a7679eb2-e329-4857-9031-d306086ac6ae · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1895-807/2023 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21635-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6 (S) 2.6.1.5; 2.6.29.1; 2.6.29.3; 3.2.6.6.1. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 15 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Legal Balance“ ieÅ¡kinį atsakovui E. K. dėl skolos, palÅ«kanų, sutarties sudarymo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti jai iÅ¡ atsakovo 111,53 Eur negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , 30,45 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, apskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos (2021-12-23) pagal anuiteto metodu sudarytÄ Sutarties grafikÄ , 9,01 Eur sutarties sudarymo mokestį, 3,14 Eur negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021-12-23) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2022-03-20), 12 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovui ieÅ¡kinio su priedais kopijos ir praneÅ¡imas apie atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimo tvarkÄ ir terminus įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (vieÅ¡o paskelbimo tvarka). Per teismo nustatytÄ terminÄ atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovė prašė priimti sprendimÄ už akių, jei per teismo nustatytÄ terminÄ nebus pateiktas atsiliepimas į ieÅ¡kinį. Esant Å¡ioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylÄ nagrinėjant raÅ¡ytinio proceso tvarka, neinformavus Å¡alių apie raÅ¡ytinį procesÄ , kadangi CPK 142 straipsnyje nenumatyta, kad bÅ«tų informuojama apie sprendimo už akių priėmimÄ (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Priimdamas sprendimÄ už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , tai yra, įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Å iuo atveju vertinami tik vienos ginčo Å¡alies – ieÅ¡kovo – pateikti įrodymai, nes atsakovas nuomonės dėl ieÅ¡kinio nepateikė. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „BnP Finance“ ir atsakovo 2021-03-20 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-ffkty3sv (toliau – Sutartis), pagal kuriÄ atsakovui buvo suteiktas 150 Eur vartojimo kreditas 12 mėnesių terminui.

Atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti suteiktÄ vartojimo kreditÄ ir sumokėti bendrÄ vartojimo kredito kainÄ (vartojimo kredito mokestį): 67,68 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų (metinė palÅ«kanų norma: 75,00 proc.) ir 13,56 Eur sutarties sudarymo mokesčio Sutarties specialiose sÄ lygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, pradinė kreditorė atsakovui siųstu iÅ¡ankstiniu raÅ¡tiÅ¡ku praneÅ¡imu nutraukė Sutartį nuo 2021-12-23. Dėl reikalavimo teisės perleidimo.

Byloje nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus ir ieÅ¡kovo 2021-05-19 buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-05/01, pagal kuriÄ pradinė kreditorė perleido ieÅ¡kovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, nurodytus bylų priėmimo – perdavimo akte prie reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimÄ . Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimÄ atsakovas buvo informuotas 2022-01-24 praneÅ¡imu. Duomenų apie tai, kad atsakovas įvykdė pradinei kreditorei ar ieÅ¡kovei savo įsipareigojimus pagal Sutartį, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iÅ¡ asmenų pasikeitimo prievolėje bÅ«dų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimÄ galiojantį reikalavimÄ sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimÄ pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė iÅ¡lieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu.

Reikalavimo perleidimo faktas gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir skolininkÄ tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas bÅ«tų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktÄ patvirtinančio dokumento kopijÄ arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymÄ (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Be to, cesijos bÅ«du įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikÅ¡tas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimÄ ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-105/2011).

Jau nurodyta, kad apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimÄ atsakovas buvo informuotas praneÅ¡imu, be to, iÅ¡siuntus atsakovui ieÅ¡kinio su priedais kopijas, tarp jų – ir reikalavimo perleidimo sutartis, laikytina, kad atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktÄ . Dėl negrÄ Å¾into kredito, mokėjimo palÅ«kanų priteisimo. Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalį, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sÄ lygomis pinigines lėšas (kreditÄ ), o kredito gavėjas įsipareigoja gautÄ sumÄ grÄ Å¾inti kreditoriui ir mokėti palÅ«kanas.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieÅ¡kovu ar pradiniu kreditoriumi atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), konstatuotina, kad atsakovas pažeidė savo prievolę, todėl vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo priteistinas 111,53 Eur negrÄ Å¾intas kreditas, 30,45 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanos, apskaičiuotos iki Sutarties nutraukimo dienos (2021-12-23) pagal anuiteto metodu sudarytÄ Sutarties grafikÄ .

Dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 9,01 Eur sutarties sudarymo mokesčio. Remiantis Sutarties bendrųjų sÄ lygų 1.18. punktu, sutarties sudarymo mokestis – tai vienkartinis Kliento mokamas sutarties sudarymo mokestis, kuris yra priskaičiuojamas Specialiųjų sÄ lygų sudarymo metu, įskaitomas į finansuojamÄ sumÄ ir paskirstomas Ä®mokose vienodomis dalimis. Sutarties sudarymo mokesčio dydis nurodomas Specialiosiose sÄ lygose. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė ir atsakovas Vartojimo kredito sutarties sandorio dalyje susitarė, jog atsakovui taikomas sutarties sudarymo mokestis – 9,01 Eur, kuris buvo įtrauktas į bendrÄ finansuojamÄ sumÄ ir turėjo bÅ«ti sumokėtas pradinei kreditorei.

Kadangi pradinė kreditorė dėl atsakovo kaltės vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė su atsakovu sudarytÄ Sutartį, atsakovas liko nepadengęs sutarties sudarymo mokesčio. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 9,01 Eur sutarties sudarymo mokesčio priteisimo tenkintinas. Dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022-03-12) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2024-01-06) pagal anuiteto metodu sudarytÄ Sutarties grafikÄ . IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti negautas pajamas (nuostolius) – 3,14 Eur, apskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021-12-23) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2022-03-20) pagal anuiteto metodu sudarytÄ Sutarties grafikÄ .

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-7-75-823/2020), tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintÄ pinigų sumÄ ir gauti atitinkamÄ užmokestį – mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, kurios turi bÅ«ti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl Å¡ios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieÅ¡ terminÄ , sutartine teise ginamas lÅ«kesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis bÅ«tų įvykdyta tinkamai.

Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palÅ«kanos, įskaitant ir reikalavimÄ atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei atsakovas bÅ«tų tinkamai vykdžiusi sutartį. Kasacinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali bÅ«ti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar iš anksto buvo numatyta gauti šias pajamas;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimas Nr. 3K-P-382/2006; nutartis Nr. 3K-3-585/2006). Pagal formuojamÄ praktikÄ , visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo, realizuojamo priteisiant negautas pajamas, užtikrinimui esminę reikÅ¡mę turi įrodinėjimo proceso specifika – negautų pajamų įrodinėjimas reiÅ¡kia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo bÅ«ti, jei nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-220/2014).

Å alys vartojimo kredito sutartimi susitarė, kad taikomos palÅ«kanos – 67,68 Eur, kurių mokėjimas buvo iÅ¡dėstytas mokant kiekvienÄ mėnesį pagal mokėjimo grafikÄ mokėtinomis įmokomis, ir susitarė dėl kredito grÄ Å¾inimo iki 2022-03-20. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, kad atsakovui negrÄ Å¾inus kredito ir dėl to ieÅ¡kovui nutraukus sutartį, negavo palÅ«kanų, kurias pagrįstai galėjo gauti, jei sutartis bÅ«tų vykdoma tinkamai. Atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, skolos dydžio neginčija.

IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021-12-23 iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2022-03-20) palÅ«kanas už naudojimÄ si pinigais, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 3,14 Eur negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021-12-23) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2022-03-20) pagal anuiteto metodu sudarytÄ Sutarties grafikÄ , yra tenkintinas. Dėl procesinių palÅ«kanų. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė vadovaudamasi Å¡alių sudarytos Sutarties 6.2 punktu reiÅ¡kia atsakovui reikalavimÄ dėl 12 procentų dydžio procesinių palÅ«kanų priteisimo.

Sutarties laisvės principas sudarant sutartį yra tinkamai įgyvendinamas, jeigu civilinių teisinių santykių subjektai yra lygiavertės padėties. Neretai sutartinių teisinių santykių dalyvių padėtis dėl objektyvių priežasčių: skirtingo profesinio statuso, patirties, informacijos, specialių žinių stokos, materialinės padėties, būtinybės patenkinti būtinuosius poreikius ar kitų aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertė. Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo.

Vienas tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties Å¡alies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo bÅ«du, taikant standartines sutarčių sÄ lygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siÅ«lomas sutarties sÄ lygas arba apskritai atsisakyti sutarties. Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali bÅ«ti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – bÅ«tinos teisės normos, saugančios silpnesniÄ jÄ Å¡alį ir įpareigojančios pardavėjÄ ar paslaugų teikėjÄ atsižvelgti į vartotojo interesus.

Dėl Å¡ių priežasčių Å¡iuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties Å¡alies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikiÅ¡ti į Å¡alių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principÄ , nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012). Kadangi reikalavimas kildinamas iÅ¡ vartojimo sutarties, teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio Å¡alies, interesų pažeidimo apsaugos.

CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog preziumuojama, kad nesÄ Å¾iningos yra sutarties sÄ lygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Pareiga įrodyti, kad Å¡io straipsnio 2 dalyje numatyta sutarties sÄ lyga nėra nesÄ Å¾ininga, tenka verslininkui. Nagrinėjamu atveju Å¡alys susitarė dėl 12 procentų procesinių palÅ«kanų dydžio. Ä®vertinus tai, jog pradinė kreditorė ir finansinės paslaugas teikianti kredito bendrovė darytina iÅ¡vada, jog Sutartis sudaryta prisijungimo bÅ«du, taikant standartines sutarčių sÄ lygas, kurios individualiai su atsakovu nebuvo aptartos.

Pažymėtina ir tai, jog atsižvelgiant į sutartinių teisinių santykių pobÅ«dį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, darytina iÅ¡vada, jog jis, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties Å¡alis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sÄ lygų. Å ios nustatytos aplinkybės sudaro pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių gebėjimai dalyvauti procese dėl individualių savybių yra aiÅ¡kiai nelygÅ«s ir silpnesnioji proceso Å¡alis (atsakovas) dėl Å¡ių priežasčių galėjo nesugebėti tinkamai ginti savo teisių, nes prisiėmė prievolę atlyginti ieÅ¡kovei (pradinei kreditorei) aiÅ¡kiai per dideles palÅ«kanas.

Teismo vertinimu, neprotingai didelės palÅ«kanos praranda savo funkcijÄ ir pažeidžia sÄ Å¾iningumo principÄ . Teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju yra pakankamas pagrindas taikyti CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus bei sutarties 6.2. punkte nustatytÄ palÅ«kanų normÄ sumažinti iki įstatyme įtvirtintos 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų normos (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminÄ piniginei prievolei įvykdyti, ieÅ¡kovei priteistina iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovas byloje patyrė 263 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (21 Eur žyminio mokesčio ir 242 Eur iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ ). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, patenkinus ieÅ¡kinio reikalavimus visiÅ¡kai, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 263 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). IÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu suma – 8,96 Eur. Å ios iÅ¡laidos virÅ¡ija CPK 96 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (5 Eur), todėl priteistinos valstybei iÅ¡ atsakovės (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Kadangi atsakovui procesinių dokumentų įteikti jo gyvenamosios ir darbo vietų adresais nėra galimybės, ieÅ¡kovas neprašė skirti kuratoriaus, tačiau prašė procesinius dokumentus atsakovui įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, todėl ir teismo sprendimas už akių atsakovui įteiktinas vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, t. y. specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant praneÅ¡imÄ (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-288 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti ieÅ¡kovei UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, iÅ¡ atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 111,53 Eur (vienas Å¡imtas vienuolika eurų 53 ct) negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , 30,45 Eur (trisdeÅ¡imt eurų 45 ct) mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, apskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos (2021-12-23), pagal anuiteto metodu sudarytÄ Sutarties grafikÄ , 9,01 Eur (devyni eurai 01 ct) sutarties sudarymo mokestį, 3,14 Eur (trys eurai 14 ct) negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021-12-23) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2022-03-20) pagal anuiteto metodu sudarytÄ Sutarties grafikÄ , 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ 154,13 Eur nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2022-11-10 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 263 Eur (du Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt trys eurai) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,96 Eur (aÅ¡tuonis eurus 96 ct) dokumentų siuntimo iÅ¡laidas. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662. Atsakovas negali Å¡io sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

IÅ¡aiÅ¡kinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo peržiÅ«rėjimo, kuriame turi bÅ«ti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimÄ už akių, pavadinimas; Å¡alies, paduodančios pareiÅ¡kimÄ , pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumÄ , taip pat įrodymai, patvirtinantys Å¡ias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys Å¡ias aplinkybes; pareiÅ¡kimÄ paduodančios Å¡alies praÅ¡ymas; prie pareiÅ¡kimo pridedamos Å¡alies medžiagos sÄ raÅ¡as; pareiÅ¡kimÄ paduodančios Å¡alies paraÅ¡as ir pareiÅ¡kimo suraÅ¡ymo data.

IeÅ¡kovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundÄ Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Paskelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio praneÅ¡imÄ : ,,Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023-02-15 priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-23888-807/2022, pagal ieÅ¡kovo UAB „Legal Balance“ ieÅ¡kinį atsakovui A. A. dėl skolos, palÅ«kanų, sutarties sudarymo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Atsakovo E. K., gim. 1990-08-02, gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl sprendimas už akių jam yra įteikiamas vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas už akių laikomas įteiktu praneÅ¡imo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dienÄ . Informacijos teirautis tel. Nr. (8-5) 261 5641“. Teisėja Diana Jankienė