a76ea0ef-ca9a-4faf-855a-a8127f3e6dfb · Kauno apygardos teismas

Baudžiamosios bylos Nr. 1A-401-317-2014Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00211-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.8.1.1; 2.4.6.4.2.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Albino Antanaičio, Ramūno Antanavičiaus, sekretoriaujant Agnei Ramanauskienei, dalyvaujant išteisintajam E. K., jo gynėjai advokatei Giedrei Kazakevičienei, nukentėjusiajai R.

K., vertėjai Veronikai Rybalčenko, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios R. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį dėl R. K. Å¡meižimo, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : 2013-11-11 nukentėjusioji R.

K. kreipėsi su skundu į Kauno apylinkės teismÄ , kuriame prašė pradėti procesÄ privataus kaltinimo tvarka pagal LR BK 154 str. 1d. E. K. atžvilgiu, nubausti jį už jos apÅ¡meižimÄ ir priteisti jos naudai iÅ¡ E. K. 10 000 litų neturtinės žalos.R. K. skunde nurodė, jog A. K. paskleidė apie jÄ tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kuria jÄ apÅ¡meižė, įžeidė ir moraliai pažemino, o bÅ«tent: internetinėje svetainėje www.(duomenys neskelbtini).lt, iÅ¡ kompiuterio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), priklausančio V.

A., gim. (duomenys neskelbtini) gyv. Kauno raj., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) g., 2012 m. kovo 27 d. 16.38 val., pasivadinęs vardu „A.“, patalpino komentarÄ â€žPatikėkit pas mus Lietuvoje teisėsauga ne tokia teisinga. Pinigus ima apie 80 procentų teisėjų ir prokurorų. Pvz. įveskit į google „santuoka su mirusiu žmogum“ G. V. už sutartÄ sumÄ per advokatę R. U. buvo sumokėta teisėjams, kad nutartis butų palankus. Dabar R. U. bėgioja nuo TV kamerų kaip žiurkė (greit bus laida per tv3) Bet iniciatorė viso Å¡ito yra R.

K. (Kauno (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) mokytoja) K. yra sponsorius- (duomenys neskelbtini) klinikų, teisėjai gerai kÄ snį pastoviai gauna nuo 5000 Lt. kiÅ¡io“. Jos teigimu skunde, E. K., vieÅ¡ai apÅ¡meižęs jÄ , pasikėsino į jos garbę ir orumÄ , todėl padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalyje.2013-04-04 taikinamajame Kauno apylinkės teismo posėdyje nukentėjusiajai R. K. su kaltinamu A.

K. nesusitaikius, skundas buvo perduotas nagrinėti teisiamajame posėdyje.Apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , R. K. kaltintÄ pagal LR BK 154 str. 1d. dėl Å¡meižimo E. K. 2014-02-21 nuosprendžiu iÅ¡teisino, neįrodžius, kad E. K. padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , R. K. civilinį ieÅ¡kinį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmetė, o iÅ¡ R. K. priteisė 230 Lt (du Å¡imtus trisdeÅ¡imt Lt) proceso iÅ¡laidų valstybei.Apeliaciniame skunde R. K. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendį bei priimti naujÄ nuosprendį: pripažinti E. K. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 154 straipsnio 1 dalyje bei priteisti jai iÅ¡ E. K. 10 000 Lt (deÅ¡imt tÅ«kstančių Lt) neturtinę žalÄ bei visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliaciniame skunde nurodo, kad priimdamas nuosprendį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tuo, jog teisiamojo posėdžio metu E. K. kaltu neprisipažino bei jo iÅ¡sakyta pozicija, kad kompiuteriu naudojosi visa Å¡eima – sugyventinė J.

N., 12 ir 13 metų dukros bei sugyventinės tėvas A. N.. Apeliantės manymu, bet kas negalėjo paraÅ¡yti jÄ Å¡meižiančius komentarus. Be to, liudytojas V. A. patvirtino, kad IP adresas, iÅ¡ kurio buvo paraÅ¡yti komentarai, buvo duotas naudotis konkrečiam asmeniui – E. K. ir niekam daugiau. Taigi, tik jis žinojo prisijungimo duomenis. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad taikinamojo posėdžio metu, kai Å¡meižimu buvo kaltinamas V. A., E. K. prisipažino rašęs komentarus (pastarasis pats atvyko į taikinamÄ jį posėdį ir prisipažino rašęs komentarus, savo noru ir niekieno nepraÅ¡omas).

Nepaisant to, Å¡iame kontekste bÅ«tina įvertinti ir suinteresuotumo faktorių, t. y., kad bÅ«tent E. K. galėjo turėti suinteresuotumÄ apÅ¡meižti jÄ , turėdamas nuoskaudÄ dėl jo tėvo testamento patvirtinimo. R. K. teigimu, ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nei A. N., nei J. N. neturėjo jokio suinteresuotumo dėl E. K. tėvo palikto testamento. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas patikėjo tikimybių teorija, kad kažkas kitas, galėjo jÄ apÅ¡meižti, tačiau visiÅ¡kai nekreipė dėmesio į Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2013 m spalio 4 d. nutarime padarytÄ aiÅ¡kiÄ ir nedviprasmiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog dėl E. K. iÅ¡sakytos Å¡meižiančios bei tikrovės neatitinkančios informacijos pavieÅ¡inimo vieÅ¡oje erdvėje bei dėl moralinės žalos atlyginimo, ji turi teisę pradėti baudžiamÄ jį procesÄ privataus kaltinimo tvarka.

Teismo posėdyje privati kaltintoja R. K. prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.IÅ¡teisintasis E. K. ir jo gynėja advokatė Giedrė Kazakevičienė prašė privačios kaltintojos apeliacinį skundÄ atmesti.Privačios kaltintojos apeliacinis skundas tenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , taip pat pats įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisindamas E. K. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas ir dėl to nepagrįstai priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismo kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , nustatė, jog E. K. internetinėje svetainėje www. (duomenys neskelbtini). lt iÅ¡ kompiuterio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), priklausančio V. A., Kauno raj., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) g., 2012 m. kovo 27 d. 16.38 val., pasivadinęs vardu „A.“, patalpinęs komentarÄ - „Patikėkit pas mus Lietuvoje teisėsauga ne tokia teisinga. Pinigus ima apie 80 procentų teisėjų ir prokurorų.

Pvz. įveskit į google „santuoka su mirusiu žmogum“ G. V. už sutartÄ sumÄ per advokatę R. U. buvo sumokėta teisėjams, kad nutartis butų palankus. Dabar R. U. bėgioja nuo TV kamerų kaip žiurkė (greit bus laida per tv3) Bet iniciatorė viso Å¡ito yra R. K. (Kauno (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) mokytoja) K. yra sponsorius- (duomenys neskelbtini) klinikų, teisėjai gerai kÄ snį pastoviai gauna nuo 5000 Lt. kiÅ¡io“ - paskleidė apie R. K. tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ jÄ paniekinti ar pažeminti, arba pakirsti pasitikėjimÄ ja.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog iÅ¡teisintojo E. K. veiksmuose yra BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl už Å¡iÄ veikÄ kaltinamasis privalo atsakyti.Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ BK 154 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas paskleidė apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo. Å meižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitÄ Å¾mogų, ar pakirsti pasitikėjimÄ juo, paskleidimas.

BendrÄ ja prasme informacija reiÅ¡kia žiniÄ , t. y. faktų ir duomenų konstatavimÄ apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informacijÄ (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiÅ«ris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi bÅ«ti pateikiama sÄ moningai neiÅ¡kreipiant duomenų.

Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimÄ baudžiamoji atsakomybė pagal Å¡iÄ normÄ nekyla. Å meižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumÄ , bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias Å¡ios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei bei žeminantį pobÅ«dį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti bÅ«tent tokiÄ informacijÄ .Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informacijÄ (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiÅ«ris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos.

Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi bÅ«ti pateikiama sÄ moningai neiÅ¡kreipiant duomenų. Už paskleidimÄ nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamosios atsakomybės pagal Å¡iÄ normÄ nekyla. Å meižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumÄ , bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias Å¡ios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobÅ«dį) bei nori taip veikti, siekia paskleisti bÅ«tent tokiÄ informacijÄ .             Nukentėjusioji R.

K. skunde kaltino E. K. padarius Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ t.y. tuo, kad jis 2012-03-27 16.38 val., pasivadinęs vardu „A.“, internetinėje svetainėje www. (duomenys neskelbtini).lt, iÅ¡ kompiuterio, kurio IP (duomenys neskelbtini), priklausančio V. A., Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) g., patalpino komentarÄ , kuriame nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, jÄ paniekinusi ir pažeminusi t.y. nurodė, kad R.

K. yra iniciatorė kyÅ¡ių teisėjams, perduodamų per advokatę R. U., iÅ¡ kurios teisėjai pastoviai gauna nuo 5000Lt. kyÅ¡ius. E. K. kaltu neprisipažino nei pirmos instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismo posėdyje.  Jis neigė rašęs komentarÄ internetinėje svetainėje www. (duomenys neskelbtini). lt, iÅ¡ kompiuterio, kurio IP (duomenys neskelbtini), ir kuris priklausančio V. A., negali pasakyti, kas rašė tokį komentarÄ . Teigė, jog su V. A. leidimu naudojosi kompiuterio IP (duomenys neskelbtini) tiek jis, tiek ir jo visa Å¡eima – sugyventinė J.

N., 12 ir 13 metų dukros, sugyventinės tėvas A. N., kuris buvo mėgėjas paskaityti laikraščius internete. Jo teigimu, A. N. pažinojo ir G. V. ir žinojo, kaip buvo sudaryta E. K. tėvo santuoka. Nors A. N. asmeniÅ¡kai R. K. nepažinojo, apie jÄ iÅ¡ G. V. žinojo jo duktė J. N.. Kaltinamasis neigė kada sakęs V. A. , jog tai jis rašė R. K. Å¡meižiančius komentarus. Jis apie R. K. tik raÅ¡ydavo laiÅ¡kus į Å vietimo misterijÄ bei kitas instancijas, kur nurodė apie jÄ visÄ teisybę.Nukentėjusioji R.

K. teisme parodė, kad apie jÄ Ä¯Å¾eidžiančius ir tikrovės neatitinkančius komentarus ji iÅ¡girdo mokykloje, kurioje dirba pedagoge, kuomet vienas moksleivis jai pasakė, jog ji, mokydama taisyklingai raÅ¡yti, pati komentaruose internete raÅ¡o su klaidomis. Vaikai ėmė jai pasakoti, jog jie dažnai naudojasi internetu, skaito komentarus ir parodė tariamai jos paraÅ¡ytus komentarus su gramatinėmis klaidomis. JÄ Å¡okiravo, kad kažkas jos vardu raÅ¡o su klaidomis ir absoliučias nesÄ mones. Tai sužinojo darbe ir kolegos.

JÄ iÅ¡sikvietė administracijos atstovai, ėmė klausinėti, ar ji tikrai duodanti kyšį, kaip tokie veiksmai derinami su mokytojos etika. Ji buvo priversta aiÅ¡kintis, viskÄ neigti, nes tai buvo netiesa t. y. Å¡meižtas. Vėliau gavo grasinančių žinučių, buvo telefoninių skambučių, kuomet skambino E. K. ir siÅ«lė kažkokį sandorį. Sakė jai bus geriau, jei su juo susitiks. Ji su juo kalbėti nenorėjo, todėl atsisakė susitikti. KaltinamÄ jį pirmÄ kartÄ pamatė, nuvežus E. K. tėvÄ V.

K. į slaugos ligoninę. V. K. prieÅ¡ mirtį testamentu visÄ savo turtÄ užrašė G. V., kuri yra sena ir gera jos mamos bičiulė, kuri atvažiuodavo pas juos į svečius. E. K. užginčijo tÄ testamentÄ . Advokatė R. U. gynė G. V. teisme. Nukentėjusioji vėliau buvo kviečiama į teismÄ dėl to testamento, liudijo teisme apie G. V. santykius su V. K. ir teismas pripažino, kad V. K. testamentas G. V. vardu yra teisingas ir galiojantis. Po teismo sprendimo prasidėjo jai grasinantys skambučiai, žinutės. Kada jai skambindavo telefonu, buvo skambinama iÅ¡ jai nežinomo numerio, tačiau balsas buvo aiÅ¡kiai E. K..

Ji rimtai į tokius grasinimus nereagavo, žinutes iÅ¡trynė. Mano, kad bÅ«tent E. K. rašė jai ir žinutes, nes ji buvo liudytoja teisme testamento byloje. E. K. ir į akis jai grasino, tačiau ji nekreipė į tai dėmesio, manė jo pyktis praeis. Dar jai buvo paskambinta ir pasakyta, kad jÄ apgėdins per visÄ LietuvÄ . Tai buvo E. K. balsas, jo kalbėjimo maniera, netaisyklinga tartis. IÅ¡ kur jis gavo jos telefono numerį, ji nežino, bet policijai ji parašė skundÄ ir jai pasiÅ«lė pasikeisti telefono numerį.

Ä®tardama, jog internete patalpintame komentare jÄ pažeminusiÄ , paniekinusiÄ ir tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , skleidė bÅ«tent E. K., ji kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Toks elgesys yra vis besitęsiantis psichologinis smurtas, kainavęs daug nervų, sveikatos, dėl kurio jai prasidėjo tachikardija ir dėl ko ji prašė priteisti 10 000 Lt. Ji siekianti, kad prieÅ¡ imdamasis panaÅ¡ių veiksmų, kaltinamasis žinotų, kad negalima tyčiotis iÅ¡ žmonių, užversti juos nepamatuotais skundais, terorizuoti.

E. K. po jos liudijimų teisme, du kartus rašė į Darbo inspekcijÄ , kad G. V., neva tai, gavo iÅ¡ jos pinigus už vaiko priežiÅ«rÄ , rašė ant jos skundus į Å vietimo skyrių bei Å vietimo ministerijÄ , dėl kurių buvo atvykę tikrintojai iÅ¡ Vilniaus ir tikrino jos, kaip mokytojos etikÄ .Apklaustas pirmos instancijos teismo posėdyje liudytoju V. A. parodė, kad jis nežino, kas, kada ir kaip parašė komentarus internete apie R. K., jis jų nėra skaitęs. Tik žino, kad jie buvo paraÅ¡yti iÅ¡ E. K. kompiuterio.

Jam pats E. K. sakė, kad tie komentarai iÅ¡ jo kompiuterio raÅ¡yta. Apie paraÅ¡ytus komentarus sužinojo, kai pirmÄ kartÄ gavo praneÅ¡imÄ Ä¯ teismÄ . IÅ¡kviestas į teismÄ , R. K. jis buvo apkaltintas, kad parašė įžeidžiančius komentarus apie R. K.. Kadangi pats naudojosi kompiuteriu ir turėjo prieigÄ prie interneto, paaiÅ¡kėjo, kad komentarai internete buvo paraÅ¡yti bÅ«tent iÅ¡ jo IP adreso, kuriuo naudojosi ir jo kaimynas E. K.. Žinodamas, jog pats komentarų nerašė, aiÅ¡kinosi dėl komentarų su E. K..

Šis patvirtino, kad komentarai apie R. K. buvo rašyti iš jo kompiuterio. Jis tiksliai nepamena, ar E. K. jam prisipažino, kad pats rašė komentarus, ar patvirtino, jog rašė tuos komentarus. Jis smulkiau nesidomėjęs, kas parašė tuos komentarus iš E. K. kompiuterio. Iš esmės analogiškus parodymus liudytojas davė ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, pradžioje nurodęs, jog E. K. jam prisipažino pats rašęs komentarus, tačiau vėliau teigęs, jog neatsimena, ar tikrai E. K. prisipažino rašęs komentarus pats.Liudytoja J.

N. patvirtino, kad gyvena kartu su E. K., nors oficialiai santuokos neįregistravę. Namuose turi kompiuterį, kuriuo naudojasi tiek ji, tiek ir jos vyras bei tėvas A. N., kuris mirė 2013-03-23. Tiek ji, tiek ir jos tėvas žinojo, kas vyksta tarp R. K. ir E. K., apie bylinėjimÄ si teisme. Žino, kad kažkieno tai komentarai buvo patalpinti internete 2012 metais kovo mėn., ji komentarų nepatalpino, tai galėjo padaryti ir jos miręs tėvas.Liudytoja A. K. parodė, kad apie komentarus internete apie savo motinÄ R.

K., ji sužinojo iÅ¡ pačios mamos, kuri jai papasakojo, kad internete atsirado komentarai apie jÄ . Pasak motinos, jai apie tuos komentarus papasakojo mokiniai mokykloje, kurioje ji dirba. R. K. rodė jai ir atspausdintÄ medžiagÄ interneto. Dėl tų komentarų jai buvo didelis stresas darbinėje aplinkoje, nes net direktorius emocingai sureagavo į juos. Jai sukėlė didelį stresÄ ir tai, kad atvažiavo į mokyklÄ tikrinti, kokia ji yra mokytoja, ji pas psichologus kreipėsi, raminamuosius gėrė, pergyveno.

Matė atspausdintus komentarus, jų tematika buvo įvairi. IÅ¡ mamos sužinojo, kad tuos komentarus galėjo paraÅ¡yti E. K.. Mama dėl komentarų kreipėsi į policijÄ ir buvo pradėtas tyrimas. Policija iÅ¡siaiÅ¡kino, iÅ¡ kokio IP adreso buvo raÅ¡yti tie komentarai – jie buvo raÅ¡omi iÅ¡ E. K. draugo ar artimo bičiulio IP adreso. Liudytoja R. R. parodė, kad R. K. yra jos draugė nuo mokyklos laikų. Apie internetines raÅ¡liavas apie R. K. ji sužinojo iÅ¡ jos pačios telefonu. Nuvažiavus pas jÄ Ä¯ namus, R.

K. buvo labai susinervinusi, net puodelio arbatos negalėjo iÅ¡gerti, jÄ tai labai paveikė. R. K. minėjo, kad moteriai, vardu Galina, laikinai prižiÅ«rinčiai jos vaikus, ji padėjo bylinėjantis dėl jos vyro, kuris jau miręs. Ji minėjo, kad to vyro sÅ«nus galėjo paraÅ¡yti komentarus, kad komentarai turėjo įtakos darbinei veiklai, nes jÄ kviečia direktorius, be to, sulaukė komentarų iÅ¡ mokinių tėvų, o ir vaikai atitinkamai reagavo. Taip pat ji minėjo, kad jÄ dėl tų komentarų internete tai viena, tai kita komisija tikrina, į pamokas vaikščioja.Nusikaltimo numatyto LR BK 154 str. 1 d. sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – pavojinga veika, padariniai, priežastinis ryÅ¡ys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra bÅ«tinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, kad neteisėta kaltininko veika bÅ«tų pripažinta Å¡meižimu, bÅ«tina nustatyti Å¡ių požymių visumÄ .

Jau buvo minėta, kad Å¡meižimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia.Kolegija, susipažinusi su baudžiamÄ ja byla Nr.20-9-00145-13 (bei prie jos prijungta byla Nr. PK-2337-668/2013 ) nustatė, jog 2013-08-05 R. K. kreipėsi privataus kaltinimo tvarka su skundu į Kauno apylinkės teismÄ , kuriame prašė pradėti privataus kaltinimo procesÄ V. A., kaltindama jį nusikalstama veika numatyta LR BK 154 str. 1d. t.y. ta pačia nusikalstama veika, kuria Å¡ioje byloje yra kaltinamas E. K.. V. A. R. K. buvo kaltintas tuo, kad paskleidė apie jÄ tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kuria jÄ apÅ¡meižė, įžeidė ir moraliai pažemino, o bÅ«tent: internetinėje svetainėje www. (duomenys neskelbtini). lt, iÅ¡ kompiuterio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), priklausančio V.

A., gim. (duomenys neskelbtini) gyv. Kauno raj., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) g., 2012 m. kovo 27 d. 16.38 val., pasivadinęs vardu „A.“, patalpino komentarÄ â€žPatikėkit pas mus Lietuvoje teisėsauga ne tokia teisinga. Pinigus ima apie 80 procentų teisėjų ir prokurorų. Pvz. įveskit į google „santuoka su mirusiu žmogum“ G. V. už sutartÄ sumÄ per advokatę R. U. buvo sumokėta teisėjams, kad nutartis butų palankus. Dabar R. U. bėgioja nuo TV kamerų kaip žiurkė (greit bus laida per tv3) Bet iniciatorė viso Å¡ito yra R.

K. (Kauno (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) mokytoja) K. yra sponsorius- (duomenys neskelbtini) klinikų, teisėjai gerai kÄ snį pastoviai gauna nuo 5000 Lt. kiÅ¡io“.IÅ¡ baudžiamosios bylos Nr. PK-2337-668/2013 medžiagos matyti, jog nagrinėjant privataus kaltinimo bylÄ , taikinamojo posėdžio metu V. A. paaiÅ¡kino, kad jis skunde nurodyto komentaro nerašė, o jį rašė jo kaimynas E. K., kuris prisipažino jam rašęs tokio turinio komentarÄ ir pažadėjo tai paliudyti teisme.

PaaiÅ¡kėjus tokioms aplinkybėms privataus kaltinimo byla buvo perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui atlikti. Ikiteisminio tyrimo metu E. K. paneigė rašęs aukščiau paminėto turinio komentarÄ ir nurodė, jog tokį komentarÄ galėjo raÅ¡yti jo uoÅ¡vis A. N., kuris 2013-03-23 mirė.Tokiais E. K. teiginiais kolegija netiki pirmiausiai dėl to, jog, pasak R. K. ir paties E. K., A. N. nebuvo pažįstamas su R. K., neturėjo su ja jokių nesutarimų, kurių pagrindu galėtų jÄ apÅ¡meižti vieÅ¡oje erdvėje.

Kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog ne kas kitas iÅ¡ E. K. Å¡eimos narių, o bÅ«tent jis pats turėjo motyvÄ padaryti kaltinime nurodytus veiksmus. R. K., atlikdama savo pilietinę pareigÄ , liudijo teisme civilinėje byloje, kurioje viena iÅ¡ Å¡alių buvo E. K.. Dėl R. K. liudijimo teismas priėmė E. K. nepalankų sprendimÄ . Apie tai patvirtina ne tik nukentėjusios liudijimai teisme, bet ir apeliacinės instancijos teisme apklausto liudytojo V. A. parodymai, kad E. K. jam apie R. K. pasakojo, kad buvo piktas dėl jos liudijimo teisme prieÅ¡ E. K..

Taigi, bÅ«tent jis turėjo motyvÄ apkalbėti R. K. bei jÄ apÅ¡meižti. Be to, liudytojas V. A. savo pirminiuose parodymuose patvirtino, jog E. K. jam patvirtino rašęs komentarÄ internete apie R. K., o apeliacinės instancijos teisme jis to nepaneigė.Kolegija vadovaujasi bÅ«tent V. A. teiginiais, kuriuos jis patvirtino nagrinėjant R. K. skundÄ taikinamojo posėdžio metu Kauno apylinkės teisme, kad E. K. jam prisipažino rašęs R. K. skunde nurodytÄ komentarÄ . Atsižvelgdama į tokius V. A. parodymus bei R.

K. parodymus bei kitus Å¡iame nuosprendyje aptartus įrodymus, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad E. K. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .Kad kaltinamasis paskleidė apie nukentėjusiÄ jÄ tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kuria pedagogė R. K. buvo paniekinta, pažeminta vieÅ¡oje erdvėje, patvirtina ne tik pačios nukentėjusios parodymai, kuriais ji neigė paskleistÄ informacijÄ , bet ir kiti aptarti įrodymai. Kaltinime nurodytas aplinkybes paneigia ir paties kaltinamojo E. K. teiginiai teisme, kuriuose jis ne tik kad negalėjo pagrįsti tikrovės neatitinkančios informacijos, bet ir apskritai neigė rašęs internetinėje erdvėje R.

K. Å¡meižiantį komentarÄ , kuriuo buvo pakirstas pasitikėjimas nukentėjusiÄ ja. Akivaizdu, jog veika padaryta tiesiogine tyčia, siekiant paniekinti R. K., pakirsti kitų asmenų, tame tarpe ir jos mokomų mokinių, pasitikėjimÄ ja ne tik kaip sÄ Å¾iningu žmogumi, bet ir kaip padoriu ir kvalifikuotu pedagogu, kas ir buvo pasiekta. Kad kaltinamasis suvokė savo paskleistų iÅ¡galvotų teiginių neteisingumÄ , patvirtina jo elgesys iki nusikalstamos veikos ir po jos, nes Å¡ie teiginiai niekur nebuvo skleidžiami anksčiau, jie nebuvo jo sužinoti iÅ¡ kitų Å¡altinių, nebuvo pagrįsti kokiais tai faktiniais duomenimis, dokumentais ar kitokio pobÅ«džio įrodymais.

Kad kaltinamasis galėjo suvokti ir suvokė savo teiginių neatitikimÄ tiesai, įrodo tai, jog jis ne tik kad nebandė pateikti kokius tai duomenis, patvirtinančius paskleistų teiginių teisingumÄ , bet ir akivaizdžiai neigė įrodymais pagrįstÄ aplinkybę, jog bÅ«tent jis ir patalpino Å¡meižikiÅ¡kÄ komentarÄ apie R. K.. BÅ«tent Å¡i aplinkybė ir patvirtina, jog E. K., neturėdamas jokių duomenų apie jo elektroninėje erdvėje nurodytų faktų teisingumÄ , neturėdamas įrodymų, patvirtinančių kaltinime nurodytas aplinkybes, tiesiog siekdamas apÅ¡meižti pedagogę R.

K., pakirsti pasitikėjimÄ ja kaip žmogumi ir specialiste, turėjo tikslÄ paskleisti bÅ«tent neteisingÄ ir žmogų paniekinančiÄ informacijÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog jis tokį tikslÄ pasiekė, nes sukėlė abejones R. K. dalykinėmis ir moralinėmis savybėmis tiek jos mokomų moksleivių tarpe, tiek ir tarp nukentėjusiosios darbovietės administracijos darbuotojų. Visa tai rodo kaltinamojo veikoje subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčiÄ .Aptarti duomenys patvirtina, jog nėra nustatyti jokie duomenys, galintys patvirtinti E. K. komentare nurodytas aplinkybes t.y., kad R.

K. iniciavo kyÅ¡io davimÄ per advokatę, kad jos iniciatyva kam tai buvo perduotas kyÅ¡is. Tokių duomenų negalėjo patvirtinti ne tik kaltinamasis, bet ir jokie kiti asmenys. Tokie faktai niekad nebuvo nustatyti. Akivaizdu ir tai, kad kaltinamasis vieÅ¡oje erdvėje pateikė informacijÄ (faktus ir duomenis), o ne iÅ¡dėstė savo nuomonę, kuria dėstant, nėra bÅ«tinas tiesos kriterijus. Å iame nuosprendyje aptarti duomenys patvirtina, kad E. K., neturėdamas realių duomenų t.y. įrodymų, patvirtinančių internetinėje erdvėje jo pateiktus faktus ir taip paskleisdamas tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , pažemino kito asmens garbę ir orumÄ , suvokė tokios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei bei žeminantį pobÅ«dį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti bÅ«tent tokiÄ informacijÄ .Skirdama bausmę kaltinamajam, kolegija atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, LR BK 54 str. nurodytas aplinkybes – padarytos veikos pavojingumÄ , kaltės formÄ , motyvus ir tikslus.

Atsižvelgtina į E. K. asmenybę (nusikaltimų nebuvo padaręs, neteistas, nebaustas), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Atsižvelgusi į visas aptartas aplinkybes kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog E. K. gali bÅ«ti skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, mažesnė nei LR BK 47 str. 3d. 2p. numatytos baudos vidurkis.Dėl neturtinės žalos:SiaurÄ ja prasme neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) suprantama kaip fizinių bei dvasinių kančių visuma.

PlačiÄ ja prasme ji reiÅ¡kia negatyvius procesus pačiame nukentėjusiojo asmenyje. Å i žala ypatinga tuo, kad pasireiÅ¡kia nukentėjusiojo dvasinėmis kančiomis ir vidiniais iÅ¡gyvenimais, ne visada atsiskleidžia iÅ¡orinėje aplinkoje. Asmens iÅ¡gyvenimai, jam padaryti neigiami psichologiniai-fiziologiniai pakitimai, negali bÅ«ti apskaičiuojami taikant kokiÄ tai rinkos metodikÄ . Neturtiniai praradimai sunkiai pamatuojami, individualÅ«s, prarasta vertybė neįkainuojama, todėl kalbėti apie visiÅ¡kÄ Å¾alos atlyginimo principÄ (CK 6.251 straipsnio 1 dalis) galima tik reliatyviai.

Dėl to paprastai taikytinas adekvatumo (atitikties) principas, t. y., kompensacinis dydis dažniausiai nebus lygus neturtinės žalos dydžiui (santykinis atlygis už skriaudÄ ).Neturtinės žalos atlyginimo funkcija ar paskirtis yra ne nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių atkÅ«rimÄ , socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ . Piniginis atlygis - ne restitucija, o kompensacija, kuria siekiama sukelti teigiamas emocijas nukentėjusio asmens fizinėje ir psichinėje sferose.

Kompensacija siekiama sudaryti prielaidas pažeistų asmeninių neturtinių vertybių atkūrimui, pakeisti kuo kitu prarastas galimybes. Nukentėjusiosios, liudytojų parodymai bei rašytiniai duomenys byloje nekelia kolegija abejonių tuo, jog nukentėjusiosios skunde nurodyti komentarai tikrai buvo parašyti E. K., dėl jų nukentėjusioji ir privati kaltintoja pergyveno, nervinosi, patyrė nemalonumų darbe, buvo viešai pažeminta, tais komentarais buvo pakenkta jos reputacijai, dėl ko buvo padaryta neturtinė žala R.

K.. Kolegijos nuomone, neturtinė žala nukentėjusiajai turėtų bÅ«ti atlyginta, tačiau R. K. praÅ¡oma priteisti 10 000 litų neturtinė žala yra aiÅ¡kiai per didelė. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine iÅ¡raiÅ¡ka nustato teismas, o ne ieÅ¡kovas. Kolegija, laikydamasi CK 6.250 straipsnio nuostatų, atsižvelgdama į patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinį sukrėtimÄ , kitus nepatogumus, jų pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, pripažįsta, jog neutralizuoti patirtus neigiamus emocinius, dvasinius pojūčius, paÅ¡alinti patirtus padarinius pakanka priteisiant nukentėjusiajai 3000 litų neturtinę žalÄ .Vadovaujantis LR BPK 106 str., iÅ¡Â kaltinamojo priteistinos R.

K. jos prašomos ir teisminio nagrinėjimo metu turėtos 1000 litų išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jos atstovas, paslaugoms apmokėti (b. l. 52).Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. balandžio 28 d. pažyma Nr. TP-7-(2.10)-1375 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų”, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos E. K., išlaidas iki 2014 m. balandžio 29 d. sudaro 226,80 Lt (b. l. 80). Nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme yra numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas.

Kita vertus, Å¡ios nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad valstybės iÅ¡laidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbÄ , pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis ir priteisiamos iÅ¡ kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus iÅ¡teisinamÄ jį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naujÄ , apkaltinamÄ jį teismo nuosprendį.

Nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimo procesinėmis ir iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto iÅ¡teisinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas.BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių, pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014).

Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos iÅ¡laidos teikiant antrinę teisinę pagalbÄ E. K. nepriteistinos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a:

Nukentėjusiosios R. K. apeliacinį skundÄ tenkinti. Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje bei paskirti jam bausmę – 30 MGL t.y. 3900 Lt (trijų tÅ«kstančių devynių Å¡imtų litų) dydžio baudÄ . Priteisti iÅ¡ E. K. R. K. 3000 Lt (tris tÅ«kstančius litų) neturtinei žalai atlyginti bei 1000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) turėtų iÅ¡laidų teisinėms paslaugoms apmokėti.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Kolegijos pirmininkas                                                                                                         Algirdas Jaliniauskas                                                                                                  Albinas Antanaitis Ramūnas Antanavičius