2020-11-04 Nr. AB-20607-3-61-3-03617-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1686-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03617-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. J. skundą atsakovui valstybės įmonės Regitra Vilniaus filialui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. P. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ 2018 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. (1.22)-24-227 „Dėl atsisakymo išduoti vairuotojo pažymėjimą“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti VĮ „Regitra“ pakeisti pareiškėjo 2 metus galiojantį pažymėjimą į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą.

2. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2017 m. gegužės 30 d. vairuodamas viršijo leistiną greitį, už šį administracinį nusižengimą pareiškėjui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu paskirta nuobauda – pusė minimalios baudos (15 Eur). 2018 m. rugsėjo 30 d., bandydamas užsisakyti 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą VĮ „Regitra“ elektroniniame portale, pamatė pranešimą, kad yra padaręs Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), numatytą nusižengimą ir informacijos apie papildomų mokymų baigimą nėra. Sužinojęs apie šią pareigą baigti vairuotojų mokymą pareiškėjas užsirašė į UAB „Via Triumphalis“ organizuojamus mokymus, kurių baigimo pažymą gavo 2018 m. spalio 2 d. Nuvykęs į VĮ „Regitra“ Vilniaus filialą pareiškėjas pranešė, kad jų portale vis dar negali užsisakyti vairuotojo pažymėjimo, kadangi portale ir toliau teigiama, kad informacijos apie mokymų baigimą nėra. Pareiškėjas pateikė savo vairuotojo pažymėjimą ir pažymą jog yra pabaigęs mokymus. Tačiau jį konsultavusi specialistė atėmė vairuotojo pažymėjimą ir pasakė, jog nepaisant to, kad pareiškėjas yra baigęs mokymus jam pažymėjimo nepratęs ir surašė sprendimą Nr. (1.22)24227 „Dėl atsisakymo išduoti vairuotojo pažymėjimą“, o žodžiu paaiškino, kad pareiškėjas kursus turėjo pabaigti per 1 metus.

3. Pareiškėjas teigė, kad pagrindo atsisakyti pakeisti vairuotojo pažymėjimą pagal Sprendime nurodytus pagrindus nebuvo, nes pareiškėjas pabaigė papildomus mokymus. Atsakovas pažeidė pareiškėjo teisę būti išklausytam. Pareiškėjas manė, kad tokiais atsakovo veiksmais jam skirtas teisės vairuoti atėmimas remiantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 24 straipsnio 9 dalimi. Pareiškėjas jau yra sumokėjęs jam paskirtą 15 Eur baudą, todėl teisės vairuoti atėmimo skyrimas reiškia non bis in idem principo pažeidimą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 28 straipsnio 4 dalimi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas negali būti skiriamas asmeniui, kuris šiomis transporto priemonėmis naudojasi dėl neįgalumo.

4. Atsakovas VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad VĮ „Regitra“ vairuotojų pažymėjimus išduoda / keičia vadovaudamasi Įstatymo ir Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 (toliau – Taisyklės). Nagrinėjant pareiškėjo 2018 m. spalio 5 d. prašymą išduoti vairuotojo pažymėjimą atsakovo darbuotojas, laikydamasis Taisyklių 17 punkte numatytos tvarkos, patikrino Administracinių nusižengimų registre esančius duomenis ir nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 30 d. padarė KET pažeidimą, už kurį numatytas papildomas vairuotojų mokymas, t. y. viršijo leistiną greitį 27 kilometrais. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas papildomą vairuotojų mokymą baigė vėliau nei numatyta Įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje, todėl vadovaujantis Įstatymo 24 straipsnio 9 dalimi, praranda teisę vairuoti transporto priemones ir jo turimas 2 metus galiojęs vairuotojo pažymėjimas nekeičiamas į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą.

6. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 15 d. pateikė prašymą išduoti vairuotojo pažymėjimą. Atsakovo atstovui nustačius, kad pareiškėjas įvykdė Įstatymo 22 straipsnio 5 dalies ir 24 straipsnio 9 dalies reikalavimus (baigė papildomą mokymą ir 2018 m. lapkričio 15 d. išlaikė vairavimo egzaminą), Taisyklių 29 punkto pagrindu 2018 m. lapkričio 20 d. įteikė pareiškėjui vairuotojo pažymėjimą Nr. 013117621.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas VĮ „Regitra“ Vilniaus filialui 2018 m. spalio 5 d. pateikė prašymą išduoti vairuotojo pažymėjimą pasibaigus anksčiau išduoto vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui. Atsakovas 2018 m. spalio 5 d. sprendime Nr. (1.22)-24-227 nurodė, kad, vadovaudamasis Taisyklių 29 punktu, atsisako išduoti vairuotojo pažymėjimą, nes nėra duomenų apie pradedančiųjų vairuotojų papildomo mokymo baigimą. Sprendime nurodė, kad Taisyklių 47 punkte numatytais atvejais vairuotojo pažymėjimas, išduotas 2 metams, keičiamas į 10 metų galiojantį tik Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 (toliau – Aprašas), nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į atsakovą su nauju prašymu išduoti vairuotojo pažymėjimą, nurodydamas, kad prašo išduoti vairuotojo pažymėjimą, nes ankstesnis sunaikintas. Pareiškėjui pagal šį prašymą 2018 m. lapkričio 15 d. išduotas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, įteiktas 2018 m. lapkričio 20 d.

9. Teismas vadovavosi Įstatymo 2 straipsnio 92, 45, 52 dalių, 22 straipsnio 5 dalies, 24 straipsnio, Taisyklių 17, 17.4.3, 17.6.1, 17.6.3, 47, 29, 49 punktų nuostatomis.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pradedančiojo vairuotojo pažymėjimo galiojimo metu, t. y. 2017 m. gegužės 30 d. padarė administracinį nusižengimą – vairuodamas automobilį leistiną greitį viršijo 27 km/h. Taigi remiantis Įstatymo 2 straipsnio 45 dalimi ir 22 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjas, padaręs tokio pobūdžio KET pažeidimą – nesilaikęs pradedančiajam vairuotojui nustatyto įpareigojimo neviršyti nustatyto greičio daugiau kaip 10 km/h, siekdamas vietoje 2 metus galiojusio vairuotojo pažymėjimo gauti 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą, per vienerius metus nuo pažeidimo padarymo datos, šiuo konkrečiu atveju iki 2018 m. gegužės 30 d., privalėjo baigti papildomus vairuotojų mokymus.

11. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtų nuostatų prasmę, konstatavo, kad pradedantieji vairuotojai, atitinkantys šias sąlygas, – per 2 metus nepažeidė KET reikalavimo (reikalavimų), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba nesukėlė eismo įvykio, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata – 2 metus galiojantį vairuotojo pažymėjimą vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą nebaigę papildomo vairuotojų mokymo. Neatitinkant minėtų sąlygų, t. y. per 2 metus pažeidus KET reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba sukėlus eismo įvykį, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata, pradedantieji vairuotojai 2 metus galiojantį vairuotojo pažymėjimą vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą tik per vienerius metus nuo pažeidimo padarymo datos baigę papildomą vairuotojų mokymą.

12. Pareiškėjo su skundu pateikta UAB „VIA Triumphalis“ 2018 m. spalio 2 d. Papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažyma Nr. 18-10/02-2 patvirtino, kad pareiškėjas papildomus vairuotojų mokymus baigė tik 2018 m. spalio 2 d., t. y. vėliau nei per vienerius metus nuo administracinio nusižengimo padarymo. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Įstatymo 24 straipsnio 9 dalimi, pareiškėjas prarado teisę vairuoti transporto priemones ir jo turėtas 2 metus galiojęs vairuotojo pažymėjimas negalėjo būti keičiamas į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Teisinis pagrindas grąžinti teisę vairuoti transporto priemones ir išduoti naują vairuotojo pažymėjimą, remiantis Įstatymo 24 straipsnio 9 dalyje ir Taisyklių 49 punkte įtvirtintomis nuostatomis, atsiranda tik perlaikius turėtų transporto priemonių kategorijų vairavimo egzaminą, ir, pažymėtina, naujai išduodamas 2 metus (o ne 10 metų) galiojantis vairuotojo pažymėjimas, o vairuotojo pažymėjimas, galiojantis 10 metų, išduodamas Įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad kai per vienerius metus pradedantysis vairuotojas nebaigia papildomo vairuotojų mokymo, jam kyla Įstatyme aiškiai apibrėžtos pasekmės – praranda teisę vairuoti transporto priemones ir jo turimas 2 metus galiojęs vairuotojo pažymėjimas nekeičiamas į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Tokiomis aplinkybėmis vairavimo egzamino perlaikymas iš naujo suponuoja teisės vairuoti įgijimą ir tai yra pagrindas atsakovui nustatyta tvarka 2 metams išduoti dokumentą, patvirtinantį asmens teisę vairuoti tam tikros kategorijos motorines transporto priemones, į kurį neįskaitoma asmens anksčiau turėta vairavimo patirtis, kas visiškai prilygsta apribojimams, siejamiems su pradedančiojo vairuotojo teisiniu statusu.

13. Atsakovas Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti vairuotojo pažymėjimą, grindė nurodydamas, kad nėra duomenų apie pradedančiųjų vairuotojų papildomo mokymo baigimą, ir Sprendime paminėdamas Taisyklių 17.6.3 papunktį, 29, 47 punktus ir Aprašą. Tačiau iš paties ginčijamo Sprendimo nėra aišku, ar Sprendimo priėmimo metu apskritai nebuvo duomenų apie papildomų vairuotojų mokymų baigimą, ar nebuvo duomenų apie papildomų vairuotojų mokymų baigimą per vienerius metus nuo pareiškėjo padaryto KET pažeidimo. Remiantis Aprašo 15 punktu, mokymo įstaiga informaciją apie pradedančiojo vairuotojo ir vairuotojo, kuriam buvo atimta teisė vairuoti, užbaigtą papildomą vairuotojų mokymą ne vėliau kaip kitą darbo dieną suveda į VĮ „Regitra“ informacinę sistemą. Informacijoje nurodomi šie duomenys: vairuotojo, kuris baigė papildomą vairuotojų mokymą, vardas, pavardė, asmens kodas, mokymo sutarties numeris, papildomo vairuotojų mokymo baigimo data.

14. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas papildomus mokymus baigė 2018 m. spalio 2 d., taigi atsakovas sekančią darbo dieną, juo labiau pareiškėjo 2018 m. spalio 5 d. pareiškėjo prašymo pateikimo metu ir tuo pačiu Sprendimo priėmimo metu turėjo matyti duomenis apie tai, kad pareiškėjas yra baigęs papildomus vairuotojų mokymus. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nepakankamai individualizavo Sprendimą ir nepakankamai aiškiai išdėstė atsisakymo išduoti 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą motyvus, kadangi nenurodė, kad vairuotojo pažymėjimą atsisako išduoti dėl to, kad VĮ „Regitra“ informacinėje sistemoje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtent per vienerius metus nuo KET pažeidimo, t. y. iki 2018 m. gegužės 30 d. būtų išlaikęs papildomus vairuotojų mokymus, taip pat Sprendime nėra nuorodos į Įstatymo 22 straipsnio 5 dalį arba Taisyklių 49 punktą. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia išvados, kad atsakovas vis dėlto pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ir neišdavė 10 metų galiojančio vairuotojo pažymėjimo, kadangi pareiškėjui, iki 2018 m. gegužės 30 d. nepabaigus papildomų vairuotojų mokymų, pareiškėjas prarado teisę vairuoti transporto priemones ir jo turėtas 2 metus galiojęs vairuotojo pažymėjimas negalėjo būti keičiamas į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Šiuo atveju pareiškėjui teisė vairuoti transporto priemones gali būti grąžinama ir naujas vairuotojo pažymėjimas (galiojantis 2 metus) išduodamas tik pareiškėjui perlaikius turėtų transporto priemonių kategorijų vairavimo egzaminą (Įstatymo 24 straipsnio 9 dalis ir Taisyklių 49 punktas). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjui, 2018 m. spalio 17 d. perlaikius vairavimo egzaminą, jam 2018 m. lapkričio 15 d. buvo išduotas naujas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas.

15. Dėl pareiškėjo teiginio, kad atsakovo Sprendimu pažeidžiamas draudimo bausti du kartus už tą patį pažeidimą principas teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui už minėtą KET pažeidimą (leistiną greičio viršijimą) nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, o tik paskirta piniginė bauda. Pareiškėjui 2 metams 2016 m. rugsėjo 22 d. išduoto vairuotojo pažymėjimo galiojimas pareiškėjo kreipimosi į atsakovą metu (2018 m. spalio 5 d.) jau buvo pasibaigęs, taigi atsakovo įgaliotas darbuotojas paėmė jau pasibaigusio galiojimo vairuotojo pažymėjimą. Be to, remiantis Taisyklių V skyriaus, reglamentuojančio vairuotojų pažymėjimų skelbimo negaliojančiais, naikinimo ir saugojimo tvarką, 51.11 papunkčio nuostata, jeigu pradedantysis vairuotojas, pažeidęs KET reikalavimą (-us), už kurį (-iuos) Įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, nebaigė papildomo vairuotojų mokymo per vienerius metus nuo pažeidimo padarymo datos, vairuotojo pažymėjimas skelbiamas negaliojančiu, Vairuotojų registre pažymint Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-121, įvardytą vairuotojo pažymėjimo būklę. Taigi pareiškėjas be pagrindo tapatina specialiosios teisės atėmimą su teisės vairuoti praradimu dėl nuo paties pareiškėjo valios priklausančių priežasčių – per vienerius metus nuo KET pažeidimo padarymo dienos nepabaigė papildomų vairuotojų mokymų.

16. Nors pareiškėjas skunde akcentuoja, kad apie tai, kad privalėjo pabaigti papildomus vairuotojų mokymus sužinojo tik bandydamas atsakovui elektroniniu būdu pateikti prašymą išduoti vairuotojo pažymėjimą, tačiau teisėjų kolegija pažymėjo, kad teisės aktai yra skelbiami viešai, todėl pareiškėjas, veikdamas pakankamai atidžiai ir rūpestingai, turėjo galimybę žinoti apie pradedantiesiems vairuotojams papildomai keliamus reikalavimus. Teismas atsižvelgė į vairuotojo pažymėjimo išdavimo jam metu (2016 m. rugsėjo 22 d.) galiojusios redakcijos Įstatymo 22 straipsnio 5 dalies nuostatą. Taigi, pareiškėjui, gavus vairuotojo pažymėjimą, turėjo būti žinoma apie pareigą baigti papildomus vairuotojų mokymus, jeigu per pradedančiojo vairuotojo pažymėjimo galiojimo laiką padaromas KET pažeidimas, už kurį numatytas papildomas vairuotojų mokymas, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas turėjo objektyvią galimybę juos laiku pabaigti bei pasikeisti 2 metus galiojusį vairuotojo pažymėjimą į galiojantį 10 metų, tačiau to nepadarė dėl pasyvaus, aplaidaus ir nerūpestingo elgesio.

17. Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašant ištirti Įstatymo 22 straipsnio 5 dalies ir 24 straipsnio 9 dalies nuostatų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį ir argumentus, dėl kurių prašoma kreiptis į Konstitucinį Teismą, konstatavo, kad nemato pagrindo abejoti ginčui taikytinų teisės aktų nuostatų atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teisėjų kolegijos vertinimu, įstatymų leidėjas aiškiai ir konkrečiai išreiškė valią, kad terminas papildomiems vairuotojų mokymams baigti būtų skaičiuojamas nuo pažeidimo padarymo dienos, o šios nuostatos visiems pradedantiesiems vairuotojams taikomos vienodai.

18. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2018 m. spalio 5 d. prašymą išduoti 10 metų galiojantį pažymėjimą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

III. 19. Pareiškėjas V. P. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino daugelio pareiškime išdėstytų argumentų, kurie parodo tuo metu galiojusio Įstatymo 22 straipsnio 5 dalies ir 24 straipsnio 9 dalies trūkumus, spragas ir neatitikimą Konstitucijai bei konstituciniams principams.

21. Akivaizdžiausias pareiškimo pagrįstumo įrodymas yra nuo 2019 m. balandžio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII2043 2, 22, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymas. Įstatymų leidėjas pripažino, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo taikytas teisinis reguliavimas buvo netinkamas. Pagal naujai įsigaliojusį teisinį reguliavimą pareiškėjas tinkamai įvykdė savo pareigą. Kadangi naujas reguliavimas sušvelnina pareiškėjui taikomus reikalavimus turėtų būti taikomas lex benignior retro agit principas ir pripažinta, kad pareiškėjas tinkamai įvykdė savo pareigą išlaikyti papildomus mokymus per vienerius metus nuo nutarimo (teismo nuosprendžio), kuriuo asmuo pripažintas padariusiu teisės pažeidimą, įsiteisėjimo dienos.

22. Pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybę, jog 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodeksui, tuo metu galiojusi Įstatymo 22 straipsnio 5 dalis tapo įstatymo spraga, kadangi Administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnyje teigiama, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. Taigi susidaro situacija kai nusižengęs asmuo gali nebūti informuojamas apie pažeidimą iki termino, numatyto Įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje, pabaigos. Tai akivaizdžiai parodo jog Įstatymo 22 straipsnio 5 dalis neatitiko esamo teisinio reglamentavimo.

23. Pareiškėjo nuomone, skunde aiškiai išdėstytos teisės kūrimo proceso aplinkybės, kurios rodo, jog įstatymo leidėjo intencija buvo užtikrinti, kad susiklosčius atitinkamomis aplinkybėmis pradedantieji vairuotojai būtų įpareigoti išlaikyti papildomus mokymus, bet ne nustatyti terminą per kurį šie mokymai turėtų būti išlaikyti, apie tai pirmosios instancijos teismas nepasisakė.

24. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino, jog Įstatymo 24 straipsnio 9 dalies reikalavimas taip pat pažeidžia lygiateisiškumo ir proporcingumo principus.

25. Atsakovas VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

26. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad teismas nevertino skunde išdėstytų argumentų, kurie, pasak pareiškėjo, akivaizdžiai parodo tuo metu galiojusio Įstatymo 22 straipsnio 5 dalies ir 24 straipsnio 9 dalies spragas ir neatitikimą Konstitucijai. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog įvertinus pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį ir argumentus, dėl kurių prašoma kreiptis į Konstitucinį Teismą, nemato pagrindo abejoti ginčui taikytinų teisės aktų nuostatų atitiktimi Konstitucijai.

27. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis 2018 m. spalio 18 d. įstatymu Nr. XIII-1539 nustatyta, kad 22 straipsnio 5 dalies nuostatos pradedantiesiems vairuotojams, kuriems vairuotojo pažymėjimas išduotas iki įstatymo Nr. XIII-1539 įsigaliojimo datos (2019 m. balandžio 1 d.), netaikomos. Taigi pareiškėjo atžvilgiu taikomos Įstatymo 22 straipsnio 5 dalies nuostatos, galiojusios iki 2019 m. balandžio 1 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ 2018 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. (1.22)-24-227 „Dėl atsisakymo išduoti vairuotojo pažymėjimą“ (toliau – ir Sprendimas) panaikinimo ir įpareigojimo VĮ „Regitra“ pakeisti pareiškėjo 2 metus galiojantį pažymėjimą į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą.

29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

30. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje García Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p., 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Jahnke ir Lenoble prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40490/98), Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99) 81 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, todėl jų nekartodama papildo ir patikslina juos, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus bei bylai aktualų teisinį reglamentavimą.

32. Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

33. Byloje ginčijamas atsakovo sprendimas yra priimtas 2018 m. spalio 5 d.. Šio sprendimo priėmimo dieną galiojusio Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (redakcija nuo 2018m. liepos 1d. iki 2019m. kovo 31d.) 22 straipsnio 5 dalis nustatė, kad pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jie vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą nebaigę papildomo vairuotojų mokymo, jeigu per 2 metus nepažeidė KET reikalavimo (reikalavimų), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba nesukėlė eismo įvykio, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata. Pradedantysis vairuotojas, pažeidęs KET reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, papildomą vairuotojų mokymą privalo baigti per vienus metus nuo pažeidimo padarymo datos.

34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2016 m. rugsėjo 22 d. buvo išduotas pradedančiojo vairuotojo pažymėjimas, t. y. pažymėjimas, galiojęs 2 metus. Pareiškėjas pradedančiojo vairuotojo pažymėjimo galiojimo metu, t. y. 2017 m. gegužės 30 d. padarė administracinį nusižengimą – vairuodamas automobilį leistiną greitį viršijo 27 km/h.

35. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 45 dalis nustato, kad papildomas vairuotojų mokymas tai Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuojamas ir vykdomas mokymas pradedančiųjų vairuotojų, pažeidusių KET reikalavimą […] neviršyti nustatyto greičio daugiau kaip 10 km/h […].

36. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes (šios nutarties 34 pastraipa) bei anksčiau nurodytas Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 45 dalies bei 22 straipsnio 5 dalies nuostatas konstatuotina, jog pareiškėjas, siekdamas pakeisti savo 2 metus galiojantį vairuotojo pažymėjimą į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą, turėjo pareigą baigti papildomą vairuotojų mokymą per vienus metus nuo pažeidimo padarymo datos.

37. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 9 dalis nustato, kad pradedantysis vairuotojas, per šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytus terminus nebaigęs papildomo vairuotojų mokymo, praranda teisę vairuoti transporto priemones ir jo turimas 2 metus galiojęs vairuotojo pažymėjimas nekeičiamas į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Šiuo atveju pradedančiajam vairuotojui teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik perlaikius vairavimo egzaminą ir išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jis turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą šio įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka.

38. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas papildomą vairuotojų mokymą baigė tik 2018 m. spalio 2 d., t. y. vėliau nei per vienerius metus nuo administracinio nusižengimo padarymo, todėl konstatuotina, kad 2018 m. spalio 5 d., pareiškėjui kreipiantis į atsakovą dėl vairuotojo pažymėjimo pakeitimo, pareiškėjas jau buvo praradęs teisę vairuoti transporto priemones ir, nesant perlaikyto vairavimo egzamino, atsakovas teisėtai ir pagrįstai šioje byloje ginčijamu sprendimu atsisakė pareiškėjui pakeisti vairuotojo pažymėjimą.

39. Pareiškėjo teikiami argumentai, kad ginčo situacijos įstatyminis reguliavimas buvo netinkamas, kad buvo teisės spraga, kad įstatymo leidėjas vėliau situaciją ištaisė, kad pareiškėjo atžvilgiu turi būti taikoma nauja įstatymo redakcija, atmestini kaip nepagrįsti.

40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ginčo situacija Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (redakcija nuo 2018m. liepos 1d. iki 2019m. kovo 31d.) buvo pilnai ir vienareikšmiškai sureguliuota, įstatymo leidėjo valia buvo nustatytas laikotarpis, per kurį pradedantysis vairuotojas, kuris padaro Įstatymo numatytą pažeidimą, privalo baigti papildomą vairuotojų mokymą. Teismui nekyla abejonių, jog toks Įstatymo nustatytas reguliavimas atitinka LR Konstitucijoje įtvirtintus teisės principus bei negali būti vertinamas kaip diskriminacinis dalies visuomenės narių atžvilgiu.

41. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas, 2018m. spalio 18d. pakeitęs Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 22, 24 ir 27 straipsnius, Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr.VIII-2043 2, 22, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo (2018m. spalio 18d. Nr.XIII-1539) 5 straipsnio 2 dalyje nustatė, kad šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 5 dalies ir 3 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 9 dalies nuostatos pradedantiesiems vairuotojams, kuriems vairuotojo pažymėjimas išduotas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, netaikomos. Taigi, įstatymo leidėjas tiesiogiai nustatė ir tuo pačiu patvirtino savo ankstesnį sprendimą dėl termino per kurį reikia baigti papildomą vairuotojų mokymą, t.y. kad naujos redakcijos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 5 dalies ir 24 straipsnio 9 dalies nuostatos pradedantiesiems vairuotojams, tarp kurių šiuo atveju patenka ir pareiškėjas, nėra taikomos.

42. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

43. Kadangi teismo sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, jog prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. P. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė