a767dc55-40c7-4b9d-a79e-b52f70290aaa · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedpanaikinti atsakovo ValstybinÄs kainų ir energetikos kontrolÄs komisijos (toliau â ir Komisija, VKEKK) 2009 m. birželio 18 d. protokolinį sprendimÄ Nr. 02-22 (toliau â ir Sprendimas); įpareigoti KomisijÄ iÅ¡ naujo apsvarstyti Ä®monÄs filialo âTelÅ¡ių Å¡ilumaâ (toliau â ir Filialas) perskaiÄiuotos Å¡ilumos kainos projektÄ ir jos pagrindimÄ bei priimti sprendimÄ , atitinkantį VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau â ir VAÄ®) 8 straipsnio reikalavimus;
Legislator headnote
AI generateda767dc55-40c7-4b9d-a79e-b52f70290aaa · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Sprendimo priÄmimas nÄra vien tik procedÅ«rinis Komisijos aktas; priÄmus protokolinį SprendimÄ padedamas teisinis pagrindas kitam Å¡ilumos kainos perskaiÄiavimo etapui, t. y. galutiniam vienaÅ¡aliÅ¡ko Å¡ilumos kainų nustatymo įforminimui (kas ir buvo padaryta 2009 m. liepos 30 d.). Komisijos protokolinis sprendimas gali bÅ«ti nagrinÄjimo dalyku Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ir ABTÄ®) nustatyta tvarka. Tai pagrindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â ir LVAT) sprendimas administracinÄje byloje Nr. A143-910/2008.
Full text
PareiÅ¡kÄja A-B          AdministracinÄ byla Nr. A261-3478/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01117-2009-4                                                              Procesinio sprendimo kategorija 28 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsÄjo 15 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Stasio Gagio (praneÅ¡Äjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos VolskienÄs (kolegijos pirmininkÄ),sekretoriaujant AuÅ¡rai DziÄkanecienei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjo atstovei advokatei Dovilei Greblikienei, atsakovo atstovÄms Vilmai AdamaviÄiÅ«tei ir Vilmai Skinderytei,vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo uždarosios akcinÄs bendrovÄs âLiteskoâ apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimo administracinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjo UAB âLiteskoâ skundÄ atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolÄs komisijai, treÄiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant TelÅ¡ių rajono savivaldybei, dÄl sprendimo panaikinimo.
TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä: I. PareiÅ¡kÄjas UAB âLiteskoâ (toliau â ir Ä®monÄ) kreipÄsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas:
1) panaikinti atsakovo ValstybinÄs kainų ir energetikos kontrolÄs komisijos (toliau â ir Komisija, VKEKK) 2009 m. birželio 18 d. protokolinį sprendimÄ Nr. 02-22 (toliau â ir Sprendimas);
2) įpareigoti KomisijÄ iÅ¡ naujo apsvarstyti Ä®monÄs filialo âTelÅ¡ių Å¡ilumaâ (toliau â ir Filialas) perskaiÄiuotos Å¡ilumos kainos projektÄ ir jos pagrindimÄ bei priimti sprendimÄ , atitinkantį VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau â ir VAÄ®) 8 straipsnio reikalavimus;
3) priteisti iÅ¡ atsakovo Komisijos bylinÄjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kÄjas skunde (t. I, b. l. 3â17, t. II, b. l. 12â45) nurodÄ, kad Komisija priÄmÄ SprendimÄ Nr. 02-22, kuriame vadovaudamasi Å ilumos Å«kio įstatymu (toliau â ir ŠŪĮ) ir Å ilumos kainų nustatymo metodika (toliau â ir Metodika), konstatavo, kad:
1) Ä®monÄs 2009 m. kovo 30 d. raÅ¡tu Nr. 03-074-2009 âDÄl centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos kainų perskaiÄiavimoâ (toliau â ir RaÅ¡tas) pateiktas filialo âTelÅ¡ių Å¡ilumaâ Å¡ilumos kainų perskaiÄiavimas atliktas su pažeidimais â neteisingai nustatytas infliacijos koregavimo koeficientas (Metodikos 114.5 punktas), neteisingai apskaiÄiuotas Å¡ilumos kainos padidÄjimas dÄl kuro kainų pokyÄio (Metodikos 114.2 punktas) ir neteisingai nustatytos faktiÅ¡kai patirtos, bet nepadengtos kuro sÄ naudos (Metodikos 114.3 punktas);
2) TelÅ¡ių rajono savivaldybÄs (toliau â ir SavivaldybÄ) tarybos (toliau â ir Taryba) 2009 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. T1-179 âDÄl Å¡ilumos kainų nustatymoâ (toliau â ir 2009 m. balandžio 23 d. sprendimas) Å¡ilumos kainos nustatytos su pažeidimais. SavivaldybÄ pažeidÄ Å ÅªÄ® 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. nustatÄ Å¡ilumos kainas, nepagrįstas tiekÄjo bÅ«tinomis sÄ naudomis;
3) Komisija įpareigojo FilialÄ ir SavivaldybÄ paÅ¡alinti nurodytus Å¡ilumos kainų perskaiÄiavimo ir nustatymo pažeidimus. PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisÄtas, Komisija peržengÄ jai suteiktos diskrecijos ribas, buvo pažeistos procedÅ«ros, turÄjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ . Komisija 2009 m. birželio 12 d. paskelbÄ Å ilumos skyriaus pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) âDÄl UAB âLiteskoâ filialo âTelÅ¡ių Å¡ilumaâ Å¡ilumos kainų perskaiÄiavimoâ (toliau â ir Pažyma), kurioje nurodÄ, kad RaÅ¡tu pateiktas Filialo Å¡ilumos kainų perskaiÄiavimas atliktas su pažeidimais.
Pažymoje Komisija nurodÄ, kad SavivaldybÄs sprendimas priimtas atsižvelgus į nepriklausomo energetikos reguliavimo eksperto Vyginto Sidzikausko Filialo tiekiamos Å¡ilumos perskaiÄiuotų kainų 2009â2010 metams pagrįstumo ekspertizÄs (toliau â ir EkspertizÄ) iÅ¡vadas. SavivaldybÄ nepateikÄ Ä®monÄs ir Å¡ios iÅ¡vados, kuria ji grindÄ ir motyvavo sprendimÄ . Esminiai Komisijos padaryti pažeidimai yra susijÄ su Metodikos pažeidimu bei VAÄ® 8 straipsnio pažeidimu. Komisija padarÄ akivaizdžius pažeidimus dÄl kuro kainų, taikomų Å¡ilumos kainų perskaiÄiavime, apskaiÄiavimo (Metodikos 77.1.4.2 punkto bei 77.1.6. punkto prasme):
Komisija grubiai pažeidÄ VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau â ir VAÄ®) 8 straipsnio 1 dalį, nes Metodikos 77.1.4.2 punkto bei 77.1.6. punkto prasme lygino faktines Ä®monÄs kito kuro (biokuro (medienos) kainas su rinkos kainomis, nenurodÄ jokių teisÄs aktų, metodikų, ar principų, ir niekaip nepagrindÄ, kaip ji apskaiÄiavo Å¡ias rinkos kainas, naudotinas kainų perskaiÄiavimo procese; Komisija, pažeisdama Metodikos 77.1.4.2 punkto bei 77.1.6. punkto reikalavimus, koregavo Ä®monÄs kito kuro (biokuro (medienos) kainas, neįvertinusi objektyvių kainų skirtumo priežasÄių, nors Metodika įsakmiai reikalauja tai atlikti.
Komisija taip pat padarÄ akivaizdžius pažeidimus, apskaiÄiuodama kompensacijÄ dÄl ataskaitiniu laikotarpiu nepadengtų sÄ naudų kurui Metodikos 114.3 punkto prasme, su Å¡iuo metu galiojanÄiose Å¡ilumos kainose įvertintomis kuro kainomis lygino ne faktines kito kuro kainas, bet atitinkamo laikotarpio vidutines kito kuro rinkos kainas, nors Metodika numato kitokį kuro kainų palyginimÄ . Komisija nenurodÄ jokių teisÄs aktų, metodikų, ar principų, ir niekaip nepagrindÄ, kokiais teisÄs aktais remiantis, kompensacijos (Metodikos 114.3 punktas) skaiÄiavimo tikslais, ji atliko tokį palyginimÄ .
Komisijos sprendimas taip pat prieÅ¡tarauja Energetikos įstatymo, Å ilumos Å«kio įstatymo, NacionalinÄs energetikos strategijos nuostatoms. Taip pat Komisija, priimdama sprendimÄ , savo veiksmais pažeidÄ jai suteiktos diskrecijos iÅ¡orines ribas. Be to, priimant SprendimÄ , buvo pažeistos pagrindinÄs procedÅ«ros, ypaÄ taisyklÄs, turÄjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ .PareiÅ¡kÄjas pažymÄjo, kad Komisija, neatsižvelgdama į įmonÄs paaiÅ¡kinimus bei nepateikdama nurodymų dÄl jų nepakankamumo ar netikslumo, priÄmÄ nepagrįstÄ ir neteisÄtÄ sprendimÄ dÄl tariamo kainų perskaiÄiavimo pažeidimo, tuo pažeisdama Ä®monÄs teisÄtus lÅ«kesÄius dÄl teisingo ir pagrįsto Å¡ilumos kainų perskaiÄiavimo ir nustatymo.
Sprendimo priÄmimas nÄra vien tik procedÅ«rinis Komisijos aktas; priÄmus protokolinį SprendimÄ padedamas teisinis pagrindas kitam Å¡ilumos kainos perskaiÄiavimo etapui, t. y. galutiniam vienaÅ¡aliÅ¡ko Å¡ilumos kainų nustatymo įforminimui (kas ir buvo padaryta 2009 m. liepos 30 d.). Komisijos protokolinis sprendimas gali bÅ«ti nagrinÄjimo dalyku Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ir ABTÄ®) nustatyta tvarka. Tai pagrindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â ir LVAT) sprendimas administracinÄje byloje Nr. A143-910/2008.
Komisijos sprendimas yra neteisÄtas iÅ¡ esmÄs, nes prieÅ¡tarauja tiek bendriesiems energetikos sektorių reguliuojantiems, tiek specialiesiems Å¡ilumos Å«kio sektorių reguliuojantiems teisÄs aktams, taip pat buvo priimtas, Komisijai pažeidžiant jai suteiktos diskrecijos iÅ¡orines ribas. NurodÄ, kad Komisijos sprendimas prieÅ¡tarauja Metodikai. Metodikoje nustatytas reglamentavimas įtvirtina Komisijos pareigÄ , visų pirma, taikyti faktines kuro pirkimo kainas, o tik tuo atveju, jei Komisija mato tam tikrų nepagrįstų kainų skirtumo priežasÄių, įvertinusi objektyvias priežastis, ji turi teisÄ kainas koreguoti.
Komisija nenurodÄ ir nepagrindÄ, kaip ji apskaiÄiuoja rinkos kainas, su kuriomis lygino Ä®monÄs faktines kuro kainas, ir taip pažeidÄ VAÄ® 8 straipsnio 1 dalį, taip pat nenurodÄ ir nepagrindÄ, kaip yra apskaiÄiuotos jos naudojamos kito kuro (biokuro, t.y. mediena) rinkos kainos. Komisijos nariai 2009 m. birželio 18 d. posÄdyje pripažino, kad bÅ«tent Ä®monÄ yra vienas iÅ¡ tik kelių Å¡ilumos tiekÄjų, kurie yra įdiegÄ tiksliÄ biokuro svÄrimo, taip pat Å¡io kuro kokybinių charakteristikų matavimo (drÄgnumas, peleningumas ir kt.) laboratorinÄ Ä¯rangÄ .
Komisijos atliktas rinkos kainų paskaiÄiavimas yra nepakankamai pagrįstas, todÄl prieÅ¡taraujantis teisÄs aktams ir neobjektyvus. Ūkio ministro 2005 m. lapkriÄio 7 d. įsakymu Nr. 4-383 buvo patvirtintos Kuro apskaitos energijos gamybos Å¡altiniuose taisyklÄs (toliau â ir Kuro apskaitos taisyklÄs), kurios numato reikalavimus įmonÄms. Atsižvelgiant į tai, kad rinkoje yra tik vos keletas Å¡ilumos tiekÄjų, kurie atitinka Kuro apskaitos taisyklių reikalavimus, akivaizdu, kad Komisija, skaiÄiuodama vidutinÄ rinkos kainÄ , neatsižvelgÄ Ä¯ minÄtas taisykles ir į vidutinÄ rinkos kainÄ , įskaiÄiavo tų Å¡ilumos tiekÄjų įsigyto kuro kainas, kurie neatitinka nurodytų taisyklių reikalavimų.
TodÄl toks vidutinÄs kito kuro rinkos kainos skaiÄiavimas, prieÅ¡taraujantis teisÄs aktams, ir yra laikytinas neteisÄtu bei nepagrįstu. PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad pagamintos Å¡ilumos kiekio (MWh) lyginimas su tonomis (mato vienetas, atspindintis svorį) yra neteisingas ir neobjektyvus, nes atsiskaitanÄioms pagal skirtingas tiekimo sÄ lygas įmonÄms Komisija taiko skirtingus sÄ lyginio kuro skaiÄiavimus. AtsiskaitanÄios už pagamintÄ Å¡ilumos kiekį įmonÄs negali bÅ«ti lyginamos su įmonÄmis atsiskaitanÄiomis už biokuro kiekį dÄl to, kad atsiskaitant už MWh, sÄ lyginio kuro kainos nedaro įtakos kintanti kuro kokybÄ ir kintantis katilų efektyvumas.
Kadangi yra tiekiamas kuro miÅ¡inys iÅ¡ skirtingos rūšies medienos (skiriasi ir degimo savybÄmis), pagal galiojanÄius teisÄs aktus tiksliai matuojanÄios kuro charakteristikas įmonÄs nukenÄia lyginant su tomis, kurios teikdamos Komisijai informacijÄ Ä¯veda laisvai pasirinktas, paÄios Komisijos rekomenduojamas reikÅ¡mes. Nežinant ar nesant objektyvių perskaiÄiavimo principų, Komisijai paÄiai pasirenkant konkreÄiu atveju âtinkanÄiasâ kintamųjų biokuro charakteristikų prielaidas (nežinant ir nematuojant faktinių charakteristikų), galima gauti bet kokius tikslingai siekiamus rezultatus ir jais įrodinÄti bet kokias Komisijos pageidaujamas, taÄiau objektyviai, jokiais faktiniais dydžiais, nepagrįstas aplinkybes.
Komisijos visi svertiniam vidurkiui apskaiÄiuoti naudojami rodikliai stokoja objektyvumo. Komisija nepagrindžia, kokia skaiÄiavimo metodika buvo naudojama, kokios prielaidos buvo darytos jos atsiliepimo rengÄjų, ir kiek tai pagrįsta galiojanÄiais teisÄs aktais bei objektyvia logika. Net ir jei teismas laikytų, kad Komisija turÄjo teisÄ mažinti pareiÅ¡kÄjo faktinÄ kito kuro kainÄ iki Komisijos paskelbtos vidutinÄs rinkos kainos, yra visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodÄl Komisija pareiÅ¡kÄjos faktinÄ kainÄ sumažino iki 704,0 Lt/tne o ne iki 722 Lt/tne.
Vien jau tuo remiantis yra akivaizdu, kad Komisijos atliktas mažinimas yra nepagrįstas. Komisijos atliktas ir Filialo atžvilgiu neobjektyviai pritaikytas biokuro vidutinių rinkos kainų paskaiÄiavimas yra netikslus, nepagrįstas ir prieÅ¡taraujantis teisÄs aktų, taip pat ir Metodikos reikalavimams.PareiÅ¡kÄjas pažymÄjo, kad Komisija pirmiausiai privalo taikyti faktinÄ kito kuro (medienos) kainÄ , o jei Å¡i virÅ¡ija rinkos kainÄ , Komisija privalo iÅ¡analizuoti objektyvias kainų skirtumo priežastis.
PalyginamÄ sias biokuro kainas nustatyti sudÄtinga, nesant Å¡io kuro kainos biržoje ar kitoje analogiÅ¡koje prekybinÄje institucijoje, kur bÅ«tų suvienodintos (unifikuotos) įsigijimo bei pristatymo sÄ lygos. Komisijos naudojamos kito kuro vidutinÄs rinkos kainos yra apskaiÄiuojamos atitinkamų metų ketvirÄiams, kas staigios kuro kainų kitimo dinamikos atveju papildomai sudaro prielaidas kritiÅ¡kai vertinti tokių apibendrintų rodiklių objektyvumÄ . Komisija nukrypo nuo savo paÄios suformuotos praktikos.
Jokios 2008 metais Komisijos pripažintos Ä®monÄs biokuro įsigijimo sutarÄių sÄ lygos 2009 metais dÄl papildomų paslaugų (kitose įmonÄse esanÄių Å¡ilumos veiklos sÄ naudų dalimi) vertÄs įtraukimo į medienos kainÄ 2008â2009 metais keiÄiamos nebuvo. TodÄl nesuprantama, kodÄl Komisija tas paÄias sÄ lygas praÄjusiais ir Å¡iais metais vertina visiÅ¡kai skirtingai. Metodikos 77.1.4.2 punktas aiÅ¡kiai numato, kad kitų (nei dujos) kuro rūšių kainos nustatomos pagal paskutinio ketvirÄio, einanÄio prieÅ¡ bazinÄs Å¡ilumos kainos projekto ar perskaiÄiuotos Å¡ilumos kainos projekto rengimÄ , faktines kuro pirkimo kainas, t. y. nÄra jokio teisinio pagrindo vertinti kitu laikotarpiu ar apskritai paÄios Komisijos prognozuojamas bÅ«simu laikotarpiu kito kuro (ne dujų) kainas.
Skirtingas tų paÄių biokuro pirkimo sutarÄių vertinimas praÄjusiais ir Å¡iais metais yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Be to, motyvuodama savo skirtingÄ pozicijÄ tų paÄių sutarÄių ir tų paÄių sÄ naudų atžvilgiu, Komisija 2009 m. liepos 27 d. raÅ¡te Nr. R2-1196 nurodo, kad Ä®monÄs filialo âDruskininkų Å¡ilumaâ atveju, perskaiÄiuojant Å¡ilumos kainas 2008 metais faktinÄ medienos kaina, lyginant su rinkos kaina, buvo tik 2 proc. 2,3 proc. didesnÄ ir įtakos galutinei Å¡ilumos kainai, dÄl nedidelÄs medienos dalies kuro balanse, neturÄjo.
TaÄiau toks Komisijos teiginys yra nepagrįstas ir neteisingas. Komisijos elgesys nesuteikia Å¡ilumos tiekÄjui ir teisinio tikrumo Å¡ilumos tiekimo veikloje.PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad tokio kuro kainų palyginimo, kokį atliko Komisija, skaiÄiuodama kompensacijÄ , Metodikos 114.3 punktas nenumato. SkaiÄiavimų skirtumas susidarÄ dÄl to, kad Å ilumos skyrius, skaiÄiuodamas nepadengtas kuro sÄ naudas, taikÄ kuro kainas, ne didesnes už vidutines rinkos kainas. Taigi, Komisijos Å ilumos skyrius nevertino nepadengtų sÄ naudų kurui, susidariusių dÄl didesnių faktinių kuro kainų, lyginant galiojanÄiose Å¡ilumos kainose Komisijos įvertintomis kuro kainomis, t. y.
Komisija ne pagal Metodikos 114.3 punktÄ su Å¡iuo metu galiojanÄiose Å¡ilumos kainose įvertintomis kuro kainomis lygino ne faktines kito kuro kainas (t. y. faktiÅ¡kai BendrovÄs patirtas ir pirkimo dokumentais patvirtintas sÄ naudas), bet atitinkamo laikotarpio vidutines kito kuro rinkos kainas. TaÄiau tokie Komisijos skaiÄiavimai yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir prieÅ¡taraujantys Metodikai. Net ir tuo atveju, jeigu Komisija mano, kad Metodikos 114.3 punkto prasme turi teisÄ lyginti galiojanÄiose Å¡ilumos kainose įvertintas kuro kainas su atitinkamo laikotarpio vidutinÄmis kito kuro rinkos kainomis, Komisija tokiu atveju turÄtų laikytis ir Metodikos 77.1.6 punkte nustatytų principų, t. y.
Komisija sprendimÄ realizuoti tokiÄ savo teisÄ, privalÄtų pagrįsti iÅ¡samia objektyvių kainų skirtumo priežasÄių analize. PareiÅ¡kÄjas pažymÄjo, kad Sprendimas prieÅ¡tarauja Energetikos įstatymui ir ŠŪĮ. Komisija neįvertino ir tinkamai nepaskaiÄiavo visų Å¡ilumos tiekÄjo patirtų sÄ naudų, tarp jų, Å¡ilumos gamybai naudojamo kuro kainų ir ataskaitiniu laikotarpiu nepadengtų sÄ naudų kurui. DÄl Å¡ios priežasties Komisijos atlikti paskaiÄiavimai bei duoti nurodymai Ä®monei suponuoja žymiai mažesnÄ kainÄ , nei pagrįsta Ä®monÄs skaiÄiavimais, ir pati kaina Komisijos buvo skaiÄiuojama, nesilaikant Energetikos įstatyme, Å ilumos Å«kio įstatyme ir Metodikoje įvirtintų Å¡ilumos kainodaros reikalavimų.
GinÄijamu atveju, kai į perskaiÄiuotÄ Å¡ilumos kainÄ Ä¯traukiamos ne visos Å¡ilumos tikÄjo pagrįstai patirtos sÄ naudos, Å¡ilumos tiekÄjo teisÄ užsitikrinti pagrįstÄ rentabilumÄ yra neteisÄtai mažinama. Pelno normos gavimÄ bÅ«tų galima garantuoti mažinant Å¡ilumos tiekÄjo veiklos sÄ naudas, taÄiau tokiu atveju kiltų pagrįsta rizika tinkamai neįvykdyti įstatymų leidÄjo nustatytų viešųjų interesų Å¡ilumos tiekimo srityje reikalavimų, tarp jų, garantuojant efektyvų, patikimÄ ir saugų Å¡ilumos tiekimÄ .
Komisija biokuro kainas Å¡ilumos tiekÄjo, kuris pagal teisÄs aktų reikalavimus atlieka bÅ«tinus tikslius kuro svÄrimus ir laboratorinius tyrimus, jo nenaudai nepagrįstai lygina su kitais, neefektyviai veiklÄ vykdanÄiais Å¡ilumos tiekÄjais, kurie biokurÄ Ä¯sigyja pažeisdami teisÄs aktų nustatytus svÄrimo ir tyrimų reikalavimus. Toks palyginimas negali bÅ«ti pagrindu normuojamų sÄ naudų nustatymui. Taigi, Komisijos veiksmai ne tik pažeidžia Energetikos įstatyme ir ŠŪĮ įvirtintÄ sÄ naudų padengimo principÄ , bet taip, į tiekiamos Å¡ilumos kainÄ neįskaiÄiavus objektyviai pagrįstų Å¡ilumos tiekÄjo sÄ naudų, sudaromos prielaidos investicijų į sektoriaus plÄtrÄ , Å¡ilumos tiekimo efektyvumÄ ir kitas vieÅ¡ojo intereso sritis mažinimui bei teisÄtais tiekÄjo lÅ«kesÄiais pagrįstos pelno normos mažÄjimui, kartu sÄ lygojant tolesnÄ šilumos tiekÄjų nuostolingÄ veiklÄ .PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad Komisijos sprendimas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. patvirtintai Nacionalinei energetikos strategijai (toliau â ir Strategija).
Ä®statymų leidÄjas Strategijoje taip pat nurodo, kaip vienÄ iÅ¡ Lietuvos energetikos sektoriaus galimybių, vietinių ir atsinaujinanÄių energijos iÅ¡tekliu panaudojimo plÄtrÄ , kuri gali įneÅ¡ti vis didesnį indÄlį į Lietuvos pirminÄs energijos balansÄ , sumažinti priklausomybÄ nuo kuro importo ir suÅ¡velninti neigiamus organinio kuro kainų augimo padarinius. Komisijos sprendimu pradÄta Filialo centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos kainos perskaiÄiavimo ir nustatymo praktika yra visiÅ¡kai prieÅ¡inga Å¡iems įstatymų leidÄjo formuluojamiems strateginiams energetikos sektoriaus tikslams.
Taigi, Komisijos sprendimu formuojama nauja praktika ne tik prieÅ¡tarauja imperatyvioms teisÄs normoms ir įstatymų leidÄjo formuojamoms strateginÄms kryptims, taÄiau taip pat gali sukelti neigiamų padarinių Lietuvos energetikos sektoriaus darniam vystymuisi, Å¡ilumos tiekÄjų finansiniam pajÄgumui vykdyti Å¡ilumos tiekimo saugumo bei patikimumo reikalavimus, ir sÄ lygoti Å¡ilumos, pagrįstos importuojamu iÅ¡kastiniu kuru (gamtinÄmis dujomis), kainos augimÄ . PareiÅ¡kÄjas pažymÄjo, kad Komisija, priimdama SprendimÄ , savo veiksmais pažeidÄ jai suteiktos diskrecijos iÅ¡orines ribas.
AdministracinÄje teisÄje diskrecijos klausimas iÅ¡kyla tuomet, kai kalbama apie vieÅ¡ojo valdymo (administracinių) aktų priÄmimÄ . Taigi administracinÄ diskrecija gali bÅ«ti suprantama kaip vieÅ¡ojo valdymo subjekto galimybÄ pasirinkti elgesio variantÄ tais atvejais, kai įgyvendinant jo turimus įgaliojimus turi bÅ«ti priimtas administracinis sprendimas, kuris paprastai bÅ«na įforminamas norminiu ar individualaus pobÅ«džio teisÄs aktu. Atitinkami įgalinimai Komisijai buvo suteikti su tikslu įvertinti nustatomos Å¡ilumos kainos pagrįstumÄ vadovaujantis Metodikos 77.1.4.2 bei 77.1.6 punktuose įtvirtintomis taisyklÄmis ir formulÄmis.
TaÄiau Komisija, priimdama SprendimÄ , remiantis kitokiomis taisyklÄmis nei buvo įpareigota, Å¡ių tikslų nesiekÄ, todÄl pažeidÄ jai suteiktos diskrecijos ribas. Komisija pažeidÄ ir VAÄ® 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ Ä¯statymo virÅ¡enybÄs principÄ . BÅ«tinybÄ nustatyti, ar Komisija, skaiÄiuodama Å¡ilumos kainas, nepadarÄ akivaizdžios vertinimo klaidos, visų pirma, sukelia pareigÄ paÄiai Komisijai pasitikrinti ir esant bÅ«tinybei tokias vertinimo klaidas iÅ¡taisyti. Komisijai atsisakius tai padaryti, teismas turÄtų tinkamai įgyvendinti Å¡ių institucijų diskrecijos teisÄs â apskaiÄiuoti ir patikrinti Å¡ilumos kainas â ribose atliktų ekonominių vertinimų teisminÄ kontrolÄ.
Komisijos sprendimas yra neteisÄtas dÄl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinÄs procedÅ«ros, ypaÄ taisyklÄs, turÄjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ . Komisija nepagrindÄ savo sprendimo, kaip yra reikalaujama VAÄ® ir Sprendimas prieÅ¡tarauja VAÄ® reikalavimams. BÅ«tinybÄ motyvuoti administracinius sprendimus yra vienas iÅ¡ esminių Å¡iuolaikinÄs administracinÄs teisÄs principų. PareiÅ¡kÄjas turi teisÄ Å¾inoti, kodÄl priimtas bÅ«tent toks sprendimas, t. y.
Å¡ilumos tiekÄjui pagal Metodikos 77.1.4.2 punktÄ pateikus Komisijai faktinius duomenis apie kito kuro kainas bei jos pagrindimÄ , Komisija neįvertinusi objektyvių kainų skirtumo priežasÄių, kuro kainas pakoregavo taip, kad ji nevirÅ¡ytų paÄios Komisijos neaiÅ¡kiais kriterijais apskaiÄiuojamos atitinkamos kuro rūšies rinkos kainos, t. y. pasinaudojo Metodikos 77.1.6 punkte numatyta teise be jokio pagrindimo ir motyvų, nors Metodika privalomai reikalauja įvertinti objektyvias kainų skirtumo priežastis.
IÅ¡ Pažymos akivaizdu, kad Komisija nenurodÄ, taip pat ir 2009 m. birželio 18 d. posÄdyje nepateikÄ atsakymo, kokias kainų skirtumo priežastis Komisija vertino, kokias kainų skirtumo priežastis pripažino ar nepripažino objektyviomis, ir, atitinkamai, kuo konkreÄiai remdamasi nusprendÄ jas pakoreguoti, taip pat â kokiais duomenimis remdamasi Komisija apskaiÄiuoja jos naudojamus įvairiu kito kuro rūšių (ne gamtinių duju) rinkos kainų vidurkius. Komisija nenurodÄ jokių motyvų, kodÄl ji nukrypo nuo Metodikos 114.3 punkto reikalavimų ir su į Å¡ilumos kainÄ Ä¯skaiÄiuotomis kito kuro kainomis lygino ne faktines anksÄiau įsigyto kito kuro kainas per ataskaitinį laikotarpį, bet Å¡iuo metu rinkoje esanÄias kito kuro kainas.
TodÄl Komisijos sprendimas prieÅ¡tarauja VAÄ® keliamiems reikalavimams. Pareiga nurodyti sprendimų motyvus įtvirtinta ir Europos Tarybos Rezoliucijos (77) 31 âDÄl asmens apsaugos nuo administracinių institucijų aktųâ 4 principe. Pareiga aiÅ¡kiai ir pagrįstai motyvuoti priimamus bet kokio pobÅ«džio individualius administracinius aktus vieÅ¡ojo administravimo subjektams (taigi ir SavivaldybÄs bei Komisijos atžvilgiu) pabrÄžiama ir LVAT praktikoje (administracinÄs bylos Nr. A2-1624/2006, Nr. A5-489-2003, Nr. A2-277/2007).
Motyvai negali bÅ«ti tik deklaratyvaus pobÅ«džio. Jie turi bÅ«ti pagrįsti nustatytais faktais. PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad Komisija Metodikos nuostatas, reglamentuojanÄias kuro kainų, taikomų Å¡ilumos kainų perskaiÄiavime, apskaiÄiavimÄ (Metodikos 77.1.4.2 punktas, 77.1.6 punktas) bei ataskaitiniu laikotarpiu nepadengtų sÄ naudų kurui apskaiÄiavimÄ (Metodikos 114.3 punktas), taiko visiÅ¡kai skirtingai įvairių Å¡ilumos tiekÄjų atžvilgiu ir tokiais savo veiksmai diskriminuoja pareiÅ¡kÄjÄ .
SkaiÄiuodama nepadengtas sÄ naudas kurui (Metodikos 114.3 punktas), susidariusias dÄl didesnių faktinių kuro kainų, Komisija su Å¡ilumos kainose įvertintomis kuro kainomis lygindavo ir dabar kitų Å¡ilumos tiekÄjų atžvilgiu lygina, faktines kito kuro kainas (faktines Å¡ilumos įmonių patirtas sÄ naudas), bet ne paÄios Komisijos neaiÅ¡kiais kriterijais apskaiÄiuotas atitinkamo laikotarpio vidutines kito kuro rinkos kainas. Tokiais veiksmais Komisija pažeidÄ tiek Metodikos, tiek ir Darbo reglamento nuostatas.
Metodikos 3 punktas numato, kad Å¡ilumos kainos grindžiamos nediskriminavimo, sÄ naudų susigrÄ Å¾inimo, stabilumo, kryžminio subsidijavimo draudimo principais. Komisijos darbo reglamento 3 punkte numatyta, kad Komisijos veikla grindžiama įstatymo virÅ¡enybÄs, teisÄtumo, lygiateisiÅ¡kumo, kolegialaus klausimų svarstymo, politinio neutralumo, skaidrumo, tarnybinio bendradarbiavimo ir kitais VAÄ® nustatytais principais. Taigi, Komisijas tas paÄias Metodikos nuostatas taikydama skirtingai įvairių Å¡ilumos tiekÄjų atžvilgiu, pažeidÄ nurodytus principus.
Komisijos Sprendimas pažeidžia vartotojų interesus bei energetikos sektoriaus valstybinio reguliavimo tikslus. IÅ¡ biokurÄ ir kitus atsinaujinanÄius energijos Å¡altinius naudojanÄių kurÄ deginanÄių įrenginių iÅ¡siskyrusios CO2 emisijos yra prilyginamos nuliui. Deginant biokurÄ susidaro tokie patys terÅ¡alai, kaip deginant gamtines dujas, tik biokuro terÅ¡alai prilyginami biomasÄs įrimo miÅ¡kuose metu iÅ¡siskiriantiems terÅ¡alams, kurie natÅ«raliai sugeriami žaliųjų augalų ir dÄl to nesikaupia.
AtsinaujinanÄius tarÅ¡os Å¡altinius naudojantys Å«kio subjektai, skirtingai nuo iÅ¡kastinio kuro (dujų, mazuto, anglies) vartotojų yra atleidžiami nuo mokesÄių už tarÅ¡Ä , visÄ tai biokurÄ daro pigiu ir ekologiÅ¡ku kuru, kas taip pat sudarytų sÄ lygas Å¡ilumos tiekÄjui mažinti Å¡ilumos kainas. Atsakovas ValstybÄs kainų ir energetikos kontrolÄs komisija su skundu nesutiko ir praÅ¡Ä jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (t. I, b. l. 56â67, t. III, b. l. 7â14) atsakovas nurodÄ, kad protokolinis sprendimas nÄra ir negali bÅ«ti teisminio nagrinÄjimo objektas.
ABTÄ® 2 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad individualus teisÄs aktas yra vienkartinis teisÄs taikymo aktas, skirtas konkreÄiam subjektui ar individualiais požymiais apibÅ«dintų subjektų grupei. Sprendimu Å¡ilumos kainos nebuvo nustatomos, nesprÄstas jų apimties ar taikymo klausimas. Sprendimas yra Komisijos procedÅ«rinis dokumentas. Sprendimas negali bÅ«ti vertinamas atskirai nuo Å ilumos Å«kio įstatymo 32 straipsnyje įtvirtintos Å¡ilumos kainų nustatymo procedÅ«ros. Komisija Sprendimu nesprendžia teisÄs taikymo klausimo bei nenustato teisinio imperatyvo Å¡ilumos Å«kio subjektams.
LVAT yra pasisakÄs, jog į administracinį teismÄ asmuo turi teisÄ kreiptis tik dÄl jam teisines pasekmes sukelianÄių individualių teisÄs aktų, priimtų vieÅ¡ojo administravimo srityje. Tuo tarpu protokolinis sprendimas, įvertinant jo priÄmimo teisinius pagrindus, jokių teisinių pasekmių pareiÅ¡kÄjui nesukelia. NagrinÄjamu atveju Komisijos protokoliniu Sprendimu nebuvo nustatomos konkreÄios kainos. PareiÅ¡kÄjas iÅ¡ esmÄs ginÄija perskaiÄiuotų Å¡ilumos kainų atitikimÄ Å ilumos Å«kio įstatymui, Metodikai bei kitiems teisÄs aktams.
TaÄiau Å¡ilumos kainos nebuvo ir nÄra taikomos pagal Komisijos protokolinį SprendimÄ , pareiÅ¡kÄjui jokios teisÄs ir pareigos Sprendimu nÄra sukuriamos. AdministracinÄ byla nutrauktina.Atsakovas pažymÄjo, kad Komisija, bÅ«dama centrinis valstybinio administravimo subjektas, ir vadovaudamasi VieÅ¡ojo administravimo įstatymu, Energetikos įstatymo 17 straipsniu bei ŠŪĮ, vykdo įstatymų priskirtas funkcijas ir pagal savo kompetencijÄ atlieka atitinkamus veiksmus centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos sektoriuje.
PareiÅ¡kÄjas skunde teismui nurodo argumentus dÄl skundžiamo sprendimo ekonominio pagrįstumo. LVAT savo praktikoje ne kartÄ yra konstatavÄs, kad administracinių aktų ekonominio ir politinio tikslingumo vertinimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Administracinio teismo kompetencija apima tikrinimÄ , ar vieÅ¡ojo administravimo institucija nepažeidÄ jai suteiktos diskrecijos iÅ¡orinių ribų. Komisija surinko visus Å¡ilumos kainų perskaiÄiavimui bÅ«tinus duomenis, juos įvertino ir, vadovaudamasi Å¡iais duomenimis, teisÄs aktų nustatyta tvarka padarÄ iÅ¡vadas, kurios užfiksuotos skundžiamame sprendime.
Metodikos 77.1.4.2 punkte numatyta, kad kitų kuro rūšių kainos nustatomos pagal paskutinio ketvirÄio, einanÄio prieÅ¡ bazinÄs Å¡ilumos kainos projekto ar perskaiÄiuotos Å¡ilumos kainos projekto rengimÄ , faktines kuro pirkimo kainas. Metodikos 77.1.6 punkte numatyta, kad kai Å¡ilumos tiekÄjo pateikta faktinÄ kuro kaina virÅ¡ija to paties laikotarpio atitinkamos kuro rūšies rinkos kainÄ , Komisija, įvertinusi objektyvias kainų skirtumo priežastis, turi teisÄ koreguoti kuro kainÄ , kad ji nevirÅ¡ytų atitinkamos kuro rūšies rinkos kainos.
KetvirtinÄs kuro rinkos kainos skelbiamos Komisijos interneto tinklalapyje. Komisijos Å ilumos skyrius, nustatydamas biokuro (medienos) kainÄ , naudotinÄ perskaiÄiuojant Å¡ilumos kainÄ , vadovavosi Metodikos 77.1.4.2 punkto nuostatomis, kuriose įtvirtinta, kad kuro kaina nustatoma pagal paskutinio ketvirÄio, einanÄio prieÅ¡ perskaiÄiuotos Å¡ilumos kainos projekto rengimÄ (2008 m. IV ketvirtis), faktines kuro pirkimo kainas. Komisija, įvertinusi objektyvias kainų skirtumo priežastis, turi teisÄ koreguoti kuro kainÄ , kad ji nevirÅ¡ytų atitinkamos kuro rūšies rinkos kainos, skaiÄiavimuose naudojo medienos rinkos kainÄ â 704,0 Lt/tne.
KetvirtinÄs kuro rinkos kainos skelbiamos Komisijos interneto tinklalapyje. Komisijos Å ilumos skyrius, vertindamas medienos kainÄ , taikomÄ perskaiÄiuojant Å¡ilumos kainÄ ir iÅ¡nagrinÄjÄs Ä®monÄs su kuro tiekÄjais pasiraÅ¡ytas sutartis bei kitų Å¡ilumos tiekÄjų atitinkamų kuro rūšių faktines pirkimo kainas už tÄ patį laikotarpį, objektyvių priežasÄių kainų skirtumui tarp faktinÄs ir vidutinÄs rinkos kainų pagrįsti nerado. Ä®monÄ objektyvių argumentų, kodÄl jų faktinÄ kuro pirkimo kaina yra didesnÄ nei rinkos faktinÄ kaina, nepateikÄ.
Rinkos kainų skaiÄiavimas nÄra pakankamai reglamentuotas teisÄs aktuose. Komisija rinkos kainas suskaiÄiavo vadovaudamasi protingumo, teisingumo principais bei jai suteikta diskrecijos teise. Komisijos suskaiÄiuotos rinkos kainos yra skelbiamos Komisijos tinklalapyje ir vieÅ¡ai prieinamos. PareiÅ¡kÄjo atstovai dalyvauja Komisijos posÄdžiuose, ne kartÄ organizuoti susitikimai, todÄl VKEKK preziumuoja, kad pareiÅ¡kÄjas žino ir supranta, kaip skaiÄiuojamos rinkos kainos. PerskaiÄiuojant Å¡ilumos kainÄ , bÅ«tų vertinama vidutinÄ biokuro rinkos kaina.
PareiÅ¡kÄjas klaidingai interpretuoja ankstesnes Komisijos Å ilumos skyriaus pažymas, susijusias su kitų įmonių ar pareiÅ¡kÄjos filialų kainų perskaiÄiavimu. Nors Komisija laikosi nuomonÄs, kad pareiÅ¡kÄjos nurodomų pažymų analizavimas nÄra Å¡ios bylos dalykas (skiriasi ratio decidendi; jokiame teisÄs akte nenumatyta, kad Komisija formuoja precedentus; Komisija, kiekvienu atveju skaiÄiuodama Å¡ilumos kainas vadovaujasi Metodika ir Komisijai suteiktÄ diskrecijos teise Å¡ilumos sektoriuje), pažymÄjo, kad 2008 m. perskaiÄiuojant Ä®monÄs filialo âDruskininkų Å¡ilumaâ Å¡ilumos kainas kuro kainos kaip ir Filialo Å¡ių metų kainų perskaiÄiavimo pažymoje, buvo nustatytos vadovaujantis Metodikos punktų reikalavimais 77.1.4â77.1.6 punktais, t. y. taikomi tie patys principai.
PareiÅ¡kÄjas, neteisingai interpretuodamas Komisijos Å ilumos skyriaus Å¡ilumos kainų perskaiÄiavimo pažymas, padaro klaidingÄ iÅ¡vadÄ , neva Ä®monÄ yra diskriminuojama. Å ilumos tiekÄjas UAB âFortum Å venÄionių energijaâ su biokuro tiekÄjų atsiskaito ne už biokuro kiekį, o už patiektos į tinklÄ Å¡ilumos kiekį. TodÄl, perskaiÄiuojant Å¡ilumos kainÄ , buvo taikyta ne vidutinÄ medienos rinkos kaina, apskaiÄiuota litais už tonÄ naftos ekvivalentu (Lt/tne), o litais už megavatvalandÄ (Lt/MWh), kuriÄ perskaiÄiavus į kainÄ Lt/tne, ji gavosi didesnÄ nei Komisijos paskelbta vidutinÄ rinkos kaina Lt/tne.
PerskaiÄiuojant UAB âKretingos Å¡ilumos tinklaiâ kainas 2008 metais, skaiÄiavimuose buvo naudojama akmens anglies kaina, nustatyta pagal su Å¡io kuro tiekÄju pasiraÅ¡ytÄ pirkimoâpardavimo sutartį. DidesnÄ nei rinkos akmens anglies kaina skaiÄiavimuose buvo naudota atsižvelgus į rinkos tendencijas. 2008 m. IV ketv. akmens anglies rinkos kaina, lyginant su 2008 m. III ketv., padidÄja 21 proc, 2009 m. I ketv. â dar 2 proc. Dauguma įmonių kainų perskaiÄiavimo projektuose iÅ¡ karto įvertina faktÄ , kad faktinÄs kuro kainos yra didesnÄs už atitinkamo laikotarpio rinkos kainas ir jas sumažina iki rinkos kainų.
TodÄl Å ilumos skyriaus pažymose nÄra fiksuojamas pažeidimas, o tik konstatuojama, kad kuro kainos, skaiÄiuojant nepadengtas kuro sÄ naudas, nevirÅ¡ija rinkos kainų. PareiÅ¡kÄjo teiginys dÄl diskriminacijos ar dvigubų standartų yra nepagrįstas.Atsakovas nurodÄ, kad Komisija, nustatydama konkreÄias kuro kainas, taikomas Å¡ilumos kiekio perskaiÄiavime, kontroliuoja, kad jos nevirÅ¡ytų vidutinių rinkos kainų, taigi, skaiÄiuojant ataskaitiniu laikotarpiu nepadengtas kuro sÄ naudas turi bÅ«ti laikomasi to paties principo, prieÅ¡ingu atveju Å¡is apribojimas netektų prasmÄs, Å¡ilumos tiekÄjai per nepadengtas kuro sÄ naudas susigrÄ Å¾intų visÄ skirtumÄ dÄl didesnių faktinių kuro kainų, kurios nebuvo pripažintos skaiÄiuojant Å¡ilumos kainas.
DÄl Å¡ios priežasties, atitinkamo ketvirÄio suvartoto kuro (pagal atskiras kuro rūšis) kainos yra lyginamos su atitinkamo ketvirÄio vidutinÄmis pirkto kuro rinkos kainomis. Toks reglamentavimas, kai lyginamos faktinÄs suvartoto kuro kainos su kuro kainomis, įskaiÄiuotomis į Å¡ilumos kainÄ , visiÅ¡kai atitinka Å ilumos Å«kio įstatymo 32 straipsnio 2 punktÄ , kuriame numatyta, kad Å¡ilumos kainos turi bÅ«ti grindžiamos tiekÄjo bÅ«tinomis (valstybÄs normuojamos), o ne faktinÄmis, sÄ naudomis.
Metodikoje, kuri sukonkretina kainodarÄ , yra nustatyta, kad Å¡ilumos tiekÄjų veiklos efektyvumas bei sÄ naudų pagrįstumas vertinamas atliekant lyginamÄ jÄ analizÄ (Metodikos 59 punktas). Å ilumos skyrius, skaiÄiavimuose taikydamas kuro kainas, ne didesnes už vidutines rinkos kainas, siekia paskatinti įmones Å¡ilumos gamybai naudoti pigesnį kurÄ , taip užtikrinant vartotojų teisÄ gauti pigesnÄ Å¡ilumos energijÄ ir pasiekti Å ilumos Å«kio įstatyme numatytÄ tikslÄ -mažiausiomis sÄ naudomis tiekti Å¡ilumÄ vartotojams.
Ä®monÄ turi 10 filialų, kuriems kasmet yra perskaiÄiuojamos Å¡ilumos kainos. Nors Metodika detaliai nereglamentuoja, kaip skaiÄiuojamos nepadengtos kuro sÄ naudos, Ä®monÄ Å¾ino principus, kuriais vadovaujasi Komisija, skaiÄiuodama minÄtas sÄ naudas. PraÄjusiais metais, augant Å¡ilumos kainoms, tiek Komisija, tiek Ä®monÄ vadovavosi lygiai tokiais paÄiais principais, kokie taikomi ir Å¡ių metų kainų perskaiÄiavime. LVAT savo praktikoje ne kartÄ yra pasisakÄs, jog Å¡ilumos Å«kio įstatymo tikslai sali bÅ«ti pasiekti įvairiais teisinio reguliavimo bÅ«dais.
Konkretaus bÅ«do pasirinkimas priskiriamas teisÄs akta priimanÄio vieÅ¡ojo administravimo subjekto kompetencijai.Atsakovas pažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄjas, į Å¡ilumos kainÄ Ä¯traukdama sÄ naudas, kurios negali bÅ«ti pripažintinos pagrįstomis ir bÅ«tinomis, pažeidÄ Energetikos įstatymo, Å ilumos Å«kio įstatymo, Metodikos nuostatas. Toks skaiÄiavimas taip pat neatitinka ir kainų reguliavimo tikslų, numatytų Energetikos įstatyme, Å ilumos Å«kio įstatyme bei Metodikoje. Metodikos 59 punkte numatytas normuojamų sÄ naudų ir sÄ naudų palyginimo tarp tos paÄios grupÄs įmonių principas, siekiant, kad vartotojai Å¡ilumos įmonÄms neturÄtų mokÄti už įmonÄs sÄ naudas, kurias įmonÄs patiria neefektyviai vykdydamos veiklÄ .
Å is principas visiÅ¡kai atitinka Å ilumos Å«kio įstatymo 32 straipsnio 2 punkto nuostatÄ , kad sÄ naudos yra bÅ«tinosios (valstybÄs normuojamos). Komisijos suskaiÄiuotos Å¡ilumos kainos visiÅ¡kai atitinka ŠŪĮ pavestus centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos kainų perskaiÄiavimo ir nustatymo įgaliojimus bei tikslus, dÄl kurių Komisija buvo įsteigta. Komisija priÄmÄ skundžiamÄ sprendimÄ pagal savo diskrecijÄ bei vadovaudamasi galiojanÄiomis Å ilumos Å«kio įstatymo ir Metodikos nuostatomis, atsižvelgdama į minÄtuose teisÄs aktuose įtvirtintus tikslus.
PareiÅ¡kÄjo teiginys, kad Sprendimas prieÅ¡tarauja Strategijai, gali sukelti neigiamų padarinių Lietuvos energetikos sektoriaus vystymuisi ir pan. yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir neargumentuotas, laikytinas subjektyvaus pobÅ«džio samprotavimais. Sprendimas buvo priimtas įgyvendinant Å ilumos Å«kio įstatymo nuostatas bei vadovaujantis Metodika. Ji yra teisÄtas ir galiojantis teisÄs aktas, priimtas Komisijai įgyvendinant jai įstatymais suteiktus įgalinimus. Skundžiamas sprendimas nepažeidžia vartotojų interesų bei energetikos sektoriaus valstybinio reguliavimo tikslų â Sprendimas apskritai nesukuria jokių teisių ar pareigų vartotojams â kainos pagal skundžiamÄ sprendimÄ nÄra ir nebuvo taikomos.
Be to, įstatymuose nurodytų imperatyvių normų vykdymas (Komisijos nurodymas Savivaldybei paÅ¡alinti Komisijos nustatytus kainų pažeidimus) â negali bÅ«ti laikomas interesų pažeidimu. PrieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kÄjas, Komisija užtikrina vartotojų galimų interesų apsaugÄ , t. y. siekia, kad vartotojams, kai bus nustatytos Å¡ilumos kainos, netektų apmokÄti už didesnes nei bÅ«tinosios sÄ naudas arba už sÄ naudas, kurias įmonÄs patiria galimai neefektyviai vykdydamos veiklÄ .
BÅ«tinybÄ nustatyti tinkamas, adekvaÄias ir teisiÅ¡kai pagrįstas Å¡ilumos kainas yra neatsiejama tiek nuo Å ilumos Å«kio įstatyme įtvirtintų Å¡ilumos energetikos sektoriaus teisinio reguliavimo tikslų, tiek ir nuo Konstitucijoje įtvirtintų teisinÄs valstybÄs, teisinio tikrumo ir teisÄtų lÅ«kesÄių principų.Atsakovas nurodÄ, kad Sprendimas apskritai nelaikytinas individualiu teisÄs aktu ir teisminio nagrinÄjimo objektu. Komisijos darbo reglamento (toliau â ir Reglamentas) 61 punkte nustatyta, kad Komisijos posÄdžiui teikiami klausimai turi bÅ«ti visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinÄti, tiksliai ir aiÅ¡kiai suformuluoti, turi bÅ«ti pateikiami siÅ«lomi nutarimų projektai ir pažymos dÄl jų.
Sprendimas yra pagrįstas teisÄs normomis ir motyvuotas. PareiÅ¡kÄjui yra žinoma, kad medžiagÄ Komisijos posÄdžiams rengia Komisijos Å ilumos skyrius â prieÅ¡ posÄdį parengiama pažyma, kurioje iÅ¡dÄstomi visi faktai ir motyvai, pagrįsti teisÄs normomis. Å i informacija, jei joje nÄra konfidencialių duomenų, vieÅ¡ai skelbiama Komisijos tinklapyje. Å i praktika pareiÅ¡kÄjai yra gerai žinoma. Komisijos Å ilumos skyrius 2009 m. birželio 11 d. parengÄ pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) âDÄl UAB âLiteskoâ filialo âTelÅ¡ių Å¡ilumaâ Å¡ilumos kainų perskaiÄiavimoâ.
Å ioje pažymoje iÅ¡dÄstytos tiek teisÄs normos, kuriomis vadovaudamasi Komisija priÄmÄ sprendimÄ , tiek faktinÄs aplinkybÄs bei motyvai. PareiÅ¡kÄjas su Å¡ia Pažyma susipažino ir teikÄ Komisijai savo pastabas. Taigi, faktai ir motyvai iÅ¡dÄstyti ne tik skundžiamame sprendime, bet ir minÄtoje Pažymoje, taip pat posÄdžio metu. Å ilumos skyriaus pažymoje iÅ¡dÄstyti faktai buvo iÅ¡samiai diskutuojami vieÅ¡ajame Komisijos posÄdyje, kuris įvyko 2009 m. birželio 18 d. PareiÅ¡kÄjas dalyvavo Å¡iose diskusijose, aktyviai dÄstÄ savo nuomonÄ ir kritikÄ dÄl ketinamo priimti sprendimo, todÄl laikytina, kad pareiÅ¡kÄjas buvo susipažinÄs su Sprendimo motyvais ir faktinÄmis aplinkybÄmis.
LVAT Å¡iuo klausimu yra konstatavÄs, kad administracinio akto pagrindimas nustatytais faktais ir teisÄs normomis nebÅ«tinai privalo bÅ«ti nurodytas paÄiame akte, taÄiau gali atsispindÄti iÅ¡ kitų su administracinio akto priÄmimu susijusių dokumentų. LVAT yra pasisakÄs, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisÄs aktų normomis. Komisija, priimdama SprendimÄ , galÄjo ir turÄjo atsižvelgti į Å ilumos skyriaus Pažymoje pateiktus duomenis.
Å ioje Pažymoje buvo pateikti detalÅ«s skaiÄiavimai, pagrindžiantys Å¡ilumos kainų perskaiÄiavimÄ . LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad derinamos kainos nepagrįstumas turi bÅ«ti įrodomas Å¡alies, kuri ginÄija tokius paskaiÄiavimus. Tai turi bÅ«ti įrodinÄjama arba pateikiant teisinius akivaizdžiai neteisÄto skaiÄiavimo argumentus, pvz., pritaikyta įstatymu neleidžiama skaiÄiavimo metodika, jei tokia yra, arba tam įgaliotų specialistų iÅ¡vadų pagrindu. PareiÅ¡kÄjas nepateikÄ svarių teisinių įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima paneigti Komisijos derintų kainų apskaiÄiavimo pagrįstumÄ ir teisÄtumÄ .
Taigi, Komisija, priimdama SprendimÄ , nepažeidÄ Ä¯statymų ar kitų teisÄs aktų reikalavimų, nevirÅ¡ijo savo kompetencijos, todÄl Sprendimas yra teisÄtas ir pagrįstas. PareiÅ¡kÄjas nepateikÄ jokių objektyvių įrodymų, paneigianÄių Komisijos įvertintus duomenis, o abstraktÅ«s ir subjektyvÅ«s samprotavimai negali bÅ«ti laikomi pakankami įrodymų prasme. II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 19 d. sprendimu (t. III, b. l. 173â197) pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmetÄ kaip nepagrįstÄ .Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartimi (t.
IV, b.l. 7285) panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 19 d. sprendimÄ ir bylÄ perdavÄ pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo. III. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 3 d. sprendimu pareiÅ¡kÄjo UAB âLiteskoâ skundÄ atmetÄ kaip nepagrįstÄ .Teismas vertino byloje esanÄius įrodymus (t. I, b. l. 3, 18-23, 28-42, 70-175, 178, 179-189; 191-197; 200-201; t. II, b. l. 36-42, 48, 60-66, 68, 69-79, 82, 97-99, 100, t. III, b. l. 15-21, 22-29, 32, 33, 34-36, 37).Teismas analizavo ValstybinÄ kainų ir energetikos kontrolÄs komisija 2008 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 03-41 âDÄl Å ilumos kainų nustatymo metodikosâ patvirtino Å ilumos kainų nustatymo metodikÄ , kurios 114.2 punkto (2008 m. liepos 11 d. redakcija), Metodikos 114.3 punkto (2008 m. liepos 11 d. redakcija), 114.5, 77.1.4.2 ir 77.1.6 punkto nuostatas.
Teismas pabrÄžÄ, kad administracinÄje byloje ginÄo nebÄra dÄl to, ar ValstybinÄs kainų ir energetikos kontrolÄs komisijos 2009 m. birželio 18 d. protokolinis sprendimas Nr. 02-22 yra administracinis aktas, kuris galÄtų bÅ«ti skundžiamas teisme ir kuris sukelia pasekmes pareiÅ¡kÄjui, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau â ir LVAT) 2011 m. vasario 7 d. nutartyje administracinÄje byloje Nr. A858-259/2011 (t. 4, b. l. 72-85) konstatavo, kad ginÄijamas protokolinis sprendimas sukelia teisines pasekmes, o todÄl yra individualus teisÄs aktas, kuris gali bÅ«ti ginÄijamas teisÄs aktų nustatyta tvarka.
Teismas taip pat konstatavo, kad protokolinis sprendimas Nr. O2-22 sukelia teisines pasekmes ne tik Savivaldybei, bet ir pareiÅ¡kÄjui. TeisÄjų kolegija, vertindama Metodikos 77.1.4.2 ir 77.1.6 punkto nuostatas ir tai, kad pareiÅ¡kÄjo perskaiÄiavimo projekte naudota medienos kaina â 760,3 Lt/tne, yra 8 proc. didesnÄ negu to paties laikotarpio vidutinÄ rinkos kaina, padarÄ iÅ¡vadÄ , kad Komisija, įvertinusi objektyvias kainų skirtumo priežastis, turÄjo teisÄ koreguoti kuro kainÄ , kad ji nevirÅ¡ytų atitinkamos kuro rūšies rinkos kainos, skaiÄiavimuose pagrįstai naudojo medienos rinkos kainÄ â 704,0 Lt/tne.
Nors pareiÅ¡kÄja ir įrodinÄjo, kad jos biokuro kaina didesnÄ negu vidutinÄ kaina dÄl objektyvių priežasÄių, t. y. dÄl skaiÄiavimo metodų, kuriuos teismo posÄdyje pateikÄ liudytojas ArÅ«nas Barauskas, taip pat pabrÄžÄ, kad Komisija, vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatydama Å¡ilumos kainas, vertindama biokuro (medienos) kainas, turÄjo vadovautis Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2005 m. lapkriÄio 7 d. įsakymu Nr. 4-383 patvirtintomis Kuro apskaitos energijos gamybos Å¡altiniuose taisyklÄmis, taÄiau teismas nesutiko su Å¡ia pareiÅ¡kÄjo pozicija.
Kuro apskaitos energijos gamybos Å¡altiniuose taisyklÄs neįpareigoja Komisijos, nes minÄtos taisyklÄs reglamentuoja kuro kokybÄs ir kiekio nustatymÄ bei nustatymui reikalaujamÄ tikslumÄ , kuro periodinį inventorizavimÄ ir su kuru atliekamų operacijų registravimÄ dokumentuose. Teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad Kuro apskaitos energijos gamybos Å¡altiniuose taisyklÄs nereguliuoja santykių, susijusių su kuro kainos nustatymu.PareiÅ¡kÄjas objektyvių argumentų, kodÄl jo faktinÄ kuro pirkimo kaina yra didesnÄ negu rinkos faktinÄ kaina, nepateikÄ.
Å io Å¡ilumos kainų perskaiÄiavimo metu nebuvo atsižvelgta ir į faktÄ , kad į UAB âLiteskoâ biokuro pirkimo kainÄ Ä¯skaiÄiuojamos papildomos sÄ naudos, kurios kitiems Å¡ilumos tiekÄjams yra įskaiÄiuojamos į Å¡ilumos savikainÄ , nes pagal UAB âLiteskoâ 2009 m. kovo 16 d. papildomÄ susitarimÄ su biokuro tiekÄju dÄl sutarÄių galiojimo pratÄsimo, pateiktÄ Komisijai 2009 m. balandžio 24 d. raÅ¡tu Nr. 01-102-2009, biokuro kaina 2009 metams, lyginant su prieÅ¡ tai galiojusia, mažinama beveik 15 proc.Teismas pabrÄžÄ, kad tiek Kuro apskaitos energijos gamybos Å¡altiniuose taisyklÄs, tiek liudytojo pateikti parodymai yra susijÄ su kuro kiekio ir kokybÄs nustatymu, o nÄra susijÄ su kaina: kuro kainos santykių nustatymo nereguliuoja teisÄs aktai.
Komisija Å¡ilumos kainas apskaiÄiavo vadovaudamasi protingumo, teisingumo principais bei jai suteikta diskrecijos teise, taip pat Metodikos 77.1.4.2, 77.1.6, 114.2, 114.3 bei 114.5 punktais, nepažeisdama Å¡ilumos vartotojų teisÄtų lÅ«kesÄių, vertindama vidutines galimas Å¡ilumos kainas, iÅ¡gaunant Å¡ilumÄ panaudojus įvairias kuro rūšis, o ne tik pareiÅ¡kÄjo panaudotÄ biokurÄ .Teismas taip pat pabrÄžÄ, kad Metodika yra tas specialusis teisÄs aktas, kuriuo remiantis yra skaiÄiuojamos Å¡ilumos kainos, kuriuo remiantis buvo priimtas skundžiamas sprendimas: nesant Metodikos prieÅ¡taros Å ilumos Å«kio įstatymui ir Energetikos įstatymui, pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl protokolinio sprendimo Nr. O2-22 prieÅ¡taros Å ilumos Å«kio įstatymui ir Energetikos įstatymui tÄra pasvarstymų lygio ir negali bÅ«ti traktuojami kaip pagrįsti.Teismas nurodÄ, kad Protokolinis sprendimas Nr. O2-22 nepažeidžia vartotojų interesų bei energetikos sektoriaus valstybinio reguliavimo tikslų:
Komisijos protokolinis sprendimas apskritai nesukuria jokių teisių ar pareigų vartotojams â kainos pagal sprendimÄ Nr. O2-22 nÄra ir nebuvo taikomos.Teismo vertinimu, skundžiamas sprendimas Nr. O2-22 yra pagrįstas teisÄs normomis ir motyvuotas. Komisijos Å ilumos skyrius 2009 m. birželio 11 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) âDÄl UAB âLiteskoâ filialo âTelÅ¡ių Å¡ilumaâ Å¡ilumos kainų perskaiÄiavimoâ iÅ¡dÄstÄ tiek teisÄs normas, kuriomis vadovaudamasi Komisija priÄmÄ sprendimÄ , tiek faktines aplinkybes bei motyvus; be to, pareiÅ¡kÄjas su pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) susipažino ir teikÄ Komisijai savo pastabas.
Taigi faktai ir motyvai iÅ¡dÄstyti ne tik skundžiamame sprendime, bet ir pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat Komisijos posÄdžio metu. Teismas pažymÄjo, kad dÄl pažymoje Nr. O5-122 iÅ¡dÄstytų faktų iÅ¡samiai diskutuota vieÅ¡ame Komisijos 2009 m. birželio 18 d. posÄdyje, pareiÅ¡kÄjas dalyvavo Å¡iose diskusijose, aktyviai dÄstÄ savo nuomonÄ bei kritikÄ dÄl ketinamo priimti sprendimo, todÄl konstatavo, jog pareiÅ¡kÄjas buvo susipažinÄs su sprendimo Nr. O2-22 motyvais ir faktinÄmis aplinkybÄmis.Teismas konstatavo, kad ValstybinÄs kainų ir energetikos kontrolÄs komisijos 2009 m. birželio 18 d. protokolinis sprendimas Nr. O2-22 yra teisÄtas bei pagrįstas.
Teismas nurodÄ, kad konstatavus, jog ValstybinÄs kainų ir energetikos kontrolÄs komisijos 2009 m. birželio 18 d. protokolinio sprendimo Nr. O2-22 nÄra pagrindo naikinti, dÄl tų paÄių argumentų nÄra teisinio pagrindo tenkinti ir pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymo įpareigoti KomisijÄ iÅ¡ naujo apsvarstyti UAB âLiteskoâ filialo âTelÅ¡ių Å¡ilumaâ perskaiÄiuotos Å¡ilumos kainos projektÄ ir jos pagrindimÄ bei priimti sprendimÄ , atitinkantį VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.
IV. PareiÅ¡kÄjas UAB âLiteskoâ pateikÄ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â pareiÅ¡kÄjo skundÄ patenkinti. taip pat praÅ¡o priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas (t. V, b.l. 1-7) grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas neįvertino, jog Protokolinis sprendimas prieÅ¡tarauja Metodikoje įtvirtintoms Å¡ilumos kainodaros taisyklÄms. Komisijos veiksmai yra nepagrįsti ir neargumentuoti, prieÅ¡taraujantys Metodikai.2.
Teismas netinkamai aiÅ¡kino Metodikos 77.1.4.2 ir 77.1.6 punktų nuostatas. PareiÅ¡kÄjo nuomone Å¡ios normos įtvirtina Komisijos pareigÄ , visų pirma, taikyti faktines kuro pirkimo kainas, o tik tuo atveju, jei Komisija mato tam tikrų nepagrįstų kainų skirtumo priežasÄių, įvertinusi objektyvias priežastis, ji turi teisÄ kainas koreguoti. âLiteskoâ faktinÄ 2008 m. IV ketvirÄio medienos pirkimo kaina yra 760,3 Lt/tne, tuo tarpu Komisijos Å ilumos skyrius taiko vidutines 2008 m. IV ketvirÄio medienos rinkos kainas (704 Lt/tne).
GinÄo atveju Komisija savo skaiÄiavimuose taikÄ ne faktines, bet vidutines medienos rinkos kainas.
4. Teismas nevertino fakto, kad Komisija nenurodÄ ir nepagrindÄ, kaip ji apskaiÄiuoja rinkos kainas, su kuriomis lygino UAB âLiteskoâ faktines kuro kainas, tuo pažeisdama VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį.5. Atsižvelgiant į tai, kad rinkoje yra tik vos keletas Å¡ilumos tiekÄjų, kurie atitinka 2005 m. lapkriÄio 7 d. Lietuvos Respublikos Å«kio ministro įsakymu Nr. 4-383 patvirtintų âKuro apskaitos energijos gamybos Å¡altiniuose taisykliųâ (toliau â ir Kuro apskaitos taisyklÄs) reikalavimus, Komisija skaiÄiuodama vidutinÄ biokuro ârinkosâ kainÄ , neatsižvelgÄ Ä¯ minÄtas taisykles ir į vidutinÄ rinkos kainÄ Ä¯skaiÄiavo tų Å¡ilumos tiekÄjų įsigyto kuro kainas, kurie neatitinka Å¡ių taisyklių reikalavimų.
6. Teismas neatsižvelgÄ Ä¯ faktÄ , kad pozicijÄ dÄl bÅ«tinybÄs Å¡ilumos tiekÄjams laikytis Kuro apskaitos taisyklių Komisija patvirtino ir savo 2009 m. liepos 2 d. raÅ¡tu Nr. R2-1068 âDÄl kuro ir perkamos Å¡ilumos apskaitosâ (t. II, b.l. 102-103).
7. Atsiliepime į UAB âLiteskoâ skundÄ Komisija teigia, kad pagal pareiÅ¡kÄjo pateiktus duomenis perskaiÄiavus Komisijos skelbiamÄ 2008 m. IV ketv. vidutinÄ rinkos kainÄ , ji padidÄtų tik 2,3 proc, t. y. nuo 704,0 Lt/tne iki 722 Lt/tne TodÄl, net ir jei teismas laikytų, kad Komisija turÄjo teisÄ mažinti pareiÅ¡kÄjo faktinÄ kito kuro kainÄ iki Komisijos paskelbtos vidutinÄs rinkos kainos, yra visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodÄl Komisija pareiÅ¡kÄjo faktinÄ kainÄ sumažino iki 704,0 Lt/tne o ne iki 722 Lt/tne.
8. Teismas neatsižvelgÄ Ä¯ Metodikos reikalavimus, jog Komisija privalo iÅ¡analizuoti objektyvias kainų skirtumo priežastis.Komisijos veiksmai prieÅ¡tarauja Metodikos 77.1.4.2 ir 77.1.6 punktams. PrieÅ¡ingai nei reikalauja VAÄ® 8 straipsnio 1 dalis, Komisijos Å ilumos skyriaus Pažymoje nÄra nurodyta jokių objektyvių (ar neobjektyvių) kainų skirtumo priežasÄių, jokių Å ilumos skyriaus vertintų pagrįstų (ar nepagrįstų) aplinkybių, lÄmusių siÅ«lomÄ Komisijai sprendimÄ realizuoti savo teisÄ (bet ne pareigÄ ) koreguoti kuro kainÄ , kad ji nevirÅ¡ytų atitinkamos kuro rūšies rinkos kainos.
9. UAB âLiteskoâ laiku ir tinkamai pateikÄ iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus, argumentus ir skaiÄiavimus dÄl kito (medienos) kuro kainos pagrįstumo.10. Komisija nukrypo nuo savo paÄios suformuluotos Å¡ilumos kainodaros praktikos, susijusios su kuro kainos dedamosios skaiÄiavimu. Komisija yra ne kartÄ pažymÄjusi (pvz.: 2008 m. liepos 2 d. Komisijos Å ilumos skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (Bylos t. II, b.l. 112-119), kad âpagal Metodikos 77.1.6 punkto nuostatas, kai Å¡ilumos tiekÄjo pateikta faktinÄ kuro kaina virÅ¡ija to paties laikotarpio atitinkamos kuro rūšies rinkos kainÄ , Komisija, įvertinusi objektyvias kainų skirtumo priežastis, turi teisÄ koreguoti kuro kainÄ , kad ji nevirÅ¡ytų atitinkamos kuro rūšies rinkos kainos.Pagal UAB âLiteskoâ filialo ,,Druskininkų Å¡ilumaâ 2008 m.
I ketv. faktines medienos pirkimo kainas, vidutinÄ medienos kaina - 705.67 Lt/tne, ji yra 2,3 proc. didesnÄ nei vidutinÄ Komisijos skelbiama 2008 m. I ketv. rinkos medienos kaina - 690 Lt/tne. Ä®monÄs medienos kaina virÅ¡ija vidutines kainas, nes pagal biokuro tiekimo sutarties sÄ lygas į medienos kainÄ yra papildomai įskaiÄiuotos iÅ¡krovimo aikÅ¡telÄs iÅ¡valymo ir sutvarkymo po kiekvieno autotransporto priemonÄs iÅ¡krovimo sÄ naudos, kai kitose įmonÄse Å¡ios sÄ naudos yra Å¡ilumos tiekimo veiklos sÄ naudų dalis.
Atsižvelgdamas į tai Å ilumos skyrius skaiÄiavimuose naudoja 705,67Lt/tne medienos kainÄ â. Tokį Komisijos skaiÄiavimÄ bei jo pagrindimÄ yra palaikÄs ir pats Vilniaus apygardos administracinis teismas (2009 m. vasario 13 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. I-699-815/2009).Jokios 2008 metais Komisijos pripažintos UAB âLiteskoâ biokuro įsigijimo sutarÄių sÄ lygos 2009 metais, dÄl papildomų paslaugų (kitose įmonÄse esanÄių Å¡ilumos veiklos sÄ naudų dalimi) vertÄs įtraukimo į medienos kainÄ 2008-2009 metais keiÄiamos nebuvo.
TodÄl nÄra aiÅ¡ku, kodÄl Komisija tas paÄias sÄ lygas praÄjusiais ir Å¡iais metais vertina visiÅ¡kai skirtingai.
11. Teismas netinkamai aiÅ¡kino Metodikoje nustatytus Å¡ilumos kainų perskaiÄiavimo reikalavimus, numatant kompensacijÄ už ataskaitiniu laikotarpiu nepadengtas sÄ naudas kurui (Metodikos 114.3 p.).Komisijos Å ilumos skyrius nevertino nepadengtų sÄ naudų kurui, susidariusių dÄl didesnių faktinių kuro kainų, lyginant galiojanÄiose Å¡ilumos kainose Komisijos įvertintomis kuro kainomis, t. y. Komisija ne pagal Metodikos 114.3 punktÄ su Å¡ilumos kainose įvertintomis kuro kainomis lygino ne faktines kito kuro kainas (t.y. faktiÅ¡kai BendrovÄs patirtas ir pirkimo dokumentais patvirtintas sÄ naudas), bet atitinkamo laikotarpio vidutines kito kuro rinkos kainas. Teismas Å¡ių aplinkybių neįvertino.Komisija nesivadovaudama Metodikos 114.3 punktu su galiojusiose Å¡ilumos kainose įvertintomis kuro kainomis lygino ne faktines kito kuro kainas, bet atitinkamo laikotarpio vidutines kito kuro rinkos kainas.
12. Metodikos 77.1.6 punktas taikomas iÅ¡imtinai skaiÄiuojant kuro kainas pagal Metodikos 77.1 punktÄ taikomas Å¡ilumos kainų perskaiÄiavime, taÄiau jokiu bÅ«du ne skaiÄiuojant (pagal Metodikos 114.3 p.) faktiÅ¡kai patirtas, bet ataskaitiniu laikotarpiu nepadengtas kuro sÄ naudas. Tokio kuro kainų palyginimo, kokį atliko Komisijos Å ilumos skyrius, skaiÄiuodamas kompensacijÄ , t. y. lygino ne faktines kito kuro kainas, bet atitinkamo laikotarpio vidutines kito kuro rinkos kainas, Metodikos 114.3 punktas nenumato.
13. Energetikos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis ir Å ilumos Å«kio įstatymo 32 str. 2 dalis užtikrina bÅ«tinųjų Å¡ilumos gamybos sÄ naudų kompensavimÄ , siekiant garantuoti Å¡ilumos tiekimo veiklos saugumÄ ir patikimumÄ , normine tvarka privalomų kito kuro (ne gamtinių dujų) rezervų sukaupimÄ , reikalingų investicijų vykdymÄ ir kt.14. Teismas nepagristai  atsisakÄ  taikyti  Kuro  apskaitos  taisykles  ginÄo  teisiniams santykiams. Vadovaujantis Kuro apskaitos taisyklių 113, 129, 130 ir 131 punktais, darytina iÅ¡vada, kad Kuro apskaitos taisyklÄs aiÅ¡kiai kuro kokybÄ, kiekį, charakteristikas, nustatomus/apskaitomus bÅ«tent pagal Å¡ių taisyklių reikalavimus, susieja su kuro kaina.
15. Teismas nenurodÄ, kokiais kriterijais remiantis padarÄ iÅ¡vadÄ , kad âKomisija Å¡ilumos kainas apskaiÄiavo <...> vertindama vidutines galimas Å¡ilumos kainas, iÅ¡gaunant Å¡ilumÄ panaudojus įvairias kuro rūšis, o ne tik pareiÅ¡kÄjos panaudotÄ biokurÄ â.Toks kainos perskaiÄiavimas akivaizdžiai prieÅ¡tarauja Metodikos 53 ir 77.1.4.2 punktams.
16. PareiÅ¡kÄjas ne karta pateikÄ objektyvius įrodymus ir argumentus, kodÄl jos faktinÄ kuro pirkimo kaina yra didesnÄ negu rinkos kaina, taÄiau teismas įrodymų nevertino.Liudytojas A. B., kaip Å¡ilumos Å«kyje naudojamo biokuro srities specialistas, dirbantis Å¡ioje srityje besispecializuojanÄioje bendrovÄje âCOWIâ pateikÄ iÅ¡samius ir argumentuotus paaiÅ¡kinimus, kokiÄ Ä¯takÄ biokuro kiekio ir kokybÄs charakteristikų apskaitymas turi biokuro kainai. TaÄiau teismas nepagrįstai Å¡ių parodymų nevertino. Atsakovas ValstybinÄ kainų ir energetikos kontrolÄs komisija su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (t. V, b.l. 38-46) nurodÄ iÅ¡ esmÄs tuos paÄius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiÅ¡kÄjo skundÄ . PažymÄjo, kad:1. Komisija nepažeidÄ Metodikos 77.1.4.2, 77.1.6 ir 114.3 punktų reikalavimų.
2. Vadovaujantis Komisijos darbo reglamento 61 ir 66 punkto nuostatomis Komisijos posÄdžiams teikiamos svarstyti atitinkamų skyrių pažymos yra neatsiejama Komisijos nutarimų dalis, kadangi jose Komisijos nariams pateikiama skyrių apibendrinta ir susisteminta informacija, kurios pagrindu vÄliau priimami atitinkami Komisijos sprendimai.3. Komisija, prižiÅ«rÄdama rinkas ir veikdama kaip reguliatorius bei įgyvendindama jai suteiktus įgaliojimus Å¡ilumos sektoriuje, turi veikimo laisvÄ, diskrecijos teisÄ iÅ¡ galimu elgesio variantų pasirinkti tÄ , kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias.
Konstitucinis Teismas yra konstatavÄs, jog teisÄs negalima traktuoti vien kaip teksto, kuriame expressis verbis yra iÅ¡dÄstytos tam tikros teisÄs nuostatos; teisinÄs realybÄs negalima traktuoti vien kaip jos tekstinÄs formos, vien kaip eksplicitinių nuostatų visumos. Nors rinkos kainų skaiÄiavimas teisÄs aktuose nÄra eksplicitiÅ¡kai, expressis verbis, reglamentuotas, taÄiau iÅ¡plaukia iÅ¡ Komisijos kompetencijÄ reglamentuojanÄių eksplicitinių teisÄs normų ir Komisijai suteiktos diskrecijos teisÄs.
4. Teismas pareiÅ¡kÄjo svarstymų ir subjektyvių samprotavimų, kaip, pareiÅ¡kÄjo nuomone, turÄtų bÅ«ti skaiÄiuojama rinkos kaina, neturÄtų vertinti, atsižvelgdamas į tai, kad ekonominio ir politinio tikslingumo vertinimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.
5. Rinkos kainų skaiÄiavimo principai pareiÅ¡kÄjui yra gerai žinomi, nes tais paÄiais principais remiantis rinkos kainos skaiÄiuojamos nuolat.
6. PareiÅ¡kÄjas klaidingai interpretuoja ankstesnes Komisijos Å ilumos skyriaus pažymas, susijusias su kitų įmonių ar pareiÅ¡kÄjo filialų kainų perskaiÄiavimu.7. Å ilumos kainų perskaiÄiavimas UAB âLiteskoâ filialui âTelÅ¡ių Å¡ilumaâ vyko galiojant senajai Å ilumos kainų nustatymo metodikai, patvirtintai Komisijos 2008 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 03-41. Kuro apskaitos energijos gamybos Å¡altiniuose taisyklių 1 punkte yra numatyta, kad jos privalomos tik energetikos įmonÄms ir Å«kio subjektams, turintiems daugiau kaip 5 MW galios Å¡ilumos ar elektros energijos gamybos objektus, t. y. daugumai Komisijos reguliuojamų Å¡ilumos tiekÄjų Å¡ios taisyklÄs nÄra privalomos.Komisijos 2009 m. liepos 2 d. raÅ¡tas Nr. R2-1068 yra nesusijÄs su nagrinÄjama byla.
MinÄtame raÅ¡te buvo aiÅ¡kiai nurodyta, kad reikalavimas laikytis taisyklÄse numatytų nuostatų yra susijÄs su nauja Å ilumos kainų nustatymo metodika, kuri bus parengta 2010 m. sausio 1 d. pagal VyriausybÄs patvirtintus Å¡ilumos kainų nustatymo metodikos principus.TeisÄs teorijoje pripažįstamas principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja), kuris reiÅ¡kia, kad norminiuose aktuose įtvirtintos teisÄs normos negali bÅ«ti taikomos juridiniams faktams ir teisinÄms pasekmÄms, įvykusioms dar iki Å¡io akto įsigaliojimo.
UAB âLiteskoâ filialo âTelÅ¡ių Å¡ilumaâ kainų perskaiÄiavimo laikotarpiu dar galiojo senoji Metodika, sutinkamai su kurios nuostatomis ir buvo vykdomas kainų perskaiÄiavimas.
8. Vadovaujantis ABTÄ® 86 ir 87 nuostatomis bei LVAT praktika, teismui yra suteikta diskrecija paÄiam sprÄsti, kuriuos Å¡alių pateiktus duomenis bei informacijÄ pripažinti svarbiais tiriant bylos medžiagÄ bei kuriais yra grindžiamas teismo priimtas sprendimas. Teismas neturÄjo pareigos pasisakyti dÄl absoliuÄiai visų pareiÅ¡kÄjo skunde iÅ¡dÄstytų argumentų.Vadovaujantis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 ir 197 straipsnių, 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatomis, Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, teismas yra nepriklausomas vertinant pateiktÄ bylos proceso dalyvių informacijÄ bei pripažįstant tam tikrus įrodymus reikÅ¡mingais priimant galutinį sprendimÄ byloje, bei nÄra saistomas.
9. Komisija priÄmÄ Protokolinį sprendimÄ Nr. 02-22 pagal savo diskrecijÄ bei vadovaudamasi galiojanÄiomis Å ilumos Å«kio įstatymo ir Metodikos nuostatomis. PareiÅ¡kÄjas, skaiÄiuodamas Å¡ilumos kainas, vadovavosi kriterijais, kurie nÄra įtvirtinti galiojanÄiuose teisÄs aktuose, todÄl toks jo skaiÄiavimas negali bÅ«ti laikomas teisÄtu. LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad âderinamos kainos nepagrįstumas turi bÅ«ti įrodomas Å¡alies, kuri ginÄija tokius paskaiÄiavimus. Dar daugiau, tai turi bÅ«ti įrodinÄjama arba pateikiant teisinius akivaizdžiai neteisÄto skaiÄiavimo argumentus, pvz., pritaikyta įstatymu neleidžiama skaiÄiavimo metodika, jei tokia yra, arba tam įgaliotų specialistų iÅ¡vadų pagrinduâ.
PareiÅ¡kÄjas nepateikÄ svarių teisinių įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima paneigti Komisijos derintų kainų apskaiÄiavimo pagrįstumÄ ir teisÄtumÄ .ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdžio metu pareiÅ¡kÄjo atstovÄ paaiÅ¡kino apeliacinio skundo argumentus ir praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ patenkinti.Atsakovo atstovÄs paaiÅ¡kino, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir praÅ¡Ä pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a:
V. Bylos ginÄas yra dÄl centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos kainų perskaiÄiavimo. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiÅ¡kÄjo skundo dÄl ValstybinÄs kainų ir energetikos kontrolÄs komisijos 2009 m. birželio 18 d. protokolinio sprendimo Nr. 02-22 panaikinimo ir netenkino pareiÅ¡kÄjo reikalavimo â įpareigoti atsakovÄ iÅ¡ naujo apsvarstyti Å¡ilumos kainos projektÄ ir jos pagrindimÄ .PareiÅ¡kÄjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundÄ grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , netinkamai įvertino faktines ginÄo aplinkybes bei neteisingai taikÄ bei aiÅ¡kino teisÄs aktus, taikytinus ginÄo santykiams.TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisÄs taikymas sprendžiant ginÄÄ yra neatsiejamai susijÄ.
Tik nustaÄius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus, kurie yra bÅ«tini tinkamam teisÄs taikymui, priimtas sprendimas gali bÅ«ti pripažintas teisÄtu ir pagristu. TodÄl apeliacinio skundo argumentai dÄl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisÄs taikymo bei aiÅ¡kinimo vertintini kartu.Kartu apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija pažymi, kad administracinio teismo, nagrinÄjanÄio bylÄ apeliacine tvarka, nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visÄ bylÄ (ABTÄ® 136 str. 2 d.).ApeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose, nustatÄ, kad administraciniai teismai negali daryti intervencijos į administravimo subjekto atliekamas jo kompetencijai priskirtas administracines procedÅ«ras ir tik užbaigus visas administracines procedÅ«ras bei priÄmus administracinį aktÄ teismas pagal pateiktÄ skundÄ gali vertinti administravimo procedÅ«rų bei skundžiamo akto priÄmimo teisÄtumÄ .
TokiÄ praktikÄ sÄ lygoja bÅ«tinumas administracinius ginÄus sprÄsti operatyviai ir rezultatyviai, nekliudant administravimo subjektui vykdyti jam suteiktų įgaliojimų.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡reiÅ¡kÄs pozicijÄ , kad vientisos (vienos) administracinÄs procedÅ«ros metu, prieÅ¡ priimant galutinį sprendimÄ , gali bÅ«ti ir dažnai yra suraÅ¡omas ne vienas vieÅ¡ojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis praneÅ¡imas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinÄ iÅ¡vada ar kt.).
Å ie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«roje ir jais dažniausiai nÄra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigÅ«nų) sprendimai tuo klausimu, dÄl kurio buvo pradÄta administracinÄ procedÅ«ra. Jais gali bÅ«ti sprendžiami įvairÅ«s procedÅ«riniai klausimai, tiesiogiai nesusijÄ su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar iÅ¡nykimu (pasibaigimu). DÄl Å¡ios priežasties Å¡ie dokumentai dažnai (taÄiau jokiu bÅ«du ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia.
Savo ruožtu administraciniams teismams priskirta nagrinÄti administracines bylas dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų teisÄs aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), daranÄių įtakÄ asmenų teisÄms ar įstatymų saugomiems interesams, teisÄtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali bÅ«ti ginÄo administraciniame teisme objektu (administracinÄ byla A-261-69/11).Tokia Lietuvos vyriausiojo administracinio teisimo pozicija yra nuosekli, iÅ¡reikÅ¡ta ir kituose procesiniuose sprendimuose (žr.
Pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A502â1466/2010; 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A858â1467/2010; 2011 m. sausio 18 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A575â145/2011; 2011 m. kovo 17 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A442â1238/2011; 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. AS62â270/2011 ir kt.). Atsakovui, remiantis Energetikos įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi bei Å ilumos Å«kio įstatymo 32 straipsnio 7 dalimi, nustatyta pareiga tvirtinti savivaldybÄs tarybos nustatytas Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens kainas.Pagal Å ilumos Å«kio įstatymo 32 straipsnio 7 dalį visas savivaldybÄs tarybos nustatytas Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens kainas tiekÄjai pateikia Komisijai per 10 kalendorinių dienų nuo Å¡ilumos kainų ar tarifų nustatymo, taÄiau ne vÄliau kaip prieÅ¡ 30 kalendorinių dienų iki jų įsigaliojimo.
ValstybinÄ kainų ir energetikos kontrolÄs komisija nurodo savivaldybei esamus Å¡ilumos kainų ar tarifų nustatymo pažeidimus. SavivaldybÄ privalo juos paÅ¡alinti ne vÄliau kaip per 30 kalendorinių dienų. Savivaldybei nepaÅ¡alinus nurodytų pažeidimų arba laiku nenustaÄius Å¡ilumos kainų, ValstybinÄ kainų ir energetikos kontrolÄs komisija įgyja teisÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatyti laikinas Å¡ilumos kainas. Jos galioja, kol paÅ¡alinami Komisijos nurodyti pažeidimai.Komisija 2009 m. birželio 18 d. protokolinio sprendimo Nr. 02-22 8 punktu įpareigojo TelÅ¡ių rajono savivaldybÄ paÅ¡alinti komisijos nurodytus Å¡ilumos kainų perskaiÄiavimo ir nustatymo pažeidimus.
MinÄtu sprendimu nebuvo atsisakyta tvirtinti pateiktų kainų, o buvo nurodyta paÅ¡alinti nustatytus pažeidimus, o esminis ginÄas Å¡iuo atveju yra dÄl kainų patvirtinimo. TodÄl Å¡alių teisÄms bei pareigoms yra reikÅ¡mingas sprendimas dÄl kainų patvirtinimo. Remiantis Å ilumos Å«kio įstatymo 32 straipsnio 7 dalimi savivaldybÄ turÄjo teisÄ per nustatytÄ terminÄ paÅ¡alinti nurodytus pažeidimus. Tokiu bÅ«du įvykdžius nurodymÄ galÄjo bÅ«ti ir patvirtintos savivaldybÄs nustatytos kainos.
Nepateikus naujų paskaiÄiavimų ir neįvykdžius nurodymų atsakovas turi teisÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatyti laikinas Å¡ilumos kainas. Tokiu bÅ«du nutarimu dÄl kainų patvirtinimo arba vienaÅ¡aliÅ¡ko kainų nustatymo yra užbaigiama Å¡ilumos kainų nustatymo procedÅ«ra ir Å¡ie nutarimai gali bÅ«ti skundžiami teismui. Esant Å¡ioms aplinkybÄms atsakovo 2009 m. birželio 18 d. protokolinio sprendimo Nr. 02-22 8 punktas yra procedÅ«rinis sprendimas dÄl nustatytų pažeidimų paÅ¡alinimo, sÄ lygojantis vÄlesnius nutarimus dÄl kainų patvirtinimo ar jų vienaÅ¡aliÅ¡ko nustatymo.TeisÄjų kolegija, įvertinusi Å¡ilumos tiekimo kainų nustatymo reikÅ¡mingumÄ vartotojams bei Å¡io verslo sezoniÅ¡kumÄ , kad Å¡ilumos tiekÄjas turÄtų galimybÄ planuoti verslÄ bei tinkamai pasirengti nustatytu laiku tiekti Å¡ilumÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog ginÄams dÄl kainų nustatymo yra labai svarbus ginÄų sprendimo operatyvumas.
TodÄl tokie ginÄai turi bÅ«ti nagrinÄjami vadovaujantis minÄta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, nustatanÄia, kad ginÄai dÄl procedÅ«rų, nepriÄmus galutinio administracinio akto, administraciniuose teismuose nenagrinÄtini. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartimi grÄ Å¾indamas Å¡iÄ bylÄ nagrinÄti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui nurodÄ, kad ValstybinÄs kainų ir energetikos kontrolÄs komisijos 2009 m. birželio 18 d. protokolinio sprendimo Nr. 02-22 nurodymas paÅ¡alinti Å¡ilumos kainų perskaiÄiavimo ir nustatymo pažeidimus sukelia teisines pasekmes pareiÅ¡kÄjui ir nurodÄ, kad bÅ«tina vertinti, ar toks atsakovo atsisakymas patvirtinti perskaiÄiuotas Å¡ilumos kainos atitiktį teisÄs aktams yra teisÄtas ir pagrįstas.ApeliacinÄs instancijos teismas Å¡ioje apimtyje patikrinÄs pirmosios instancijos teismo sprendimÄ konstatuoja, jog teismas Å¡ias aplinkybÄs pilnai iÅ¡tyrÄ ir teisingai taikÄ bei aiÅ¡kino teisÄs aktus, taikytinus ginÄo santykiams, ir pagrįstai pripažino, kad atsakovas turÄjo pagrindÄ duoti TelÅ¡ių rajono savivaldybei nurodymÄ dÄl Å¡ilumos kainų perskaiÄiavimo ir nÄra pagrindo įpareigoti atsakovÄ iÅ¡ naujo svarstyti savivaldybÄs patvirtintas Å¡ilumos tiekimo kainas, nepaÅ¡alinus nurodytų skaiÄiavimo pažeidimų.Atsakovas 2009 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 03-112 DÄl Å¡ilumos kainų vienaÅ¡aliÅ¡ko nustatymo UAB âLiteksoâ filialui âTelÅ¡ių Å¡ilumaâ nuo 2009 m. rugsÄjo 1 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatÄ laikinas Å¡ilumos kainas.
TodÄl apeliacinÄs instancijos teismas, įvertinÄs tai, kad atsakovui priÄmus nutarimÄ , ginÄas dÄl materialinÄs teisÄs transformavosi į naujÄ ginÄÄ , kuri teisÄjų kolegija, remiantis suformuotÄ teismų praktika, pripažįsta nulemianÄiu Å¡alių teises ir pareigas, nevertina pirmosios instancijos teismo argumentų dÄl kainų skaiÄiavimo pagrįstumo, nes tai turi bÅ«ti iÅ¡ naujo vertinama sprendžiant ginÄÄ dÄl atsakovo 2009 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 03-112 DÄl Å¡ilumos kainų vienaÅ¡aliÅ¡ko nustatymo uždaromos akcinÄs bendrovÄs âLiteksoâ filialui âTelÅ¡ių Å¡ilumaâ.Remdamasi Å¡iais argumentais teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiÅ¡kÄjo skundÄ , iÅ¡ esmÄs teisingai iÅ¡sprendÄ ginÄÄ , todÄl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisÄjų kolegija n u t a r i a: uždarosios akcinÄs bendrovÄs âLiteskoâ apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama.
                                        TeisÄjai Stasys Gagys Dainius Raižys Virginija VolskienÄ