2025-01-15 Nr. AB-1077-3-61-3-04228-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1072-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04228-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. (R. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 24S171164, kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas 1), ir Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. 24S183699, kuriuo uždrausta jam atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių (toliau – ir Sprendimas 2).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas Sprendimu 1 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą pakeisti jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kurį jis prašė pakeisti darbo pagrindu, dėl to, jog jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 35 str. 1 d. 1 p.). Atsakovas Sprendimu 2 uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. rugpjūčio 7 d. iki 2029 m. rugpjūčio 6 d. (60 mėn.).

3. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 (toliau kartu vadinami – ir Sprendimai) yra neteisėti ir nepagrįsti, priimti objektyviai neišnagrinėjus visų reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgiant į suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, neindividualizuoti. Teigė, kad asmens galimas pavojus valstybės saugumui turi būti vertinamas realumo ir akivaizdumo, laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu. Priimant sprendimą turi būti įvertinti visi įrodymai, faktų visuma, laikantis gero administravimo ir proporcingumo principų.

4. Pareiškėjas pažymėjo, jog jis išreiškė aiškią poziciją dėl kilmės valstybės režimo, taip pat ir klausimyne nurodydamas, kad nepritaria Rusijos Federacijos karinei agresijai prieš Ukrainą, jog Krymas priklauso Ukrainai, o Baltarusijos valdžios institucijose ar karinėse struktūrose jis dirbo prieš daug metų, byloje nėra duomenų apie tolesnį darbą (tarnybą) Baltarusijos valdžios institucijose. Teigė, kad jis visą laiką dirba civilinį (vairuotojo ekspeditoriaus) darbą privačiose įmonėse.

5. Pareiškėjo vertinimu, Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) pažyma (išvada) negali būti laikoma savaime pakankamu pareiškėjo grėsmės saugumui įrodymu. Tvirtino, kad nenustatyta jokių pareiškėjo ryšių su minėtos valstybės valdžios institucijomis ar jose tarnaujančiais asmenimis (nei Migracijos departamentas, nei VSD nenustatė priešingai), taip pat atsakovas ir VSD nenustatė ir neįrodinėjo pareiškėjo esamų ryšių su Baltarusijos spec. tarnybomis, žvalgyba.

6. Pareiškėjas teigė, kad skundžiami Sprendimai priimti pažeidžiant skunde nurodytas taisykles bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų.

7. Pažymėjo, kad Migracijos departamentui, priimant Sprendimą 1, buvo žinoma, jog pareiškėjas dirbo paprastu darbininku. Akivaizdu, kad darbas apsauginės signalizacijos elektros įrangos montuotoju (dviem laipteliais aukštesnės pareigos už kiemsargio, kodas 6913-001) nėra pagrindas motyvuotai prielaidai, neva (būtent) dėl žemesnės kategorijos darbininko darbo pareiškėjas įgijo draugų ir ryšių Baltarusijos žvalgybos arba kitose specialiose tarnybose, todėl Lietuvos saugumo požiūriu pareiškėjas turi būti traktuojamas kaip eilinis Baltarusijos pilietis, be ypatingų Lietuvos saugumui aplinkybių jo biografijoje. Taigi, Migracijos departamento ir VSD išvada, kad pareiškėjas, būtent dėl darbo 2009–2011 metais Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamente elektros įrangos montuotoju, neva kelia pavojų Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, yra išskirtinai deklaratyvi ir nepagrįsta, dėl to šia išvada pagrįsti atsakovo Sprendimai yra neteisėti ir naikintini.

8. Pareiškėjo nuomone, jis 2020 m. negalėjo žinoti, kad jam reikia rinkti savo pilietinės pozicijos įrodymus, nes ateityje, 2024 m., savo pilietiškumą ir įsitikinimus teks įrodinėti Migracijos departamentui, VSD, teismams, todėl turi tik išlikusius jo pateikiamus teismui įrodymus.

9. Pažymėjo, kad anksčiau išduodant jam leidimą laikinai gyventi, su jo darbu susijusios aplinkybės buvo žinomos tiek Migracijos departamentui, tiek ir VSD, ir šios aplinkybės niekaip nepasikeitė. VSD pakeitė savo nuomonę arba Migracijos departamentas išduodant pareiškėjui leidimą nesilaikė Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) 76 punkto reikalavimų. Taigi Sprendimai neatitinka nustatytų gero administravimo ir VAĮ nustatytų viešojo administravimo subjekto atsakomybės už priimtus sprendimus, objektyvumo pareiškėjo atžvilgiu principų.

10. Pareiškėjas teigia, kad atsisakymas išduoti jam leidimą laikinai gyventi ir uždraudimas atvykti yra neproporcingi pareiškėjo atžvilgiu.

11. Pažymėjo, kad skundžiami Sprendimai yra tik dėl bendrų motyvų ir neindividualizuoti, neatsižvelgta į po 2019 m. darbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamento (apsauginės signalizacijos) elektros įrangos montuotoju praėjusį 5 metų laikotarpį ir į to darbo aplinkybes, priimti nesuteikus galimybės pateikti papildomų paaiškinimų, neatsižvelgiant ir nepasisakinant dėl pareiškėjo asmenybės.

12. Pareiškėjo nuomone, VSD išvada negali būti laikoma savaime pakankamu pareiškėjo grėsmės saugumui įrodymu. Migracijos departamentas turi savarankiškai įvertinti pateiktos atsakingos už nacionalinį saugumą specializuotos institucijos informacijos apimtį ir svarbą priimdamas sprendimą.

13. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

14. Atsakovas nurodė, kad byloje ginčijami Sprendimai buvo priimti remiantis VSD pateikta išvada, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD nurodė, kad pareiškėjas 2004–2019 m. dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sistemoje.

15. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis dirbo vairuotoju įvairiose privačiose įmonėse, nepaneigia pareiškėjo galimų ryšių su Baltarusijos tarnybomis ir jo keliamos grėsmės valstybės saugumui.

16. Atsakovas pažymėjo, jog priimdamas Sprendimą rėmėsi VSD išvada, tačiau papildomai vertino pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje. Nustatė, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika šeiminiai ryšiai nesieja, pareiškėjas Lietuvoje dirbo su pertraukomis nuo 2020 m., todėl darbo laikotarpis nelaikytinas ilgalaikiu ryšiu su Lietuva, taip pat pareiškėjas, atsižvelgiant į fiksuotus valstybės sienos kirtimus, periodiškai grįžta į kilmės šalį, tai reiškia, jog jo ryšiai su Baltarusija nėra nutrūkę, o tai yra pagrindas vertinti, kad jo ryšiai su Lietuvos Respublika yra vien tik ekonominiai ir nelaikytini ryšiu, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą. Tai, kad pareiškėjas dažnai grįžta į kilmės valstybę tik patvirtina, jog Baltarusijos režimas nelaiko pareiškėjo nelojaliu.

17. Atsakovas nurodė, kad VSD išvada yra pagrįsta ne prielaidomis, o asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo darbine veikla). Migracijos departamento nuomone, reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas.

18. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad priimdamas Sprendimus vertino ne tik VSD išvadą, bet ir kitas aplinkybes, individualiai susijusias su pareiškėju. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjui nuo 2019 m. spalio 24 d. iki 2020 m. spalio 13 d. buvo išduota Lietuvos Respublikos nacionalinė viza, o nuo 2022 m. liepos 7 d. iki 2024 m. birželio 12 d. jis turėjo leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose informacinėse sistemose ir registruose duomenų nėra. Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos 2024 m. liepos 17 d. duomenimis ir pagal pateiktame 2024 m. balandžio 12 d. pase esančias sienos kirtimo žymas, pareiškėjas dažnai vyksta į Baltarusiją, 2023 m. fiksuoti 6 sienos kirtimo spaudai, išvykimo laikotarpiai tęsiasi virš 1 mėn.

19. Atsakovas teigė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas Baltarusijoje baigė dirbti 2019 m., nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykusi.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad skundžiamas Sprendimas 1 yra priimtas pagal Migracijos departamento kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Sprendimu 1 prisidedama prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.

22. VSD nurodė, kad 2004–2019 m. pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sistemoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

23. Akcentavo, kad pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. Išdavus pareiškėjui leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema.

24. Teigė, kad VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leido teigti, jog Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės, civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.

25. VSD nurodė, kad Baltarusijos režimo agresyvi politika nereiškia, jog bet kuris Baltarusijos pilietis yra savaime laikytinas individualiai pavojingu Lietuvos saugumui. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

26. VSD vertinimu, priimant skundžiamus Sprendimus, nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas neviršijo jai suteiktos kompetencijos, taip pat Sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai ir (ar) šeimos interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, atsižvelgiant į teismo suformuotą praktiką, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

II. 27. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino. Panaikino Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 24S171164 ir 2024 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. 24S183699. Taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 562,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

28. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė darbo pagrindu, ketindamas dirbti elektromonteriu, taip pat, jog pareiškėjas nuo 2019 m. spalio 24 d. iki 2020 m. spalio 13 d. turėjo galiojusią Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, o nuo 2022 m. liepos 7 d. iki 2024 m. birželio 12 d. – galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nuo 2020 m. sausio 13 d. su pertraukomis buvo įdarbintas Lietuvoje.

29. Pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento klausimyną, atsakydamas į 2 klausimą („Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz., karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietė pavadinimas, pareigos“) nurodė, kad 2004–2019 m. dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sistemoje, Apsaugos departamento Oršansko skyriuje elektromonteriu.

30. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis UTPĮ 4, 50, 133 straipsnių, Aprašo nuostatomis.

31. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas gavo VSD 2024 m. liepos 9 d. raštą Nr. 18-6388, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD nurodė, kad pareiškėjas 2004–2019 m. dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sistemoje. VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sistemoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos, kurios užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD turimais duomenimis, pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos 2024 m. liepos 17 d. duomenimis ir pagal pateiktame 2024 m. balandžio 12 d. pase esančias sienos kirtimo žymas, pareiškėjas dažnai vyksta į Baltarusiją, 2023 m. fiksuojami 6 sienos kirtimo atvejai, išvykimo laikotarpiai tęsiasi virš 1 mėn. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Atsižvelgiant į tai ir į geopolitinę situaciją, VSD priėjo išvadą, kad asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

32. Migracijos departamentas Sprendimu 1 atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o Sprendimu 2 uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių. Teismas vertino, kad Sprendimas 2 yra išvestini, nes jis grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

33. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad priimant Sprendimus nebuvo atliktas išsamus tyrimas, išvada dėl jo grėsmės valstybės saugumui padaryta vadovaujantis vien VSD išvada, nurodė, jog Migracijos departamentas vertino atsakymus, pateiktus pildant klausimyną, ypač atsakant į jo 2 klausimą. Vadovaudamasis VSD raštu, Migracijos departamentas vertino, kad yra reali tikimybė, jog pareiškėjas gali būti išnaudojamas Baltarusijos Respublikos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, kadangi pareiškėjas 2004–2019 m. dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sistemoje.

34. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis. Pažymėjo, kad iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog tiek atsakovas, tiek VSD pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui iš esmės sieja tik su faktine aplinkybe, jog pareiškėjas 2004–2019 m. dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sistemoje ir todėl jis yra galimas potencialus verbavimo taikinys Baltarusijos režimo jėgos struktūroms. Tačiau sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Sprendžiant dėl leidimo gyventi panaikinimo, visais atvejais privalo būti vertinamas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas, t. y. tam tikra grėsmės galimybė turi objektyviai, tikrovėje ir realiai egzistuoti, o ne būti vien tik numanoma, spėjama ar paprasčiausiai įsivaizduojama. Be to, turi būti įvertinamas ir grėsmės valstybės saugumui galimybės akivaizdumas laiko požiūriu, t. y. grėsmės valstybės saugumui galimybė turi jau (priimant atitinkamą sprendimą) egzistuoti. Teismas nurodė, kad būtent VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

35. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, konstatuota įvertinus VSD išvadą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas 2004–2019 m. dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sistemoje. Taip pat Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos 2024 m. liepos 17 d. duomenimis ir pagal pateiktame 2024 m. balandžio 12 d. pase esančias sienos kirtimo žymas, pareiškėjas dažnai vyksta į Baltarusiją, 2023 m. fiksuojami 6 sienos kirtimo atvejai, išvykimo laikotarpiai tęsiasi virš 1 mėn. Tai reiškia, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

36. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas nustatė, jog pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją ir ten praleidžia daug laiko. Pareiškėjas posėdžio metu nurodė, kad vyksta į Baltarusiją lankyti ten gyvenančios dukros. Teismas pažymėjo, kad turi būti vertinama pareiškėjo atliekamų, planuojamų atlikti arba realiai atliktų veiksmų grėsmių visuma, atsižvelgiant į jos faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis, darbinę veiklą, proporcingumą ir kt. aplinkybes.

37. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuostatas aktualiu klausimu, t. y., jog tokiose bylose būtina įvertinti individualią užsieniečio situaciją, o sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo, nurodė, kad Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas proporcingumo principas. Teismas sprendė, kad šiuo atveju Migracijos departamentas tokio vertinimo neatliko.

38. Teismas nustatė, kad Migracijos departamento klausimyne pareiškėjas pažymėjo, jog nuo 2010 iki 2011 m. dirbo Baltarusijos Respublikos respublikinėje gamybos unitarinėje įmonėje, o nuo 2015 iki 2018 m. – Baltarusijos Respublikos respublikinėje unitarinėje įmonėje. Taip pat nurodė, jog neturėjo kontaktų su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis institucijomis, nepalaiko ryšių su asmenimis, kurie šiuo metu dirba ar praeityje dirbo NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybės institucijose, neturi ryšių su žvalgybos ir saugumo tarnybomis. Į klausimą „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?“ atsakė neigiamai, nurodė, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, taip pat nurodė, jog Krymas priklauso Ukrainai, tačiau, vertinant pareiškėjo keliamą grėsmę, nei atsakovo, nei trečiojo suinteresuoto asmens šie klausimai nebebuvo analizuojami šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika kontekste.

39. Teismas nurodė, kad skundžiami Sprendimai buvo priimti, iš esmės vadovaujantis klausimyne pateiktais pareiškėjo atsakymais ir VSD išvada, pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus ir turimus įrodymus. Gero administravimo principas, kurio įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iš konstitucinio imperatyvo – valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) – įpareigoja viešojo administravimo institucijas suteikti asmenims, kurių klausimai svarstomi, galimybę pasisakyti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas tyrimą atliko paviršutiniškai, skubotai, nebuvo surinkta pakankamai duomenų išvadai dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui konstatuoti, nebuvo pasiūlyta ir išaiškinta teisė pareiškėjui, kaip silpnesnei pusei, pateikti tyrimui visus reikšmingus įrodymus, iš esmės apsiribota tik biografijos faktais dėl jo darbinės veiklos.

40. Teismas nustatė, kad nagrinėjant prašymą, pareiškėjas Migracijos departamente nebuvo išklausytas, jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus ir įrodymus, todėl sutiko su pareiškėjo argumentais, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į sąžiningą procedūrą ir apribota galimybė jam gintis nuo nepalankaus Sprendimo.

41. Teismas sprendė, kad skundžiami Sprendimai buvo priimti neatlikus išsamaus individualaus aplinkybių tyrimo ir vertinimo, nevertinant sprendimo jo proporcingumo principo aspektu dėl jo neigiamų pasekmių pareiškėjui. Skundžiami Sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones tinkamai motyvuoti, priimti pažeidžiant gero administravimo principo imperatyvus, pagal kuriuos valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, tai sudaro pagrindą skundžiamus Sprendimus panaikinti.

42. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo iš viso 562,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 43. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

44. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Teigia, kad teismas, panaikindamas Migracijos departamento Sprendimus, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pareiškėjo keliamą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, nesilaikė teismų praktikos, suformuotos analogiško pobūdžio bylose. Be to, teismas neatsižvelgė į Baltarusijos keliamą egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybingumui, tinkamai neįvertino Baltarusijos ir Rusijos bendradarbiavimo neišprovokuotos Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą kontekste, nepagrįstai suteikė prioritetą vieno Baltarusijos piliečio teisėms ir interesams, o ne visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams.

45. VSD nuomone, teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme nustatyto imperatyvo visus valstybės institucijų priimamus sprendimus, taip pat ir susijusius su užsieniečių teisine padėtimi, analizuoti tuo aspektu, kaip jie prisidės prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.

46. VSD teigia, kad pagrindinis teismo sprendimo motyvas – išvada, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, yra formali ir neįvertinta šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika kontekste. Tokią išvadą teismas padarė netinkamai aiškindamas UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pažymi, kad pagal susiformavusią teismų praktiką įrodinėjimo standartas – grėsmę sieti su užsieniečio konkrečių veiksmų atlikimu, vertintinas kaip pernelyg aukštas tokios kategorijos bylose ir pernelyg rizikingas esant tokiai geopolitinei situacijai.

47. VSD nurodo, kad realumo ir akivaizdumo grėsmei valstybės saugumui reikalavimai yra įtvirtinti UTPĮ, kurio 981 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog būtent Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybės narės piliečio arba jo šeimos nario keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti grindžiamas tik atitinkamo asmens elgesiu, kuris turi kelti realią, akivaizdžią ir pakankamai rimtą grėsmę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra nei ES narės pilietis, nei ES piliečio (-tės) šeimos narys, taigi, negali būti reikalaujama įrodyti pareiškėjo grėsmės, kaip to reikalauja UTPĮ 981 straipsnio 1 dalis. Teigia, kad nagrinėjamu atveju taikytinas UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuris numato žemiausią grėsmės lygmenį – asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Visiškai pagrįsta, kad užsieniečiams, trečiųjų šalių piliečiams (išskyrus prieglobsčio prašytojus), reikalaujama nustatyti tik pačio žemiausio lygmens grėsmę valstybės saugumui. Lygiai taip pat pagrįsta, kad norint taikyti teisių ir laisvių ribojimus ES valstybių narių piliečiams (ir prieglobsčio prašytojams) reikalaujama nustatyti rimtą arba labai rimtą grėsmę valstybės saugumui. Atitinkamai turėtų būti traktuojamas ir įrodinėjimo standartas, aukščiausius įrodymų ir įrodinėjimo reikalavimus keliant labai rimtos grėsmės pagrindimui, žemesnius – rimtos grėsmės pagrindimui, ir pačius žemiausius – grėsmės pagrindimui. Užsieniečių, trečiųjų šalių piliečių (išskyrus prieglobsčio prašytojus), dėl kurių pagal UTPĮ reikalaujama nustatyti tik pačio žemiausio lygmens grėsmę, keliamos grėsmės vertinimas gali būti grindžiamas ne tik jų konkrečiai atliktais ar ketinamais atlikti veiksmais (egzistuojančia grėsme „čia ir dabar“) ir pan. Ypač tais atvejais, kai šios priemonės (užsieniečių gyvenimo Lietuvos Respublikoje apribojimas), skirtos egzistenciniams, gyvybiniams ir pirmaeiliams Lietuvos valstybės saugumo interesams apsaugoti, yra taikomos Lietuvai priešiškumą akivaizdžiai reiškiančių valstybių piliečiams.

48. VSD teigia, kad priimant Sprendimus, buvo nustatyta konkreti, reali ir pakankamo lygmens pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje valstybei keliama grėsmė. Teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui nėra pakankama Sprendimams priimti. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, taip pat ir tai, kad Baltarusijos valdžios institucijose dirbančių / dirbusių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir jog pareiškėjas, turėdamas teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, gali būti išnaudotas Baltarusijos Respublikos ir (ar) Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Teismas nepagrįstai neįvertino fakto, kad pareiškėjas 2004–2019 m., t. y. net 15 metų dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sistemoje. Pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose valdžios struktūrose dirbančiais Baltarusijos režimui lojaliais asmenimis (pvz., buvusiais kolegomis), ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

49. Šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste pareiškėjo ryšiai gali aktualizuotis, pareiškėjo kilmės valstybės žvalgybos bei saugumo tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti pareiškėją ir taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui. Pareiškėjas dėl savo ankstesnio darbo bei ryšių su Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerija tampa lengviau palenkiamu vykdyti kilmės šalies specialiųjų tarnybų užduotis ir tuo kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui. Ilgas darbo santykių su Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerija laikotarpis tik didina pareiškėjo pažeidžiamumą ir ryšių su Baltarusijos žvalgybos institucijomis užmezgimo tikimybę.

50. VSD pažymi, kad teismas be pagrindo nurodo, jog atsakovas netinkamai įvertino pareiškėjo individualią situaciją. Iš Sprendimų turinio matyti, kad buvo atliktas individualus pareiškėjo situacijos vertinimas, t. y. vertinti jo šeiminiai, socialiniai bei ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika, iš kurių matyti, jog pareiškėjas iš esmės nėra pasiekęs ilgalaikės ir tvarios integracijos lygio Lietuvoje. Lietuvos Respublikoje negyvena pareiškėjo šeimos nariai, taip pat su Lietuva jo nesieja ilgalaikiai darbo santykiai. Aplinkybė, kad pareiškėjas pritarimą Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu išreiškė pildydamas jam pateiktą privalomą klausimyną, nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimų neteisėtais.

51. VSD nesutinka su teismo sprendime nurodytu esminiu pažeidimu priimant Sprendimą, t. y., kad pareiškėjui nebuvo suteikta teisė būti išklausytam, kuri, kaip gero administravimo principo dalis, įpareigoja viešojo administravimo subjektus ne tik suteikti asmeniui galimybę pateikti informaciją, bet ir aktyviai domėtis visomis su byla susijusiomis aplinkybėmis, rinkti papildomus duomenis ir atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes. Teigia, kad gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam. Vis dėl to ši teisė nėra savitikslė. Viena vertus, ja siekiama užtikrinti asmens teisę pateikti viešojo administravimo subjektui visą, jo manymu, reikšmingą informaciją ir taip užtikrinti savo teisių gynybą. Kita vertus, ja siekiama užtikrinti, kad, prieš priimdamas individualų sprendimą, viešojo administravimo subjektas būtų nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas tokio sprendimo priėmimui, kadangi priešingu atveju kiltų abejonė dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. VSD akcentuoja, kad teisės aktuose nenustatyta Migracijos departamento ir VSD pareiga apklausti pareiškėją prieš priimant sprendimą dėl jo grėsmės nacionaliniam saugumui, priimant sprendimus dėl leidimo gyventi Lietuvoje. Be to, pareiškėjo teisė būti išklausytam buvo realizuota vykdant teisminę atsakovo priimtų Sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę, t. y. bylą nagrinėjant teisme, kuomet tiek pareiškėjas, tiek jo atstovai galėjo teikti papildomus įrodymus ir paaiškinimus dėl visų su Sprendimais susijusių aspektų.

52. VSD vertina, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir faktines aplinkybes. Ginčijami atsakovo Sprendimai laikytini adekvačiomis, proporcingomis ir būtinomis priemonėmis siekiamam tikslui, t. y. užkirsti kelią gyventi Lietuvos Respublikoje priešiškų Lietuvai valstybių piliečiams, kurių buvimas Lietuvoje kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

53. Pareiškėjas atsiliepime į VSD apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

54. Pareiškėjas atsiliepimą grindžia argumentais, nurodytais skunde ir patikslintame skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir teigia, kad atsakovo Sprendimai turi būti pagrįsti objektyviu, visapusišku, sistemišku ir kompleksišku visų faktinių aplinkybių išnagrinėjimu bei pareiškėjo individualių aplinkybių įvertinimu, o ne tik VSD pažymoje nurodytomis aplinkybėmis, turi atitikti proporcingumo, gero administravimo principus, nepažeisti įrodinėjimo naštos paskirstymo šalims principo (asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta, asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas), o galimas pavojingumas saugumui turi būti vertinamas realumo ir akivaizdumo požiūriu, sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais.

55. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis išreiškė aiškią poziciją dėl kilmės valstybės režimo, taip pat ir klausimyne nurodydamas, jog nepritaria Rusijos Federacijos karinei agresijai prieš Ukrainą, kad Krymas priklauso Ukrainai. Jo darbas Baltarusijos Respublikos valdžios institucijose ar karinėse struktūrose buvo prieš daug metų ir byloje nėra duomenų apie tolesnį darbą (tarnybą) Baltarusijos valdžios institucijose. Teigia, kad visą laiką dirba vairuotoju ekspeditoriumi privačiose įmonėse, nenustatyta jokių pareiškėjo ryšių su Baltarusijos valdžios institucijomis ar jose tarnaujančiais asmenimis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 10 straipsnio imperatyvais. Pareiškėjas vertina, kad atsakovo Sprendimai priimti pažeidžiant nurodytas taisykles, neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų.

56. Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas neįrodinėjo, jog egzistuoja konkretūs faktai dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui, kad jis yra atlikęs ar atlieka kokius nors veiksmus, vykdydamas Rusijos žvalgybos užduotis. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje nekilo jokio ginčo dėl fakto, jog pareiškėjo jo darbdavio Lietuvos įmonėje darbas yra išskirtinai tik užsienyje (komandiruotėse): Belgijoje, Olandijoje ir kt., taigi pareiškėjas atvyksta į Lietuvą tik komandiruotėms įforminti ir bendram darbuotojų komandos išvykimui į užsienį. Todėl jo buvimas Lietuvoje būna trumpalaikis. Šios aplinkybės papildomai įrodo, jog Migracijos departamentas visiškai neindividualizavo pareiškėjo buvimo Lietuvoje tariamos grėsmės.

57. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo remiasi VSD, nagrinėjamu atveju yra neaktualus, nes jame pasisakyta dėl visiškai kito subjekto.

58. Pareiškėjas akcentuoja, kad nei teisės aktai, nei teismų praktika nenustato asmens neriboto laike savaime laikytino pavojingumo Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui dėl praeityje jo tarnybos (Baltarusijos) kariuomenėje, – kiekvieno asmens situacija yra individuali ir turi būti nagrinėjama pagal individualiai renkamus įrodymus.

59. Pareiškėjas teigia, kad VSD apeliacinio skundo esminiai motyvai akivaizdžiai ir tiesiogiai prieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio bylose, todėl nėra jokio pagrindo jį tenkinti.

60. Atsakovas atsiliepime į VSD apeliacinį skundą su juo sutinka ir prašo jį tenkinti.

61. Atsakovas, pakartodamas pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, teigia, kad nesutinka su teismo sprendimo motyvu, jog Migracijos departamentas privalėjo apklausti pareiškėją, o to nepadaręs, pažeidė gero administravimo principą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų, o atskiros apklausos neatlikimas nereiškia, kad buvo neatliktas išsamus individualus aplinkybių tyrimas ir vertinimas. Be to, pareiškėjas teismo posėdžio metu nepateikė jokios naujos ir aktualios informacijos, kuri turėtų įtakos Migracijos departamento sprendimui. Pareiškėjo paaiškinimas, jog į Baltarusiją vyksta aplankyti dukters kaip tik lemia dar didesnį jo pažeidžiamumą. Kaip nurodė VSD savo išvadoje, Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.).

62. Atsakovas teigia, kad ginčijamuose Sprendimuose grėsmės Lietuvos valstybei buvo nustatytos tinkamai, proporcingai bei atsižvelgiant į pareiškėjo socialinius bei šeiminius ryšius. Pareiškėjo darbo funkcijos ir veikla, tai, kad jo darbas nebuvo susijęs su slapta informacija, nepaneigia galimybės, jog pareiškėjas galės būti verbuojamas Baltarusijos Respublikos tarnybų. VSD surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos Respublikos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais (tęsia arba atnaujina ryšius po tam tikro laiko), kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ar strateginiuose objektuose.

63. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. Pagal VSD vertinimą, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos Respublikos valdžiai asmuo, todėl pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

64. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad Sprendimai neatitinka VAĮ, kadangi jie priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, juos priimant buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai, socialiniai, ekonominiai, tačiau jie nenusveria pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Be to, UTPĮ nenustato pareigos Migracijos departamentui apklausti užsienietį prieš priimant jam nepalankų sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui.

65. Atsakovo nuomone, pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui patvirtina tiek darbo laikotarpis (Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos sistemoje dirbo 15 metų), tiek aktualumas (nutraukti darbo santykiai vos prieš 5 metus). Atsakovas nesutinka, kad ginčijami Sprendimai yra paremti spėjimais ar įtarimais, kadangi išvada apie pareiškėjo keliamą grėsmę pagrįsta jo ilgamečiu darbu Baltarusijos institucijoms, lojalumu joms, t. y. remiantis asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo darbine veikla). Reikalavimas, kad užsienietis turi atitikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios teismų praktikos.

66. Atsakovas teigia, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus Sprendimus, kurių naikinti nebuvo pagrindo, todėl prašo teismo sprendimą panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 67. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo 1, kuriuo atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą pakeisti jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl to, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (UTPĮ 35 str. 1 d. 1 p.), bei Sprendimo 2, kuriuo atsakovas uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių, teisėtumo ir pagrįstumo.

68. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad Migracijos departamentas netinkamai atliko pareiškėjo vertinimą, Sprendimus priėmė iš esmės vadovaudamasis klausimyne pareiškėjo pateiktais atsakymais ir VSD išvada, nesuteikė pareiškėjui galimybės pateikti paaiškinimus bei įrodymus, pažeidė gero administravimo principą, tyrimą atliko paviršutiniškai, nesurinko pakankamai duomenų išvadai dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui konstatuoti, nevertino Sprendimų jų proporcingumo principo aspektu dėl jų neigiamų pasekmių pareiškėjui, Sprendimai neatitinka VAĮ reikalavimų, todėl pareiškėjo skundą tenkino ir ginčijamus Migracijos departamento Sprendimus panaikino.

69. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pareiškėjo keliamą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, nesilaikė teismų praktikos, suformuotos analogiško pobūdžio bylose, neatsižvelgė į Baltarusijos keliamą egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybingumui, tinkamai neįvertino Baltarusijos ir Rusijos bendradarbiavimo neišprovokuotos Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą kontekste, nepagrįstai suteikė prioritetą vieno Baltarusijos piliečio teisėms ir interesams, o ne visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams. Be to, teismas neįvertino fakto, kad pareiškėjas net 15 metų dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sistemoje. Nesutinka, kad pareiškėjui nebuvo suteikta teisė būti išklausytam. VSD vertinimu, dėl nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

70. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

71. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja UTPĮ, kurio 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.

72. Jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi (UTPĮ 35 str. 1 d. 1 p.), taip pat uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką. Uždraudimo atvykti laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai (UTPĮ 133 str. 5 d.).

73. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas Migracijos departamentui 2024 m. balandžio 5 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Juvitura“ elektromonteriu pagrindu. Pareiškėjas, 2024 m. balandžio 12 d. pildydamas Migracijos departamento klausimyną, be kita ko, nurodė, kad nuo 2004 m. iki 2019 m. dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamento Oršansko skyriuje, elektromonteriu. Taip pat nurodė, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje bei, kad Krymas teisėtai priklauso Ukrainai.

74. Migracijos departamentas gavo VSD 2024 m. liepos 9 d. išvadą Nr. 18-6388, kurioje pateiktas VSD vertinimas, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sistemoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD turimais duomenimis, pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

75. Migracijos departamentas, įvertinęs VSD išvadą, pareiškėjo socialinius, ekonominius ir šeiminius ryšius Lietuvos Respublikoje, t. y., kad jis turėjo nuo 2019 m. spalio 24 d. iki 2020 m. spalio 13 d. galiojusią Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, nuo 2022 m. liepos 7 d. iki 2024 m. birželio 12 d. galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, su pertraukomis buvo įdarbintas Lietuvoje, nenustatęs, jog pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, VSAT informacinės sistemos duomenimis ir pagal pareiškėjo pase esančias sienos kirtimo žymas nustatęs, kad pareiškėjas dažnai vyksta į Baltarusijos Respubliką (2023 m. fiksuoti 6 sienos kirtimo atvejai, išvykimo laikotarpiai tęsiasi iki 1 mėn.), o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, nusprendė atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Taip pat Migracijos departamentais, remdamasis tais pačiais argumentais, uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams (60 mėn.).

76. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

77. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023).

78. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).

79. Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu nustatytus Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindus, pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai yra: žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas; tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos; valstybės nepriklausomybė; konstitucinė santvarka; valstybės teritorijos vientisumas; aplinka ir kultūros paveldas; visuomenės sveikata (2 skyriaus Pirmasis skirsnis). Valstybė užtikrina nacionalinį saugumą, vykdydama rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes mažinančią vidaus ir užsienio politiką bei kt. (2 skyriaus Trečiasis skirsnis).

80. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

81. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Migracijos departamentas ginčijamus sprendimus priėmė neįvertinęs pareiškėjo individualių aplinkybių, remdamasis tik VSD išvada, jog ginčijami sprendimai neatitinka VAĮ nustatytų reikalavimų. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas spręsti, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (UTPĮ 35 str. 1 d. 1 p.), nes ši išvada yra pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą. Aplinkybės, jog pareiškėjui anksčiau buvo išduota nacionalinė viza bei jis turėjo leidimą laikinai gyventi, kad dirbo neaukštos kvalifikacijos darbą, nuo darbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, o į Baltarusiją grįžta tik pabendrauti su dukra, jo darbas yra išskirtinai tik užsienyje (komandiruotėse Belgijoje, Olandijoje ir kt.), taigi jis atvyksta į Lietuvą tik komandiruotėms įforminti ir bendram darbuotojų komandos išvykimui į užsienį, t. y. jo buvimas Lietuvoje būna trumpalaikis, ir kitos, esant VSD išvadai, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, jo interesas likti gyventi Lietuvoje negali būti pateisintas dėl nurodytų faktų. Pažymėtina, kad pareiškėjo asmeniniai ar ekonominiai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo.

82. Aplinkybė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, konstatuota įvertinus VSD nustatytas faktines aplinkybes. Kadangi Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimas pareiškėjui sudaro grėsmę būti išnaudotam Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui, o tai laikoma grėsme valstybės saugumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodyti argumentai nepaneigia VSD nustatytų aplinkybių.

83. Nuosekliai formuojamoje ir dominuojančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems ar tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr. pvz., 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023, 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Nr. eA-2117-1188/2023, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2023-415/2023, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2156-629/2023, 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį byloje Nr. eA-2006-520/2023, 2023 m. birželio 28 d. nutartį byloje Nr. eA-1949-815/2023 ir kt.).

84. Įvertinusi teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, pagrįstai atsižvelgęs į VSD išvadą, kurioje vertinta, kad pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemos įstaigoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl pareiškėjui išdavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai, įvertinęs UTPĮ nuostatas, pareiškėjo socialinius, ekonominius ir šeiminius ryšius Lietuvos Respublikoje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundžiamu Sprendimu 1 nusprendė atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, o Sprendimu 2 uždraudė atvykti į Lietuvą 5 metus.

85. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Pareiškėjo nesieja šeimos ryšiai su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, jo buvimas šalyje grindžiamas iš esmės ekonominiais interesais. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

86. Pažymėtina ir tai, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) joje gyventi nėra prigimtinė, ši teisė trečiųjų šalių piliečiams nėra suteikiama automatiškai ir yra įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2024 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1571-1047/2024; kt.).

87. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu 1 teisėtai ir pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento Sprendime 1 įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, taigi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 atitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, juose pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami.

88. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

89. Apibendrinusi teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl trečiojo suinteresuoto asmens VSD apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą atmesti.

90. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi galutinis teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo R. K. (R. K.) skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė