a7741f3b-8456-4045-87fc-e6ab0c32fb5f · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-468-431/2015                                                                                             Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02253-2009-5                                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 34.5.; 39.; 95.5.; 129.; 122.4. (S)      VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 13 d.   Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės D.

M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės D. M. praÅ¡ymÄ dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuotieji asmenys – iÅ¡ieÅ¡kotojas J. J. ir A. K..Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ ,n u s t a t ė :               I.Ginčo esmė Antstolė prašė pakeisti skolininkę M. P., mirusiÄ (duomenys neskelbtini), vykdymo procese į skolininkÄ A. K.. Nurodė, kad vykdo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-355-647/2010 dėl 82.400,00 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės M.

P. iÅ¡ieÅ¡kotojui J. J.. Notarė L. Å . 2014 m. spalio 9 d. raÅ¡tu informavo, kad skolininkės palikimÄ priėmė mirusiosios sÅ«nus A. K.. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė    Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 9 d. nutartimi antstolio pareiÅ¡kimo dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese netenkino.          Teismas pažymėjo, jog siekiant nustatyti galimybę vykdymo procese pakeisti skolininkÄ jos įpėdiniu, bÅ«tina įvertinti, ar jos įpėdinis perėmė pareigÄ atsakyti už palikėjos skolas ir, jei taip, kokia apimtimi.

CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiÅ¡kimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informacijÄ apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtÄ , nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimÄ , o jeigu priimti, tai kokiu bÅ«du (LAT 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009).

Taigi, skolininko teisių perėmėjas, žinodamas, jog mirusysis turi skolų, gali pasirinkti palikimo priėmimo bÅ«dÄ ar jo visai nepriimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, nepriklausomai nuo to, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka, CK 5.63 straipsnio normos turi bÅ«ti taikomos, tai yra turi bÅ«ti nustatinėjama, ar kreditoriaus reikalavimas gali bÅ«ti įgyvendinamas prieÅ¡ palikimÄ priėmusius įpėdinius (LAT 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2011 ir kt.).

Tai reiÅ¡kia, kad, siekiant vykdymo procese pakeisti skolininkÄ jo teisių perėmėju – įpėdiniu, bÅ«tina įrodyti, jog kreditorius pareiÅ¡kė įpėdiniams apie turimÄ reikalavimÄ CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiÅ¡kė reikalavimų, pareiÅ¡kimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali bÅ«ti tenkinamas (LAT 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2011).Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad antstolės pateiktoje vykdomojoje byloje nėra duomenų apie kreditoriaus, per CK 5.63 straipsnio nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ nuo palikimo atsiradimo dienos, pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ palikimÄ priėmusiam įpėdiniui, LITEKO duomenis, kad kreditoriui nėra atnaujintas terminas pareikÅ¡ti reikalavimÄ skolininkui, nutarė, kad negalima daryti iÅ¡vados, jog palikėjo turtinė prievolė įpėdiniui perėjo paveldėjimo bÅ«du, todėl atmetė praÅ¡ymÄ .

                                 III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu antstolė D. M. praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį ir priimti naujÄ nutartį – antstolio praÅ¡ymÄ tenkinti ir pakeisti skolininkę M. P. skolininku A. K. vykdomojoje byloje Nr. 0012/10/01744. Nurodo, jog teismas netinkamai pritaikė teisės normas, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Vykdomojoje byloje 2010 m. gruodžio 28 d. yra priimtas patvarkymas dėl turtinių teisių areÅ¡to, kuriuo areÅ¡tuotos skolininkei M.

P. priklausančios turtinės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ . Patvarkymas dėl turtinių teisių areÅ¡to 2010 m. gruodžio 30 d. įregistruotas Turto areÅ¡tų registre. Taigi yra iÅ¡vieÅ¡intas. Todėl M. P. turto paveldėtojas žinojo (turėjo žinoti) apie palikėjos prievolę iÅ¡ieÅ¡kotojui J. J.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011 yra konstatavęs, kad CK 5.63 straipsnio tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiÅ¡kimu Å¡io straipsnio prasme laikytinas vieÅ¡ame registre iÅ¡vieÅ¡intas palikėjo turto areÅ¡tas.

AreÅ¡tas gali bÅ«ti iÅ¡vieÅ¡inamas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. AreÅ¡to aktÄ iÅ¡vieÅ¡inus vieÅ¡ame registre, duomenys apie turto areÅ¡tÄ Ä¯raÅ¡omi ir į kitus registrus. Tokiu bÅ«du atidžiam ir rÅ«pestingam įpėdiniui informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas yra prieinama ir jis turi galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo. Todėl pirmos instancijos teismo argumentas, jog paveldėtojas neturėjo informacijos apie palikėjos skolas ir negalėjo priimti sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto ir bÅ«do, yra nepagrįstas.            Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ nebuvo gauta.

                 IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta pakeisti skolininkÄ jo teisių perėmėju vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumoBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirÄ jį skundÄ nėra ginamas vieÅ¡asis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neiÅ¡siaiÅ¡kino visų faktinių bylos aplinkybių, reikÅ¡mingų tinkamam materialinės ir procesinės teisės normų, susijusių su procesinių teisių perėmimo institutu, taikymui, todėl priėmė galimai nepagrįstÄ ir neteisėtÄ nutartį. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai viena iÅ¡ ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio Å¡alių pasitraukia iÅ¡ bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, raÅ¡ytinio proceso tvarka tÄ Å¡alį pakeičia jos teisių perėmėju, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas.

Teisių perėmimÄ vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis, kurio pirmoje dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo iÅ¡nagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu nutartimi vykdymo procese pakeičia iÅ¡ieÅ¡kotojÄ ar skolininkÄ , jeigu fizinis asmuo mirÅ¡ta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.Pagal CPK 596 straipsnį pakeisti skolininkÄ vykdymo procese yra pagrindas tik tuo atveju, jeigu teismas įvertinęs pareiÅ¡kėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas jo praÅ¡ymas, nustato, jog kitam asmeniui iÅ¡ tikrųjų perėjo iÅ¡ieÅ¡kotojo materialinės subjektinės teisės, nes bÅ«tent subjektinių teisių perėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises.

Å iÄ aplinkybę teismas nustato, atlikęs formalų pareiÅ¡kėjo pateiktų įrodymų vertinimÄ . Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad antstolė vykdo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl 82.400,00 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės M. P. iÅ¡ieÅ¡kotojui J. J.. Vykdymo proceso metu antstolė atliko skolininkės turto paieÅ¡kÄ ir 2010 m. gruodžio 28 d. patvarkymu areÅ¡tavo skolininkės turtines teises į nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ .

Turto areÅ¡to aktas Centrinės hipotekos įstaigos Turto areÅ¡to aktų registre įregistruotas 2010 m. gruodžio 30 d. (b.l. 9). Skolininkė mirė (duomenys neskelbtini). PalikimÄ priėmė jos įstatyminis įpėdinis A. K., tačiau notarė nurodė, kad 2014 m. spalio 9 d. paveldėjimo teisės liudijimas jam dar nėra iÅ¡duotas.Pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir iÅ¡aiÅ¡kinimais, jog palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiÅ¡kimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informacijÄ apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtÄ , nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimÄ , o jeigu priimti, tai kokiu bÅ«du (LAT 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009).

Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (LAT 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2011).Tačiau sutiktina ir su atskirajame skunde nurodytais argumentais bei cituota teismų praktika, išaiškinusia, kad CK 5.63 straipsnio tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu šio straipsnio prasme laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas.

AreÅ¡tas gali bÅ«ti iÅ¡vieÅ¡intas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. AreÅ¡to aktÄ iÅ¡vieÅ¡inus vieÅ¡ame registre, duomenys apie turto areÅ¡tÄ Ä¯raÅ¡omi ir į kitus registrus (pvz. nekilnojamojo turto). Tokiu bÅ«du atidžiam ir rÅ«pestingam įpėdiniui informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas yra prieinama ir jis turi galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo (LAT 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).            Pirmos instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad vykdymo procese antstolė 2010 m. gruodžio 28 d. taikė skolininkei turto areÅ¡tÄ â€“ turtinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ žemės sklypÄ areÅ¡tÄ .

Be to, Nacionalinė žemės tarnyba 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu patvirtino (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektÄ , kuriuo skolininkei buvo suprojektuoti du asmeninio Å«kio žemės sklypai. Teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino, ar Turto areÅ¡to aktų registro duomenys buvo perduoti kitiems registras, ar skolininkės įpėdinis, priimdamas palikimÄ tikrai turėjo galimybę sužinoti apie šį turto areÅ¡tÄ , o tuo pačiu ir apie kreditoriaus reikalavimÄ .

Byloje taip pat nėra duomenų, kokiu bÅ«du skolininkės įpėdinis priėmė palikimÄ . Yra žinoma, jog jis priėmė palikimÄ , paduodamas pareiÅ¡kimÄ notarui, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas 2014 m. spalio 9 d. jam dar nebuvo iÅ¡duotas. Nėra duomenų, ar bylos nagrinėjimo metu paveldėjimo teisės liudijimas jau buvo iÅ¡duotas, ar paveldėtojas skolininkės palikimÄ priėmė pagal turto apyraÅ¡Ä . Neturint minėtų duomenų, negalima objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti klausimo dėl visų skolininkės teisių perėmimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo iÅ¡tirtos visos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, tai yra, ar skolininkės įpėdiniui buvo žinoma apie turto areÅ¡to aktų registre įregistruotÄ skolininkės turtinių teisių areÅ¡tÄ , ar Å¡ie duomenys buvo perduoti kitiems registrams ar įstaigoms, kokiu bÅ«du buvo priimtas palikimas – pagal apyraÅ¡Ä ar tik paduodant pareiÅ¡kimÄ notarui dėl palikimo priėmimo.

Kadangi byloje nėra pateikta nurodytiems klausimams iÅ¡spręsti reikalingi duomenys, juos reikia teismui iÅ¡sireikalauti. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolės skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, pirmos instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas tam pačiam pirmos instancijos teismas nagrinėti iÅ¡ naujo.Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas n u t a r i a :

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti tam pačiam pirmos instancijos teismui nagrinėti skolininko pakeitimo klausimÄ iÅ¡ naujo. Teisėja                                                                                                          Laima Gerasičkinienė