a75ea4de-5b35-4a15-a3b8-c76e211baf5d · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedIeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad 2019 m. spalio 8 d. Å¡alys sudarÄ darbo sutartį Nr. SL-6853, kuria sutarÄ, kad darbuotojas eis tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonÄs vairuotojo pareigas. Atsakovui buvo iÅ¡duotas vilkikas M. B. ir puspriekabÄ. Atsakovas reiso metu nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, nesilaikÄ sudaryto marÅ¡ruto, nuo jo nuklydo ir jo vairuojamas sÄ statas - vilkikas su puspriekabe įvažiavo į gyvenamÄ jÄ teritorijÄ ir užklimpo žvyre. DÄl Å¡ių atsakovo veiksmų ieÅ¡kovÄ patyrÄ 750 Eur dydžio turtinÄ Å¾alÄ , nes gelbÄjant transporto priemones teko kviesti evakuatorių ir apmokÄti už jo paslaugas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ 3. Kauno apylinkÄs teismas 2020 m. rugpjÅ«Äio 20 d. nutartimi ieÅ¡kinį atsisakÄ priimti.
Legislator headnote
AI generateda75ea4de-5b35-4a15-a3b8-c76e211baf5d · Kauno apygardos teismas: Å . S. 8 straipsnyje nustatyta, kad valstybÄ, gavusi teisinÄs pagalbos praÅ¡ymÄ , jį vykdo pagal savo valstybÄs procesines normas. Teisingumo įstaigomis sutartis įvardija teismus, prokuratÅ«rÄ , notarines kontoras. Sutartyje minimos ir kitos institucijos, kurioms pagal kompetencijÄ priklauso civilinÄs, Å¡eimos ir baudžiamosios bylos, kurios patenka į sutarties veikimo sritį, taÄiau kalbant apie sprendimų pripažinimÄ ir vykdymÄ , Sutarties 42 straipsnyje yra aiÅ¡kiai minimas bÅ«tent teismų sprendimų vykdymas.
Full text
?CivilinÄ byla Nr. e2S-1528-638/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12812-2020-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 15 d. Kaunas Kauno apygardos teismo teisÄja Diana LabokaitÄ teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs uždarosios akcinÄs bendrovÄs âTrasisâ atskirÄ jį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2020 m. rugpjÅ«Äio 20 d. nutarties civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs uždarosios akcinÄs bendrovÄs âTrasisâ ieÅ¡kinį atsakovui K. S. dÄl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t Ä: I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovo 750 Eur, 5 proc. metinių palÅ«kanų ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
2. IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad 2019 m. spalio 8 d. Å¡alys sudarÄ darbo sutartį Nr. SL-6853, kuria sutarÄ, kad darbuotojas eis tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonÄs vairuotojo pareigas. Atsakovui buvo iÅ¡duotas vilkikas M. B. ir puspriekabÄ. Atsakovas reiso metu nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, nesilaikÄ sudaryto marÅ¡ruto, nuo jo nuklydo ir jo vairuojamas sÄ statas - vilkikas su puspriekabe įvažiavo į gyvenamÄ jÄ teritorijÄ ir užklimpo žvyre. DÄl Å¡ių atsakovo veiksmų ieÅ¡kovÄ patyrÄ 750 Eur dydžio turtinÄ Å¾alÄ , nes gelbÄjant transporto priemones teko kviesti evakuatorių ir apmokÄti už jo paslaugas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ 3. Kauno apylinkÄs teismas 2020 m. rugpjÅ«Äio 20 d. nutartimi ieÅ¡kinį atsisakÄ priimti.
4. Teismas nurodÄ, kad iÅ¡ ieÅ¡kinio matyti, kad tarp Å¡alių yra kilÄs individualus darbo ginÄas dÄl žalos, padarytos buvusiam darbuotojui vykdant darbo funkcijas, atlyginimo. DK 220 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo ginÄų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinÄjantis individualius darbo ginÄus. DK 231 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo ginÄo Å¡aliai nesutinkant su darbo ginÄų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginÄų komisijai priÄmus sprendimÄ atsisakyti atnaujinti praleistÄ terminÄ kreiptis į darbo ginÄų komisijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinÄti darbo ginÄÄ dÄl teisÄs, darbo ginÄo Å¡alis per vienÄ mÄnesį nuo darbo ginÄų komisijos sprendimo priÄmimo dienos turi teisÄ pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dÄl darbo ginÄo dÄl teisÄs iÅ¡nagrinÄjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 412 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu asmuo kreipÄsi į teismÄ nesilaikydamas ginÄo iÅ¡ankstinÄs nagrinÄjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį arba palieka jį nenagrinÄtÄ ir iÅ¡aiÅ¡kina ieÅ¡kovui teisÄ pasinaudoti ginÄo nagrinÄjimo ne teisme tvarka. IeÅ¡kovÄ nepateikÄ duomenų, kad iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo pasinaudojo privaloma įstatyme nustatyta ikiteismine ginÄo nagrinÄjimo tvarka ir kreipÄsi į darbo ginÄų komisijÄ su reikalavimu iÅ¡ buvusio darbuotojo priteisti žalos atlyginimÄ .
Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovÄ kreipÄsi į teismÄ nesilaikydama privalomos ginÄo iÅ¡ankstinÄs nagrinÄjimo ne teisme (darbo ginÄų komisijoje) tvarkos, numatytos DK 156 straipsnio 3 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje. III. Atskirojo skundo argumentai 5. Atskirajame skunde ieÅ¡kovÄ praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkÄs teismo 2020 m. rugpjÅ«Äio 20  d. nutartį. Atskirajame skunde nurodÄ, kad teismas dÄl neaiÅ¡kių priežasÄių ieÅ¡kovÄs nurodomų argumentų dÄl teismingumo ginÄo nutartyje nepasisakÄ ir nevertino jų.
Å iuo atveju nagrinÄjamoje byloje atsakovu yra Ukrainos pilietis. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarÄių įstatymas ir kai kurie kiti tarptautinÄs sutarties konkurencijos atveju pirmenybÄ teikia ratifikuotoms tarptautinÄms sutartims. Taigi, jeigu tam tikrÄ santykį vienodai reguliuoja tarptautinÄ daugiaÅ¡alÄ ar dviÅ¡alÄ sutartis, bÅ«tina taikyti jos normas, o ne vidaus (nacionalinÄ) teisÄ. Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutartyje âDÄl teisinÄs pagalbos ir teisinių santykių civilinÄse, Å¡eimos ir baudžiamosiose byloseâ pasiraÅ¡ytoje 1993 m. liepos 7 d. (toliau - Sutartis), įtvirtinta, kad Å¡alys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisÄjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinÄse ir Å¡eimos bylose.
Å . S. 8 straipsnyje nustatyta, kad valstybÄ, gavusi teisinÄs pagalbos praÅ¡ymÄ , jį vykdo pagal savo valstybÄs procesines normas. Teisingumo įstaigomis sutartis įvardija teismus, prokuratÅ«rÄ , notarines kontoras. Sutartyje minimos ir kitos institucijos, kurioms pagal kompetencijÄ priklauso civilinÄs, Å¡eimos ir baudžiamosios bylos, kurios patenka į sutarties veikimo sritį, taÄiau kalbant apie sprendimų pripažinimÄ ir vykdymÄ , Sutarties 42 straipsnyje yra aiÅ¡kiai minimas bÅ«tent teismų sprendimų vykdymas.
PažymÄtina, kad nesant konkretaus reglamentavimo tais atvejais, kai viena iÅ¡ Å¡alių yra užsienio Å¡alių pilietis, ginÄo nagrinÄjimas pagal bendras taisykles darbo ginÄų komisijoje yra betikslis, nes sprendimo įvykdymo užtikrinimui nÄra ir negali bÅ«ti taikomos jokios prievartos priemonÄs, taigi negalima užtikrinti ir teisingumo įgyvendinimo. Teismų praktikoje yra ne kartÄ pabrÄžta, kad formalus teisÄs aktų taikymas nÄra toleruojamas tais atvejais, kai bÅ«tent dÄl tokio taikymo neįmanoma pasiekti paÄių teisÄs aktų tikslų.
Nors individualiems darbo ginÄams Lietuvos Respublikoje nagrinÄti yra privalomas ikiteisminis organas - darbo ginÄų komisija ir Å¡ios komisijos sprendimai pripažįstami vykdomaisiais dokumentais, taÄiau minimu atveju, toks dokumentas galiÄ turi tik Lietuvos Respublikoje ir yra neįgyvendinamas aptariamu atveju. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 6. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Atskiriesiems skundams nagrinÄti taikomos taisyklÄs, reglamentuojanÄios procesÄ apeliacinÄs instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). AbsoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ.
7. Atskirasis skundas paduotas dÄl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį.
8. Viena iÅ¡ teisÄs kreiptis į teismÄ tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų yra pasinaudojimas įstatymo nustatyta privaloma iÅ¡ankstinio ginÄo sprendimo ne teisme tvarka tam tikrų kategorijų bylose. Jeigu asmuo kreipÄsi į teismÄ nesilaikydamas ginÄo iÅ¡ankstinÄs nagrinÄjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
9. DK 216 straipsnyje nustatyta, kad individualius darbo ginÄus nagrinÄjantys organai yra darbo ginÄų komisija ir teismas. DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisÄs subjektas pažeidÄ jo teises dÄl darbo teisÄs normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinÄti darbo ginÄÄ dÄl teisÄs kreipiasi į darbo ginÄų komisijÄ . Darbo ginÄų komisija paprastai yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinÄjantis individualius darbo ginÄus, jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginÄo nagrinÄjimo tvarkos.
Jeigu DK ar kituose įstatymuose nÄra nustatyta kita tam tikro individualaus darbo ginÄo dÄl teisÄs nagrinÄjimo (sprendimo) tvarka, tokio darbo ginÄo nagrinÄjimui (sprendimui) privaloma iÅ¡ankstinÄ nagrinÄjimo (sprendimo) ne teisme tvarka galioja, t. y. jo nagrinÄjimas (sprendimas) priskiriamas darbo ginÄų komisijos kompetencijai ir dÄl tokio individualaus darbo ginÄo iÅ¡nagrinÄjimo darbo ginÄo Å¡alis visų pirma turi kreiptis į darbo ginÄų komisijÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e2-421-464/2019).
10. NagrinÄjamos bylos atveju iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, jog ieÅ¡kovÄ (darbdavÄ) savo reikalavimus atsakovui (buvusiam darbuotojui - Ukrainos pilieÄiui) kildina iÅ¡ darbo sutarties, reikalaudama priteisti žalÄ , atsiradusiÄ dÄl apgadinto ieÅ¡kovÄs vilkiko ir puspriekabÄs. Tokie ginÄai priskiriami individualiems darbo ginÄams (DK 213 straipsnis), kuriems privaloma iÅ¡ankstinio ginÄo sprendimo ne teisme tvarka.
11. IeÅ¡kovÄ teigia, jog Å¡iuo atveju teismingumas turÄtų bÅ«ti nustatytas ne pagal CPK, taÄiau pagal tarptautines sutartis, o bÅ«tent pagal Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutartį dÄl teisinÄs pagalbos ir teisinių santykių civilinÄse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose. PažymÄtina, kad Sutarties 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad susitarianÄiųjų Å¡alių teismai kompetentingi nagrinÄti bylas ir kitais atvejais, esant raÅ¡tiÅ¡kam Å¡alių susitarimui. NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovÄs ir atsakovo 2019 m. spalio 8 d. sudarytos darbo sutarties 9.2 punkte nustatyta, jog visi ginÄai, kylantys iÅ¡ Å¡ios darbo sutarties, nagrinÄjami pagal Lietuvos Respublikos teisÄ Lietuvos Respublikos teismuose. Darbo sutarties 9.3. punkte nustatyta, kad Å¡iai darbo sutarÄiai ir darbo santykiams, kylantiems iÅ¡ Å¡ios darbo sutarties yra taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti norminiai teisÄs aktai.
12. ApeliacinÄs instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendÄ, kad ieÅ¡kovÄ kreipÄsi į teismÄ nesilaikydama privalomos ginÄo iÅ¡ankstinÄs nagrinÄjimo ne teisme (darbo ginÄų komisijoje) tvarkos, numatytos DK 156 straipsnio 3 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, todÄl pagrįstai atsisakÄ priimti ieÅ¡kinį, kaip paduotÄ nesilaikant teisÄs normomis nustatytos ikiteisminÄs ginÄo nagrinÄjimo tvarkos.
13. Kartu teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos nenumato jokių iÅ¡imÄių, leidžianÄių nesilaikyti ginÄo iÅ¡ankstinÄs nagrinÄjimo ne teisme tvarkos tuo atveju, jei atsakovo (darbuotojo) nuolatinÄ gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje. TodÄl nepaisant ieÅ¡kinyje iÅ¡dÄstytų svarstymų apie teisÄ ieÅ¡kinį paduoti tiesiogiai teismui, ieÅ¡kovÄ turi kreiptis į darbo ginÄų komisijÄ . Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: atskirÄ jį skundÄ atmesti. Kauno apylinkÄs teismo 2020 m. rugpjÅ«Äio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos. TeisÄja Diana LabokaitÄ