str. 5 dalis nustatė, kad darbuotojai, vieni auginantys vaikÄ iki 14 metų, jeigu yra galimybė, turi pirmumo teisę pasirinkti darbo pamainÄ .

Pagal šį reglamentavimÄ pareiÅ¡kėjas, paskirdamas N. P. dirbti pagal suminę darbo laiko apskaitÄ turi suteikti teisę jai pasirinkti darbo pamainÄ arba įrodyti, tokių galimybių organizuojant darbÄ neturi.              Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad sprendimas dėl skundo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis 2010 m. spalio 21 d. teismo sprendimo priėmimo metu, esant panaikintai teisės normai dėl kurios pažeidimo buvo suraÅ¡ytas reikalavimas, įpareigojantis pareiÅ¡kėjÄ atlikti veiksmus, Å¡is reikalavimas ( administracinis sprendimas) neteko teisinio pagrindo ir negali bÅ«ti vykdomas, todėl vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį panaikino.            Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertini bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė materialinės teisės normas ir iÅ¡ esmės teisingai iÅ¡nagrinėjo šį ginÄÄ .

SprendimÄ naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.            Tačiau pasisakytina dėl teismo iÅ¡laidų.            IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateikto skundo teismui turinio matyti, kad pareiÅ¡kėjas su reikalavimu nesutinka iÅ¡ esmės . TÄ pačiÄ pozicijÄ pareiÅ¡kėjas nurodė ir atsiliepime į apeliacinį skundÄ bei jo atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Tačiau teismas reikalavimÄ panaikino ne todėl, kad jis priėmimo metu buvo neteisėtas, o todėl, kad buvo pakeistas ginčo santykio teisinis reglamentavimas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo konkrečiu atveju žyminis mokestis iÅ¡ atsakovo neturi bÅ«ti priteisiamas, nes jis veikė teisėtai.Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

           Atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundÄ Â iÅ¡ dalies patenkinti.            Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimÄ pakeisti ir panaikinti iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjui priteistÄ 100 litų žyminį mokestį.              Kitoje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nutartis neskundžiama. Teisėjai                                                                          Roma Sabina Alimienė                                                                                        Audrius Bakaveckas                                                                                        ArÅ«nas Sutkevičius