Legislator Case Law & Legislation
a75ea4de-5b35-4a15-a3b8-c76e211baf5d AI generated

a75ea4de-5b35-4a15-a3b8-c76e211baf5d · Kauno apygardos teismas

Case Number a75ea4de-5b35-4a15-a3b8-c76e211baf5d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovė nurodė, kad 2019 m. spalio 8 d. Å¡alys sudarė darbo sutartį Nr. SL-6853, kuria sutarė, kad darbuotojas eis tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigas. Atsakovui buvo iÅ¡duotas vilkikas M. B. ir puspriekabė. Atsakovas reiso metu nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, nesilaikė sudaryto marÅ¡ruto, nuo jo nuklydo ir jo vairuojamas sÄ statas - vilkikas su puspriekabe įvažiavo į gyvenamÄ jÄ teritorijÄ ir užklimpo žvyre. Dėl Å¡ių atsakovo veiksmų ieÅ¡kovė patyrė 750 Eur dydžio turtinę žalÄ , nes gelbėjant transporto priemones teko kviesti evakuatorių ir apmokėti už jo paslaugas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi ieÅ¡kinį atsisakė priimti.

Legislator headnote

AI generated

a75ea4de-5b35-4a15-a3b8-c76e211baf5d · Kauno apygardos teismas: Å . S. 8 straipsnyje nustatyta, kad valstybė, gavusi teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ , jį vykdo pagal savo valstybės procesines normas. Teisingumo įstaigomis sutartis įvardija teismus, prokuratÅ«rÄ , notarines kontoras. Sutartyje minimos ir kitos institucijos, kurioms pagal kompetencijÄ priklauso civilinės, Å¡eimos ir baudžiamosios bylos, kurios patenka į sutarties veikimo sritį, tačiau kalbant apie sprendimų pripažinimÄ ir vykdymÄ , Sutarties 42 straipsnyje yra aiÅ¡kiai minimas bÅ«tent teismų sprendimų vykdymas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2S-1528-638/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12812-2020-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 15 d. Kaunas Kauno apygardos teismo teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Trasis“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Trasis“ ieÅ¡kinį atsakovui K. S. dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 750 Eur, 5 proc. metinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2019 m. spalio 8 d. Å¡alys sudarė darbo sutartį Nr. SL-6853, kuria sutarė, kad darbuotojas eis tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigas. Atsakovui buvo iÅ¡duotas vilkikas M. B. ir puspriekabė. Atsakovas reiso metu nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, nesilaikė sudaryto marÅ¡ruto, nuo jo nuklydo ir jo vairuojamas sÄ statas - vilkikas su puspriekabe įvažiavo į gyvenamÄ jÄ teritorijÄ ir užklimpo žvyre. Dėl Å¡ių atsakovo veiksmų ieÅ¡kovė patyrė 750 Eur dydžio turtinę žalÄ , nes gelbėjant transporto priemones teko kviesti evakuatorių ir apmokėti už jo paslaugas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi ieÅ¡kinį atsisakė priimti.

4. Teismas nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kinio matyti, kad tarp Å¡alių yra kilęs individualus darbo ginčas dėl žalos, padarytos buvusiam darbuotojui vykdant darbo funkcijas, atlyginimo. DK 220 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus. DK 231 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo ginčo Å¡aliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimÄ atsisakyti atnaujinti praleistÄ terminÄ kreiptis į darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ dėl teisės, darbo ginčo Å¡alis per vienÄ mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 412 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu asmuo kreipėsi į teismÄ nesilaikydamas ginčo iÅ¡ankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį arba palieka jį nenagrinėtÄ ir iÅ¡aiÅ¡kina ieÅ¡kovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. IeÅ¡kovė nepateikė duomenų, kad iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo pasinaudojo privaloma įstatyme nustatyta ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ir kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ su reikalavimu iÅ¡ buvusio darbuotojo priteisti žalos atlyginimÄ .

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ nesilaikydama privalomos ginčo iÅ¡ankstinės nagrinėjimo ne teisme (darbo ginčų komisijoje) tvarkos, numatytos DK 156 straipsnio 3 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje. III. Atskirojo skundo argumentai 5. Atskirajame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20  d. nutartį. Atskirajame skunde nurodė, kad teismas dėl neaiÅ¡kių priežasčių ieÅ¡kovės nurodomų argumentų dėl teismingumo ginčo nutartyje nepasisakė ir nevertino jų.

Å iuo atveju nagrinėjamoje byloje atsakovu yra Ukrainos pilietis. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymas ir kai kurie kiti tarptautinės sutarties konkurencijos atveju pirmenybę teikia ratifikuotoms tarptautinėms sutartims. Taigi, jeigu tam tikrÄ santykį vienodai reguliuoja tarptautinė daugiaÅ¡alė ar dviÅ¡alė sutartis, bÅ«tina taikyti jos normas, o ne vidaus (nacionalinę) teisę. Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutartyje „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose“ pasiraÅ¡ytoje 1993 m. liepos 7 d. (toliau - Sutartis), įtvirtinta, kad Å¡alys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir Å¡eimos bylose.

Å . S. 8 straipsnyje nustatyta, kad valstybė, gavusi teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ , jį vykdo pagal savo valstybės procesines normas. Teisingumo įstaigomis sutartis įvardija teismus, prokuratÅ«rÄ , notarines kontoras. Sutartyje minimos ir kitos institucijos, kurioms pagal kompetencijÄ priklauso civilinės, Å¡eimos ir baudžiamosios bylos, kurios patenka į sutarties veikimo sritį, tačiau kalbant apie sprendimų pripažinimÄ ir vykdymÄ , Sutarties 42 straipsnyje yra aiÅ¡kiai minimas bÅ«tent teismų sprendimų vykdymas.

Pažymėtina, kad nesant konkretaus reglamentavimo tais atvejais, kai viena iÅ¡ Å¡alių yra užsienio Å¡alių pilietis, ginčo nagrinėjimas pagal bendras taisykles darbo ginčų komisijoje yra betikslis, nes sprendimo įvykdymo užtikrinimui nėra ir negali bÅ«ti taikomos jokios prievartos priemonės, taigi negalima užtikrinti ir teisingumo įgyvendinimo. Teismų praktikoje yra ne kartÄ pabrėžta, kad formalus teisės aktų taikymas nėra toleruojamas tais atvejais, kai bÅ«tent dėl tokio taikymo neįmanoma pasiekti pačių teisės aktų tikslų.

Nors individualiems darbo ginčams Lietuvos Respublikoje nagrinėti yra privalomas ikiteisminis organas - darbo ginčų komisija ir Å¡ios komisijos sprendimai pripažįstami vykdomaisiais dokumentais, tačiau minimu atveju, toks dokumentas galiÄ turi tik Lietuvos Respublikoje ir yra neįgyvendinamas aptariamu atveju. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį.

8. Viena iÅ¡ teisės kreiptis į teismÄ tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų yra pasinaudojimas įstatymo nustatyta privaloma iÅ¡ankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka tam tikrų kategorijų bylose. Jeigu asmuo kreipėsi į teismÄ nesilaikydamas ginčo iÅ¡ankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

9. DK 216 straipsnyje nustatyta, kad individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai yra darbo ginčų komisija ir teismas. DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ dėl teisės kreipiasi į darbo ginčų komisijÄ . Darbo ginčų komisija paprastai yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos.

Jeigu DK ar kituose įstatymuose nėra nustatyta kita tam tikro individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo (sprendimo) tvarka, tokio darbo ginčo nagrinėjimui (sprendimui) privaloma iÅ¡ankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka galioja, t. y. jo nagrinėjimas (sprendimas) priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo iÅ¡nagrinėjimo darbo ginčo Å¡alis visų pirma turi kreiptis į darbo ginčų komisijÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-421-464/2019).

10. Nagrinėjamos bylos atveju iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, jog ieÅ¡kovė (darbdavė) savo reikalavimus atsakovui (buvusiam darbuotojui - Ukrainos piliečiui) kildina iÅ¡ darbo sutarties, reikalaudama priteisti žalÄ , atsiradusiÄ dėl apgadinto ieÅ¡kovės vilkiko ir puspriekabės. Tokie ginčai priskiriami individualiems darbo ginčams (DK 213 straipsnis), kuriems privaloma iÅ¡ankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka.

11. Ieškovė teigia, jog šiuo atveju teismingumas turėtų būti nustatytas ne pagal CPK, tačiau pagal tarptautines sutartis, o būtent pagal Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose. Pažymėtina, kad Sutarties 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad susitariančiųjų šalių teismai kompetentingi nagrinėti bylas ir kitais atvejais, esant raštiškam šalių susitarimui. Nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovo 2019 m. spalio 8 d. sudarytos darbo sutarties 9.2 punkte nustatyta, jog visi ginčai, kylantys iš šios darbo sutarties, nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos teisę Lietuvos Respublikos teismuose. Darbo sutarties 9.3. punkte nustatyta, kad šiai darbo sutarčiai ir darbo santykiams, kylantiems iš šios darbo sutarties yra taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai.

12. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ nesilaikydama privalomos ginčo iÅ¡ankstinės nagrinėjimo ne teisme (darbo ginčų komisijoje) tvarkos, numatytos DK 156 straipsnio 3 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, todėl pagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kinį, kaip paduotÄ nesilaikant teisės normomis nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.

13. Kartu teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos nenumato jokių iÅ¡imčių, leidžiančių nesilaikyti ginčo iÅ¡ankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos tuo atveju, jei atsakovo (darbuotojo) nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje. Todėl nepaisant ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų svarstymų apie teisę ieÅ¡kinį paduoti tiesiogiai teismui, ieÅ¡kovė turi kreiptis į darbo ginčų komisijÄ . Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: atskirÄ jį skundÄ atmesti. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Diana Labokaitė