2021-11-24 Nr. AB-25231-3-62-3-03043-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-1083-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03043-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo E. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo E. R.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – pareiškėjas, ARATC) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo E. R. (toliau – ir atsakovas) 34,80 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., ir 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad jis pagal Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 5TS-801 patvirtintus Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus administruoja vietinės rinkliavos mokėtojų registrą, parengia ir pateikia rinkliavos mokėtojams nustatytos formos mokėjimo pranešimus, vykdo rinkliavos išieškojimą. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą nekilnojamas turtas priklauso (-ė) atsakovui ir/arba yra kitais pagrindais jo valdomas, todėl atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju, tačiau nėra sumokėjęs jam apskaičiuotos vietinės rinkliavos. Pareiškėjas siuntė atsakovui pranešimus ir raginimus dėl vietinės rinkliavos mokėjimo, tačiau atsakovas (-ai) rinkliavos nesumokėjo, dėl susidariusio įsiskolinimo su pareiškėju nesusisiekė.

3. Atsakovas E. R. prašė pareiškėjo prašymą atmesti. Atsakovas taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, priteisti atsakovui iš pareiškėjo 1 000 Eur kompensaciją už patirtą moralinę ir materialinę žalą, nubausti pareiškėją įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat teigė, jog jam turėtų būti atlygintos kelionės išlaidos.

4. Atsakovas nurodė, kad jis nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav. (toliau – ir Nekilnojamasis turtas), paveldėjo po motinos mirties. Nekilnojamasis turtas buvo areštuotas iki 2017 m. gegužės 24 d., todėl tik pasibaigus turto areštui atsakovas tapo teisėtu jo savininku. Po motinos mirties jis Nekilnojamojo turto objekte nesilankė, 2017 m. rugpjūčio 28 d. jį pardavė kitam asmeniui. Būtų pardavęs anksčiau, tačiau negalėjo, nes dėl valstybės tarnautojų (antstolio) aplaidumo turto areštas nebuvo išregistruotas laiku. Atsakovo nuomone, jei už Nekilnojamąjį turtą būtų buvę įsiskolinimų, notaras pirkimo-pardavimo sandorio būtų netvirtinęs. Pirkėjas jokių pretenzijų sudarydamas sandorį nereiškė, įsigydamas Nekilnojamąjį turtą perėmė visus iki to laiko buvusius įsipareigojimus, todėl prašomą priteisti rinkliavą turėtų sumokėti Nekilnojamojo turto pirkėjas. Nekilnojamojo turto objekte buvo vienas konteineris, tačiau sutartis su pareiškėju nebuvo sudaryta. Pažymėjo, kad sąskaita už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. jam išrašyta neteisėtai, galutinė vietinės rinkliavos suma turėtų būti 30,83 Eur, o ne 34,80 Eur. Pareiškėjas Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 5TS-801, kuris įsigaliojo tik 2017 m. liepos 1 d., atsakovui pritaikė atgaline data.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. sausio 25 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – priteisė jam iš atsakovo 30,82 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.

6. Teismas nurodė, kad Lazdijų rajono savivaldybės taryba 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Ginčui aktuali ir Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 5TS-801 patvirtinta Nuostatų nauja redakcija su vėlesniais pakeitimais (galioja nuo 2017 m. liepos 1 d.; toliau – ir Nuostatų nauja redakcija). Tiek pagal Nuostatus, tiek pagal Nuostatų naują redakciją, Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje esantys fiziniai ir juridiniai asmenys valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu yra komunalinių atliekų turėtojai ir privalo mokėti rinkliavą. Kadangi vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą klausimus prieš 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusią Nuostatų naują redakciją labai panašiai reglamentavo Nuostatai (galioję iki 2017 m. birželio 30 d.), todėl atsakovo argumentus dėl jam atgaline data taikytos Nuostatų naujos redakcijos teismas atmetė.

7. Teismas pagal bylos duomenis nustatė, kad atsakovas Nekilnojamąjį turtą paveldėjo po motinos mirties, kuri mirė(duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teise valdė iki jo pardavimo, t. y. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Teismas nurodė, jog tai, be kita ko, reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiam asmeniui tenka pareiga vykdyti po palikėjo (šiuo atveju motinos) mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Tokiu būdu, tiek pagal Nuostatų 3 punktą, tiek pagal Nuostatų naujos redakcijos 6.5 punktą, laikotarpiu, kai valdė ir naudojo, o taip pat nuosavybės teise turėjo Nekilnojamąjį turtą, nepriklausomai nuo to, ar buvo įregistruotas turto areštas, atsakovas buvo vietinės rinkliavos mokėtoju. Byloje nesant duomenų, kad kompetentingos institucijos sprendimu ginčo laikotarpiu atsakovui būtų suteiktos vietinės rinkliavos lengvatos arba kad jis nuo tokios rinkliavos mokėjimo būtų buvęs atleistas, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas vietinės rinkliavos neprivalėjo mokėti.

8. Teismas nurodė, jog pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį daikto pardavėjas pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo daikto nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Atsakovas į bylą pateikė 2017 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nėra jokių užuominų apie tai, kad vietinės rinkliavos skolos aplinkybė pirkėjui buvo atskleista prieš įsigyjant Nekilnojamąjį turtą, todėl argumentai, kad už laikotarpį, kai Nekilnojamasis turtas priklausė atsakovui, vietinę rinkliavą turi mokėti pirkėjas, atmestini kaip nepagrįsti.

9. Įvertinęs pareiškėjo 2020 m. lapkričio 12 d. pažymos Nr. 20-R-00006358 duomenis, teismas priėjo prie išvados, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. už Nekilnojamąjį turtą buvo apskaičiuota 30,82 Eur vietinės rinkliavos suma, kurios atsakovas nėra sumokėjęs, todėl susidarė įsiskolinimas.

10. Teismas nurodė, kad administracinių bylų teiseną reglamentuojantys proceso įstatymai nenumato kitų proceso šalių, įskaitant atsakovą, galimybės reikšti materialius (priešpriešinius) reikalavimus pareiškėjui, todėl atsakovo prašymai priteisti iš pareiškėjo 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei, taip pat priteisti jam iš pareiškėjo 1 000 Eur kompensaciją už patirtą moralinę ir materialinę žalą, nubausti pareiškėją įstatymų nustatyta tvarka negali būti šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyku ir šioje byloje nenagrinėtini. Kadangi atsakovas nedetalizavo savo prašymo atlyginti kelionės išlaidas, jo nepagrindė jokiais tokias išlaidas galinčiais patvirtinti įrodymais, teismas netenkino atsakovo prašymo priteisti kelionės išlaidas.

III. 11. Atsakovas E. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti sprendimą priteisti iš atsakovo 30,82 Eur, grąžinti bylą nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams arba Alytaus apylinkės Druskininkų rūmams.

12. Atsakovas taip pat prašo priteisti jam iš pareiškėjo 1 000 Eur kompensaciją už patirtą moralinę ir materialinę žalą, nubausti pareiškėją įstatymų nustatyta tvarka, taip pat išreikalauti iš pareiškėjo pažymą dėl to, ar ieškovas neperdavė atsakovo duomenų tretiesiems asmenims ir ar atsakovo neįtraukė į skolininkų registrą, išreikalauti iš pareiškėjo visus duomenis apie tai, kada išaiškėjo atsakovo skola, kada buvo išrašyta sąskaita, kokie atlikti perskaičiavimai, bei papildomai siųstus raginimus atsakovui ir konteinerių priėmimo-perdavimo aktus. Be to, atsakovas prašo, teismui prireikus, išreikalauti administracinio nusižengimo bylą Nr. II-103-810/2020 ir išreikalauti iš Lazdijų rajono savybės administratoriaus pažymą apie pareiškėjui nuo 2016 m. perduotus atsakovo duomenis.

13. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė kelionės bilietą Nr. 04575 ir mokėjimo nurodymą pervesti įmoką Druskininkų savivaldybės administracijai.

14. Atsakovas nurodo, kad nesupranta, kodėl bylą nagrinėjo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, o ne Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai pagal atsakovo gyvenamąja vietą.

15. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju kaltas yra pareiškėjas, notaras neįžvelgė atsakovo kaltės, pareiškėjas laiku neinformavo atsakovo, todėl jis negalėjo kreiptis dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos. Atsakovas turėjo vadovautis tik Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 5TS-217. Pirmosios instancijos teisme atsakovui nebuvo pasiūlytas advokatas. Iš viso kelionė iš Druskininkų į Kauną ir atgal atsakovui kainavo 11,40 Eur. Teisėjas atsakovui nedavė susipažinti su byla. Pareiškėjas nesudarė su atsakovu konteinerių priėmimo-perdavimo aktų ar akto. Atsakovas Nekilnojamojo turto teisėtu savininku tapo 2017 m. birželio 1 d., todėl jam netaikomas Lazdijų rajono savivaldybės 2017 m. kovo 31 d. sprendimas Nr. 5TS-801. Lazdijų rajono savivaldybės administracija turėjo informuoti ARATC apie atsakovo mamos mirtų ir pareiškėjas pats turėjo kreiptis į atsakovą. Teismas buvo šališkas.

16. Atsakovas taip pat pateikė dokumentą, pavadintą atsiliepimu į apeliacinį skundą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas žinojo apie atsakovo gyvenamąją vietą nuo 2005 m. ir pateikia Druskininkų savivaldybės administracijos 2021 m. vasario 12 d. mokėjimo pranešimą Nr. 11992529. Atsakovas mano, kad šią bylą reikia stabdyti ir perduoti Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso taikymo ieškovui, nes visi įstatymai ir sprendimai, kurie pasunkina atsakovo materialinę padėtį, negalioja atgal. Pažeistos atsakovo konstitucinės teisės.

17. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2021 m. lapkričio 15 d. taip pat gautas atsakovo 2021 m. spalio 10 d. prašymas, kuriame jis prašo sustabdyti šią administracinę bylą ir perduoti ją Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui prašant pateikti išaiškinimą, nuo kada įstatymai ir Lazdijų rajono savivaldybės sprendimai galioja atgal. Taip pat atsakovas reikalauja, kad pareiškėjas paaiškintų, kas ir kada sumokėjo tariamą 105,01 Eur skolą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo E. R. pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.

19. Pirmiausia pažymėtina, kad atsakovas prašo sustabdyti šią administracinę bylą ir perduoti ją Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui. Dokumente, pavadintame atsiliepimu į apeliacinį skundą, atsakovas kreiptis į Konstitucinį Teismą prašo dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso taikymo pareiškėjui, nes, kaip nurodo atsakovas, visi įstatymai ir sprendimai, kurie pasunkina jo materialinę padėtį, negalioja atgal. 2021 m. lapkričio 15 d. gautame atsakovo 2021 m. spalio 10 d. prašyme jis nurodo, kad reikalingas Konstitucinio Teismo išaiškinimas, nuo kada įstatymai ir Lazdijų rajono savivaldybės sprendimai galioja atgal.

20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Pagal įstatymo formuluotę „yra pagrindas manyti“ galima daryti išvadą, kad sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik teismo atliktos įstatymo analizės ir aiškinimo rezultatas. Teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-78/2012). Taip pat pažymėtina, kad ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinio teismo teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą tik tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, tokių argumentų nenurodė ir atsakovas, kad būtų pagrindas manyti, jog šioje byloje taikytinas teisės aktas galėtų prieštarauti Konstitucijai, todėl teismas nenustatė pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Atitinkamai dėl to nėra pagrindo stabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą.

21. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas. Šiuo įstatymu yra numatytos valstybės ir vietinės rinkliavos. Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateiktas sąvokos „vietinė rinkliava“ apibrėžimas: tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privalomoji įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Aptariamo įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktai įtvirtina, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privalomoji įmoka į savivaldybės biudžetą. Tokia nuostata yra įtvirtinta ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1411-442/2019; kt.).

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl savivaldybių tarybų nustatytų vietinių rinkliavų, ne kartą yra pateikęs Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11, 12 bei 13 straipsnių nuostatų aiškinimą savivaldybės tarybos teisės nustatyti vietines rinkliavas kontekste, pasisakęs dėl valstybės rinkliavos ir vietinės rinkliavos esminių skirtumų, šių rinkliavų objektų, paskirties bei tikslų (žr., pvz., 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010; kt.). Minėtoje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sisteminiu teisės aktų analizės būdu išanalizavęs įstatymo nuostatas, išaiškino, kad Rinkliavų įstatymu numatyta vietinė rinkliava, skirtingai nei valstybės rinkliava, nėra kaip nors siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas, kad vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos nustatyta įmoka (įstatymu numatytas privalomasis mokėjimas į savivaldybės biudžetą) už naudojimąsi teise atlikti atitinkamus veiksmus, verstis tam tikra veikla, kurie numatyti Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, o rinkliavos dydžio nustatymas yra savivaldybės tarybos diskrecija. Administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, be kita ko, išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privalomoji įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestini atsakovo argumentai dėl to, kad pareiškėjas su juo nesudarė jokios sutarties ir neperdavė atliekų konteinerio (-ių) priėmimo-perdavimo aktu, kadangi vietinė rinkliava mokama ne sutartiniu pagrindu, o vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (žr., pvz., 2004 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-60/2004; 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016).

24. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo nuostatomis suteiktą diskreciją, Lazdijų rajono savivaldybės taryba 2007 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T5TS-217 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą nuostatus. Nuostatų 2 punkte buvo nustatyta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (t. y. vietinė rinkliava) – tai Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš šių atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Šių nuostatų 3 punktas komunalinių atliekų turėtojus ir mokėtojus apibrėžė kaip visus fizinius, juridinius asmenis, iš to skaičiaus ir vykdančius ūkinę komercinę veiklą, turinčius nekilnojamojo turto savivaldybės teritorijoje. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 5TS-801 patvirtinti Lazdijų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, kurių 3 punktu rinkliava nustatoma visiems komunalinių atliekų turėtojams Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje, o 6.5 punkte įtvirtinta, kad rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta privaloma įmoka mokėti rinkliavą. Kadangi šiuo atveju pareiškėjas prašė priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., šiam ginčui taikytini ir Nuostatai (laikotarpiui nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d.), ir Nuostatų nauja redakcija (laikotarpiui 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.). Dėl to nepagrįsti apelianto teiginiai, kad šiuo atveju Nuostatų redakcija taikoma atgal.

25. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirus atsakovo mamai, kuriai priklausė Nekilnojamasis turtas, 2017 m. kovo 27 d. Paveldėjimo pagal testamentą liudijimo Nr. 1020 pagrindu 2017 m. balandžio 7 d. buvo įregistruotos atsakovo nuosavybės teisės į Nekilnojamąjį turtą. 2017 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas Nekilnojamąjį turtą pardavė, jo nuosavybės teisės į Nekilnojamąjį turtą buvo išregistruotos nuo 2017 m. rugsėjo 8 d.

26. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. Laikotarpiu, kai nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė atsakovui, akivaizdu, jog atsakovui priklausė Nekilnojamasis turtas, esantis Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje. Kiek tai susiję su laikotarpiu, kuomet ankstesnė turto savininkė (atsakovo mama) jau buvo mirusi, o atsakovas dar nebuvo priėmęs palikimo, aktualus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimas 2016 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016, jog nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Po palikėjo mirties, t. y. nuo palikimo atsiradimo momento, su atitinkamu turtu susijusios prievolės pagal bendrą taisyklę tampa priėmusių asmenų (įpėdinių) prievolėmis.

27. Atsižvelgiant į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, nagrinėjamu atveju pripažintina, kad atsakovas visą ginčo laikotarpį turėjo, t. y. nuosavybės teise disponavo ginčo Nekilnojamuoju turtu Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 3 p., Nuostatų naujos redakcijos 6.5 p.). Kadangi atsakovas Nuostatų ir Nuostatų naujos redakcijos prasme yra vietinės rinkliavos mokėtojas, jam kilo pareiga mokėti vietinę rinkliavą.

28. Kaip matyti iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo, nuo 2002 m. rugsėjo 25 d. iki 2017 m. birželio 5 d. buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto areštas, kuriuo apribota disponavimo teisė. Tačiau pažymėtina, kad ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas nuosavybės teises į Nekilnojamąjį turtą įgijo tik panaikinus turto areštą, t. y. nuo 2017 m. birželio 5 d. (atsakovas nurodė 2017 m. birželio 1 d.). Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 675 straipsnio 1 dalis), o ne nuosavybės teisių atėmimas, panaikinimas ar pan. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Nekilnojamojo turto areštas nepanaikina atsakovo nuosavybės teisių ir jo, kaip vietinės rinkliavos mokėtojo Nuostatų ir Nuostatų naujos redakcijos prasme, statuso.

29. Taigi, nustatęs, kad atsakovas vietinės rinkliavos nėra sumokėjęs, nėra Nuostatų (ar Nuostatų naujos redakcijos) nustatyta tvarka atleistas nuo šios rinkliavos mokėjimo už ginčo laikotarpį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė dėl šių aplinkybių susidariusią skolą iš atsakovo.

30. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priteisė ne visą prašytą priteisti 34,80 Eur sumą, o 30,82 Eur. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliacinio skundo argumento, kad galutinė sąskaitos suma turi būti 30,83 Eur, o pareiškėjas reikalauja jam priteisti 34,80 Eur. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas tik dėl 30,82 Eur (34,80 Eur) vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. priteisimo iš atsakovo, teisėjų kolegija nenagrinėja ir nepasisako dėl atsakovo argumentų / keliamų klausimų, susijusių su sąskaitoje už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. nurodyta 135,84 Eur skola ir 105,01 Eur vertės perskaičiavimais, kaip nesusijusių su nagrinėjamo ginčo dalyku.

31. Papildomai pažymėtina, jog Nuostatų 28 punkte numatyta, kad pagal vietinės rinkliavos registro duomenis ARATC parengia nustatytos formos mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus. Mokėjimo pranešimai vietinės rinkliavos mokėtojams už pirmojo pusmečio ketvirčius pateikiami iki einamųjų metų vasario 15 d. Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti vietinė rinkliava už 2017 m. pirmąjį pusmetį, taigi pareiškėjas mokėjimo pranešimą turėjo išsiųsti iki 2017 m. vasario 15 d. Tuo metu atsakovas dar nebuvo priėmęs palikimo, Nekilnojamojo turto registre dar nebuvo duomenų apie palikimo priėmimą, taigi nėra pagrindo teigti, kad mokėjimo pranešimas galėjo būti siunčiamas atsakovo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, kaip mano atsakovas (kaip galima suprasti iš jo pasisakymų pirmosios instancijos teismo posėdyje ir jo teiktuose procesiniuose dokumentuose). Pagal Nuostatų naujos redakcijos, įsigaliojusios nuo 2017 m. liepos 1 d., 28 ir 30 punktus, mokėjimo pranešimai siunčiami vieną kartą per metus iki vasario 1 dienos Rinkliavos mokėtojams nekilnojamojo turto objekto arba kitu rinkliavos mokėtojo nurodytu adresu, t. y. ne vietinės rinkliavos mokėtojo deklaruotos gyvenamosios vietos, o nekilnojamojo turto objekto, už kurį skaičiuojama rinkliava, adresu.

32. Nepagrįstos apelianto abejonės dėl šios bylos nagrinėjimo ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme, kadangi Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2014 m. gegužės 5 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-50/2014 ir vėlesnėse teismingumo bylose nuosekliai laikosi pozicijos, kad tais atvejais, kai byloje keliamas ginčas dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, kuri apskaičiuota pagal savivaldybės tarybos patvirtintus nuostatus ir mokama į savivaldybės biudžetą, ginčas patenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte (galiojančios ABTĮ redakcijos 17 straipsnio 1 dalies 4 punktas) numatytą bylų kategoriją ir turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

33. ABTĮ įstatymai nenumato kitų proceso šalių, įskaitant atsakovą, galimybės reikšti materialius (priešpriešinius) reikalavimus pareiškėjui, todėl atsakovo prašymai priteisti iš pareiškėjo 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei, taip pat priteisti jam iš pareiškėjo 1 000 Eur kompensaciją už patirtą moralinę ir materialinę žalą, nubausti pareiškėją įstatymų nustatyta tvarka negali būti šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyku ir šioje byloje nenagrinėtini.

34. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat prašo išreikalauti iš pareiškėjo pažymą dėl to, ar pareiškėjas neperdavė atsakovo duomenų tretiesiems asmenims ir ar atsakovo neįtraukė į skolininkų registrą, išreikalauti iš pareiškėjo visus duomenis apie tai, kada išaiškėjo atsakovo skola, kada buvo išrašyta sąskaita, kokie atlikti perskaičiavimai, bei papildomai siųstus raginimus atsakovui ir konteinerių priėmimo-perdavimo aktus. Be to, atsakovas prašo, teismui prireikus, išreikalauti administracinio nusižengimo bylą Nr. II-103-810/2020 ir išreikalauti iš Lazdijų rajono savybės administratoriaus pažymą apie pareiškėjui nuo 2016 m. perduotus atsakovo duomenis.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kad šioje byloje (jos apeliacinio proceso stadijoje) būtų pagrįstas pagrindas tirti jo nurodytus duomenis, kad minėti atsakovo prašomi išreikalauti duomenys galėtų patvirtinti ar paneigti kokias nors šiai bylai reikšmingas aplinkybes, kurios turėtų reikšmės bylos išnagrinėjimo rezultatui. Nėra pagrindo teigti, kad apeliacinio proceso stadijoje šią bylą nagrinėjant jau šioje byloje surinktų įrodymų pagrindu nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymus papildomai apeliacinio proceso stadijoje išreikalauti naujus duomenis.

36. Dėl atsakovo teiginių, susijusių su teismo šališkumu, pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2203-756/2019). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti savaime vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Kaip matyti iš atsakovo procesinių dokumentų turinio, teiginius dėl teismo šališkumo jis iš esmės sieja su teismo priimtu atsakovui nepalankiu procesiniu sprendimu. Tačiau tai, kad teismas ginčą išsprendžia ne taip, kaip to norėtų ginčo šalis, priima ne tokį procesinį sprendimą, nei tikisi atsakovas, negali būti vertinama kaip teismo šališkumas, nes teisminiame ginče, jei nesudaroma taikos sutartis, visada yra bylą laimėjusi ir pralaimėjusi šalis. Byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą konstatuoti atsakovo teisės į nešališką teismą pažeidimą. Todėl apelianto argumentai šiuo aspektu atmetami kaip nepagrįsti.

37. Nors apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teisme jam nebuvo pasiūlytas advokatas, pažymėtina, kad ABTĮ nenustato tokios teismo pareigos. Savo atstovavimu rūpintis privalo pats proceso dalyvis, jeigu mano, kad jam reikalinga advokato pagalba. Be to, nors atsakovas teigia, kad teisėjas nedavė susipažinti su byla, pirmosios instancijos teismo posėdžio įraše girdėti, kad teisėjas klausė, ar atsakovas yra susipažinęs su byla, o atsakovas į šį klausimą atsakė teigiamai. Atsižvelgęs į tai teisėjas nurodė, kad negarsins bylos medžiagos. Pažymėtina, kad atsakovas teismo posėdyje jokių prašymų, susijusių su susipažinimu su bylos medžiaga, neteikė.

38. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Taigi, atsakovas, siekdamas, kad jam būtų atlygintos išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, turėjo pateikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme pabaigos. Nagrinėjamu atveju atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo prašytas atlyginti kelionės išlaidas, t. y. pirmosios instancijos teismui nepateikė nei kelionės bilieto (-ų), nei mokėjimo kvito ar kito įrodymo, kuris pagrįstų, kiek išlaidų jis patyrė. Taigi, atsakovas nesilaikė ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pateikti išlaidų pagrindimą.

39. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė kelionės bilietą Nr. 04575. ABTĮ 142 straipsnis 3 dalis numato, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju atsakovas privalėjo teikti įrodymus, pagrindžiančius prašomas atlyginti jo patirtas išlaidas, pirmosios instancijos teismui nustatytu terminu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Atsakovas nenurodė jokių svarbių priežasčių, kurios neleido šio įrodymo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas jo netiria ir nevertina. Pažymėtina, jog administracinių bylų procesas vyksta pagal ABTĮ nustatytus reikalavimus, kurių nesilaikymas sąlygoja šiame įstatyme nustatytų pasekmių atsiradimą. Proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 52 str. 3 d.).

40. Vadovaujantis minėta ABTĮ 142 straipsnis 3 dalies nuostata, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios sutrukdė jam pirmosios instancijos teismui pateikti kartu su apeliaciniu skundu teikiamą mokėjimo nurodymą pervesti įmoką Druskininkų savivaldybės administracijai, teisėjų kolegija nevertina ir minėto su apeliaciniu skundu teikiamo mokėjimo nurodymo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

41. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo E. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys