a76a0c37-217a-4f49-8be2-e35a33d6c697 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-780/2014                       Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01255-2010-1                       Procesinio sprendimo kategorija: (S)                      89.; 44.5.2.; LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 16 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: ArtÅ«ro Driuko, Konstantino Gurino, Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Gileon“ ir atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Autorail“, P. G. ir T.

K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3061-656/2013 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Gileon“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Autorail“, P. G. ir T. K. dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Gileon“, kuris yra UAB „LLG transportas“ teisių perėmėjas (buvusi UAB „Ligopolijos transporto grupė“) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas: priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „Autorail“, P. G. ir T.

K. 317 803 Lt padarytai žalai atlyginti; 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovai P. G. ir T. K. UAB „LLG transportas“ dirbo pardavimo vadovais ir žinojo komercines paslaptis – krovinių ekspedijavimo paslaugų pagrindiniam klientui UAB „Bleiras“ teikimo sÄ lygas (maržas). Atsakovai buvo įsipareigoję neatskleisti komercinės paslapties.

Atsakovai P. G. 2008 m. rugsėjo 8 d., o T. K. 2007 m. birželio 29 d. nutraukė darbo sutartis su UAB „LLG transportas“ ir 2008 m. spalio 6 d. įsteigė naujÄ Ä¯monę - UAB „Autorail“. UAB „Autorail“ užsiima ta pačia veikla kaip ir ieÅ¡kovas. Po trijų mėnesių nuo minėtos įmonės įsteigimo, į jÄ perėjo ir pagrindinis ieÅ¡kovo klientas UAB „Bleiras“, kurio užsakymų vertė per 2008 metus siekė 3 072 285 Lt. Atsakovai disponavo esmine informacija, susijusia su ieÅ¡kovo klientais, pervežimo kainomis, partneriais, užsakymo dydžiais.

UAB „Autorail“ konkurencijos galimybės iÅ¡augo, o ieÅ¡kovo sumažėjo, nes atsakovai P. G. ir T. K. ieÅ¡kovo įmonėje dirbo pardavimų vadovais, organizavo paslaugų teikimÄ UAB „Bleiras“ ir įsteigus naujÄ Ä¯monę - perdavė UAB „Autorail“ ieÅ¡kovo komercinę informacijÄ ir tuo pažeidė Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. UAB „Bleiras“ buvo nesÄ Å¾iningai perviliota siÅ«lant palankesnes krovinio pervežimo sÄ lygas.IeÅ¡kovo darbuotojai vadybininkai R.

D. ir E. T. po UAB „Autorail“ įsteigimo taip pat išėjo iÅ¡ darbo UAB „LLG transportas“ įmonėje. IeÅ¡kovas turi pagrindo manyti, kad UAB „Autorail“ nesÄ Å¾iningai perviliojo ieÅ¡kovo darbuotojus ir tuo buvo pažeistas Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas. IeÅ¡kovo teigimu, dėl atsakovų atliktų nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų jis negavo 245 783 Lt pajamų, kurias jis bÅ«tų gavęs jeigu nebÅ«tų buvę atsakovų neteisėtų veiksmų.

Ieškovo apyvarta pagal UAB „Bleiras“ užsakymus sudarė 3 072 285 Lt, o 2009 metais šis klientas perkėlė savo užsakymus į UAB „Autorail“. Minimali pelno marža nuo užsakymo sumos sudaro 8 procentus, todėl ieškovas 2009 metais dėl atsakovų kaltės negavo mažiausiai 245 783 Lt pelno. Taip pat iš teismui pateiktų įrodymų matyti, jog UAB „Bleiras“ su ieškovu sutartį nutraukė netrukus po atsakovų įsteigtos UAB „Autorail“, su kuria pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir jai atliko mokėjimus už suteiktas paslaugas.

Darytina iÅ¡vada, kad tiek ieÅ¡kovo negautos pajamos, tiek ir nauda (pajamos), kuriÄ nesÄ Å¾iningai konkuruodami gavo atsakovai pasiraÅ¡ydami sutartį su UAB „Bleiras“ yra laikytinos ieÅ¡kovo patirta žala ir priteistinos iÅ¡ atsakovų. UAB „Autorail“ pelno marža 2009 metais buvo 5 procentai, skaičiuojant gautÄ bendrÄ jį pelnÄ nuo bendrovės gautų pardavimo pajamų. Atsakovų pardavimų apimtis per 2009 m. su UAB „Bleiras“ sudarė 1 440 397 Lt, todėl nauda, kuriÄ atsakovai gavo nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais yra – 72 020 Lt.Bendra atsakovų gauta nauda nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais yra 317 803 Lt, ir jÄ ,vadovaujantis CK 6.251 straipsnyje įtvirtintu visiÅ¡ku nuostolių atlyginimo principu, ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų.Atsakovai prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Pažymėjo, jog aplinkybė, kad atsakovai žinojo praeityje UAB „Bleiras“ taikytas paslaugų teikimo maržas, nesuteikė atsakovams konkurencinio pranaÅ¡umo. Atsakovai dirbdami UAB „LLG transportas“ patys maržų nenustatinėjo, nes maržas nustatinėjo akcininkas. Duomenys apie paslaugas yra vieÅ¡ai skelbiami internete. UAB „Bleiras“ buvo nepatenkinta UAB „LLG transportas“ teikiamomis paslaugomis, todėl išėjo pas atsakovus. UAB „Bleiras“ savo 2010 m. balandžio 21 d. raÅ¡te Nr.2010/04/21-1 nurodo, kad netinkamas ieÅ¡kovo sutartinių įsipareigojimų vykdymas, dėmesio į daugkartinius kliento teisėtus reikalavimus ir praÅ¡ymus nekreipimas, savivalė nesiderinanti su gera verslo praktika ir esminiais bendradarbiavimo principais nulėmė ieÅ¡kovo ir UAB „Bleiras“ bendradarbiavimo nutraukimÄ .

UAB „Autorail“ pasiÅ«lė palankesnes paslaugų kainas. IÅ¡ pradžių pats UAB „Bleiras“ teikė paslaugas UAB „Autorail“ (nuomojo geležinkelio vagonus) ir tik vėliau UAB „Bleiras“ pradėjo pirkti iÅ¡ UAB „Autorail“ ekspedijavimo paslaugas. Pats UAB „Autorail“ įsteigimas neprieÅ¡tarauja Å«kinės veiklos sÄ Å¾iningai praktikai ir geriems papročiams, prieÅ¡ingu atveju, tai bÅ«tų traktuojama kaip atsakovų Å«kinės veiklos laisvės paneigimas.

IeÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovai nesÄ Å¾iningai perviliojo ieÅ¡kovo darbuotojus R. D. ir E. T., ir kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė atsakovų kaltė. Teismų praktikoje konstatuojama, kad susitarimo dalis dėl konkurencijos draudimo kurti tokios pat veiklos profilio įmonę, dirbti tokį patį ar panašų darbÄ konkuruojančioje tokios pat veiklos įmonėje prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, tokie susitarimai yra niekiniai. IeÅ¡kovas pateikęs susitarimÄ â€“ „ĮsipareigojimÄ neatskleisti komercinės, gamybinės paslapties“, kurio nuostatomis ieÅ¡kinyje nesiremia, teoriÅ¡kai jį bando prilyginti susitarimui dėl nekonkuravimo.

Nekonkuravimo susitarimai galioja tik tada, kai jie yra sÄ Å¾iningi, juose nustatyti įsipareigojimai ir darbuotojui, ir darbdaviui – juose numatyta materialinė kompensacija darbuotojui už laikotarpį, kai bus ribojamos darbuotojo galimybės užsiimti veikla, susijusia su darbu ankstesnėje įmonėje. IeÅ¡kovė nepateikė jokio tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo P. G. pasiraÅ¡yto susitarimo dėl komercinės paslapties neatskleidimo ar nekonkuravimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė ieÅ¡kovui UAB „Gileon“, solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „Autorail“, P. G. ir T.

K. 72 020 Lt žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2010 m. balandžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos bei po 720 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.Teismas sprendė, kad atsakovai P. G. ir T. K. žinojo UAB „LLG transportas“ komercines paslaptis ir panaudodami komercines paslaptis naujai įkurtos įmonės veikloje pažeidė darbo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus neatskleisti komercinės paslapties, todėl CK 1.116 straipsnio 2 dalies nuostatų pagrindu privalo atlyginti ieÅ¡kovui žalÄ .Teismo vertinimu, byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių visuma (buvusių ieÅ¡kovo bendrovės keturių darbuotojų darbo sutarčių nutraukimas savo iniciatyva ir perėjimas dirbti į savo pačių įkurtÄ konkuruojantį verslo subjektÄ , kur sudaromos sÄ lygos pasinaudoti dėl darbo ieÅ¡kovo bendrovėje turima konfidencialia informacija, ieÅ¡kovo bendrovės pelno sumažėjimas, sandorio su tuo pačiu klientu sudarymas ir pan.) bei atsakovų veiksmų seka teismui sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog buvo neteisėtai pasinaudota ieÅ¡kovo komercine paslaptimi ir taip nesÄ Å¾iningai konkuruota.Vertindamas priteistinos žalos dydį teismas nurodė, jog ieÅ¡kovo praÅ¡omas priteisti sumas vertina kaip reikalavimÄ priteisti žalÄ už tÄ patį 2009 metų laikotarpį.

Remiantis CK 6.251 straipsniu, padaryti nuostoliai, kurie yra žalos piniginė iÅ¡raiÅ¡ka, turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, tačiau teismas sprendė, kad nėra pagrindo tÄ pačiÄ Å¾alÄ atlyginti du kartus. Teismas praÅ¡omÄ priteisti 245 783 Lt žalÄ vertino tik kaip prielaidÄ , nepagrįstÄ faktinėmis įplaukomis. Teismo vertinimu 72 020 Lt žala atspindi faktinį iÅ¡ UAB „Bleiras“ negautÄ pelnÄ , todėl jÄ iÅ¡ atsakovų solidariai ir priteisė. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Atsakovai UAB „Autorail“, P. G. ir T.

K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2013 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ dalyje, kuria ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintas, o iÅ¡ atsakovų solidariai ieÅ¡kovo naudai priteita 72 020 Lt, Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kuriomis nuspręsta tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus priimtos neįvertinus byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovo pajamų praradimÄ ginčo laikotarpiu sÄ lygojo ne atsakovų veiksmai.2.

IeÅ¡kovas nepagrindė, o teismas nenustatė, kokiÄ ieÅ¡kovo komercinę paslaptį sudarančiÄ informacijÄ , neva, panaudojo atsakovai ir taip sukėlė ieÅ¡kovui žalÄ . Teismo iÅ¡vados Å¡iuo klausimu pagrįstos spėjimais ir prielaidomis, kadangi jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog atsakovai perdavė tam tikrÄ informacijÄ naujai įsteigtai įmonei, nepateikta.3. Priimdamas skundžiamÄ teismo sprendimÄ teismas netinkamai taikė CK 1.116 straipsnio normas. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas UAB „Gileon“, praÅ¡o skundo netenkinti, skundžiamÄ sprendimo dalį, kuria konstatuoti nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmai palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ tenkinti.IeÅ¡kovo manymu, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra pagrįsta ir teisėta, todėl jos keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais, kurių dauguma susiję ne su nagrinėjama bylÄ , o vertintini kaip atsakovų pastebėjimai, nėra pagrindo.

IeÅ¡kovas UAB „Gileon“ apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti 2013 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ , nurodant, kad jis tenkintinas visa apimtimi.IeÅ¡kovo manymu, teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinio dalį, kuria iÅ¡ atsakovų buvo praÅ¡oma priteisti 245 783 Lt negautų pajamų, kadangi tiek dėl atsakovų nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų įgytas atsakovų komercinės veiklos pelnas, tiek dėl tokių atsakovų nesÄ Å¾iningų veiksmų ieÅ¡kovo negautos pajamos yra vertintini kaip savarankiÅ¡ki apeliantui padarytos žalos teisiniai pagrindai.

Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovai UAB „Autorail“, P. G. ir T. K., praÅ¡o jį atmesti, kadangi jų teigimu, ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovų žalÄ , turėjo jÄ pagrįsti įrodymais, to nepadarius, ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti netenkintas. Be to, pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog atsakovai pažeidė konkurencijos ribojimus ir perdavė naujai įsteigtai įmonei duomenis apie maržos suformavimo metodikÄ , byloje jos neatskleidus ir nepagrindus, teismo iÅ¡vados Å¡iuo klausimu laikytinos tik prielaidomis.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Å ioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribų nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų. Lietuvos Å«kis grindžiamas asmens Å«kinės veiklos laisve ir iniciatyva, taip pat sÄ Å¾iningos konkurencijos laisve, kuriÄ saugo ir gina įstatymas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1, 4 dalys). BÅ«tina prielaida sÄ Å¾iningai konkurencijai, kaip vienai iÅ¡ pamatinių rinkos ekonomikos vertybių, apsaugoti yra nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų įvardijimas ir uždraudimas įstatymu.

Konkurencijos įstatymo (aktuali redakcija) 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å«kio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieÅ¡taraujančius Å«kinės veiklos sÄ Å¾iningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito Å«kio subjekto galimybėms konkuruoti.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas pirmiau nurodytų teisės normų taikymo sÄ lygas, yra pasisakęs, kad, norint asmens atliktus veiksmus pripažinti nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais, bÅ«tina konstatuoti dvi esmines sÄ lygas: pirma, turi bÅ«ti nustatytas konkurencijos santykis tarp verslo ar profesine veikla užsiimančių subjektų; antra, bÅ«tina nustatyti, kad atitinkami konkurento veiksmai atliekami turint tikslÄ konkuruoti, ir bÅ«tent atliekant tokius veiksmus yra naudojamasi kitų subjektų reputacija, produktų, žymenų imitavimu ar kitais nesÄ Å¾iningais veiksmais (vartotojų klaidinimu ir pan.), sÄ moningai siekiant tapti konkuruojančiu subjektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2008; 2011 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2011).

Pavyzdinis nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų, kurie per se pripažįstami neteisėtais sÄ Å¾iningos verslo praktikos požiÅ«riu, sÄ raÅ¡as įvardijamas Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 – 7 punktuose, tačiau nustatinėjant, ar Å«kio subjektas kito Å«kio subjekto atžvilgiu atliko nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus minėtu sÄ raÅ¡u neapsiribojama. Kitaip tariant, nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais gali bÅ«ti pripažinti ir neįvardinti Konkurencijos 15 straipsnio 1 dalyje.

Tokiu atveju konkuruojančio subjekto veiksmų kvalifikavimas neteisėtais sÄ Å¾iningos konkurencijos požiÅ«riu priklauso nuo to, ar egzistuoja pagrindai, leidžiantys pripažinti juos prieÅ¡taraujančius įprastai Å«kinės veiklos sÄ Å¾iningai praktikai ar geriems papročiams. Deliktinė atsakomybė už nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus galima tik nustačius visas civilinės atsakomybės bÅ«tinÄ sias sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ , kaltę ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei žalos (CK 6.246 – 6.249 str.).

Pareiga pagrįsti egzistuojant Å¡ias sÄ lygas tenka ieÅ¡kinį reiÅ¡kiančiam asmeniui (CPK 12, 178 str.). Taigi, reikalavimas atlyginti nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais padarytÄ Å¾alÄ gali bÅ«ti tenkinamas tik nustačius, jog atitinkamoje rinkoje ieÅ¡kovo atžvilgiu kitas subjektas atliko tyčinius Å«kinės veiklos sÄ Å¾iningai praktikai ir geriems papročiams prieÅ¡taraujančius veiksmus, Å¡ie veiksmai tiesiogiai paveikė ieÅ¡kovÄ ir padarė jam žalÄ . Nagrinėjamos bylos atveju ieÅ¡kovas įrodinėja, jog atsakovai jo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus: atskleidė jo komercinę paslaptį sudarančiÄ informacijÄ ir panaudojo jÄ savo naujai įsteigtos įmonės veikloje, perviliojant ieÅ¡kovo klientÄ , taip pat perviliojo į naujai įsteigtÄ Ä¯monę dalį ieÅ¡kovo darbuotojų, t. y. atliko veiksmus, draudžiamus Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktu (straipsnio redakcija galiojusi nuo 1999 m. balandžio 2 d. iki 2012 m. gegužės 1 d.).

Pagal bylos faktinį pagrindÄ iÅ¡skirtini du epizodai, kurių metu, anot ieÅ¡kovo, atsakovai atliko sÄ Å¾iningos konkurencijos standartams prieÅ¡taraujančius veiksmus, t. y. veiksmai, kuriais buvo pervilioti ieÅ¡kovo darbuotojai (Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 4 p.); ir veiksmai, kuriais buvo atskleista ir savo veikloje panaudota ieÅ¡kovo komercinė paslaptis (Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 3 p.; CK 1.116str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio reikalavimus tenkino, pripažinęs, jog atsakovai atliko nurodomus neteisėtus veiksmus, tačiau atsakovai su Å¡iomis iÅ¡vadomis nesutinka ir ginčija skunde iÅ¡dėstytais argumentais, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina ir pasisako dėl kiekvienos iÅ¡ aplinkybių, ieÅ¡kovo teigimu, sudarančių pagrindÄ atsakovų civilinei atsakomybei kilti.Byloje ginčas pirmiausia kilo dėl to, ar buvę ieÅ¡kovo UAB „LLG transportas“, (jo teisių perėmėjas UAB „Gileon“) darbuotojai P. G. ir T.

K. pažeidė įsipareigojimus neatskleisti komercinės įmonės paslapties, panaudojo Å¡iÄ informacijÄ naujai įsteigtos įmonės - UAB „Autorail“, veikloje ir remdamiesi ja persiviliojo ieÅ¡kovo klientÄ . Atsakant į Å¡iuos klausimus bÅ«tina įvertinti, ar UAB „Autorail“ veikloje atsakovų panaudota informacija apie UAB „Gileon“ klientus ir bendradarbiavimo su jais sÄ lygas, gali bÅ«ti laikoma ieÅ¡kovo komercine paslaptimi. Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punktas (straipsnio redakcija galiojusi nuo 1999 m. balandžio 2 d. iki 2012 m. gegužės 1 d.) draudė informacijos, kuri yra kito Å«kio subjekto komercinė paslaptis, naudojimÄ , perdavimÄ , skelbimÄ be Å¡io subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimÄ iÅ¡ asmenų, neturinčių teisės Å¡ios informacijos perduoti, turint tikslÄ konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalÄ Å¡iam Å«kio subjektui.

CK 1.116 straipsnio 3 dalis numato pareigÄ darbuotojams, atskleidusiems komercinę (gamybinę) paslaptį, atlyginti tokiais veiksmais padarytus nuostolius. Atitinkamai Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi nuo 1999 m. balandžio 2 d. iki 2012 m. gegužės 1 d.) nustatyta, kad asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su Å«kio subjektu, gali naudoti Å¡iÄ informacijÄ praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip.Remiantis CK 1.116 straipsnio 1 dalimi informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu ji turi tikrÄ ar potencialiÄ komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali bÅ«ti laisvai prieinama dėl Å¡ios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas jÄ yra patikėjęs, protingų pastangų iÅ¡saugoti jos slaptumÄ .

Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ dėl informacijos pripažinimo paslaptimi sprendžia jos savininkas, t. y. pats savininkas, vadovaudamasis komercijos (gamybos) interesais, sprendžia, kuri informacija yra komercinė paslaptis ir negali bÅ«ti atskleista. Informacija tam, kad bÅ«tų laikoma komercine paslaptimi, turi atitikti Å¡iuos požymius:

1) informacija turi būti slapta (nevieša);

2) ji turi turėti tikrÄ ar potencialiÄ komercinę (gamybinę) vertę;

3) informacija turi būti saugoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2012; 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012). Taigi, komercinę paslaptį sudaro tokia informacija, kuri nėra visuotinai žinoma ar laisvai prieinama tretiesiems asmenims, turi komercinę (gamybinę vertę) ir yra saugoma. Informacijos slaptumas nereiškia, kad informacija turi būti absoliučiai slapta.

ReikÅ¡minga yra tai, ar informacijos savininkas ėmėsi protingų pastangų jÄ apsaugoti, pavyzdžiui, naudojo fizines, technines, teisines, organizacines ar kitokias priemones, priėmė sprendimÄ paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011). Pavyzdžiui, protingomis pastangomis iÅ¡saugoti informacijos slaptumÄ inter alia galėtų bÅ«ti laikomos papildomos sutarčių nuostatos, įtvirtinančios konfidencialumo pareigÄ , tačiau savaime faktas, jog bendrovėje nėra patvirtinto komercinių paslapčių sÄ raÅ¡o, neturi bÅ«ti suabsoliutinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2011).

Sprendžiant, ar informacija turi komercinę (gamybinę) vertę, atsižvelgtina į tai, kad ji turi suteikti Å¡ios turėtojui konkurencinį pranaÅ¡umÄ , t. y. tam tikrų verslo privalumų, gamybinio pranaÅ¡umo, finansinės naudos ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2012). Ar konkretÅ«s duomenys turi komercinę vertę, gali bÅ«ti įrodinėjimo objektas. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieÅ¡kovas konfidencialia informacija laikė: informacijÄ apie esamus ir potencialius įmonės tiekėjus, sutartis su jais ir jų sÄ lygas, teikiamų paslaugų kainas bei prekių paslaugų savikainos struktÅ«rÄ , ir kitÄ Ä®sipareigojime neatskleisti komercinės, gamybinės paslapties 1 punkte nurodytÄ informacijÄ (t. 1, b. l. 25).

Ūkio subjektui priklausanti komercinę paslaptį sudaranti informacija užtikrina jo pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus Å«kio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas, jos atskleidimas tretiesiems asmenims gali lemti sÄ Å¾iningos konkurencijos pažeidimÄ .Siekdamas apsaugoti Å¡iÄ informacijÄ , ieÅ¡kovas priimamus į darbÄ asmenis supažindindavo su Å¡ia informacija ir, pasiraÅ¡ant Ä®sipareigojimÄ neatskleisti komercinės, gamybinės paslapties, įpareigodavo juos neatskleisti Å¡ios informacijos. Nustatyta, jog 2005 m. rugpjūčio 23 d. ieÅ¡kovas vadybininku dirbti priėmė atsakovÄ T.

K., 2007 m. sausio 4 d. jis buvo perkeltas į pardavimų vadovo pareigas (t. 1, b. l. 20-23). Darbo sutartimi atsakovas buvo supažindintas, jog ketinant dirbti numatytomis sÄ lygomis, jis turės sudaryti komercinių paslapčių saugojimo ir materialinės atsakomybės sutartis (Darbo sutarties 10 p., t. 1, b. l. 21), Å¡iam įsipareigojimui atsakovas neprieÅ¡taravo ir 2007 m. balandžio 3 d. pasirašė Ä®sipareigojimÄ neatskleisti komercinės, gamybinės paslapties (t. 1, b. l. 25-27), kuria įsipareigojo iki įmonės veiklos pabaigos, bet ne ilgiau kaip 10 metų atsakyti už konfidencialios informacijos atskleidimÄ (t. 1, b. l. 27).

Darbo sutartis su T. K. buvo nutraukta, jo paties praÅ¡ymu, 2007 m. birželio 29 d. (t. 1, b. l. 21, 24).2006 m. kovo 7 d. ieÅ¡kovas sudarė darbo sutartį ir su atsakovu P. G., kuris kaip ir T. K. buvo priimtas dirbti vadybininku, o nuo 2008 m. balandžio 7 d. pardavimų skyriaus vadovu (t. 1, b. l. 28-31). Darbo sutartyje sudarytoje su P. G. taip pat buvo įtvirtintas jo sutikimas pasiraÅ¡yti komercinių paslapčių saugojimo ir materialinės atsakomybės sutartis (Darbo sutarties 10 p., t. 1, b. l. 28), šį savo įsipareigojimÄ , bei suvokimÄ apie įmonėje egzistuojančias ir jo darbinėje veikloje taikomas komercinių paslapčių saugojimo taisykles atsakovas patvirtino ir darbo sutarties papildyme (t. 1, b. l. 32).

Nors byloje nepateiktas atsakovo P. G. su ieÅ¡kovu pasiraÅ¡ytas Ä®sipareigojimus neatskleisti komercinės, gamybinės paslapties, teisėjų kolegija nemano, jog tik Å¡is formalumas atleido atsakovÄ nuo pareigos saugoti įmonės komercinę paslaptį, kadangi aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės bei vadybininko darbo apraÅ¡u (primintina, jog tiek T. K., tiek ir P. G. įmonėje iÅ¡ pradžių ėjo vadybininko pareigas) nustatyta atsakomybė už konfidencialios informacijos saugojimÄ (t. 5, b. l. 91-92), leido suprasti apie įmonės saugomas komercines paslaptis, jų apimtis ir atsakovo atsakomybę už jų iÅ¡saugojimÄ .

Teisėjų kolegijos manymu, atsakovui P. G. 2008 m. rugsėjo 8 d. nutraukus su ieÅ¡kovu darbo sutartį, jam kaip ir T. K., kilo pareiga neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties (CK 1.116 straipsnis, Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalis).IeÅ¡kovo įmonėje patvirtintas Vadybininko darbo apraÅ¡as nustatė, jog atsakovai darbo ieÅ¡kovo įmonėje metu buvo atsakingi už klientų paieÅ¡kÄ ir ryÅ¡ių iÅ¡laikymÄ , sutarčių su jais sudarymÄ (t. 5, b. l. 90), taigi, jiems buvo žinomos ir kainodaros taisyklės, taikomos atitinkamiems klientams.

IeÅ¡kovo teigimu, atsakovai, surinkę jiems darbo ieÅ¡kovo įmonėje atskleistus duomenimis (ieÅ¡kovo klientams taikomas sutarčių sÄ lygas ir paslaugų kainų nustatymo principus), sudarančius įmonės komercinę paslaptį ir įsteigę naujÄ Ä¯monę, pasinaudojo ja, siekiant pervilioti iÅ¡ ieÅ¡kovo klientus, t. y. atskleidė ieÅ¡kovo komercinę paslaptį sudarančiÄ informacijÄ ir panaudojo jÄ kito Å«kio subjekto veikloje, siekiant gauti iÅ¡ to naudos. Atsakovai ginčydami Å¡iuos ieÅ¡kovo teiginius, kuriems pritarė pirmosios instancijos teismas, nurodė, jog ieÅ¡kovas ne tik, kad nepagrindė, jog informacija apie ieÅ¡kovo klientus sudaro komercinę paslaptį, bet ir neįrodė jos atskleidimo bei panaudojimo naujai įsteigtoje įmonėje UAB „Autorail“ fakto.

Teisėjų kolegijos manymu, be aukščiau aptartų įrodymų (Įsipareigojimo neatskleisti komercinės, gamybinės paslapties, Vadybininko darbo aprašo), kurie leidžia pripažinti, jog informacija apie ieškovo klientus buvo laikoma konfidencialia ir jai apsaugoti buvo numatytos tam tikros priemonės, teismo išvadas dėl ieškovo informacijos apie klientus konfidencialumo patvirtina ir teismų praktika. Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2007) informacija apie ieškovo klientus pripažįstama komercine paslaptimi, pasinaudojimas kuria nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos laikytinas neteisėtais veiksmais (CK 6.246 str.).

Vertinant apeliantų teiginius, jog ieÅ¡kovas neįrodė komercinės paslapties atskleidimo fakto, teisėjų kolegija pažymi, jog teisminėje praktikoje pripažįstama, kad Å¡ios kategorijos bylose įrodinėjimas turi savitÄ specifikÄ , nes, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, priežastinio ryÅ¡io tarp atitinkamų veiksmų ir padarytos žalos, iÅ¡ esmės daugiausia reikia remtis netiesioginiais įrodymais. Ä® įrodinėjimo specifikÄ bÅ«tina atsižvelgti, nagrinėjant Å¡ios kategorijos bylas, nes prieÅ¡ingu atveju dažnai bÅ«tų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesÄ Å¾iningai konkuruoti ir dėl to gaunant pelnÄ (dėl per aukÅ¡to ir neatsižvelgiant į Å¡ios kategorijos bylų specifikÄ , keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp Å¡alių paskirstymo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).

Teisėjų kolegija įvertinusi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus įrodinėjimo klausimais bei visumÄ ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų ir nurodytų aplinkybių mano, jog jos patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl atsakovų veiksmų, pažeidžiančių nesÄ Å¾iningÄ konkurencijÄ ir sudariusių pagrindÄ jų civilinei atsakomybei kilti, egzistavimo. Kaip minėta, atsakovai P. G. ir T. K. ieÅ¡kovo įmonėje dirbo pardavimų skyriuje. Dirbdami ieÅ¡kovo įmonėje jie sukaupė ir nuolatos disponavo informacija apie ieÅ¡kovo klientus, kuriÄ sudarė konfidenciali informacija apie užsakovų kontaktinius asmenis (atstovus), užsakymų pobÅ«dį ir intensyvumÄ , užsakovams taikytas kainas, jų sudėtines dalis (savikaina, marža ir kt.) (t. 5, b. l. 90-92). 2007 m. birželio 29 d.

T. K. nutraukė darbo sutartį su ieÅ¡kovu, o 2008 m. rugsėjo 8 d. darbo sutartis, paties darbuotojo praÅ¡ymu, buvo nutraukta ir su P. G.. 2008 m. spalio 9 d. minėti asmenys įsteigė UAB „Autorail“ (t. 1, b. l. 56-59). Atsakovai neneigia, jog naujai įsteigtos įmonės, kaip ir ieÅ¡kovo, veikla buvo orientuota į krovinių pervežimo paslaugų teikimÄ . Nors kaip nurodė atsakovai, iÅ¡dėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog jie savaime pažeidė konkurencijos įstatyme nustatytus konkurencijos draudimus, tačiau dėstomų įvykių seka ir toliau nurodytos aplinkybės leidžia manyti, jog atsakovai atliko veiksmus, draudžiamus Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais (straipsnio redakcija galiojusi nuo 1999 m. balandžio 2 d. iki 2012 m. gegužės 1 d.).Nustatyta, jog ieÅ¡kovas nuo 2006 m. lapkričio 15 d.

Krovinių ekspedijavimo sutarties sudarymo bendradarbiavo su UAB „Bleiras“ (t. 2, b. l. 25-28), tačiau atsakovams įsteigus UAB „Autorail“, UAB „Bleiras“ nutraukė sutartinius santykius su ieÅ¡kovu ir 2008 m. gruodžio 15 d. sudarė Krovinių ekspedijavimo sutartį su UAB „Autorail“ (t. 5, b. l. 145-148). Pažymėtina, jog UAB „Bleiras“ sutarties su UAB „Autorail“ sÄ lygos iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos 2006 m. lapkričio 15 d. su ieÅ¡kovu sudarytos Krovinių ekspedijavimo sutarties sÄ lygoms.

Nors atsakovai teigia, jog sutartinius santykius su UAB „Bleiras“ inicijavo bÅ«tent Å¡i įmonė, ir kaip tai pagrindžiančius įrodymus pateikė minėtos įmonės komercinį pasiÅ«lymÄ bei paaiÅ¡kinimus, teisėjų kolegija linkusi tikėti ieÅ¡kovo nurodytomis aplinkybėmis, jog Å¡is jo klientas, atsakovams pasinaudojus darbo įmonėje metu sukauptomis žiniomis ir informacija, buvo perviliotas į naujai įsteigtÄ Ä¯monę siÅ«lant palankesnes sutartines sÄ lygas nei ieÅ¡kovo įmonėje.

Kaip teisingai pažymėta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, atsakovų pateiktas UAB „Bleiro“ komercinis pasiÅ«lymas ir paaiÅ¡kinimai kelia abejones dėl jų tikrumo: komercinio pasiÅ«lymo gavimo faktas naujai įsteigtoje įmonėje neužfiksuotas, adresatai nenurodyti, blanko rekvizitai rodo jo galimÄ parengimÄ atgaline data (t. 1, b. l. 74). Teisėjų kolegijai taip pat siekiama įrodyti, jog UAB „Bleiras“ pasiÅ«lė bendradarbiauti UAB „Autorail“, tačiau kolegijos nuomone, UAB „Bleiras“, turintis ilgametę bendradarbiavimo su ieÅ¡kovu patirtį, vargu ar nutrauktų sutartį su ieÅ¡kovu tik dėl, kaip teigiama UAB „Bleiras“ paaiÅ¡kinimuose, tarp įmonių kilusių nesutarimų (t. 1, b. l. 76), kurie, kaip pažymėtina, net neįrodyti (teismui nepateikta duomenų, jog tarp įmonių buvo kilę nesutarimų, jog juos buvo bandoma iÅ¡spręsti derybų bÅ«du ir pan.).

Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovė UAB „Autorail“ buvo įsteigta turint tikslÄ nesÄ Å¾iningai konkuruoti su ieÅ¡kovu, UAB „Bleiras“ apsisprendimÄ nutraukti ilgamečius santykius su ieÅ¡kovo įmone turėjo sÄ lygoti ne iÅ¡kilę nesutarimai tarp įmonių, bet palankesnių sÄ lygų suteikimas, kÄ atsakovai, naudodamiesi žiniomis apie ieÅ¡kovo klientams taikomas kainodaros taisykles, galėjo pasiÅ«lyti. Atsakovų argumentus, jog UAB „Bleiras“ pats kreipėsi į juos siÅ«lydamas bendradarbiauti paneigiamas ir tuo, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog tik kÄ Ä¯sisteigusi įmonė reklamavo savo paslaugas, vykdė klientų paieÅ¡kÄ ar atliko kitus veiklÄ iÅ¡vieÅ¡inančius veiksmus.

Teisėjų kolegijai atrodo neįtikima, jog UAB „Bleiras“ sutiktų sudaryti didelės apimties ir vertės sandorį su naujai įsteigta, rinkoje neįsitvirtinusia įmone. Teisėjų kolegijos nuomone, iÅ¡dėstytos aplinkybės, leidžia manyti, jog atsakovų veiksmai nutraukiant darbo sutartis su ieÅ¡kovu, įsteigiant naujÄ Ä¯monę ir atskleidžiant jai ieÅ¡kovo komercinę paslaptį, siekiant ir panaudojant jÄ naujai įsteigtos įmonės veikloje, rodo konkurencijÄ draudžiančių veiksmų, numatytų Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 4 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi nuo 1999 m. balandžio 2 d. iki 2012 m. gegužės 1 d.) atlikimÄ .Be nurodytų Konkurencijos įstatymu draudžiamų nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų atlikimo, teisėjų kolegija mano, jog byloje įrodyti ir Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte (straipsnio redakcija galiojusi nuo 1999 m. balandžio 2 d. iki 2012 m. gegužės 1 d.) įvardinti konkurencijÄ draudžiantys veiksmai, siÅ«lant konkuruojančio Å«kio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar nevykdyti visų ar dalies savo darbo pareigų siekiant naudos sau ar padarant žalÄ Å¡iam Å«kio subjektui.

Objektyviai įmonės gebėjimÄ sumaniai veikti mažina kvalifikuoto darbuotojo netekimas, o jo perėjimas į konkuruojantį subjektÄ (perviliojimas) rodo tai, kad dar labiau iÅ¡auga konkurento galimybės. Kaip nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmas, siÅ«lymas darbuotojams nutraukti darbo sutartį gali duoti naudos tiesiogiai. NeieÅ¡koma tinkamų, bet galbÅ«t dirbti mažiau parengtų darbuotojų laisvoje darbo rinkoje, o jau pasinaudojama parengtais specialistais, dirbančiais konkurentui, turinčiais patirties ir kvalifikacijos.

Kvalifikuoto darbuotojo netekimas įmonei, nepriklausomai nuo to, pereis jis dirbti ar ne, savaime turi jai neigiamos įtakos, taip pat ir jos konkurencingumui. Taigi, jeigu darbo sutartis nutraukiama be svarbių priežasčių, o po jos pasibaigimo iÅ¡ karto įsidarbinama konkuruojančiame Å«kio subjekte, tai gali bÅ«ti svarstoma, ar darbo sutarties nutraukimas nėra susijęs su nesÄ Å¾ininga konkurencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio mėn. 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad po UAB „Autorail“ įregistravimo juridinių asmenų registre 2008 m. spalio 16 d. (t. 1, b. l. 55), kiti du buvę ieÅ¡kovo darbuotojai R. D. ir E. T., taip pat dirbę įmonėje vadybininkais ir valdę komercine paslaptimi esančiÄ informacijÄ , 2009 m. vasario 3 d. pateikė praÅ¡ymus iÅ¡eiti iÅ¡ darbo ieÅ¡kovo įmonėje (t. 1, b. l. 35-52). 2009 m. vasario 24 d. ir 2009 m. vasario 25 d. minėti asmenys įsidarbina UAB „Autorail“, R. D. – projektų vadovu, o E. T.

– pardavimų vadovu (t. 2, b. l. 2-5). Tik faktas, kad darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, nėra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos. Tačiau kai yra daugiau įrodymų, patvirtinančių kryptingÄ darbuotojų rengimÄ si pereiti dirbti pas konkurentÄ , darbo sutartis nutraukiama be svarbių priežasčių, o po jos pasibaigimo iÅ¡ karto įsidarbinama konkuruojančiame Å«kio subjekte, ypač kai tokius veiksmus atlieka ne vienas, o daugiau darbuotojų, Å¡ie darbuotojai turi reikÅ¡mingos patirties, atitinkančios įmonių veiklos sritį, konkurentas po naujų darbuotojų įdarbinimo įgijo pranaÅ¡umÄ , palyginti su buvusia padėtimi, teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumÄ , turi spręsti dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų egzistavimo ar jų nebuvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2011).

Atsakovai neigia atlikę aktyvius veiksmus, kuriais buvo siekiama į naujai įsteigtÄ Ä¯monę pervilioti R. D. ir E. T., tačiau byloje nustatytos aplinkybės leidžia manyti, jog atsakovų darbo sutarties su ieÅ¡kovu nutraukimas ir įsidarbinimas atsakovo įmonėje UAB „Autorail“ nebuvo atsitiktinis. Teismo posėdžio metu R. D. ir E. T. neneigė, jog dirbdami ieÅ¡kovo įmonėje, jie buvo susipažinę su ieÅ¡kovo darbo specifika, bendravo su klientais, tarp jų ir su UAB „Bleiras“.

Minėti asmenys teigė, jog jų apsisprendimÄ nutraukti darbo sutartį sÄ lygojo vykę nesutarimai su ieÅ¡kovo vadovais, tačiau Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikta, tuo labiau jie patys, o ne ieÅ¡kovas inicijavo darbo sutarčių nutraukimÄ . R. D. bei E. T. teigė, jog išėję iÅ¡ darbo ieÅ¡kovo įmonėje jie ieÅ¡kojo darbo, tačiau aktyvias darbo paieÅ¡kas patvirtinančių įrodymų nepateikta, kaip nepateikta ir įrodymų, jog UAB „Autorail“ buvo paskelbęs darbuotojų paieÅ¡kÄ , todėl teisėjų kolegija mano, jog minėtiems asmenims buvo pasiÅ«lyta iÅ¡ ieÅ¡kovo įmonės pereiti dirbti į naujai įsteigtÄ Ä¯monę UAB „Autorail“.

Å ias iÅ¡vadas pagrindžia pačių liudytojų nurodytos aplinkybės, jog net ir atsakovams išėjus iÅ¡ darbo ieÅ¡kovo įmonėje, R. D. bei E. T. su jais palaikė santykius, jiems buvo žinoma apie naujai įsteigtÄ Ä¯monę bei pasiÅ«lyta ateiti dirbti į UAB „Autorail“ (t. 5, b. l. 327-328). R. D. bei E. T. teigė, jog iÅ¡eiti iÅ¡ ieÅ¡kovo įmonės juos paskatino ir perspektyvos galimybės, tačiau įvertinus ieÅ¡kovo įmonėje ir UAB „Autorail“ jiems sutartÄ mokėti darbo užmokestį, akivaizdu, jog perėjimÄ Ä¯ naujÄ darbÄ lėmė ne galimybė gauti didesnį darbo užmokestį (ieÅ¡kovo įmonėje minėtiems asmenims buvo sutarta mokėti iÅ¡ pradžių 1316,71 Lt, o vėliau 1733,71 Lt per mėnesį darbo užmokestį (t. 1, b. l. 35-38, 44-47), tuo tarpu UAB „Autorail“ buvo sutartas 1240,40 Lt dydžio mėnesinis atlyginimas (t. 2, b. l. 2-5).Teismo nuomone byloje esantys įrodymai: naujos įmonės UAB „Autorail“ įsteigimas, darbuotojų perėjimas dirbti pas naujai įsteigtÄ konkurentÄ , darbo sutarčių nutraukimas pačių darbuotojų iniciatyva be svarbių priežasčių, o po jų pasibaigimo darbo sutarčių sudarymas su konkuruojančiu Å«kio subjektu, ypač kai tokius veiksmus atlieka ne vienas, o daugiau darbuotojų, Å¡ie darbuotojai turi reikÅ¡mingos patirties, atitinkančios įmonių veiklos sritį, kuriai buvo atskleista ieÅ¡kovo komercinę paslaptį sudaranti informacija, ieÅ¡kovo klientų perviliojimas, patvirtina, jog konkurentas po naujų darbuotojų, turinčių žinių apie konkurento komercinę paslaptį, įdarbinimo įgijo pranaÅ¡umÄ , palyginti su buvusia padėtimi, todėl teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumÄ , sprendžia, jog Å¡iuo atveju egzistavo nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmai.

Taigi Å¡iuo atveju iÅ¡vardinti visų atsakovų veiksmai (CK 6.279 str. 1 d.), atitinka CK 6.246 straipsnyje 1 dalyje įtvirtintos civilinės atsakomybės sÄ lygos (neteisėtų veiksmų) požymius. Tačiau atsakovų civilinei atsakomybei taikyti be nustatytų jų neteisėtų veiksmų bÅ«tina įvertinti, ar ieÅ¡kovo praÅ¡oma atlyginti žala sÄ lygota iÅ¡imtinai neteisėtų atsakovų veiksmų. IeÅ¡kovo teigimu, dėl konstatuotų neteisėtų atsakovų veiksmų jis patyrė bendrÄ 317 803 Lt dydžio žalÄ , kuriÄ sudaro atsakovo nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais įgytas veiklos pelnas (72 000 Lt) bei dėl tokių veiksmų ieÅ¡kovo negautos pajamos (245 783 Lt).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais padarytÄ Å¾alÄ gali bÅ«ti sudėtinga įvardyti ir įrodyti tikslų nuostolių dydį. Kartu pažymėtina, kad paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklÄ bei dėl tos veiklos gautÄ naudÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).

Tačiau, kaip nurodoma teismų praktikoje, civilinė atsakomybė atsiranda ir esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui, t. y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet kai šie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-197/2007; kt.). Kadangi ieškovo prašoma atlyginti žala susideda tiek iš atsakovo veiklos pajamų, gautų naudojant ieškovo komercinę paslaptį, tiek ir ieškovo negautų pajamų, teismas vertina kiekvieno iš prašomų atlyginti nuostolių ryšį su atsakovų atliktais veiksmais.Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimus tenkino tik iš dalies, kadangi sprendė, jog ieškovas neįrodė prašomos priteisti sumos – 245 783 Lt kaip negauto pelno, pagrįstumo.

IeÅ¡kovas su Å¡ia teismo iÅ¡vada nesutinka ir pateikė Å¡ioje dalyje apeliacinį skundÄ , atsakovai savo ruožtu skundžia teismo sprendimo dalį dėl nuostolių priteisimo, kuria iÅ¡ jų ieÅ¡kovo naudai priteistas 72 000 Lt dydžio nuostolių atlyginimas. Atsakovai savo skundÄ grindžia aplinkybe, jog teismas vertindamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl 72 000 lt dydžio nuostolių priteisimo ir apskaičiuodamas priteistinÄ ieÅ¡kovui nuostolių sumÄ netinkamai vertino atsakovų pateiktÄ pažymÄ apie bendradarbiaujant su UAB „Bleiras“ UAB „Autorail“ gautÄ pelnÄ .

Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su bylos medžiaga ir skundų argumentais neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius neteisėtus sÄ Å¾iningÄ konkurencijÄ pažeidžiančius atsakovų veiksmus, dėl kurių padidėjo UAB „Autorail“ konkurencinės galimybės, o ieÅ¡kovo atitinkamai sumažėjo, ieÅ¡kovas patyrė žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė atsakovo naudojantis nesÄ Å¾iningais veiksmais gautomis pajamomis, bendraujant su ieÅ¡kovo klientu UAB „Bleiras“.

Atsakovų pateikta 2011 m. gegužės 25 d. pažyma apie UAB „Autorail“ finansinius rodiklius (kuria rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas) pagrindžia, jog laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gegužės 1 d. UAB „Bleiras“ suteiktų paslaugų kaina sudarė 1 440 397,08 Lt (t. 4, b. l. 19), atsakovo pelno marža sudarė 5 procentus (apskaičiuota pagal tinklalapyje http://www.auditum.lt/index.php/finansiniu-rodikliu-skaiciuokles/18-pelningumo-rodikliai/58-veiklos-pelningumo-koeficinetass.html pateiktÄ lentelę, vadovaujantis VÄ® Registrų centras pateiktais UAB „Autorail“ 2009 metų finansiniais duomenimis (CPK 179 str. 3 d., 302 str.), todėl įvertinus atsakovo pardavimo apimtis (1 440 397,08 Lt) su UAB „Bleiras“, laikytina, jog nauda, kuriÄ UAB „Autorail“ gavo nesÄ Å¾iningai konkuruojant su ieÅ¡kovu sudaro 72 000 Lt (5 procentai nuo 1 440 397,08 Lt).

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog negautos pajamos neturi bÅ«ti suprantamos kaip sÄ matoje nurodoma pelno norma ar pelnas. Negautos pajamos yra pagrįstai iÅ¡ sutarties tikėtinos gauti lėšos, kurios Å¡aliai liktų įvertinus visas sÄ naudas ir įplaukas. Taip gaunamas ikimokestinis pelnas. Jis nesudaro negautų pajamų kaip nuostolių, nes nuo Å¡ios sumos turi bÅ«ti mokamas pelno mokestis pagal Pelno mokesčio įstatymÄ . Atskaičiavus pelno mokestį likęs grynasis pelnas bÅ«tų asmens iÅ¡ neteisėtai sutrikdytos veiklos gautina nauda, kuria jis pagrįstai tikėjosi praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

Å iuo atveju ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimų siejo su tikėtina atsakovo gautu pelnu, atsakovai nesutinka su nurodomo dydžio iÅ¡ jų priteistais nuostoliais teigdami, jog UAB „Autorail“ pelnas sudarė tik 2 086,60 Lt. Tačiau UAB „Autorail“ pateiktoje 2011 m. gegužės 25 d. Pažymoje dėl finansinių UAB „Autorail“ rodiklių dirbant su UAB „Bleiras“ (t. 4, b. l.

19) nurodyta suma (2 087,60 Lt) teismo vertinimu mažai tikėtina. Pagal byloje esančius UAB ‚Autorail“ iÅ¡raÅ¡ytų pridėtinės vertės mokesčio sÄ skaitų faktÅ«rų registro duomenis (t. 4, b. l. 39-64), minėtÄ pažymÄ nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gegužės 1 d. atsakovo UAB „Autorai“ UAB „Bleiras“ suteiktų paslaugų kaina sudarė 1 440 397,08 Lt. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 1 dalį apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamÄ jį pelnÄ , jeigu Å¡is straipsnis nenustato ko kita, iÅ¡ pajamų:

1) atimamos neapmokestinamosios pajamos;

2) atskaitomi leidžiami atskaitymai;

3) atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai. Leidžiamus atskaitymus nustato Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnis. Pagal minėto straipsnio 1 dalį leidžiami atskaitymai yra visos faktiÅ¡kai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sÄ naudos, bÅ«tinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu Å¡is Ä®statymas nenustato ko kita. Leidžiamiems atskaitymams taip pat priskiriamos visos iÅ¡laidos darbuotojų naudai, jeigu Å¡i darbuotojų gauta nauda pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas yra gyventojų pajamų mokesčio objektas.

Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai, kurie iÅ¡ esmės priklauso nuo atsakovo pasirinktos turto ir pajamų apskaitos politikos, jo vykdytos veiklos ypatumų (ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sÄ naudos; ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo sÄ naudos; komandiruočių sÄ naudos; reklamos ir reprezentacijos sÄ naudos ir kt.). Tačiau atsakovas pažymoje nenurodo, kokio dydžio leidžiamus atskaitymus jis padarė, koks Å¡ių atskaitymų atsiradimo pagrindas.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡skirta, jog teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ ir tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008).

Å iuo atveju įvertinus aptartus byloje esančius atsakovo finansiniu dokumentus bei teisės normas, teismas pripažįsta, jog labiau tikėtina, kad suteikus 1 440 397,08 Lt vertės paslaugų, atsakovas turėjo gauti 5 procentų pelnÄ , todėl teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog atsakovai savo veikloje panaudoję neteisėtais veiksmais įgytÄ ieÅ¡kovo komercinę paslaptį, gavo turtinę naudÄ - 72 000 Lt, kuri iÅ¡ atsakovų priteistina ieÅ¡kovui.Siekdamas pagrįsti praÅ¡omų priteisti ir 245 783 Lt negautų pajamų dydį, ieÅ¡kovas nurodė, kad UAB „LLG transportas“ už paslaugų pardavimÄ UAB „Bleiras“ 2008 metų laikotarpiu gavo 3 072 285 Lt pajamų (t. 1, b. l. 54), o 2009 metais UAB „Bleiras“ visus užsakymus perkėlė į UAB „Autorail“.

Kadangi minimali pelno marža nuo užsakymo sumos sudaro 8 procentus, todėl ieškovas per 2009 metus dėl atsakovų kaltės negavo mažiausiai 245 783 Lt pelno, ši suma laikytina ieškovo patirta žala (negautomis pajamomis). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Civilinės atsakomybės taikymui svarbu, kad būtų priteisiamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos realiam kreditoriaus turtinės padėties atkūrimui, priežastiniu ryšiu susijusios su žalos padarymu bei patikimai įrodytos.

Be to, jos turi bÅ«ti protingos ir pagrįstos. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nuostolius iÅ¡laidų forma apibÅ«dina tokie požymiai: realumas, bÅ«tinumas ir protingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Bylos Å¡alis, reikÅ¡dama reikalavimÄ atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių.

Patirti netiesioginiai nuostoliai turi bÅ«ti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).IeÅ¡kovas reikalavimÄ atlyginti 245 783 Lt dydžio negautÄ pelnÄ grindžia ta aplinkybe, jog ieÅ¡kovo kliento UAB „Bleiras“, kuris kaip nustatyta nesÄ Å¾iningais atsakovų veiksmais buvo perviliotas dirbti su UAB „Autorail“, užsakymų vertė 2008 metais sudarė 3 072 285 Lt (t. 1, b. l. 54), tačiau 2009 metais užsakymų ieÅ¡kovui jau nebeteikė, visus užsakymus gavo UAB „Autorail“.

Å ie ieÅ¡kovo argumentai prieÅ¡tarauja jo paties į bylÄ pateiktiems įrodymams: 2010 m. rugsėjo 15 d. ieÅ¡kovo pažyma patvirtina, jog ir 2009 metais (iki kovo 31 d., iki Å¡io laikotarpio pateikti duomenys) ieÅ¡kovas gavo užsakymų iÅ¡ UAB „Bleiras“, jie per pirmus tris 2009 metų mėnesius siekė 769 184,37 Lt (t. 1, b. l. 141), todėl akivaizdu, jog ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti 245 783 Lt dydžio negautų pajamų suma, nepagrįsta realiais įrodymais. Be to, negalima kategoriÅ¡kai teigti, jog tik ieÅ¡kovo kliento išėjimas į naujai atsakovų įsteigtÄ Ä¯monę, lėmė nuostolių atsiradimÄ .

IeÅ¡kovo 2007 -2009 metų finansinių ataskaitų analizė atskleidžia, jog esminės aplinkybės sÄ lygojusios ieÅ¡kovo pelno sumažėjimÄ Ä¯vyko 2007-2008 metais (tuo tarpu nauja įmonė įsteigiama 2008 m. spalio mėnesį). 2007 metais įmonė gavo 2 245 016 Lt dydžio pelnÄ , 2008 metais – 422 064 Lt, o 2009 m. įmonė patyrė 733 547 Lt dydžio nuostolį (t. 2, b. l. 48-77). Finansinių rodiklių svyravimai rodo, jog įmonės didžiausi nuostoliai buvo patirti ne tuo laikotarpiu, kai ieÅ¡kovas dėl neteisėtų atsakovų veiksmų prarado vienÄ didžiausių savo klientų, todėl teismas nemano, jog ieÅ¡kovo nurodomus nuostolius - 245 783 Lt, sÄ lygojo atsakovų neteisėti veiksmai.

Teismas, spręsdamas dėl aplinkybių, turėjusių įtakos ieÅ¡kovo pelno sumažėjimui, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal ieÅ¡kovo finansinės atskaitomybės dokumentus ieÅ¡kovo apyvarta nuolat mažėjo jau nuo 2007 m. Pagal 2009 m. rugsėjo 1 d. Pelno (nuostolių) ataskaitÄ už 2008 metus ( t. 2, b. l.

53) ieÅ¡kovo pardavimo pajamos lyginant su 2007 m. sumažėjo nuo 42 158 298 Lt iki 32 124 112 Lt, o bendrasis pelnas (nuostolis) sumažėjo nuo 5 174 767 Lt iki 2 444 749 Lt. Pagal 2010 m. balandžio 1 d. Pelno (nuostolių) ataskaitÄ (t. 2, b. l.

77) už 2009 metus ieškovo pardavimo pajamos sumažėjo nuo 32 124 112 Lt iki 6 120 463 Lt, o bendrasis pelnas (nuostoliai) nuo 2 444 749 Lt iki 930 948 Lt. Šiuo laikotarpiu ieškovas patyrė 733 547 Lt nuostolių. Akivaizdu, jog ieškovo veiklos mastai pasikeitė dėl įvairaus pobūdžio aplinkybių ir negalėjo būti įtakoti tik atsakovų atliktų veiksmų. Byloje nepakanka įrodymų spręsti dėl priežastinio ryšio tarp visos ieškovo nurodytos patirtos žalos (negautų pajamų) ir atsakovų veiksmų, nes apyvartai ir sumažėjusioms pajamoms galėjo turėti įtakos tiek kiti ekonominio pobūdžio veiksniai, tiek ir su paties ieškovo bendrovės vykdoma veikla susiję veiksniai.

Todėl nesant pagrįstų įrodymų, patvirtinančių tiek ieÅ¡kovo patirtų nuostolių dydį, tiek ir juos įtakojusius atsakovų veiksmus, reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovų ir 245 783 Lt dydžio nuostolius, netenkintas pagrįstai.Apibendrinant iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagÄ pagrįstai konstatavo, jog nustatyti atsakovų veiksmai, kuriais buvo atskleista bei naujai įsteigtoje įmonėje panaudota ieÅ¡kovo komercinę paslaptį sudaranti informacija, buvo nukreipti į UAB „Autorail“ konkurencingumo didinimÄ , kas lėmė ieÅ¡kovo nuostolius, kurie teismo pagrįstai įvertinti 72 000 Lt suma.

Apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti prieÅ¡ingas nustatytoms aplinkybes ir naikinti ar keisti pagrįstÄ ir teisėtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Atsakovų apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, jų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tarp bylos Å¡alių klausimas nesprendžiamas (CPK 93 str.). IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovų jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau Å¡ias patirtas iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl praÅ¡ymas taip pat nevertinamas (CPK 98 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                   ArtÅ«ras Driukas                                                                                 Konstantinas Gurinas                 Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė