2016-12-14 Nr. AB-23567-3-61-3-02943-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-926-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02943-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 81

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos F. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos F. I. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja F. I. su 2016 m. liepos 18 skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2015 m. rugsėjo 14 d. raštą Nr. 17.2-10679, 2015 m. rugsėjo 18 d. raštą Nr. 17.2-10788 ir 2016 m. balandžio 6 d. raštą Nr. 17.2-4474, įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus pagal visus pareiškėjos skundus ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, F. I. priteisti 1 000 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo sprendimo priėmimo dienos iki visiško įvykdymo dienos. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

II. F. I. Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkei pateikė 2016 m. liepos 20 d. pareiškimą, kuriame prašė nuo administracinės bylos Nr. I-8386-142/2016 nagrinėjimo nušalinti Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėją Haliną Zaikauskaitę. Nurodė, kad ši teisėja dalyvavo nagrinėjant kitą administracinę bylą dėl to paties ginčo dalyko pagal pareiškėjos skundą ir priėmė jai nepalankų sprendimą. Mano, kad teisėja Halina Zaikauskaitė gali būti saistoma kitoje byloje priimto teismo sprendimo, o tai kelia abejonių dėl jos nešališkumo. Pareiškėja taip pat prašė jos skundui nagrinėti neskirti nurodytų Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų, kurie nagrinėjo pagal jos skundus pradėtas administracines bylas.

Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkė 2016 m. liepos 21 d. nutartimi F. I. prašymo dėl teisėjos nušalinimo netenkino.

Teismo pirmininkė pažymėjo, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas. Be to, pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnį, niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teismo pirmininkė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje nustatytas apribojimas nagrinėti teisėjui tapatų ginčą iš esmės yra reikšmingas toje byloje ar bylose, kuriose teisėjas priima minėtus procesinius sprendimus, tačiau negali būti reikšmingas kitų bylų išnagrinėjimui.

Susipažinusi su administracinėje byloje Nr. I-4996-561/2015 priimtu sprendimu ir pareiškėjos skundo administracinėje byloje Nr. I-8386-142/2016 turiniu, Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkė nustatė, kad šiose bylose keliami ginčai nėra tapatūs, jie keliami iš skirtingų viešojo administravimo institucijų veiksmų (neveikimo), ir padarė išvadą, kad F. I. nurodyta aplinkybė dėl, jos manymu, teisėjos netinkamo kitos bylos nagrinėjimo negali būti pagrindu nušalinti teisėją nuo šios bylos nagrinėjimo. Kitų objektyvių duomenų, kad teisėja Halina Zaikauskaitė pareiškėjos atžvilgiu yra nusiteikusi neigiamai ar šališkai, nebuvo nustatyta.

Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkės 2016 m. liepos 21 d. nutartyje buvo nurodyta, kad ji neskundžiama.

III. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartimi pareiškėjos F. I. skundą buvo atsakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. spalio 12 d. nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį paliko nepakeistą.

IV. Pareiškėja su 2016 m. liepos 28 d. pareiškimu ir 2016 m. rugpjūčio 2 d prašymu dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 21 d. nutarties panaikinimo ir teisėjos Halinos Zaikauskaitės nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. raštu Nr. 01-02-457 bei 2016 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 01-02-501 F. I. buvo paaiškinta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas pagal kompetenciją bei įgaliojimus apibrėžiančius teisės aktus negali vertinti Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkės 2016 m. liepos 21 d. nutarties ar pats nušalinti Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos nuo konkrečios administracinės bylos nagrinėjimo, kadangi tai būtų neleistinas kišimasis į teisingumo vykdymą. Pareiškėjai taip pat buvo paaiškinta, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, teismo nutartis dėl teisėjo nušalinimo negali būti skundžiama atskiruoju skundu, tačiau manydama, kad konkreti teisėja nepagrįstai nebuvo nušalinta nuo administracinės bylos nagrinėjimo ir tai lėmė F. I. nepalankios Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties priėmimą, ji turi teisę šiuos argumentus išsakyti atskiruoju skundu skųsdama minėtą nutartį.

V. 2016 m. rugsėjo 5 d. atskirajame skunde F. I. prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkės 2016 m. liepos 21 d. nutartį ir teisėjos nušalinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba jį išspręsti iš esmės. F. I. taip pat prašė atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti. Pareiškėja pakartojo 2016 m. liepos 20 d. pareiškime nurodytas aplinkybes ir papildomai nurodė, kad abejonių dėl teisėjos nešališkumo kelia ir aplinkybė, jog jos skundo priėmimo klausimas buvo išspręstas jau kitą dieną po prašymo dėl teisėjos nušalinimo netenkinimo. Pažymėjo, kad teismo pirmininkė neanalizavo jos nurodytų argumentų dėl teisėjos Halinos Zaikauskaitės nušalinimo.

VI. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad 2016 m. liepos 21 d. nutartyje, kuria atsisakė tenkinti F. I. prašymą dėl teisėjos Halinos Zaikauskaitės nušalinimo, nurodė, kad ši nutartis neskundžiama. Nepaisydama to, pareiškėja 2016 m. liepos 28 d. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydama minėtą nutartį panaikinti ir nušalinti teisėją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. liepos 29 d. rašte pareiškėjai nurodė, kad prašomų veiksmų negali atlikti. F. I. buvo nurodyta, kad nutarties dėl teisėjo nušalinimo apskundimas nenumatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjai taip pat paaiškino, kad argumentus, susijusius su galimu teisėjos Halinos Zaikauskaitės nešališkumu, ji turi teisę išsakyti atskiruoju skundu skųsdama 2016 m. liepos 22 d. teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti nagrinėti jos skundą. Nepaisydama šio Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo pateikto paaiškinimo, F. I. 2016 m. rugpjūčio 2 d. pakartotinai kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 21 d. nutarties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 19 d. rašte F. I. nurodė, kad neturi pagrindo pateikti kitokio turinio bei formos atsakymo, nei buvo pateiktas atsakant į pareiškėjos 2016 m. liepos 28 d. prašymą.

Atsižvelgęs į tai, kad teismo nutartys dėl teisėjų nušalinimo (nenušalinimo) yra neskundžiamos, Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjos atskirąjį skundą atsisakė priimti.

VII. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir teisėjos nušalinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba jį išspręsti iš esmės. Pareiškėja taip pat prašo atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą.

Paaiškina, kad ši nutartis šiurkščiai pažeidžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnyje reglamentuojamą atskirųjų skundų nagrinėjimo tvarką, pareiškėjos teisę į teisminę gynybą, teisingą ir nešališką teismą, užkerta kelią bylos eigai. Mano, kad teisėja nepagrįstai atsisakė priimti jos atskirąjį skundą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsniu, reglamentuojančiu apeliacinio skundo priėmimo klausimus.

Pareiškėja F. I. taip pat prašė svarstyti klausimą dėl kreipimosi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos Halinos Zaikauskaitės veiksmų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VIII. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo pareiškėjos atskirąjį skundą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio nuo 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos F. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 21 d. nutarties panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą atsisakė priimti, padaręs išvadą, kad 2016 m. liepos 21 d. nutartis dėl teisėjos nenušalinimo atskiruoju skundu negali būti skundžiama.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priima ne tik sprendimus, bet ir nutartis, kuriomis išsprendžiami ne mažiau svarbūs klausimai nei sprendimais. Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti administracinio proceso principai reikalauja, kad proceso šaliai būtų suteikta galimybė apskųsti, jos manymu, neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Tokiais atvejais paduodamas atskirasis skundas, kurio padavimui ir nagrinėjimui taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ketvirtajame skyriuje numatytas išimtis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad atskirojo skundo objektais gali būti ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui šio įstatymo nustatytais atvejais (1 punktas) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 punktas). Nesant Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, teisėjo, teisėjų kolegijos, teismo pirmininko ar teismo pirmininko pavaduotojo priimtos nutartys atskiraisiais skundais negali būti skundžiamos, o motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą ar atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo išspręstas skundo priėmimo klausimas, jeigu toks procesinis dokumentas byloje yra teikiamas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 ir 45 straipsniai, reglamentuojantys teisėjo ir kitų asmenų nušalinimą bei pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarką, nenustato, kad nutartis, kuria išsprendžiamas klausimas dėl teisėjui ar visiems kolegijos nariams pareikšto nušalinimo, gali būti skundžiama atskiruoju skundu, tokio pobūdžio nutartis neužkerta kelio ir tolesnei bylos eigai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8-307/2007, 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-522/2013), todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartis, nesant sąlygų, nustatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punkte, atskiruoju skundu negalėjo būti skundžiama. Taigi, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 21 d. nutarties, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjos F. I. 2016 m. rugsėjo 21 d. atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos Halinos Zaikauskaitės, priėmusios 2016 m. liepos 22 d. nutartį, administracinėje byloje atlikti išimtinai procesiniai veiksmai nesudaro pareiškėjos atskirajame skunde nurodytų pagrindų kreiptis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją. Išnagrinėjusi F. I. atskirąjį skundą, teisėjų kolegija nenustatė proceso įstatymų pažeidimų. Pažymėtina, kad teisėjo procesinė veikla, atitinkanti teisės aktų reikalavimus, nėra teisėjų drausminės atsakomybės dalykas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 1 d.) 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos F. I. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė