Legislator Case Law & Legislation
a767dc55-40c7-4b9d-a79e-b52f70290aaa AI generated

a767dc55-40c7-4b9d-a79e-b52f70290aaa · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number a767dc55-40c7-4b9d-a79e-b52f70290aaa
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija, VKEKK) 2009 m. birželio 18 d. protokolinį sprendimÄ Nr. 02-22 (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti KomisijÄ iÅ¡ naujo apsvarstyti Ä®monės filialo „TelÅ¡ių Å¡iluma“ (toliau – ir Filialas) perskaičiuotos Å¡ilumos kainos projektÄ ir jos pagrindimÄ bei priimti sprendimÄ , atitinkantį VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 8 straipsnio reikalavimus;

Legislator headnote

AI generated

a767dc55-40c7-4b9d-a79e-b52f70290aaa · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Sprendimo priėmimas nėra vien tik procedÅ«rinis Komisijos aktas; priėmus protokolinį SprendimÄ padedamas teisinis pagrindas kitam Å¡ilumos kainos perskaičiavimo etapui, t. y. galutiniam vienaÅ¡aliÅ¡ko Å¡ilumos kainų nustatymo įforminimui (kas ir buvo padaryta 2009 m. liepos 30 d.). Komisijos protokolinis sprendimas gali bÅ«ti nagrinėjimo dalyku Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) nustatyta tvarka. Tai pagrindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-910/2008.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

PareiÅ¡kėja A-B          Administracinė byla Nr. A261-3478/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01117-2009-4                                                              Procesinio sprendimo kategorija 28 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 15 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),sekretoriaujant AuÅ¡rai Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovei advokatei Dovilei Greblikienei, atsakovo atstovėms Vilmai AdamavičiÅ«tei ir Vilmai Skinderytei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo UAB „Litesko“ skundÄ atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant TelÅ¡ių rajono savivaldybei, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. PareiÅ¡kėjas UAB „Litesko“ (toliau – ir Ä®monė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) panaikinti atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija, VKEKK) 2009 m. birželio 18 d. protokolinį sprendimÄ Nr. 02-22 (toliau – ir Sprendimas);

2) įpareigoti KomisijÄ iÅ¡ naujo apsvarstyti Ä®monės filialo „TelÅ¡ių Å¡iluma“ (toliau – ir Filialas) perskaičiuotos Å¡ilumos kainos projektÄ ir jos pagrindimÄ bei priimti sprendimÄ , atitinkantį VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 8 straipsnio reikalavimus;

3) priteisti iÅ¡ atsakovo Komisijos bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėjas skunde (t. I, b. l. 3–17, t. II, b. l. 12–45) nurodė, kad Komisija priėmė SprendimÄ Nr. 02-22, kuriame vadovaudamasi Å ilumos Å«kio įstatymu (toliau – ir ŠŪĮ) ir Å ilumos kainų nustatymo metodika (toliau – ir Metodika), konstatavo, kad:

1) Ä®monės 2009 m. kovo 30 d. raÅ¡tu Nr. 03-074-2009 „Dėl centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos kainų perskaičiavimo“ (toliau – ir RaÅ¡tas) pateiktas filialo „TelÅ¡ių Å¡iluma“ Å¡ilumos kainų perskaičiavimas atliktas su pažeidimais – neteisingai nustatytas infliacijos koregavimo koeficientas (Metodikos 114.5 punktas), neteisingai apskaičiuotas Å¡ilumos kainos padidėjimas dėl kuro kainų pokyčio (Metodikos 114.2 punktas) ir neteisingai nustatytos faktiÅ¡kai patirtos, bet nepadengtos kuro sÄ naudos (Metodikos 114.3 punktas);

2) TelÅ¡ių rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos (toliau – ir Taryba) 2009 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. T1-179 „Dėl Å¡ilumos kainų nustatymo“ (toliau – ir 2009 m. balandžio 23 d. sprendimas) Å¡ilumos kainos nustatytos su pažeidimais. Savivaldybė pažeidė ŠŪĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. nustatė Å¡ilumos kainas, nepagrįstas tiekėjo bÅ«tinomis sÄ naudomis;

3) Komisija įpareigojo FilialÄ ir Savivaldybę paÅ¡alinti nurodytus Å¡ilumos kainų perskaičiavimo ir nustatymo pažeidimus. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, Komisija peržengė jai suteiktos diskrecijos ribas, buvo pažeistos procedÅ«ros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ . Komisija 2009 m. birželio 12 d. paskelbė Å ilumos skyriaus pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „Litesko“ filialo „TelÅ¡ių Å¡iluma“ Å¡ilumos kainų perskaičiavimo“ (toliau – ir Pažyma), kurioje nurodė, kad RaÅ¡tu pateiktas Filialo Å¡ilumos kainų perskaičiavimas atliktas su pažeidimais.

Pažymoje Komisija nurodė, kad Savivaldybės sprendimas priimtas atsižvelgus į nepriklausomo energetikos reguliavimo eksperto Vyginto Sidzikausko Filialo tiekiamos Å¡ilumos perskaičiuotų kainų 2009–2010 metams pagrįstumo ekspertizės (toliau – ir Ekspertizė) iÅ¡vadas. Savivaldybė nepateikė Ä®monės ir Å¡ios iÅ¡vados, kuria ji grindė ir motyvavo sprendimÄ . Esminiai Komisijos padaryti pažeidimai yra susiję su Metodikos pažeidimu bei VAÄ® 8 straipsnio pažeidimu. Komisija padarė akivaizdžius pažeidimus dėl kuro kainų, taikomų Å¡ilumos kainų perskaičiavime, apskaičiavimo (Metodikos 77.1.4.2 punkto bei 77.1.6. punkto prasme):

Komisija grubiai pažeidė Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalį, nes Metodikos 77.1.4.2 punkto bei 77.1.6. punkto prasme lygino faktines Įmonės kito kuro (biokuro (medienos) kainas su rinkos kainomis, nenurodė jokių teisės aktų, metodikų, ar principų, ir niekaip nepagrindė, kaip ji apskaičiavo šias rinkos kainas, naudotinas kainų perskaičiavimo procese; Komisija, pažeisdama Metodikos 77.1.4.2 punkto bei 77.1.6. punkto reikalavimus, koregavo Įmonės kito kuro (biokuro (medienos) kainas, neįvertinusi objektyvių kainų skirtumo priežasčių, nors Metodika įsakmiai reikalauja tai atlikti.

Komisija taip pat padarė akivaizdžius pažeidimus, apskaičiuodama kompensacijÄ dėl ataskaitiniu laikotarpiu nepadengtų sÄ naudų kurui Metodikos 114.3 punkto prasme, su Å¡iuo metu galiojančiose Å¡ilumos kainose įvertintomis kuro kainomis lygino ne faktines kito kuro kainas, bet atitinkamo laikotarpio vidutines kito kuro rinkos kainas, nors Metodika numato kitokį kuro kainų palyginimÄ . Komisija nenurodė jokių teisės aktų, metodikų, ar principų, ir niekaip nepagrindė, kokiais teisės aktais remiantis, kompensacijos (Metodikos 114.3 punktas) skaičiavimo tikslais, ji atliko tokį palyginimÄ .

Komisijos sprendimas taip pat prieÅ¡tarauja Energetikos įstatymo, Å ilumos Å«kio įstatymo, Nacionalinės energetikos strategijos nuostatoms. Taip pat Komisija, priimdama sprendimÄ , savo veiksmais pažeidė jai suteiktos diskrecijos iÅ¡orines ribas. Be to, priimant SprendimÄ , buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ .PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad Komisija, neatsižvelgdama į įmonės paaiÅ¡kinimus bei nepateikdama nurodymų dėl jų nepakankamumo ar netikslumo, priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ dėl tariamo kainų perskaičiavimo pažeidimo, tuo pažeisdama Ä®monės teisėtus lÅ«kesčius dėl teisingo ir pagrįsto Å¡ilumos kainų perskaičiavimo ir nustatymo.

Sprendimo priėmimas nėra vien tik procedÅ«rinis Komisijos aktas; priėmus protokolinį SprendimÄ padedamas teisinis pagrindas kitam Å¡ilumos kainos perskaičiavimo etapui, t. y. galutiniam vienaÅ¡aliÅ¡ko Å¡ilumos kainų nustatymo įforminimui (kas ir buvo padaryta 2009 m. liepos 30 d.). Komisijos protokolinis sprendimas gali bÅ«ti nagrinėjimo dalyku Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) nustatyta tvarka. Tai pagrindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-910/2008.

Komisijos sprendimas yra neteisėtas iÅ¡ esmės, nes prieÅ¡tarauja tiek bendriesiems energetikos sektorių reguliuojantiems, tiek specialiesiems Å¡ilumos Å«kio sektorių reguliuojantiems teisės aktams, taip pat buvo priimtas, Komisijai pažeidžiant jai suteiktos diskrecijos iÅ¡orines ribas. Nurodė, kad Komisijos sprendimas prieÅ¡tarauja Metodikai. Metodikoje nustatytas reglamentavimas įtvirtina Komisijos pareigÄ , visų pirma, taikyti faktines kuro pirkimo kainas, o tik tuo atveju, jei Komisija mato tam tikrų nepagrįstų kainų skirtumo priežasčių, įvertinusi objektyvias priežastis, ji turi teisę kainas koreguoti.

Komisija nenurodė ir nepagrindė, kaip ji apskaičiuoja rinkos kainas, su kuriomis lygino Ä®monės faktines kuro kainas, ir taip pažeidė VAÄ® 8 straipsnio 1 dalį, taip pat nenurodė ir nepagrindė, kaip yra apskaičiuotos jos naudojamos kito kuro (biokuro, t.y. mediena) rinkos kainos. Komisijos nariai 2009 m. birželio 18 d. posėdyje pripažino, kad bÅ«tent Ä®monė yra vienas iÅ¡ tik kelių Å¡ilumos tiekėjų, kurie yra įdiegę tiksliÄ biokuro svėrimo, taip pat Å¡io kuro kokybinių charakteristikų matavimo (drėgnumas, peleningumas ir kt.) laboratorinę įrangÄ .

Komisijos atliktas rinkos kainų paskaičiavimas yra nepakankamai pagrįstas, todėl prieÅ¡taraujantis teisės aktams ir neobjektyvus. Ūkio ministro 2005 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 4-383 buvo patvirtintos Kuro apskaitos energijos gamybos Å¡altiniuose taisyklės (toliau – ir Kuro apskaitos taisyklės), kurios numato reikalavimus įmonėms. Atsižvelgiant į tai, kad rinkoje yra tik vos keletas Å¡ilumos tiekėjų, kurie atitinka Kuro apskaitos taisyklių reikalavimus, akivaizdu, kad Komisija, skaičiuodama vidutinę rinkos kainÄ , neatsižvelgė į minėtas taisykles ir į vidutinę rinkos kainÄ , įskaičiavo tų Å¡ilumos tiekėjų įsigyto kuro kainas, kurie neatitinka nurodytų taisyklių reikalavimų.

Todėl toks vidutinės kito kuro rinkos kainos skaičiavimas, prieÅ¡taraujantis teisės aktams, ir yra laikytinas neteisėtu bei nepagrįstu. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad pagamintos Å¡ilumos kiekio (MWh) lyginimas su tonomis (mato vienetas, atspindintis svorį) yra neteisingas ir neobjektyvus, nes atsiskaitančioms pagal skirtingas tiekimo sÄ lygas įmonėms Komisija taiko skirtingus sÄ lyginio kuro skaičiavimus. Atsiskaitančios už pagamintÄ Å¡ilumos kiekį įmonės negali bÅ«ti lyginamos su įmonėmis atsiskaitančiomis už biokuro kiekį dėl to, kad atsiskaitant už MWh, sÄ lyginio kuro kainos nedaro įtakos kintanti kuro kokybė ir kintantis katilų efektyvumas.

Kadangi yra tiekiamas kuro miÅ¡inys iÅ¡ skirtingos rūšies medienos (skiriasi ir degimo savybėmis), pagal galiojančius teisės aktus tiksliai matuojančios kuro charakteristikas įmonės nukenčia lyginant su tomis, kurios teikdamos Komisijai informacijÄ Ä¯veda laisvai pasirinktas, pačios Komisijos rekomenduojamas reikÅ¡mes. Nežinant ar nesant objektyvių perskaičiavimo principų, Komisijai pačiai pasirenkant konkrečiu atveju „tinkančias“ kintamųjų biokuro charakteristikų prielaidas (nežinant ir nematuojant faktinių charakteristikų), galima gauti bet kokius tikslingai siekiamus rezultatus ir jais įrodinėti bet kokias Komisijos pageidaujamas, tačiau objektyviai, jokiais faktiniais dydžiais, nepagrįstas aplinkybes.

Komisijos visi svertiniam vidurkiui apskaičiuoti naudojami rodikliai stokoja objektyvumo. Komisija nepagrindžia, kokia skaičiavimo metodika buvo naudojama, kokios prielaidos buvo darytos jos atsiliepimo rengėjų, ir kiek tai pagrįsta galiojančiais teisės aktais bei objektyvia logika. Net ir jei teismas laikytų, kad Komisija turėjo teisę mažinti pareiÅ¡kėjo faktinę kito kuro kainÄ iki Komisijos paskelbtos vidutinės rinkos kainos, yra visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodėl Komisija pareiÅ¡kėjos faktinę kainÄ sumažino iki 704,0 Lt/tne o ne iki 722 Lt/tne.

Vien jau tuo remiantis yra akivaizdu, kad Komisijos atliktas mažinimas yra nepagrįstas. Komisijos atliktas ir Filialo atžvilgiu neobjektyviai pritaikytas biokuro vidutinių rinkos kainų paskaičiavimas yra netikslus, nepagrįstas ir prieÅ¡taraujantis teisės aktų, taip pat ir Metodikos reikalavimams.PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad Komisija pirmiausiai privalo taikyti faktinę kito kuro (medienos) kainÄ , o jei Å¡i virÅ¡ija rinkos kainÄ , Komisija privalo iÅ¡analizuoti objektyvias kainų skirtumo priežastis.

PalyginamÄ sias biokuro kainas nustatyti sudėtinga, nesant Å¡io kuro kainos biržoje ar kitoje analogiÅ¡koje prekybinėje institucijoje, kur bÅ«tų suvienodintos (unifikuotos) įsigijimo bei pristatymo sÄ lygos. Komisijos naudojamos kito kuro vidutinės rinkos kainos yra apskaičiuojamos atitinkamų metų ketvirčiams, kas staigios kuro kainų kitimo dinamikos atveju papildomai sudaro prielaidas kritiÅ¡kai vertinti tokių apibendrintų rodiklių objektyvumÄ . Komisija nukrypo nuo savo pačios suformuotos praktikos.

Jokios 2008 metais Komisijos pripažintos Ä®monės biokuro įsigijimo sutarčių sÄ lygos 2009 metais dėl papildomų paslaugų (kitose įmonėse esančių Å¡ilumos veiklos sÄ naudų dalimi) vertės įtraukimo į medienos kainÄ 2008–2009 metais keičiamos nebuvo. Todėl nesuprantama, kodėl Komisija tas pačias sÄ lygas praėjusiais ir Å¡iais metais vertina visiÅ¡kai skirtingai. Metodikos 77.1.4.2 punktas aiÅ¡kiai numato, kad kitų (nei dujos) kuro rūšių kainos nustatomos pagal paskutinio ketvirčio, einančio prieÅ¡ bazinės Å¡ilumos kainos projekto ar perskaičiuotos Å¡ilumos kainos projekto rengimÄ , faktines kuro pirkimo kainas, t. y. nėra jokio teisinio pagrindo vertinti kitu laikotarpiu ar apskritai pačios Komisijos prognozuojamas bÅ«simu laikotarpiu kito kuro (ne dujų) kainas.

Skirtingas tų pačių biokuro pirkimo sutarčių vertinimas praėjusiais ir Å¡iais metais yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Be to, motyvuodama savo skirtingÄ pozicijÄ tų pačių sutarčių ir tų pačių sÄ naudų atžvilgiu, Komisija 2009 m. liepos 27 d. raÅ¡te Nr. R2-1196 nurodo, kad Ä®monės filialo „Druskininkų Å¡iluma“ atveju, perskaičiuojant Å¡ilumos kainas 2008 metais faktinė medienos kaina, lyginant su rinkos kaina, buvo tik 2 proc. 2,3 proc. didesnė ir įtakos galutinei Å¡ilumos kainai, dėl nedidelės medienos dalies kuro balanse, neturėjo.

Tačiau toks Komisijos teiginys yra nepagrįstas ir neteisingas. Komisijos elgesys nesuteikia Å¡ilumos tiekėjui ir teisinio tikrumo Å¡ilumos tiekimo veikloje.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad tokio kuro kainų palyginimo, kokį atliko Komisija, skaičiuodama kompensacijÄ , Metodikos 114.3 punktas nenumato. Skaičiavimų skirtumas susidarė dėl to, kad Å ilumos skyrius, skaičiuodamas nepadengtas kuro sÄ naudas, taikė kuro kainas, ne didesnes už vidutines rinkos kainas. Taigi, Komisijos Å ilumos skyrius nevertino nepadengtų sÄ naudų kurui, susidariusių dėl didesnių faktinių kuro kainų, lyginant galiojančiose Å¡ilumos kainose Komisijos įvertintomis kuro kainomis, t. y.

Komisija ne pagal Metodikos 114.3 punktÄ su Å¡iuo metu galiojančiose Å¡ilumos kainose įvertintomis kuro kainomis lygino ne faktines kito kuro kainas (t. y. faktiÅ¡kai Bendrovės patirtas ir pirkimo dokumentais patvirtintas sÄ naudas), bet atitinkamo laikotarpio vidutines kito kuro rinkos kainas. Tačiau tokie Komisijos skaičiavimai yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir prieÅ¡taraujantys Metodikai. Net ir tuo atveju, jeigu Komisija mano, kad Metodikos 114.3 punkto prasme turi teisę lyginti galiojančiose Å¡ilumos kainose įvertintas kuro kainas su atitinkamo laikotarpio vidutinėmis kito kuro rinkos kainomis, Komisija tokiu atveju turėtų laikytis ir Metodikos 77.1.6 punkte nustatytų principų, t. y.

Komisija sprendimÄ realizuoti tokiÄ savo teisę, privalėtų pagrįsti iÅ¡samia objektyvių kainų skirtumo priežasčių analize. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad Sprendimas prieÅ¡tarauja Energetikos įstatymui ir ŠŪĮ. Komisija neįvertino ir tinkamai nepaskaičiavo visų Å¡ilumos tiekėjo patirtų sÄ naudų, tarp jų, Å¡ilumos gamybai naudojamo kuro kainų ir ataskaitiniu laikotarpiu nepadengtų sÄ naudų kurui. Dėl Å¡ios priežasties Komisijos atlikti paskaičiavimai bei duoti nurodymai Ä®monei suponuoja žymiai mažesnę kainÄ , nei pagrįsta Ä®monės skaičiavimais, ir pati kaina Komisijos buvo skaičiuojama, nesilaikant Energetikos įstatyme, Å ilumos Å«kio įstatyme ir Metodikoje įvirtintų Å¡ilumos kainodaros reikalavimų.

Ginčijamu atveju, kai į perskaičiuotÄ Å¡ilumos kainÄ Ä¯traukiamos ne visos Å¡ilumos tikėjo pagrįstai patirtos sÄ naudos, Å¡ilumos tiekėjo teisė užsitikrinti pagrįstÄ rentabilumÄ yra neteisėtai mažinama. Pelno normos gavimÄ bÅ«tų galima garantuoti mažinant Å¡ilumos tiekėjo veiklos sÄ naudas, tačiau tokiu atveju kiltų pagrįsta rizika tinkamai neįvykdyti įstatymų leidėjo nustatytų viešųjų interesų Å¡ilumos tiekimo srityje reikalavimų, tarp jų, garantuojant efektyvų, patikimÄ ir saugų Å¡ilumos tiekimÄ .

Komisija biokuro kainas Å¡ilumos tiekėjo, kuris pagal teisės aktų reikalavimus atlieka bÅ«tinus tikslius kuro svėrimus ir laboratorinius tyrimus, jo nenaudai nepagrįstai lygina su kitais, neefektyviai veiklÄ vykdančiais Å¡ilumos tiekėjais, kurie biokurÄ Ä¯sigyja pažeisdami teisės aktų nustatytus svėrimo ir tyrimų reikalavimus. Toks palyginimas negali bÅ«ti pagrindu normuojamų sÄ naudų nustatymui. Taigi, Komisijos veiksmai ne tik pažeidžia Energetikos įstatyme ir ŠŪĮ įvirtintÄ sÄ naudų padengimo principÄ , bet taip, į tiekiamos Å¡ilumos kainÄ neįskaičiavus objektyviai pagrįstų Å¡ilumos tiekėjo sÄ naudų, sudaromos prielaidos investicijų į sektoriaus plėtrÄ , Å¡ilumos tiekimo efektyvumÄ ir kitas vieÅ¡ojo intereso sritis mažinimui bei teisėtais tiekėjo lÅ«kesčiais pagrįstos pelno normos mažėjimui, kartu sÄ lygojant tolesnę šilumos tiekėjų nuostolingÄ veiklÄ .PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Komisijos sprendimas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. patvirtintai Nacionalinei energetikos strategijai (toliau – ir Strategija).

Ä®statymų leidėjas Strategijoje taip pat nurodo, kaip vienÄ iÅ¡ Lietuvos energetikos sektoriaus galimybių, vietinių ir atsinaujinančių energijos iÅ¡tekliu panaudojimo plėtrÄ , kuri gali įneÅ¡ti vis didesnį indėlį į Lietuvos pirminės energijos balansÄ , sumažinti priklausomybę nuo kuro importo ir suÅ¡velninti neigiamus organinio kuro kainų augimo padarinius. Komisijos sprendimu pradėta Filialo centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos kainos perskaičiavimo ir nustatymo praktika yra visiÅ¡kai prieÅ¡inga Å¡iems įstatymų leidėjo formuluojamiems strateginiams energetikos sektoriaus tikslams.

Taigi, Komisijos sprendimu formuojama nauja praktika ne tik prieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms ir įstatymų leidėjo formuojamoms strateginėms kryptims, tačiau taip pat gali sukelti neigiamų padarinių Lietuvos energetikos sektoriaus darniam vystymuisi, Å¡ilumos tiekėjų finansiniam pajėgumui vykdyti Å¡ilumos tiekimo saugumo bei patikimumo reikalavimus, ir sÄ lygoti Å¡ilumos, pagrįstos importuojamu iÅ¡kastiniu kuru (gamtinėmis dujomis), kainos augimÄ . PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad Komisija, priimdama SprendimÄ , savo veiksmais pažeidė jai suteiktos diskrecijos iÅ¡orines ribas.

Administracinėje teisėje diskrecijos klausimas iÅ¡kyla tuomet, kai kalbama apie vieÅ¡ojo valdymo (administracinių) aktų priėmimÄ . Taigi administracinė diskrecija gali bÅ«ti suprantama kaip vieÅ¡ojo valdymo subjekto galimybė pasirinkti elgesio variantÄ tais atvejais, kai įgyvendinant jo turimus įgaliojimus turi bÅ«ti priimtas administracinis sprendimas, kuris paprastai bÅ«na įforminamas norminiu ar individualaus pobÅ«džio teisės aktu. Atitinkami įgalinimai Komisijai buvo suteikti su tikslu įvertinti nustatomos Å¡ilumos kainos pagrįstumÄ vadovaujantis Metodikos 77.1.4.2 bei 77.1.6 punktuose įtvirtintomis taisyklėmis ir formulėmis.

Tačiau Komisija, priimdama SprendimÄ , remiantis kitokiomis taisyklėmis nei buvo įpareigota, Å¡ių tikslų nesiekė, todėl pažeidė jai suteiktos diskrecijos ribas. Komisija pažeidė ir VAÄ® 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ Ä¯statymo virÅ¡enybės principÄ . BÅ«tinybė nustatyti, ar Komisija, skaičiuodama Å¡ilumos kainas, nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, visų pirma, sukelia pareigÄ pačiai Komisijai pasitikrinti ir esant bÅ«tinybei tokias vertinimo klaidas iÅ¡taisyti. Komisijai atsisakius tai padaryti, teismas turėtų tinkamai įgyvendinti Å¡ių institucijų diskrecijos teisės – apskaičiuoti ir patikrinti Å¡ilumos kainas – ribose atliktų ekonominių vertinimų teisminę kontrolę.

Komisijos sprendimas yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ . Komisija nepagrindė savo sprendimo, kaip yra reikalaujama VAÄ® ir Sprendimas prieÅ¡tarauja VAÄ® reikalavimams. BÅ«tinybė motyvuoti administracinius sprendimus yra vienas iÅ¡ esminių Å¡iuolaikinės administracinės teisės principų. PareiÅ¡kėjas turi teisę žinoti, kodėl priimtas bÅ«tent toks sprendimas, t. y.

Å¡ilumos tiekėjui pagal Metodikos 77.1.4.2 punktÄ pateikus Komisijai faktinius duomenis apie kito kuro kainas bei jos pagrindimÄ , Komisija neįvertinusi objektyvių kainų skirtumo priežasčių, kuro kainas pakoregavo taip, kad ji nevirÅ¡ytų pačios Komisijos neaiÅ¡kiais kriterijais apskaičiuojamos atitinkamos kuro rūšies rinkos kainos, t. y. pasinaudojo Metodikos 77.1.6 punkte numatyta teise be jokio pagrindimo ir motyvų, nors Metodika privalomai reikalauja įvertinti objektyvias kainų skirtumo priežastis.

IÅ¡ Pažymos akivaizdu, kad Komisija nenurodė, taip pat ir 2009 m. birželio 18 d. posėdyje nepateikė atsakymo, kokias kainų skirtumo priežastis Komisija vertino, kokias kainų skirtumo priežastis pripažino ar nepripažino objektyviomis, ir, atitinkamai, kuo konkrečiai remdamasi nusprendė jas pakoreguoti, taip pat – kokiais duomenimis remdamasi Komisija apskaičiuoja jos naudojamus įvairiu kito kuro rūšių (ne gamtinių duju) rinkos kainų vidurkius. Komisija nenurodė jokių motyvų, kodėl ji nukrypo nuo Metodikos 114.3 punkto reikalavimų ir su į Å¡ilumos kainÄ Ä¯skaičiuotomis kito kuro kainomis lygino ne faktines anksčiau įsigyto kito kuro kainas per ataskaitinį laikotarpį, bet Å¡iuo metu rinkoje esančias kito kuro kainas.

Todėl Komisijos sprendimas prieštarauja VAĮ keliamiems reikalavimams. Pareiga nurodyti sprendimų motyvus įtvirtinta ir Europos Tarybos Rezoliucijos (77) 31 „Dėl asmens apsaugos nuo administracinių institucijų aktų“ 4 principe. Pareiga aiškiai ir pagrįstai motyvuoti priimamus bet kokio pobūdžio individualius administracinius aktus viešojo administravimo subjektams (taigi ir Savivaldybės bei Komisijos atžvilgiu) pabrėžiama ir LVAT praktikoje (administracinės bylos Nr. A2-1624/2006, Nr. A5-489-2003, Nr. A2-277/2007).

Motyvai negali bÅ«ti tik deklaratyvaus pobÅ«džio. Jie turi bÅ«ti pagrįsti nustatytais faktais. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Komisija Metodikos nuostatas, reglamentuojančias kuro kainų, taikomų Å¡ilumos kainų perskaičiavime, apskaičiavimÄ (Metodikos 77.1.4.2 punktas, 77.1.6 punktas) bei ataskaitiniu laikotarpiu nepadengtų sÄ naudų kurui apskaičiavimÄ (Metodikos 114.3 punktas), taiko visiÅ¡kai skirtingai įvairių Å¡ilumos tiekėjų atžvilgiu ir tokiais savo veiksmai diskriminuoja pareiÅ¡kėjÄ .

Skaičiuodama nepadengtas sÄ naudas kurui (Metodikos 114.3 punktas), susidariusias dėl didesnių faktinių kuro kainų, Komisija su Å¡ilumos kainose įvertintomis kuro kainomis lygindavo ir dabar kitų Å¡ilumos tiekėjų atžvilgiu lygina, faktines kito kuro kainas (faktines Å¡ilumos įmonių patirtas sÄ naudas), bet ne pačios Komisijos neaiÅ¡kiais kriterijais apskaičiuotas atitinkamo laikotarpio vidutines kito kuro rinkos kainas. Tokiais veiksmais Komisija pažeidė tiek Metodikos, tiek ir Darbo reglamento nuostatas.

Metodikos 3 punktas numato, kad Å¡ilumos kainos grindžiamos nediskriminavimo, sÄ naudų susigrÄ Å¾inimo, stabilumo, kryžminio subsidijavimo draudimo principais. Komisijos darbo reglamento 3 punkte numatyta, kad Komisijos veikla grindžiama įstatymo virÅ¡enybės, teisėtumo, lygiateisiÅ¡kumo, kolegialaus klausimų svarstymo, politinio neutralumo, skaidrumo, tarnybinio bendradarbiavimo ir kitais VAÄ® nustatytais principais. Taigi, Komisijas tas pačias Metodikos nuostatas taikydama skirtingai įvairių Å¡ilumos tiekėjų atžvilgiu, pažeidė nurodytus principus.

Komisijos Sprendimas pažeidžia vartotojų interesus bei energetikos sektoriaus valstybinio reguliavimo tikslus. IÅ¡ biokurÄ ir kitus atsinaujinančius energijos Å¡altinius naudojančių kurÄ deginančių įrenginių iÅ¡siskyrusios CO2 emisijos yra prilyginamos nuliui. Deginant biokurÄ susidaro tokie patys terÅ¡alai, kaip deginant gamtines dujas, tik biokuro terÅ¡alai prilyginami biomasės įrimo miÅ¡kuose metu iÅ¡siskiriantiems terÅ¡alams, kurie natÅ«raliai sugeriami žaliųjų augalų ir dėl to nesikaupia.

Atsinaujinančius tarÅ¡os Å¡altinius naudojantys Å«kio subjektai, skirtingai nuo iÅ¡kastinio kuro (dujų, mazuto, anglies) vartotojų yra atleidžiami nuo mokesčių už tarÅ¡Ä , visÄ tai biokurÄ daro pigiu ir ekologiÅ¡ku kuru, kas taip pat sudarytų sÄ lygas Å¡ilumos tiekėjui mažinti Å¡ilumos kainas. Atsakovas Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (t. I, b. l. 56–67, t. III, b. l. 7–14) atsakovas nurodė, kad protokolinis sprendimas nėra ir negali bÅ«ti teisminio nagrinėjimo objektas.

ABTĮ 2 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Sprendimu šilumos kainos nebuvo nustatomos, nespręstas jų apimties ar taikymo klausimas. Sprendimas yra Komisijos procedūrinis dokumentas. Sprendimas negali būti vertinamas atskirai nuo Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnyje įtvirtintos šilumos kainų nustatymo procedūros. Komisija Sprendimu nesprendžia teisės taikymo klausimo bei nenustato teisinio imperatyvo šilumos ūkio subjektams.

LVAT yra pasisakęs, jog į administracinį teismÄ asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų vieÅ¡ojo administravimo srityje. Tuo tarpu protokolinis sprendimas, įvertinant jo priėmimo teisinius pagrindus, jokių teisinių pasekmių pareiÅ¡kėjui nesukelia. Nagrinėjamu atveju Komisijos protokoliniu Sprendimu nebuvo nustatomos konkrečios kainos. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės ginčija perskaičiuotų Å¡ilumos kainų atitikimÄ Å ilumos Å«kio įstatymui, Metodikai bei kitiems teisės aktams.

Tačiau Å¡ilumos kainos nebuvo ir nėra taikomos pagal Komisijos protokolinį SprendimÄ , pareiÅ¡kėjui jokios teisės ir pareigos Sprendimu nėra sukuriamos. Administracinė byla nutrauktina.Atsakovas pažymėjo, kad Komisija, bÅ«dama centrinis valstybinio administravimo subjektas, ir vadovaudamasi VieÅ¡ojo administravimo įstatymu, Energetikos įstatymo 17 straipsniu bei ŠŪĮ, vykdo įstatymų priskirtas funkcijas ir pagal savo kompetencijÄ atlieka atitinkamus veiksmus centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos sektoriuje.

PareiÅ¡kėjas skunde teismui nurodo argumentus dėl skundžiamo sprendimo ekonominio pagrįstumo. LVAT savo praktikoje ne kartÄ yra konstatavęs, kad administracinių aktų ekonominio ir politinio tikslingumo vertinimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Administracinio teismo kompetencija apima tikrinimÄ , ar vieÅ¡ojo administravimo institucija nepažeidė jai suteiktos diskrecijos iÅ¡orinių ribų. Komisija surinko visus Å¡ilumos kainų perskaičiavimui bÅ«tinus duomenis, juos įvertino ir, vadovaudamasi Å¡iais duomenimis, teisės aktų nustatyta tvarka padarė iÅ¡vadas, kurios užfiksuotos skundžiamame sprendime.

Metodikos 77.1.4.2 punkte numatyta, kad kitų kuro rūšių kainos nustatomos pagal paskutinio ketvirčio, einančio prieÅ¡ bazinės Å¡ilumos kainos projekto ar perskaičiuotos Å¡ilumos kainos projekto rengimÄ , faktines kuro pirkimo kainas. Metodikos 77.1.6 punkte numatyta, kad kai Å¡ilumos tiekėjo pateikta faktinė kuro kaina virÅ¡ija to paties laikotarpio atitinkamos kuro rūšies rinkos kainÄ , Komisija, įvertinusi objektyvias kainų skirtumo priežastis, turi teisę koreguoti kuro kainÄ , kad ji nevirÅ¡ytų atitinkamos kuro rūšies rinkos kainos.

Ketvirtinės kuro rinkos kainos skelbiamos Komisijos interneto tinklalapyje. Komisijos Å ilumos skyrius, nustatydamas biokuro (medienos) kainÄ , naudotinÄ perskaičiuojant Å¡ilumos kainÄ , vadovavosi Metodikos 77.1.4.2 punkto nuostatomis, kuriose įtvirtinta, kad kuro kaina nustatoma pagal paskutinio ketvirčio, einančio prieÅ¡ perskaičiuotos Å¡ilumos kainos projekto rengimÄ (2008 m. IV ketvirtis), faktines kuro pirkimo kainas. Komisija, įvertinusi objektyvias kainų skirtumo priežastis, turi teisę koreguoti kuro kainÄ , kad ji nevirÅ¡ytų atitinkamos kuro rūšies rinkos kainos, skaičiavimuose naudojo medienos rinkos kainÄ â€“ 704,0 Lt/tne.

Ketvirtinės kuro rinkos kainos skelbiamos Komisijos interneto tinklalapyje. Komisijos Å ilumos skyrius, vertindamas medienos kainÄ , taikomÄ perskaičiuojant Å¡ilumos kainÄ ir iÅ¡nagrinėjęs Ä®monės su kuro tiekėjais pasiraÅ¡ytas sutartis bei kitų Å¡ilumos tiekėjų atitinkamų kuro rūšių faktines pirkimo kainas už tÄ patį laikotarpį, objektyvių priežasčių kainų skirtumui tarp faktinės ir vidutinės rinkos kainų pagrįsti nerado. Ä®monė objektyvių argumentų, kodėl jų faktinė kuro pirkimo kaina yra didesnė nei rinkos faktinė kaina, nepateikė.

Rinkos kainų skaičiavimas nėra pakankamai reglamentuotas teisės aktuose. Komisija rinkos kainas suskaičiavo vadovaudamasi protingumo, teisingumo principais bei jai suteikta diskrecijos teise. Komisijos suskaičiuotos rinkos kainos yra skelbiamos Komisijos tinklalapyje ir vieÅ¡ai prieinamos. PareiÅ¡kėjo atstovai dalyvauja Komisijos posėdžiuose, ne kartÄ organizuoti susitikimai, todėl VKEKK preziumuoja, kad pareiÅ¡kėjas žino ir supranta, kaip skaičiuojamos rinkos kainos. Perskaičiuojant Å¡ilumos kainÄ , bÅ«tų vertinama vidutinė biokuro rinkos kaina.

PareiÅ¡kėjas klaidingai interpretuoja ankstesnes Komisijos Å ilumos skyriaus pažymas, susijusias su kitų įmonių ar pareiÅ¡kėjos filialų kainų perskaičiavimu. Nors Komisija laikosi nuomonės, kad pareiÅ¡kėjos nurodomų pažymų analizavimas nėra Å¡ios bylos dalykas (skiriasi ratio decidendi; jokiame teisės akte nenumatyta, kad Komisija formuoja precedentus; Komisija, kiekvienu atveju skaičiuodama Å¡ilumos kainas vadovaujasi Metodika ir Komisijai suteiktÄ diskrecijos teise Å¡ilumos sektoriuje), pažymėjo, kad 2008 m. perskaičiuojant Ä®monės filialo „Druskininkų Å¡iluma“ Å¡ilumos kainas kuro kainos kaip ir Filialo Å¡ių metų kainų perskaičiavimo pažymoje, buvo nustatytos vadovaujantis Metodikos punktų reikalavimais 77.1.4–77.1.6 punktais, t. y. taikomi tie patys principai.

PareiÅ¡kėjas, neteisingai interpretuodamas Komisijos Å ilumos skyriaus Å¡ilumos kainų perskaičiavimo pažymas, padaro klaidingÄ iÅ¡vadÄ , neva Ä®monė yra diskriminuojama. Å ilumos tiekėjas UAB „Fortum Å venčionių energija“ su biokuro tiekėjų atsiskaito ne už biokuro kiekį, o už patiektos į tinklÄ Å¡ilumos kiekį. Todėl, perskaičiuojant Å¡ilumos kainÄ , buvo taikyta ne vidutinė medienos rinkos kaina, apskaičiuota litais už tonÄ naftos ekvivalentu (Lt/tne), o litais už megavatvalandę (Lt/MWh), kuriÄ perskaičiavus į kainÄ Lt/tne, ji gavosi didesnė nei Komisijos paskelbta vidutinė rinkos kaina Lt/tne.

Perskaičiuojant UAB „Kretingos Å¡ilumos tinklai“ kainas 2008 metais, skaičiavimuose buvo naudojama akmens anglies kaina, nustatyta pagal su Å¡io kuro tiekėju pasiraÅ¡ytÄ pirkimo–pardavimo sutartį. Didesnė nei rinkos akmens anglies kaina skaičiavimuose buvo naudota atsižvelgus į rinkos tendencijas. 2008 m. IV ketv. akmens anglies rinkos kaina, lyginant su 2008 m. III ketv., padidėja 21 proc, 2009 m. I ketv. – dar 2 proc. Dauguma įmonių kainų perskaičiavimo projektuose iÅ¡ karto įvertina faktÄ , kad faktinės kuro kainos yra didesnės už atitinkamo laikotarpio rinkos kainas ir jas sumažina iki rinkos kainų.

Todėl Å ilumos skyriaus pažymose nėra fiksuojamas pažeidimas, o tik konstatuojama, kad kuro kainos, skaičiuojant nepadengtas kuro sÄ naudas, nevirÅ¡ija rinkos kainų. PareiÅ¡kėjo teiginys dėl diskriminacijos ar dvigubų standartų yra nepagrįstas.Atsakovas nurodė, kad Komisija, nustatydama konkrečias kuro kainas, taikomas Å¡ilumos kiekio perskaičiavime, kontroliuoja, kad jos nevirÅ¡ytų vidutinių rinkos kainų, taigi, skaičiuojant ataskaitiniu laikotarpiu nepadengtas kuro sÄ naudas turi bÅ«ti laikomasi to paties principo, prieÅ¡ingu atveju Å¡is apribojimas netektų prasmės, Å¡ilumos tiekėjai per nepadengtas kuro sÄ naudas susigrÄ Å¾intų visÄ skirtumÄ dėl didesnių faktinių kuro kainų, kurios nebuvo pripažintos skaičiuojant Å¡ilumos kainas.

Dėl Å¡ios priežasties, atitinkamo ketvirčio suvartoto kuro (pagal atskiras kuro rūšis) kainos yra lyginamos su atitinkamo ketvirčio vidutinėmis pirkto kuro rinkos kainomis. Toks reglamentavimas, kai lyginamos faktinės suvartoto kuro kainos su kuro kainomis, įskaičiuotomis į Å¡ilumos kainÄ , visiÅ¡kai atitinka Å ilumos Å«kio įstatymo 32 straipsnio 2 punktÄ , kuriame numatyta, kad Å¡ilumos kainos turi bÅ«ti grindžiamos tiekėjo bÅ«tinomis (valstybės normuojamos), o ne faktinėmis, sÄ naudomis.

Metodikoje, kuri sukonkretina kainodarÄ , yra nustatyta, kad Å¡ilumos tiekėjų veiklos efektyvumas bei sÄ naudų pagrįstumas vertinamas atliekant lyginamÄ jÄ analizę (Metodikos 59 punktas). Å ilumos skyrius, skaičiavimuose taikydamas kuro kainas, ne didesnes už vidutines rinkos kainas, siekia paskatinti įmones Å¡ilumos gamybai naudoti pigesnį kurÄ , taip užtikrinant vartotojų teisę gauti pigesnę Å¡ilumos energijÄ ir pasiekti Å ilumos Å«kio įstatyme numatytÄ tikslÄ -mažiausiomis sÄ naudomis tiekti Å¡ilumÄ vartotojams.

Ä®monė turi 10 filialų, kuriems kasmet yra perskaičiuojamos Å¡ilumos kainos. Nors Metodika detaliai nereglamentuoja, kaip skaičiuojamos nepadengtos kuro sÄ naudos, Ä®monė žino principus, kuriais vadovaujasi Komisija, skaičiuodama minėtas sÄ naudas. Praėjusiais metais, augant Å¡ilumos kainoms, tiek Komisija, tiek Ä®monė vadovavosi lygiai tokiais pačiais principais, kokie taikomi ir Å¡ių metų kainų perskaičiavime. LVAT savo praktikoje ne kartÄ yra pasisakęs, jog Å¡ilumos Å«kio įstatymo tikslai sali bÅ«ti pasiekti įvairiais teisinio reguliavimo bÅ«dais.

Konkretaus bÅ«do pasirinkimas priskiriamas teisės akta priimančio vieÅ¡ojo administravimo subjekto kompetencijai.Atsakovas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas, į Å¡ilumos kainÄ Ä¯traukdama sÄ naudas, kurios negali bÅ«ti pripažintinos pagrįstomis ir bÅ«tinomis, pažeidė Energetikos įstatymo, Å ilumos Å«kio įstatymo, Metodikos nuostatas. Toks skaičiavimas taip pat neatitinka ir kainų reguliavimo tikslų, numatytų Energetikos įstatyme, Å ilumos Å«kio įstatyme bei Metodikoje. Metodikos 59 punkte numatytas normuojamų sÄ naudų ir sÄ naudų palyginimo tarp tos pačios grupės įmonių principas, siekiant, kad vartotojai Å¡ilumos įmonėms neturėtų mokėti už įmonės sÄ naudas, kurias įmonės patiria neefektyviai vykdydamos veiklÄ .

Å is principas visiÅ¡kai atitinka Å ilumos Å«kio įstatymo 32 straipsnio 2 punkto nuostatÄ , kad sÄ naudos yra bÅ«tinosios (valstybės normuojamos). Komisijos suskaičiuotos Å¡ilumos kainos visiÅ¡kai atitinka ŠŪĮ pavestus centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos kainų perskaičiavimo ir nustatymo įgaliojimus bei tikslus, dėl kurių Komisija buvo įsteigta. Komisija priėmė skundžiamÄ sprendimÄ pagal savo diskrecijÄ bei vadovaudamasi galiojančiomis Å ilumos Å«kio įstatymo ir Metodikos nuostatomis, atsižvelgdama į minėtuose teisės aktuose įtvirtintus tikslus.

PareiÅ¡kėjo teiginys, kad Sprendimas prieÅ¡tarauja Strategijai, gali sukelti neigiamų padarinių Lietuvos energetikos sektoriaus vystymuisi ir pan. yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir neargumentuotas, laikytinas subjektyvaus pobÅ«džio samprotavimais. Sprendimas buvo priimtas įgyvendinant Å ilumos Å«kio įstatymo nuostatas bei vadovaujantis Metodika. Ji yra teisėtas ir galiojantis teisės aktas, priimtas Komisijai įgyvendinant jai įstatymais suteiktus įgalinimus. Skundžiamas sprendimas nepažeidžia vartotojų interesų bei energetikos sektoriaus valstybinio reguliavimo tikslų – Sprendimas apskritai nesukuria jokių teisių ar pareigų vartotojams – kainos pagal skundžiamÄ sprendimÄ nėra ir nebuvo taikomos.

Be to, įstatymuose nurodytų imperatyvių normų vykdymas (Komisijos nurodymas Savivaldybei paÅ¡alinti Komisijos nustatytus kainų pažeidimus) – negali bÅ«ti laikomas interesų pažeidimu. PrieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, Komisija užtikrina vartotojų galimų interesų apsaugÄ , t. y. siekia, kad vartotojams, kai bus nustatytos Å¡ilumos kainos, netektų apmokėti už didesnes nei bÅ«tinosios sÄ naudas arba už sÄ naudas, kurias įmonės patiria galimai neefektyviai vykdydamos veiklÄ .

Būtinybė nustatyti tinkamas, adekvačias ir teisiškai pagrįstas šilumos kainas yra neatsiejama tiek nuo Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintų šilumos energetikos sektoriaus teisinio reguliavimo tikslų, tiek ir nuo Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principų.Atsakovas nurodė, kad Sprendimas apskritai nelaikytinas individualiu teisės aktu ir teisminio nagrinėjimo objektu. Komisijos darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 61 punkte nustatyta, kad Komisijos posėdžiui teikiami klausimai turi būti visapusiškai išnagrinėti, tiksliai ir aiškiai suformuluoti, turi būti pateikiami siūlomi nutarimų projektai ir pažymos dėl jų.

Sprendimas yra pagrįstas teisės normomis ir motyvuotas. PareiÅ¡kėjui yra žinoma, kad medžiagÄ Komisijos posėdžiams rengia Komisijos Å ilumos skyrius – prieÅ¡ posėdį parengiama pažyma, kurioje iÅ¡dėstomi visi faktai ir motyvai, pagrįsti teisės normomis. Å i informacija, jei joje nėra konfidencialių duomenų, vieÅ¡ai skelbiama Komisijos tinklapyje. Å i praktika pareiÅ¡kėjai yra gerai žinoma. Komisijos Å ilumos skyrius 2009 m. birželio 11 d. parengė pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „Litesko“ filialo „TelÅ¡ių Å¡iluma“ Å¡ilumos kainų perskaičiavimo“.

Å ioje pažymoje iÅ¡dėstytos tiek teisės normos, kuriomis vadovaudamasi Komisija priėmė sprendimÄ , tiek faktinės aplinkybės bei motyvai. PareiÅ¡kėjas su Å¡ia Pažyma susipažino ir teikė Komisijai savo pastabas. Taigi, faktai ir motyvai iÅ¡dėstyti ne tik skundžiamame sprendime, bet ir minėtoje Pažymoje, taip pat posėdžio metu. Å ilumos skyriaus pažymoje iÅ¡dėstyti faktai buvo iÅ¡samiai diskutuojami vieÅ¡ajame Komisijos posėdyje, kuris įvyko 2009 m. birželio 18 d. PareiÅ¡kėjas dalyvavo Å¡iose diskusijose, aktyviai dėstė savo nuomonę ir kritikÄ dėl ketinamo priimti sprendimo, todėl laikytina, kad pareiÅ¡kėjas buvo susipažinęs su Sprendimo motyvais ir faktinėmis aplinkybėmis.

LVAT Å¡iuo klausimu yra konstatavęs, kad administracinio akto pagrindimas nustatytais faktais ir teisės normomis nebÅ«tinai privalo bÅ«ti nurodytas pačiame akte, tačiau gali atsispindėti iÅ¡ kitų su administracinio akto priėmimu susijusių dokumentų. LVAT yra pasisakęs, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Komisija, priimdama SprendimÄ , galėjo ir turėjo atsižvelgti į Å ilumos skyriaus Pažymoje pateiktus duomenis.

Å ioje Pažymoje buvo pateikti detalÅ«s skaičiavimai, pagrindžiantys Å¡ilumos kainų perskaičiavimÄ . LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad derinamos kainos nepagrįstumas turi bÅ«ti įrodomas Å¡alies, kuri ginčija tokius paskaičiavimus. Tai turi bÅ«ti įrodinėjama arba pateikiant teisinius akivaizdžiai neteisėto skaičiavimo argumentus, pvz., pritaikyta įstatymu neleidžiama skaičiavimo metodika, jei tokia yra, arba tam įgaliotų specialistų iÅ¡vadų pagrindu. PareiÅ¡kėjas nepateikė svarių teisinių įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima paneigti Komisijos derintų kainų apskaičiavimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ .

Taigi, Komisija, priimdama SprendimÄ , nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, nevirÅ¡ijo savo kompetencijos, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių Komisijos įvertintus duomenis, o abstraktÅ«s ir subjektyvÅ«s samprotavimai negali bÅ«ti laikomi pakankami įrodymų prasme. II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 19 d. sprendimu (t. III, b. l. 173–197) pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartimi (t.

IV, b.l. 7285) panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 19 d. sprendimÄ ir bylÄ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. III. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 3 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo UAB „Litesko“ skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .Teismas vertino byloje esančius įrodymus (t. I, b. l. 3, 18-23, 28-42, 70-175, 178, 179-189; 191-197; 200-201; t. II, b. l. 36-42, 48, 60-66, 68, 69-79, 82, 97-99, 100, t. III, b. l. 15-21, 22-29, 32, 33, 34-36, 37).Teismas analizavo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2008 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 03-41 „Dėl Å ilumos kainų nustatymo metodikos“ patvirtino Å ilumos kainų nustatymo metodikÄ , kurios 114.2 punkto (2008 m. liepos 11 d. redakcija), Metodikos 114.3 punkto (2008 m. liepos 11 d. redakcija), 114.5, 77.1.4.2 ir 77.1.6 punkto nuostatas.

Teismas pabrėžė, kad administracinėje byloje ginčo nebėra dėl to, ar Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. birželio 18 d. protokolinis sprendimas Nr. 02-22 yra administracinis aktas, kuris galėtų būti skundžiamas teisme ir kuris sukelia pasekmes pareiškėjui, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2011 m. vasario 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-259/2011 (t. 4, b. l. 72-85) konstatavo, kad ginčijamas protokolinis sprendimas sukelia teisines pasekmes, o todėl yra individualus teisės aktas, kuris gali būti ginčijamas teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismas taip pat konstatavo, kad protokolinis sprendimas Nr. O2-22 sukelia teisines pasekmes ne tik Savivaldybei, bet ir pareiÅ¡kėjui. Teisėjų kolegija, vertindama Metodikos 77.1.4.2 ir 77.1.6 punkto nuostatas ir tai, kad pareiÅ¡kėjo perskaičiavimo projekte naudota medienos kaina – 760,3 Lt/tne, yra 8 proc. didesnė negu to paties laikotarpio vidutinė rinkos kaina, padarė iÅ¡vadÄ , kad Komisija, įvertinusi objektyvias kainų skirtumo priežastis, turėjo teisę koreguoti kuro kainÄ , kad ji nevirÅ¡ytų atitinkamos kuro rūšies rinkos kainos, skaičiavimuose pagrįstai naudojo medienos rinkos kainÄ â€“ 704,0 Lt/tne.

Nors pareiškėja ir įrodinėjo, kad jos biokuro kaina didesnė negu vidutinė kaina dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl skaičiavimo metodų, kuriuos teismo posėdyje pateikė liudytojas Arūnas Barauskas, taip pat pabrėžė, kad Komisija, vienašališkai nustatydama šilumos kainas, vertindama biokuro (medienos) kainas, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 4-383 patvirtintomis Kuro apskaitos energijos gamybos šaltiniuose taisyklėmis, tačiau teismas nesutiko su šia pareiškėjo pozicija.

Kuro apskaitos energijos gamybos Å¡altiniuose taisyklės neįpareigoja Komisijos, nes minėtos taisyklės reglamentuoja kuro kokybės ir kiekio nustatymÄ bei nustatymui reikalaujamÄ tikslumÄ , kuro periodinį inventorizavimÄ ir su kuru atliekamų operacijų registravimÄ dokumentuose. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Kuro apskaitos energijos gamybos Å¡altiniuose taisyklės nereguliuoja santykių, susijusių su kuro kainos nustatymu.PareiÅ¡kėjas objektyvių argumentų, kodėl jo faktinė kuro pirkimo kaina yra didesnė negu rinkos faktinė kaina, nepateikė.

Å io Å¡ilumos kainų perskaičiavimo metu nebuvo atsižvelgta ir į faktÄ , kad į UAB „Litesko“ biokuro pirkimo kainÄ Ä¯skaičiuojamos papildomos sÄ naudos, kurios kitiems Å¡ilumos tiekėjams yra įskaičiuojamos į Å¡ilumos savikainÄ , nes pagal UAB „Litesko“ 2009 m. kovo 16 d. papildomÄ susitarimÄ su biokuro tiekėju dėl sutarčių galiojimo pratęsimo, pateiktÄ Komisijai 2009 m. balandžio 24 d. raÅ¡tu Nr. 01-102-2009, biokuro kaina 2009 metams, lyginant su prieÅ¡ tai galiojusia, mažinama beveik 15 proc.Teismas pabrėžė, kad tiek Kuro apskaitos energijos gamybos Å¡altiniuose taisyklės, tiek liudytojo pateikti parodymai yra susiję su kuro kiekio ir kokybės nustatymu, o nėra susiję su kaina: kuro kainos santykių nustatymo nereguliuoja teisės aktai.

Komisija Å¡ilumos kainas apskaičiavo vadovaudamasi protingumo, teisingumo principais bei jai suteikta diskrecijos teise, taip pat Metodikos 77.1.4.2, 77.1.6, 114.2, 114.3 bei 114.5 punktais, nepažeisdama Å¡ilumos vartotojų teisėtų lÅ«kesčių, vertindama vidutines galimas Å¡ilumos kainas, iÅ¡gaunant Å¡ilumÄ panaudojus įvairias kuro rūšis, o ne tik pareiÅ¡kėjo panaudotÄ biokurÄ .Teismas taip pat pabrėžė, kad Metodika yra tas specialusis teisės aktas, kuriuo remiantis yra skaičiuojamos Å¡ilumos kainos, kuriuo remiantis buvo priimtas skundžiamas sprendimas: nesant Metodikos prieÅ¡taros Å ilumos Å«kio įstatymui ir Energetikos įstatymui, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl protokolinio sprendimo Nr. O2-22 prieÅ¡taros Å ilumos Å«kio įstatymui ir Energetikos įstatymui tėra pasvarstymų lygio ir negali bÅ«ti traktuojami kaip pagrįsti.Teismas nurodė, kad Protokolinis sprendimas Nr. O2-22 nepažeidžia vartotojų interesų bei energetikos sektoriaus valstybinio reguliavimo tikslų:

Komisijos protokolinis sprendimas apskritai nesukuria jokių teisių ar pareigų vartotojams – kainos pagal sprendimÄ Nr. O2-22 nėra ir nebuvo taikomos.Teismo vertinimu, skundžiamas sprendimas Nr. O2-22 yra pagrįstas teisės normomis ir motyvuotas. Komisijos Å ilumos skyrius 2009 m. birželio 11 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „Litesko“ filialo „TelÅ¡ių Å¡iluma“ Å¡ilumos kainų perskaičiavimo“ iÅ¡dėstė tiek teisės normas, kuriomis vadovaudamasi Komisija priėmė sprendimÄ , tiek faktines aplinkybes bei motyvus; be to, pareiÅ¡kėjas su pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) susipažino ir teikė Komisijai savo pastabas.

Taigi faktai ir motyvai iÅ¡dėstyti ne tik skundžiamame sprendime, bet ir pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat Komisijos posėdžio metu. Teismas pažymėjo, kad dėl pažymoje Nr. O5-122 iÅ¡dėstytų faktų iÅ¡samiai diskutuota vieÅ¡ame Komisijos 2009 m. birželio 18 d. posėdyje, pareiÅ¡kėjas dalyvavo Å¡iose diskusijose, aktyviai dėstė savo nuomonę bei kritikÄ dėl ketinamo priimti sprendimo, todėl konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas buvo susipažinęs su sprendimo Nr. O2-22 motyvais ir faktinėmis aplinkybėmis.Teismas konstatavo, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. birželio 18 d. protokolinis sprendimas Nr. O2-22 yra teisėtas bei pagrįstas.

Teismas nurodė, kad konstatavus, jog Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. birželio 18 d. protokolinio sprendimo Nr. O2-22 nėra pagrindo naikinti, dėl tų pačių argumentų nėra teisinio pagrindo tenkinti ir pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo įpareigoti KomisijÄ iÅ¡ naujo apsvarstyti UAB „Litesko“ filialo „TelÅ¡ių Å¡iluma“ perskaičiuotos Å¡ilumos kainos projektÄ ir jos pagrindimÄ bei priimti sprendimÄ , atitinkantį VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

IV. PareiÅ¡kėjas UAB „Litesko“ pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti. taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas (t. V, b.l. 1-7) grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas neįvertino, jog Protokolinis sprendimas prieÅ¡tarauja Metodikoje įtvirtintoms Å¡ilumos kainodaros taisyklėms. Komisijos veiksmai yra nepagrįsti ir neargumentuoti, prieÅ¡taraujantys Metodikai.2.

Teismas netinkamai aiÅ¡kino Metodikos 77.1.4.2 ir 77.1.6 punktų nuostatas. PareiÅ¡kėjo nuomone Å¡ios normos įtvirtina Komisijos pareigÄ , visų pirma, taikyti faktines kuro pirkimo kainas, o tik tuo atveju, jei Komisija mato tam tikrų nepagrįstų kainų skirtumo priežasčių, įvertinusi objektyvias priežastis, ji turi teisę kainas koreguoti. „Litesko“ faktinė 2008 m. IV ketvirčio medienos pirkimo kaina yra 760,3 Lt/tne, tuo tarpu Komisijos Å ilumos skyrius taiko vidutines 2008 m. IV ketvirčio medienos rinkos kainas (704 Lt/tne).

Ginčo atveju Komisija savo skaičiavimuose taikė ne faktines, bet vidutines medienos rinkos kainas.

4. Teismas nevertino fakto, kad Komisija nenurodė ir nepagrindė, kaip ji apskaičiuoja rinkos kainas, su kuriomis lygino UAB „Litesko“ faktines kuro kainas, tuo pažeisdama VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį.5. Atsižvelgiant į tai, kad rinkoje yra tik vos keletas Å¡ilumos tiekėjų, kurie atitinka 2005 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos Å«kio ministro įsakymu Nr. 4-383 patvirtintų „Kuro apskaitos energijos gamybos Å¡altiniuose taisyklių“ (toliau – ir Kuro apskaitos taisyklės) reikalavimus, Komisija skaičiuodama vidutinę biokuro „rinkos“ kainÄ , neatsižvelgė į minėtas taisykles ir į vidutinę rinkos kainÄ Ä¯skaičiavo tų Å¡ilumos tiekėjų įsigyto kuro kainas, kurie neatitinka Å¡ių taisyklių reikalavimų.

6. Teismas neatsižvelgė į faktÄ , kad pozicijÄ dėl bÅ«tinybės Å¡ilumos tiekėjams laikytis Kuro apskaitos taisyklių Komisija patvirtino ir savo 2009 m. liepos 2 d. raÅ¡tu Nr. R2-1068 „Dėl kuro ir perkamos Å¡ilumos apskaitos“ (t. II, b.l. 102-103).

7. Atsiliepime į UAB „Litesko“ skundÄ Komisija teigia, kad pagal pareiÅ¡kėjo pateiktus duomenis perskaičiavus Komisijos skelbiamÄ 2008 m. IV ketv. vidutinę rinkos kainÄ , ji padidėtų tik 2,3 proc, t. y. nuo 704,0 Lt/tne iki 722 Lt/tne Todėl, net ir jei teismas laikytų, kad Komisija turėjo teisę mažinti pareiÅ¡kėjo faktinę kito kuro kainÄ iki Komisijos paskelbtos vidutinės rinkos kainos, yra visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodėl Komisija pareiÅ¡kėjo faktinę kainÄ sumažino iki 704,0 Lt/tne o ne iki 722 Lt/tne.

8. Teismas neatsižvelgė į Metodikos reikalavimus, jog Komisija privalo iÅ¡analizuoti objektyvias kainų skirtumo priežastis.Komisijos veiksmai prieÅ¡tarauja Metodikos 77.1.4.2 ir 77.1.6 punktams. PrieÅ¡ingai nei reikalauja VAÄ® 8 straipsnio 1 dalis, Komisijos Å ilumos skyriaus Pažymoje nėra nurodyta jokių objektyvių (ar neobjektyvių) kainų skirtumo priežasčių, jokių Å ilumos skyriaus vertintų pagrįstų (ar nepagrįstų) aplinkybių, lėmusių siÅ«lomÄ Komisijai sprendimÄ realizuoti savo teisę (bet ne pareigÄ ) koreguoti kuro kainÄ , kad ji nevirÅ¡ytų atitinkamos kuro rūšies rinkos kainos.

9. UAB „Litesko“ laiku ir tinkamai pateikė iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus, argumentus ir skaičiavimus dėl kito (medienos) kuro kainos pagrįstumo.10. Komisija nukrypo nuo savo pačios suformuluotos Å¡ilumos kainodaros praktikos, susijusios su kuro kainos dedamosios skaičiavimu. Komisija yra ne kartÄ pažymėjusi (pvz.: 2008 m. liepos 2 d. Komisijos Å ilumos skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (Bylos t. II, b.l. 112-119), kad „pagal Metodikos 77.1.6 punkto nuostatas, kai Å¡ilumos tiekėjo pateikta faktinė kuro kaina virÅ¡ija to paties laikotarpio atitinkamos kuro rūšies rinkos kainÄ , Komisija, įvertinusi objektyvias kainų skirtumo priežastis, turi teisę koreguoti kuro kainÄ , kad ji nevirÅ¡ytų atitinkamos kuro rūšies rinkos kainos.Pagal UAB „Litesko“ filialo ,,Druskininkų Å¡iluma“ 2008 m.

I ketv. faktines medienos pirkimo kainas, vidutinė medienos kaina - 705.67 Lt/tne, ji yra 2,3 proc. didesnė nei vidutinė Komisijos skelbiama 2008 m. I ketv. rinkos medienos kaina - 690 Lt/tne. Ä®monės medienos kaina virÅ¡ija vidutines kainas, nes pagal biokuro tiekimo sutarties sÄ lygas į medienos kainÄ yra papildomai įskaičiuotos iÅ¡krovimo aikÅ¡telės iÅ¡valymo ir sutvarkymo po kiekvieno autotransporto priemonės iÅ¡krovimo sÄ naudos, kai kitose įmonėse Å¡ios sÄ naudos yra Å¡ilumos tiekimo veiklos sÄ naudų dalis.

Atsižvelgdamas į tai Å ilumos skyrius skaičiavimuose naudoja 705,67Lt/tne medienos kainÄ â€œ. Tokį Komisijos skaičiavimÄ bei jo pagrindimÄ yra palaikęs ir pats Vilniaus apygardos administracinis teismas (2009 m. vasario 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-699-815/2009).Jokios 2008 metais Komisijos pripažintos UAB „Litesko“ biokuro įsigijimo sutarčių sÄ lygos 2009 metais, dėl papildomų paslaugų (kitose įmonėse esančių Å¡ilumos veiklos sÄ naudų dalimi) vertės įtraukimo į medienos kainÄ 2008-2009 metais keičiamos nebuvo.

Todėl nėra aiÅ¡ku, kodėl Komisija tas pačias sÄ lygas praėjusiais ir Å¡iais metais vertina visiÅ¡kai skirtingai.

11. Teismas netinkamai aiÅ¡kino Metodikoje nustatytus Å¡ilumos kainų perskaičiavimo reikalavimus, numatant kompensacijÄ už ataskaitiniu laikotarpiu nepadengtas sÄ naudas kurui (Metodikos 114.3 p.).Komisijos Å ilumos skyrius nevertino nepadengtų sÄ naudų kurui, susidariusių dėl didesnių faktinių kuro kainų, lyginant galiojančiose Å¡ilumos kainose Komisijos įvertintomis kuro kainomis, t. y. Komisija ne pagal Metodikos 114.3 punktÄ su Å¡ilumos kainose įvertintomis kuro kainomis lygino ne faktines kito kuro kainas (t.y. faktiÅ¡kai Bendrovės patirtas ir pirkimo dokumentais patvirtintas sÄ naudas), bet atitinkamo laikotarpio vidutines kito kuro rinkos kainas. Teismas Å¡ių aplinkybių neįvertino.Komisija nesivadovaudama Metodikos 114.3 punktu su galiojusiose Å¡ilumos kainose įvertintomis kuro kainomis lygino ne faktines kito kuro kainas, bet atitinkamo laikotarpio vidutines kito kuro rinkos kainas.

12. Metodikos 77.1.6 punktas taikomas iÅ¡imtinai skaičiuojant kuro kainas pagal Metodikos 77.1 punktÄ taikomas Å¡ilumos kainų perskaičiavime, tačiau jokiu bÅ«du ne skaičiuojant (pagal Metodikos 114.3 p.) faktiÅ¡kai patirtas, bet ataskaitiniu laikotarpiu nepadengtas kuro sÄ naudas. Tokio kuro kainų palyginimo, kokį atliko Komisijos Å ilumos skyrius, skaičiuodamas kompensacijÄ , t. y. lygino ne faktines kito kuro kainas, bet atitinkamo laikotarpio vidutines kito kuro rinkos kainas, Metodikos 114.3 punktas nenumato.

13. Energetikos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis ir Å ilumos Å«kio įstatymo 32 str. 2 dalis užtikrina bÅ«tinųjų Å¡ilumos gamybos sÄ naudų kompensavimÄ , siekiant garantuoti Å¡ilumos tiekimo veiklos saugumÄ ir patikimumÄ , normine tvarka privalomų kito kuro (ne gamtinių dujų) rezervų sukaupimÄ , reikalingų investicijų vykdymÄ ir kt.14. Teismas nepagristai  atsisakė  taikyti  Kuro  apskaitos  taisykles  ginčo  teisiniams santykiams. Vadovaujantis Kuro apskaitos taisyklių 113, 129, 130 ir 131 punktais, darytina iÅ¡vada, kad Kuro apskaitos taisyklės aiÅ¡kiai kuro kokybę, kiekį, charakteristikas, nustatomus/apskaitomus bÅ«tent pagal Å¡ių taisyklių reikalavimus, susieja su kuro kaina.

15. Teismas nenurodė, kokiais kriterijais remiantis padarė iÅ¡vadÄ , kad „Komisija Å¡ilumos kainas apskaičiavo <...> vertindama vidutines galimas Å¡ilumos kainas, iÅ¡gaunant Å¡ilumÄ panaudojus įvairias kuro rūšis, o ne tik pareiÅ¡kėjos panaudotÄ biokurÄ â€œ.Toks kainos perskaičiavimas akivaizdžiai prieÅ¡tarauja Metodikos 53 ir 77.1.4.2 punktams.

16. PareiÅ¡kėjas ne karta pateikė objektyvius įrodymus ir argumentus, kodėl jos faktinė kuro pirkimo kaina yra didesnė negu rinkos kaina, tačiau teismas įrodymų nevertino.Liudytojas A. B., kaip Å¡ilumos Å«kyje naudojamo biokuro srities specialistas, dirbantis Å¡ioje srityje besispecializuojančioje bendrovėje „COWI“ pateikė iÅ¡samius ir argumentuotus paaiÅ¡kinimus, kokiÄ Ä¯takÄ biokuro kiekio ir kokybės charakteristikų apskaitymas turi biokuro kainai. Tačiau teismas nepagrįstai Å¡ių parodymų nevertino. Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (t. V, b.l. 38-46) nurodė iÅ¡ esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ . Pažymėjo, kad:1. Komisija nepažeidė Metodikos 77.1.4.2, 77.1.6 ir 114.3 punktų reikalavimų.

2. Vadovaujantis Komisijos darbo reglamento 61 ir 66 punkto nuostatomis Komisijos posėdžiams teikiamos svarstyti atitinkamų skyrių pažymos yra neatsiejama Komisijos nutarimų dalis, kadangi jose Komisijos nariams pateikiama skyrių apibendrinta ir susisteminta informacija, kurios pagrindu vėliau priimami atitinkami Komisijos sprendimai.3. Komisija, prižiÅ«rėdama rinkas ir veikdama kaip reguliatorius bei įgyvendindama jai suteiktus įgaliojimus Å¡ilumos sektoriuje, turi veikimo laisvę, diskrecijos teisę iÅ¡ galimu elgesio variantų pasirinkti tÄ , kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog teisės negalima traktuoti vien kaip teksto, kuriame expressis verbis yra iÅ¡dėstytos tam tikros teisės nuostatos; teisinės realybės negalima traktuoti vien kaip jos tekstinės formos, vien kaip eksplicitinių nuostatų visumos. Nors rinkos kainų skaičiavimas teisės aktuose nėra eksplicitiÅ¡kai, expressis verbis, reglamentuotas, tačiau iÅ¡plaukia iÅ¡ Komisijos kompetencijÄ reglamentuojančių eksplicitinių teisės normų ir Komisijai suteiktos diskrecijos teisės.

4. Teismas pareiškėjo svarstymų ir subjektyvių samprotavimų, kaip, pareiškėjo nuomone, turėtų būti skaičiuojama rinkos kaina, neturėtų vertinti, atsižvelgdamas į tai, kad ekonominio ir politinio tikslingumo vertinimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

5. Rinkos kainų skaičiavimo principai pareiškėjui yra gerai žinomi, nes tais pačiais principais remiantis rinkos kainos skaičiuojamos nuolat.

6. Pareiškėjas klaidingai interpretuoja ankstesnes Komisijos Šilumos skyriaus pažymas, susijusias su kitų įmonių ar pareiškėjo filialų kainų perskaičiavimu.7. Šilumos kainų perskaičiavimas UAB „Litesko“ filialui „Telšių šiluma“ vyko galiojant senajai Šilumos kainų nustatymo metodikai, patvirtintai Komisijos 2008 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 03-41. Kuro apskaitos energijos gamybos šaltiniuose taisyklių 1 punkte yra numatyta, kad jos privalomos tik energetikos įmonėms ir ūkio subjektams, turintiems daugiau kaip 5 MW galios šilumos ar elektros energijos gamybos objektus, t. y. daugumai Komisijos reguliuojamų šilumos tiekėjų šios taisyklės nėra privalomos.Komisijos 2009 m. liepos 2 d. raštas Nr. R2-1068 yra nesusijęs su nagrinėjama byla.

Minėtame rašte buvo aiškiai nurodyta, kad reikalavimas laikytis taisyklėse numatytų nuostatų yra susijęs su nauja Šilumos kainų nustatymo metodika, kuri bus parengta 2010 m. sausio 1 d. pagal Vyriausybės patvirtintus šilumos kainų nustatymo metodikos principus.Teisės teorijoje pripažįstamas principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja), kuris reiškia, kad norminiuose aktuose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, įvykusioms dar iki šio akto įsigaliojimo.

UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ kainų perskaičiavimo laikotarpiu dar galiojo senoji Metodika, sutinkamai su kurios nuostatomis ir buvo vykdomas kainų perskaičiavimas.

8. Vadovaujantis ABTÄ® 86 ir 87 nuostatomis bei LVAT praktika, teismui yra suteikta diskrecija pačiam spręsti, kuriuos Å¡alių pateiktus duomenis bei informacijÄ pripažinti svarbiais tiriant bylos medžiagÄ bei kuriais yra grindžiamas teismo priimtas sprendimas. Teismas neturėjo pareigos pasisakyti dėl absoliučiai visų pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytų argumentų.Vadovaujantis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 ir 197 straipsnių, 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, teismas yra nepriklausomas vertinant pateiktÄ bylos proceso dalyvių informacijÄ bei pripažįstant tam tikrus įrodymus reikÅ¡mingais priimant galutinį sprendimÄ byloje, bei nėra saistomas.

9. Komisija priėmė Protokolinį sprendimÄ Nr. 02-22 pagal savo diskrecijÄ bei vadovaudamasi galiojančiomis Å ilumos Å«kio įstatymo ir Metodikos nuostatomis. PareiÅ¡kėjas, skaičiuodamas Å¡ilumos kainas, vadovavosi kriterijais, kurie nėra įtvirtinti galiojančiuose teisės aktuose, todėl toks jo skaičiavimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu. LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad „derinamos kainos nepagrįstumas turi bÅ«ti įrodomas Å¡alies, kuri ginčija tokius paskaičiavimus. Dar daugiau, tai turi bÅ«ti įrodinėjama arba pateikiant teisinius akivaizdžiai neteisėto skaičiavimo argumentus, pvz., pritaikyta įstatymu neleidžiama skaičiavimo metodika, jei tokia yra, arba tam įgaliotų specialistų iÅ¡vadų pagrindu“.

PareiÅ¡kėjas nepateikė svarių teisinių įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima paneigti Komisijos derintų kainų apskaičiavimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ .Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovė paaiÅ¡kino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundÄ patenkinti.Atsakovo atstovės paaiÅ¡kino, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir prašė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:

V. Bylos ginčas yra dėl centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos kainų perskaičiavimo. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiÅ¡kėjo skundo dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. birželio 18 d. protokolinio sprendimo Nr. 02-22 panaikinimo ir netenkino pareiÅ¡kėjo reikalavimo – įpareigoti atsakovÄ iÅ¡ naujo apsvarstyti Å¡ilumos kainos projektÄ ir jos pagrindimÄ .PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundÄ grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , netinkamai įvertino faktines ginčo aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiÅ¡kino teisės aktus, taikytinus ginčo santykiams.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginÄÄ yra neatsiejamai susiję.

Tik nustačius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus, kurie yra bÅ«tini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiÅ¡kinimo vertintini kartu.Kartu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad administracinio teismo, nagrinėjančio bylÄ apeliacine tvarka, nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visÄ bylÄ (ABTÄ® 136 str. 2 d.).Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose, nustatė, kad administraciniai teismai negali daryti intervencijos į administravimo subjekto atliekamas jo kompetencijai priskirtas administracines procedÅ«ras ir tik užbaigus visas administracines procedÅ«ras bei priėmus administracinį aktÄ teismas pagal pateiktÄ skundÄ gali vertinti administravimo procedÅ«rų bei skundžiamo akto priėmimo teisėtumÄ .

TokiÄ praktikÄ sÄ lygoja bÅ«tinumas administracinius ginčus spręsti operatyviai ir rezultatyviai, nekliudant administravimo subjektui vykdyti jam suteiktų įgaliojimų.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡reiÅ¡kęs pozicijÄ , kad vientisos (vienos) administracinės procedÅ«ros metu, prieÅ¡ priimant galutinį sprendimÄ , gali bÅ«ti ir dažnai yra suraÅ¡omas ne vienas vieÅ¡ojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis praneÅ¡imas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė iÅ¡vada ar kt.).

Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia.

Savo ruožtu administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtakÄ asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali bÅ«ti ginčo administraciniame teisme objektu (administracinė byla A-261-69/11).Tokia Lietuvos vyriausiojo administracinio teisimo pozicija yra nuosekli, iÅ¡reikÅ¡ta ir kituose procesiniuose sprendimuose (žr.

Pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502–1466/2010; 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858–1467/2010; 2011 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575–145/2011; 2011 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442–1238/2011; 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62–270/2011 ir kt.). Atsakovui, remiantis Energetikos įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi bei Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 7 dalimi, nustatyta pareiga tvirtinti savivaldybės tarybos nustatytas šilumos ir (ar) karšto vandens kainas.Pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 7 dalį visas savivaldybės tarybos nustatytas šilumos ir (ar) karšto vandens kainas tiekėjai pateikia Komisijai per 10 kalendorinių dienų nuo šilumos kainų ar tarifų nustatymo, tačiau ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki jų įsigaliojimo.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nurodo savivaldybei esamus šilumos kainų ar tarifų nustatymo pažeidimus. Savivaldybė privalo juos pašalinti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų. Savivaldybei nepašalinus nurodytų pažeidimų arba laiku nenustačius šilumos kainų, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainas. Jos galioja, kol pašalinami Komisijos nurodyti pažeidimai.Komisija 2009 m. birželio 18 d. protokolinio sprendimo Nr. 02-22 8 punktu įpareigojo Telšių rajono savivaldybę pašalinti komisijos nurodytus šilumos kainų perskaičiavimo ir nustatymo pažeidimus.

Minėtu sprendimu nebuvo atsisakyta tvirtinti pateiktų kainų, o buvo nurodyta paÅ¡alinti nustatytus pažeidimus, o esminis ginčas Å¡iuo atveju yra dėl kainų patvirtinimo. Todėl Å¡alių teisėms bei pareigoms yra reikÅ¡mingas sprendimas dėl kainų patvirtinimo. Remiantis Å ilumos Å«kio įstatymo 32 straipsnio 7 dalimi savivaldybė turėjo teisę per nustatytÄ terminÄ paÅ¡alinti nurodytus pažeidimus. Tokiu bÅ«du įvykdžius nurodymÄ galėjo bÅ«ti ir patvirtintos savivaldybės nustatytos kainos.

Nepateikus naujų paskaičiavimų ir neįvykdžius nurodymų atsakovas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatyti laikinas Å¡ilumos kainas. Tokiu bÅ«du nutarimu dėl kainų patvirtinimo arba vienaÅ¡aliÅ¡ko kainų nustatymo yra užbaigiama Å¡ilumos kainų nustatymo procedÅ«ra ir Å¡ie nutarimai gali bÅ«ti skundžiami teismui. Esant Å¡ioms aplinkybėms atsakovo 2009 m. birželio 18 d. protokolinio sprendimo Nr. 02-22 8 punktas yra procedÅ«rinis sprendimas dėl nustatytų pažeidimų paÅ¡alinimo, sÄ lygojantis vėlesnius nutarimus dėl kainų patvirtinimo ar jų vienaÅ¡aliÅ¡ko nustatymo.Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡ilumos tiekimo kainų nustatymo reikÅ¡mingumÄ vartotojams bei Å¡io verslo sezoniÅ¡kumÄ , kad Å¡ilumos tiekėjas turėtų galimybę planuoti verslÄ bei tinkamai pasirengti nustatytu laiku tiekti Å¡ilumÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog ginčams dėl kainų nustatymo yra labai svarbus ginčų sprendimo operatyvumas.

Todėl tokie ginčai turi bÅ«ti nagrinėjami vadovaujantis minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, nustatančia, kad ginčai dėl procedÅ«rų, nepriėmus galutinio administracinio akto, administraciniuose teismuose nenagrinėtini. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartimi grÄ Å¾indamas Å¡iÄ bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui nurodė, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. birželio 18 d. protokolinio sprendimo Nr. 02-22 nurodymas paÅ¡alinti Å¡ilumos kainų perskaičiavimo ir nustatymo pažeidimus sukelia teisines pasekmes pareiÅ¡kėjui ir nurodė, kad bÅ«tina vertinti, ar toks atsakovo atsisakymas patvirtinti perskaičiuotas Å¡ilumos kainos atitiktį teisės aktams yra teisėtas ir pagrįstas.Apeliacinės instancijos teismas Å¡ioje apimtyje patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimÄ konstatuoja, jog teismas Å¡ias aplinkybės pilnai iÅ¡tyrė ir teisingai taikė bei aiÅ¡kino teisės aktus, taikytinus ginčo santykiams, ir pagrįstai pripažino, kad atsakovas turėjo pagrindÄ duoti TelÅ¡ių rajono savivaldybei nurodymÄ dėl Å¡ilumos kainų perskaičiavimo ir nėra pagrindo įpareigoti atsakovÄ iÅ¡ naujo svarstyti savivaldybės patvirtintas Å¡ilumos tiekimo kainas, nepaÅ¡alinus nurodytų skaičiavimo pažeidimų.Atsakovas 2009 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 03-112 Dėl Å¡ilumos kainų vienaÅ¡aliÅ¡ko nustatymo UAB „Litekso“ filialui „TelÅ¡ių Å¡iluma“ nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatė laikinas Å¡ilumos kainas.

Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovui priėmus nutarimÄ , ginčas dėl materialinės teisės transformavosi į naujÄ ginÄÄ , kuri teisėjų kolegija, remiantis suformuotÄ teismų praktika, pripažįsta nulemiančiu Å¡alių teises ir pareigas, nevertina pirmosios instancijos teismo argumentų dėl kainų skaičiavimo pagrįstumo, nes tai turi bÅ«ti iÅ¡ naujo vertinama sprendžiant ginÄÄ dėl atsakovo 2009 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 03-112 Dėl Å¡ilumos kainų vienaÅ¡aliÅ¡ko nustatymo uždaromos akcinės bendrovės „Litekso“ filialui „TelÅ¡ių Å¡iluma“.Remdamasi Å¡iais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiÅ¡kėjo skundÄ , iÅ¡ esmės teisingai iÅ¡sprendė ginÄÄ , todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama.

                                        Teisėjai Stasys Gagys Dainius Raižys Virginija Volskienė