a76ee9c7-9d0c-42cf-9934-e8722d7888b6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI-1587-535/2019 Proceso Nr. 3-61-3-04820-2016-6 Procesinio sprendimo kategorija: 27.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) , Inos Kirkutienės ir Violetos Balčytienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo UAB „Lietuvos rytas“ skundÄ atsakovui Visuomenės informavimo etikos asociacijai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. V.

F. , A. L. dėl sprendimo panaikinimo Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas UAB „Lietuvos rytas“ kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydamas panaikinti atsakovo Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijos 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimÄ Nr.EKS-25/16 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimus“ ir priteisti UAB „Lietuvos rytas“ turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad Visuomenės informavimo etikos komisija (toliau – ir Komisija) 2016 m. lapkričio 9 d. priėmė sprendimÄ , kad dienraÅ¡tyje “Lietuvos rytas” paskelbtoje žurnalisto A.

L. publikacijoje (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pažeistos Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3 ir 6 straipsnių nuostatos. Ginčo publikacija dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“ buvo paskelbta dar (duomenys neskelbtini). Trečiasis suinteresuotas asmuo S. V. F. dėl ginčo publikacijos kreipėsi Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijÄ , reikalaudamas nustatyti ar Å¡ia publikacija nėra pažeidžiamos Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatos.

Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, iÅ¡nagrinėjusi S. V. F. skundÄ , 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu pripažino Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatų pažeidimus. PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su tokiu Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimu, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teismas , iÅ¡nagrinėjęs skundÄ , 2015 m. birželio 19 d. sprendimu nustatė eilę procesinių pažeidimų, padarytų priimant Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimÄ , ir įpareigojo Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos asociacijÄ priimti naujÄ sprendimÄ .

LVAT 2016 m. birželio 20 d. nutartimi minėtÄ sprendimÄ paliko nepakeistÄ . LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimu skiriamo įspėjimo ir reikalavimo paneigti informacijÄ pobÅ«džio bei Å¡ių poveikio priemonių taikymo termino iÅ¡aiÅ¡kino, kad valstybės prievarta gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta įvairiomis formomis, t. y. ne tik baudžiamojo, atgrasomojo pobÅ«džio administracinėmis nuobaudomis. Žurnalistų etikos inspektoriaus įspėjimo, kaip poveikio priemonės, tikslas iÅ¡ esmės yra įspėti apie vieÅ¡osios informacijos rengėjo (skleidėjo) padarytus teisės pažeidimus bei tokiu bÅ«du siekti teisės pažeidimų prevencijos.

Tuo tarpu Žurnalistų etikos inspektoriaus reikalavimas paneigti paskelbtÄ tikrovės neatitinkančiÄ bei asmens garbę ir orumÄ Å¾eminančiÄ informacijÄ yra orientuotas į tai, kad bÅ«tų paÅ¡alinti vieÅ¡osios informacijos rengėjų ir skleidėjų veikla galbÅ«t padaryti visuomenės teisių ir interesų (pvz., teisės į teisingÄ , tiksliÄ , neÅ¡aliÅ¡kÄ informacijÄ ) bei privačių asmenų teisių ir interesų (pvz., privataus gyvenimo, asmens garbės ir orumo) pažeidimai. Todėl atsižvelgiant į Å¡iuos poveikio priemonių tikslus bei teisinę prigimtį, byloje spręsta, jog Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas negali bÅ«ti priskirtinas prie ATPK 21 straipsnyje įtvirtintos administracinių nuobaudų sistemos ir negali bÅ«ti tapatinamas su įspėjimu, įtvirtintu ATPK 23 straipsnyje.

LVAT apibrėžė, kad - Žurnalistų etikos inspektoriaus įpareigojimas vieÅ¡ai paskelbti priimtÄ sprendimÄ yra prilyginamas poveikio priemonei; Å¡i poveikio priemonė nėra tapati ATPK apibrėžtoms poveikio priemonėms; įstatyme yra spraga, nes jame nėra apibrėžtas poveikio priemonės skyrimo terminas, todėl taikytina įstatymų analogija; pritaikius įstatymo analogijÄ , terminas tokiai poveikio priemonei taikyti yra 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam ar trunkamajam pažeidimui, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiÅ¡kėjimo dienos.

PareiÅ¡kėjo nuomone, yra pagrindas Å¡iuos LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimus pagal analogijÄ taikyti ne tik Žurnalistų etikos inspektoriaus, bet ir Komisijos priimamų sprendimų atžvilgiu. Kaip matyti iÅ¡ Ginčo publikacijos paskelbimo datos ((duomenys neskelbtini)), nuo jos paskelbimo praėjo (duomenys neskelbtini) metų. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad analogiÅ¡koje byloje Nr. I-3628-331/2015 (pirmoji instancija) ir A-320-146/2016 (apeliacinė instancija)) teismas, nukreipdamas skundÄ nagrinėti Komisijai iÅ¡ naujo, nurodė 2 mėnesių terminÄ .

Å is terminas kaip tik sutapo su 2 metų terminu, praėjusiu po ginčo publikacijos paskelbimo. Nors Å¡iuo atveju teismas konkretaus termino nenurodė, Komisija turėjo įvertinti tokias aplinkybes kaip ginčo publikacijos paskelbimo diena, laikotarpis, praėjęs nuo publikacijos paskelbimo ir skundo nagrinėjimo Komisijoje, bei LVAT praktikÄ Å¡iuo klausimu ir atsisakyti nagrinėti skundÄ , suėjus nustatytam dviejų metų terminui. Komisija turėjo atsisakyti skundÄ nagrinėti pakartotinai, suėjus skundo nagrinėjimo ir nuobaudų skyrimo terminui (ABTÄ® 91 str. 1 d. 1 ir 3 p.) Komisija, priimdama skundžiamÄ SprendimÄ , jo dėstomojoje dalyje nurodė, kad:

„PareiÅ¡kėjas skundÄ dėl Publikacijos taip pat buvo padavęs ir Žurnalistų etikos inspektorei (toliau - Etikos inspektorė). Etikos inspektorė šį skundÄ iÅ¡nagrinėjo ir 2013 m. lapkričio 21 d. dėl jo priėmė sprendimÄ Nr. SPR-134 <...>. Remdamasi surinktais įrodymais <...> Etikos inspektorė nustatė, jog banko (duomenys neskelbtini) bankroto paskelbimÄ lėmė ne PareiÅ¡kėjui padarytas poveikis, <...>, (duomenys neskelbtini) iÅ¡laidas sudarė ne tik atlyginimas už darbÄ PareiÅ¡kėjui <...>.

Remdamasi visomis Å¡iomis nustatytomis aplinkybėmis, Etikos inspektorė Sprendime konstatavo, jog <...> Publikacijos teiginiuose paskelbta informacija neatitinka tikrovės“. Toliau Komisija daro iÅ¡vadÄ (konstatuoja), jog Žurnalistų etikos inspektorės nustatytų aplinkybių Komisijai pakanka pripažinti, jog buvo pažeistas Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3 straipsnis, reikalaujantis skelbti tikslias, teisingas žinias ir įvairias nuomones, ir 6 straipsnis, reikalaujantis kritiÅ¡kai vertinti informacijos Å¡altinius.

Skundžiamame sprendime daugiau nėra jokių tyrimo rezultatų, nuorodų, komentarų, paaiÅ¡kinimų, kodėl Komisija priėmė bÅ«tent tokį sprendimÄ (iÅ¡skyrus nuorodÄ Ä¯ Žurnalistų etikos inspektorės atlikto tyrimo rezultatus). Komisija, nagrinėdama skundÄ , pati savarankiÅ¡kai nenustatė jokių naujų aplinkybių. Žurnalistų etikos inspektorė ir Komisija yra skirtingi subjektai vieÅ¡osios informacijos leidėjų ir skleidėjų veiklos priežiÅ«ros kontekste, atliekantys skirtingas funkcijas, todėl Komisija turėjo pati atlikti iÅ¡samų skunde nurodytų aplinkybių tyrimÄ , esant poreikiui rinkti papildomus įrodymus ir remdamasi Komisijos atlikto tyrimo duomenimis, priimti sprendimÄ dėl Etikos kodekso nuostatų pažeidimo, o ne remtis ŽEI kompetencijos ribose atlikto tyrimo medžiaga ir, ja vadovaujantis, savo kompetencijos ribose pareiÅ¡kėjo atžvilgiu priimti sprendimÄ .

Ginčo publikacija yra parengta pamfleto formatu. Ji ir atspausdinta specifinėje laikraščio vietoje skirsnyje pavadinimu „Tarp kitko“. Pamfletas - grožinės literatÅ«ros ir publicistikos žanras – satyrinis aktualios tematikos kÅ«rinys, iÅ¡juokiantis, ironizuojantis konkretų asmenį arba asmenų grupę (dažniausiai visuomenės veikėjus), socialines politines institucijas. Å io žanro plėtotė reikalauja sÄ lyginio visuomenės ir valstybės demokratiÅ¡kumo lygio, cenzÅ«ros nebuvimo.

Komisija, priimdama SkundžiamÄ sprendimÄ , Å¡ios aplinkybės neįvertino. Akivaizdu, kad pamfletui nekeliami tokie pat reikalavimai, kaip žurnalistinio tyrimo publikacijai. Ginčo publikacijoje palyginimo bÅ«du pateikiama tam tikra informacija apie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bankroto procedÅ«ras. Operuojant pateikiamais skaičiais, ironiÅ¡kai keliamas retorinis klausimas – kodėl dviejų bankų bankroto procedÅ«rų kainos taip žymiai skiriasi? Skundžiamame sprendime yra nurodyta, kad neva ginčo publikacijos autorius labai nusikalto Kodekso nuostatoms, nes parašė, kad S. V.

F. komandai už 8 darbo dienas buvo sumokėta 17 mln. litų. Nors iÅ¡ tikrųjų, kaip iÅ¡siaiÅ¡kino Etikos inspektorė, Å¡ie pinigai buvo skirti ir turto paieÅ¡kai, jo apsaugai ir pan. Tačiau, kaip nurodyta Ginčo publikacijoje, Ūkio banko atveju pakako 45 tÅ«kst. litų, nors Å¡io banko ir jo akcininko turtas taip pat reikalingas paieÅ¡kų užsienyje bei apsaugos. Taigi, Komisija sÄ moningai ar nesÄ moningai neįvertino Ginčo publikacijos žanro ir tikrosios paskirties (paÅ¡iepti valdžios institucijų sprendimus) ir pareikalavo iÅ¡ autoriaus absoliutaus tikslumo.

Ginčo publikacijos autorius, pasinaudodamas Konstitucine kritikos teise, Publikacijoje kritikavo įgaliotų institucijų priimtus sprendimus (konkrečiai dėl dviejų bankų bankroto administratorių pasirinkimo). PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad prielaidos negali atitikti tikrovę arba jos neatitikti, nes prielaida nėra teiginys. Prielaida - tai nuomonė, priimama sÄ lyga, pradinis samprotavimo teiginys. Nuomonė – požiÅ«ris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai, reiÅ¡kinių ar įvykių vertinimai.

Nuomonė yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 36 p.). Komisijos Skundžiamame sprendime iÅ¡sakyta pozicija, kad prielaida gali prieÅ¡tarauti ne tik žurnalistų etikai, bet ir teisei, mažų mažiausiai keistas, nes tokia pozicija akivaizdžiai riboja konstitucinę kritikos laisvę ir pažeidžia tiek konstitucinę, tiek Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintÄ nuostatÄ , draudžiančiÄ persekioti už kritikÄ , o juo labiau už nuomonės pareiÅ¡kimÄ .

Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriuo nesutiko su skundu, prašė atmesti, kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad 2013 m. gruodžio 16 d. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija iÅ¡nagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens S. V. F. skundÄ dėl A. L. publikacijos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir nusprendė jog Publikacijoje buvo pažeisti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3, 4 ir 8 straipsnių reikalavimai. 2015 m. birželio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4367-171/2015 Vilniaus apygardos administracinis teismas Komisijos sprendimÄ panaikino ir įpareigojo AsociacijÄ , Komisijos teisių ir pareigų perėmėjÄ , priimti naujÄ sprendimÄ .

LVAT 2016 m. birželio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1073-442/2016 paliko šį teisimo sprendimÄ nepakeistÄ . Vykdydama teismo įpareigojimÄ , Asociacija 2016 m. spalio 19 d. ir lapkričio 9 d. posėdžiuose iÅ¡nagrinėjo S. V. F. skundÄ iÅ¡ naujo ir nustatė, jog ginčo publikacijoje buvo kritikuojama Lietuvos banko vadovo V. V. veikla, galimai netinkamai vykdant ir (ar) užtikrinant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bankroto procedÅ«ras, taip pat iÅ¡sakomos prielaidos dėl trečiojo suinteresuoto asmens, buvusio (duomenys neskelbtini) laikinojo administratoriaus, korupcijos.

Publikacijoje, be kita ko, buvo paskelbta: (duomenys neskelbtini) atveju S. F. komandai buvo atseikėta net (duomenys neskelbtini) už 8 darbo dienas“ . „O gal S. F. tokie dideli pinigai buvo sumokėti, kad jis staiga pakeistų nuomonę? Juk vos atvykęs užsienietis oficialiai pareiÅ¡kė, kad (duomenys neskelbtini) – ne tik mokus, bet ir neturi likvidumo problemų“. Savo skunde S. V. F. nurodė, jog publikacijos autorius sÄ moningai iÅ¡kreipė faktus bei pateikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ .

S. V. F. teigimu, žurnalistui buvo žinoma, kad nors iÅ¡ pat pradžių S. V. F. praneÅ¡imuose ir buvo paskelbta, jog bankas nėra nemokus, netrukus, 2011 m. lapkričio 17 d. spaudos konferencijoje, Å¡is teiginys buvo oficialiai paneigtas, nurodant, jog jis neatitinka tikrovės ir, jog taip buvo paskelbta dėl teksto spausdinimo bei vertimo klaidos. Skunde S. V. F. taip pat pažymėjo, jog publikacijos autorius niekuomet nesikreipė į jį dėl paaiÅ¡kinimų Å¡iuo klausimu pateikimo. S. V. F. skundÄ dėl Publikacijos taip pat buvo padavęs ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai .

Inspektorius atliko iÅ¡samų visų su publikacija susijusių faktinių aplinkybių tyrimÄ ir 2013 m. lapkričio 21 d. priėmė sprendimÄ Nr. SPR-134, kuris yra galiojantis. Remdamasis tyrimo metu surinktais įrodymais Inspektorius nustatė ir sprendime konstatavo, jog (duomenys neskelbtini) bankroto paskelbimÄ lėmė ne S. V. F. padarytas poveikis dėl jo atlyginimo dydžio, o konkrečios Lietuvos banko ir paties S. V. F. nustatytos netinkamos Å¡io banko valdymo aplinkybės, o (duomenys neskelbtini) iÅ¡laidas sudarė ne tik atlyginimas už darbÄ S. V.

F., bet ir atlygis jo samdytiems konsultantams, iÅ¡laidos, susijusios su pasirengimu bankroto procesui, su (duomenys neskelbtini) administravimu susijusios iÅ¡laidos užsienyje ir su (duomenys neskelbtini) turto paieÅ¡ka ir apsauga susijusios iÅ¡laidos užsienyje, t. y anksčiau nurodytuose publikacijos teiginiuose paskelbta informacija neatitinka tikrovės. Pagal Kodekso 3 straipsnį, gerbdami žmogaus teisę gauti teisingÄ informacijÄ , žurnalistai ir vieÅ¡osios informacijos rengėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias ir įvairias nuomones, o perteikdami įvairias nuomones, žurnalistai ir vieÅ¡osios informacijos rengėjai neturi skleisti teisę ir etikÄ pažeidžiančių nuomonių.

Pagal Kodekso 6 straipsnį žurnalistai ir vieÅ¡osios informacijos rengėjai turi kritiÅ¡kai vertinti savo informacijos Å¡altinius, atidžiai ir rÅ«pestingai tikrinti faktus, remtis keliais Å¡altiniais, o jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos Å¡altinio patikimumo, skelbiamoje informacijoje tai turi bÅ«ti nurodyta. Komisija padarė iÅ¡vadÄ , kad publikacijos autoriui turėjo bÅ«ti žinoma, jog (duomenys neskelbtini) pripažinimÄ nemokiu nulėmė ne S. V. F. sumokėto atlyginimo dydis, o objektyvios nuo S. V.

F. valios nepriklausančios aplinkybės. Kilus abejonėms dėl tikrųjų klaidingo praneÅ¡imo apie tariamÄ banko mokumÄ priežasčių, publikacijos autorius galėjo kreiptis dėl informacijos patikslinimo į patį S. V. F. ir (ar) oficialius Lietuvos banko atstovus, tačiau to nepadarė. Komisija skundžiamame sprendime pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog publikacijoje iÅ¡sakytos žinomai tikrovės neatitinkančios prielaidos dėl S. V. F. korupcijos, neva nulėmusios jo pozicijÄ dėl banko pripažinimo nemokiu, laikytinos prieÅ¡taraujančiomis tiek teisei, tiek ir profesinei žurnalistų etikai ir, jog tokiais veiksmais buvo pažeisti Kodekso 3 straipsnio reikalavimai.

Publikacijoje taip pat buvo paskleista netiksli ir neteisinga informacija apie tai, jog (duomenys neskelbtini) suma buvo sumokėta S. V. F. komandai vien tik už darbÄ . Informacija apie tai, kam buvo skirta ir panaudota nurodyta pinigų suma galėjo bÅ«ti patikrinta, tačiau publikacijos autorius savo pareigos atidžiai ir rÅ«pestingai tikrinti faktus neatliko arba sÄ moningai paskleidė netikslias ir neteisingas žinias, todėl Komisija konstatavo, jog tokiais veiksmais buvo pažeisti Kodekso 3 ir 6 straipsnių reikalavimai.

Atsakovas nurodo, kad priimdama skundžiamÄ sprendimÄ , Komisija iÅ¡ tiesų rėmėsi Inspektoriaus atlikto tyrimo metu nustatytomis ir įrodytomis faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis, jog publikacijoje paskelbti ginčo teiginiai neatitinka tikrovės. Komisija taip pat atliko iÅ¡samų savarankiÅ¡kÄ tyrimÄ â€“ pareiÅ¡kėjui ir publikacijos autoriui buvo pasiÅ«lyta pateikti raÅ¡tiÅ¡kus paaiÅ¡kinimus dėl skundo, dviejų posėdžių metu buvo iÅ¡klausyti žodiniai pareiÅ¡kėjo atstovo paaiÅ¡kinimai, o dėl to, kad publikacijos autorius nepateikė jokių paaiÅ¡kinimų ir neatvyko į pirmÄ jį Komisijos posėdį, jam pakartotinai buvo siÅ«loma tai padaryti .

Komisija atliko visapusiÅ¡kÄ ir iÅ¡samų visų skunde nurodytų aplinkybių tyrimÄ , o pareiÅ¡kėjo kaltinimai yra nepagrįsti. Atsakovo vertinimu, publikacijoje ne tik buvo paskelbta žurnalisto nuomonė ir (ar) komentaras tam tikrais klausimais, bet buvo paskleista ir konstatuojamojo pobÅ«džio netiksli ir neteisinga informacija. Nei Komisijai pateiktuose raÅ¡tiÅ¡kuose paaiÅ¡kinimuose, nei savo žodiniuose paaiÅ¡kinimuose abiejų Komisijos posėdžių metu pareiÅ¡kėjas nenurodė, jog publikacija turėtų bÅ«ti laikoma pamfletu ir vertinama atsižvelgiant į Å¡io žanro ypatybes.

Net jei publikacija ir laikytina pamfletu, jai vis vien yra taikomi pagrindiniai vieÅ¡ai reiÅ¡kiamai nuomonei teisės aktų keliami reikalavimai, nes nei Visuomenės informavimo įstatymas, nei Kodeksas nenumato iÅ¡lygų, leidžiančių satyriniuose kÅ«riniuose skleisti teisę ir etikÄ pažeidžiančias nuomones. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalį nuomonei netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai nenuslepiant ir neiÅ¡kreipiant faktų ir duomenų.

Ginčo publikacijos autoriui buvo žinoma, jog banko (duomenys neskelbtini) pripažinimÄ nemokiu nulėmė ne S. V. F. korupcija, o objektyvios nuo S. V. F. valios nepriklausančios aplinkybės. Publikacijos autorius, paskleisdamas nuomonę apie S. V. F. korupcijÄ , sÄ moningai iÅ¡kreipė jam žinomus faktus ir duomenis, t. y. paskleidė žinomai tikrovės neatitinkančias teisei ir etikai prieÅ¡taraujančias prielaidas. Trečiasis suinteresuotas asmuo S.V. F. su skundu nesutiko, prašė atmesti, kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiais, kad skundžiamas sprendimas naikintinas, nes jis buvo priimtas suėjus dvejų metų senaties terminui. Pažymėjo, kad Inspektorius ir Komisija yra savo esme skirtingos institucijos, kurios atlieka skirtingas funkcijas bei priima skirtingus sprendimus pagal savo kompetencijÄ , todėl negalima sutapatinti ir jų priimamų sprendimų. S.V. F. nuomone, LVAT nutartyje, kuria remiasi pareiÅ¡kėjas, yra kalbama tik apie laikotarpį, per kurį Inspektorius turi teisę taikyti poveikio priemones, t.y.

įspėjimÄ bei įpareigojimÄ vieÅ¡ai paskelbti Inspektoriaus priimtÄ sprendimÄ . Å ioje nutartyje nėra kalbama apie tai, kad praėjus 2 metams nuo pažeidimo, Inspektorius neturi teisės priimti sprendimo, kuriuo bÅ«tų konstatuojamas pažeidimas. Nurodo, kad Komisijos sprendimas yra pagrįstas, kadangi Komisijos funkcijos neapima atitikties tikrovei faktų nustatymo, tai patenka į Inspektoriaus kompetencijÄ . Inspektorius priėmė sprendimÄ , kuriuo pripažino, kad pareiÅ¡kėjas publikacijos teiginiais skelbė tikrovės neatitinkančias žinias, kurios žemino trečiojo suinteresuoto asmens S.V.

F. garbę ir orumÄ ir pažeidė kitus visuomenės informavimo principus. Å is Inspektoriaus sprendimas nebuvo skundžiamas teismui. Nurodė, kad Komisija sudarė sÄ lygas pareiÅ¡kėjui pateikti savo paaiÅ¡kinimus raÅ¡tu ir juos įvertino. Publikacijos autorius neatsižvelgė į beveik prieÅ¡ pusantrų metų iki publikacijos rengimo oficialiai ir vieÅ¡ai paneigtÄ informacijÄ , sÄ moningai iÅ¡kraipė faktus, nesÄ Å¾iningai pateikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ â€žmaskuodamas“ jÄ sakinio klausiamÄ ja forma, todėl Komisija pagrįstai laikė, kad paskleisti teiginiai nelaikytini nuomone.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. L. atsiliepimo į skundÄ nepateikė. Teismas K o n s t a t u o j a : Skundas atmestinas. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo 2016-11-09 sprendimo Nr.EKS-25/16 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimus“, kuriuo nuspręsta pripažinti, jog dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“ žurnalisto A. L. publikacijoje (duomenys neskelbtini) ( (duomenys neskelbtini) ) buvo pažeistas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3 straipsnis, nustatantis, kad gerbdami žmogaus teisę gauti teisingÄ informacijÄ , žurnalistai ir vieÅ¡osios informacijos rengėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias ir įvairias nuomones bei 6 straipsnis, nustatantis, kad žurnalistai ir vieÅ¡osios informacijos rengėjai turi kritiÅ¡kai vertinti savo informacijos Å¡altinius, atidžiai ir rÅ«pestingai tikrinti faktus, remtis keliais Å¡altiniais, o jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos Å¡altinio patikimumo, skelbiamoje informacijoje tai turi bÅ«ti nurodyta.

Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 70 str. nustatė, kad tokia žurnalisto veikla, kai pažeidžiamos Å¡io kodekso nuostatos, yra pagrindas: vieÅ¡osios informacijos rengėjo administracijai tokiam žurnalistui taikyti drausminio poveikio priemones; profesiniam žurnalistų susivienijimui, tokį jam priklausantį žurnalistÄ paÅ¡alinti iÅ¡ susivienijimo; suinteresuotiems asmenims ginti savo pažeistas teises; taikyti kitas įstatymu nustatytas sankcijas. Tapačios galimybės taikyti sankcijas KodeksÄ pažeidusiam žurnalistui yra numatytos ir dabar galiojančiame LVIEK 63str.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“ paskelbta publikacija (duomenys neskelbtini). 2013-08-12 skundu Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai S.V. F. paprašė įvertinti, ar Publikacijos teiginiu „O gal S. F. tokie dideli pinigai buvo sumokėti, kad jis staiga pakeistų nuomonę? Juk vos atvykęs užsienietis oficialiai pareiÅ¡kė, kad (duomenys neskelbtini) – ne tik mokus, bet ir neturi likvidumo problemų.“ Žurnalistai ir vieÅ¡osios informacijos rengėjai (skleidėjai) nepažeidė profesinės etikos normų, o nustačius profesinės etikos normų pažeidimus, juos konstatuoti ir pagal kompetencijÄ priimti kitus sprendimus, taip pat įpareigoti vieÅ¡osios informacijos rengėjÄ (skleidėjÄ ) paskelbti komisijos sprendimus atitinkamuose visuomenės informavimo priemonėse. 2013-12-16 sprendimu Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija pripažino, kad dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijoje (duomenys neskelbtini) buvo pažeisti Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3, 4 ir 8 straipsniai. 2015-06-19 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu Nr. I-4367-171/2015 Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2013-12-16 sprendimas buvo panaikintas, o Visuomenės informavimo etikos asociacija įpareigota priimti naujÄ sprendimÄ .

LVAT 2016-06-20 nutartimi Nr. A-1073-442/2016 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-06-19 sprendimÄ paliko nepakeistÄ . 2016-11-09 sprendimu Nr. EKS-25/16 Visuomenės informavimo etikos komisija vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-06-19 sprendimÄ administracinėje yloje Nr. I-4367-171/2015 ir iÅ¡nagrinėjusi S.V. F. skundÄ dėl A. L. publikacijos (duomenys neskelbtini))“ ((duomenys neskelbtini)) nusprendė pripažinti jog A. L. publikacijoje (duomenys neskelbtini)) ((duomenys neskelbtini)) buvo pažeistas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3 straipsnis, nustatantis, jog, gerbdami žmogaus teisę gauti teisingÄ informacijÄ , žurnalistai ir vieÅ¡osios informacijos rengėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias ir įvairias nuomones, o perteikdami įvairias nuomones, žurnalistai ir vieÅ¡osios informacijos rengėjai neturi skleisti teisę ir etikÄ pažeidžiančių nuomonių, ir 6 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai ir vieÅ¡osios informacijos rengėjai turi kritiÅ¡kai vertinti savo informacijos Å¡altinius, atidžiai ir rÅ«pestingai tikrinti faktus, remtis keliais Å¡altiniais, o jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos Å¡altinio patikimumo, skelbiamoje informacijoje tai turi bÅ«ti nurodyta.

Skundžiamu sprendimu UAB „Lietuvos rytas“ buvo įpareigotas paskelbti šį sprendimÄ laikraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykÄ sudaro Visuomenės informavimo etikos komisijos 2016-11-09 sprendimo Nr. EKS-25/16 teisėtumas bei pagrįstumas. PareiÅ¡kėjo vertinimu atsakovas turėjo vadovautis LVAT praktika ir atsisakyti skundÄ nagrinėti pakartotinai, suėjus skundo nagrinėjimo ir nuobaudų skyrimo terminui ( remiasi LVAT 2014-03-12 nutartimi Nr. A662-996/2014), kurioje LVAT iÅ¡aiÅ¡kino, jog Žurnalistų etikos inspektoriaus įpareigojimas vieÅ¡ai paskelbti priimtÄ sprendimÄ yra prilyginamas poveikio priemonei, o terminas tokiai poveikio priemonei taikyti yra 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nuo ginčo publikacijos paskelbimo (duomenys neskelbtini) iki skundžiamo sprendimo priėmimo praėjo (duomenys neskelbtini) metų. PareiÅ¡kėjas netiksliai perteikia LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimų esmę, nepagrįstai nurodydamas, kad LVAT apibrėžė, jog Žurnalistų etikos inspektoriaus įpareigojimas vieÅ¡ai paskelbti priimtÄ sprendimÄ yra prilyginamas poveikio priemonei, kadangi LVAT administracinėje byloje Nr. A662-996/2014 nagrinėjo ir aiÅ¡kino klausimÄ dėl termino, per kurį Žurnalistų etikos inspektorius gali iÅ¡nagrinėti gautÄ skundÄ ir priimti sprendimÄ dėl vieÅ¡osios informacijos rengėjo (skleidėjo) įspėjimo už Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimÄ bei pareikalauti paneigti paskelbtÄ tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ .

VIÄ® 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Visuomenės informavimo etikos komisija savo veikla siekia užtikrinti Kodekso nuostatų laikymÄ si, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimÄ visuomenės informavimo veikloje ir ugdyti visuomenės sÄ moningumÄ vertinant visuomenės informavimo procesus bei naudojantis vieÅ¡Ä ja informacija. Visuomenės informavimo etikos komisija yra kolegialus Asociacijos sprendimus pagal Å¡io straipsnio 3 dalyje numatytÄ kompetencijÄ priimantis organas. Komisija atlieka Å¡ias funkcijas: rÅ«pinasi vieÅ¡osios informacijos rengėjų ir skleidėjų profesinės etikos ugdymu; nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė vieÅ¡osios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę; nagrinėja asmenų skundus dėl vieÅ¡osios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas, taip pat nagrinėja vieÅ¡osios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų; bendradarbiaudama su valstybės įstaigomis ir institucijomis užtikrina visuomenės raÅ¡tingumo naudojantis visuomenės informavimo priemonėmis plėtrÄ , informacijos kritinio vertinimo ir analizės principų sklaidÄ ; organizuoja renginius visuomenės informavimo srities profesinės etikos klausimais, dalyvauja įgyvendinant valstybės institucijų strateginio planavimo programas, veiklos planus (VIÄ® 461 str. 1 ir 3 d.).

Tuo tarpu Žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigÅ«nas, kuris prižiÅ«ri, kaip įgyvendinamos VIÄ® nuostatos (VIÄ® 49 str. 1 d.) ir kuris, iÅ¡nagrinėjęs suinteresuoto asmens skundÄ , turi teisę priimti sprendimus: įspėti vieÅ¡osios informacijos rengėjus ir skleidėjus, už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus (fizinius) asmenis apie pastebėtus Å¡io Ä®statymo ir kitų visuomenės informavimÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos paÅ¡alinti; reikalauti, kad vieÅ¡osios informacijos rengėjas ar skleidėjas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtÄ tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , žeminančiÄ asmens garbę ir orumÄ ar kenkiančiÄ jo dalykinei reputacijai, teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokiÄ informacijÄ ; kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas ir AsociacijÄ dėl pastebėtų Å¡io įstatymo ir kitų visuomenės informavimÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų;

Administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais pradėti administracinio nusižengimo teisenÄ ; Administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas; skundÄ (pareiÅ¡kimÄ ) pripažinti nepagrįstu; tyrimÄ , pradėtÄ savo iniciatyva, baigti, jeigu pažeidimai ar aplinkybės, dėl kurių buvo pradėtas tyrimas, nepasitvirtina; atsisakyti nagrinėti skundÄ (pareiÅ¡kimÄ ); skundo (pareiÅ¡kimo) nagrinėjimÄ nutraukti (VIÄ® 50 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į VIÄ® įtvirtintus skirtingus Žurnalistų etikos inspektoriaus ir atsakovo tikslus, funkcijas ir kompetencijÄ , laikytina, kad nėra pagrindo Å¡iuo atveju remtis aptartais LVAT 2014-03-12 nutarties Nr. A662-996/2014 iÅ¡aiÅ¡kinimais ir taikyti 2 metų senaties terminÄ poveikio priemonei taikyti. Poveikio priemonės tikslas yra nukreiptas į asmens (visuomenės) pažeistų teisių bei interesų atkÅ«rimÄ ir orientuotas į tai, kad bÅ«tų paÅ¡alinti vieÅ¡osios informacijos rengėjų ir skleidėjų veikla galbÅ«t padaryti visuomenės teisių ir interesų (pvz., teisės į teisingÄ , tiksliÄ , neÅ¡aliÅ¡kÄ informacijÄ ) bei privačių asmenų teisių ir interesų (pvz., privataus gyvenimo, asmens garbės ir orumo) pažeidimai.

Gi Å¡ioje byloje ginčijamu sprendimu konstatuotas Žurnalistų etikos kodekso 3 ir 6 straipsnių pažeidimas nelaikytinas poveikio priemone. Ä®pareigojimas pareiÅ¡kėjui paskelbti sprendimÄ laikraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“ yra paskirtas ne atsakovo valia, o įstatymo nuostatomis – VIÄ® 461 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad komisijos sprendimai dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi bÅ«ti skelbiami nedelsiant tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose komisija nustatė Å¡iuos pažeidimus, ir Å¡io įstatymo 44 straipsnyje nustatyta paneigimo paskelbimo tvarka.

Skundžiamu sprendimu buvo konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas ginčo publikacija pažeidė Žurnalistų etikos kodekso 3 ir 6 straipsnių nuostatas. Žurnalistų etikos kodekso 3 straipsnyje įtvirtinta, kad gerbdami žmogaus teisę gauti teisingÄ informacijÄ , žurnalistai ir vieÅ¡osios informacijos rengėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias ir įvairias nuomones. Perteikdami įvairias nuomones, žurnalistai ir vieÅ¡osios informacijos rengėjai neturi skleisti teisę ir etikÄ pažeidžiančių nuomonių.

Žurnalistų etikos kodekso 6 straipsnis nustato, kad žurnalistai ir vieÅ¡osios informacijos rengėjai turi kritiÅ¡kai vertinti savo informacijos Å¡altinius, atidžiai ir rÅ«pestingai tikrinti faktus, remtis keliais Å¡altiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos Å¡altinio patikimumo, skelbiamoje informacijoje tai turi bÅ«ti nurodyta. Žurnalistų etikos kodekso nuostatų pažeidimÄ atsakovas konstatavo nustatęs, jog ginčo publikacijos autoriui turėjo bÅ«ti žinoma, jog (duomenys neskelbtini) pripažinimÄ nemokiu nulėmė ne S.V.

F. sumokėto atlyginimo dydis, o objektyvios, nuo Å¡io asmens valios nepriklausančios, aplinkybės. Skundžiamame sprendime pažymima, kad kilus abejonėms dėl tikrųjų klaidingo praneÅ¡imo apie tariamÄ banko mokumÄ priežasčių, ginčo publikacijos autorius galėjo kreiptis dėl informacijos patikslinimo į patį S. V. F. ir/ar oficialius Lietuvos banko atstovus, tačiau to nepadarė. Atsakovas padarė iÅ¡vadÄ , jog ginčo publikacijoje iÅ¡sakytos žinomai tikrovės neatitinkančios prielaidos dėl galimos S. V.

F. korupcijos, neva nulėmusios jo pozicijÄ dėl banko pripažinimo nemokiu, laikytinos prieÅ¡taraujančiomis tiek teisei, tiek ir profesinei žurnalistų etikai. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad ginčo publikacijoje buvo paskleista netiksli ir neteisinga informacija apie tai, jog (duomenys neskelbtini) suma buvo sumokėta S. V. F. komandai vien tik už darbÄ . Informacija apie tai, kam buvo skirta ir panaudota nurodyta pinigų suma gali bÅ«ti patikrinta, tačiau publikacijos autorius savo pareigos atidžiai ir rÅ«pestingai tikrinti faktus neatliko arba sÄ moningai paskleidė netikslias ir neteisingas žinias.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad atsakovas, nagrinėdamas S. V. F. skundÄ , pats savarankiÅ¡kai nenustatė jokių naujų aplinkybių ir nepagrįstai rėmėsi iÅ¡skirtinai tik Žurnalistų etikos inspektoriaus 2013-11-21 sprendimu Nr. SPR-134 nustatytomis aplinkybėmis ir vertinimais. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad ginčo publikacija yra parengta pamfleto formatu, o Å¡io žanro plėtotė reikalauja sÄ lyginio visuomenės ir valstybės demokratiÅ¡kumo lygio, cenzÅ«ros nebuvimo, t.y. jai nekeliami tokie pat reikalavimai, kaip žurnalistinio tyrimo publikacijai.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Komisija neįvertino ginčo publikacijos žanro ir tikrosios paskirties – paÅ¡iepti valdžios institucijų sprendimus – ir pareikalavo iÅ¡ autoriaus absoliutaus tikslumo. Darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡ ginčo publikacijos turinio akivaizdu, jog ne dėl valdžios institucijų veiksmų, o bÅ«tent S. V. F. sumokėtų pinigų, buvo keliama prielaida apie pastarojo korumpuotumÄ . Ginčo publikacijoje nurodyta: “ <…>“(duomenys neskelbtini) atveju S. F. komandai buvo atseikėta net (duomenys neskelbtini) už 8 darbo dienas. <…> O gal S. F. tokie dideli pinigai buvo sumokėti, kad jis staiga pakeistų nuomonę? Juk vos atvykęs užsienietis oficialiai pareiÅ¡kė, kad (duomenys neskelbtini) – ne tik mokus, bet ir neturi likvidumo problemų.<…> Atmestinas pareiÅ¡kėjo teiginys, jog ginčo publikacijos autorius, pasinaudodamas Konstitucine kritikos teise, kritikavo įgaliotų institucijų priimtus sprendimus dėl bankroto administratorių pasirinkimo.

Žurnalistų etikos kodekso pažeidimas konstatuotas ne dėl valdžios institucijų veiksmų ar sprendimų, o dėl netikslios ir neteisingos informacijos S. V. F. atžvilgiu pateikimo, prielaidos dėl minėto asmens tariamo korumpuotumo. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendime konstatuota, kad bankroto paskelbimÄ lėmė ne S.V. F. padarytas poveikis sumokant jam (duomenys neskelbtini) atlyginimÄ , o konkrečios Lietuvos banko netinkamo valdymo aplinkybės. Å ios aplinkybės objektyviai galėjo bÅ«ti patikrintos, tačiau autorius to nepadarė, kaip ir nepatikrino informacijos, kam buvo panaudoti (duomenys neskelbtini).

Žurnalistų etikos inspektorius nagrinėdamas S. V. F. skundÄ nustatė, jog Å¡iÄ sumÄ sudarė iÅ¡laidos ne tik atlyginimui už darbÄ S. V. F., bet ir atlygis jo samdytiems konsultantams, iÅ¡laidos, susijusios su pasirengimu bankroto procesui, (duomenys neskelbtini) administravimo iÅ¡laidos užsienyje, turto paieÅ¡ka ir apsauga užsienyje. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas patvirtina, jog egzistavo reali galimybė skleidžiamÄ Å¾iniÄ patikrinti. Žurnalistų etikos inspektorius 2013-11-21 sprendimu konstatavo nustatęs, jog Ginčo publikacija buvo pažeistos VIÄ® 3 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigojančios visuomenės informavimo priemones vieÅ¡Ä jÄ informacijÄ teikti teisingai, tiksliai ir neÅ¡aliÅ¡kai.

Ginčo dėl Å¡io ŽEI konstatuoto pažeidimo tarp proceso Å¡alių nėra, jis savo esme atitinka Žurnalistų etikos kodekso 3 straipsnio nuostatas. Komisija tinkamai nustatė ir Žurnalistų etikos kodekso 3 straipsnio pažeidimÄ . Ginčo publikacijoje skelbiami duomenys autoriaus nebuvo patikrinti, nenurodytas jų Å¡altinis. Žurnalistų etikos inspektorius konstatavo VIÄ® 16 straipsnio 1 dalies nuostatos gerbti nuomonių įvairovę ir pareigos vieÅ¡osios informacijos rengėjams ir skleidėjams visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių pažeidimÄ .

Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Komisija pagrįstai skundžiamu sprendimu nustatė Žurnalistų etikos kodekso 6 straipsnio reikalavimo kritiÅ¡kai vertinti savo informacijos Å¡altinius, atidžiai ir rÅ«pestingai tikrinti faktus, remtis keliais Å¡altiniais, jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos Å¡altinio patikimumo, skelbiamoje informacijoje tai nurodyti, pažeidimÄ . PareiÅ¡kėjo 2016-10-17 paaiÅ¡kinimai, iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ Visuomenės informavimo etikos komisijos 2016-10-19, 2016-10-20 ir 2016-11-09 posėdžių protokolai patvirtina atsakovÄ pozicijÄ , kad Komisija atliko iÅ¡samų savarankiÅ¡kÄ tyrimÄ â€“ pareiÅ¡kėjui ir ginčo publikacijos autoriui buvo pasiÅ«lyta pateikti raÅ¡tiÅ¡kus paaiÅ¡kinimus dėl skundo, dviejų posėdžių metu buvo iÅ¡klausyti žodiniai pareiÅ¡kėjo atstovo paaiÅ¡kinimai.

Ginčo publikacijos autoriui nepateikus jokių paaiÅ¡kinimų ir neatvykus į pirmÄ jį Komisijos posėdį, jam pakartotinai buvo siÅ«loma tai padaryti. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Komisija, priimdama skundžiamÄ SprendimÄ , neįvertino aplinkybės, kad ginčo publikacija parengta pamfleto formatu. Nesutiktina su Å¡ia pareiÅ¡kėjo pozicija, kadangi ginčo publikacijoje buvo ne tik paskelbta žurnalisto nuomonė ir (ar) komentaras tam tikrais klausimais, bet buvo paskleista ir konstatuojamojo pobÅ«džio netiksli ir neteisinga informacija.

Nei Komisijai pateiktuose raÅ¡tiÅ¡kuose paaiÅ¡kinimuose, nei savo žodiniuose paaiÅ¡kinimuose abiejų Komisijos posėdžių metu pareiÅ¡kėjas nenurodė,kad ginčo publikacija turėtų bÅ«ti laikoma pamfletu ir vertinama atsižvelgiant į Å¡io žanro ypatybes. Net jei ginčo publikacija ir laikytina pamfletu, jai vis vien yra taikytini visi pagrindiniai vieÅ¡ai reiÅ¡kiamai nuomonei teisės aktų keliami reikalavimai. Nei Visuomenės informavimo įstatymas, nei Žurnalistų etikos kodeksas nenumato iÅ¡lygų, leidžiančių satyriniuose kÅ«riniuose skleisti teisę ir etikÄ pažeidžiančias nuomones.

Teismas, vertindamas visus byloje esančius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovo Sprendimas yra iÅ¡samus, aiÅ¡kus , motyvuotas, pagrįstas ir teisėtas, jo panaikinti teisinio pagrindo nėra, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88str.1p.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 132-133 straipsniais N u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo UAB „Lietuvos rytas“ skundÄ atmesti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Jūratė Gaidytė-Lavrinovič Ina Kirkutienė Violeta Balčytienė