a7731da9-4f30-40fd-9bbb-d8db30cb8528 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2-1408/2013 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01978-2009-2 Procesinio sprendimo kategorija 126.8  (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 16 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Nijolės Piškinaitės, Alvydo Poškaus (pirmininkas ir pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų V.

G. ir uždarosios akcinės bendrovės „Minera“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. nutarties, kuria atmestas kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Minera“ praÅ¡ymas pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gratus“ bankrotÄ tyčiniu civilinėje byloje  Nr. B2-242-436/2013. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Sprendžiamas klausimas dėl BUAB „Gratus“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio priteisimo pagrįstumo.

Trečiasis asmuo (pareiÅ¡kėjas) UAB „Minera“ kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ su praÅ¡ymu pripažinti BUAB „Gratus“ bankrotÄ tyčiniu (t. 5, b. l. 65-69). Nurodo, kad UAB „Gratus“ bankrotÄ lėmė ne verslo nesėkmė, o vadovo tyčiniai veiksmai:

1. Už statybos darbus rangovams buvo sumokėta daugiau nei sutarta. UAB „Gratus“ veikla buvo projekto Druskupio g. 1, BirÅ¡tone (daugiabučio namo) vystymas tikslu pastatÄ rekonstruoti ir parduoti jį atskirais butais iÅ¡ tokios veiklos gaunant pelno. UAB „Gratus“ su UAB „Tondas“ 2007 m. sausio 25 d. generalinės rangos sutarties pagrindu susitarė, kad UAB „Tondas“ už 9 780 000 Lt (įskaitant PVM) iÅ¡ savo medžiagų pagal projektÄ ir sÄ matÄ iÅ¡ rekonstruojamų statinių, esančių adresu Druskupio g. 1, BirÅ¡tone, pastatys pastatÄ .

UAB „Gratus“ projekto įgyvendinimui ėmė kreditÄ iÅ¡ AB Å iaulių banko (iÅ¡ viso 12 900 000 Lt). 2007 m. vasarį pradėti ne tik statybos darbai pagal generalinės rangos sutartį, tačiau sudaryta visa eilė pakeitimų, kad rangovas UAB „Tondas“ atliks naujus papildomus darbus už tam tikrÄ sumÄ ir Å¡ia suma bus padidinta sutarties kaina. UAB „Tondas“ nuo 2007 m. vasario iki 2009 m. rugpjūčio pagal generalinės rangos sutartį iÅ¡rašė, o UAB „Gratus“ priėmė darbų už 10 999 157,43 Lt (įskaitant PVM), apmokėjo 10 034 729,32 Lt.

Taigi, UAB „Gratus“ generalinės rangos sutartimi (iki buvo sudaryta eilė pakeitimų) su UAB „Tondas“ susitarė, kad visus statybos darbus atliks už 9 780 000 Lt (įskaitant PVM) (sutarties 3.2 p.), tačiau UAB „Gratus“ priėmė darbų už 10 999 157,43 Lt (įskaitant PVM) t. y. už 1 219 157,43 Lt daugiau.

2. Rangovas UAB „Tondas“ atliko ne visus generalinės rangos sutartimi sulygtus darbus. Kad UAB „Tondas“ atliko tik dalį bendrastatybinių darbų patvirtina ne tik darbų pobÅ«dis, užfiksuotas UAB „Tondas“ darbų perdavimo aktuose, tačiau ir tai, kad UAB „Gratus“ sudarė eilę kitų rangos sutarčių dėl tų pačių darbų, kuriuos pagal generalinės rangos sutartį turėjo atlikti pats generalinis rangovas. SÄ matoje buvo numatyta, kad visus bendrastatybinius darbus UAB „Tondas“ atliks už 6 933 711 Lt (sÄ matoje eilutė Nr. 1), tačiau UAB „Gratus“ sutiko UAB „Tondas“ už ne visus bendrastatybinius darbus sumokėti 10 999 157,43 Lt, t. y. 4 065 446,43 Lt daugiau nei turėjo bÅ«ti sumokėta. UAB „Gratus“ direktorius nereikalavo UAB „Tondas“ vykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, tokiu bÅ«du didindamas sutarties kainÄ ir UAB „Gratus“ įsipareigojimus.

3. Sutartys su kitais rangovais buvo sudaromos didesnėmis kainomis. UAB „Gratus“ priėmus sprendimÄ sudaryti eilę naujų rangos sutarčių su kitais rangovais ir nevykdyti su UAB „Tondas“ sudarytos generalinės rangos sutarties, buvo už 692 163 Lt (neskaitant papildomų rangos sutarčių dėl bendrastatybinių darbų) prisiimti papildomi įsipareigojimai. Rangos sutartis UAB „Gratus“ direktorius pasirašė didesnėmis kainomis nei tuos darbus bÅ«tų atlikęs UAB „Tondas“, kas visiÅ¡kai neatitiko įmonės interesų ir parodo neatsakingÄ bei neracionalų bendrovės finansinių resursų valdymÄ , lėmusį nepagrįstÄ projekto savikainos didėjimÄ ir pelno galimybės mažėjimÄ .

4. Aktuose įrašyti darbai nebuvo realiai atlikti. Ekspertai nustatė, kad vietoj fibo blokelių tinkuotų sienų objekte buvo sumontuotos gipso kartono sienos, tačiau BUAB „Gratus“ direktorius darbus vis tiek priėmė kaip tinkuotas fibo blokelių sienas. Be to, nebuvo atlikti tinkavimo darbai, nors už juos apmokėta.

5. Nors įmonė dirbo nuostolingai, įmonės vadovui buvo mokamas didelis darbo užmokestis. V. G., bÅ«damas UAB „Gratus“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi, dirbo nuo 2006 m. gegužės 25 d. iki 2010 m. gegužės 25 d. Iki 2006 m. spalio 2 d. V. G. UAB „Gratus“ dirbo 1 valandÄ per dienÄ už minimalų valandinį įkainį. Nuo 2006 m. spalio 2 d. iki 2007 m. liepos 1 d. jis įsidarbino 8 valandų darbo dienai už 600 Lt atlyginimÄ . Nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2008 m. sausio 1 d. dirbo už 700 Lt, o nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. balandžio 1 d. už 800 Lt. 2008 m. balandžio 1 d. sau pasiskyrė 4 500 Lt atlyginimÄ , po 2009 m. birželio 1 d. atlyginimÄ padidino iki 6 000 Lt.

Kreditoriaus teigimu, tai patvirtina, kad BUAB „Gratus“ bankrotÄ nulėmė blogas valdymas, pasireiÅ¡kęs tuo, kad įmonės vadovas akivaizdžiai blogai organizavo ir planavo įmonės darbÄ , buvo sudarinėjami nuostolingi įmonei sandoriai. Vadovas nebejotinai turėjo ir galėjo įvertinti, kad statybos darbų sÄ matai iÅ¡augus 68 procentais ir vis dar jų nebaigus tikėtis pelno ir atsiskaitymo su kreditoriais neįmanoma. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 1 d. nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) UAB „Minera“ pareiÅ¡kimÄ dėl UAB „Gratus“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmetė.

IÅ¡ UAB „Minera“ trečiajam asmeniui V. G. priteisė 3 620 Lt atstovavimo iÅ¡laidų ir 1 364,85 Lt kitų bÅ«tinų ir pagrįstų iÅ¡laidų (t. 11, b.l. 14-28). Dėl didesnio apmokėjimo už darbus nei sulygta generaline sutartimi. Teismas nustatė, kad statybos pradėtos pagal 2006 m. UAB „Vilniaus architektÅ«ros studija“ parengtÄ projektÄ dėl nebaigto statyti pastato-vieÅ¡bučio ir pastato-restorano Druskupio g. 1, BirÅ¡tone rekonstrukcijos, turint 2006 m. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ . 2007 m. sausio 25 d. generaline ilgalaike statybos rangos sutartimi UAB „Gratus“ ir UAB „Tondas“ patvirtino, kad pastato-vieÅ¡bučio baigtumas tuo metu buvo 42 proc., pastato-restorano baigtumas – 37 proc.

Projekto korektÅ«ra „VieÅ¡bučio ir restorano rekonstrukcija į daugiabutį gyvenamÄ namÄ su komercinėmis patalpomis ir požemine bei antžemine automobilių saugykla“ buvo atlikta tik 2007 m. lapkričio mėnesį. Be to, 2008 m. balandžio 29 d. leidimas ir vėlesnės jo versijos (2009 m. kovo 4 d., 2009 m. rugsėjo 9 d., 2009 m. lapkričio 11 d.) patvirtina, kad statytojas yra gavęs leidimÄ keisti statinio ir priklausinių tikslų pavadinimÄ ir paskirtį. Todėl visi projektiniai dokumentai ir statybos leidimai iÅ¡duoti jau po sutarties su UAB „Tondas“ pasiraÅ¡ymo, kas paneigia pareiÅ¡kėjo argumentus, kad UAB „Gratus“, iÅ¡ anksto žinodamas, jog pastatas bus statomas ne kaip vieÅ¡butis ir restoranas, bet kaip daugiabutis namas su komercinėmis patalpomis, nepagrįstai susitarė su UAB „Tondas“ dėl daugelio darbų atlikimo.

Pažymėtina, kad UAB „Tondas“ pirminė objektinė sÄ mata 9,78 mln. Lt sumai buvo sudaryta 2007 m. sausio pabaigoje dar pagal 2006 metų projektÄ . Vėliau nusprendus rekonstruoti pastatÄ Ä¯ daugiabutį namÄ ir pradėjus ruoÅ¡ti tam atitinkamus dokumentus, buvo priimti papildomi susitarimai koreguojantys statybinių darbų apimtis. Todėl teismas sprendė, kad darbų kaina iÅ¡augo nusprendus pakeisti statinio paskirtį ir paaiÅ¡kėjus kai kuriems seniai nebaigto statyti statinio defektams, o didesnės darbų apimtys ir objekto paskirties keitimas natÅ«raliai sÄ lygojo objekto statybos kaÅ¡tų didėjimÄ .

Be to, statybų procese sprendimus priėmė ne tik UAB „Gratus“, bet dalyvavo ir profesionalus statybos proceso valdytojas ir techninis prižiÅ«rėtojas UAB „BÅ«sto sprendimai“, kuris įtakojo atliekamų darbų kiekį ir struktÅ«rÄ ir buvo triÅ¡alių sutarčių su visais rangovais dalyvis. Dėl kitų rangovų pasitelkimo. Teismas nurodė, kad darbų eigoje atlikti pakeitimai negali bÅ«ti laikomi neteisėtais. IÅ¡ sudarytų sutarčių su kitais rangovais matyti, kad atskirų atliktų darbų vertė yra mažesnė nei buvo pasiÅ«lyta UAB „Tondas“.

Taip pat darant vėlesnius pakeitimus ir atsiradus bÅ«tinybei atlikti pirminėse sÄ matose nenumatytus darbus, darbų kaina Å¡iek tiek iÅ¡augo, tačiau Å¡ių aplinkybių negalima vertinti kaip sudarančių pagrindÄ manyti, jog UAB „Tondas“ tuos papildomus darbus bÅ«tų atlikęs mažesnėmis sÄ naudomis. Dėl aktuose įraÅ¡ytų darbų atlikimo. Teismas nurodė, kad ta aplinkybė, jog pertvaros rÅ«syje įrengtos iÅ¡ silikatinių plytų, o ne iÅ¡ fibo blokelių, kurios neginčija ir trečiasis asmuo, nesudaro pagrindo teigti, jog tokiais veiksmais buvo siekiama sužlugdyti UAB „Gratus“, nes pertvarų įrengimas iÅ¡ silikatinių plytų ir siÅ«lių tarp jų rievėjimas iÅ¡ abiejų pusių kainavo 113,71 Lt/kv. m., o pertvarų iÅ¡ fibo blokelių įrengimas ir jų tinkavimas kalkiniu skiediniu iÅ¡ abiejų pusių bÅ«tų kainavęs 158,25 Lt/kv. m., Å¡i aplinkybė patvirtina tik kaÅ¡tų mažinimÄ , prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas.

AB „YIT Kausta“ ir SÄ® „Probud“ sutartimis, atliktų darbų aktais patvirtina, kad  tinkavimo darbai realiai atlikti, priimti statybos priežiÅ«rÄ vykdžiusių asmenų. Teismas sprendė, kad nustatyti minimalÅ«s darbų neatitikimai dėl realiai atliktų darbų, užaktuotų darbų ir projekte numatytų darbų, taip pat kai kurių formalių reikalavimų nesilaikymas įforminant dokumentus, bankroto pripažinimo tyčiniu klausimo teisingam iÅ¡sprendimui įtakos neturi. Teismas, analizuodamas UAB „Gratus“ finansinius duomenis nustatė, kad įmonės finansinė padėtis visais laikotarpiais buvo tolygi, t.y.

įmonė didino savo turtÄ Ä¯sipareigojimų sÄ skaita, bendrovės įsikÅ«rimo laikotarpiu jos turtÄ sudarė įstatinis kapitalas ir nevertingas nebaigtas statyti pastatas. 2007 metų vasario mėnesį susitarus dėl kreditavimo ir sudarius sutartį su UAB „Tondas“, vėliau su kitais rangovais, palaipsniui buvo didinama turto vertė, tada didinama kredito suma ir t. t. 2008 metais prasidėjo pasaulinė ekonominė krizė, kuri tęsėsi keletÄ metų, todėl pradėjus pardavinėti beveik pabaigto daugiabučio namo atskirus butus paaiÅ¡kėjo, kad pirkimas yra ženkliai sumažėjęs. Todėl, teismo nuomone, nesant žymaus nuostolio didėjimo ir turto mažėjimo požymių, nėra pagrindo teigti, kad atliktos finansinės operacijos bei sudaryti sandoriai turėjo įtakos įmonės nemokumui susidaryti, kad, akivaizdžiai gresiant bankrotui, įmonės turtas buvo paslėptas, iÅ¡Å¡vaistytas, perleistas kitiems asmenims.

Visi sandoriai buvo įprasta įmonės Å«kinė veikla, visi apmokėjimai buvo atliekami už gautas medžiagas, atliktus darbus, dėl to nei vieno iÅ¡ Å¡ių sandorių negalima laikyti kenkiančiu įmonės mokumui. Ta aplinkybė, kad sau, kaip direktoriui, 2008 metų viduryje pasididino atlyginimÄ , ar savo veikloje padarė neesminių formalių pažeidimų, nesudaro pagrindo spręsti apie įmonės privedimÄ prie bankroto tyčia. Teismas konstatavo, kad BUAB „Gratus“ bankrotÄ iÅ¡ esmės nulėmė natÅ«rali verslo nesėkmė bei 2008 m. pabaigoje prasidėjęs ekonominis sunkmetis.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Teismas atmetė tiek pareiÅ¡kėjo, tiek trečiojo asmens praÅ¡ymus dėl baudos už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis paskyrimo nurodydamas, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti bÅ«tinos sÄ lygos: dalyvaujančio byloje asmens nesÄ Å¾iningumas pareiÅ¡kiant nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, teikiant nepagrįstÄ skundÄ ar kitÄ procesinį dokumentÄ arba sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ .

Ä®statyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį, o Å¡ioje byloje teismas akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nenustatė. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo patyrė 9 050 Lt atstovavimo iÅ¡laidų, kitų iÅ¡laidų: už ekspertizės atlikimÄ 968 Lt, už kopijavimÄ 244 Lt, 62 Lt, 42 Lt, 48,85 Lt.

Trečiojo asmens atstovas advokatas byloje rengė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , atsikirtimus įvertinant papildomus įrodymus ir praÅ¡ymÄ dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 8.2 punktÄ už atsiliepimÄ maksimali priteistina suma yra 3000 Lt, pagal 8.15 punktÄ - už procesinį dokumentÄ , kuriame reiÅ¡kiamas praÅ¡ymas – 500 Lt, pagal 8.16 punktÄ â€“ už kito dokumento, susijusio su atstovavimo teisme, parengimÄ â€“ 120 Lt, maksimali priteistina suma yra 3 620 Lt.

Todėl trečiojo asmens praÅ¡oma suma už atstovavimÄ mažintina (CPK 98 str.), priteistinos kitos bÅ«tinos bei pagrįstos iÅ¡laidos – 968 Lt iÅ¡laidų už ekspertizę ir 396,85 Lt kopijavimo iÅ¡laidų (CPK 88 str. 1 d. 9 p.). III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų ir juos argumentai Atskiruoju skundu trečiasis asmuo V. G. praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartį dalyje dėl UAB „Minera“ veiksmų pripažinimo piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis bei baudos skyrimo bei dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo panaikinti ir Å¡ioje dalyje iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės: pareiÅ¡kėjo UAB „Minera“ veiksmus procese pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir skirti UAB „Minera“ 20 000 Lt baudÄ , V.

G. naudai priteisiant 10 000 Lt baudos dalį, o likusiÄ 10 000 Lt baudos dalį priteisiant valstybei; trečiojo asmens V. G. naudai iÅ¡ UAB „Minera“ priteistas atstovavimo iÅ¡laidas padidinti nuo 3 620 iki 9 050 Lt bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 11, b.l. 40-47). Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1.  Trečiojo asmens atstovas advokatas byloje rengė ne tik atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , atsikirtimus įvertinant papildomus įrodymus, praÅ¡ymÄ dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, bet ir susipažino su pareiÅ¡kėjo pateiktais procesiniais dokumentais ir jų priedais, juos vertino, taip pat vertino byloje esančius raÅ¡ytinius dokumentus bei įrodymus, dėl kilusio teisinio ginčo teikė konsultacijas klientui. Atstovavimo iÅ¡laidos pagrįstos teismui pateiktomis 2012 m. gruodžio 27 d. ir 2013 m. sausio 28 d. pažymomis apie suteiktas paslaugas, teisinių paslaugų kiekį bei suteiktų teisinių paslaugų kainÄ .

Civilinė byla yra gana sudėtinga dėl joje nagrinėjamų sudėtingų materialinės ir procesinės teisės klausimų, joje esančių dokumentų gausos. Visos atstovavimo iÅ¡laidos yra tiesiogiai susijusios su bylinėjimusi sprendžiant pagal pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ pradėtÄ teisminį procesÄ bei nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų priteisimo už advokato teikiamÄ pagalbÄ maksimalių dydžių, todėl nėra mažintinos.

2. Teismas tik nurodė, jog mažina atstovavimo iÅ¡laidų sumÄ iki 3 620 Lt, tačiau nenurodė, kurios atstovavimo iÅ¡laidos yra nepagrįstos ar virÅ¡ija Rekomendacijose nustatytus priteisimo už advokato teikiamÄ pagalbÄ maksimalius dydžius. Teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl visų suteiktų teisinių paslaugų, konsultacijų, o tik pažymėjo, jog advokatas ruošė tris procesinius dokumentus, už kuriuos iÅ¡laidos ir priteisiamos, niekaip nepasisakydamas dėl kitų suteiktų teisinių paslaugų bei jų kiekio, nepagrindė, kurie suteiktų teisinių paslaugų įkainiai per dideli, kurios konkrečiai teisinės paslaugos nėra susijusios su bylinėjimusi. Realiai patirtos 9 050 Lt atstovavimo iÅ¡laidos yra bÅ«tinos ir protingo dydžio, atitinkančios rekomendacijas.

3. Rekomendacijose nėra nurodyta, ar rekomendaciniai dydžiai yra skaičiuotini taip kaip jie nurodyti, ar esant pareigai mokėti PVM, prie rekomendacinių dydžių turėtų būti pridedamas pridėtinės vertės mokestis.

4. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog atsikirtimai į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ Ä¯vertinti papildomus įrodymus vertintini kaip kitas dokumentas, susijęs su atstovavimu teisme, ir jam taikomi Rekomendacijų 8.16 punkte numatyti įkainiai. Apelianto teigimu, jis siekdamas apsiginti nuo pareiÅ¡kėjo nepagrįsto pareiÅ¡kimo, pateikė dokumentÄ â€žatsikirtimÄ â€œ, pagal kurio apimtį (11 lapų) bei turinį, jame reiÅ¡kiamų atsikirtimų pobÅ«dį bei prie jo pridėtų dokumentų kiekį, Å¡is procesinis dokumentas atitinka triplikÄ , kuris pagal rekomendacijas vertintinas maksimalia 1 750 Lt suma.

Todėl Å¡iuo atveju rekomendaciniai dydžiai nebuvo virÅ¡yti.  5. Teismas privalėjo priteisti iÅ¡laidas už praÅ¡ymÄ dėl UAB „Minera“ veiksmų procese bei BUAB „Gratus“ bankroto pripažinimo tyčiniu pripažinimo piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir baudos paskyrimo, nes Å¡is praÅ¡ymas buvo ne materialinis teisinis, tačiau procesinis. Apelianto teigimu, teismui iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir jį atmetus, laikytina kad galutinis teismo procesinis sprendimas dėl bylos esmės buvo priimtas V.

G. naudai, todėl ir visos byloje patirtos iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti priteistos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo kaip teisminį ginÄÄ pralaimėjusios Å¡alies.

6. Teismas praÅ¡ymÄ pripažinti UAB „Minera“ veiksmus piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir skirti baudÄ netenkino, neatskleisdamas praÅ¡ymo esmės ir nenurodydamas motyvų, kuriais vadovaujantis atmetė trečiojo asmens pateiktus argumentus, jų neanalizavo. Apelianto teigimu, pareiÅ¡kėjas savo procesiniuose dokumentuose nurodė daug nepagrįstų argumentų, suvokdamas savo teikiamų argumentų nepagrįstumÄ , juos teikė manipuliuodamas faktais ir apsunkindamas bylos nagrinėjimÄ , sÄ moningai siekdamas suklaidinti teismÄ ir gauti neteisėtÄ rezultatÄ â€“ pripažinti UAB „Gratus“ bankrotÄ tyčiniu. Tokie pareiÅ¡kėjo veiksmai atitinka CPK 95 straipsnio įtvirtintus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymius. Trečiasis asmuo UAB „Minera“ atsiliepimu į trečiojo asmens V. G. atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (t. 11, b.l. 81-84). Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Teismas V. G. naudai priteisė ne per mažas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau prieÅ¡ingai klaidingai apskaičiavo ir priteisė per dideles. Nepagrįsti trečiojo asmens aiÅ¡kinimai, kad už bylos medžiagos nagrinėjimÄ procesiniam dokumentui parengti turėtų bÅ«ti priteisiamos papildomos iÅ¡laidos.

2. UAB „Minera“ į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl tyčinio bankroto nustatymo kreipėsi turėdama pagrįstų įtarimų ir sÄ Å¾iningai naudodamasi savo kaip kreditoriaus teise praÅ¡yti teismo nustatyti, ar bankrotas yra tyčinis. V. G. argumentai, kad UAB „Minera“ pareiÅ¡kimas dėl tyčinio bankroto yra sÄ moningas teismo klaidinimas, nepagrįsti įrodymais, o reikalavimai pripažinti UAB „Minera“ veiksmus piktnaudžiavimu teise tėra nepagrįstai agresyvus puolimas pasinaudojant procesinėmis teisėmis.

Atsakovas BUAB „Gratus“ atsiliepimu į trečiojo asmens V. G. atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (t. 11, b.l. 86-87). Nurodo, kad atsakovas neįžvelgia akivaizdžių UAB „Minera“ piktnaudžiavimo teise požymių teikiant pareiÅ¡kimÄ dėl BUAB „Gratus“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Administratorius nurodo, kad jis kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo tikslu nustatyti, ar BUAB „Gratus“ lėšos, vykdant statybas BirÅ¡tone, nebuvo iÅ¡vaistytos.

Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas, todėl vertintina, kad UAB „Minera“ pagrįstai įtarė, kad BUAB „Gratus“ bankrotas yra tyčinis ir, įgyvendindama savo kaip kreditoriaus teises, kreipėsi į teismÄ . Atskiruoju skundu trečiasis asmuo (pareiÅ¡kėjas) UAB „Minera“ praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – BUAB „Gratus“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu (t. 11, b.l. 56-61).

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas vertino įrodymus atskirai, nesiedamas jų tarpusavyje, dalies įrodymų apskritai nevertindamas arba įvertindamas klaidingai. Apelianto teigimu, darbo sÄ mata nuo 9 780 000 Lt iÅ¡augo iki 16 432 626,43 Lt, t.y. 68 procentais nepagrįstai, o toks darbų pabrangimas ir buvo UAB „Gratus“ nemokumo priežastis.

2. UAB „Gratus“ direktorius, tiek rengdamas pirminį projektÄ , tiek sudarydamas rangos sutartį su UAB „Tondas“, tiek kreipdamasis į AB Å iaulių bankas dėl finansavimo planavo daugiabučio namo statybas. Todėl teismo iÅ¡vada, kad pastatÄ rekonstruoti į daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ buvo nuspręsta vėliau, t.y. po rangos sutarties su UAB „Tondas“ pasiraÅ¡ymo, yra klaidinga ir prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams. Apelianto teigimu, formalus projekto pavadinimas buvo sÄ lygotas žemės paskirties, o ne tikrųjų ketinimų.

3. Abejonių, kad statybos darbų apimčių iÅ¡augimÄ sÄ lygojo pastato paskirties pakeitimas, kelia ne tik aplinkybės, kad sudarant sutartį su UAB „Tondas“ jau buvo žinoma apie bÅ«simÄ formalų pastato paskirties keitimÄ , sutarties su UAB „Tondas“ pakeitimai didinant statybų kainÄ dėl keičiamo projekto buvo pradėti kitÄ mėnesį po sutarties pasiraÅ¡ymo, prie projekto pakeitimo aiÅ¡kinamajame raÅ¡te teikiami paaiÅ¡kinimai, kad projekto korektÅ«ros sprendiniais yra keičiama tik patalpų paskirtis, tačiau ir tai, kad pastato bendrasis plotas iÅ¡ esmės nepakito, t.y. bendras plotas sumažėjo 1,4 proc., kai statybų darbų kaina padidėjo 68 proc.

4. Tam, kad bÅ«tų galima pasakyti, ar sÄ mata buvo padidinta pagrįstai, apelianto teigimu, pirmiausia reikėtų tikslių duomenų, kokie buvo atlikti projekto pakeitimai, kokie darbai tokių pakeitimų įgyvendinimui buvo bÅ«tini atlikti, kiek jie bÅ«tų kainavę, ar Å¡ie darbai nebuvo įvertinti pirminėje sÄ matoje. Fotonuotraukos gali patvirtinti tam tikru momentu buvusį vizualinį vaizdÄ , tačiau niekaip nepagrindžia sÄ matos dydžio pasikeitimo pagrįstumo. Teismas vertino statinio tÅ«rio pasikeitimus, tačiau nevertino bendrojo ploto rodiklio, kuris pasikeitė nežymiai, nes nepasikeitė pastato aukÅ¡tų skaičius ir aukÅ¡tingumas. Be to, pastato tÅ«ris, kaip rodiklis atspindintis pasikeitimus, neturėtų bÅ«ti vertinamas, nes jį skaičiuojant buvo padaryta klaida, t.y. į pastato tÅ«rį iki 2009 m. rugsėjo 9 d. nebuvo įskaičiuotas rÅ«sio aukÅ¡to plotas.

5. VÅ Ä® „Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centras“ ekspertai nepasisakė, jog 2007 m. sausio 25 d. sÄ mata, įvertinus projekto pakeitimus, 68 procentais padidėjo pagrįstai. Be to, apelianto nuomone, Å¡is ekspertizės aktas turėtų bÅ«ti vertinamas kritiÅ¡kai. Ekspertai iÅ¡vadÄ dėl pradinių projektinių sprendinių ir projekto korektÅ«ros sprendinių daro iÅ¡ brėžinių, ant kurių dalies nėra ne tik atsakingų asmenų parašų, datos, tačiau ir spaudo patvirtinančio, kad Å¡is projektas buvo suderintas ir pagal jį buvo iÅ¡duotas atitinkamai 2006 m. ar 2008 m. statybos leidimai.

Ekspertas iÅ¡vadÄ dėl pastato ploto pasikeitimo daro pagal rodiklių lentelę, kurioje nurodyti duomenys neatitinka nei vieno iÅ¡ statybos leidimo duomenų, taigi pagal Å¡iÄ rodiklių lentelę negalėjo bÅ«ti iÅ¡duotas nei vienas statybos leidimas. Net jeigu ekspertizę laikyti teisinga, tai ji neįrodo, kad sÄ matos padidėjimas gali bÅ«ti pagrįstas projekto pakeitimais, t.y. kad įgyvendinant projekto pakeitimus papildomai reikėjo atlikti darbų už 6 652 626,43 Lt.

6. Teismo iÅ¡vada, kad dalis statybos darbų buvo atlikti ne už didesnę kainÄ , tačiau prieÅ¡ingai – už mažesnę, yra visiÅ¡kai nesuprantama ir logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinama, priimta nevertinant visų faktinių aplinkybių. Taip pat nepagrįsta ir klaidinga teismo iÅ¡vada, kad vietoj fibo blokelių įrengus gipso kartono sienas buvo mažinami statybos kaÅ¡tai, o tinkavimo darbai buvo atlikti.

7. Statybos departamento duomenimis statybos darbų kainos 2008-2009 m. rinkoje mažėjo, o ne kilo. Rekonstruojamo pastato 1 m2 kaina statybos darbų kaina 2007-2008 m. m. rinkoje buvo apie 2000-2200 Lt/m2 bendrojo ploto, o šiuo atveju 1 m2 kaina buvo 2 560 Lt, taigi, didesnė nei rinkos kaina.

8. Sprendžiant tyčinio bankroto klausimÄ reikÅ¡minga ir pakankama nustatyti, kad bÅ«tent labai didelis statybų darbų pabrangimas bei neužbaigtos statybos ir buvo UAB „Gratus“ bankroto priežastis, o statybos darbų kaina neabejotinai iÅ¡augo dėl netinkamo statybų organizavimo, įmonei nenaudingų susitarimų sudarymo, per didelių sutarčių kainų ir neracionalaus įmonės lėšų valdymo.

9. Teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ UAB „Minera“ V. G. bylinėjimosi iÅ¡laidas kopijavimo paslaugoms, nes iÅ¡ pateiktų sÄ skaitų už kopijavimo paslaugas nėra aiÅ¡ku kÄ V. G. kopijavo (iÅ¡skyrus Kauno apygardos teismo sÄ skaitÄ ). Be to, įkainiai už Å¡ias paslaugas yra neprotingai dideli, neatitinka rinkos sÄ lygų, todėl Å¡ios iÅ¡laidos nepriteistinos iÅ¡ UAB „Minera“.

10. Teismas klaidingai apskaičiavo maksimalias galimas priteisti iÅ¡laidas už atsikirtimus į atskirÄ jį skundÄ , nes pagal rekomendacijas už atsikirtimus į atskirÄ jį skundÄ maksimali priteistina suma yra 450 Lt, o ne 3 000 Lt. Apeliantas praÅ¡o prie bylos prijungti papildomus įrodymus, kuriuos pateikti bÅ«tinybė iÅ¡kilo ir galimybė atsirado tik teismui priėmus nutartį: 2009 m. UAB „Vilniaus architektÅ«ros studija“ raÅ¡tas; UAB „Gratus“ praÅ¡ymas dėl statybos leidimo; rÅ«sio aukÅ¡to planas (laida B) su paraÅ¡ais; rÅ«sio aukÅ¡to planas (pirminis projektas), rÅ«sio aukÅ¡to planas (laida B) ir rÅ«sio aukÅ¡to planas (laida C); 2013 m. kovo 13 d. UAB „LEZ Projektų valdymas“ atsakymas; 2012 m. birželio 26 d. Kauno VPK ENTV praneÅ¡imas. Atsakovas BUAB „Gratus“ atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Minera“ atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį tenkinti (t. 11, b.l. 88-89). Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Nuo pat statybų pradžios ir generalinės rangos sutarties su UAB „Tondas“ pasiraÅ¡ymu UAB „Gratus“ buvo žinoma, kad vieÅ¡butį ir restoranÄ ketinama rekonstruoti į daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ ir statybos bus vykdomos ne pagal 2006 m. projektÄ â€žVieÅ¡bučio ir restorano rekonstrukcija“, o pagal Å¡io projekto korektÅ«rÄ . To pasėkoje, pasiraÅ¡ant sutartį su UAB „Tondas“, sÄ mata nepagrįstai buvo paskaičiuota pagal projektÄ , pagal kurį nebus vykdomos statybos ir nepagrįstai padidinta statybos darbų sÄ mata. Atsakovo teigimu, statybos pagal projekto korektÅ«ros sprendinius buvo vykdomos nuo pat statybų pradžios, t.y. formaliai neteisėtai, tačiau žinant, kad po žemės paskirties pakeitimo bus kreipiamasi dėl statybos leidimo pagal projekto korektÅ«rÄ iÅ¡davimo.

2. Teismas padarė klaidingas iÅ¡vadas vertindamas UAB „SPKT“ ekspertizės iÅ¡vadas. UAB „SPKT“, kuri vertino tik kelis fragmentus, nurodė, kad faktiÅ¡kai objekte atlikta mažiau darbų nei užaktuota. Todėl teismo iÅ¡vada, kad aplinkybės, jog sÄ matoje numatytas ir užaktuotas darbų kiekis sutampa bei visi darbai faktiÅ¡kai buvo atlikti, yra klaidinga. Atsakovo teigimu, reikia atriboti aktuotÄ kiekį nuo faktiÅ¡kai objekte atlikto darbų kiekio, nes faktiÅ¡kai objekte neatlikti, tačiau užaktuoti darbai patvirtina faktÄ , kad UAB „Tondas“ nepagrįstai buvo mokama už užaktuotus, bet neatliktus darbus.

Dėl to statybos darbų sÄ mata iÅ¡augo nepagrįstai, kas lėmė statybos kaÅ¡tų nepagrįstÄ padidėjimÄ , UAB „Gratus“ galimybes gauti pelnÄ ir padengti kaÅ¡tus mažėjimÄ ir bankrotÄ . Atsakovas praÅ¡o prie bylos prijungti naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ UAB „Gratus“ sutartį su UAB „Vilniaus architektÅ«ros studija“ bei SusitarimÄ Nr. 1 prie Å¡ios bylos, nes Å¡io dokumento pateikimo poreikis iÅ¡kilo vėliau nei buvo teiktas atsiliepimas. Trečiasis asmuo V. G. atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Minera“ atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 11, b.l. 100-115).

Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais įrodymais:

1. Neginčijama aplinkybė, kad pasirašant generalinės rangos sutartį viešbučio ir restorano rekonstrukcijai jau buvo žinoma, kad bus statomas gyvenamasis namas su komercinėmis patalpomis. Trečiojo asmens teigimu, objekto paskirtis iš tiesų buvo keičiama ir dėl šios priežasties didėjo statybos darbų kaštai.

2. Sprendžiant, ar tarp pirminio projekto ir projekto korektÅ«ros yra skirtumų, ar jie esminiai, papildomai turėtų bÅ«ti remiamasi pirminio projekto ir projekto korektÅ«ros brėžiniais, kurie pateikti kartu su VÅ Ä® „Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro“ ekspertizės aktu. Å iame akte pateikiamas pirminio projekto ir projekto korektÅ«ros palyginimas. UAB „Minera“ nepateikė įrodymų, jog turimÄ statybos darbų rezultatÄ (pastatÄ ) galima bÅ«tų buvę pastatyti atliekant statybos darbus, nurodytus 2007 m. sausio 25 d. objektinėje sÄ matoje ir jÄ detalizuojančiose lokalinėse sÄ matose.

Be to, pateikti atliktų darbų aktai patvirtina, kad buvo atliktas ženkliai didesnis statybos darbų kiekis, atitinkantis 2007 m. gruodžio 1 d. objektinėje sÄ matoje, jÄ detalizuojančiose lokalinėse sÄ matose, generalinės rangos sutarties prieduose Nr. 19-27 ir jų sÄ matose nurodytus statybos darbus. Todėl nepagrįsti UAB „Minera“ argumentai, kad keičiant projektÄ buvo keičiama tik pastato paskirties registracija ir pavadinimas statybos leidime, o ne projektas iÅ¡ esmės.

3. UAB „Minera“ nenurodo, kuo remiantis skaičiuoja statybos darbų aktų už 16 432 626,43 Lt, nes byloje esantys atliktų darbų priėmimo aktai ir kiti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad statybos darbų atlikta ir perduota ne daugiau kaip už 14 564 546 Lt. Be to, projekto pakeitimai nėra vienintele statybos darbų sÄ matos iÅ¡augimo priežastimi, nes sÄ matos iÅ¡augimÄ taip pat sÄ lygojo ir statybos darbų eigoje iÅ¡aiÅ¡kėję rekonstruojamų pastatų griuvėsių konstrukcijų defektai, dėl kurių buvo bÅ«tina atlikti papildomus griovimo ir statybos darbus už 2 130 264 Lt. Todėl darytina iÅ¡vada, kad dėl projekto pakeitimų statybos darbų suma iÅ¡augo ne daugiau kaip 2 654 282 Lt (14 564 546 Lt - 9 780 000 Lt - 2 130 264 Lt).

4. Pakeitus projektÄ , parduodamas gyvenamasis plotas padidėjo 520 kv.m, todėl vien Å¡io ploto padidėjimas turėjo sÄ lygoti papildomas 2 638 480 Lt pajamas (520 kv.m. x 5074 Lt). Taip pat papildomi kaÅ¡tai sÄ lygojo ir papildomÄ 749 kv.m rÅ«sių ploto atsiradimÄ , pastato tÅ«rio padidėjimÄ , erdvinį patalpų iÅ¡dėstymÄ , ketvirtojo aukÅ¡to su terasomis įrengimÄ , t.y. suteikė papildomÄ pridėtinę vertę. Tačiau 2009 m. butų kainos parduodamame baigtame statyti name nukrito iki 2500-2800 Lt/kv.m., kas ir sÄ lygojo UAB „Gratus“ bankrotÄ .

5. Nors UAB „Minera“ nurodo, kad statybų eigoje buvo aktuojami faktiÅ¡kai neatlikti darbai taip nepagrįstai padidinant darbų kainÄ , tačiau Å¡ių aplinkybių neįrodė ir nenuginčijo prieÅ¡ingas aplinkybes patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų. Taip pat nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad UAB „Minera“ pateiktos atitinkamu laikmečiu galiojusios statybos darbų rinkos kainos yra teisingos.

6. UAB „Minera“ nepagrįstai nurodė, kad iÅ¡ pateiktų sÄ skaitų už kopijavimo paslaugas nėra aiÅ¡ku, kas buvo kopijuota. V. G. nurodo, kad pridėtos UAB „Ciklonas“ sÄ skaitos už kopijavimo paslaugas patvirtina, kad jis padarė 224 vnt. kopijų ir patyrė 244 Lt, 62 Lt, 42 Lt ir 48,85 Lt iÅ¡laidų, o detalizuoti kiekvienos padarytos dokumento kopijos sÄ skaitoje nėra bÅ«tinybės.

7. Procesinis dokumentas – atsikirtimas į atskirÄ jį skundÄ , nebuvo rengtas V. G. advokato, o atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu parengimo iÅ¡laidos nevirÅ¡ija rekomendacijose įtvirtintų maksimalių dydžių.                     V. G. praÅ¡o priteisti 1 200 Lt advokato iÅ¡laidų už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ vadovaujantis rekomendacijų 8.11 punktu (atsiliepimas į apeliacinį skundÄ ). Jei teismas manytų, jog Å¡iuo atveju nėra taikytinas rekomendacijų 8.11 punktas, tai tokiu atveju spręstina dėl rekomendacijų 11 punkto taikymo, pagal kurį teismas iÅ¡imtinais atvejais gali nukrypti nuo rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkinti praÅ¡ymai dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, dėl baudos už piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskyrimo bei dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirieji skundai netenkintini. Dėl UAB „Minera“ atskirojo skundo Apeliantas (kreditorius) UAB „Minera“ prašė pripažinti BUAB „Gratus“ bankrotÄ tyčiniu dėl įmonės vadovo V. G. veiksmų, t.y. neracionalaus įmonės valdymo, ko pasėkoje įmonės nepagrįstas įsipareigojimų padidėjimas lėmė UAB „Gratus“ bankrotÄ . Įmonių bankroto įstatymo (toliau - Ä®BÄ®) 2 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia.

Jeigu įmonės bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas nustato tyčinį bankrotÄ , administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per penkerių metų laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ir pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius įmonės bankroto bylÄ nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (Ä®BÄ® 20 str.).

Ä®statyme nenurodyta aplinkybių, kurioms esant galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , kad įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui bÅ«tina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia Å¡ios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tokie atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sprendimų yra nuostolingai perleidžiamas, sunaikinamas, sugadinamas ar iÅ¡Å¡vaistomas įmonės turtas, sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiÅ¡kia nepagrįstai didelę finansinę naÅ¡tÄ Ä¯monei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklÄ Ä¯ kitÄ tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtÄ Ä¯monę, atsiskaitoma tik su tam tikrais kreditoriais ir pan., gali bÅ«ti vertinami kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai.

Pažymėtina, kad tam, jog bÅ«tų galima pripažinti bankrotÄ tyčiniu, nebÅ«tina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotÄ , tačiau turi bÅ«ti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004, 2012 m. liepos mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Taigi, įmonės valdymo organų veiksmų bei sprendimų tikslingumui, sprendimus priėmusių asmenų tyčiai dėl galimai žalingų įmonei veiksmų ir sprendimų nustatyti privalo bÅ«ti iÅ¡tirta ir įvertinta faktinių aplinkybių visuma, iÅ¡ kurios ir galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ apie Å¡ių asmenų veikos kryptingumÄ bei spręsti, ar galima pakankamai pagrįstai manyti apie tyčiniam bankrotui bÅ«dingų požymių egzistavimÄ .

Tai pagrįstai nurodo ir apeliantas. Kita vertus, tai nurodęs, atskirajame skunde apeliantas, teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡ esmės pats prieÅ¡taraudamas minėtam teiginiui, konstatuoja atskiras faktines aplinkybes, nepagrįsdamas kaip Å¡ios aplinkybės paneigia įprastos veiklos (tegul ir su galimais trÅ«kumais) požymius bei leidžia daryti iÅ¡vadas bÅ«tent apie tyčinio bankroto požymius. UAB „Minera“ teigimu, UAB „Gratus“ tyčinį bankrotÄ iÅ¡ esmės lėmė UAB „Gratus“ prisiimti įsipareigojimai vykdant pastato Druskupio g. 1, BirÅ¡tone, rekonstrukcijÄ .

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų bei Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, kad statybos buvo pradėtos pagal 2006 metais UAB „Vilniaus architektÅ«ros studija“ parengtÄ projektÄ dėl nebaigto statyti pastato - vieÅ¡bučio ir pastato - restorano, Druskupio g. 1, BirÅ¡tone, rekonstrukcijos, turint 2006 metais iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ . 2007 m. sausio 25 d. generaline ilgalaike statybos rangos sutartimi UAB „Gratus“ ir UAB „Tondas“ susitarė, kad UAB „Tondas“ savo rizika ir medžiagomis rekonstruos vieÅ¡butį (ir/ar butus) ir restoranÄ , o UAB „Gratus“ sumokės objektinėje sÄ matoje nurodytÄ kainÄ â€“ 9 780 000 Lt (t. 5, b.l. 70-80, 81).

Ketinant rekonstruoti pastatÄ Ä¯ daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ su komercinėmis patalpomis ir požemine bei antžemine automobilių saugykla, vėliau - 2007 m. lapkričio mėnesį - buvo atlikta techninio projekto korektÅ«ra (t. 10, b.l. 72). 2008 m. balandžio 29 d. leidimas ir vėlesnės jo versijos (2009 m. kovo 4 d., 2009 m. rugsėjo 9 d., 2009 m. lapkričio 11 d.) patvirtina, kad statytojas yra gavęs leidimÄ keisti statinio ir priklausinių tikslų pavadinimÄ ir paskirtį (t. 6, b.l. 125-126, 127-128, 129-130, 131-132).

Apeliantas UAB „Minera“ teigia, kad statybos rangos sutartis su UAB „Tondas“ buvo pasiraÅ¡yta su 9 780 000 Lt sÄ mata, o prieÅ¡ UAB „Gratus“ bankrotÄ statybos darbų aktų buvo pasiraÅ¡yta 16 432 626,43 Lt sumai, todėl darbų sÄ mata padidėjo 68 procentais, o toks darbų nepagrįstas pabrangimas ir buvo UAB „Gratus“ nemokumo priežastis. UAB „Minera“ vertinimu, reikia nustatyti sÄ matos padidėjimo tikrÄ sias priežastis, įvertinti sÄ matos padidėjimo įtakÄ bankrotui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ioje byloje esminis klausimas yra ne tiek atskirų priežasčių, galimai net ir prisidėjusių prie įmonės tapimo nemokia, nustatymas, o tai, ar nemokumo atsiradimo buvo siekiama tyčia arba bent sÄ moningai nesÄ Å¾iningomis priemonėmis bei tikslais kuriamos prielaidos nemokumui kilti. Todėl, nagrinėjant klausimÄ dėl UAB „Gratus“ bankroto pripažinimo tyčiniu, visų pirma reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti sÄ matos kainos padidėjimo įtakÄ ne tiek įmonės nemokumo atsiradimui apskritai, kiek tai ar UAB „Gratus“ sudarytomis sutartimis, rekonstruojant pastatÄ , ar kitokia veikla (ne)buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, t.y. ar yra požymiai, jog UAB „Gratus“ prie bankroto buvo privesta tyčia.

UAB „Minera“ teigimu, pasiraÅ¡ant 2007 m. sausio 25 d. generalinės rangos sutartį su UAB „Tondas“ jau buvo žinoma, kad bus statomas daugiabutis gyvenamasis namas su komercinėmis patalpomis, o ne vieÅ¡butis su restoranu, todėl statybos darbų sÄ matos iÅ¡augimas 68 procentais yra nepagrįstas. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ V. G. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ iÅ¡dėstytų argumentų, jis ir neginčija Å¡ios aplinkybės, nes atsižvelgiant į tai, kad projektas gyvenamajam namui su komercinėmis patalpomis tuo metu dar nebuvo parengtas ir nebuvo iÅ¡duotas statybos leidimas tokio objekto statybai, todėl ir buvo nuspręsta pradėti statybas pagal turimÄ parengtÄ 2006 metų projektÄ ir 2006 m. lapkričio 22 d. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ .

Todėl UAB „Minera“ nurodyta aplinkybė, kad pasiraÅ¡ant generalinės rangos sutartį vieÅ¡bučio ir restorano rekonstrukcijai jau buvo žinoma, jog bus statomas gyvenamasis namas su komercinėmis patalpomis, nelaikytina itin reikÅ¡minga klausimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimui. Juo labiau, kad UAB „Tondas“ pirminė objektinė sÄ mata 9 780 000 Lt sumai buvo sudaryta 2007 m. sausio 25 d. pagal 2006 metais parengtÄ projektÄ (t. 5, b.l. 81). Sprendžiant ar tarp pirminio projekto ir projekto korektÅ«ros yra skirtumų, ar jie esminiai, vertintini pirminio projekto ir projekto korektÅ«ros brėžiniai, patvirtinti BirÅ¡tono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus vedėjo rezoliucijomis, sudėtomis iÅ¡duodant 2006 m. lapkričio 22 d. statybos leidimÄ ir 2008 m. balandžio 29 d. statybos leidimÄ .

Byloje esanti VÅ¡Ä® „Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centras“ 2012 m. lapkričio 20 d. eksperto iÅ¡vada patvirtina, kad palyginus pirminio projekto (vieÅ¡bučio ir restorano rekonstrukcija) ir korektÅ«ros (vieÅ¡bučio ir restorano rekonstrukcija į daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ su komercinėmis patalpomis, antžemine ir požemine automobilių saugyklomis) statinio konstrukcines ir statinio aukÅ¡tų planų dalis matyti, kad jos tarpusavyje iÅ¡ esmės skiriasi tiek techninio projekto lygyje, tiek konstruktyviniais darbo projekto lygio sprendiniais.

Palyginus pirminio projekto ir korektÅ«ros konstrukcinius sprendimus matyti, kad korektÅ«roje mažai kas iÅ¡liko iÅ¡ pirminio projekto. Palyginus pirminio projekto ir korektÅ«ros projektinius sprendimus matyti, kad vykdant statinio statybÄ (rekonstrukcijÄ ) pagal pirminį projektÄ iÅ¡ esmės nebÅ«tų įgyvendinti korektÅ«roje numatyti projektiniai sprendimai. Palyginus pirminio projekto ir korektÅ«ros statinio konstrukcines ir statinio aukÅ¡tų planų dalis matyti, kad statant statinį pagal korektÅ«roje nurodytus sprendinius negalima statinio vidaus inžinierinių tinklų statyti pagal pirminį projektÄ .

Atitinkama iÅ¡vada galima ir dėl lauko inžinierinių tinklų, tačiau dėl duomenų trÅ«kumo kategoriÅ¡kos iÅ¡vados dėl lauko inžinierinių tinklų neduota. Statant (rekonstruojant) statinį pagal korektÅ«rÄ negalima vadovautis 2007 m. sausio 25 d. objektine sÄ mata (t. 9, b.l. 90-196). Taigi, atlikta ekspertizė nustatė, kad projekto korektÅ«ra pakeitė objektÄ iÅ¡ esmės, todėl pagal pirminius dokumentus statinio nebÅ«tų galima pastatyti. Byloje esantys įrodymai: ekspertizės aktas, pirminio projekto ir projekto korektÅ«ros brėžiniai (originalai), 2007 m. sausio 25 d. objektinė sÄ mata ir jÄ detalizuojančios lokalinės sÄ matos bei 2007 m. gruodžio 1 d. objektinė sÄ mata ir jÄ detalizuojančios lokalinės sÄ matos paneigia UAB „Minera“ argumentus, kad keičiant projektÄ buvo keičiama tik formali pastato paskirties registracija ir pavadinimas statybos leidime, o ne projektas iÅ¡ esmės. Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos projekto pakeitimai nebuvo vienintelė statybos darbų sÄ matos iÅ¡augimo priežastis, nes statybų darbų sÄ matos iÅ¡augimÄ taip pat sÄ lygojo ir statybos darbų eigoje iÅ¡aiÅ¡kėjęs rekonstruojamų pastatų griuvėsių konstrukcijų defektai, kurie turėjo bÅ«ti Å¡alinami nepriklausomai nuo to, pagal kokį projektÄ pradinį ar korektÅ«ros vykdytini statybos darbai.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad statybos darbų kaina išaugo nusprendus pakeisti statinio paskirtį ir paaiškėjus nebaigto statyti statinio defektams. Nors UAB „Minera“ teigia, kad statybos darbai nebuvo baigti, tačiau iš 2012 m. spalio 12 d. Statybos užbaigimo akto matyti, kad gyvenamasis namas su komercinėmis patalpomis ir požemine bei antžemine automobilių saugykla, vandentiekio tinklai, nuotėkų šalinimo tinklai adresu Druskupio g. 1, Birštonas, atitinka statinio projekto sprendinius, pateikti visi privalomi dokumentai ir jie atitinka nustatytus reikalavimus, statinių bendrieji rodikliai, nurodyti statinio projekte, atitinka faktinius/nukrypimai nuo faktinių yra neesminiai (t. 10, b.l. 65-70).

Be to, 2007 metų lapkričio mėnesio UAB „Vilniaus architektūros studija“ techninio projekto korektūra patvirtina, kad pastatytas statinys, atitinkantis korektūros sprendinius, yra tvirtinimo žymos: „TAIP PASTATYTA“ (t. 10, b.l. 72-130). UAB „Gratus“ įstatuose numatyta, kad bendrovės veiklos tikslas – siekti pelno užsiimant viešbučių, gyvenamųjų namų ir kitokios paskirties pastatų statyba, prekyba nekilnojamuoju turtu, nekilnojamojo turto nuoma ir kita teisės aktų nedraudžiama veikla.

Pagrindinė UAB „Gratus“ veikla nuo jos įregistravimo, t.y. 2006 m. gegužės 12 d., buvo bÅ«tent nebaigto statyti pastato, esančio Druskupio g. 1, BirÅ¡tone, rekonstrukcija į gyvenamÄ jį namÄ (butus) su komercinėmis patalpomis, požemine, antžemine automobilių saugykla ir kitais priklausiniais ir su tuo susiję sandoriai. Darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡ pastatyto nekilnojamojo turto UAB „Gratus“ siekė gauti pajamas (pelnÄ ). BÅ«simų pajamų realumÄ patvirtina ir tai, kad 2007 m. vasario 13 d.

AB Šiaulių bankas ir UAB „Gratus“ sudarė Kreditavimo sutartį dėl 6 900 000 Lt kredito suteikimo dalimis pastato rekonstrukcijai neviršijant pagal rekonstrukcijos darbų atlikimo aktus bankui įkeisto nekilnojamojo turto 70 proc. vertės (t. 8, b.l. 161-166); 2009 m. gegužės 27 d. pakeitimu patikslinta kredito suma – 12 000 000 Lt (t. 8, b.l. 167); 2009 m. rugsėjo 30 d. pakeitimu patikslinta kredito suma – 11 926 494,55 Lt (t. 8, b.l. 168-169); 2009 m. gruodžio 29 d. pakeitimu patikslinta kredito suma – 12 212 471,67 Lt (t. 8, b. l. 170).

Taigi, UAB „Gratus“ veiklos perspektyvos ir finansinės galimybės buvo įvertintos ir profesionalaus finansų rinkos dalyvio - banko. Nėra jokio pagrindo manyti, kad tik įsikÅ«rusios bendrovės vadovai minėtu projektu jau buvo iÅ¡ anksto planavę tyčinį bankrotÄ ar sÄ moningÄ Ä¯monės nuostolingÄ veiklÄ apskritai. Taip pat pažymėtina, kad 2007 m. vasario 19 d. tarp UAB „Gratus“ ir UAB „BÅ«sto sprendimai“ buvo pasiraÅ¡yta statinio projektavimo ir statybos valdymo pavedimo sutartis, pagal kuriÄ be kitų sutartyje numatytų įsipareigojimų Å¡i bendrovė įsipareigojo vykdyti rangos sutarčių vykdymo kontrolę ir administravimÄ , koordinuoti statybos darbų eigÄ , kontroliuoti jų atitikimÄ projekto reikalavimams, organizuoti pasitarimus statybvietėje, informuoti užsakovÄ apie priimtus valdymo sprendimus, organizuoti ir vykdyti statybos darbų techninę priežiÅ«rÄ , teikti pasiÅ«lymus dėl statinio projekto pakeitimų ir tobulinimų, gerinančių statinio eksploatacines savybes ir mažinančius statybos kaÅ¡tus, priimti iÅ¡ rangovų atliktų darbų aktus, tikrinti juose pateiktų įrašų tikrumÄ ir teisingumÄ , darbų kiekį, įkainių ir panaudotų medžiagų atitikimÄ projektinei dokumentacijai, analizuoti ir kontroliuoti visus projektinėje dokumentacijoje numatytus statybos kainos virÅ¡ijimo atvejus ir kt. (t. 8, b.l. 107-109, 110).

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, statybų procese sprendimus priėmė ne vien UAB „Gratus“, bet dalyvavo ir profesionalus statybos proceso valdytojas ir techninis prižiÅ«rėtojas UAB „BÅ«sto sprendimai“, kuris įtakojo atliekamų darbų kiekį ir struktÅ«rÄ bei buvo triÅ¡alių sutarčių su visais rangovais dalyvis. Taigi, UAB „BÅ«sto sprendimai“ vykdė UAB „Gratus“ sudarytų rangos sutarčių kontrolę ir administravimÄ bei statybos darbų techninę priežiÅ«rÄ .

Kaip minėta, teisminėje praktikoje tyčinio bankroto požymiais laikoma tai, kai įmonė tyčia paslepia, iÅ¡Å¡vaisto, dovanoja ar sunaikina savo turtÄ arba įvykdo kitus tyčinius veiksmus, dėl kurių yra pagrindo manyti, jog iÅ¡ likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų. Bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotÄ nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Gratus“ sudaryti sandoriai buvo įprasta įmonės ūkinė veikla, visi apmokėjimai buvo atliekami už gautas medžiagas, atliktus darbus, dėl to šių sandorių negalima laikyti kaip nukreiptų pakenkti įmonės mokumui ar jos veiklai apskritai. Be to, 2008 metais prasidėjus ekonominei krizei, UAB „Gratus“ pradėjus pardavinėti daugiabučio namo atskirus butus paaiškėjo, kad pirkimas yra ženkliai sumažėjęs (t. 9, b.l. 86).

Todėl, kaip nurodo V. G., įmonei pradėjo stigti apyvartinių lėšų, sustojo atsiskaitymas su kreditoriais (rangovais). Esant Å¡ioms aplinkybėms, galima manyti, kad UAB „Gratus“ savo veikloje, kaip ir didelė dalis Å«kio subjektų, iÅ¡ tikrųjų susidÅ«rė su finansiniais, ekonominiais sunkumais ir tai turėjo reikÅ¡mę įmonės veiklai. IÅ¡ UAB „Minera“ atskirojo skundo argumentų visumos matyti, kad apeliantas apskritai labiau įrodinėja bendrÄ sias UAB „Gratus“ nemokumo atsiradimo priežastis, kas lėmė UAB „Gratus“ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , atskirus, UAB „Minera“ nuomone, neteisėtus ar ekonomiÅ¡kai nepagrįstus veiksmus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodomos aplinkybės ir teikiami argumentai nėra įtikinami tuo aspektu, kad V.

G. veiksmai buvo nukreipti bÅ«tent į UAB „Gratus“ bankrotÄ . Nagrinėjamu atveju ir apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia, kad UAB „Minera“ nurodytais bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais ar kitokia veikla jau nuo pat pradžių arba kuriame nors vėlesniame veiklos etape bÅ«tų nuosekliai ir kryptingai veikiama siekiant įmonės nemokumo, vengiant atsiskaitymų su kreditoriais ar dėl asmeninio suinteresuotumo suteikiant prioritetus artimai susijusiems rangovams ar kitiems kreditoriams, dėl UAB „Gratus“ direktoriaus sprendimų turtas bÅ«tų tyčia slepiamas, itin lengvabÅ«diÅ¡kai Å¡vaistomas, pasisavinamas ar pan., t.y. byloje esantys įrodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, neteikia pakankamo pagrindo pripažinti, jog BUAB ,,Gratus“ buvo privesta prie bankroto tyčia.

Apeliantas ieÅ¡kinyje taip pat yra nurodęs, kad rangovas UAB „Tondas“ atliko ne visus generalinės rangos sutartimi sulygtus darbus, UAB „Gratus“ buvo sudariusi eilę kitų rangos sutarčių dėl neatliktų tų pačių darbų su kitais rangovais ir net didesnėmis kainomis, ne visi aktuose įraÅ¡yti darbai nebuvo atlikti, objekte sumontuotos gipso karto sienos vietoje fibo blokelių sienų, V. G. neteisėtai pasididino atlyginimÄ . Tačiau Å¡iame kontekste teisėjų pažymi, kad Å¡ioje byloje nėra sprendžiami klausimai dėl to, ar atskirais sandoriais, veiksmais statybos procese, vadovo atlyginimo pasididinimu  įmonei buvo galėjo bÅ«ti/buvo padaryta žala.

Akivaizdu, kad versle nebÅ«na absoliučiai visi sandoriai visais atvejais tik pelningi. Taigi, net ir nuostolingas sandoris ar net aplaidumo, įmonės nuostolingos veiklos faktai ne visais atvejais per se  reiÅ¡kia tik  tyčinio bankroto požymius. Pastebėtina, kad ir pats apeliantas savo atskirajame skunde nurodo, kad statybos darbų apimčių padidėjimas, darbų kainos padidėjimas, kai bendrasis pastato plotas, anot jo, sumažėjo, jam kelia (tik) abejones dėl sprendimų rangos sutartimi nustatytų kainų keitimo pagrįstumo, sÄ matų padidėjimo.

Tuo tarpu vadovo atlyginimo pasididinimas apelianto nurodoma apimtimi (4 500 Lt, 6 000Lt), net jei jis ir bÅ«tų padarytas neteisėtai, teisėjų kolegijos nuomone, bendrame įmonės veiklos apimties kontekste atskirai paėmus ženklesnės įtakos įmonės (ne)mokumui negalėjo turėti, juo labiau, nulemti tokios bÅ«senos atsiradimÄ . Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iÅ¡ esmės visapusiÅ¡kai vertino ir analizavo UAB „Minera“ praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, kurios, UAB „Minera“ nuomone, sudarė pagrindÄ Ä¯monės bankrotÄ pripažinti tyčiniu, tinkamai taikė tyčinio bankroto nustatymÄ reglamentuojančias teisės normas, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti UAB „Minera“ atskirojo skundo ir naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas praÅ¡ymas pripažinti BUAB „Gratus“ bankrotÄ tyčiniu (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). UAB „Minera“ kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį ir dalyje dėl kopijavimo iÅ¡laidų priteisimo. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos.

V. G. pateikė teismui PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras bei mokėjimo nurodymus dėl 244 Lt, 62 Lt, 42 Lt ir 48,85 Lt patirtų iÅ¡laidų už kopijavimo paslaugos (t. 10, b.l. 11-18), t.y. Å¡ios iÅ¡laidos pagrįstos įrodymais. Todėl atsižvelgiant į byloje esančių dokumentų kiekį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iÅ¡ UAB „Minera“ V. G. jo turėtas bÅ«tinas ir pagrįstas kopijavimo iÅ¡laidas.  Teisėjų kolegija atmeta UAB „Minera“ atskirojo skundo argumentus dėl nepagrįsto priteisimo 3 000 Lt V.

G. už atsikirtimus į atskirÄ jį skundÄ , nes Å¡iuo atveju teismas priteisė minėtÄ sumÄ už atsiliepimo į skundÄ dėl tyčinio bankroto suraÅ¡ymÄ , juo labiau, kad byla pagal savo esmę ir procesinę eigÄ yra artima ginčo teisenos byloms.  Dėl V. G. atskirojo skundo Apeliantas V. G. kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl atsisakymo UAB „Minera“ veiksmus pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis bei skirti baudÄ ir dalyje dėl apelianto turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio priteisimo.

Apelianto teigimu, UAB „Minera“ savo procesiniuose dokumentuose nurodė daug nepagrįstų argumentų, juos teikė manipuliuodama faktais ir apsunkindama bylos nagrinėjimÄ , sÄ moningai siekdama suklaidinti teismÄ ir gauti neteisėtÄ rezultatÄ â€“ pripažinti UAB „Gratus“ bankrotÄ tyčiniu, todėl UAB „Minera“ veiksmai atitinka CPK 95 straipsnio įtvirtintus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymius. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis Å¡alimi yra pripažįstama tokia Å¡alis, kuri nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kia nepagrįstÄ reikalavimÄ arba sÄ moningai veikia prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ .

Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Pažymėtina, kad UAB „Minera“, kaip BUAB „Gratus“ kreditorius, turi teisinį pagrindÄ domėtis Å¡ios įmonės veikla ir reikÅ¡ti reikalavimus teisme dėl, jo nuomone, abejonių keliančių įmonės veiklos aspektų, siekiant tokias abejones paÅ¡alinti.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas Å¡io praÅ¡ymo netenkino, kadangi nėra nustatyta, jog UAB „Minera“ nesÄ Å¾iningai reiÅ¡kė akivaizdžiai nepagrįstÄ praÅ¡ymÄ pripažinti bankrotÄ tyčiniu - savo procesiniuose dokumentuose nurodė jai abejones keliančias faktines aplinkybes, atliko iÅ¡samiÄ jų analizę, todėl negalima sutikti, kad jis piktnaudžiavo teise, dėl ko teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį bei skirti baudÄ .

V. G. teigia, kad teismas nepagrįstai sumažino jo turėtas 9 050 Lt atstovavimo iÅ¡laidas iki 3 620 Lt, nes jo advokatas byloje rengė ne tik atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , atsikirtimus įvertinant papildomus įrodymus ir praÅ¡ymÄ dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, bet ir susipažino su pareiÅ¡kėjo pateiktais procesiniais dokumentais ir jų priedais, juos vertino, taip pat vertino byloje esančius raÅ¡ytinius dokumentus bei įrodymus, dėl kilusio teisinio ginčo teikė konsultacijas klientui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad Å¡alis turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų ir kad jos turi bÅ«ti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbÄ civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi bÅ«ti atlyginamos. Ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia.

Tai reiÅ¡kia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais bei realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti Å¡alių patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti iÅ¡leistos sumos dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes:

1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus;

2) bylos sudėtingumÄ ;

3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo V. G. turėtas atstovavimo iÅ¡laidas bei pagal Rekomendacijas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumÄ , pagrįstai priteisė maksimalius dydžius. Pažymėtina, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama Å¡alių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau Å¡alys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatÄ , kad teismas negalės bylÄ laimėjusiai Å¡aliai priteisti daugiau negu įtvirtinta Rekomendacijose, iÅ¡skyrus iÅ¡imtinius atvejus.

Be to, apelianto nurodytos jo turėtos papildomos atstovavimo iÅ¡laidos, t.y. susipažinimas su procesiniais dokumentais, jų bei raÅ¡ytinių įrodymų vertinimas, konsultacijos, įeina į procesinių dokumentų parengimÄ , juo labiau, kad apelianto nurodytos papildomos iÅ¡laidos nenumatytos Rekomendacijose. Taip pat teisėjų kolegija nemato pagrindo vertinti procesinio dokumento „atsikirtimų“ kaip „tripliko“, nes ginčas nebuvo sprendžiamas paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«dų, t.y. teismas nebuvo įpareigojęs pateikti nei dubliko, nei tripliko.

Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad jam turėjo bÅ«ti priteistos iÅ¡laidos už praÅ¡ymo dėl kitos Å¡alies piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo ir baudos jai skyrimo suraÅ¡ymÄ : visų pirma, Å¡is praÅ¡ymas nebuvo tenkintas; antra, teisėjų kolegijos manymu, ne už kiekvienÄ raÅ¡tu pareikÅ¡tÄ (ir net tenkintÄ ) praÅ¡ymÄ ar teikiamÄ kitokį, bet procesiniu požiÅ«riu nebÅ«tinÄ , dokumentÄ visais atvejais turėtų bÅ«ti atlyginamos iÅ¡laidos, nes neatmestina, kad ir bylÄ laimėjusi Å¡alis galėtų piktnaudžiauti įvairių nebÅ«tinų praÅ¡ymų reiÅ¡kimu ar dokumentų teikimu.

Be to, apelianto teiginys, kad jo realiai patirtos 9‘050 Lt atstovavimo iÅ¡laidos atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, yra nepagrįstas, nes jos juos virÅ¡ija, o bet kuriuo atveju Rekomendacijose yra nustatytas maksimalus  dydis, bet tai dar nereiÅ¡kia, kad visais atvejais ir turi bÅ«ti taikomi maksimalÅ«s dydžiai. Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumÄ bei procesinių dokumentų apimtį, advokato darbo ir laiko sÄ naudas, pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas sumažinti iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ iki 3 620 Lt (CPK 98 str.).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl atsisakymo UAB „Minera“ veiksmus pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis bei skirti baudÄ ir dalyje dėl V. G. turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo yra pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Kiti atskiruosiuose skunduose bei atsiliepimuose į juos iÅ¡dėstyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo V. G. praÅ¡o priteisti 1 210 Lt advokato iÅ¡laidų už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 punktu (atsiliepimas į apeliacinį skundÄ ) arba spręsti dėl Rekomendacijų 11 punkto taikymo, pagal kurį teismas iÅ¡imtinais atvejais gali nukrypti nuo Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių. Å ioje byloje nėra sprendžiamas procesinio pobÅ«džio klausimas (kas dažniausiai bÅ«na atskirųjų skundų atveju), pagal bylos esmę bei procesinę eigÄ Â klausimas faktiÅ¡kai yra artimas ginčo teisena nagrinėjamiems klausimams.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Rekomendacijų 8.11 punkto taikymas yra galimas, juo labiau, kad praÅ¡oma priteisti suma yra netgi mažesnė už Å¡iame punkte numatytÄ maksimaliÄ . Todėl teisėjų kolegija iÅ¡ UAB „Minera“ V. G. priteisia 1 210 Lt (CPK 98 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Minera“ (duomenys neskelbtini) V.

G. (duomenys neskelbtini) 1 210 Lt iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti. Teisėjai                                                                                                        Kazys KailiÅ«nas                                                                                                                     Nijolė PiÅ¡kinaitė Alvydas PoÅ¡kus   Â