a766afa5-98f3-4cc4-a67e-7f6d7ec7c8de · Regionų administracinis teismas

                                                                   Administracinė byla Nr. I-3709-422/2018                                                       Proceso Nr. 3-62-3-00743-2018-9                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 37.2; 20.2.3.2;                        55.1.1; 55.1.3(S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 5 d.Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Deivydui Aidukui,           teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.                Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. S. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2–9) nurodė, jog jis laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 8 d. iki 2017 m. vasario 10 d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kameroje, pažeidžiant reglamentuotÄ vienam asmeniui tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ .

Tvirtino, kad kameroje buvo laikomi 3-4 asmenys, dalį kameros ploto užėmė sanitarinis mazgas, baldai ir kiti įrenginiai, todėl beveik neturėjo laisvos vietos judėti. Kalėdamas tokiomis sÄ lygomis patyrė asmeninių nepatogumų (neiÅ¡simiegodavo), dvasinių kančių, fizinių nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, kurie virÅ¡ijo įprastoms kalinimo sÄ lygoms bÅ«dingus suvaržymus, t. y. patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertino 10 000 Eur ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės.Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kauno TI atsiliepime į skundÄ (b. l. 13–15) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 8 d. iki 2017 m. vasario 10 d. 9 kartus kalėjo Kauno TI. PareiÅ¡kėjo kalėjimo Kauno TI metu vienam nuteistajam tenkanti reglamentuota gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, todėl jis neturi teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senatį.             Į teismo posėdį neatvyko pareiÅ¡kėjas, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, atstovas, apie teismo posėdį jiems praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTÄ® 77 str.).

Skundas netenkintinas.PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ siejo su atsakovės atstovo veiksmais, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 8 d. iki 2017 m. vasario 10 d. tam tikrais periodais jį kalinant Kauno TI, pažeidžiant reglamentuotÄ gyvenamojo ploto normÄ .Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Kauno TI kalėjo laikotarpiais nuo 2013 m. sausio 14 d. iki 2013 m. vasario 2 d., nuo 2013 m. vasario 14 d. iki 2013 m. liepos 22 d., nuo    2013 m. rugpjūčio 6 d. iki 2013 m. rugpjūčio 30 d., nuo 2013 m. rugsėjo 12 d. iki 2014 m. sausio 13 d., nuo 2014 m. vasario 18 d. iki 2015 m. liepos 20 d., nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2016 m. gegužės 17 d., nuo 2016 m. gegužės 19 d. iki 2016 m. birželio 8 d., nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2016 m. lapkričio 8 d., nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. vasario 20 d. (b. l. 13, 33–35).Atsakovės atstovas prašė taikyti pareiÅ¡kėjo reikalavimui sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senatį.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ .

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo siejamas su laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 8 d. iki 2017 m. vasario 10 d.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobÅ«džio bylose ne kartÄ yra nurodęs, kad pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, sužinojimo apie teisių pažeidimÄ momentas siejamas su paties pareiÅ¡kėjo patirtais subjektyviais iÅ¡gyvenimais, nes asmuo neturtinę žalÄ patiria subjektyviai (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pareiÅ¡kėjo nurodytų galimų pažeidimų pobÅ«dį bei jam sukeltas pasekmes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat jo pirmojo apgyvendinimo Kauno TI pradžios (2013 m. sausio 14 d.). Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie ir Kauno TI galimus pažeidimus, į teismÄ kreipėsi 2018 m. balandžio 11 d. (b. l. 10), todėl praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos iki 2015 m. balandžio 10 d. pareikÅ¡ti.CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog galimų bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie Å¡iuos pažeidimus.

Nenurodė Å¡io termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių, gavęs Kauno TI atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ , kuriame praÅ¡oma taikyti pareiÅ¡kėjo reikalavimui sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senatį, neprašė teismÄ Å¡Ä¯ terminÄ atnaujinti. Tokiu bÅ«du, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2015 m. balandžio 11 d.

Å¡iuo pagrindu atmestinas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos nuo 2015 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. vasario 20 d.Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas kameros plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m viso bendro kameros ploto. Atitinkamai skaičiuojant kameros gyvenamÄ jį plotÄ iÅ¡ jo neiÅ¡skaitomas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.

Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017 ). Atsakovo atstovo pateiktos 2018 m. gegužės 14 d. pažymos Nr. 11-2051 duomenys apie pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygas Kauno TI (b. l. 18–32) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas Kauno TI byloje vertinamuoju laikotarpiu kalėjo kamerose Nr. 129, 167, 241, 325, 349, kuriose buvo nuo 1 iki 6 asmenų.

PareiÅ¡kėjo kalėjimo metu Å¡iose kamerose skirtingais laikotarpiais jam teko nuo 3,67 kv. m iki 15,23 kv. m gyvenamojo ploto.Gavęs atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , pareiÅ¡kėjas atsakovės atstovo pateiktų duomenų apie kamerų gyvenamÄ jÄ plotÄ , jose kalėjusių asmenų skaičių neginčijo, nepateikė teismui jokių duomenų, paneigiančių atsakovės atstovo pateiktus duomenis apie pareiÅ¡kėjo gyvenamÄ sias vietas, jų plotus ir jose kalėjusių asmenų skaičių, todėl teismas vadovaujasi Kauno TI pateiktais duomenimis spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ .

Nustačius, kad pareiÅ¡kėjo kalėjimo ginčo kamerose metu jam buvo užtikrinta reglamentuota gyvenamojo ploto norma, nėra pagrindo atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.   Byloje nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, konstatuotina, kad nėra pagrindo kilti prievolei atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnį, nes tam, kad bÅ«tų priteistas pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas žalos atlyginimas, turi bÅ«ti nustatytos visos trys sÄ lygos, bÅ«tinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-315-602/2015).

Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja                                                                                                            Janina Vitunskienė