2021-05-19 Nr. AB-10748-3-61-3-04003-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1642-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04003-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas G. B. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro (toliau – ir atsakovas) 2019 m. spalio 24 d. rašto Nr. S-72132(1.10 E) (toliau – ir Raštas) dalį dėl atsakovo interneto tinklapyje neskelbiamų sprendimų, kuriuose konstatuoti atsakovo pažeidimai, ir su tais sprendimais susijusios privalomos informacijos, atsakomybės taikymo asmenims, neužtikrinusiems įstatymo reikalavimų vykdymo, ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 26 d. skundo (toliau – ir Skundas) atsakovui klausimą (Nr. 3) išnagrinėti iš naujo, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad elektroniniu paštu pateikė atsakovui elektroniniu parašu pasirašytą Skundą, kuriame kėlė klausimą dėl atsakovo interneto tinklapyje neskelbiamų sprendimų, kuriuose konstatuoti atsakovo pažeidimai, ir su tais sprendimais susijusios privalomos informacijos, atsakomybės taikymo asmenims, neužtikrinusiems įstatymo reikalavimų, vykdymo. Elektroniniu paštu gavo atsakovo elektroninį dokumentą su Raštu, kurio dalyje „Dėl teismo sprendimų skelbimo Registrų centro interneto puslapyje“ yra teikiama informacija, susijusi su pareiškėjo skunde keltu klausimu. Pareiškėjas savo skunde atsakovui, nevykdančiam įstatymo reikalavimų ir pažeidžiančio pareiškėjo teisę gauti informaciją, o taip pat viešąjį interesą, reikalavo „nedelsiant paskelbti teismo sprendimus ir su jais susijusią privalomą informaciją“. Tačiau atsakovas, atsakydamas į šią prašymo dalį, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintą išsamumo principą, tik nurodė: „Informacija Registrų centro interneto svetainės skiltyje „Teismo sprendimai“ jau yra atnaujinta“. Atsakovas neatnaujino informacijos, neapgynė pareiškėjo teisės gauti informaciją ir viešojo intereso, neįvykdė Skundo reikalavimo „nedelsiant paskelbti teismo sprendimus ir su jais susijusią privalomą informaciją“, bet, teigdamas, kad informacija svetainėje yra „atnaujinta“, toliau nevykdo įstatymo reikalavimo.

3. Pareiškėjas tvirtino, kad atsakovas pažeidė VAĮ 3 straipsnį ir nagrinėdamas klausimą dėl informacijos interneto svetainėje ne skelbimo ir darbuotojų atsakomybės, nesivadovavo įstatymais ar konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, neįvertino nurodyto neveikimo teisėtumo, teisiškai nepagrindė (nei paneigė, nei patvirtino) Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą ir pareiškėjo turimą teisę gauti konkrečią informaciją atsakovo interneto svetainėje, o taip pat neįvertino ir nenurodė savo padarytų įstatymo pažeidimų. Atsakovas, gavęs pareiškėjo Skundą, atitinkantį VAĮ 2 straipsnio 15 punkto apibrėžimą, privalėjo jį išnagrinėti VAĮ III skirsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas privalėjo pradėti administracinę procedūrą ir ją užbaigti priimdamas administracinį aktą, kuris turėjo būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o jame turėjo būti aiškiai suformuluotos nustatytos ar suteikiamos teisės. Atsakovo atsakymas turėjo būti išsamus (aiškus ir argumentuotas). Atsakovas pažeidė pareiškėjo teisę į įstatymais pagrįstą skundo nagrinėjimą. Atsakovo atsakymas turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės dėl to, kad savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams bei jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovo atsakyme nėra nurodyta, kad už atsakovo neveikimą (informacijos ne skelbimą interneto svetainėje) yra atsakingas atsakovo vadovo įgaliotas asmuo. Nagrinėjamu atveju atsakovo vadovas S. U., vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 8 punktu, atsakingas už įmonės viešų pranešimų paskelbimo reikalavimo nevykdymą. Pareiškėjas Skunde kėlė pagal įstatymą atsakingo už nurodytą įstatymo pažeidimą asmens atsakomybės klausimą, kurį išnagrinėjo ir į kurį atsakė pats S. U. Vadovaujantis VAĮ 14 straipsnio 4 punktu, S. U. negalėjo dalyvauti pareiškėjo skundo nagrinėjime, kuris apima atsakymo rengimą ir tvirtinimą, informavimą. Skundas privalėjo būti persiųstas nagrinėti pagal kompetenciją atsakovo vadovą paskyrusiam ministrui. Atsakovas, to nepadaręs, pažeidė įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus, sprendė klausimą, neturėdamas kompetencijos.

5. Pareiškėjas nurodė, kad teismo sprendime yra konstatuotas atsakovo vadovo – generalinio direktoriaus S. U. – įstatymo pažeidimas, kai jis, skundžiamu raštu atsakydamas pareiškėjui į jo reikalavimą paskelbti įstatymo nustatytą informaciją, nurodė, kad informacija atsakovo svetainėje yra atnaujinta, žinodamas (negalėdamas nežinoti), kad informacija apie priemones, kurių buvo imtasi dėl šių teisės aktų pažeidimų pašalinimo, faktiškai nebuvo paskelbta ir nėra skelbiama. Atsakovo vadovas sąmoningai ir kartotinai darė įstatymo pažeidimą ir melavo atsakydamas pareiškėjui. Atsakovas, gavęs pareiškėjo skundą, trūkumų neištaisė, pareiškėjo skundą išnagrinėjo pažeisdamas įstatymo reikalavimus.

6. Atsakovas atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad VĮ Registrų centre buvo gautas pareiškėjo Skundas, kuriuo buvo prašoma:

1) taikyti atsakomybę VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovui;

2) pripažinti pareiškėją nukentėjusiuoju;

3) išsamiai paaiškinti teismo sprendimų, kuriuose konstatuoti VĮ Registrų centro padaryti pažeidimai, ne skelbimą tinklapyje; nedelsiant paskelbti teismo sprendimus ir su jais susijusią privalomą informaciją; taikyti atsakomybę VĮ Registrų centro vadovui S. U. ir galimai kitiems asmenims, neužtikrinusiems įstatymo reikalavimų vykdymo;

4) pažyma patvirtinti šio skundo priėmimą. VĮ Registrų centras Raštu atsakė į pareiškėjo Skundą, kuriame buvo nurodyta, kad VĮ Registrų centras siekia sudaryti sąlygas paslaugų vartotojams gauti kuo išsamesnę informaciją, nes vartotojams aktualios informacijos apimtys yra labai plačios, atsižvelgiant į tai, kad VĮ Registrų centras, tvarkydamas 11 valstybės registrų bei 11 valstybės informacinių sistemų, vartotojams teikia beveik tūkstantį skirtingų paslaugų. Paaiškino, kad 2019 m. kovo 1 d. įvykdyta Registrų centro organizacinės struktūros pertvarka, pareikalavusi didelių žmogiškųjų ir darbo laiko išteklių, todėl interneto svetainėje skelbtina informacija yra palaipsniui peržiūrima, atnaujinama pagal Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašą, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480 „Dėl Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašo patvirtinimo“, (toliau – ir Aprašas).

Pareiškėjas buvo informuotas, kad informacija Registrų centro interneto svetainės skiltyje „Teismo sprendimai“ jau yra atnaujinta. Į pareiškėjo prašymą taikyti atsakomybę atsakingiems asmenims už Aprašo nuostatų nesilaikymą buvo atsakyta, kad Apraše nurodytų reikalavimų įgyvendinimą koordinuoja ir metodinę paramą – išvadas ir rekomendacijas – teikia Informacinės visuomenės plėtros komitetas, kuris kasmet atlikdamas valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainių būklės analizę, jokių VĮ Registrų centro pažeidimų nėra nustatęs, o minėtame Apraše atsakomybės taikymo priemonės nėra numatytos.

Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad atsižvelgiant į Rašte išdėstytas aplinkybes, nėra teisinio pagrindo taikyti atsakomybę VĮ Registrų centro darbuotojams.

8. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo Skundo dalis, kuria pareiškėjas prašė: „išsamiai paaiškinti teismo sprendimų, kuriuose konstatuoti VĮ Registrų centro padaryti pažeidimai, neskelbimą tinklapyje; nedelsiant paskelbti teismo sprendimus ir su jais susijusią privalomą informaciją; taikyti atsakomybę VĮ Registrų centro vadovui S. U. ir galimai kitiems asmenims, neužtikrinusiems įstatymo reikalavimų vykdymo“, negali būti laikoma skundu tokia prasme, kokia skundo sąvoka yra apibrėžiama VAĮ, ir nesudarė prielaidų nagrinėjimui administracinę procedūrą reglamentuojančių nuostatų nustatyta tvarka. Pareiškėjas prašė jam pateikti informaciją apie priežastis, dėl kurių teismo sprendimai nėra paskelbti VĮ Registrų centro internetinėje svetainėje, taip pat teismo sprendimus paskelbti tinklalapyje. Šiuo atveju akivaizdu, jog minėtas prašymas pateikti informaciją negali būti laikomas skundo reikalavimu ir vertinamas kaip atitinkantis VAĮ 2 straipsnio 15 punktą. Šiuo atveju įsiteisėję teismų sprendimai yra paskelbti internetinėje svetainėje ir apie tai pareiškėjas informuotas Raštu. Taip pat vieša ir visiems prieinama teismų sprendimų paieškos sistema pagal pasirinktus kriterijus ir įvestus duomenis sudaro visas sąlygas gauti įsiteisėjusius teismų sprendimus, susijusius su VĮ Registrų centru. Tai reiškia, kad galimybė gauti informaciją dėl įsiteisėjusių teismų sprendimų, kuriais konstatuojami atsakovo pažeidimai, pareiškėjo atžvilgiu nėra ir nebuvo jokiu būdu apribota.

9. Atsakovas akcentavo, kad nors pareiškėjas prašė „taikyti atsakomybę VĮ Registrų centro vadovui S. U. ir galimai kitiems asmenims, neužtikrinusiems įstatymo reikalavimų vykdymo“, tačiau darbuotojams taikytinos atsakomybės klausimai nėra VAĮ nustatytos administracinės procedūros objektas, dėl šios priežasties tokio pobūdžio klausimai nėra nagrinėtini VAĮ III skirsnyje „Administracinė procedūra“ nustatyta tvarka. Pareiškėjo prašymas taikyti atsakomybę atsakingiems asmenims yra pranešimas apie tariamai padarytus veiksmus, už kuriuos tik pareiškėjo subjektyviu vertinimu taikytina atsakomybė, tačiau tai nėra tiesioginiai susiję su tariamu jo teisių pažeidimu ar jų gynimu ir negali būti laikoma atitinkančiu VAĮ įtvirtintą skundo apibrėžimą. Skundžiamoje Rašto dalyje pareiškėjui šiuo klausimu buvo pateiktas informatyvus paaiškinimas, jog VĮ Registrų centro darbuotojų atsakomybės klausimas negali būti sprendžiamas, kadangi tam nėra jokio teisinio pagrindo.

10. Atsakovas teigė, kad nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog buvo pateiktas neaiškus, dviprasmiškas ar nepagrįstas atsakymas, neatitinkantis teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo Skundas buvo išnagrinėtas pilna apimtimi, o atsakymai į jo Skundo reikalavimus yra pateikti argumentuotai, aiškiai ir suprantamai, nurodant atitinkamas teisės aktų nuostatas ir aplinkybes tiek, kiek jos yra reikšmingos ir reikalingos konkretaus reikalavimo kontekste. Abstraktus apibendrinimas apie neva esančius Rašto trūkumus yra ne objektyvus faktas, neleidžiantis pareiškėjui suprasti Rašto esmės, o subjektyvus nenoras sutikti su jo turiniu.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 27 d. sprendimu pareiškėjo G. B. skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas VĮ Registrų centro Vilniaus filialui 2019 m. rugsėjo 26 d. pateikė skundą, kuriame prašė: 1) taikyti atsakomybę VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovui; 2) pripažinti pareiškėją nukentėjusiuoju; 3) išsamiai paaiškinti teismo sprendimų, kuriuose konstatuoti VĮ Registrų centro padaryti pažeidimai, ne skelbimą tinklapyje; nedelsiant paskelbti teismo sprendimus ir su jais susijusią privalomą informaciją; taikyti atsakomybę VĮ Registrų centro vadovui S. U. ir galimai kitiems asmenims, neužtikrinusiems įstatymo reikalavimų vykdymo; 4) pažyma patvirtinti šio skundo priėmimą. VĮ Registrų centras skundžiamu Raštu atsakė į pareiškėjo Skundą. Pareiškėjas teismui skundžia Rašto dalį dėl teismo sprendimų skelbimo VĮ Registrų centro interneto puslapyje.

13. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas Rašte pareiškėjui nurodė, jog siekia sudaryti sąlygas paslaugų vartotojams gauti kuo išsamesnę informaciją, nes vartotojams aktualios informacijos apimtys yra labai plačios, atsižvelgiant į tai, kad Registrų centras, tvarkydamas 11 valstybės registrų bei 11 valstybės informacinių sistemų, vartotojams teikia beveik tūkstantį skirtingų paslaugų. Taip pat pažymėjo, kad 2019 m. kovo 1 d. įvykdyta VĮ Registrų centro organizacinės struktūros pertvarka, pareikalavusi didelių žmogiškųjų ir darbo laiko išteklių, todėl VĮ Registrų centro interneto svetainėje skelbtina informacija yra palaipsniui peržiūrima, atnaujinama pagal Aprašą. Informacija VĮ Registrų centro interneto svetainės skiltyje „Teismo sprendimai“ jau atnaujinta. Į pareiškėjo prašymą taikyti atsakomybę atsakingiems asmenims už Aprašo nuostatų nesilaikymą buvo atsakyta, kad Apraše nurodytų reikalavimų įgyvendinimą koordinuoja ir metodinę paramą – išvadas ir rekomendacijas teikia Informacinės visuomenės plėtros komitetas, kuris kasmet atlikdamas valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainių būklės analizę, jokių VĮ Registrų centro pažeidimų nėra nustatęs, o minėtame Apraše atsakomybės taikymo priemonės nėra numatytos. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad atsižvelgiant į Rašte išdėstytas aplinkybes, nėra teisinio pagrindo taikyti atsakomybę VĮ Registrų centro darbuotojams.

14. Teismas, akcentuodamas ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Aprašo tikslą, Aprašo 19.5 papunktyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintą teisinį reglamentavimą, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimų kontekste pažymėjo, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovas pažeidė pareiškėjo teisę gauti informaciją. Atsakovas Raštu tinkamai pareiškėją informavo, kad VĮ Registrų centro interneto svetainės skiltyje „Teismo sprendimai“ įsiteisėję teismų sprendimai paskelbti, o informacija atnaujinta. Pareiškėjui pateikta informacija nesukūrė konkrečių teisių ir pareigų.

15. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste akcentavo, kad skundo nagrinėjimui teisme būtina sąlyga yra tarp šalių kilęs ginčas. Šiuo atveju ginčo dalykas, kurį apibrėžė pareiškėjas, yra VĮ Registrų centro skundžiama Rašto dalis, kurioje iš esmės pateikta tik informacija į pareiškėjo prašymą. Todėl pareiškėjo teisės ir teisėti interesai nėra pažeidžiami, o net ir skundo tenkinimo atveju, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.

16. Teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies pagrindu netenkino jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. 17. Pareiškėjas G. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėjas teigia, kad teismas sąmoningai nepaisė pareiškėjo skundo paaiškinimų ir pridėtų įrodymų, kurie patvirtina, kad atsakovas, gavęs pareiškėjo Skundą, neatnaujino informacijos ir Teisės gauti informaciją įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta tvarka interneto svetainėje neskelbia „informacijos apie priemones, kurių buvo imtasi dėl šių teisės aktų pažeidimų pašalinimo“, t. y. neįvykdė pareiškėjo skundo prašymo „nedelsiant paskelbti teismo sprendimus ir su jais susijusią privalomą informaciją“, nes atsakovas paskelbė tik teismo sprendimus. Aplinkybė, kad atsakovas nepaskelbė įstatymo reikalaujamos skelbti interneto svetainėje informacijos, susijusios su konkrečiais teismo sprendimais, apie priemones, kurių buvo imtasi šalinant teismo konstatuotus pažeidimus, yra esminė, kadangi būtent dėl jos kilo ginčas tarp šalių. Atsakovas šios informacijos ne skelbimo neginčijo, o teismas pareiškėjo pateiktų įrodymų neatmetė, todėl šiai esminei aplinkybei konstatuoti yra faktinis pagrindas.

19. Pareiškėjo vertinimu, teismas sąmoningai iškreipė, aiškiai nekonstatavo, kad ginčas tarp šalių kilo ne dėl pačių teismo sprendimų paskelbimo atsakovo interneto svetainėje, bet dėl su tais sprendimais susijusios informacijos nepaskelbimo. Pareiškėjas skunde teismui aiškiai ir išsamiai paaiškino, kad ne pačių teismo sprendimų, bet kitos įstatymo reikalaujamos ir pareiškėjo prašytos informacijos ne skelbimas pažeidžia jo teisę gauti informaciją, o atsakovas, gavęs pareiškėjo Skundą, jos neapgynė. Akivaizdu, kad pareiškėjas teikė atsakovui skundą dėl neveikimo – įstatymų nevykdymo, nes atsakovas turėjo pareigą išnagrinėti šį skundą VAĮ III skirsnyje nustatyta tvarka (VAĮ 14 str. 3 d.), tačiau jis keltų klausimų dalį išnagrinėjo netinkamai – privalomos skelbti informacijos nepaskelbė interneto tinklapyje, informuodamas pareiškėją, kad informaciją atnaujino.

20. Pareiškėjas pabrėžia, kad teismo išvada, jog pareiškėjo teisės ir teisėti interesai nėra pažeidžiami, o net ir skundo tenkinimo atveju, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, yra klaidinga, nes tenkinus pareiškėjo skundo teismui reikalavimą būtų apginta pareiškėjo teisė į įstatymais pagrįstą skundų nagrinėjimą ir teisė gauti informaciją, kadangi atsakovas, iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjo Skundo dalį, turėtų paskelbti informaciją apie priemones, kurių buvo imtasi šalinant pažeidimus, konstatuotus skelbiamuose teismo sprendimuose, arba išsamiai ir motyvuotai, pagrindžiant objektyviais duomenimis ir konkrečiomis teisės aktų normomis, atsisakyti tai padaryti.

21. Pareiškėjas pažymi, kad nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovas paskelbė teismo sprendimus ir apie tai informavo pareiškėją. Tačiau atsakovas pažeidė pareiškėjo teisę gauti informaciją, nes atsakovas nepaskelbė informacijos apie priemones, kurių buvo imtasi dėl šių teisės aktų pažeidimų pašalinimo, nurodytos Teisės gauti informaciją įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Atsakovo atsakymo teiginys, kad informacija VĮ Registrų centro interneto svetainės skiltyje „Teismo sprendimai“ jau yra atnaujinta, yra melagingas, neišsamus, kadangi pareiškėjas reikalavo paskelbti ne tik teismo sprendimus, bet ir su jais susijusią privalomą informaciją. Teismas turėjo konstatuoti, kad atsakovo informavimas apie informacijos atnaujinimą prieštarauja išsamumo principui, yra nekonkretus, dviprasmiškas, melagingas arba klaidingas, neatitinka aiškumo reikalavimų.

22. Pareiškėjas nurodo, kad teismas sąmoningai nepaisė, jog pareiškėjo Skundą atsakovui nagrinėjo pats atsakovo vadovas S. U., t. y., kad atsakovas pažeidė draudimą perduoti skundą nagrinėti asmeniui, kurio veiksmai yra skundžiami ir sprendė klausimą dėl S. U. atsakomybės, neturėdamas kompetencijos. Teismas, konstatavęs, kad atsakovas tik teikė informaciją, turėjo konstatuoti, kad atsakovo atsakymas neatitiko įstatymo nustatytų individualaus administracinio akto bendrųjų reikalavimų, administracinės procedūros sprendimo reikalavimų, nes atsakovo atsakymas (jo dalis) prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, o taip pat neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

23. Pareiškėjo įsitikinimu, jis skunde valdžios įstaigai gali prašyti taikyti atsakomybę valstybės tarnautojui, netinkamai atliekančiam pareigas, kadangi tarnybinio nusižengimo tyrimas ir / ar atsakomybės taikymas yra veiksmingas būdas pažeidžiamoms teisėms ir interesams apginti (pvz., Valstybės tarnybos įstatymo 35 str. 1 d. 2 ir 3 p.). Atsakovui ir jos vadovui, atsakingam už informacijos viešinimą, yra gerai žinoma (negali būti nežinoma), kad atsakovas Teisės gauti informaciją įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto tvarka interneto svetainėje neskelbė „informacijos apie priemones, kurių buvo imtasi dėl šių teisės aktų pažeidimų pašalinimo“ nei iki pareiškėjo kreipimosi su skundu į atsakovą, nei gavęs pareiškėjo skundą ar pareiškėjui kreipųsis į teismą, o taip pat neskelbia ir dabar. Todėl buvo ir yra faktinis pagrindas atsakovui spręsti pareiškėjo pažeidžiamos teisės gauti informaciją gynimo klausimą pareiškėjo prašomu būdu, be kita ko, sprendžiant atsakingo valstybės tarnautojo atsakomybės klausimą. Atsakovas ir jo vadovas S. U. asmeniškai ilgą laiką nevykdo įstatymo reikalavimo ir pažeidžia pareiškėjo teisę gauti informaciją, neprisiima atsakomybės už savo sprendimus, pažeisdami viešojo administravimo principus.

24. Pareiškėjas pažymi, kad jo Skunde atsakovui keltą klausimą dėl vadovo S. U. atsakomybės turi spręsti vadovą į pareigas priimantis asmuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintu Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas), o ne pats vadovas, kurio pareigų neatlikimas yra skundžiamas.

25. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad teismas tyčia nevykdė teisingumo, padarė materialinės ir proceso teisės normų pažeidimus, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, sprendimą priėmė šališkai. Teismui vertinant, kad ginčo viešojo administravimo srityje nėra, byla turėtų būti nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p.).

26. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

27. Atsakovas, akcentuodamas VAĮ 2 straipsnio 14 ir 15 punktuose įtvirtintas prašymo ir skundo sąvokas, teigia, kad ginčui aktuali Skundo dalis negali būti vertinama kaip skundas VAĮ pateikto skundo apibrėžimo prasme, todėl ji nesudarė prielaidų nagrinėjimui administracinę procedūrą reglamentuojančių nuostatų nustatyta tvarka. Pareiškėjas prašė jam pateikti informaciją apie priežastis, dėl kurių teismo sprendimai nėra paskelbti VĮ Registrų centro internetinėje svetainėje, taip pat teismo sprendimus paskelbti tinklalapyje. Prašymas pateikti informaciją negali būti laikomas skundo reikalavimu ir vertinamas kaip atitinkantis VAĮ 2 straipsnio 15 punktą. Į pareiškėjo prašymą buvo atsakyta tinkamai, išsamiai ir aiškiai, t. y. jam buvo detaliai paaiškinta, kokios priežastys lėmė, jog pareiškėjui prisijungus prie VĮ Registrų centro interneto svetainės skyriaus „Teisinė informacija“ srities „Teisės aktų pažeidimai“ dalies „Teismo sprendimai“ buvo matomas pranešimas apie tai, kad informacija yra rengiama. Atsakant į prašymo dalį dėl teismo sprendimų paskelbimo, pareiškėjui buvo pranešta, kad informacija svetainės dalyje „Teismų sprendimai“ yra atnaujinta. Abu pareiškėjo prašymai atitinka VAĮ 2 straipsnio 14 punkto prašymo apibrėžimą ir atsižvelgiant į tai nebuvo jokio pagrįsto pagrindo juos nagrinėti administracinę procedūrą reglamentuojančių nuostatų nustatyta tvarka.

28. Atsakovas laikosi pozicijos, kad skundžiama Rašto dalis niekaip nepažeidė pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų, kadangi jam buvo pateikta jo prašoma informacija, su kuria jis galėjo susipažinti, be to, tokios informacijos pateikimas / nepateikimas nėra tiesiogiai susijęs su jo teisėmis ir pareigomis, kadangi skelbtini teismo sprendimai buvo priimti kitų asmenų atžvilgiu, o jo atžvilgiu priimto sprendimo įgyvendinimo pasekmės jam buvo žinomos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo dalykas, kurį apibrėžė pareiškėjas, yra VĮ Registrų centro skundžiama Rašto dalis, kurioje iš esmės pateikta tik informacija į pareiškėjo prašymą, dėl ko pareiškėjo teisės ir teisėti interesai nėra pažeidžiami, o net ir skundo tenkinimo atveju, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.

29. Atsakovas, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 1 straipsniu, 5 straipsnio 6 dalies 5 punktu, Tvarkos aprašo 1 punktu, pabrėžia, kad nei VĮ Registrų centro vadovas, nei VĮ Registrų centro darbuotojai nėra valstybės tarnautojai, dėl ko pareiškėjo teiginiai, susiję su valstybės tarnautojų atsakomybe ir jos taikymu nagrinėjamoje byloje, yra neaktualūs ir netaikytini jokia apimtimi. Darbuotojams taikytinos atsakomybės klausimai nėra VAĮ nustatytos administracinės procedūros objektas, todėl tokio pobūdžio klausimai nėra nagrinėtini VAĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjo prašymas taikyti atsakomybę atsakingiems asmenims galėtų būti vertinamas tik kaip pranešimas apie tariamai padarytus veiksmus, už kuriuos pareiškėjo subjektyviu vertinimu taikytina atsakomybė, tačiau tai nėra tiesioginiai susiję su tariamu jo teisių pažeidimu ar jų gynimu. Dėl šios priežasties VĮ Registrų centro generalinis direktorius, kaip VĮ Registrų centro vadovas, negali būti laikomas neturinčiu kompetencijos pateikti informaciją į pareiškėjo Skunde išdėstytą prašymą tokia apimtimi, kokia pats apibrėžė pareiškėjas.

30. Atsakovas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste pažymi, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje. Materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti. Tai reiškia, kad išnagrinėjęs administracinę bylą ir nustatęs, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės ir teisėti interesai nėra pažeidžiami, o net ir skundo tenkinimo atveju pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundą atmetė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 31. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro 2019 m. spalio 24 d. rašto Nr. S-72132(1.10 E) dalies „Dėl teismo sprendimų skelbimo Registrų centro interneto puslapyje“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

32. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. gegužės 27 d. sprendimu G. B. skundą atmetė. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, jog atsakovas pažeidė pareiškėjo teisę gauti informaciją. Atsakovas Raštu tinkamai informavo G. B., kad VĮ Registrų centro interneto svetainės skiltyje „Teismo sprendimai“ įsiteisėję teismų sprendimai paskelbti, o informacija atnaujinta. Pažymėjo, kad pareiškėjui pateikta informacija nesukūrė konkrečių teisių ir pareigų.

33. Pareiškėjas su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. jo 2019 m. lapkričio 24 d. skundą tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepaisė pareiškėjo paaiškinimų, sąmoningai iškreipė, aiškiai nekonstatavo, kad ginčas tarp šalių kilo ne dėl pačių teismo sprendimų paskelbimo atsakovo interneto svetainėje, bet dėl su tais sprendimais susijusios informacijos nepaskelbimo pareiškėjui reikalaujant skunde atsakovui, teismas klaidingai nustatė, jog tarp šalių nėra kilęs ginčas ir atsakovo Raštu pareiškėjas buvo tinkamai informuotas, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad jo skundą nagrinėjo atsakovo vadovas S. U., taip pažeisdamas draudimą perduoti skundą nagrinėti asmeniui, kurio veiksmai yra skundžiami. Pažymi, jog teismas padarė materialiosios ir procesinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių buvo neteisingai išspręsta byla, teisėjai pažeidė prievolę aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

34. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480 patvirtinto Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms aprašo nuostatos.

36. VĮ Registrų centras ginčijama Rašto dalimi informavo pareiškėją, kad 2019 m. kovo 1 d. įvykdyta Registrų centro organizacinės struktūros pertvarka, pareikalavusi didelių žmogiškųjų ir darbo laiko išteklių, todėl Registrų centro interneto svetainėje skelbtina informacija yra palaipsniui peržiūrima, atnaujinama pagal Aprašą. Informacija Registrų centro interneto svetainės skiltyje „Teismo sprendimai“ jau yra atnaujinta. Taip pat pažymėjo, kad nėra teisinio pagrindo taikyti atsakomybę VĮ Registrų centro darbuotojams.

37. Įvertinus ginčo santykių teisinį reguliavimą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog VĮ Registrų centras Raštu tinkamai pareiškėją informavo, kad Registrų centro interneto svetainės skiltyje „Teismo sprendimai“ įsiteisėję teismų sprendimai paskelbti, o informacija atnaujinta. Taigi pareiškėjui buvo paaiškinta ir pateikta informacija dėl teismų sprendimų paskelbimo VĮ Registrų centro internetiniame puslapyje. Šiame kontekste konstatuotina, kad G. B. teisė gauti informaciją buvo įgyvendinta, t. y. jo prašoma informacija jam buvo pateikta.

38. Tiek skundą pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia vieninteliu esminiu argumentu – atsakovas jam nepateikė informacijos apie priemones, kurių buvo imtasi šalinant teismo sprendimuose konstatuotus pažeidimus. Išanalizavus G. B. 2019 m. rugsėjo 26 d. skundo turinį akivaizdu, jog tokio prašymo pareiškėjas atsakovui adresuotame skunde tiesiogiai (aiškiai) nebuvo pareiškęs, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Kaip jau buvo minėta anksčiau skundo apimtyje jam visa prašoma informacija buvo pateikta.

39. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 26 d. skunde prašė jam išsamiai paaiškinti teismo sprendimų, kuriuose konstatuoti VĮ Registrų centro padaryti pažeidimai, ne skelbiamą tinklapyje (1), nedelsiant paskelbti teismo sprendimus ir su jais susijusią privalomą informaciją (2) bei taikyti atsakomybę VĮ Registrų centro vadovui S. U. ir galimai kitiems asmenims, neužtikrinusiems įstatymo reikalavimų vykdymo (3). Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, VAĮ nuostatas, reglamentuojančias asmenų skundų nagrinėjimą ir administracinę procedūrą, Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės), nuostatas (35, 37 p.) bei įvertinusi Skundo turinį, sprendžia, kad pareiškėjo atsakovui pateiktas Skundas nelaikytinas skundu VAĮ įstatymo prasme, kurio pagrindu turėjo būti atlikta administracinė procedūra VAĮ III skirsnyje nustatyta tvarka bei priimtas administracinės procedūros sprendimas.

40. Konstatavus, kad pareiškėjo skundui nagrinėti netaikoma VAĮ III skirsnyje nustatyta tvarka nėra jokio pagrindo išvadai, kad buvo pažeistas VAĮ 14 straipsnio 4 dalis (draudžiama persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami). Pirmosios instancijos teismo sprendime teisingai pažymėta, jog atsakovo Raštas jokios įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų turiniui neturi. Pareiškėjui taip pat nesuteikta teisė ginti viešąjį interesą.

41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į instituciją, informuodamas apie, jo manymu, pareigūnų padarytus tarnybinius nusižengimus, jis pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuotas apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-241/2013, 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1111-662/2015). Be to, joks teisės aktas nenustato pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą, gavus bet kokią informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą, teismas taip pat neturi galimybės įpareigoti viešojo administravimo subjektą tai padaryti (ABTĮ 88 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-1321/2014, 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1312-261/2015). Konstatuotina, kad drausminės atsakomybės taikymo VĮ Registrų centro darbuotojams klausimai yra priskirti VĮ Registrų centro diskrecijai ir pareiškėjas iš esmės neturi teisės to reikalauti arba gauti dar detalesnės informacijos apie vidaus administravimo procedūras VĮ Registrų centre.

42. G. B. apeliaciniame skunde prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo G. B. priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

43. Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė ir įvertino, teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas, sprendime išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė